- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-22
- Bylos Nr.
- 2K-37/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00066-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislovas Ranonis (pirm.), Tomas Šeškauskas, Vytautas Masiokas (pran.)
- Nuteistasis
- J. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. (A.) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. (Adomaitis) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartis, kuria nuteistojo J. K. (A.) gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. (A.) nuteistas už tai, kad iki 2011 m. sausio 26 d. 17.10 val., kada buvo sulaikytas policijos pareigūnų Kaune, A. Juozapavičiaus pr. prie 19-ojo namo, neteisėtai laikė ir automobiliu „VW Passat“ gabeno labai didelį kiekį – 30,197 g – narkotinės medžiagos heroino.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis J. K. (A.) prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus, jį išteisinti ir bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 284, 285, 289 straipsnių, 290 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų, kurie suvaržė įstatymų garantuotas jo kaip kaltinamojo teises ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą; apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė.
Kasatorius teigia, kad nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė, byloje nėra jokių objektyvių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Kasatoriaus manymu, byla prieš jį sufabrikuota ir tai patvirtina suklastotas įvykio vietos apžiūros protokolas. Protokolas yra keturių lapų, nors jame parašyta, jog trijų, be to, rankraštiniai įrašai padaryti ne vieno asmens. Taip pat kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismuose nebuvo apžiūrėti daiktiniai įrodymai – stiklainiai su kvapų pavyzdžiais, nes šie buvo dingę iš bylos. Kasatorius įtaria, kad kvapų pavyzdžiai buvo panaudoti tyrimams, tačiau, gavus nepalankius rezultatus, ekspertizės išvada buvo sunaikinta.
Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiais, kad įvykio vietos apžiūros metu darytas vaizdo įrašas patvirtina jo kaltę, jo manymu, priešingai – vaizdo įrašas įrodo jo nekaltumą ir byloje esančių įrodymų neatitikimą faktinėms aplinkybėms. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teisme nebuvo išklausyta proceso dalyvių nuomonių dėl vaizdo įrašo peržiūrėjimo ir jis nebuvo peržiūrėtas, todėl juo negalėjo būti grindžiama jo kaltė.
Tai, kad byla sufabrikuota, kasatoriaus manymu, patvirtina nepagrįstas automobilio sulaikymas. Pasak kasatoriaus, istorija dėl automobilio vagystės yra išgalvota policijos pareigūnų, kurios nepatvirtina bylos duomenys. Kasatorius teigia prašęs apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš policijos duomenis apie automobilio vagystės registravimą, taip pat apklausti automobilio savininką M. V. (M. V.), tačiau šie prašymai buvo atmesti. Kasatoriui nesuprantama, kodėl pareigūnai, turėdami ieškoti automobilio vagies, ieškojo narkotinių medžiagų ir kodėl jų neradus, žinojo, kad ryšulys su narkotinėmis medžiagomis yra išmestas ir neleido jam dalyvauti jį paimant.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismuose buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes neturėjo galimybės pateikti klausimų specialistei J. D. ir išsiaiškinti, ar ant objekto, išgulėjusio sniege apie dvi valandas, galėjo išlikti biologinių pėdsakų.
Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nepaneigė apeliacinio skundo argumentų, šio teismo nutarties turinys rodo, kad teismas buvo šališkas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė A. Japertienė prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė. Prokurorės įsitikinimu, bylos duomenys nekelia abejonių dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, abiejų instancijų teismų sprendimų naikinti nėra pagrindo.
Nuteistojo J. K. (A.) kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių reikalavimų laikymosi ir BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo
Kasatorius neigia neteisėtai laikęs ir automobiliu gabenęs labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino, tvirtina, kad byla sufabrikuota, byloje nėra jokių objektyvių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Kasatorius abejoja įrodymų, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, patikimumu, mano, kad byla išnagrinėta neišsamiai. Taigi iš esmės nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, teismų sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu.
Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Bylos duomenimis, J. K. (A.) vairuojamas automobilis buvo stabdomas siekiant nustatyti, ar šis nėra vogtas, tačiau policijos pareigūnams R. G. ir A. B. pastebėjus, jog per priekinį keleivio pusės durelių langą vairuotojas išmetė į sniegą juodą ryšulį, ir įtarus, kad tai gali būti narkotikai, jis buvo sulaikytas. Dėl to buvo imtasi priemonių įvykio vietai apsaugoti, o J. K. (A.), papildomai iškvietus policijos pareigūnus, buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur buvo aiškinamasi sulaikytojo tapatybė ir kam priklauso automobilis. Atvykus operatyvinei grupei (policijos pareigūnams, specialistui, kinologui su šunimi) buvo apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie protokolo pridėtų nuotraukų matyti, kad netoli gatvės važiuojamosios dalies sniege rasta juoda medžiaginė kojinė, kurioje buvo du vienas į kitą suleisti polietileniniai maišeliai su milteliais. Specialistas, paėmęs foninės aplinkos ir kojinės su polietileniniais maišeliais kvapų pavyzdžius, nurodė, kad rasti daiktai yra drėgni ir tikslinga juos siųsti tirti. Atlikus kompleksinį cheminį-biologinį objektų tyrimą buvo nustatyta, kad įvykio vietoje rastame plastikiniame maišelyje yra narkotinės medžiagos heroino, kurio masė 30,197 g (specialisto išvada Nr. 140-(577)-ISI-892). Taip pat buvo atliktas objektų biologinis tyrimas, kurio metu specialistė J. D. nustatė, kad ant pateiktų tirti objektų – maišelio Nr. 1 vidinio paviršiaus ir maišelio Nr. 2 išorinio paviršiaus – yra biologinių pėdsakų, kurie sutampa su J. K. (A.) genotipu (specialisto išvada Nr. 140-(578)-ISI-4245). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė šiuos bylos įrodymus teisiamajame posėdyje ir, nenustatęs, kad jie būtų gauti pažeidžiant BPK normas, jų visumos pagrindu padarė išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir J. K. (A.) kaltės. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti, išsamiai išanalizuoti ir įvertinti (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remdamasis šiais įrodymais teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog narkotinė medžiaga nepriklausė J. K. (A.) ir kad policijos pareigūnai nepagrįstai apkaltino jį nusikaltimo padarymu. Būtent šių pirmiau aptartų įrodymų visumos kontekste pirmosios instancijos teismas paneigė J. K. (A.) parodymus, kad jis nieko nežinojo apie narkotines medžiagas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl J. K. (A.) kaltės. Skundžiamoje nutartyje teismas atsakė į visus esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės analogiški kasacinio skundo argumentams, pateikė motyvuotas išvadas dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Kasatoriaus teiginiai dėl netinkamai išspręstų jo prašymų iškviesti į teismo posėdį specialistę J. D. ir apžiūrėti daiktinius įrodymus stiklainius su kvapų pavyzdžiais nepagrįsti – pateikti prašymai buvo sprendžiami laikantis BPK 270 straipsnio nuostatų, nesuvaržant nuteistojo teisių į gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus nei tikėjosi kaltinamasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
Kaip jau minėta, byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 3 dalis – J. K. (A.) padarytai nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai, nes J. K. (A.) iki 2011 m. sausio 26 d. 17.10 val., kada buvo sulaikytas policijos pareigūnų Kaune, A. Juozapavičiaus pr. prie 19-ojo namo, neteisėtai laikė ir automobiliu „VW Passat“ gabeno labai didelį kiekį – 30,197 g – narkotinės medžiagos heroino.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo J. K. (A.) kasacinį skundą atmesti.