Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas, skolindamasis lėšas savo vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) apyvartinėms lėšoms, nevykdė įmonės veiklos ir nenaudojo suteiktos paskolos pagal paskirtį. Atsakovas pagal 2022 m. balandžio 3 d. paskolos sutartį gautas lėšas naudojo savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininko, įmonei suteiktų paskolų grąžinimui, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Atsakovas nevykdė UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų ir neteikė finansinės atskaitomybės duomenų VĮ „Registrų centras“. Paskutinį kartą finansinės atskaitomybės duomenis pateikė tik už 2021 m. UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Atsakovas taip pat nevykdė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo. Ieškovė tapo nemoki nuo to momento, kai 2022 m. lapkričio mėnesį buvo nutraukta paskolos sutartis ir paskolos davėjas kreipėsi dėl visos paskolos grąžinimo. Atsakovas iki šiol nėra pateikęs bankroto administratorei ieškovės dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

18. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui 2022 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį, pagal kurią K. N. suteikė UAB (duomenys neskelbtini) 30 000 Eur paskolą (el.b., failas 1, l. 85-88). Atsakovas nurodė, kad per bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme jis buvo užsienyje, apie bylos nagrinėjimą jam buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, todėl atsakovas faktiškai nežinojo apie bylą ir negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose ir teikti atsiliepimą į ieškinį bei įrodymus. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra grindžiamas UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdyta prievole pagal 2022 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį, kurios šioje byloje nėra.

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

20. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pateiktas dokumentas yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo objektu, ieškovei ir ją atstovaujančiai nemokumo administratorei buvo išsiųstas atsakovo apeliacinis skundas su pateiktu nauju įrodymu. LDB UAB (duomenys neskelbtini) administratorė nepareiškė prieštaravimų dėl naujo įrodymo priėmimo. Be to, ši paskolos sutartis yra pateikta civilinėje byloje Nr. eB2-73-569/2025, kurios duomenimis rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir kurios duomenys yra prieinami bylos šalims. Dėl to atsakovo pateikta paskolos sutartis priimama ir vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl nemokumo administratoriaus reikalavimo teisės

22. Pagal JANĮ 13 straipsnio 1 dalį juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 56 straipsnio 2 dalis, 66 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuris bankroto proceso metu gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Taigi administratorius, nustatęs, kad buvęs likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens vadovas yra padaręs žalos pačiai įmonei ar jos kreditoriams, turi teisę savo iniciatyva kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

23. JANĮ 43 straipsnyje nustatyta kreditorių teisė reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų kaltės (JANĮ 43 straipsnio 5 punktas), taip pat JANĮ 44 straipsnyje nustatyta kreditorių susirinkimo teisė spręsti kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą (JANĮ 44 straipsnio 10 punktas). Tačiau šios teisės normos, priešingai, negu apeliaciniame skunde teigia atsakovas, nereiškia, kad nemokumo administratorius neturi teisės savo iniciatyva teikti teismui administruojamos įmonės vardu ieškinio buvusiam vadovui dėl žalos kreditoriams atlyginimo.

24. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-73-569/2025 iškėlęs UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, ta pačia nutartimi nutarė bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka. Pagal JANĮ 68 straipsnio 3 dalį supaprastinta tvarka vykdomo bankroto proceso metu kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia teismas. Kreditorių susirinkimai nešaukiami. Dėl to atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija nemokumo administratorės teisę reikšti ieškinį dėl žalos likviduojamai įmonei atlyginimo, remdamasis aplinkybe, kad byloje nėra duomenų, jog kreditorių susirinkimo metu nemokumo administratorei buvo suteikti įgaliojimai reikšti ieškinį UAB (duomenys neskelbtini) vardu.

25. LDB UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procesas yra vykdomas supaprastinta tvarka, todėl kreditorių susirinkimai nėra šaukiami. Be to, JANĮ 56 ir 66 straipsniuose apibrėžta nemokumo administratoriaus kompetencija apima ir jo teisę savo iniciatyva teismuose reikšti ieškinius administruojamos įmonės vardu, ginant tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus. Dėl to atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį, yra nepagrįstas.

Dėl įmonės nemokumo momento

26. Pagal JANĮ 13 straipsnio 1 dalį juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis).

27. Nagrinėjamoje byloje, vertinant, ar atsakovas pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, aktualus teisinis reglamentavimas, kuriuo apibrėžtas juridinio asmens nemokumas bei juridinio asmens vadovo pareiga, kai juridinis asmuo tampa nemokus.

28. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, bet ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-73-569/2025 iškėlė pagal kreditoriaus K. N. ieškinį. Minėtame procese atsakovas nedalyvavo, atsiliepimo teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad UAB (duomenys neskelbtini) nemoki tapo nuo 2022 m. lapkričio mėnesio ir ši aplinkybė atsakovui turėjo būti žinoma. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) nemoki tapo tik nuo 2023 m. kovo mėnesio, kai Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. kovo 2 d. išdavė teismo įsakymą dėl 38 439 Eur skolos išieškojimo iš likviduojamos įmonės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atsakovo argumentu.

31. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Juridinių asmenų registrui UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą buvo pateikti 2021 m. ir juose įrašyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo 3 000 Eur trumpalaikio turto, jos įsipareigojimus ir mokėtinas sumas sudarė 736 Eur. Daugiau finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui UAB (duomenys neskelbtini) vadovas neteikė nei už 2022 m., nei už 2023 m. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių paaiškinimų, dėl kokių priežasčių minėti duomenys nebuvo teikiami, taip pat kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kokios vertės turto įmonė turėjo vėlesniais metais, kokio dydžio buvo jos skolos bei kokios aplinkybės galėjo lemti įmonės nemokumą.

32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje atsakovas iki šiol nėra perdavęs likviduojamos įmonės dokumentų, todėl visos išvados daromos tik pagal bankroto byloje Nr. eB2-73-569/2025 ir nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus. Nuo 2021 m. UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo nei nekilnojamojo turto, nei kito registruotino kilnojamojo turto. Byloje esantis UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos 2022 m. sausio 1 d. – 2024 m. sausio 24 d. išrašas patvirtina, kad paskutinis pinigų pervedimas buvo įvykdytas 2022 m. spalio 7 d., po kurio sąskaitoje jokių lėšų nebeliko iki nemokumo bylos iškėlimo (el.b., failas 1, l. 31-43). Taigi UAB (duomenys neskelbtini) jokio turto ir piniginių lėšų nebeturėjo jau nuo 2022 m. spalio 7 d. Atsakovas jokių duomenų, galinčių šią aplinkybę paneigti, nepateikė.

33. UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo metu civilinėje byloje Nr. eB2-73-569/2025 esantys duomenys patvirtina, kad jau 2022 m. spalio 25 d. antstolis buvo priėmęs patvarkymą vykdyti Telšių apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-4788-671/2022 dėl 5 660,70 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) išieškotojai B. G.. Didžiausias UAB (duomenys neskelbtini) kreditorius K. N. nurodė, kad likviduojama įmonė sutartinių palūkanų nebemokėjo nuo 2022 m. lapkričio mėnesio. Vieši duomenys taip pat patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo skola pradėjo formuotis 2022 m. spalio-lapkričio mėnesiais ir vėliau kas mėnesį laipsniškai didėjo (rekvizitai.vz.lt). Tuo laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) turto jau nebeturėjo, t. y. įmonė atitiko nemokios apibrėžimą, įtvirtintą JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Šios aplinkybės atsakovui turėjo būti žinomos. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nemoki buvo 2022 m. lapkričio mėnesį. Atsakovas šių aplinkybių apeliaciniu skundu nepaneigė.

Dėl žalos dydžio

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019).

35. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016; 2019 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019; kt.).

36. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymuose nepreziumuojama bendrovės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padaryta žala; vien bendrovės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei; žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; kt.).

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 nurodė, kad bankroto administratorius, prašydamas priteisti iš atsakovės, kaip buvusios vadovės, žalos, kuri atsirado dėl neįvykdžius įstatyme įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atlyginimą, turi pareigą įrodyti žalą, kuri susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, jos dydį, priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

38. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė savo bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

39. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).

40. Nagrinėjamoje byloje buvo konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai nemoki tapo nuo 2022 m. lapkričio mėnesio. Nuo šio laikotarpio iki bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo 2023 m. spalio 10 d. susidarė 229,90 Eur likviduojamos įmonės skola VSDFV Klaipėdos skyriui. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 12 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-5556-617/2023 priteisė iš UAB (duomenys neskelbtini) kreditorei MB „Finalaw“ 510 Eur ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas, kurios bankroto bylos iškėlimo metu sudarė 15,93 Eur. Kreditoriui K. N. pagal Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2831-1103/2023 iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo išieškoma 38 439,76 Eur skola.

41. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės sutinka su 9 238,71 Eur iš jo priteista nuostolių suma, kurią sudaro 569,08 Eur skola MB „Finalaw“, 229,90 Eur skola VSDFV Klaipėdos skyriui ir kreditoriui K. N. priteisti 835,20 Eur delspinigiai, 1 160,56 Eur procesinės palūkanos ir 444 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas nesutinka su 30 000 Eur priteistų nuostolių dalimi, nes ši skolos dalis jau egzistavo tuo metu, kada atsakovui buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo.

42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo apeliaciniu skundo argumentu, kad teismo sprendimo dėl skolos priteisimo priėmimo data nėra tapati pareigos įvykdyti prievolę atsiradimo datai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad BUAB (duomenys neskelbtini) skola nuo jos nemokumo momento 2022 m. lapkričio mėnesį iki bankroto bylos iškėlimo padidėjo iki 39 238,74 Eur, remdamasis vien tik aplinkybėmis, jog Panevėžio apylinkės teismo įsakymas dėl skolos kreditoriui K. N. išieškojimo buvo išduotas 2023 m. kovo 2 d., o Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas dėl skolos kreditorei MB „Finalaw“ išieškojimo buvo išduotas 2023 m. balandžio 12 d. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kada UAB (duomenys neskelbtini) įgijo pareigą vykdyti prievolę minėtiems kreditoriams, kokio dydžio bankrutuojančios įmonės prievolė šiems kreditoriams buvo 2022 m. lapkričio mėnesį ir kiek ši prievolė padidėjo dėl atsakovo delsimo inicijuoti savo vadovaujamai įmonei bankroto bylą.

43. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikta nei 2022 m. gegužės 3 d. paskolos sutartis, sudaryta su K. N., nei duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) prievolės MB „Finalaw“ pagrindą ir jos atsiradimo momentą. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų nepareikalavo. Civilinėje byloje Nr. eB2-73-569/2025, kurios duomenimis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, paskolos sutartis buvo pateikta tik 2022 m. gegužės 3 d., tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo šios sutarties sąlygų, apibrėžiančių prievolės grąžinti visą 30 000 Eur sumą atsiradimo momentą. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos duomenis, susijusius su žalos dydžio BUAB (duomenys neskelbtini) nustatymu.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LDB UAB (duomenys neskelbtini) administratorė neteisėtus buvusio vadovo veiksmus, kuriais buvo padaryta žala likviduojamai įmonei, grindė ne tik JANĮ nustatytos pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei iškėlimo, tačiau ir CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimu, nes atsakovas turėdamas pareigą vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) prievoles kreditoriui K. N. pagal paskolos sutartį, pats persivesdavo sau dalį UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje buvusių lėšų (el.b., failas 1, l. 6). Šią aplinkybę UAB (duomenys neskelbtini) administratorė grindė likviduojamos įmonės sąskaitos išrašu (el.b., failas 1, l. 31-43).

45. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje tik nurodė, kad atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš pinigų, kurie buvo gauti paskolos pagrindu įmonės veiklai vykdyti, atsakovas persivesdavo sau dalį lėšų kaip skolos akcininkui grąžinimą, taip pažeisdamas CPK 6.930¹ straipsnyje reglamentuotą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, blogino įmonės mokumą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas, nurodydamas pavedimo paskirtį „paskolinu (duomenys neskelbtini)“, pildydavo įmonės sąskaitą asmeninėmis lėšomis, o nurodydamas pavedimo paskirtį „atiduodu skolą sau“, „atiduodu skolą įmonės akcininkui“, „papildymas“, „akcininkui“, pervesdavo įmonės lėšas į savo asmeninę sąskaitą. Tačiau teismas nenurodė tikslių šių pervestų sumų dydžio, jų santykio, neanalizavo pervedimų datų.

46. Pažymėtina, kad žalos, padarytos bankrutuojančiai įmonei dėl CPK 6.930¹ straipsnyje nustatytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo, dydis ir vadovo atsakomybė yra nustatomi ir įrodinėjami, vertinant skirtingas aplinkybes, negu sprendžiant dėl žalos dydžio, padaryto dėl JANĮ 5-6 straipsniuose nustatytų pareigų nevykdymo, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas neišskyrė ir neapibrėžė, kokio dydžio žala UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta, atsakovui pažeidus JANĮ nustatytą pareigą laiku inicijuoti vadovaujamai įmonei bankroto bylą, ir kokio dydžio žala buvo padaryta likviduojamai įmonei dėl atsakovo padaryto CPK 6.930¹ straipsnio pažeidimo. Pažymėtina, kad vien tik įmonės vadovo neteisėtų veiksmų konstatavimo nepakanka jo civilinei atsakomybei konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas neatliko bylos faktinių aplinkybių analizės ir tinkamai nenustatė žalos dydžio.

47. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tai yra daroma pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., CPK 260 ir 265 straipsnius), t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą.

48. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

49. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų, susijusių su atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio nustatymu, tyrimo ir vertinimo, taip pat faktiškai neanalizavo ieškovo ieškinyje nurodytos galimai BUAB (duomenys neskelbtini) atsakovo padarytos žalos dėl CPK 6.930¹ straipsnio nuostatų pažeidimo, tai yra neatsakė į nutarties 42-46 punktuose nurodytus klausimus. Taigi byla turi būti nagrinėjama ir visiškai nauju aspektu, todėl turi būti atskleistos visiškai naujos bylos aplinkybės.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti atsakovo apeliacinį skundą iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

51. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

52. Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37, 38 straipsniais, 325 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

nutaria:

Atsakovo M. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.