Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui D. M.(dalyvavo prisijungęs per vaizdo ir garso nuotolinę programą „Zoom“),

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apskrities Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos D. V. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), S. A. nubaustas 450,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, kad jis 2023 m. birželio 25 d., 21 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k. pusė) 150-tame kilometre, vairuodamas automobilį ,,Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apvažiavo ta pačia kryptimi iš dešinės dviejose eismo juostose susidariusią transporto priemonių spūstį, važiuodamas avariniam sustojimui skirta juosta, taip kirsdamas ištisinę liniją, važiavo šia juosta iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas spūstyje dviejose eismo juostose dalyvaujančias transporto priemones eisme, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitų vairuotojų atžvilgiu, tokiu savo elgesiu kėlė grėsmę eismo saugumui bei savo veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Taip pat niekino elementarias moralės ir elgesio normas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 8, 9 ir 125 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad jis neginčija paties administracinio nusižengimo fakto, tačiau mano, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi vyriausioji tyrėja nepakankamai įvertino atsakomybę lengvinančios aplinkybės svarbą, neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui. Nurodo, kad vyriausioji tyrėja priimdama nutarimą neatsižvelgė į asmenį charakterizuojančias aplinkybes: neteistas, įskaitinių eismo įvykių niekada nepatyrė, nebaustas už šiurkščius KET pažeidimus, dirba (duomenys neskelbtini) ir tai vienintelis S. A. darbas ir paskyrus jam administracinio poveikio priemonę jis liks be pragyvenimo šaltinio. Paaiškino, kad šiuo atveju kelių eismo taisyklių pažeidimai įvyko ne dėl asmeninių paskatų, o siekiant tinkamai įvykdyti paslaugas, t.y. klientus laiku paimti iš (duomenys neskelbtini) ir laiku juos pristatyti į (duomenys neskelbtini) prisišvartavusį laivą. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Be to pažymėjo, kad jis prižiūri savo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus tėvą J. A., tėvo priežiūrai reikalingas automobilis ir teisė jį vairuoti, nes reikalinga tėvą nuvežti į sveikatos priežiūros įstaigas. Nurodė, kad jam paskirtą baudą sumokėjo, o pareiškėjo manymu, jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių – per griežta.

Teismo posėdžio metu S. A. prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų gyveno (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo S. A. atstovas advokatas Oleg Drobitko prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad neginčija pažeidimo fakto ir aplinkybių, tik prašo pasigailėti, neskirti teisių atėmimo arba kiek įmanoma sutrumpinti. Paaiškino, kad S. A. prieš kelis metus atvyko į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) mirus mamai, jis prižiūri (duomenys neskelbtini) metų sergantį tėvą, kuris guli slaugos ligoninėje. S. A. gerai supranta, bet sunkiai šneka lietuviškai. Nors jis turi (duomenys neskelbtini) diplomą, tačiau (duomenys neskelbtini) tai įteisinti būtų sudėtinga. (duomenys neskelbtini) darbas yra vienintelis jo pajamų šaltinis, kuris leistų jam prižiūrėti tėvą. Į (duomenys neskelbtini) dėl susiklosčiusios situacijos jis grįžti nebegali. Paskirtas baudas anksčiau sumokėdavo. S. A. vairavo per spūstį, nes reikėjo komandą pristatyti į laivą. Jis išvadas jau padarė. Jo atstovaujamasis yra (duomenys neskelbtini) metų gimimo, todėl kitą darbą rasti būtų sunku, jo automobilis užregistruotas kaip (duomenys neskelbtini) automobilis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Iš Skundžiamo nutarimo nustatyta, kad S. A. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. birželio 25 d., 21 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k. pusė) 150-tame kilometre, vairuodamas automobilį ,,Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apvažiavo ta pačia kryptimi iš dešinės dviejose eismo juostose susidariusią transporto priemonių spūstį, važiuodamas avariniam sustojimui skirta juosta, taip kirsdamas ištisinę liniją, važiavo šia juosta iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas spūstyje dviejose eismo juostose dalyvaujančias transporto priemones eisme, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitų vairuotojų atžvilgiu, tokiu savo elgesiu kėlė grėsmę eismo saugumui bei savo veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Taip pat niekino elementarias moralės ir elgesio normas. Tuo jis pažeidė KET 4, 8, 9 ir 125 punktų reikalavimus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo baudžiamas už chuliganišką vairavimą, t.y. už pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų.

KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; šių taisyklių 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti šiose taisyklėse (3 priedo 1.2 punktas – plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose; <...> Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą <...>); 9 punktas – eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>; 125 punktas – draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas automagistralėje važiavo kelkraščiu ir lenkė iš dešinės pusės kelyje dviejose eismo juostose susidariusią automobilių spūstį, siekdamas greičiau tai apvažiuoti. S. A. taip pat neginčijo jam paskirtos nuobaudos – 450 Eur bauda, kurią jau sumokėjo (bauda sumokėtą 2023 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 13)). Tačiau pareiškėjas mano, kad jam skiriant administracinio poveikio priemonę ir nustatant jos dydį nebuvo atsižvelgta į visas asmenį charakterizuojančias aplinkybes: neteistas, įskaitinių eismo įvykių niekada nepatyrė, nebaustas už šiurkščius KET pažeidimus, dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju ir tai vienintelis S. A. darbas ir paskyrus jam administracinio poveikio priemonę jis liks be pragyvenimo šaltinio. Prašė neskirti administracinio poveikio priemonės, o skirti didesnę piniginę baudą.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Šio nusižengimo padarymo faktas ir jo kvalifikavimas nėra ginčijami ir paties pažeidėjo S. A..

Skunde keliamas tik Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskirtam dvylikos mėnesių laikotarpiui netaikyti. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose.

ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dviejų metų.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Sprendimas taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktika patvirtina, jog minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti galėtų būti tokios aplinkybės kaip veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).

Byloje esančiais duomenimis, paties pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, jog S. A. kaip (duomenys neskelbtini) vairuotojas skubėjo iš (duomenys neskelbtini) paimti klientus, kuriuos turėjo pristatyti į (duomenys neskelbtini) laivų uostą, todėl kirto plačią ištisinę juostą, išvažiavo į kelkraštį ir juo važiavo pažeisdamas elementarias elgesio ir moralės nuostatas, ignoruodamas kitus vairuotojus stovinčius spūstyje, taip sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams, tuo siekdamas patenkinti savo interesus nepaisydamas KET reikalavimų, kuriuos jis ir pažeidė. Pažymėtina, kad paslaugos teikėjas turi imtis visų įmanomu priemonių įvykdyti užsakymą, tačiau vykdant užsakymą turi būti laikomasi visuotinai nustatytų taisyklių ir negali būti pažeidžiami įstatymai. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad siekė spėti laiku pristatyti klientus į (duomenys neskelbtini) laivų uostą, nėra besąlygiška aplinkybė, kuri leistų pažeisti įstatymą, nenustatyta, kad būtų kilusi grėsmė kliento sveikatai ar gyvybei. S. A. veiksmai buvo sąlygoti tiesioginės tyčios, tai yra aiškiai negerbiant kitų eismo dalyvių ir demonstruojant savo išskirtinumą, siekta aplenkti susidariusią automobilių spūstį ir greičiau išvažiuoti iš automagistralės, keliant realų pavojų kitų eismo dalyvių ir savo paties saugumui. Tik dėl atsitiktinumo niekam nebuvo sukeltas pavojus, kuris galėjo kilti kuriam nors iš transporto priemonių vairuotojų nusprendus išsukti ir sustoti tam skirtame kelkraštyje.

Teismo vertinimu, S. A. padarė pavojingą ir gana šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo kilęs realus pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, o ir pačiam S. A. dėl jo neatsakingo ir lengvabūdiško poelgio. Nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, S. A. buvo paskirta minimali bauda ir minimalus administracinės poveikio priemonės - specialios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, terminas. Teismo vertinimu, Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pakankamai atidžiai išnagrinėjo į bylą pateiktus S. A. charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę ir padaryto pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad poreikis prižiūrėti senyvo amžiaus tėvą, teisės vairuoti reikalingumas vykdant darbines funkcijas, paties pažeidėjo vyresnis amžius dėl ko gali kilti problemų susirasti kitą darbą, negali būti laikomas pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas gyvena pakankamai dideliame mieste ((duomenys neskelbtini)), kuriame gerai išplėtota visa infrastruktūra, todėl gali naudotis viešuoju transportu, ieškoti darbo pramonės ar paslaugų teikimo srityse, kur nėra būtinas vairuotojo pažymėjimas. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškelti aukščiau visuomenės intereso ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, be to S. A. nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis. Nors S. A. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad jis nuolat ir sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, po 2023 m. birželio 25 d. padaryto administracinio nusižengimo (dėl šio nusižengimo paduotas šis nagrinėjamas skundas) pareiškėjas dar administracine tvarka už greičio viršijimą baustas tris kartus, kas rodo S. A. neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuotinai nusistovėjusių taisyklių laikymąsi. Be kita ko S. A. ir iki padarant šį pažeidimą žinojo, kad siekiant atlikti darbines funkcijas ir išlaikyti darbą jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kaip ir dėl tėvo priežiūros, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimų darymo.

Teismas pažymi, kad pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, panaikinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismas pažymi, jog pažeidėjui atsiradę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Analogišką praktiką formuoja ir kiti Lietuvos teismai, nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-272-651/2020, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-128-491/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-228-360/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-26-309/2022, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-35-485/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-49-1121/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-50-557/2022 ir kt.). Skiriant baudą, o ir administracinio poveikio priemonę, siekiama asmenį nubausti ir atgrasyti nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, kurį asmuo pažeidęs įstatymą turi pajusti, kad padarytų adekvačias išvadas. Vien deklaratyvus pasakymas, kad iš nubaudimo išvadas padarė, nėra vertintinas kaip pakankamas, jog sulaikytų nuo pažeidimų darymo. S. A. veika nors ir nesukėlė realių neigiamų pasekmių, tačiau kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek ir kitiems eismo dalyviams, todėl nelaikoma mažareikšme.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad už ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą S. A. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių – prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo, paveikti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis), nebus pasiekti S. A. netaikant administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teismas, atsižvelgęs į tai kas išdėstyta sprendžia, kad Skundžiamu nutarimu S. A. paskirta teisinga – minimali administracinio poveikio priemonė, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti Skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 420 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu 2 dalimi, teismas

nutaria:

S. A. skundo netenkinti, palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2023 m. rugsėjo 6 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.