- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-03
- Bylos Nr.
- e2YT-24700-1153/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14167-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Malijauskas
- Pareiškėjas
- I. G., O. G.
- Advokatai
- Laura Daumantaitė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. G. ir O. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Vitalis Milevičius, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos stiklas“, uždaroji akcinė bendrovė „Boslita“ ir Ko, G. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai I. G. ir O. G. (jų atstovė) kreipėsi į antstolį Vitalį Milevičių su skundu, kuriuo prašo panaikinti antstolio Vitalio Milevičiaus 2025 m. balandžio 22 d. patvarkymą dėl kainos nustatymo Nr. S-25-13-6611 (toliau – ir skundžiamas patvarkymas).
2. Skunde nurodo, jog vykdant skolų išieškojimą iš skolininkų I. G. ir O. G. 2023 m. birželio 7 d. turto arešto aktu Nr. S-23-13-9974 buvo areštuota I. G. reikalavimo teisė į 128 771,72 Eur sumą, kuri sudaro 0,4299 proc. visų reikalavimų BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ (toliau – ir ŪBIG) bankroto byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-28479-1098/2024 nustatė, kad skolininkui I. G. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine O. G. priklauso ½ dalis 128 771,72 Eur kreditorinio reikalavimo į ŪBIG, ir O. G. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu I. G. priklauso ½ dalis 128 771,72 Eur kreditorinio reikalavimo į ŪBIG. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-415-661/2025 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjai nurodo, jog areštuojant minėtą turtą, buvo nustatyta, kad turtas bus įkainotas atskiru patvarkymu. 2024 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjai O. G. ir I. G. informavo antstolį, jog neturi duomenų apie areštuoto turto rinkos kainą, todėl mano, jog areštuotam turtui įkainoti turi būti paskirta ekspertizė. Tuo tarpu išieškotojai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltijos stiklas“, UAB „Boslita“ ir Ko, bei G. S. (jų atstovai) 2024 m. rugsėjo 2 d. pateikė nuomonę, jog areštuotas turtas turėtų būti įkainotas 20 000 Eur suma. 2025 m. balandžio 22 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl kainos nustatymo Nr. S-25-13-6611, kuriuo nustatė, kad I. G. priklausančios reikalavimo teisės į 64 385,86 Eur sumą, kuri sudaro 0,21495 proc. visų reikalavimų BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ bankroto byloje, įkainojimas yra 10 000 Eur, o O. G. priklausančios reikalavimo teisės į 64 385,86 Eur sumą, kuri sudaro 0,21495 proc. visų reikalavimų BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ bankroto byloje, įkainojimas – 10 000 Eur. Pareiškėjų vertinimu, skundžiamu patvarkymu nustatyta turto kaina neatitinka turto rinkos kainos, todėl pareiškėjai negali pasinaudoti įstatymo numatyta teise pasiūlyti turto pirkėją, o greitas ir operatyvus turto pardavimas per pirmąsias varžytynes būtų negalimas dėl nustatytos neadekvačiai didelės turto kainos. Anot pareiškėjų, antstolis Vitalis Milevičius skundžiamą patvarkymą priėmė net nesusipažinęs su ŪBIG bankroto bylos medžiaga bei neturėdamas duomenų apie ŪBIG turtinę padėtį ir pareiškėjų turimo reikalavimo į ŪBIG patenkinimo galimybes. Pareiškėjai pažymi, jog antstolis, vykdantis išieškojimą, turi dėti visas pastangas teisingai ir objektyviai nustatyti rinkos kainą, o ne tik formaliai remtis išieškotojų nurodymu, kuris šiuo atveju yra klaidingas. Taip pat, pareiškėjų manymu, antstolis negali pareigos organizuoti ekspertizę dėl turto kainos nustatymo perkelti tik skolininkams, ypač įvertinus faktą, kad antstolis nustatydamas turto kainą neatliko jokių aktyvių veiksmų siekiant įsitikinti kainos pagrįstumu. Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai vertina, kad 2025 m. balandžio 22 d. patvarkymu Nr. S-25-13-6611 nustatyta turto kaina yra neproporcinga ir neatitinka turto rinkos kainos, todėl minėtas patvarkymas turi būti panaikintas. Pareiškėjai pažymi, jog jie, kaip ir kiti kreditoriai, yra suinteresuoti operatyviu turto pardavimu, tačiau nustatant ženkliai didesnę turto kainą nei tokio turto rinkos kaina, pareiškėjų ir kitų kreditorių lūkesčiai dėl greito turto pardavimo yra pažeidžiami.
3. Antstolis Vitalis Milevičius 2025 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. S-25-13-8359 atsisakė tenkinti pareiškėjų (jų atstovės) skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 681 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, išklausant vykdymo proceso šalis, o prireikus pasitelkia ekspertus. Pažymi, jog skolininkas 2024 m. rugsėjo 2 d. pateikdamas nuomonę dėl areštuoto turto vertės nurodė, kad šiuo metu nėra jokių duomenų apie turto rinkos kainą, tuo tarpu išieškotojas pateikdamas nuomonę ir nurodydamas galimą turto kainą, argumentavo įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Antstolis atkreipė dėmesį, jog skolininkai, būdami BUAB “Ūkio banko investicinė grupė“ kreditoriais, yra susipažinę su šios įmonės bankroto byla, turtine situacija ir galimybėmis atgauti skolas ateityje, tačiau teigia, kad informacijos apie jų turimų reikalavimo teisių vertę neturi. Tuo pačiu skolininkai reikalauja skirti turto vertinimo ekspertizę, nors, anot antstolio, puikiai supranta, kad paskirtas ekspertas neturės galimybės gauti daugiau informacijos apie BUAB “Ūkio banko investicinė grupė“ nei turi patys pareiškėjai. Antstolio vertinimu, skolininkai, turėdami informaciją apie BUAB “Ūkio banko investicinė grupė“ ir turėdami pareigą bendradarbiauti vykdymo procese su antstoliu, nepateikė jokių duomenų apie tai, kokia turėtų būti nustatyta turto (reikalavimų teisių) vertė, todėl akivaizdu, kad skolininkų skundo tikslas yra ne nustatyti tikslesnę turto vertę, o trukdyti vykdymo procesui ir jį vilkinti. Antstolis nesutinka ir su pareiškėjų nurodyta aplinkybe, jog yra pažeista jų teisė pasiūlyti pirkėją, kadangi turtas įkainotas per aukšta kaina. Pažymi, jog esant aplinkybei, jog skolininkai turi pirkėją jų areštuotam turtui, jie gali dalyvauti varžytynėse, sekti areštuoto turto realizavimo procesą. Kartu atkreipia dėmesį, jog turto pardavimas už didžiausią galimą kainą yra siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Taigi, tuo atveju, jeigu minėtas turtas varžytynėse bus parduotas už didesnę kainą, negu skolininkų pirkėjai ketina jį įsigyti, tuomet bus patenkinti išieškotojų interesai gaunant didesnes sumas, o skolininkams sumažės skolos. Tuo tarpu, skolininkai nagrinėjamu atveju prašo elgtis priešingai, t. y. prašo nustatyti mažesnę areštuoto turto vertę, kad būtų gauta mažiau lėšų ir atitinkamai būtų padengta mažesnė dalis jų skolų. Vien dėl šios priežasties, anot antstolio, pareiškėjų skundas yra atmestinas. Kartu antstolis pažymi, jog skolininkai pateikdami skundą nesuformulavo, jog teikia prieštaravimus ar panaikinus skundžiamą patvarkymą, prašo skirti ekspertizę areštuotam turtui įkainoti. Anot antstolio, pareiškėjai skundu iš esmės kritikuoja (reiškia prieštaravimus) dėl teismo sprendimų, kurių pagrindu ir buvo įkainotas turtas, bei teigia, jog procesas bus atnaujintas. Antstolis nurodo, jog skolininkų nurodytas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-580-777/2025 yra galutinis, įsiteisėjęs ir vykdytinas, tuo tarpu skolininkų nurodytas siekis atnaujinti procesą toje byloje yra tik jų siekis ir bandymas, kuris nedaro teismo sprendimo negaliojančiu. Antstolis taip pat nesutinka su pareiškėjų nurodytu teiginiu, kad areštuoto turto įvertinimas neva per didele verte trukdo operatyviam vykdymo procesui, nes nėra galima parduoti turto iš pirmųjų varžytinių. Antstolio manymu, jeigu skolininkai būtų suinteresuoti greitu turto realizavimu, jie netrukdytų turto varžytynių paskelbimui ir jų eigai. Pažymi, jog artimiausiu metu galima tikėtis realizuoti turtą iš varžytynių, tuo tarpu skolininkai skundžia antstolio patvarkymą puikiai suprasdami, kad bylinėjimasis teisme gali užsitęsti bent keletą mėnesių. Tokiu būdu, anot antstolio, skolininkai akivaizdžiai siekia, kad nebūtų pasiekti jų pačių nurodyti vykdymo proceso tikslai. Kartu antstolis atkreipia dėmesį, kad nepaisant eilės pareiškėjų teiginių apie neva neteisingą ir per didelę nustatytą turto kainą, jie nepateikia jokių įrodymų ar skaičiavimų kokia jų nuomone turėtų būti turto kaina. Antstolio įsitikinimu, tokiu būdu pareiškėjai siekia ne nustatyti objektyvią turto vertę, o vilkinti vykdymo procesą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys UAB „Baltijos stiklas“, UAB „Boslita“ ir Ko, bei G. S. (jų atstovas) pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad UAB „Baltijos stiklas“, UAB „Boslita“ ir Ko, bei G. S. yra skolininkų kreditoriai, kurių naudai yra vykdomas išieškojimas antstolio Vitalio Milevičiaus kontoroje. Išieškotojų reikalavimai bendrai sudaro apie 17 mln. eurų sumą (be palūkanų). Suinteresuotų asmenų (išieškotojų) teigimu, skolininkai dar nuo 2013 m. nuolat ir piktybiškai nevykdo savo prievolių, nesąžiningais veiksmais stengiasi sumažinti savo turto apimtį ir užvilkinti jų atžvilgiu vykdomą išieškojimą. Pažymi, jog vykdymo proceso esminis tikslas yra realizuoti areštuotą skolininkų turtą už didžiausią galimą kainą, nes tik tokiu atveju yra užtikrinami tiek skolininkų, tiek ir išieškotojų interesai. Tuo tarpu skolininkai savo skundu reikalauja priešingo, t. y. jie reikalauja sumažinti nustatytą turto vertę, kad jis galėtų būti realizuotas už mažesnę kainą. Tokiu būdu, anot suinteresuotų asmenų, skolininkai akivaizdžiai siekia neteisėtų ir sau nenaudingų tikslų, kurie nedera su vykdymo proceso tikslais. Taip pat, išieškotojų vertinimu, skolininkų teiginiai neva turtas antstolio buvo įvertintas ženkliai didesne kaina nei tokio turto rinkos vertė, yra nepagrįsti ir netgi aiškiai klaidingi. Suinteresuoti asmenys atsiliepime pažymi, jog pirmiausia, skolininkai, teigdami, kad nustatyta turto kaina yra neva ženkliai per didelė, nepateikia jokių objektyvių įrodymų kokia tokiu atveju yra tikroji turto rinkos kaina. Taip pat, antstolis 2025 m. gegužės 28 d. paskelbė viešas turto varžytines ir nors jos dar nėra pasibaigusios, jose jau yra pirkėjų, kurie jau padidino pradinę minėto turto kainą. Taigi, pareiškėjų teiginiai, jog neva antstolis nustatė neadekvačiai didelę turto kainą ir dėl šios aplinkybės nebus galimas greitas ir operatyvus turto pardavimas per pirmąsias varžytines, yra klaidingi. Išieškotojai atkreipia dėmesį, jog priešingai, nei teigia skolininkai, antstolio skundžiamu patvarkymu nustatyta turto vertė yra reali ir objektyvi, nes vykstančiose turto varžytinėse jau yra turto pirkėjų. Taigi, nustatyta turto vertė nei kiek netrukdo pirmųjų varžytinių skelbimui ir vykdymui, bei tolimesniam turto realizavimui. Suinteresuoto asmenų vertinimu, būtent skolininkai savo veiksmais šiuo atveju siekia trukdyti išieškojimui. Atkreipia dėmesį, jog skolininkai, norėdami kuo operatyviau padengti savo skolas, turėtų kaip tik stengtis kuo greičiau ir už kuo didesnę kainą realizuoti turimų turtą, tačiau vietoje to, skolininkai nusprendė skųsti antstolio veiksmus, puikiai žinodami, kad bylinėjimasis gali užtrukti kelis mėnesius ar metus. Šios aplinkybės, anot išieškotojų, rodo, kad skolininkai veikia nesąžiningai bei piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis siekia trukdyti antstoliui vykdyti savo įstatymines pareigas. Kartu suinteresuoti asmenys atsiliepime pažymi, kad skolininkų teiginiai apie bandymą atnaujinti procesą šiuo atveju neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Nurodo, jog patys skolininkai pateiktame skunde pripažįsta, kad procesas minėtoje ŪBIG byloje nėra atnaujintas, yra tik pateiktas skolininkų prašymas, todėl, suinteresuotų asmenų vertinimu, nei antstolis, nei kiti asmenys, neturi pagrindo ignoruoti įsiteisėjusio ir galiojančio galutinio teismo sprendimo toje byloje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, suinteresuoti asmenys UAB „Baltijos stiklas“, UAB „Boslita“ ir Ko, bei G. S. prašo teismo pareiškėjų skundą atmesti.
5. Antstolis Vitalis Milevičius 2025 m. birželio 19 d. byloje pateikė papildomus dokumentus. Nurodė, kad 2025 m. gegužės 28 d. patvarkymais dėl varžytinių paskelbimo Nr. S-25-13-8873 ir Nr. S-25-13-8874 vykdymo proceso šalys buvo informuotos, jog antstolis paskelbė skolininkui I. G. priklausančio turto – reikalavimo teisės į 64 385,86 Eur sumą, kuri sudaro 0,21495 proc. visų reikalavimų BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ bankroto byloje, pirmąsias varžytynes, kurių pradžia 2025 m. gegužės 28 d. 09:03:01 val., planuojama pabaiga 2025 m. birželio 17 d. 09:03:59 val., pradinė turto pardavimo kaina 8 000 Eur (varžytynių numeris 292233), bei skolininkei O. G., priklausančio turto – reikalavimo teisės į 64 385,86 Eur sumą, kuri sudaro 0,21495 proc. visų reikalavimų BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ bankroto byloje, pirmąsias varžytynes, kurių pradžia 2025 m. gegužės 28 d. 09:03:01 val., planuojama pabaiga 2025 m. birželio 17 d. 09:03:59 val., pradinė turto pardavimo kaina 8 000 Eur (varžytynių numeris 292234). Antstolis atkreipia dėmesį, jog varžytinės Nr. 292233, kuriose buvo pardavinėjama I. G. priklausanti turto dalis (reikalavimo teisė), baigėsi 2025 m. birželio 17 d. 11:05:02 val., didžiausia pasiūlyta kaina 279 950 Eur, o varžytinės Nr. 292234, kuriuose buvo pardavinėjama O. G. priklausanti turto dalis (reikalavimo teisė), baigėsi 2025 m. birželio 17 d. 11:05:14 val., didžiausia pasiūlyta kaina 310 490 Eur. Kartu antstolis pažymėjo, jog tiek varžytinėse Nr. 292233, tiek varžytinėse Nr. 292234 buvo užsiregistravę po du dalyvius.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
6. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmus pagal vykdytinus dokumentus atlieka, juos koordinuoja antstolis. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, ir išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis Vitalis Milevičius vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0013/20/00240, Nr. 0013/20/00241, Nr. 0013/20/00239, Nr. 0013/20/01711, Nr. 0013/20/01710 ir Nr. 0013/20/01712 dėl skolų išieškojimo iš skolininko I. G. kreditorių UAB „Baltijos stiklas“, UAB „Boslita“ ir Ko, bei G. S. naudai, taip pat vykdomąsias bylas Nr. 0013/16/00952, Nr. 0013/20/00242, Nr. 0013/20/00243, Nr. 0013/20/01707, Nr. 0013/20/01708 ir Nr. 0013/20/01709 dėl skolų išieškojimo iš skolininkės O. G. kreditorių UAB „Baltijos stiklas“, UAB „Boslita“ ir Ko, bei G. S. naudai. Vykdydamas jam pavestas funkcijas, antstolis atliko eilę priverstinio vykdymo veiksmų, tame tarpe, 2023 m. birželio 7 d. turto arešto aktu Nr. S-23-13-9974 areštavo skolininkui I. G. priklausančią reikalavimo teisę į 128 771,72 Eur sumą, kuri sudaro 0,4299 proc. visų reikalavimų BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ bankroto byloje. 2024 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu Nr. S-24-13-15711 antstolis pasiūlė skolininkams pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, bei pateikti savo nuomonę dėl areštuoto turto įkainojimo. 2024 m. rugsėjo 2 d. I. G. ir O. G. informavo antstolį, kad neturi duomenų apie areštuoto turto rinkos kainą, todėl mano, jog areštuotam turtui įkainoti, turi būti skirta ekspertizė. Išieškotojai UAB „Baltijos stiklas“, UAB „Boslita“ ir Ko, bei G. S. (jų atstovai), nesutikdami su skolininkų pozicija, 2024 m. rugsėjo 2 d. taip pat pateikė savo nuomonę dėl I. G. finansinio reikalavimo teisės į BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ įkainojimo. Nurodė, kad vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-76-618/2024, kuriuo BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ susigrąžino reikalavimo teisę, pagal kurią galėtų atgauti apie 4 960 000 Eur sumą, vertina, jog skolininko I. G. reikalavimo teisė į BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ turėtų būti įkainota 20 000 Eur suma. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-28479-1098/2024 nustatė, kad skolininkui I. G. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine O. G. priklauso ½ dalis 128 771,72 Eur kreditorinio reikalavimo į BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“, ir O. G. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu I. G. priklauso ½ dalis 128 771,72 Eur kreditorinio reikalavimo į BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-415-661/2025 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. 2025 m. balandžio 22 d. antstolis, atsižvelgdamas į skolininkų ir išieškotojų pateiktas nuomones dėl areštuoto turto įkainojimo, taip pat vadovaudamasis proceso ekonomiškumo principu, priėmė patvarkymą dėl kainos nustatymo Nr. S-25-13-6611, kuriuo nustatė, kad I. G. priklausančios reikalavimo teisės į 64 385,86 Eur sumą, kuri sudaro 0,21495 proc. visų reikalavimų BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ bankroto byloje, įkainojimas yra 10 000 Eur, o O. G. priklausančios reikalavimo teisės į 64 385,86 Eur sumą, kuri sudaro 0,21495 proc. visų reikalavimų BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ bankroto byloje, įkainojimas – 10 000 Eur. Kartu antstolis išaiškino, kad vykdomųjų bylų šalys per tris darbo dienas turi teisę pareikšti prieštaravimus dėl kainos nustatymo. Pažymėjo, jog atsižvelgdamas į bylos šalių prašymus, antstolis gali skirti ekspertizę, tačiau šalis pareiškusi prieštaravimą dėl turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. 2025 m. gegužės 12 d. antstolio kontoroje buvo gautas skolininkų I. G. ir O. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti antstolio 2025 m. balandžio 22 d. patvarkymą dėl kainos nustatymo Nr. S-25-13-6611, kadangi skolininkų vertinimu, antstolio nustatyta turto kaina yra ženkliai per didelė ir neatitinka turto rinkos kainos. Antstolis Vitalis Milevičius 2025 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. S-25-13-8359, atsižvelgdamas į vykdymo proceso tikslą, į tai, kad areštuotas turtas turi būti parduotas už didžiausią galimą kainą, taip pat tai, kad skolininkai kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų ir/ar skaičiavimų kokia jų nuomone turėtų būti nustatyta turto kaina, atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
8. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
9. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pastebėtina, jog vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai (skolininkai) iš esmės skundžia antstolio 2025 m. balandžio 22 d. patvarkymą dėl kainos nustatymo Nr. S-25-13-6611, motyvuodami tuo, kad antstolio nustatyta turto kaina yra ženkliai per didelė ir neatitinka turto rinkos kainos. Pareiškėjų įsitikinimu, antstoliui nustačius didesnę turto kainą nei tokio turto rinkos kaina, yra pažeidžiami jų ir kitų kreditorių lūkesčiai dėl greito turto pardavimo. Antstolis Vitalis Milevičius ir suinteresuoti asmenys (išieškotojai) UAB „Baltijos stiklas“, UAB „Boslita“ ir Ko, bei G. S. su tokiu pareiškėjų skundu (jame nurodytais argumentais) nesutinka. Nurodo, kad vykdymo proceso tikslas ir yra realizuoti areštuotą turtą už didžiausią galimą kainą, nes tik tokiu atveju yra užtikrinami tiek skolininkų, tiek ir išieškotojų interesai. Tuo tarpu skolininkai savo skundu reikalauja priešingo, t. y. reikalauja sumažinti nustatytą turto vertę, kad jis galėtų būti realizuotas už mažesnę kainą. Antstolio ir suinteresuotų asmenų (išieškotojų) vertinimu, pareiškėjai tokiais savo veiksmais akivaizdžiai siekia sau nenaudingų tikslų bei tiesiog vilkinti vykdymo procesą.
11. Teismas su tokiais antstolio ir suinteresuotų asmenų (išieškotojų) argumentais, jog skolininkai, reikalaudami sumažinti nustatytą turto vertę, siekia sau nenaudingų tikslų, įvertinęs bylos medžiagą, iš esmės sutinka. Pažymėtina, kad turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas ir pagrindinis priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui, o vykdymo proceso tikslas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą per se (savaime) negali pateisinti vykdymo proceso dalyvių turtinių interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, jog priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai, skųsdami antstolio patvarkymą dėl turto kainos nustatymo bei nepateikdami jokių įrodymų, patvirtinančių, kad antstolio nustatyta turto kaina iš tiesų yra ženkliai per didelė, iš esmės siekia, jog jų turtas būtų parduotas už mažesnę kainą, kas neatitinka geriausių kreditorių ir skolininkų interesų ir pačio vykdymo proceso tikslų bei esmės.
12. Kartu pastebėtina, kad CPK 682 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą; jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagrindas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kai skolininkas ar išieškotojas nėra pareiškę prieštaravimų dėl antstolio atlikto įkainojimo arba, nors yra pareiškę prieštaravimus, tačiau nėra sumokėję būtinų sumų už ekspertizės atlikimą ir nėra pagrindo atleisti jų nuo šių sumų sumokėjimo, yra tada, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010 ir kt.).
14. Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjai, prieštaraudami dėl antstolio nustatytos turto vertės, nesumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą sumų, būtinų už ekspertizės atlikimą, taip kaip nustatyta antstolio 2025 m. balandžio 22 d. patvarkyme, neprašė šio mokėjimo atidėti, taigi antstolis privalėjo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti tik iškilus abejonių dėl turto vertės, t. y. tik esant kitokią turto vertę pagrindžiančių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, pareiškėjai kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog antstolio skundžiamu patvarkymu nustatyta turto vertė iš tiesų yra neteisinga, t. y. ženkliai per didelė. Tokiais atvejais praktikoje vertinama, jog antstolis turto įkainojimo procedūrą vykdė tinkamai, t. y. pagal nurodytas CPK nuostatas. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikosi ir apygardos teismai (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-103-730/2025).
15. Taip pat pažymėtina, jog tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-195-467/2023).
16. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolis Vitalis Milevičius 2025 m. gegužės 28 d. patvarkymais dėl varžytinių paskelbimo Nr. S-25-13-8873 ir Nr. S-25-13-8874, informavo bylos šalis dėl skolininkams priklausančio turto – minėtų reikalavimo teisių, pirmųjų varžytinių paskelbimo (varžytinių Nr. 292233 ir Nr. 292234). Iš viešų duomenų bei antstolio pateiktų papildomų dokumentų nustatyta, jog varžytinės Nr. 292233, kuriose buvo pardavinėjama I. G. priklausanti turto dalis (reikalavimo teisė), baigėsi 2025 m. birželio 17 d. 11:05:02 val., didžiausia pasiūlyta kaina – 279 950 Eur, o varžytinės Nr. 292234, kuriuose buvo pardavinėjama O. G. priklausanti turto dalis (reikalavimo teisė), baigėsi 2025 m. birželio 17 d. 11:05:14 val., didžiausia pasiūlyta kaina – 310 490 Eur.
17. Teismo vertinimu, minėti duomenys iš esmės patvirtina ir paneigia pareiškėjų skundo argumentus, jog antstolio skundžiamu patvarkymu nustatyta turto kaina nebuvo ženkliai per didelė (kaip tai teigia skunde pareiškėjai), kadangi pirmųjų varžytinių metu atsirado minėto turto (skolininkų reikalavimo teisės) pirkėjų bei buvo pasiūlyta netgi gerokai didesnė turto kaina, nei buvo nustatyta antstolio 2025 m. balandžio 22 d. patvarkymu Nr. S-25-13-6611.
18. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, į tai, kad vienas iš vykdymo proceso tikslų yra realizuoti areštuotą skolininkų turtą už didžiausią galimą kainą, taip pat tai, kad pareiškėjai kartu su skundu nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti antstolio nustatyta turto rinkos verte, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju antstolis Vitalis Milevičius veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjų skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
19. Taip pat suinteresuoti asmenys (išieškotojai) iškėlė klausimą šioje byloje dėl galimo pareiškėjų (skolininkų) piktnaudžiavimo, kadangi varžytines laimėjo I. L., kuri pasiūlė beveik 5 kartus didesnę sumą nei pati reikalavimo teisės suma, tačiau, suinteresuotų asmenų vertinimu, akivaizdu, jog ji tokios sumos nemokės. Išieškotojai mano, kad tokiu būdu turto varžytinės skolininkų ar jų atstovų iniciatyva buvo sužlugdytos sąmoningai, t. y. pasiūlius neadekvačius turto įsigijimo kainas iš anksto žinant, kad I. L. šio turto už tokias kainas neįsigys ir nustatytu terminu antstoliui piniginių lėšų neperves. Tokiu būdu prarandamas (neatgaunamas) tik varžytinių dalyvio mokestis, bet sutrukdoma parduoti turtą realiam pirkėjui, taip pat padarant žalą ir išieškotojams. Teigia, kad toks skolininkų elgesys rodo jų tikruosius nesąžiningus ketinimus, kadangi I. L. yra tos pačios advokatų kontoros advokatė, kaip skolininkų advokatė. Prašoma skirti pareiškėjams 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę iš paskirtos baudos, t. y. 2 500 Eur priteisiant lygiomis dalimis išieškotojų naudai.
20. Teismo vertinimu, išieškotojų nurodytos papildomos teismui aplinkybės bei pateikti duomenys iš tikrųjų kelia didelių abejonių dėl šiuo atveju atliktų veiksmų (įvykusių varžytinėse) vykdymo procese pobūdžio, kadangi pateikta teismui duomenų, jog varžytinėse dalyvavusi bei jas laimėjusi I. L. yra tos pačios advokatų kontoros advokatė, kaip ir pareiškėjų (skolininkų) advokatė Laura Daumantaitė. Bet šios teismo nutarties priėmimo momentu trūksta duomenų padaryti išvadas dėl akivaizdaus piktnaudžiavimo, kadangi nepateikta duomenų, jog iš tikrųjų varžytinių kaina nesumokėta (daroma šioje proceso stadijoje dar tik prielaida ši varžytinių kaina nebus sumokėta). Be to, vien tai, kad I. L. yra tos pačios kontoros advokatė, kaip ir Laura Daumantaitė, dar nepatvirtina pačių pareiškėjų (skolininkų) O. G. ir I. G. piktnaudžiavimą procesinėmis priemonėmis, t. y. trūksta byloje duomenų, jog iš tiesų buvo toks susitarimas su skolininkais ir advokatų kontoros (konkrečiai I. L. bei skolininkų). Todėl šiuo atveju teismas, nors sutinka dėl didelių abejonių keliančių veiksmų (įvykusių varžytinėse) vykdymo procese ir tai, kad tokie veiksmai (jeigu iš tikrųjų nebus sumokėta varžytinių kaina) gali padaryti net žalą vykdymo procesui (pvz., kadangi ateityje kitas potencialus pirkėjas, kuris buvo nukonkuruotas varžytinėse, gali ir nedalyvauti, taip pat dėl šių veiksmų (jeigu varžytinių kaina nesumokama) užtrunka ir vykdymo procesas bei pan.), atitinkamai išieškotojai (jeigu patirs ateityje dėl to žalos gali ją įrodinėti teisme iš jų manymo atsakingo asmens (-ų)). Bet šiuo atveju teismui trūksta duomenų konstatuoti akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis priemonėmis, todėl išieškotojų prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjams atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510–513 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjų I. G. ir O. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Atmesti išieškotojų (suinteresuotų asmenų) prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjams (skolininkams).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.