Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens O. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. S., uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko. ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos stiklas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolis V. M., I. G. (I. G.), O. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.2. 2023 m. birželio 7 d. Turto arešto aktu areštuotas skolininko I. G. 128 771,72 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas į BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, santuokos metu iki vedybinės sutarties sudarymo įgytas kreditorinis reikalavimas į BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

3.3. Kadangi sutuoktiniai 2013 m. liepos 9 d. vedybine sutartimi pakeitė tik turto, įgyto šalims gyvenant susituokus nuo povedybinės sutarties įsigaliojimo momento, teisinį režimą, tai sutuoktinių turtui, įgytam santuokos metu iki vedybinės sutarties sudarymo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

3.4. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas nustatė, kad skolininkui I. G. ir skolininkei O. G. priklauso po ½ dalį 128 771,72 Eur kreditorinio reikalavimo į BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas(CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Suinteresuotas asmuo O. G. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Tik 2014 m. vasario 6 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-889-254/2014 patvirtino bankrutuojančios UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp kurių buvo kreditoriaus I. G. 444 623 Lt (šiuo metu 128 771,72 Eur) reikalavimas. Tai reiškia, kad I. G. kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas po Povedybinės sutarties sudarymo (po 2013 m. liepos 19 d.), kadangi iki to laiko UAB ,,Ūkio banko investicinė grupė“ ginčijo šį kreditorinį reikalavimą.

5.1. Šiuo atveju neturi reikšmės kada buvo patvirtintas I. G. kreditorinis reikalavimas BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ bankroto byloje, nes prievolė kilo iš 2012 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutarties, o ne teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas I. G. kreditorinis reikalavimas BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ bankroto byloje. Kadangi Paskolos sutartis buvo sudaryta 2012 m. rugpjūčio 3 d., o skolininkų Povedybinė sutartis 2013 m. liepos 19 d., Paskolos sutarties pagrindu atsiradęs reikalavimas laikytinas bendrąja skolininkų nuosavybe.

5.2. Paskolos sutarties pagrindu suteiktos lėšos nėra priteistos jokiam kitam asmeniui, o pats reikalavimas, kylantis iš Paskolos sutarties, yra patvirtintas Kauno apygardos teismo pripažįstant jį I. G. nuosavybe. Dėl to atskirojo skundo argumentai, esą teismas turėjo papildomai aiškintis pinigų kilmę, yra nepagrįsti ir nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl atmestini.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad Povedybinė sutartis buvo sudaryta 2013 m. liepos 19 d., I. G. kreditorinis reikalavimas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ bankroto byloje (c. b. Nr. Nr. B2-889-254/2014) buvo patvirtintas tik Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi, taigi I. G. reikalavimas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atžvilgiu atsirado jau po Povedybinės sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

8. CK 6.2 str. yra nurodyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.

9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad I. G. 2012 m. rugpjūčio 3 d. (t. y. prieš Povedybinės sutarties sudarymą) Paskolos sutartimi UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ paskolino 400 000 Lt. Pažymėtina, kad I. G. 2013 m. gegužės 21 d. (t. y. irgi dar prieš Povedybinės sutarties sudarymą) pateikė reikalavimą UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ dėl 419 466,67 Lt įsiskolinimo pagal paskolos sutartį grąžinimo.

10. CK 6.870 str. 2 d. nurodyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ prievolė ir atitinkamai I. G. reikalavimas grąžinti paskolintus pinigus atsirado būtent nuo paskolos sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ momento, o ne nuo reikalavimo patvirtinimo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ bankroto byloje.

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar sutuoktinio asmeninio turto, o iš skolininkų turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą.

12. CK 3.88 str. 2 d. yra nurodyta, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

13. Kaip minėta, Povedybine sutartimi O. G. ir I. G. pakeitė tik turto, įgyto šalims gyvenant susituokus nuo povedybinės sutarties įsigaliojimo momento, teisinį režimą. Taigi sutuoktinių turtui, įgytam santuokos metu iki vedybinės sutarties sudarymo (įskaitant ir reikalavimo teisę į UAB „Ūkio banko investicinė grupė“), taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

14. CK 3.117 str. 1 d. yra nurodyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šioje byloje nebuvo nustatytas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

15. Atsižvelgus į tai, kad Paskolos sutartis su UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ buvo sudaryta 2012 m. rugpjūčio 3 d. (t. y. dar prieš 2013 m. liepos 19 d. Povedybinės sutarties sudarymą), darytina išvada, kad nors Paskolos sutartį sudarė tik I. G., ja buvo skolinami ne jo asmeniniai, o I. G. jungtine nuosavybe su O. G. priklausantys pinigai, todėl reikalavimo teisė į BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

16. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog skolininkui I. G. ir skolininkei O. G. priklauso po ½ dalį 128 771,72 Eur kreditorinio reikalavimo į BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“. Taigi vien dėl šių priežasčių skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

17. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo ir kitus argumentus dėl kurių apeliacinės instancijos teismas irgi pasisakys.

18. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nesiaiškino Paskolos sutarties pagrindu suteiktų pinigų kilmės, formos ir ar tie pinigai apskritai priklausė I. G.. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo teiginiais nesutinka, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

19. Tiek 2012 m. rugpjūčio 3 d. Paskolos sutartis, tiek Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis, kuria patvirtintas I. G. kreditorinis reikalavimas BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atžvilgiu, yra galiojančios (t. y. nebuvo nuginčytos), todėl pagrindo abejoti reikalavimo egzistavimu ir priklausymu skolininkams bendrąja nuosavybės teise nėra.

20. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skolininkės kreditoriams suteikė prioritetą, todėl pažeidė skolininko kreditorių interesus ir imperatyvias nuostatas. Tokie teiginiai taip pat nepagrįsti. Skolininkė nenurodė, kokiu būdu ir kokie konkrečiai skolininko kreditorių interesai galėjo būti pažeisti. Be to, skolininkė apsiriboja tik abstrakčiu teiginiu apie tariamą imperatyvių teisės normų pažeidimą, tačiau neįvardija, kokios konkrečiai imperatyvios normos ir kokiu būdu buvo pažeistos.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.