Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. S. ir V. Š. kasacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

G. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams, 187 straipsnio 3 dalį areštu dvidešimt penkioms paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, paskiros bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose;

V. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį areštu dvidešimt penkioms paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendis, kuriuo: 1) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis pakeistas – G. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė ir galutinė subendrinta bausmė sumažinta iki dviejų metų; 2) V. Š. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. ir V. Š. nuteisti už tai, kad jie 2009 m. liepos 26 d. apie 2 val. veikdami bendrininkų grupe kartu su kitu asmeniu (ikiteisminis tyrimas dėl jo atskirtas), įsibrovę į Rokiškio r., (duomenys neskelbtini), A. Š. sodyboje, esančią patalpą (ūkinį pastatą) ir saugyklą (A.Š. traktoriaus T-170 kuro baką), pagrobė įvairaus nukentėjusiojo turto už 4875 Lt; be to, tuo pat metu ir toje pačioje vietoje jie sugadino nukentėjusiojo turto už 160 Lt.

Nuteistais V. Š. kasaciniame skunde prašo dar kartą išnagrinėti jo bylą (kasatoriaus nuomone, ją nagrinėjant tiek pirmąją instancija, tiek apeliacine tvarka, buvo padaryta daug pažeidimų) ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Prašymą sušvelninti bausmę nuteistasis V. Š. motyvuoja tuo, kad jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių, padaryta žala visiškai atlyginta, jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Regimantas Žukauskas atsiliepime prašo nuteistųjų G. S. ir V. Š. kasacinius skundus atmesti. Prokuroro nuomone, nuteistojo G. S. kasacinio skundo argumentas dėl A. Š. turto vagystės kvalifikavimo kaip pasikėsinimo padaryti nusikaltimą yra nepagrįstas. Prokuroras pažymi, kad baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad policijos pareigūnai apie G. S. ir V. Š. ruošimąsi daryti nusikaltimą nieko nežinojo, jo nekontroliavo; iki sulaikymo nuteistieji galėjo laisvai disponuoti pagrobtu turtu, todėl jie įvykdė baigtą nusikaltimą. Prokuroras pažymi, kad atmestinas nuteistojo G. S. prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis nusikalto dėl labai sunkios turtinės padėties. Paprastai, anot prokuroro, ši aplinkybė lengvinančia gali būti pripažinta tada, kai veiką padariusiam asmeniui susiklosto tokia gyvenimiška situacija, kai jis nebeturi kito pasirinkimo, kaip tik nusikalsti. Prokuroras atsiliepime nurodo, jog iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu G. S. turtinė padėtis buvo sudėtinga, tačiau ir pats G. S. yra pripažinęs, kad jo šeima turėjo santaupų. Be to, prokuroras atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis G. S. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui už plėšimą. Prokuroro nuomone, teismas pagrįstai skyrė nuteistiesiems G. S. ir V. Š. realias laisvės atėmimo bausmes, kadangi: abu nuteistieji anksčiau buvo teisti, teistumai neišnykę; jie abu yra pripažinti recidyvistais pagal BK 27 straipsnį; abiems nuteistiesiems anksčiau jau buvo taikytos jų padėtį lengvinančios teisės normos, tačiau tai neturėjo įtakos jų elgesiui ir gyvenimo būdui; jie ir toliau darė nusikaltimus bei kitus teisės pažeidimus. Anot prokuroro, bausmės nuteistiesiems yra pakankamai individualizuotos, jos atitinka padarytų veikų pavojingumą ir nuteistųjų asmenybes, todėl jas švelninti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų G. S. ir V. Š. kasaciniai skundai atmestini.

Byloje nustatyta, kad: policijos pareigūnai G. S. ir V. Š. daromo nusikaltimo nekontroliavo – jų užduotis buvo stebėti, ar negrobiama alyva iš elektros transformatorinių; darančius vagystę G. S. ir V. Š. policijos pareigūnai pastebėjo atsitiktinai, o sulaikė juos su pagrobtu svetimu turtu tik už keleto kilometrų nuo vagystės vietos. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nustatytas aplinkybes kasatorių nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigta vagystė. Perkvalifikuoti juos į pasikėsinimą padaryti šį nusikaltimą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad: pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 59 ir 60 straipsnių nuostatas, nustatydamas dvi nuteistųjų atsakomybę lengvinančias aplinkybes (kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltę; savo noru atlygino žalą) ir vieną jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad veiką padarė bendrininkų grupė; teismo sprendimas nuteistojo G. S. materialinės padėties nepripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe atitinka bylos medžiagą ir aptariamos normos turinį; byloje nustatyta, kad nuteistojo šeima gauna socialines išmokas, pats nuteistasis yra darbingas, t. y. lėšų savo paties ir šeimos išlaikymui gali gauti ir nenusikalstamu būdu.

BPK 367 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. BK 75 straipsnio taikymo G. S. klausimas apeliacinės instancijos tesime nebuvo nagrinėtas (šio klausimo nuteistasis savo apeliaciniame skunde nekėlė; buvo svarstoma galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas tik nuteistajam V. Š.), todėl kasaciniame skunde jis taip pat negali būti keliamas. Dėl šios priežasties aptariamas nuteistojo G. S. kasacinio skundo argumentas paliekamas nenagrinėtas.

Nuteistojo V. Š. kasacinio skundo teiginiai apie teismo neva padarytus BPK reikalavimų pažeidimus yra deklaratyvūs, prieštaraujantys bylos medžiagai, nes iš bylos duomenų matyti, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje esminių BPK reikalavimų pažeidimų nebuvo padaryta.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistųjų G. S. ir V. Š. kasaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų G. S. ir V. Š. kasacinius skundus atmesti.