Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.10.1; 1.2.14.6.2; 1.2.18.10; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4

2023 m. balandžio 27 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

‑ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

‑ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Iš E. K. BUAB ,,M.“ naudai priteista 200 746,15 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. E. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „M.“ turtą, t. y. būdamas UAB „M.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „M.“ turtą – pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. per 490 kartus iš įmonės banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių AB Šiaulių banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Luminor“ banke, paėmė iš viso 200 746,15 eurus įvairiomis pinigų sumomis. Jis, žinodamas, kad UAB „M.“ buhalterinėje apskaitoje kasos likutis 2019 m. spalio 1 d. turi būti 200 746,15 eurai ir, kad šių piniginių lėšų panaudojimo negali pagrįsti pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, pagal kuriuos būtų galima nustatyti atliktas ūkines finansines operacijas, turėdamas tikslą pagrįsti dalį pasisavintų piniginių lėšų panaudojimą įmonės veikloje, tyčia įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą aiškiai suklastotus dokumentus – 2019 m. spalio 31 d. „Vienintelio akcininko sprendimą Nr. 19/2“ bei 2019 m. spalio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 00000032, kuriais tariamai pagrindė dalį UAB „M.“ piniginių lėšų panaudojimą – 136 000 eurų dividendų išmokėjimą akcininkei J. B. Taip E. K., kaip atskaitingas asmuo, iš įmonės kasos paėmęs 200 746,15 eurų sumą, jų panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, į UAB „M.“ kasą negrąžino ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „M.“ turtą – pinigines lėšas – 200 746,15 eurus.

1.1. E. K. taip pat nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „M.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujamas pareigas UAB „M.“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „M.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, Klaipėdos mieste laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., vykdydamas statybų veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jog „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine <...> išraiška“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“, 3 punkto, kuriame nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, 4 punkto, kuriame nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, 16 punkto, kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, 17 punkto nuostatų „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį“, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „Kristalina“ buhalterę L. S., nesuvokusią E. K. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, tai yra nepateikė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei L. S. pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų – kasos dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti atliktas ūkines finansines operacijas, dėl to buhalterė L. S. neįtraukė į apskaitą iš viso 200 746,15 eurų (450 + 2830 + 700 + 136 000 + (84 114,50 – 23 348,35)) piniginių lėšų panaudojimo, tai yra:

‑ 2 atvejais iš viso 450 eurų (iš jų: 2018 m. balandžio 19 d. – 300 eurų, 2018 m. balandžio 23 d. – 150 eurų) apskaitos registre „Avanso apyskaita“ neužregistravo piliečio T. K. piniginių lėšų gavimo operacijos ir neregistravo įsiskolinimo įmonei;

‑ 5 atvejais iš viso 2 830 eurų (iš jų: 2018 m. balandžio 9 d.– 700 eurų; 2018 m. balandžio 11 d. – 700 eurų, 2018 m. balandžio 11 d. – 700 eurų, 2018 m. gegužės 21 d.– 30 eurų, 2018 m. rugpjūčio 16 d. – 700 eurų), paimtų banko kortele grynųjų pinigų neužregistravo apskaitos registruose „Kasos knyga“, „Avanso apyskaita“;

‑ 1 atveju 2018 m. vasario 25 d. – 700 eurų paimtų banko kortele, UAB „M.“ neužregistravo ūkinės operacijos apskaitos registruose „Kasos knyga“, „Avanso apyskaita“;

‑ 1 atveju 2019 m. spalio 31 d. apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo piniginių lėšų sumažėjimą įmonės kasoje iš viso 136 000 eurų pagal apskaitos dokumentą – Kasos išlaidų orderį Nr. 00000032, kuriame nurodyti duomenys neatitinka tikrovės – grynųjų pinigų išmokėjimas akcininkei J. B., tuo sumažindama dokumentinį kasos likutį iš viso 136 000 eurais;

‑ 1 atveju 2019 m. spalio 31 d. apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo 2019 m. spalio 31 d. didesnį dokumentinį piniginių lėšų likutį 84 114,50 eurų (po 136 000 eurų dividendų išmokėjimo), tačiau nepagrindė apskaitos dokumentais piniginių lėšų panaudojimo 60 766,15 eurų (84 114,50 – 23 348,35);

‑ 5 atvejais laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. spalio 31 d. apskaitos registre „Kasos knyga“ neužregistravo atskaitingam asmeniui E. K. 23 348,35 eurų piniginių lėšų išmokėjimų ir neregistravo ūkinių operacijų duomenis apskaitos registre „Kasos knyga“, tuo padidindami dokumentinį kasos likutį.

Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „M.“ laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. K. gynėjas advokatas R. Skėrys prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, perkvalifikuoti E. K. nusikalstamus veiksmus iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 2 dalį bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam už šį nusikaltimą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį ir galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dalinai atidėti.

2.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino bei ištyrė bylos faktines aplinkybes, savo išvadas grindė prielaidomis, tiek nuteistojo, tiek liudytojų parodymus vertino formaliai, be to, neišsiaiškino dalies bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su trečiųjų šalių piliečių įdarbinimu nuteistojo vadovaujamoje bendrovėje, neapklausė dalies liudytojų, todėl nukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Skunde cituojami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis, BK 183, 184 straipsniai ir su šiais straipsniais susijusi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-256/2010, 2K-210/2012, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-168/2013, 2K-P-89/2014, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-587/2014, 2K-28-489/2016, 2K372-677/2016, 2K-89-303/2017, 2K-369-303/2017, 2K-314-693/2018, 2K-325-895/2018, 2K-317-719/2018, 2K-300-697/2019 ir kt.).

2.2. Visų pirma, gynėjas akcentuoja, kad E. K. kaltė buvo grindžiama jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriose nedalyvavo gynėjas. Nuteistasis, pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nesuprasdamas, kad tinkamam nusikalstamos veikos kvalifikavimui yra itin svarbu nurodyti visas faktines aplinkybes, o neturėdamas teisinių žinių, nesugebėjo tiksliai įvardinti, kad tarp jo ir O. I. (O. I.), V. G. (V. G.) buvo susiklostę faktiniai darbo nuomos teisiniai santykiai, nes jiems jis mokėjo įvairias sumas už trečiųjų šalių darbuotojus, galinčius dirbti UAB „M.“. Nuteistojo vadovaujama bendrovė, kaip ir didžioji dalis bendrovių, veikiančių statybų sektoriuje, susidūrė su darbuotojų trūkumu. Šias aplinkybes nuteistasis nurodė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jos apygardos teismo tinkamai nebuvo ištirtos.

2.3. Antra, gynėjas atkreipia dėmesį į E. K. nurodomas aplinkybes, kad pinigų jis nepasisavino, o sumokėjo tretiesiems asmenims, t. y. O. I. ir V. G. Nors tai apygardos teismas vertino kaip nepagrįstą gynybinę versiją, tačiau šias nuteistojo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir su apeliaciniu skundu pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 2 dalyje, už nelegaliai įdarbintus ir statybininko vidaus apdailos darbus atlikusius Ukrainos piliečius V. V. bei R. S. Tai, kad jiems buvo žinoma, jog įmonėje taipogi dirbo trečiųjų šalių piliečiai, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojai G. L., T. K. bei kiti liudytojai.

2.4. Apeliaciniame skunde gynėjas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo procesiniai dokumentai patvirtina, jog ikiteisminį tyrimą atlikusi vyriausioji tyrėja L. P. sprendė, jog byloje būtina liudytoju apklausti V. G., tačiau nepaisant to, minėtas asmuo byloje taip ir liko neapklaustas. Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas O. I., priešingai nei kiti liudytojais apklausti UAB „M.“ darbuotojai, parodė, jog jis dirbo su savo įrankiais, savo sąskaita nuomojosi butą, savo sąskaita vyko į darbą, be kita ko, nurodė, kad būtent jis organizavo UAB „M.“ darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimą dirbti, t. y. į UAB „M.“ atvyko dirbti (darbo nuomos / samdos pagrindais) V. L., P. S., dar vienas asmuo Vladimiras bei atsitiktinai sutikti asmenys iš Gruzijos D. ir A. Minėtos aplinkybės, gynėjo manymu, leidžia daryti išvadą, kad O. I. statusas skyrėsi nuo kitų UAB „M.“ darbuotojų, jam buvo būdingas savarankiškumas, jis organizavo darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimą į Lietuvą. Tačiau byloje taip ir liko neištirta, kokiais teisiniais pagrindais minėti asmenys dirbo minėtoje bendrovėje, kas šiems asmenims vadovavo, koks šių asmenų santykis buvo su E. K., O. I., V. G.

2.5. Apelianto teigimu, neatkreiptas dėmesys, kad liudytojas O. I. turėjo akivaizdų priešiškumą nuteistajam dėl piniginių atsiskaitymų. Be kita ko, jei paaiškėtų, kad O. I. gavo iš UAB „M.“ direktoriaus E. K. pajamų, kurios minėto liudytojo nebuvo apskaitytos ir deklaruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, O. I. kiltų mokestinės prievolės bei būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Dėl šių aplinkybių liudytoju apklaustam O. I. turėjo būti išaiškintos BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytos teisės ir, duodamas parodymus, jis negalėjo būti įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį.

2.6. Šios apeliaciniame skunde aptartos aplinkybės, nuteistojo gynėjo teigimu, suponavo ikiteisminį tyrimą atliekančios įstaigos prievolę liudytojo O. I. parodymus patikrinti ir juos ištirti išsamiai, todėl privalėjo būti liudytojais apklausti ne tik V. G., tačiau ir V. L., P. S., V. V., R. S. Gynėjas nurodo, kad apklausus šiuos asmenis, siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, turėjo būti nustatyta, kaip aukščiau nurodyti trečiųjų šalių piliečiai pateko į Lietuvos Respubliką, kokiu tikslu jie čia atvyko, ką veikė būdami Lietuvoje (jei dirbo, kokiose bendrovėse jie dirbo ir kokiais pagrindais, kaip minėti asmenys buvo įdarbinti įmonėse – per tarpininkus ar tiesiogiai ir kt.), kas jiems mokėjo atlyginimą, kas aprūpino gyvenamąja vieta, organizavo vykimą į darbą ir pan. Taip pat skunde pabrėžiama, jog reikšminga nustatyti, kokiose kitose bendrovėse šie asmenys dirbo, ar dirbo kartu su O. I. ir V. G., koks šių asmenų santykis buvo su nuteistuoju – ar šiems asmenims buvo žinoma, kad jie dirba UAB „M.“, koks buvo V. L., P. S. susitarimų su O. I. ir V. G. turinys.

2.7. Aptardamas šiuos apeliacinio skundo argumentus, gynėjas teigia, kad E. K. UAB „M.“ jam patikėtas pinigines lėšas (200 746,15 eurus) ne pasisavino, o iššvaistė – jos buvo perleistos tretiesiems asmenims – V. G. ir O. I., tokiu būdu su šiais asmenimis atsiskaitant už trečiųjų šalių darbuotojus, taigi, paminėta suma buvo išleista bendrovės reikmėms, o ne nuteistojo E. K. pasisavinta.

2.8. Be to, nuteistojo gynėjo vertinimu, nepagrįstai patenkintas BUAB „M.“ 200 746,15 eurų dydžio civilinis ieškinys. Apeliantas, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012, pažymėjo, kad remiantis kasacinio teismo praktika, turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudėtys yra materialios, todėl, inkriminuojant šias nusikalstamas veikas, būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuteistojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį civilinio ieškinio pagrįstumo, o taipogi ir žalos padarymo realumo, nevertino ir tuo pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

2.9. Nesutinka apeliantas ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo E. K. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Cituodamas teismų praktiką bausmės skyrimo klausimu, nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-210-222/2018). Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę ir vertindamas jo asmenybę, nurodė, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nėra pagrindo, nes nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, su tokiais skundžiamo nuosprendžio argumentais apeliantas nesutinka ir mano, kad teismas, pažeidė BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, nes įvertino ne visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė E. K. per griežtą bausmę, visiškai jos neindividualizavęs. Pabrėžia, kad kiekvienos aplinkybės reikšmė teismo turi būti įvertinta bei motyvuotai parinkta švelnesnės ar griežtesnės bausmės rūšis ir bausmės dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201/2007). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

2.10. Visų pirma, apeliantas pažymi, kad teismas nevisapusiškai įvertino apelianto asmenybę, teismo išvados apie gerą apelianto charakteristiką buvo itin formalios. Su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai rodo, kad E. K. yra ne tik visuomeniškai aktyvus asmuo, ne kartą apdovanotas padėkos raštais už socialiai naudingą veiklą, aktyvus Šaulių sąjungos narys, bet ir ilgametis kraujo donoras. Nuteistasis yra ne tik teigiamai charakterizuojamas, bet yra linkęs padėti kitiems žmonėms, yra pilietiškas bei neabejingas visuomenės narių gerovei, neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta.

2.11. Antra, apelianto teigimu, reikšminga atsižvelgti į tai, kad nuteistasis vienas augina nepilnametį sūnų J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriuo rūpinasi ir išlaiko. Berniukas mokosi Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje. Iš pateiktų kartu su skundu dokumentų matyti, kad nuteistasis rūpinasi ir sesers D. K. šeima. Nuteistojo buvusi sutuoktine J. K. yra sukūrusi kitą šeimą, kurioje susilaukė dviejų vaikų, be to, buvusi nuteistojo sutuoktinė augina bendrą su nuteistuoju vaiką – dukrą G. K., gim. (duomenys neskelbtini). E. K. buvusi sutuoktinė su šeima gyvena mažos kvadratūros bute, todėl nepilnamečiui J. K. nebūtų sudarytos pilnavertiškos ir orios gyvenimo sąlygos gyvenant su motinos naująja šeima. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados, esą byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistajam nebūtų kam prižiūrėti nepilnamečio jo sūnaus, yra nepagrįstos, nes teismas net nenurodė, su kuo galėtų gyventi nuteistojo nepilnametis sūnus J. K. ir kur jis galėtų gyventi nuteistajam atliekant bausmę.

2.12. Nuteistojo gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas E. K. skirtos bausmės neindividualizavo, nes paskirtoji bausmė nesudaro galimybių jam pasitaisyti ir būti naudingu šeimai bei visuomenei. Apeliantas mano, kad įvertinus visas bylos aplinkybes, E. K. galimas ir BK 75 straipsnyje įtvirtintas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Šiuo aspektu pažymi, kad BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymas švelninantis bausmę ar kokiu kitu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis, turi grįžtamąją galią, todėl BK 75 straipsnio pakeitimai galioja ir asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas iki šio įstatymo įsigaliojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

2.13. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, kaip minėta pirmiau, vienas augina nepilnametį sūnų, yra visuomeniniškai aktyvus ir pilietiškas asmuo (donoras, Šaulių sąjungos narys), ne kartą apdovanotas padėkos raštais už nuopelnus visuomenei, be to, rūpestingas ir atsakingas tėvas, brolis, besirūpinantis ne tik savo, bet ir savo sesers šeimos nariais. Gynėjo manymu svarbi aplinkybė yra tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų. Apelianto vertinimu, E. K. padaryti nusikaltimai nors ir yra nepateisinami, tačiau jie nėra tokio sunkumo, o paties E. K. asmenybė nėra tokia pavojinga visuomenei, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, netaikant dalinio bausmės atidėjimo. Apeliacinio skundo argumentų kontekste gynėjas pažymi ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas E. K. sudarytų galimybę rūpintis sūnumi ir išlaikyti socialinius ryšius, dirbti ir tokiu būdu atlyginti padarytą žalą, priteistą skundžiamu nuosprendžiu bei būti naudingam visuomenei. Toks nuteistajam taikytinas dalinis bausmės atidėjimas, gynėjo manymu, visiškai atitiktų ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-130-648/2016, 2K-118-458/2021 ir kt.).

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. K. gynėjo advokato R. Skėrio skundas tenkinamas iš dalies.

4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai nuteistąjį E. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir neteisingai paskirtos bausmės (326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2, 3, 4 punktai).

Dėl nuteistojo E. K. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

5. Apeliaciniame skunde neginčijama E. K. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nuteistojo E. K. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma E. K. veiką perkvalifikuoti iš BK 183 straipsnio 2 dalies (turto pasisavinimas) į BK 184 straipsnio 2 dalį (turto išvaistymas). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. K. UAB „M.“ jam patikėtas pinigines lėšas (200 746,15 eurus) ne pasisavino, o iššvaistė – jos buvo perleistos tretiesiems asmenims – V. G. ir O. I., tokiu būdu su šiais asmenimis atsiskaitant už darbuotojus iš trečiųjų šalių, taigi, paminėta suma buvo išleista bendrovės reikmėms, o ne nuteistojo E. K. pasisavinta.

6. Turto pasisavinimas BK 183 straipsnio prasme – tai tyčinis neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą. Turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui.

7. Esminis turto pasisavinimo ir iššvaistymo požymis, skiriantis šias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo ar iššvaistyto turto atžvilgiu. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami arba perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo ir iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu arba perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo neteisėtai disponuoti savo nuožiūra taip padarant žalos turto savininkui ar teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudėtys yra materialios, todėl būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas gali būti padarytas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti. Turto iššvaistymas taip pat gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.

8. BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant turto pasisavinimą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant įmonės turtu buvo padaryta turtinė žala turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turtinė žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Pavyzdžiui, buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma apgaulingai, siekiant gauti neįtrauktų į apskaitą grynųjų pinigų, kurie panaudojami bendrovės reikmėms tenkinti (perkama bendrovės veiklai reikalinga įranga, medžiagos, atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas ir pan.). Nors šiais pinigais disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nepadaroma ir paprastai tai negali būti laikoma turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme. Tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. Dėl to duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti.

9. Nuteistasis E. K. apeliacinės instancijos teisme neigė pasisavinęs pinigus ir parodė, kad jo įmonė UAB „M.“ buvo subrangovė, atliko apdailos darbus apie 20 statybos objektų per vienerius metus. Jo įmonėje buvo nedaug darbuotojų (apie 30 asmenų), papildomai samdė ukrainiečius. Įmonės grynieji pinigai (200 746,15 eurai) buvo išleisti darbuotojų atlyginimams. Grynieji pinigai buvo mokami dviem ukrainiečiams O. I. ir V. G., kurie dirbo įmonėje, o jie juos mokėjo atvežtiems darbuotojams. Nuteistasis negali nurodyti darbuotojų skaičiaus, nes jų nematė ir nepažinojo. Pas nuteistąjį atvažiuodavo tik O. I. ir V. G. Ukrainiečiai O. I. ir V. G. atveždavo darbuotojus į objektą ir per tam tikrą laiką (kas dvi savaites) atvažiuodavo pas nuteistąjį paimti grynųjų pinigų. Nuteistasis negali nurodyti išmokėtų pinigų sumų, nes jos buvo įvairios (po 2‑5 tūkst.) ir mokėjimų buvo daug. V. G. iš viso buvo išmokėta apie 80‑120 tūkst. eurų, o O. I. buvo sumokėta panaši suma (80‑90 tūkst. eurų), gal kiek mažiau. Už išmokėtus grynuosius pinigus jokie dokumentai nebuvo išrašomi, pirminių dokumentų nėra. O. I. ir V. G. žadėjo Estijoje atidaryti įmonę ir už gautus pinigus išrašyti dokumentus. 136 000 eurai nebuvo sumokėti kaip dividentai (t. 6, b. l. 137‑139). Iš esmės analogiškus parodymus nuteistasis E. K. davė ir pirmosios instancijos teisme.

10. Nuteistasis E. K. pirmosios instancijos teisme prisipažino kaltu ir parodė, kad įmonės pinigus panaudojo ne sau. Įmonėje buvo labai didelis darbuotojų trūkumas, todėl pasamdė dirbti du ukrainiečius, kurie reguliavo darbuotojų srautus, atveždavo darbuotojus (kitus ukrainiečius), jie žadėjo įkurti užsienyje įmonę, sutvarkyti sąskaitas, reikalingus dokumentus. Nuteistasis pasitikėjimo teise per kelis kartus perdavė grynuosius pinigus dviem ukrainiečiams. Buvo priskaičiuota virš 120 000 eurų, kad ukrainiečiai padėtų su darbuotojais. Nuteistasis neturi jokių dokumentų, kad ukrainiečiams perdavė pinigus. Už padarytą darbą darbuotojams ukrainiečiams mokėjo grynaisiais pinigais, tačiau nuteistasis neturi tai pateisinančių dokumentų. Nuteistasis nurodė, kad jis buvo atsakingas už kasą, jis vienintelis turėjo prisijungimą prie įmonės banko sąskaitų ir tik jis pats išgrynindavo bankomatuose įmonės pinigus. Nuteistasis prisipažino, kad jis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. per 490 kartus iš įmonės banko sąskaitos išėmė 200 746,15 eurus. Tik jis (nuteistasis E. K.) naudojo ir išmokėjo tuos pinigus. Nuteistasis E. K. žinojo, kad įmonės kasoje yra pinigų trūkumas, todėl išrašė kasos išlaidų orderį, kad tariamai akcininkei išmokėjo 136 000 eurų dividentus, nors realiai tų pinigų nesumokėjo, tokiu būdu norėjo sumažinti kasoje buvusį pinigų trūkumą (t. 6, b. l. 17‑19). Analogiškus parodymus nuteistasis E. K. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

11. Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti nuteistojo E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose nuteistasis parodė, kad įmonės pinigų savo reikmėms nenaudojo, pinigai išleisti įmonės poreikiams. Nuteistasis mokėjo grynaisiais pinigais tarpininkams ukrainiečiams, Ukrainos įmonėms, kurie rasdavo žmones Ukrainoje darbų atlikimui Lietuvoje. Nuteistasis iš jų negavo jokių pasirašytų sutarčių, dokumentų, patvirtinančių, kad sumokėjo pinigus. Taip pat nuteistasis duodavo pinigus įmonės darbuotojams darbų atlikimui. Pinigus duodavo be dokumentų, patvirtinančių išlaidas, dokumentų jam nepateikė (t. 5, b. l. 62‑64). Nuteistasis E. K. papildomos apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad jis nepasisavino įmonės turto, o jį galėjo išvaistyti, už jam inkriminuotą pinigų sumą buvo daromi darbai statybos objektuose, sumokėti tarpininkavimo mokesčiai. Nuteistasis susitarė su O. I. ir V. G., kad jie iš Ukrainos atveš darbuotojus. V. G. buvo įdarbintas UAB „M.“, kad galėtų įvažiuoti į Lietuvą ir joje būti. V. G. realiai dirbo įmonėje, kontroliavo ukrainiečių darbą. V. G. už vieno darbuotojo pristatymą gaudavo po 1 500 eurų plius kelionės išlaidas. Nuteistasis V. G. pinigus mokėjo iš įmonės UAB „M.“ kasos. Nuteistasis apskaitos dokumentų, pagrindžiančių mokėjimą, neišrašinėjo, jų pateikti negali. Nuteistasis negalėjo nurodyti, kiek kartų sumokėjo V. G., tačiau 2018‑2019 metais buvo išmokėta iš viso apie 120 000 eurų. Dalis atvežtų iš Ukrainos darbuotojų buvo įdarbinta UAB „M.“, kita dalis dirbo nelegaliai, už tai nuteistasis buvo nubaustas darbo inspekcijos. V. G. turėjo Lenkijoje registruotą įmonę ir žadėjo išrašyti visus pateisinančius dokumentus, kiek jis gavo iš nuteistojo pinigų už atvežtus darbuotojus, tačiau V. G. dokumentų neišrašė, nuteistasis jų pateikti negali. Jis (E. K.) O. I. už darbuotojų atvežimą į Lietuvą mokėjo apie 3 000‑4 000 eurų per mėnesį. Dalis O. I. atvežtų darbuotojų buvo įdarbinta įmonėje, kita dalis dirbo nelegaliai. Jis mokėjo pinigus tik įdarbintiems įmonėje darbuotojams, o nelegaliai dirbusiems asmenims pinigų nemokėjo, nuteistajam nežinoma iš kokių pinigų O. I. mokėjo tokiems darbuotojams pinigus. Nuteistasis O. I. iš viso išmokėjo ne mažiau kaip 70 000 eurų ir ne daugiau kaip 80 000 eurų. O. I. jokių dokumentų nuteistajam nepateikė (t. 5, b. l. 103‑104).

12. Liudytojai T. D. ir D. L., buvę UAB „M.“ darbų vadovai, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad statybų objektuose taip pat dirbo ukrainiečiai (t. 7, b. l. 19‑21). Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą buvo rasti ir apklausti UAB „M.“ dirbę ukrainiečiai – O. I., V. V., V. G., kurie iš dalies patvirtino E. K. versiją, kad jiems nelegaliai dirbant statybų objektuose buvo mokami grynieji pinigai, už kurių gavimą jie nepasirašinėjo jokių dokumentų. Tačiau nei liudytojas V. G., nei liudytojas O. I. nepatvirtino, kad jie už kitų darbuotojų iš Ukrainos atvežimą gavo iš E. K. nurodytas pinigų sumas, o būtent, jog V. G. buvo sumokėta nuo 80 000 eurų iki 120 000 eurų, O. I. ‑ nuo 80 000 eurų iki 90 000 eurų.

13. Liudytojas V. G. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis E. K. inkriminuotu laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. UAB „M.“ dirbo dažytoju pagal darbo sutartį apie 6,5 mėnesio, per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo apie 1 000 eurų, atlyginimą paprastai gaudavo grynaisiais pinigais, už tai jis pasirašydavo dokumentuose, atlyginimą jam mokėjo E. K. Taip pat jis atveždavo iš Ukrainos naujus darbuotojus (atvežė daugiau nei 20 asmenų), kurių įdarbinimu rūpinosi pats įmonės direktorius E. K. Už naujų darbuotojų suradimą jis (V. G.) papildomai gaudavo premijas, komandiruotpinigius, dėl to jis dokumentuose nepasirašinėdavo. Jis per pusę metų iš viso (kartu su premija už atvežtus darbuotojus) gavo apie 12 000 eurų (t. 7, b. l. 72‑74). Liudytojas V. V. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad UAB „M.“ dirbo vieną mėnesį, atliko dažymo ir glaistymo darbus, gavo iš viso 800 eurų atlyginimą grynaisiais pinigais, už kuriuos jokiuose dokumentuose nepasirašė. Kartu su juo apie vieną mėnesį dirbo ir R. S., kuris uždirbo tiek pat, kiek jis. Atlyginimą mokėjo V. G., kuris pinigus gaudavo iš vadovybės (t. 7, b. l. 21‑22).

14. Liudytojas O. I. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad pagal V. G. rekomendacijas atvažiavo iš Ukrainos dirbti į UAB „M.“ pas E. K., iš pradžių dirbo nelegaliai, statybų objektuose atliko glaistymo ir dažymo darbus, gaudavo po 50 eurų per dieną grynaisiais pinigais. Nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. vasario mėn., dirbdamas nelegaliai, jis per mėnesį vidutiniškai gaudavo apie 1 500 eurų atlyginimo, kurį asmeniškai mokėdavo E. K., už gautą atlyginimą nepasirašydavo dokumentuose. E. K. jam duodavo grynuosius pinigus, pusę iš jų jis atiduodavo savo broliui už pastarojo atliktą darbą. Jis teisėtai įmonėje dirbo nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. balandžio mėnesio vidurio, už tą laikotarpį E. K. į banko sąskaitą pervedė tik 1 000 eurų, t. y. nesumokėjo viso atlyginimo. Statybų objektuose dirbo daug ukrainiečių (t. 6, b. l. 207‑210). Akistatos metu liudytojas O. I. paneigė nuteistojo E. K. parodymus, nurodydamas, kad jis su E. K. niekada nekalbėjo apie pinigus už atvežtus žmones ir jam jokie pinigai už pakviestus draugus darbui Lietuvoje nebuvo sumokėti, iš E. K. nėra gavęs 80 000 eurų (t. 5, b. l. 107‑109). Analogiškus parodymus liudytojas O. I. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Liudytojas O. I. parodė, kad pas E. K. pradėjo dirbti 2017 m. rugsėjo mėnesį, o leidimą darbui Lietuvoje gavo 2018 m. vasario mėn., tada oficialiai buvo įdarbintas UAB „M.“, atliko apdailos darbus statybose. Jis pats nusipirko įrankius darbui, pats mokėjo už būsto nuomą, E. K. už nupirktą automobilį vykimui į darbą iš jo atlyginimo atskaičiuodavo po 500 eurų, liudytojas į darbą vyko savo sąskaita. Atlyginimas jam buvo mokamas grynais pinigais, po 50 eurų už darbo dieną arba nuo atliktų darbų kiekio. Vieną kartą jis yra gavęs atlyginimą apie 1 000 eurų į savo banko sąskaitą už 2018 m. vasario mėn. Pagal jo rekomendaciją pas nuteistąjį E. K. atvyko dirbti penki jo draugai (pažįstami), t. y. V. L., P. S., Vladimiras ir du gruzinai D. ir A. Už tai, kad jis pakvietė dirbti savo draugus į Lietuvą, E. K. jam nesumokėjo jokių pinigų. Jis UAB „M.“ realiai išdirbo iki 2018 m. balandžio 10‑12 d., išėjo iš darbo, nes nebuvo mokamas atlyginimas. Nuteistasis vis žadėjo sumokėti jam atlyginimą už 2018 m. kovo mėn., tačiau nesumokėjo, atsisakė bendrauti (t. 4, b. l. 147‑148). Byloje taip pat yra duomenų, kad nuteistasis nemokėjo laiku atlyginimus ir kitiems įmonės darbuotojams, liko jiems skolingas pinigų.

15. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti viso proceso metu nuosekliais liudytojo O. I. bei apeliacinės instancijos teisme duotais liudytojo V. G. parodymų teisingumu ir patikimumu. Be to, kaip matyti iš liudytojo O. I. parodymų jis pakankamai trupai dirbo UAB „M.“ ‑ nuo 2017 m. rugsėjo ar spalio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio vidurio, t. y. apie pusę metų. Taip pat liudytojas V. G. parodė, kad jis UAB „M.“ dirbo apie 6,5 mėnesio. Todėl akivaizdu, kad už tokį trumpą laiko tarpą liudytojas O. I. negalėjo gauti iš E. K. apie 80 000 – 90 000 eurų, o liudytojas V. G. ‑ apie 80 000 – 120 000 eurų. Be to, nuteistajam E. K. inkriminuota, kad jis šiuos įmonės pinigus grynino laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., t. y. ir tuo laikotarpiu, kai liudytojai O. I. ir V. G. jau nebedirbo UAB „M.“.

16. Nors byloje ir nepasitvirtino nuteistojo iškelta versija, kad visi UAB „M.“ išgryninti pinigai buvo perduoti liudytojams V. G. ir O. I., tačiau byloje yra duomenų, kad įmonėje dirbo nelegalūs darbuotojai iš Ukrainos ir jiems buvo mokami grynieji pinigai, už kurių gavimą jie nepasirašinėjo dokumentuose.

17. Iš rašytinių duomenų matyti, kad UAB „M.“ dirbo nelegalūs darbuotojai, už tai nuteistasis E. K. du kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (2017 m. liepos 25 d. ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. (t. 6, b. l. 107, 131‑132, 134‑135)). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos, o būtent, iš 2018 m. birželio 22 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad paskutinį kartą E. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už V. (V. G.) iš Ukrainos atvežtus du ukrainiečius V. V. ir R. S., kurie 2018 m. gegužės 31 d. dirbo statybvietėje su UAB „M.“ paženklintais darbo drabužiais ir naudojosi UAB „M.“ vardu registruotu automobiliu. Du nelegalūs darbuotojai paaiškino, kad jie atvyko į Lietuvą prieš 2 savaites ir pradėjo dirbti statomame name, esančiame Klaipėdoje, į kurį atvežė jų pažįstamas iš Ukrainos V., kuris davė darbo įrankius, šalmus, striukes su užrašu UAB „M.“, pasakė, kad jie priimti į darbą UAB „M.“, tačiau pagal VSDF duomenis jie įdarbinti įmonėje nebuvo (t. 6, b. l. 109‑111). Taip pat V. V. ir R. S. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jiems turėjo mokėti po 5 eurus už valandą, darbo diena buvo 8 valandos, mokėti žadėjo jų pažįstamas ukrainietis, iš jo gavo avansą po 40 eurų (t. 6, b. l. 114‑117).

18. Nuteistasis E. K. apeliacinės instancijos teisme pateikė rankraštinius įrašus, kuriuose buvo pateikti paskaičiavimai, kiek jis sumokėjimo grynais pinigais ukrainiečiams už atliktus darbus, taip pat jis pateikė apibendrinančias lenteles dėl išmokėtų grynaisiais pinigais sumų, kuriuose nurodyta, kad iš viso sumokėta 116 986,20 eurų, bei nuteistasis E. K. davė apie tai paaiškinimus (t. 7, b. l. 37‑44, 48‑71, 105, 109‑123, 124‑125). Taip pat nuteistasis E. K. parodė, kad į lenteles yra įskaičiuoti ir pinigai (atlyginimai), kuriuos nurodė liudytojai ukrainiečiai (t. 7, b. l. 124‑125). Nors apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė R. Kniukštienė paaiškino, kad E. K. pateikti raštai nekeičia specialisto išvados, tokių rankraštinių įrašų negalima laikyti buhalteriniais apskaitos dokumentais, nes jie nepatvirtina piniginių lėšų išmokėjimo (t. 7, b. l. 99‑100, 103‑104), tačiau, kaip jau minėta aukščiau, įmonei padaryta turtinė žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. Nuteistojo E. K. pateikti duomenys rodo, kad dalis įmonės grynųjų pinigų buvo panaudota įmonės reikmėms.

19. Nuteistajam E. K. buvo inkriminuota, kad jis pasisavino 200 746,15 eurus. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jis pagrindė, kad 116 986,20 eurus jis išmokėjo grynaisiais pinigais ukrainiečiams už atliktus darbus statybų objektuose, t. y. ši suma buvo panaudota tenkinant įmonės poreikius. Iš byloje pateiktų raštelių ir lentelių nematyti, kad juose būtų nurodytos liudytojams V. V. ir R. S., kurie nelegaliai dirbo statybų objektuose pakankamai trumpą laiko tarpą, t. y. apie 1 mėnesį, sumokėti grynaisiais pinigais atlyginimai (kiekvienam po 800 eurų), todėl visas abejones aiškinant nuteistojo naudai, iš nuteistajam E. K. inkriminuotos sumos papildomai minusuojama 1 600 eurų suma (800 + 800). Taip pat iš liudytojo V. G. parodymų matyti, kad jis už atvežtus iš Ukrainos darbuotojus gavo iš E. K. apie 6 000 eurų premiją, už kurią niekur nepasirašė (iš 12 000 eurų minusavus jo atlyginimą už pusę metų, t. y. apie 6 000 eurų) (t. 7, b. l. 72‑74). Todėl šios sumos – 116 986,20 eurai, 6 000 eurų ir 1 600 eurų minusuotinos iš nuteistajam E. K. inkriminuotos sumos. Nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas jokiais dokumentais 76 159,95 eurų sumos (200 746,15 - 116 986,20 - 6 000 – 1 600) panaudojimas įmonės veikloje. Nors nuteistasis E. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad ir kita pinigų suma (76 159,95 eurai) buvo panaudota įmonės poreikiams – lygiai taip pat apmokant už atliktus darbus, tačiau jis to negalėjo pagrįsti jokiais įrodymais (dokumentais) (t. 7, b. l. 124‑125).

20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

21. Byloje nėra duomenų, kad įmonės piniginės lėšos – 76 159,95 eurai buvo naudojamos tenkinant UAB „M.“ poreikius. Nuteistasis E. K. nepagrindė savo argumentų dėl šios pinigų sumos panaudojimo bendrovės reikmėms, nepateikė jokių rašytinių duomenų ar kitos medžiagos, kad pinigai buvo naudojami UAB „M.“ poreikiams tenkinti, įmonės interesais. Nenustačius, kad E. K. naudojo 76 159,95 eurus UAB „M.“ naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) toks turtas (piniginės lėšos) buvo naudojamas. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mažintina E. K. inkriminuota pasisavintų piniginių lėšų suma iki 76 159,95 eurų. Sumažinus E. K. pasisavinto UAB „M.“ turto vertę iki 76 159,95 eurų, ji vis tiek viršija 250 MGL, todėl nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nesikeičia.

22. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo neteisėtai disponuoti savo nuožiūra taip padarant žalos turto savininkui ar teisėtam valdytojui. Byloje nėra jokių duomenų, kad įmonės turtas buvo neteisėtai ir neatlygintinai perleistas tretiesiems asmenims. Priešingai, byloje nustatyta, kad E. K., būdamas UAB „M.“ direktorius ir kasininkas, pats asmeniškai labai intensyviai (mažiau nei per dvejus metus 490 kartus, net po kelis kartus per dieną (t. 4, b. l. 74‑86)) išgrynindavo įmonės pinigus bankomatuose, t. y. neteisėtai užvaldė ir įgijo realią galimybę savo nuožiūra disponuoti svetimu jam patikėtu ir jo žinioje buvusiu UAB „M.“ turtu – piniginėmis lėšomis, tokiu būdu padarydamas turtinę žalą UAB „M.“. Nagrinėjamu atveju E. K. veiksmai atitinka turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis), o ne iššvaistymo (BK 184 straipsnis) požymius.

Dėl civilinio ieškinio.

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįstai patenkintas BUAB „M.“ 200 746,15 eurų dydžio civilinis ieškinys.

24. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai. Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 straipsnis). Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

25. Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „M.“ nemokumo administratoriaus UAB „O. F.“ direktorė K. S. pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš E. K. BUAB „M.“ naudai 200 746,15 eurų turtinę žalą, nes specialisto išvadoje konstatuota, kad negalima nustatyti įmonės 200 746,15 eurų piniginių lėšų panaudojimo (t. 4, b. l. 108‑110). Apeliacinės instancijos teisme K. S., BUAB „M.“ nemokumo administratorė, paaiškino, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pateikė specialisto išvados pagrindu. Bankroto byloje civilinis ieškinys nebuvo nagrinėjamas. Vienintelis civilinis ieškinys yra šioje baudžiamojoje byloje, jis niekada nebuvo tikslinamas, niekas nedengė civilinio ieškinio (t. 6, b. l. 148‑149). Nors K. S. apeliacinės instancijos teisme taip pat parodė, kad kreditorinė reikalavimo suma šiai dienai yra 158 710,50 eurų, plius nemokumo administratoriaus administravimo išlaidos (t. 6, b. l. 149), tačiau pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamas civilinis ieškinys dėl nuteistojo E. K. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos UAB „M.“. Kaip jau minėta, šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis E. K. neteisėtais veiksmais pasisavino UAB „M.“ turtą – pinigines lėšas ‑ 76 159,95 eurus. Atsižvelgiant į tai, kad tarp E. K. neteisėtų, nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, jog BUAB „M.“ turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo E. K. BUAB „M.“ naudai priteistos žalos dydis mažintinas iki 76 159,95 eurų.

26. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad iš nuteistojo E. K. priteistina BUAB ,,M.“ naudai neturtinė žala, tačiau iš civilinio ieškinio matyti, kad buvo prašoma priteisti turtinę žalą. Tai vertinama kaip rašymo apsirikimas, kuris taisytinas, nurodant, kad iš E. K. priteistina turtinė žala (BPK 308¹ straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmės.

27. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam E. K., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį ir galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dalinai atidėti. Apeliantas neskundžia nuteistajam E. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės.

28. Taip pat šiuo nuosprendžiu žymiai sumažinus (daugiau nei per pusę) E. K. inkriminuoto pasisavinto turto vertę (nuo 200 746,15 eurų iki 76 159,95 eurų), t. y. sumažėjus kaltinimo apimčiai, iš naujo spręstinas klausimas dėl E. K. paskirtos bausmės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dydžio.

29. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

30. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.).

31. Nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Skundžiamu nuosprendžiu E. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

32. Įvertinus E. K. asmenybę (dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, turintis nepilnamečių vaikų, charakterizuojamas teigiamai), padarytos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (padarė tiesiogine tyčia sunkų baigtą nusikaltimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, jog pasisavino 76 159,95 eurus, t. y. turto vertė apie 6 kartus viršija didelės vertės turtu laikomą ribą (250 MGL)), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. K. parinkta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį bausmė yra aiškiai per griežta, neadekvati (neproporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, jos pobūdžiui, pavojingumui, nuteistojo asmenybei. Atitinkamai nuteistajam E. K. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį iš naujo subendrinama su skundžiamo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas) bei nesunkinant nuteistojo teisinės padėties, taikoma ir BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostata, t. y. galutinė subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

33. Byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių E. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su E. K. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas E. K. už jo BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat vertino galimybę taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau nenustatė pagrindo nuteistajam E. K. skirti švelnesnę, negu nustatyta įstatyme, bausmę. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad E. K. yra teigiamai charakterizuojamas, visuomeniškai aktyvus asmuo, ne kartą apdovanotas padėkos raštais už socialiai naudingą veiklą, aktyvus Šaulių sąjungos narys, ilgametis kraujo donoras, yra linkęs padėti kitiems žmonėms, yra pilietiškas bei neabejingas visuomenės narių gerovei, neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, turi du nepilnamečius vaikus, iš kurių vieną (15 metų sūnų) pats augina, rūpinasi ir sesers šeima (t. 6, b. l. 59‑68, 71‑72), nėra tokios, kad galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, kuriomis galima pagrįsti sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju E. K. nepilnametis (15 metų) sūnus nėra našlaitis, nuteistojo buvusi sutuoktinė ir jo sūnaus motina galėtų pasirūpinti savo vaiku, be to, kaip matyti iš apeliacinio skundo, E. K. turi giminių. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistojo E. K. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, ji truko pakankamai ilgą laiko tarpą – beveik dvejus metus, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., grynieji pinigai iš bankomatų buvo išimti per 490 kartus.

34. Apygardos teismas nepagrįstai nesvarstė bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį galimybės. Nuteistajam E. K. pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršijo penkerių metų laisvės atėmimo bausmės, t. y. formalios sąlygos taikyti BK 75 straipsnį nustatytos. Šiuo nusprendžiu nuteistajam E. K. paskirta bausmė dar labiau sumažinta. Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. K. padarė dvi finansinio ir turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkiems nusikaltimams. Nors šių veikų pavojingumas yra neginčytinas, tačiau jos nėra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad būtų reikalinga griežta asmens izoliacija nuo visuomenės. Nuteistasis E. K. nusikalstamas veikas, kurios nagrinėjamos šioje byloje, padarė būdamas neteistas, turi nepilnamečius vaikus. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad E. K. per gana ilgą laiko tarpą (apie 3,5 metų) po nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistas, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad jis nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Šiuo nuosprendžiu nuteistajam E. K. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti iš dalies atidedant jos vykdymą vieneriems metams, paskiriant šešių mėnesių nedelsiant atliktinos bausmės dalį bei įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 3 dalis, 5 dalies 8 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį:

sumažinti E. K. inkriminuotą pasisavintą iš UAB „M.“ turtą ‑ piniginių lėšų sumą iki 76 159,95 eurų.

E. K., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir E. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad galutinė nuteistajam E. K. skiriama bausmė yra 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti 1 (vieneriems) metams. Paskirti nedelsiant atliktinos bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu, bausmės vykdymo atidėjimo metu paskirti šį įpareigojimą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Sumažinti iš E. K. BUAB „M.“ naudai priteistą atlygintinos turtinės žalos dydį iki 76 159,95 eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.