Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, išsilavinimas aukštasis, užsiima individualia veikla, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

1. Kaltinamasis E. K. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 per 490 kartus iš įmonės banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių AB Šiaulių banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Luminor“ banke, paėmė iš viso 200 746,15 eurų įvairiomis pinigų sumomis. Žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje kasos likutis 2019-10-01 turi būti 200 746,15 eurų ir kad šių piniginių lėšų panaudojimo negali pagrįsti pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, pagal kuriuos būtų galima nustatyti atliktas ūkines finansines operacijas, turėdamas tikslą pagrįsti dalį pasisavintų piniginių lėšų panaudojimą įmonės veikloje, tyčia įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą aiškiai suklastotus dokumentus – 2019-10-31 „Vienintelio akcininko sprendimą Nr. 19/2“ bei 2019-10-31 kasos išlaidų orderį Nr. 00000032, kuriais tariamai pagrindė dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimą – 136 000 eurų dividendų išmokėjimą akcininkei J. B.. Taip E. K. kaip atskaitingas asmuo iš įmonės kasos paėmęs 200 746,15 eurų sumą, jų panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą negrąžino ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas – 200 746,15 eurų.

2. Be to, E. K., turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. 12 d. 1 p. būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujamas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, Klaipėdos mieste laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31, vykdydamas statybų veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jog „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punkto nuostatas „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine <...> išraiška“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“, 3 punkto, kuriame nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, 4 punkto, kuriame nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, 16 punkto, kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, 17 punkto nuostatų „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį“, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę L. S., nesuvokusią E. K. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei L. S. pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų – kasos dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti atliktas ūkines finansines operacijas, dėl to buhalterė L. S. neįtraukė į apskaitą iš viso 200 746,15 Eur (450 + 2830 + 700 + 136000 + (84114,50 – 23348,35)) piniginių lėšų panaudojimo, tai yra:

- 2 atvejais iš viso 450 Eur (iš jų: 2018-04-19 – 300 Eur, 2018-04-23 – 150 Eur) apskaitos registre „Avanso apyskaita“ neužregistravo piliečio T. K. piniginių lėšų gavimo operacijos ir neregistravo įsiskolinimo įmonei;

- 5 atvejais iš viso 2 830 Eur (iš jų: 2018-04-09 – 700 Eur; 2018-04-11 – 700 Eur, 2018-04-11 – 700 Eur, 2018-05-21 – 30 Eur, 2018-08-16 – 700 Eur), paimtų banko kortele grynųjų pinigų neužregistravo apskaitos registruose „Kasos knyga“, „Avanso apyskaita“,

- 1 atveju 2018-02-25 – 700 Eur paimtų banko kortele, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužregistravo ūkinės operacijos apskaitos registruose „Kasos knyga“, „Avanso apyskaita“,

- 1 atveju 2019-10-31 apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo piniginių lėšų sumažėjimą įmonės kasoje iš viso 136 000 Eur pagal apskaitos dokumentą – Kasos išlaidų orderį Nr. 00000032, kuriame nurodyti duomenys neatitinka tikrovės – grynųjų pinigų išmokėjimas akcininkei J. B., tuo sumažindama dokumentinį kasos likutį iš viso 136 000 Eur;

- 1 atveju 2019-10-31 apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo 2019-10-31 didesnį dokumentinį piniginių lėšų likutį 84 114,50 Eur (po 136 000 Eur dividendų išmokėjimo), tačiau nepagrindė apskaitos dokumentais piniginių lėšų panaudojimo 60 766,15 Eur (84 114,50 – 23 348,35);

- laikotarpiu nuo 2019-06-30 iki 2019-10-31 5 atvejais apskaitos registre „Kasos knyga“ neužregistravo atskaitingam asmeniui E. K. 23 348,35 Eur piniginių lėšų išmokėjimų ir neregistravo ūkinių operacijų duomenis apskaitos registre „Kasos knyga“, tuo padidindami dokumentinį kasos likutį.

3. Dėl 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus

4. Kaltinamasis E. K. kaltu iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdė statybų veiklą, direktoriumi ir kasininku, nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 per 490 kartus iš įmonės banko sąskaitų paėmė iš viso 200 746,15 Eur. Neneigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje kasos likutis 2019-10-01 turėjo būti 200 746,15 Eur, tačiau šių piniginių lėšų panaudojimo negali pagrįsti pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, jų į kasą negrąžino. Neneigia, jog tyčia įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą suklastotus dokumentus – 2019-10-31 „Vienintelio akcininko sprendimą Nr. 19/2“ bei 2019-10-31 kasos išlaidų orderį Nr. 00000032, kuriais tariamai pagrindė dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimą – 136 000 eurų dividendų išmokėjimą akcininkei J. B.. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto nepasisavino, o galėjo pinigines lėšas – 200 746,15 eurų – iššvaistyti. Aiškina, kad grynaisiais pinigais mokėdavo ukrainiečiams atlyginimus už darbą, tačiau jokių dokumentų nerinko. Apskaitos dokumentų, pagrindžiančių mokėjimą, neišrašinėjo ir jų neturi, todėl pateikti negali. Neneigia, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

5. Be kaltinamojo E. K. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina šie teisėtais būdais gauti įrodymai.

6. Liudytojas O. I. parodė, kad su E. K. susipažino per savo brolio A. T. (A. T.) draugą, kuris žinojo E. K. kontaktus. 2017 metų rugsėjo mėn., tiksliai datų nepamena, atvyko su broliu į Klaipėdą, kur stotyje pasitiko E. ir nuvežė į Juodkrantę dirbti. Buvo apgyvendinti Juodkrantėje penki asmenys, kur patys mokėjo už būsto nuomą. Dirbo apdailos darbus statybose, tuo metu buvo statomi kotedžai ant jūros kranto. Dirbo apie mėnesį laiko. Ar buvo įdarbintas oficialiai, nežino. Atlyginimą išmokėdavo E.. Kai tik atvyko, buvo pažadėta, kad E. sutvarkys vizas, kad galėtų gyventi ir dirbti Lietuvoje. Kartu su jais dirbo ir V. H., kuriam leidimas dirbti buvo išduotas 2017 m. pabaigoje, kiek pamena, prieš Naujuosius metus. Po to, jie dirbo Klaipėdos įmonėse, patys nuomojosi butus. E. nupirko automobilį vykti į darbą, už automobilį atskaičiuodavo iš atlyginimo jam po 500 eurų. Kiek pamena, leidimą dirbti Lietuvoje gavo 2018 metų vasario mėn. Tada buvo oficialiai įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išvežti dirbti į Vilniaus miestą. Kaip jie būdavo įdarbinti įmonėse, jam nėra žinoma, nes dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje, kur būdavo įleidžiami į teritoriją, ir atliko įvairius apdailos darbus patalpose. Atlyginimas buvo išmokamas grynaisiais pinigais. Kiek pamena, buvo mokama 50 eurų už dieną arba nuo atliktų darbų kiekio. Už gautus pinigus ar pasirašė – nežino, kiek pamena, nebuvo pateikiami jokie dokumentai. Banko sąskaitą galėjo atsidaryti tik tada, kai jam buvo išduota darbo viza. Atvykus dirbti buvo nusipirkęs darbui savo įrankius, savo sąskaita nuomojosi gyvenamąją vietą, į darbą vyko savo sąskaita, pats pirko kurą. Buvo girdėjęs iš kitų darbuotojų, kad kuro išlaidas apmokėdavo E.. 2018 m. vasario mėn. pagal jo rekomendacijas atvyko keletas draugų dirbti pas E., tai V. L. ir P. S., jeigu teisingai prisimena pavardes, V., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), ir dar du gruzinai D. ir A. Už tai, kad atvyko jo draugai dirbti pas E., nebuvo mokami jokie pinigai. E. įmonėje dirbo iki 2018 metų balandžio 10–12 d. Iš darbo išėjo, nes nebuvo mokamas atlyginimas. Yra tik vieną kartą gavęs atlyginimą į savo sąskaitą banke apie 1 000 eurų, tikslios sumos nepamena, už 2018 metų vasario mėn. Atsisakė dirbti su broliu šioje įmonėje ir grįžo atgal į Klaipėdą, o V. ir P. grįžo į (duomenys neskelbtini). Po to vėl bandė ieškoti E. pakalbėti dėl darbo, dėl neišmokėto atlyginimo už kovo mėn. E. atsisakė bendrauti, vis žadėjo atsiskaityti, surasti darbo. Negali nurodyti sumos, kokią jis skolingas už darbą, nes praėjo daug laiko. Dėl neišmokėto atlyginimo nesikreipė į Darbo inspekciją, nes nežinojo įstatymų ir tvarkos (t. 4, b. l. 147–148).

7. Akistatos metu O. I. ir E. K. pasiliko prie savo duotų parodymų (t. 5, b. l. 107).

8. Liudytoja L. S. parodė, kad 2014-12-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Paslaugų teikimo sutartį Nr.14/16 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, duomenų pateikimo VMI ir pranešimų VSDFV. Nuo sutarties pasirašymo dienos jai buvo paskirta kaip buhalterei tvarkyti visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. 2019-01-04 sutartis buvo pratęsta, pasirašant naują Paslaugų teikimo sutartį Nr. 19/40. 2019 m. gruodžio mėn. sutartis nutraukta, nes už teikiamas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. K. neatsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apskaitos tvarkymui dokumentus kurį laiką pateikdavo pats direktorius E. K.. Po to dokumentus teikė elektroniniu arba registruotu paštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė M. J.. Ji, kaip buhalterė, suvesdavo dokumentus į programą, pildė registrus, finansines atskaitomybes, pagal pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius ruošė atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius bei kitus darbus, reikalingus apskaitos tvarkymui, deklaracijų pateikimui. Ji su grynaisiais pinigais nedirbo ir nedarė bankinių pavedimų, nebuvo suteiktos teisės. Visa buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal pateiktus apskaitos dokumentus. Atlyginimus darbuotojams išmokėdavo pats direktorius E. K.. Mokėdavo pavedimais į sąskaitą arba grynaisiais pinigais. Atlyginimai buvo skaičiuojami taip, kaip numatyta darbo sutartyje. Vieniems darbuotojams buvo mokamas valandinis darbo užmokestis, kitiems nustatyta suma. Tvarkydama apskaitą, ji matė, kad įmonės kasoje yra sukauptas didelis pinigų likutis. Apie tai buvo kiekvieną mėnesį informuojamas direktorius E. K.. Nebuvo paaiškinta, ar šie pinigai yra realiai kasoje ar jie yra panaudoti ir kur panaudoti. Kasa buvo tvarkoma pagal pateiktus direktoriaus kasos orderius, sąskaitas, banko išrašus. Taip pat pagal dokumentus, kuriuos E. K. turėjo pateikti kaip atskaitingas asmuo panaudojęs įmonės lėšas. Nepamena, kad apskaitoje būtų pateikti duomenys, bankų išrašai, kad įmonės pinigai gaunami ar pervedami į jo giminaičių sąskaitą. Nėra žinoma, ar jai buvo pateikti visi būtini dokumentai apskaitos tvarkymui. Teko ne kartą susisiekti su E. K. ir prašyti, kad būtų pateikiami apskaitą tvarkyti reikalingi dokumentai, būtų pateikiami atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai su darbuotojų parašais, patvirtinančiais atlyginimo gavimą. 2019 metų spalio mėn. buvo atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas. Patikrinimo metu pas ją į darbo vietą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), atvykęs E. K. pasakė, kad kasoje yra didelis pinigų likutis ir jam reikia išsimokėti dividendus. Tokius sprendimus turėtų priimti pats akcininkas ir direktorius. Akcininkė J. B. atvykusi nebuvo. E. K. prašymu ji surašė kaip pavyzdį „Vienintelio akcininko sprendimą“ 2019-10-31 data, bei iš programos atspausdino kasos išlaidų orderį 136 000 eurų sumos. Pasirašyti šių dokumentų akcininkė J. B. atvykusi nebuvo. Atspausdintus dokumentus pasiėmė E. K. ir su akcininkės parašais jų nepateikė. Tuo metu, kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola biudžetui buvo VSDVF įmokų apie 10 000 eurų ir VMI apie 200 eurų. Privalomus mokesčius VMI jis sumokėdavo iš įmonei grąžintino PV mokesčio (t. 2, b. l. 63–64).

9. Liudytoja M. J. parodė, kad 2018 metų birželio 6 dieną pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadove. Darbo vieta buvo biure (duomenys neskelbtini), jeigu teisingai pamena adresą. Jos darbas buvo atsakinėti į laiškus, priminti vadovui suplanuotus darbus, ruošdavo darbo sutartis ir kitus darbus, kuriuos atlieka administratorius. Dirbo iki 2019 m. spalio mėn., nes mažėjo įmonėje darbų apimtys, gaunamos pajamos, realiai neliko darbo, todėl išėjo. Atlyginimas buvo jai išmokamas vieną kartą per mėnesį. Pradžioje gaudavo apie 850 eurų, vėliau buvo pakeltas iki 1 100 eurų į rankas. Išmokėdavo direktorius E.. Buvo mokama pervedant į sąskaitą banke arba grynaisiais pinigais. Mokant grynaisiais pinigais visada pasirašydavo atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje, kurį, kiek žino, paruošdavo buhalterė. Visada pasirašydavo už tokią pinigų sumą, kurią realiai išmokėdavo. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kiek žino, pildė darbų vadovas D. L.. Paruoštus žiniaraščius atsiųsdavo buhalterė L. S.. Kiek jai yra žinoma, įmonės kasininku buvo direktorius. Jis darė visus atsiskaitymus ir mokėjimus. Ji su grynaisiais pinigais nedirbo ir neturėjo prieigų prie banko sąskaitų. Jai nėra žinoma, kaip vyko atsiskaitymai su darbuotojais, už įmonei suteiktas paslaugas ar kaip buvo atsiskaitoma su įmone, apie tai direktorius neinformuodavo. Be to, kad jos darbo metu įmonė atliko darbus objektuose Vilniaus mieste, kur būdavo ir pats vadovas. Apie vykdomą veiklą, atsiskaitymus nieko negali pasakyti (t. 1, b. l. 149).

10. Liudytojas D. L. parodė, kad nuo 2018-02-12 iki 2019 metų rugsėjo pabaigos ar spalio pradžios (datos tiksliai neatsimena) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Kada tiksliai darbdavys įformino atleidimo dokumentus „Sodroje“, neatsimena. Tačiau, kiek pamena, 2019 metų rudenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevykdė veiklos, darbdavys nenorėjo mokėti darbo užmokesčio, todėl kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir jam buvo apskaičiuotas atlygis už 3 mėnesius ir kitos priklausančios išmokos (iš viso 16 018,50 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – statybos darbai. Dirbdamas darbų vadovu buvo atsakingas už statybos darbų organizavimą ir vykdymą, atstovavo įmonei objekte, planavo darbus, sudarydavo darbo grafikus, skaičiuodavo darbo sąmatas, darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, buvo atsakingas už darbų saugą, taip pat darbuotojams (statybininkams, apdailininkams) skirstė darbus, pirko priemones darbui, kartais mokėjo už bendrovės darbuotojams nuomojamus būstus, transportą, kurą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektai, kuriuose dirbo, buvo (duomenys neskelbtini) (objektas – viešbutis „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) (objektas – „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas), (duomenys neskelbtini) (naujos mokyklos-darželio statyba), (duomenys neskelbtini) (parduotuvė ,,(duomenys neskelbtini)“), Latvijoje, Jūrmaloje (viešbučio rekonstrukcija), Kauno apskrityse ((duomenys neskelbtini) gamykla). Pagal susitarimus su fiziniais asmenimis atliko statybos-apdailos darbus Naujojoje Vilnioje (privatus namas, dėjo grindis), Juodajame kelyje (privataus namo mūro darbai). Iš esmės jis buvo atsakingas už statybos darbų organizavimą Vilniaus apskrityje, tačiau, kaip minėjo, buvo keli objektai ir Kaune bei Jūrmaloje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. K. į jo asmeninę sąskaitą SEB banke pervesdavo tik jam priklausantį darbo užmokestį. Apyvartines lėšas E. K. (nors keletą kartų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė M. J.) siųsdavo jam kaip perlaidą paštu, t. y. pašto skyriuje jam buvo išmokami grynieji pinigai. Per visą jo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį per paštą buvo išmokėta apie 27 000 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. K. siųsdavo perlaidas labai įvairiomis sumomis, nuo 5 iki 2 000 eurų. Pinigus paprastai siųsdavo, kai jį informuodavo apie pinigų poreikį. Pinigai buvo skirti įmonės veiklai, t. y. avansų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėjimui, įrankių nuomai, medžiagų įsigijimui, būsto nuomai, transporto nuomai, kuro įsigijimui. Jis vedė piniginių lėšų apskaitą, kruopščiai rinkdavo visus išlaidas pateisinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, kvitus, kasos čekius, kasos išlaidų orderius, pinigų išmokėjimo kvitus) ir kas savaitę per autobusų siuntų tarnybą siųsdavo į Klaipėdoje esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą ((duomenys neskelbtini)). Keletą kartų UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas patvirtinančius dokumentus siųsdavo paštu kaip korespondenciją. Pažymėjo, kad jei darbuotojams, direktoriaus E. K. nurodymu, išmokėdavo avansus ar turėdavo su darbu susijusių išlaidų, visada išrašydavo išlaidas patvirtinančius dokumentus (kasos išlaidų orderius arba pinigų išdavimo kvitus) arba rinkdavo įmonės pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, kvitus, kasos čekius) ir pasižymėdavo savo pildomoje lentelėje (t. 2, b. l. 83–84).

11. D. L. elektroniniu paštu pateikė savo vestą pajamų ir išlaidų lentelę (t. 2, b. l. 87–102).

12. Liudytoja J. B. parodė, kad E. K. yra jos anūkės J. K. buvęs vyras. Tiksliai datų negali pasakyti, E. paprašė, kad ji būtų jo įmonės akcininkė. Jai paaiškino, kad kažkoks jo pažįstamas nesutiko būti akcininku, pats negali būti dėl kažkokių priežasčių. Suprato, kad E. nori užsiimti veikla, susijusia su namų statyba ar jų remontu. Norėdama padėti, sutiko būti įmonės akcininke. Ji iš tikrųjų nežino, koks yra akcininko vaidmuo bendrovėje, kokias ji turi teises ir pareigas. E. pateikė pasirašyti kažkokiusdokumentus, kurių turinio neskaitė. Dokumentus pasirašyti nuvežė, kaip sakė, pas buhalterę (duomenys neskelbtini), kuri ir pateikė juos pasirašyti. Buhalterės vardo nežino, net nepasakys adreso, kur buvo nuvežta pasirašyti tų dokumentų. Daugiau į jokias įstaigas E. jos nevežė pasirašyti dokumentų. Įmonės veikloje nedalyvavo, kokia buvo vykdoma veikla, tiksliai nežino. Su E. apie įmonės veiklą kalbėta nebuvo. Jokių piniginių išmokų iš įmonės nėra gavusi. Apie tai, kad jai tariamai išmokėti dividendai – 136 000 eurų – sužinojo tik apklausos metu. E. apie tai nieko nesakė ir jokių pinigų nedavė. Negali prisiminti, ar jai pateikė pasirašyti kokius dokumentus dėl išmokamų 136 tūkst. eurų. Kadangi nėra gavusi jokių išmokų iš įmonės, neteikė jokių deklaracijų Mokesčių inspekcijai. Apie įmonės veiklą, jos darbuotojus, mokamus atlyginimus, skolas ir pelną iš viso nieko nežino ir nieko negali pasakyti (t. 3, b. l. 144–145).

13. Papildomos apklausos metu liudytoja J. B. parodė, kad iš jai pateikto 2019-10-31 Vienintelio akcininko sprendimo Nr. 19/2 negali pasakyti, ar čia jos parašas prie jos pavardės. Parašas panašus į jos, bet nėra įsitikinusi, kad ji pasirašė šį dokumentą. Ji neskaitydavo dokumentų, kuriuos pateikdavo pasirašyti E. K., nes pasitikėjo juo. 2019-10-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 00000032 grafoje „Gavėjo parašas“ pasirašytas parašas yra panašus į jos. Bet nėra įsitikinusi, kad ir šiame dokumente yra jos parašas. Pamena, kad 2019-11-15 ryte, apie 9 val., E. atvyko pas ja į namus (duomenys neskelbtini), ir pateikė pasirašyti kažkokius du dokumentus. Dokumentų turinio neskaitė. Ji nežino, ar šie dokumentai buvo pateikti pasirašyti, vizualiai kaip atrodė dokumentai, nepamena (t. 3, b. l. 148).

14. 2020-03-18 LTEC Klaipėdos skyriaus pateiktoje rašysenos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad 2019-10-31 KIO Nr. 00000032 grafoje „Gavėjo parašas“ pasirašė J. B.. 2019-10-31 vienintelio akcininko sprendime Nr.19/2 prie J. B. pavardės tikėtina, jog pasirašė ne J. B., o kitas asmuo. Dokumentus pasirašė ne E. K. (t. 3, b. l. 183).

15. 2021-03-19 Užimtumo tarnybos rašte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti užsieniečiams išdavimo kreipėsi tik 2017 m. V. H. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir turėjo leidimą dirbti laikotarpiu nuo 2017-10-09 iki 2018-10-08. Pagal „Sodros“ duomenis, įmonėje dirbo nuo 2018-01-10 iki 2018-08-07, po to dirbo kitoje įmonėje, tačiau dėl leidimo dirbti ši įmonė į Užimtumo tarnybą nesikreipė. Apie V. H.`ą jokių duomenų neturi. Dėl leidimo dirbti užsieniečiui O. I.`ui UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Užimtumo tarnybą nesikreipė (t. 4, b. l. 126).

16. Nemokumo administratorė UAB „OMEN FAUSTUM“ pateikė tik darbo sutartį, sudarytą su V. H.`u, tarp įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų sutarties su O. I.`u nerado (t. 4, b. l. 120–123).

17. 2021-03-12 VSFDV Šilalės skyrius pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus pranešimus forma 1-SD apie asmenų V. H.`o ir O. I.`o įdarbinimą UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 138, t. 4, b. l. 130, 132–133).

18. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020-12-22 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3048523-20 nurodyta, kad:

18.1. Pagal tyrimui pateiktus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, įvertinus ikiteisminio tyrimo bylos dokumentus, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gautas iš viso 932 713,16 Eur (iš jų 2018 m. – 634 912,59 Eur, 2019 m. 01–10 mėn. – 297 800,57 Eur) pajamas už suteiktas paslaugas užregistravo apskaitos registruose.

18.2. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą iš viso 200 746,15 Eur (450 + 2830 + 700 + 136000 + (84114,50 – 23348,35)) piniginių lėšų panaudojimo, tai yra:

- 2 atvejais iš viso 450 Eur (iš jų: 2018-04-19 – 300 Eur, 2018-04-23 – 150 Eur) apskaitos registre „Avanso apyskaita“ neužregistravo piliečio T. K. piniginių lėšų gavimo operacijos ir neregistravo įsiskolinimo įmonei;

- 5 atvejais iš viso 2 830 Eur (iš jų: 2018-04-09 – 700 Eur; 2018-04-11 – 700 Eur, 2018-04-11 – 700 Eur, 2018-05-21 – 30 Eur, 2018-08-16 – 700 Eur) paimtų banko kortele grynųjų pinigų neužregistravo apskaitos registruose „Kasos knyga“, „Avanso apyskaita“, dėl to negalima nustatyti piniginių lėšų panaudojimo;

- 1 atveju 2018-02-25 – 700 Eur paimtų banko kortele, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužregistravo ūkinės operacijos apskaitos registruose „Kasos knyga“, „Avanso apyskaita“, dėl to negalima nustatyti piniginių lėšų panaudojimo;

- 1 atveju 2019-10-31 apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo piniginių lėšų sumažėjimą įmonės kasoje iš viso 136 000 Eur pagal apskaitos dokumentą Kasos išlaidų orderį Nr. 00000032 (grynųjų pinigų išmokėjimą akcininkei J. B.), kuriame nurodyti apskaitos dokumento rekvizitai – ūkinės operacijos turinys ir rezultatas pinigine išraiška neatitinka tikrovės ir pagal jį negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, tuo sumažindama dokumentinį kasos likutį iš viso 136 000 Eur;

- 1 atveju 2019-10-31 apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo 2019-10-31 didesnį dokumentinį piniginių lėšų likutį 84 114,50 Eur (po 136 000 Eur dividendų išmokėjimo), tačiau nepagrindė apskaitos dokumentais piniginių lėšų panaudojimo 60 766,15 Eur (84 114,50 – 23 348,35). Laikotarpiu nuo 2019-06-30 iki 2019-10-31 5 atvejais apskaitos registre „Kasos knyga“ neužregistravo atskaitingam asmeniui E. K. 23 348,35 Eur piniginių lėšų išmokėjimų ir neregistravo ūkinių operacijų duomenis apskaitos registre „Kasos knyga“, tuo padidindami dokumentinį kasos likutį.

18.2.3. Taip pat Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo:

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, tai yra nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-02-25 iki 2018-08-16 8 atvejais iš viso 3 980 Eur (450 + 2830 + 700) neužregistravo apskaitos registruose „Kasos knyga“, „Avanso apyskaita“ ūkinių operacijų ir apskaitos dokumentais nepagrindė piniginių lėšų panaudojimo;

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, tai yra apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo 2019-10-31 didesnį dokumentinį piniginių lėšų likutį 84 114,50 Eur (po 136 000 Eur dividendų išmokėjimo), tačiau nepagrindė apskaitos dokumentais piniginių lėšų panaudojimo 60 766,15 Eur (84 114,50 – 23 348,35). Laikotarpiu nuo 2019-06-30 iki 2019-10-31 5 atvejais apskaitos registre „Kasos knyga“ neužregistravo atskaitingam asmeniui E. K. 23 348,35 Eur piniginių lėšų išmokėjimų ir neregistravo ūkinių operacijų duomenis apskaitos registre „Kasos knyga“, tuo padidindami dokumentinį kasos likutį;

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punkto nuostatų „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine <...> išraiška“, nes apskaitos dokumentu (2019-10-31 Kasos išlaidų orderiu Nr. 00000032), kuriame nurodyti apskaitos dokumento rekvizitai – ūkinės operacijos turinys ir rezultatas pinigine išraiška – neatitinka tikrovės ir pagal jį negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, 1 atveju pagrindė 136 000 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą akcininkei J. B.: - 13 straipsnio 3 dalies nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, nes apskaitos registre „Kasos knyga“ 1 atveju užregistravo piniginių lėšų sumažėjimą įmonės kasoje iš viso 136 000 Eur pagal apskaitos dokumentą, kuriame nurodyti apskaitos dokumento rekvizitai – ūkinės operacijos turinys ir rezultatas pinigine išraiška – neatitinka tikrovės ir pagal jį negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, tuo sumažindama dokumentinį kasos likutį iš viso 136 000 Eur, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 6 punkto nuostatų „Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam fiziniam asmeniui“, nes 2019-10-31 išrašytu Kasos išlaidų orderiu Nr. 00000032 pagrindė iš viso 136 000 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą akcininkei J. B..

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo:

-12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 456 033,89 Eur piniginių lėšų gavimo ir iš viso 438 886,21 Eur panaudojimo grynaisiais pinigais, tačiau visas ūkines operacijas užregistravo apskaitos registruose;

- 12 straipsnio 4 dalies „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019-06-30 iki 2019-10-31 5 atvejais apskaitos registre „Kasos knyga“ neužregistravo atskaitingam asmeniui E. K. 23 348,35 Eur (iš jų 2019-06-30 – 7 776,57 Eur, 2019-07-31 – 5 582,39 Eur, 2019-08-31 – 2 194,93 Eur, 2019-09-30 – 393,94 Eur, 2019-10-31 – 7 400,52 Eur) piniginių lėšų išmokėjimų ir neregistravo ūkinių operacijų duomenis apskaitos registre „Kasos knyga“, tuo padidindami dokumentinį kasos likutį;

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“:

- 3 punkto, kuriame nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, tai yra laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) 172 atvejų iš viso 456 033,89 Eur grynųjų pinigų gavimo į įmonės kasą pagal apskaitos registrą „Kasos knyga“, iš jų: 2018 m. 139 atvejai – 295 161,08 Eur, 2019 m. 01–10 mėn. 33 atvejai – 160 872,81 Eur) (7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 priedai);

- 4 punkto, kuriame nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, tai yra laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) iš viso 438 886,21 Eur grynųjų pinigų išmokėjimų iš įmonės kasos pagal apskaitos registrą „Kasos knyga“, (iš jų 2018 m. – 293 183,37 Eur, 2019 m. 01–10 mėn. – 145 702,84 Eur) ir pagal apskaitos registrą;

- 16 punkto, kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, 17 punkto nuostatų „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį“ reikalavimų, t. y. laikotarpiu nuo 2019-06-30 iki 2019-10-31 apskaitos registruose „Kasos knyga“ 5 atvejais iš viso – 23 348,35 Eur (iš jų: 2019-06-30 – 7 776,57 Eur, 2019-07-31 – 5 582,39 Eur, 2019-08-31 – 2 194,93 Eur, 2019-09-30 – 393,94 Eur, 2019-10-31 – 7 400,52 Eur) neužregistravo piniginių lėšų išmokėjimo atskaitingam asmeniui E. K., tuo padidindama dokumentinį kasos likutį.

6. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 746,15 Eur (450 + 700 + 2 830 + 136 000 + (84 114,50 – 23 348,35)) piniginių lėšų panaudojimo.

7. Pagal organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

8. Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, įvertinus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00052-19 dokumentus, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 nenustatyta pažeidimų pateikiant deklaracijas ir kt. patvirtintas ataskaitas valstybės įgaliotoms institucijoms (t. 4, b. l. 20–37).

9. Taigi nustatyti ir aptarti faktiniai bylos duomenys bei aplinkybės leidžia neginčytinai konstatuoti, jog E. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo

10. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, 2K-411/2012; 2K-37/2013, 2K-59-942/2016, 2K-75-677/2016).

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija yra suformavusi teismų praktiką dėl Dėl B K 183 straipsnio taikymo, t. y. jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes teismams padaryti teisingas išvadas. Tačiau vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (2012 m. gegužės 8 d. 2K-P-78/2012, kasacinė nutartis Nr. 7.K-7-84/2012).

12. Teismas netiki kaltinamojo E. K. parodymais, jog jis visas iš bendrovės sąskaitų paimtas pinigines lėšas išleido vykdant bendrovės veiklą ir asmeniškai sau nieko nepasiėmė, nes jie prieštarauja šioje byloje surinktiems bei nuosprendyje aptartiems įrodymams. Specialisto išvadoje įvertintos visos galbūt patirtos kaltinamojo išlaidos, susijusios su bendrovės veikla. Taigi kaltinamojo pozicija, jog jis išleidęs visus pinigus bendrovės veikloje, vertintina kaip gynybos taktika, nes ji nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Kaltinamasis nepateikė jokių objektyvių įrodymų – dokumentų ir kt., nenurodė asmenų, kurie galėtų patvirtinti jo nurodomą poziciją dėl pinigų panaudojimo dėl iš bendrovės sąskaitos paimtų ir jos veikloje išleistų piniginių lėšų.

13. Taigi turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei), minėta, kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.

14. Šiuo atveju kaltinamasis E. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, per 490 kartus iš įmonės banko sąskaitų paėmė iš viso 200 746,15 eurų įvairiomis pinigų sumomis. Žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje kasos likutis 2019-10-01 turi būti 200 746,15 eurų ir kad šių piniginių lėšų panaudojimo negali pagrįsti pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, pagal kuriuos būtų galima nustatyti atliktas ūkines finansines operacijas, turėdamas tikslą pagrįsti dalį pasisavintų piniginių lėšų panaudojimą įmonės veikloje, tyčia įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą aiškiai suklastotus dokumentus – 2019-10-31 „Vienintelio akcininko sprendimą Nr. 19/2“ bei 2019-10-31 kasos išlaidų orderį Nr. 00000032, kuriais tariamai pagrindė dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimą – 136 000 eurų dividendų išmokėjimą akcininkei J. B.. Taip E. K., kaip atskaitingas asmuo iš įmonės kasos paėmęs 200 746,15 eurų sumą, jų panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą negrąžino ir taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas 200 746,15 eurų. Taigi kaltinamajam inkriminuojami veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius. E. K. veika kvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės (viršija 250 MGL dydžio suma) svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

15. Be to, jo veiksmai kvalifikuotini ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.

IV. Civilinis ieškinys

16. Civilinės ieškovės BUAM ,,(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Kadangi kaltinamasis E. K. nevykdė jam priskirtų pareigų tuo pažeisdamas civilinių teisinių santykių subjektams keliamų bendro pobūčio reikalavimų, įtvirtintų CK 1.5. str., – elgtis protingai, teisingai ir rūpestingai – ir tokiu neveikimu padarė žalą juridiniam asmeniui bei jos kreditoriams, todėl ieškovui privalo atlyginti padarytą žalą – 200 746,15 Eur.

V. Bausmės paskyrimo motyvai ir kt. klausimai

17. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

18. Kaltinamasis padarė tyčinius sunkų tyčinį apysunkį nusikaltimus, nusikaltimai baigti, nusikaltimais padaryta didelė žala (16 kartų viršija 250 MGL sumą), kuri neatlyginta, anksčiau kaltinamasis teismo neteistas, tačiau 3 kartus baustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas teigiamai, E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinanti – pripažino padaręs inkriminuotas veikas ir nuoširdžiai gailisi. BK 183 straipsnio 2 dalies sankcija numato vienintelę terminuotą laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių pagal BK 183 straipsnio 2 dalį skirtina mažesnė už vidurkį sankcijoje numatyto už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 222 straipsnio 2 dalį jam skirtina minimali bauda – 100 MGL.

19. Nusikaltimai, numatyti BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl pagal juos paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kaip tai numato BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas. Subendrintai galutinei bausmei taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, nes buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

20. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-377-489/2018, 2K-40-648/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020 ir kt.). Taigi taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra jokio teisėto pagindo, nes nenustatytos jokios reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas E. K. už padarytą pasisavinimą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, nėra pagrindo taikyti jam ir BK 62 straipsnio nuostatas, nes byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog dėl paskirtos kaltinamajam bausmės nebūtų kam prižiūrėti 14 metų sūnų.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimo išsprendimo

21. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vienintelio akcininko sprendimas – 1 lapas ir kasos išlaidų orderis Nr. 00000032 – 1 lapas, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtąsias bausmes subedrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir nustatyti, kad galutinė nuteistajam skiriama bausmė yra vienų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.

BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš E. K. priteisti 200 746,15 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vienintelio akcininko sprendimą – 1 lapas ir kasos išlaidų orderį Nr. 00000032 – 1 lapas, palikti saugoti prie bylos. Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.