Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-586-910/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-07
Bylos Nr.: e2A-586-910/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00128-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Tomas Venckus, Laima Ribokaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Projektana“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-586-910/2022Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00128-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Projektana“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Projektana“ dėl delspinigių ir baudos priteisimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „AIF LT“, D. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Projektana“ 2018 m. balandžio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė iš atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ priteisti 85 816,82 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. balandžio 13 d. ji, kaip rangovė, ir UAB „Šiaulių lyra“, kaip užsakovė, sudarė statybos rangos sutartį Nr. 160404 SR ZR 6000 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo statybos objekte „Viešbučio paskirties pastatas, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Objektas) pagal atsakovės pateiktą techninį projektą Nr. 14014 UAB „AIF LT“ parengtą pamatų ir konstrukcinės dalies projektą, atlikti darbus, numatytus priede Nr. 3 „Sąmata“, taip pat visus kitus būtinus visų pamatų ir pastato rūsio bei dalies grindų, t. y. tiek, kiek nurodyta priede Nr. 3 „Sąmata“ ir priede Nr. 5, darbus bei pastato konstrukcinės dalies įrengimą pagal ieškovės parengtą ir patvirtintą darbo projektą, parengtą vadovaujantis atsakovės pateiktu techniniu projektu Nr. 14014, parengtu UAB „AIF LT“, bei 2015 m. gruodžio 4 d. išduotu statybos leidimu Nr. LNS-61-151204-00209; atsakovė įsipareigojo priimti darbus ir darbų rezultatą bei sumokėti už juos Sutartyje nustatytą kainą – 1 010 000 Eur be PVM. Ieškovė yra atlikusi atsakovei darbų už 994 291,64 Eur be PVM, visus darbus atsakovė yra priėmusi. Atsakovė vengia visiškai atsiskaityti su ieškove, teigdama, kad dėl ieškovės neva netinkamai vykdytos Sutarties atsakovė yra apskaičiavusi ir pritaikiusi ieškovei netesybas, todėl neturi jokių neįvykdytų finansinių įsipareigojimų.

3. Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. pareiškė priešieškinį, prašydama iš ieškovės UAB „Projektana“ priteisti 54 600 Eur delspinigių, 3 404,07 Eur avanso permoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; įpareigoti ieškovę per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti UAB „Šiaulių lyra“ statybos objekto statybos darbų žurnalą; nustatyti, kad, neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, UAB „Projektana“ skiriama 100 Eur bauda už kiekvieną termino praleidimo dieną; įpareigoti UAB „Projektana“ per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti UAB „Šiaulių lyra“ Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių pagal Sutartį įvykdymas; nustatyti, kad, neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, UAB „Projektana“ skiriama 100 Eur bauda už kiekvieną termino praleidimo dieną; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

4. Be to, UAB „Šiaulių lyra“ 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė teismui ieškinį dėl netesybų (baudos) priteisimo, kuris, 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi sujungus civilines bylas, laikytas patikslintu priešieškiniu, ir kuriuo atsakovė prašo iš ieškovės priteisti 101 000 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bedi atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pažeidė Sutartį, neatlikdama darbų dalies, kitus statybos darbus atliko pažeisdama Sutartyje nustatytus darbų įvykdymo terminus. Visi statybos darbai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 4 d., tačiau nėra užbaigti iki šiol, o likusius neatliktus 15 708,36 Eur vertės darbus ieškovė nepagrįstai atsisakė vykdyti, nors Sutarties nenutraukė. Ieškovė į atsakovę dėl Sutarties Priede Nr. 2 nurodytų terminų pakeitimo niekada nesikreipė. Pagal Sutarties 8.3.2 punktą ieškovei buvo apskaičiuotos ir pagal Sutarties 9.2.2 punktą iš mokėtinų sumų išskaičiuotos 86 290,44 Eur netesybos už laikotarpį iki 2017 m. gegužės 31 d. Patikslintas priešieškinis grindžiamas CK 6.71, 6.73 straipsnio bei Sutarties 10.1.1-10.1.3, 10.2 punktų nuostatomis.

6. Trečiasis asmuo UAB „AIF LT“ atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

7. Trečiasis asmuo D. P. atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

8. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovei UAB „Projektana“ iš atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ priteisė 82 675,15 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9 693 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovės priešieškinį atmetė.

9. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir atmesti priešieškinio reikalavimai dėl 54 600 Eur delspinigių bei 6 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai dėl 3 141,67 Eur avanso permokos ir 6 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo, panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – iš ieškovės UAB „Projektana“ atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ priteisė 3 141,67 Eur avanso permoką ir 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; kitą Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį dėl 82 675,15 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo atmetė; priešieškinį ir patikslintą priešieškinį dėl netesybų priteisimo patenkino: iš ieškovės UAB „Projektana“ atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ priteisė 51 458,33 Eur delspinigių ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 101 000 Eur dydžio baudą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto priešieškinio priėmimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 228,09 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės UAB „Projektana“ valstybės naudai priteisė 28,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

11. Teismas nustatė, kad Sutartį su ieškove atsakovė vienašališkai nutraukė nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. Sutarties 10.1.1 punkto pagrindu. Ieškovė atsakovei (užsakovei) pagal atliktų darbų aktus perdavė darbų, kurių vertė – 994 291,64 Eur. Atsakovė darbus priėmė, tačiau nesumokėjo 82 675,15 Eur, nes atliko už Sutarties termino pažeidimą apskaičiuotų delspinigių įskaitymus. Ieškovė iš viso neatliko darbų, kurių vertė – 15 708,36 Eur, t. y. neatlikti GR4 grindų (betonavimo) įrengimo, L3 laiptų įrengimo, PS7 plieninių sijų įrengimo, metalinių konstrukcijų ir PS7 plieninių sijų dažymo darbai. Grindų (betonavimo) įrengimo darbų ieškovė neatliko dėl to, kad prieš tai nesuprojektavo ir neįrengė drenažo, taigi yra atsakinga už tokių darbų neatlikimą, dėl to atsakovė Sutarties 8.3.2 punkto pagrindu turėjo teisę skaičiuoti delspinigius. Ieškovė įrodinėjo, kad statybos darbų neatliko laiku, apskritai neatliko L3 laiptų, PS7 plieninių sijų įrengimo darbų dėl to, jog jai nebuvo pateikta Objekto konstrukcijų dalies darbo projektui parengti būtina techninė dokumentacija, tarp jos – Objekto architektūrinės dalies darbo projektas, be kurio Sutarties vykdymas iš esmės buvo apsunkintas.

12. Byloje buvo atliktos trys teismo ekspertizės ir pateikti trijų teismo ekspertizių aktai: eksperto prof. dr. S. M. 2019 m. vasario 26 d. ekspertizės aktas Nr. 19-14 (toliau ir – Ekspertizės aktas 1), eksperto M. U. 2021 m. balandžio 6 d. ekspertizės aktas Nr. 21/04-06 (toliau ir – Ekspertizės aktas 2) ir eksperto N. B. 2021 m. rugpjūčio 16 d. teismo statybos ekspertizės aktas Nr. 2108-1 (toliau ir – Ekspertizės aktas 3).

13. Teismas pritarė atsakovės argumentui, kad Ekspertizės akte 2 nurodyta interpretacija apie tai, jog statinio projektas yra vientisas dokumentas, kaip jį apibrėžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis, yra netiksli, keičianti atsakymo į klausimą prasmę, nes vientisumas ir visuma – visiškai skirtingi ir kitokią reikšmę turintys žodžiai, kurie nagrinėjamame kontekste įgauna ir skirtingą prasmę. Atsižvelgęs į tai, kad Statybos įstatyme statinio projektas apibrėžiamas kaip statybos techninių dokumentų visuma, o ne vientisas dokumentas, tai, kad ekspertas M. U. teismo posėdyje šios savo išvados nepagrindė, teismas rėmėsi Ekspertizės aktuose 1 ir 3 pateiktomis išvadomis, pagal kurias, rengiant darbo projekto konstrukcinę dalį, turi būti detalizuojami techninio projekto konstrukcinės dalies sprendiniai ir kitos statybos objekto darbo projekto dalys tam nėra reikalingos, taigi ir rengiant sijų PS7 ir laiptų L3 darbo projekto sprendinius turi būti detalizuojami techninio projekto sprendiniai, o kitos darbo projekto dalys – nereikalingos. Dėl to ieškovės argumentus, kad tam, jog ginčo darbai būtų įvykdyti tinkamai ir laiku, atsakovė privalėjo pateikti kitą būtiną techninę dokumentaciją, tarp jos – Objekto architektūrinės dalies darbo projektą, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas pažymėjo, kad techninio projekto rengėja ir projekto vadovė buvo UAB „AIF LT“ (trečiasis asmuo) bei jos projektuotoja R. G.. UAB „AIF LT“ rengė ieškovei ir darbo projektą. Ieškovei buvo pateiktas techninis projektas, kuriame nurodyti sprendiniai turėjo būti detalizuojami darbo projekte (atskirose jo dalyse), o už techninio projekto sprendinių detalizavimą darbo projekte buvo atsakinga UAB „AIF LT“, kuri ir parengė techninį projektą.

15. Teismas, vadovaudamasis Ekspertizės akto 1 išvadomis, nusprendė, kad UAB „Projektana“ darbo projekte privalėjo numatyti liftų šachtas tokių charakteristikų, kokios buvo numatytos techniniame projekte, kuriame buvo pakankamai duomenų apie lifto šachtas (matmenys, apkrovos, medžiagiškumas ir kita) ir jų parametrus, taigi turėjo ir galėjo parengti darbo projektą pagal techninio projekto sprendinius. Tokiu atveju riziką būtų turėjusi prisiimti užsakovė, jeigu jai būtų kilę keblumų užsakant liftus. Ieškovė, kaip rangovė, taip pat galėjo inicijuoti techninio projekto sprendinių keitimą ir su atsakovės (užsakovės) sutikimu koreguoti lifto šachtų parametrus. Tai reiškia, kad ieškovė turėjo galimybę vykdyti statybos darbus, tačiau jokių techninio projekto korekcijų neinicijavo, o tai lėmė netinkamą Sutarties vykdymą, darbų vėlavimą. Teismo vertinimu, be statybos objekto darbo projekto architektūrinės dalies ir be užsakovo pateiktų architektūrinių sprendinių dėl L3 laiptų, ieškovė UAB „Projektana“ taip pat turėjo galimybę parengti statybos objekto darbo projekto konstrukcinės dalies brėžinius L3 laiptams. Šalių sudarytoje Sutartyje buvo numatyta, kad rangovas vadovaujasi techninio projekto duomenimis, ir nebuvo nustatyta, jog užsakovas rangovui turi pateikti interjero darbo projektą. Taigi, teismo vertinimu, techniniame projekte pakako duomenų laiptams L3 įrengti ir šiuos laiptus ieškovė turėjo įrengti pagal techninio projekto sprendinius, kuriuos darbo projekte detalizuoti turėjo trečiasis asmuo.

16. Teismas pažymėjo, kad techninį projektą ir darbo projektą rengė trečiasis asmuo UAB „AIF LT“, kuris techniniame projekte privalėjo nurodyti visus reikalingus parametrus, tarp jų – ir visų sijų. Taigi pati rangovė UAB „Projektana“ bei projekto vadovė turėjo atlikti patikrinamuosius skaičiavimus, jeigu techninio projekto duomenų nepakako ar buvo būtina juos patikrinti, ir tai yra ne užsakovo, o projektuotojo atsakomybė bei sutartinė pareiga. Analogiškai teismas pasisakė ir dėl plieninių sijų PS1, PS2, PS3, PS4, PS5, PS6, PS8, PS9, PS10, PS11 darbo projekto parengimo.

17. Teismo vertinimu, atsakovė ieškovei perdavė visą tinkamam Sutarties įvykdymui reikalingą techninę dokumentaciją – techninį projektą, o jo sprendinius detalizuoti darbo projekte buvo ieškovės ir trečiojo asmens UAB „AIF LT“ pareiga. Taigi dėl to, kad ieškovė neatliko L3 laiptų ir PS7 plieninių sijų įrengimo darbų, yra pačios ieškovės kaltė. Be to, konstrukcijų dalies darbo projektas visgi buvo parengtas – tai matyti iš ieškovės surašytos 2017 m. gruodžio mėn. pažymos Nr. 14 „Apie atliktų darbų ir išlaidų vertę“, kurios pirmoje eilutėje „Konstrukcinės dalies darbo projekto parengimas, ekspertizės atlikimas“ įrašyta, kad atlikta darbų už visą 15 000 Eur kainą.

18. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė dėl savo pačios kaltės laiku ir tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ įrodė visas būtinąsias sąlygas rangovės atsakomybei dėl Sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų pažeidimo kilti, todėl reikalavimas priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. (įvertinus netesyboms taikomą šešių mėnesių sutrumpintą senaties terminą) yra pagrįstas ir atsakovei iš ieškovės priteistina 51 458,33 Eur delspinigių suma.

19. Teismo vertinimu, ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, turintis patirties statybų sferoje, laisva valia sudariusi Sutartį, kurioje, be kita ko, numatytas ir netesybų dydis, įvertino savo galimybę vykdyti Sutartį, todėl turi pareigą prisiimti atsakomybę už netinkamą Sutarties įvykdymą. Terminą Sutarčiai įvykdyti ieškovė praleido daugiau nei metus, neįrodė atsakovės kaltės, todėl pripažintina, kad nėra sąlygų atsakovės apskaičiuotai netesybų sumai mažinti, nes, esant aptartoms aplinkybėms, netesybų mažinimas prieštarautų Sutarties šalių valiai.

20. Teismas pažymėjo, kad atsakovė netesybas prašo priteisti už skirtingus pažeidimus: delspinigius – pagal Sutarties 8.3.2 punktą už uždelsimą atlikti statybos darbus, o baudą – pagal Sutarties 10.2 punktą už vienašalį Sutarties nutraukimą dėl ieškovės kaltės. Dėl to nėra pagrindo Sutarties 8.3.2 punkte ir Sutarties 10.2 punkte nustatytas sutartines netesybas pripažinti baudinėmis. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ pateiktų įrodymų matyti, jog dėl daugiau kaip metus vėlavusių Sutartyje numatytų darbų atsakovei kilo žalos, nes pabrango Objekto statybos darbai. Be to, aplinkybė, kad per pastaruosius kelis metus gerokai padidėjo statybos darbų kainos, yra visuotinai žinoma. Akivaizdu, kad, ieškovei neatlikus statybos darbų Sutartyje nustatytais terminais, atsakovė negalėjo samdyti rangovų kitiems darbams Objekte atlikti. Teismo vertinimu, aptartų nuostolių dydžio kontekste prašoma priteisti netesybų suma nėra nepagrįsta ar neprotinga, todėl patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl 101 000 Eur dydžio baudos priteisimo tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Projektana“ prašo priimti naujus įrodymus, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

21.1. Atsakovė privalėjo ieškovei nurodyti kompaniją ir asmenį, atsakingą už konstrukcinės dalies darbo projekto rengimo užduočių pateikimą bei projekto derinimą, tvirtinimą. Sudarant Sutartį, atsakovė buvo nurodžiusi, kad darbo projekto rengimo užduočių pateikimą bei projekto derinimą su ieškove vykdys UAB „AIF LT“. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad susitarimų, kurių pagrindu UAB „AIF LT“ turėjo teikti ieškovei Objekto konstrukcinės dalies darbo projekto rengimo užduotis, atsakovė ir UAB „AIF LT“ nebuvo sudariusios. Taigi UAB „AIF LT“ objektyviai negalėjo atlikti tokių veiksmų. Dėl to teiginiai, kad ieškovė, iškilus neaiškumų dėl darbo projekto sprendinių rengimo ar darbų atlikimo, turėjo konsultuotis su UAB „AIF LT“, yra visiškai nepagrįsti.

21.2. Atsakovei neužtikrinus darbo projekto vadovo dalyvavimo teikiant reikalingus duomenis ieškovei, ieškovė dėjo visas pastangas būtinai dokumentacijai tiesiogiai iš atsakovės gauti, tačiau atsakovė tokią informaciją pateikti delsė, vengė, o dalies informacijos apskritai nepateikė. Buvo susiklosčiusi tokia šalių Sutarties vykdymo praktika, pagal kurią atsakovė jau po Sutarties sudarymo dalimis pateikdavo ieškovei darbams vykdyti būtinas gaires, ieškovė pagal gautas gaires savo rizika parengdavo reikalingus sprendinius ir atitinkamai vykdydavo darbus.

21.3. Viena iš priežasčių, lėmusių darbų atlikimo terminų pasikeitimus, buvo Objekte įrengtinų liftų užduoties nepateikimas. Objekte faktiškai įrengtų liftų sprendiniai skyrėsi nuo numatytų techniniame projekte. Konkrečius liftus, kurie turėjo būti montuojami Objekte, pasirinko ir ieškovei pateikė atsakovė, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovė darbo projekte privalėjo numatyti liftų šachtas tokių charakteristikų, kokios buvo numatytos techniniame projekte, kuriame buvo pakankamai duomenų apie lifto šachtas ir jų parametrus, ir tokiu atveju riziką, jeigu būtų kilę keblumų užsakant liftus, būtų turėjusi prisiimti užsakovė (atsakovė). Tačiau ieškovė neturėjo teisės parinkti Objekte įrengtinų liftų ir tokį galutinį sprendimą galėjo priimti tik atsakovė.

21.4. Teismas turėjo įvertinti kiekvieno eksperto išvadas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, pačių ekspertizės aktų išvadų nuoseklumą, juose esančius prieštaravimus. Nepaisant to, priimdamas sprendimą, teismas iš esmės rėmėsi tik Ekspertizės aktų 1 ir 3 išvadomis, nenagrinėdamas jų objektyvumo, o Ekspertizės akto 2 išvadas atmetė formaliai, dėl akte neva netinkamai, apibūdinant statinio projektą, panaudotos sąvokos „vientisas“.

21.5. Vertinant Ekspertizės akte 1 padarytas išvadas, abejones dėl šio akto objektyvumo patvirtina tai, kad: ekspertas klaidingai nurodė, jog ieškovė pagal Sutartį turėjo parengti visą Objekto konstrukcinės dalies darbo projektą; ieškovės rengtiems konstrukcijų darbo projekto techniniams sprendiniams, t. y. laikančiosioms konstrukcijoms, jų stiprumui, stabilumui ir pastovumui, tiesioginės įtakos turi inžinerinių tinklų susikirtimo taškai su laikančiosiomis konstrukcijomis, priešingai nei teigia ekspertas S. M., išsamios informacijos apie nurodytas inžinerines sistemas bei tinklus techniniame projekte nėra; eksperto išvada, kad, rengiant darbo projektą pagal techninio projekto duomenis savaime gaunami suderinti darbo projekto sprendiniai, yra neobjektyvi ir neteisinga; Objekte įrengtinų liftų užduotį ieškovei nurodė atsakovė, įrengtino lifto parametrai nesutapo su techninio projekto sprendiniais, todėl eksperto teiginiai, kad ieškovė liftus Objekte turėjo įrengti tik pagal techniniame projekte numatytus sprendinius, yra nepagrįsti; iš techninio projekto medžiagos neįmanoma nustatyti, kaip architektūriškai turi atrodyti laiptai, bei apskaičiuoti įrengiamų pakopų parametrų – visi sprendiniai privalėjo būti nurodyti architektūrinėje darbo projekto dalyje, ekspertas neįvertino, kad techniniame projekte tokiems sprendiniams buvo numatyta rengti interjero projektą; dėl to eksperto prielaidos, kad architektūrinė darbo projekto dalis nėra būtina laiptų L3 konstrukcijoms įrengti, yra nepagrįstos; įvertinti, ar išorės atitvarų tvirtinimas prie pastato laikančiųjų konstrukcijų gali turėti šioms konstrukcijoms neigiamos įtakos, įmanoma tik remiantis atitinkamų dalių darbo projektų sprendiniais, todėl eksperto išvada, kad išorės atitvarų tvirtinimas prie laikančiųjų konstrukcijų, nesant išorės atitvarų darbo projekto, įtakos laikančiųjų pastato konstrukcijų būklei neturi, yra nepagrįstos ir prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

21.6. Ekspertizės akte 2 iš esmės konstatuota, kad įsipareigojimams pagal Sutartį tinkamai ir laiku įvykdyti ieškovei buvo reikalingos visos projekto dalys, kurios turi būti tarpusavyje suderintos, tarp jų – ir statinio konstrukcijų projekto dalis; statybos darbai vykdomi būtent pagal parengtą darbo projektą, o techninio projekto ir darbo projekto sprendiniai gali skirtis; neturėdama atsakovės suformuotų sprendinių dėl Objekte įrengtinų liftų, ieškovė negalėjo nustatytais terminais vykdyti tolesnių statybos darbų pagal statybos technologiją.

21.7. Byloje pateikta UAB „Architektūrinės ir konstrukcinės idėjos“ konstruktoriaus A. B. išvada paneigia Ekspertizės akte 1 nurodomus argumentus ir patvirtina Ekspertizės akte 2 nustatytas aplinkybes.

21.8. Nagrinėjant ginčą dėl Objekto konstrukcinės dalies sprendinių, nėra pagrindo vadovautis eksperto N. B. pateikta ekspertizės išvada, nes ekspertas tokiai išvadai parengti neturėjo reikiamos kvalifikacijos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad N. B. turi teisę eiti statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas, kad jis turėjo teisę atlikti ekspertizę šioje byloje ir jam nebuvo reikalingas konstrukcijų dalies atestatas.

21.9. Byloje įrodžius, kad skirtingos darbo projekto dalys turi būti tarpusavyje suderintos, nes darbo projekto rengimo etape techniniai sprendiniai yra tikslinami ir gali būti keičiami, teismo išvada, jog, rengiant darbo projekto konstrukcinę dalį turėjo būti detalizuojami techninio projekto konstrukcinės dalies sprendiniai ir tam kitos statybos objekto darbo projekto dalys nebuvo reikalingos, yra nepagrįsta. Atsakovė iš esmės neneigė, kad darbo projekto dalys turėjo būti parengtos, tačiau tokios techninės dokumentacijos neteikė nei ieškovei, nei kitiems Objekte dirbusiems asmenims, tarp jų – ir Objekto projekto vykdymo priežiūrą turėjusiam atlikti trečiajam asmeniui UAB „AIF LT“.

21.10. Kito Objekte darbus atlikusio rangovo UAB „Eugvilsta“ pildytame statybos darbų žurnale techninės priežiūros vadovas D. P. yra pažymėjęs, kad Objekte be architektūrinės dalies darbo projekto bet kokie darbai yra draudžiami. Ekspertizės akte 2 patvirtinta, kad pagal teisės aktų reikalavimus bei Objekto techninio projekto sudėtį architektūrinė darbo projekto dalis privalėjo būti rengiama. Bylos nagrinėjimo metu ekspertas M. U. paaiškino, kad be šios darbo projekto dalies iš esmės jokių statybos darbų vykdymas neįmanomas. Ekspertizės akte 2 taip pat konstatuota, kad architektūrinėje darbo projekto dalyje turėjo būti konkretizuoti sprendiniai, be kita ko, susiję su PS1-PS11 sijomis ir laiptais L3; darbo projekto dalyse – architektūros; vandentiekio ir nuotekų; šildymo; vėdinimo, kondicionavimo; šilumos punkto – turintys būti sprendiniai yra susiję su Objekto darbo projekto laikančiųjų konstrukcijų dalies sprendiniais, kurie gali turėti esminės įtakos konstrukcijos elgsenai, t. y. esminiam statinio reikalavimui „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Dėl to teismo išvados, kad Objekte įrengiant plienines sijas PS1, PS2, PS3, PS4, PS5, PS6, PS8, PS9, PS10, PS11 ieškovei nebuvo reikalingi jokie papildomi sprendiniai iš kitų darbo projekto dalių ir ieškovė sijas turėjo įrengti tik pagal techninio projekto sprendinius, o jeigu jai trūko duomenų, juos turėjo suprojektuoti pagal faktinę situaciją, yra nepagrįstos ir patvirtina, kad teismas iš esmės paneigė rangovo pareigą bendradarbiauti su užsakovu ir darbus atlikti tinkamai, t. y. taip, jog užsakovas gautų jo poreikius realiai atitinkantį darbų rezultatą.

21.11. Objekto techniniame projekte buvo įtvirtina, kad L3 laiptų konstrukcijoms įrengti būtini sprendiniai turi būti aprašyti parengiant Objekto interjero projektą. Tai, kad, interjero projektą įtraukus į techninio projekto sudėtį, toks projektas privalomai turėjo būti rengiamas, patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausti ekspertai. Taigi teismo išvados, kad nei teisės normos, nei statybų reglamentas nenumato interjero projekto rengimo, todėl nesivadovaujama Ekspertizės akto 2 išvada atsakant į 7 klausimą, yra nepagrįstos. Techniniame projekte buvo aiškiai įtvirtinta, kad būtent interjero projekte privalo būti numatyti sprendiniai, susiję su L3 laiptų įrengimu, todėl, nepateikus tokio dokumento ir jame esančių sprendinių, objektyviai neįmanoma tinkamai įrengti L3 laiptų konstrukcijų.

21.12. Sutartyje numatytų PS7 sijų įrengimo darbai atsakovės iniciatyva buvo sustabdyti 2017 m. balandžio 28 d. Darbų sustabdymas patvirtina, kad atsakovė iš esmės pripažino kitų Objekto darbo projekto dalių sprendinių įtaką ieškovės vykdytiems darbams. Tai, kad techniniame projekte nepakako duomenų PS7 sijų darbo projektui parengti, kad sprendiniai turėjo būti patikslinti ir detalizuoti statinio architektūrinėje darbo projekto dalyje ir kad neturint šių duomenų PS7 sijų darbo projekto parengimas, jų pagaminimas ir įrengimas yra negalimas, buvo konstatuota Ekspertizės akte 2. Atsižvelgiant į tai, ieškovė PS7 sijų Sutartyje nustatytu grafiku neįrengė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, todėl negali būti laikoma atsakinga už PS7 sijų įrengimo darbų terminų pasikeitimus ar šių sijų neįrengimą.

21.13. Byloje esantys atsakovės pranešimai patvirtina, kad drenažas nebuvo numatytas Objekto techniniame projekte, nes geologiniai tyrimai nerodė, jog jis yra reikalingas. Tačiau atsakovė informavo ieškovę, kad tam, jog ieškovė galėtų atlikti grindų įrengimo darbus, atsakovė dės maksimalias pastangas bei organizuos drenažo įrengimo ir vandentiekio bei nuotekų komunikacijų užbaigimo darbus. Ieškovė įsipareigojo atlikti darbus pagal Sutarties priedą Nr. 3, Nr. 5 bei Objekto techninio projekto konstrukcijų dalį, kuriuose drenažo inžinerinių tinklų įrengimas nebuvo numatytas. Aplinkybę, kad Objekte įrengtino drenažo klausimas nepateko į ieškovės atliktinų darbų apimtį, patvirtina Ekspertizės aktų 1 ir 2 išvados. Taigi rūsio grindys nebuvo įrengtos išimtinai dėl nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, kurioms ieškovė negalėjo turėti jokios įtakos.

21.14. Atsakovė buvo atsakinga už Sutartyje numatytų darbų atlikimo galutinių terminų pasikeitimus bei už tai, kad darbų dalis (L3 laiptai, PS7 sijos, rūsio grindys) negalėjo būti atlikta apskritai. Taigi atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutarties dėl tariamo ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, t. y. tariamo vėlavimo vykdyti darbus. Atitinkamai, neteisėtai nutraukusi Sutartį, atsakovė neįgijo teisės į Sutarties 10.2 punkte numatytas netesybas.

21.15. Tai, kad atsakovė prašomas priteisti netesybas kildina iš skirtingų Sutarties nuostatų, t. y. 8.3.2 ir 10.1.1 punktų, savaime nereiškia, jog netesybos taikytinos už skirtingus pažeidimus. Atsakovės vertinimu, tiek pagrindą skaičiuoti delspinigius, tiek pagrindą nutraukti Sutartį ir taikyti baudą neva sudarė ieškovės vėlavimas vykdyti darbus pagal Sutartį. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, dvigubos netesybos, t. y. delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą, pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas negalimas.

21.16. Atsakovės skaičiuoti delspinigiai (0,3 proc.) sudaro net 109,5 proc. metinių palūkanų, o bauda – net 101 000 Eur. Nors abi Sutarties šalys yra verslininkai, vertinę Sutarties sudarymo sąlygas, tačiau ieškovė yra įvykdžiusi 98,44 proc. visų Sutartyje numatytų darbų, siekė vykdyti Sutartį ir gauti iš atsakovės darbams atlikti būtiną techninę dokumentaciją, pati teikė pasiūlymus atsakovei dėl Objekto techninių sprendinių, kurių teikti neprivalėjo, taigi ieškovė dėjo maksimalias pastangas Sutarčiai įvykdyti ir didžiąją jos dalį įvykdė, bet būtent atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Atsakovei iš esmės buvo priimtini Sutarties vykdymo terminai, nes Sutartį ji nutraukė tik 2018 m. rugsėjo 3 d., nors galutinis darbų atlikimo terminas buvo 2016 m. gruodžio 4 d. Taigi, jeigu atsakovei neva netiko tokie Sutarties vykdymo terminai, darytina išvada, kad atsakovė sąmoningai didino netesybas.

22. Atsakovė „Šiaulių lyra“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

22.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje nurodė: „nustačius, kad ieškovė neatliko grindų (betonavimo) įrengimo darbų dėl to, kad prieš tai nesuprojektavo ir neįrengė drenažo, ir yra atsakinga už tokių darbų neatlikimą, konstatuotina, jog šioje dalyje atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius sutarties 8.3.2 punkto pagrindu“. Taigi aplinkybė, kad apeliantė rūsio grindų GR4 (betonavimo) įrengimo darbų neatliko dėl savo kaltės ir yra už tai atsakinga, iš naujo nagrinėjant bylą neturėjo būti pakartotinai nustatinėjama.

22.2. Apeliantė atliko darbų už 994 291,64 Eur, tai sudarė 98,44 proc. visų pagal Sutartį atliktinų statybos darbų vertės. Nėra pagrindo manyti, kad apeliantė statybos darbus būtų atlikusi be būtino dokumento – konstrukcijų dalies darbo projekto. Apie tai, kad apeliantei nebuvo kliūčių Objekto konstrukcijų dalies darbo projektui parengti ir kad toks darbo projektas buvo parengtas, spręstina ir iš pačios apeliantės surašytų atliktų darbų aktų ir pažymų bei jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Apeliantės parengtoje 2017 m. gruodžio mėn. pažymoje Nr. 14 „Apie atliktų darbų ir išlaidų vertę“ 1 eilutėje „Konstrukcinės dalies darbo projekto parengimas, ekspertizės atlikimas“ įrašyta, kad darbų atlikta už 15 000, Eur, t. y. už visą kainą, kurią atsakovė sumokėjo.

22.3. Teismas pagrįstai rėmėsi Ekspertizės aktuose 1 ir 3, o ne Ekspertizės akte 2 pateiktomis išvadomis, nes kai kurios Ekspertizės akto 2 išvados neatitiko ar net prieštaravo Statybos įstatymui ir kitoms statybą reglamentuojančioms teisės normoms.

22.4. 2021 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas M. U. paaiškino, kad Ekspertizės akte 2 išvada, jog statinio projektas yra vientisas dokumentas, yra tik jo subjektyvus vertinimas, o norminiai aktai to nereglamentuoja; skirtingų dalių darbo projektai rengiami statybos eigoje; galima rengti konstrukcijų dalies darbo projektą, o kitų dalių darbo projektus rengti vėliau ir derinti prie jau parengto konstrukcijų dalies darbo projekto, o už skirtingų dalių darbo projektų derinimą atsakingas darbo projekto vadovas. Taigi eksperto M. U. pozicija iš esmės nesiskyrė nuo Ekspertizės aktuose 1 ir 3 pateiktų išvadų ir teismo ekspertų S. M. ir N. B. paaiškinimų teismo posėdžiuose.

22.5. Trečiasis asmuo UAB „AIF LT“ parengė techninį projektą, kuriame visos dalys yra (turėjo būti) tarpusavyje suderintos. Konstrukcijų dalies darbo projektą turėjo parengti ir parengė apeliantė, o Sutartyje nebuvo numatyta, kad atsakovė privalėtų pateikti apeliantei kitų dalių darbo projektus. Atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „AIF LT“ sutarties dėl konstrukcijų dalies darbo projekto rengimo neturėjo sudaryti, nes pagal Sutartį šį projektą turėjo parengti apeliantė, kuri su trečiuoju asmeniu UAB „AIF LT“ ir buvo sudariusi sutartį dėl konstrukcijų dalies darbo projekto rengimo.

22.6. Techniniame projekte buvo pakankamai duomenų apie lifto šachtas (parametrai, medžiagiškumas, apkrovos ir t.t.) ir jų parametrus, todėl apeliantė galėjo rengti konstrukcijų dalies darbo projektą pagal techniniame projekte esančius duomenis. Esant poreikiui, apeliantė galėjo inicijuoti techninio projekto sprendinių keitimą ir pagal standartinius liftų parametrus, užsakovei sutinkant, koreguoti lifto šachtas, jas keičiant į didesnes, kad būtų apsisaugota nuo galimų keblumų užsakovui užsakinėjant liftus gamybai po šachtų įrengimo.

22.7. Teisės normos ir Statybos techniniai reglamentai (toliau – STR) nenumato pareigos (būtinybės) rengti interjero darbo projektą, t. y. jis nėra privalomas ir nėra būtinas. Sutartyje nebuvo numatyta, kad atsakovė turi pateikti apeliantei interjero darbo projektą. Teismas pagrįstai pripažino, kad techniniame projekte pakako duomenų laiptams L3 įrengti, šiuos laiptus apeliantė turėjo įrengti pagal techninio projekto sprendinius, kuriuos darbo projekte detalizuoti turėjo trečiasis asmuo UAB „AIF LT“.

22.8. Ekspertizės akte 2 neatskleidžiama, kodėl pagal techninį projektą apeliantė galėjo įrengti sijas nuo PS1 iki PS6 ir nuo PS 8 iki PS 11, ir negalėjo įrengti tik vienintelės plieninės sijos PS7. Sutartyje šiuo klausimu atsakovė apeliantei neturėjo jokių įsipareigojimų. Be to, techniniame projekte buvo atlikti skaičiavimai ir sijų parametrų vertinimai, techninio projekto rengėjas – trečiasis asmuo UAB „AIF LT“ – nurodė sijų parametrus pagal apkrovas, Objekto specifiką, taikant maksimaliuosius parametrus. Techniniam projektui, kurio rengėjas ir konstrukcijų dalies darbo projekto rengėjas buvo tas pats trečiasis asmuo UAB „AIF LT“, buvo atlikta ekspertizė ir gauta teigiama ekspertizės išvada. Vadinasi, rengdama konstrukcijų dalies darbo projektą apeliantė (ar konstrukcijų dalies darbo projekto rengėjas trečiasis asmuo UAB „AIF LT“) ir turėjo tuos patikslinimus ir (ar) skaičiavimus atlikti, jeigu techninio projekto duomenų būtų nepakakę, t. y. tai – rangovo ir (ar) projektuotojo, o ne užsakovo atsakomybė ir sutartinė pareiga.

22.9. Ekspertas N. B. įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, o tai per se reiškia, kad jis turi specialių žinių statybos srityje. Be to, prie ekspertizės akto pridėti penki kvalifikacijos atestatai, tarp jų – kvalifikacijos atestatas Nr. 38735, kuriuo teismo ekspertui N. B. suteikta teisė eiti statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas. Kadangi teismo ekspertui N. B. suteikta teisė eiti statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas, kvalifikaciniai atestatai atskirų dalių (konstrukcijų ir kt.) projekto ekspertizės vadovo ir ekspertizės vadovo pareigoms eiti nebuvo reikalingi.

22.10. Apeliantė ne tik neprieštaravo atsakovės išrašytoms delspinigių PVM sąskaitoms faktūroms, bet ir įtraukė jas į savo buhalterinę apskaitą bei apskaitos registrus, tarp jų – į PVM atskaitas.

22.11. Teismas priteisė Sutarties 8.3.2 punkte numatytas minimalias netesybas už termino įvykdyti Sutartį praleidimą, t. y. 300 Eur už vieną vėlavimo dieną. Tokio dydžio delspinigiai už vieną dieną nuo Sutarties sumos sudarė tik 0,03 proc. (300 Eur : 1 010 000 Eur x 100 = 0,0298 proc.) arba tik 10,95 proc. per metus (0,03 proc. x 356 d.). Tai – nedideli, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus atitinkantys delspinigiai.

22.12. Netesybos buvo nustatytos ir priteistos už skirtingus Sutarties pažeidimus: minimalios sutartinės netesybos – delspinigiai – pagal Sutarties 8.3.2 punktą buvo priteisti už uždelsimą atlikti Statybos darbus, o sutartinės netesybos – bauda – pagal Sutarties 10.2 punktą buvo priteista už Sutarties nutraukimą dėl rangovės kaltės (byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė neatliko 15 708,36 Eur vertės statybos darbų). Dėl to, priešingai nei teigia apeliantė, nėra pagrindo Sutarties 8.3.2 punkte ir (ar) Sutarties 10.2 punkte nustatytas sutartines netesybas pripažinti dvigubomis, t. y. baudinėmis netesybomis.

23. Trečiasis asmuo UAB „AIF LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

23.1. Pagal projektavimo sutartį UAB „AIF LT“ Objekte turėjo tvirtinti kitų darbo projekto dalių rengėjų sprendinius, tačiau UAB „AIF LT“ nei iš UAB „Šiaulių lyra“, nei iš kitų Objekte dirbusių subrangovų (be UAB „Projektana“ pateiktų konstrukcijų dalies darbo projekto sprendinių) nėra gavusi patvirtinti jokių darbo projekto dalių. Taigi UAB „Šiaulių lyra“ kryptingai nebendradarbiavo ir nesudarė sąlygų pasitelktiems rangovams ar subrangovams, tarp jų – UAB „AIF LT“, įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Faktą, kad būtent UAB „Šiaulių lyra“ tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų Objekto statybos procese patvirtina Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtoje byloje Nr. 2A-456-357/2020 priimtas sprendimas.

23.2. UAB „Šiaulių lyra“ su UAB „Projektana“ sudarytoje statybos rangos sutartyje įtraukė 9.1.14 punktą, kuriame nurodyta, kad atsakingas asmuo, t. y. darbo projekto vadovas, yra UAB „AIF LT“, R. G., bei 9.1.15 punktą, kuriame UAB „Šiaulių lyra“ įsipareigojo po sutarties su UAB „Projektana“ pasirašymo per 5 darbo dienas nurodyti kompaniją ir asmenį, atsakingą už konstrukcinės dalies darbo projekto rengimo užduočių pateikimą bei projekto derinimą, tvirtinimą. UAB „AIF LT“ tokių susitarimų su UAB „Šiaulių lyra“ niekada neturėjo, todėl UAB „Projektana“ statybos rangos sutarties 9.1.15 punkte nurodytų funkcijų atlikti negalėjo.

23.3. Teismo argumentai, kad UAB „Projektana“ galėjo atlikti visus darbus tik pagal techninio projekto sprendinius, yra nepagrįsti, nes statybos darbai gali būti vykdomi tik pagal darbo projektą, kuriame techninio projekto sprendiniai yra tikslinami. UAB „AIF LT“ ir UAB „Šiaulių lyra“ sudarytos projektavimo darbų rangos sutarties 7.2.8 punkte buvo susitarta, kad, rengiant Objekto techninį projektą, UAB „AIF LT“ įsipareigoja nedaryti tokių techninių, statybinių, architektūrinių sprendinių, kuriuos galėtų įvykdyti tik vienas ar du tiekėjai. Tai patvirtina, kad, rengiant Objekto darbo projektą, sprendiniai privalomai turėjo būti tikslinami bei tarpusavyje derinami, UAB „Šiaulių lyra“ pasirinkus konkrečius gaminius ir jų techninius parametrus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24. Ieškovė UAB „Projektana“ su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Vilniaus Gedimino technikos universiteto civilinės inžinerijos mokslo centro 2021 m. rugsėjo 27 d. STR 1.05.06.:2010 „Statinio projektavimas“ taikymo išaiškinimo ataskaitą, kurią pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.

25. Pažymėtina tai, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

26. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktą naują rašytinį įrodymą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti, nes šis buvo pateiktas pavėluotai, jo priėmimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Civilinė byla iškelta dar 2018 m. balandžio 13 d. Po Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties priėmimo reikalavimų dalis nagrinėjama iš naujo. Naujas rašytinis įrodymas ieškovės pateiktas tik 2021 m. rugsėjo 28 d., nors nebuvo kliūčių šį įrodymą pateikti gerokai anksčiau.

28. Pažymėtina tai, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis. Teisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą lemia ne įrodymų byloje kiekis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš CPK normų, įtvirtinančių teismo pareigą išsamiai ir objektyviai išnagrinėti visas bylos aplinkybes bei pagrįsti teismo sprendimą, nekyla reikalavimas visais atvejais tenkinti proceso dalyvių prašymus, susijusius su įrodinėjimo procesu. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo paskirtos ir atliktos trys teismo ekspertizės, kurių išvadomis, taip pat ir kitais byloje esančiais įrodymais (tarp jų – šalių pateiktomis specialistų išvadomis) vadovavosi teismas, nustatydamas ginčui reikšmingas aplinkybes. Ieškovės pateiktas naujas rašytinis įrodymas neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje surinkti įrodymai. Nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumos pirmosios instancijos teismui pakako, kad būtų padarytos išvados dėl ginčo dalyko.

29. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suponuotų būtinybę šį naują įrodymą priimti apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos dalyko

30. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Žemesnės instancijos teismas

32. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Projektana“ ieškinys dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo ir tenkintas atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinis bei patikslintas priešieškinis dėl netesybų už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą tinkamai ir laiku priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos teisinius santykius ir atsakomybę už tinkamai neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

Dėl statybos rangos darbų atlikimo terminų pažeidimo priežasčių ir netesybų taikymo (ne)pagrįstumo

33. Byloje nustatyta, kad ieškovė (rangovė) UAB „Projektana“ ir atsakovė (užsakovė) UAB „Šiaulių lyra“ 2016 m. balandžio 13 d. sudarė Sutartį, kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo pagal užsakovės (atsakovės) „Šiaulių lyra“ pateiktą techninį projektą Nr. 14014 bei 2015 m. gruodžio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-61-151204-00209 atlikti Objekto konstrukcinės dalies projektavimo (darbo projekto dalies parengimo) ir statybos rangos darbus, nurodytus Sutarties priede Nr. 3 „Sąmata“ ir priede Nr. 5 „Grindų ant grunto detalės“. Šalys susitarė, kad visų Sutartimi sulygtų darbų bendra kaina – 1 010 000 Eur be PVM. Sutarties 5.1 ir 5.2 punktuose nurodyta, kad statybos darbų pradžia ir pabaiga nustatoma pagal Sutarties priedą Nr. 2 „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“. Šalys susitarė, kad Sutartyje numatyti darbai pradedami 2016 m. balandžio 18 d. ir baigiami iki 2016 m. gruodžio 4 d. Šalys 2016 m. gegužės 2 d. pasirašė statybvietės priėmimo–perdavimo aktą.

34. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė (rangovė) iki 2018 m. sausio 18 d. atliko, o atsakovė (užsakovė) priėmė pagal Sutartį atliktus darbus, kurių vertė – 994 291,64 Eur, t. y. 98,44 proc. visų Sutartimi sulygtų darbų. Priėmusi darbus, atsakovė (užsakovė) ieškovei (rangovei) pagal šios išrašytas sąskaitas faktūras nesumokėjo 82 675,15 Eur.

35. Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ iki ieškovės UAB „Projektana“ ieškinio padavimo dienos apskaičiavo ieškovei 86 290,44 Eur delspinigių ir atliko įskaitymus: 2016 m. gruodžio 30 d. delspinigių PVM sąskaita faktūra SLY Nr. 0024325 dėl 34 107,48 Eur sumos (2017 m. sausio 13 d. kreditine PVM sąskaita faktūra SLY Nr. 0024575 ši suma buvo sumažinta 6 090 Eur iki 28 017,48 Eur); 2017 m. sausio 26 d. delspinigių PVM sąskaita faktūra SLY Nr. 0024580 dėl 17 715,36 Eur sumos; 2017 m. vasario 13 d. delspinigių PVM sąskaita faktūra SLY Nr. 0024726 dėl 6 657,60 Eur sumos; 2017 m. vasario 28 d. delspinigių PVM sąskaita faktūra SLY Nr. 0024733 dėl 6 300 Eur sumos; 2017 m. kovo 31 d. delspinigių PVM sąskaita faktūra SLY Nr. 0025114 dėl 9 300 Eur sumos; 2017 m. balandžio 28 d. delspinigių PVM sąskaita faktūra SLY Nr. 0025138 dėl 9 000 Eur sumos; 2018 m. vasario 6 d. delspinigių PVM sąskaita faktūra SLY Nr. 0027049 dėl 9 300 Eur sumos.

36. Pagal šalių sudarytos Sutarties 8.3.2 punktą rangovas, uždelsęs objekto statybą dėl savo kaltės, moka užsakovui 0,3 proc. dydžio delspinigius nuo neatliktų statybos darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne mažiau kaip 300 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną. Sutarties 9.2.2 punkte nustatyta, kad užsakovas turi teisę išskaityti Sutarties 8.3.2. punkte nurodytą pinigų sumą iš statybos darbų kainos.

37. Nėra šalių ginčo dėl to, kad statybos darbai Objekte nebuvo atlikti Sutarties priede Nr. 2 „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“ nurodytais terminais, neužbaigti iki Sutartyje sulygto darbų pabaigos termino – 2016 m. gruodžio 4 d. Tačiau tam, kad atsakovė įgytų teisę skaičiuoti delspinigius už Sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pažeidimą ir, atitinkamai, juos įskaitytų į ieškovei už atliktus darbus mokėtinas sumas, turi būti nustatyta ieškovės kaltė dėl tokio Objekto statybos darbų uždelsimo (Sutarties 8.3.2 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Sutartimi sulygti statybos rangos darbai laiku nebuvo atlikti dėl ieškovės (rangovės) kaltės, todėl atsakovė turėjo pagrindą taikyti ieškovei civilinę atsakomybę už sutartinių prievolių įvykdymo terminų pažeidimą.

39. Ieškovė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, kad darbų Sutartyje nustatytais terminais ji negalėjo atlikti dėl to, jog atsakovė ilgą laiką ir kryptingai nevykdė bendradarbiavimo pareigos, neteikė darbams atlikti būtinos techninės dokumentacijos (tarp jos – Objekto architektūrinės dalies darbo projekto) bei sprendinių, kuriais vadovaudamasi ieškovė būtų galėjusi laiku parengti laikančiųjų konstrukcijų dalies darbo projekto sprendinius ir atlikti Sutartimi sulygtus darbus; be to, Objekte faktiškai nebuvo projekto vykdymo priežiūros ir darbo projekto vadovo, su kuriuo ieškovė (rangovė) būtų galėjusi išspręsti rengiant konstrukcijų dalies darbo projektą iškylančius klausimus.

40. Ieškovės teigimu, pagrindinė dalis konstrukcijų darbo projekto buvo parengta prie Sutarties pridėtame grafike nustatytu terminu, tačiau surenkamųjų metalinių konstrukcijų pagrindinę dalį (t. y. liftų LF-2 ir LF-3 šachtą, erkerio plieninę konstrukciją, denginio virš erkerio plieninę konstrukciją) buvo galima projektuoti tik gavus patvirtintą užduotį liftams LF-2 ir LF-3. Pasak ieškovės, būtent atsakovės veiksmai lėmė terminų pasikeitimą: atsakovė laiku nepateikė Objekte įrengtinų liftų užduoties; ieškovė neturėjo teisės parinkti Objekte įrengtinų liftų, galutinį sprendimą dėl liftų galėjo priimti tik atsakovė. Ieškovės tvirtinimu, dėl laiku nepateiktos užduoties liftams LF-2 ir LF-3 nebuvo galima pagal sutartinį grafiką įvykdyti didžiosios Sutarties dalies: LF-2, LF-3 ir erkerio su denginio sijomis projektavimo ir metalinių konstrukcijų montavimo darbų.

41. Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.4 ir 6.19 punktuose numatyta, kad techninis projektas – tai projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tuo tarpu darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai.

42. Iš šalių sudarytos Sutarties 2.1 punkto bei priedo Nr. 3 „Sąmata“ (lentelės 1 eilutė) matyti, kad ieškovė įsipareigojo parengti konstrukcinės dalies darbo projektą ir atlikti ekspertizę. Sutarties priede Nr. 2 „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“ buvo nustatyta, kad konstrukcijų dalies darbo projektas (leidžiamas dalimis) pradedamas rengti 2016 m. 16 savaitę (2016 m. balandžio 18 d.), baigiamas 2016 m. 39 savaitę (2016 m. spalio 2 d.). Tai, kad Objekto konstrukcijų dalies darbo projektas buvo parengtas, patvirtina pačios apeliantės (ieškovės) surašyti atliktų darbų aktai ir pažymos bei jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2017 m. gruodžio mėn. pažymoje Nr. 14 „Apie atliktų darbų ir išlaidų vertę“ 1 eilutėje „Konstrukcinės dalies darbo projekto parengimas, ekspertizės atlikimas“ įrašyta, kad atlikta darbų už 15 000 Eur, t. y. už visą kainą, kurią atsakovė sumokėjo.

43. Pagal trečiojo asmens UAB „AIF LT“ ir atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ 2014 m. lapkričio 11 d. sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį ir 2016 m. vasario 22 d. papildomą susitarimą trečiasis asmuo UAB „AIF LT“ įsipareigojo atlikti Objekto techninio projekto projektavimo paslaugas bei darbo projekto vadovo funkcijas visoms darbo projekto dalims, taip pat įsipareigojo paskirti Objekto projekto vykdymo priežiūros vadovą ir vykdyti projekto vykdymo priežiūros funkcijas (žr. sutarties 2.1 punktą; papildomo susitarimo 5, 7 punktus). Taigi trečiasis asmuo, kuris yra statinio projekto vadovas, buvo atsakingas už skirtingų darbo projekto sprendinių suderinamumą. Be to, pagal trečiojo asmens UAB „AIF LT“ ir ieškovės UAB „Projektana“ 2016 m. kovo 31 d. sudarytą projektavimo paslaugų sutartį Nr. AIF-LT/16 trečiasis asmuo įsipareigojo parengti Objekto laikančiųjų konstrukcijų dalies darbo projektą, o, atlikdamas darbus ir derindamas parengtus projekto brėžinius, bendradarbiauti su užsakovu (Sutarties 1.1 ir 2.1.3 punktai). Taigi trečiasis asmuo UAB „AIF LT“ pagal sutartį su ieškove UAB „Projektana“ rengė ir konstrukcinės dalies darbo projektą.

44. Statinio techninio projekto dalyje TS-30 „Liftas“ yra numatyti lifto šachtų parametrai (šachtos konstrukcija, šachtos durys, kėlimo aukštis, sustojimų skaičius, durys, valdymo skydų įrengimo aukštas ir kt.) ir liftų parametrai (kabinų matmenys, kabinų durų, sienų, grindų, lubų medžiagos, liftų greitis, papildomi reikalavimai ir kt.). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė apskaičiavo ir pateikė šių darbų, t. y. liftų šachtų įrengimo sąmatą.

45. Ekspertizės akto 1 išvadoje, pateiktoje atsakant į 8 klausimą, nurodyta, kad UAB „Projektana“ rengė konstrukcijų dalies darbo projektą; darbo projekto rengimo metu yra detalizuojami techninio projekto sprendiniai; UAB „Projektana“ privalėjo darbo projekte numatyti liftų šachtas tokių charakteristikų, kokios buvo numatytos techniniame projekte; jokiomis papildomomis lifto užduotimis vadovautis projektuotojas neprivalo, lifto užduočių normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nenustatyta; su lifto šachtomis besiribojančių konstrukcijų įrengimo darbus UAB „Projektana“ privalėjo vykdyti pagal darbo projektą; normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nenustatyta, kad rangovas, vykdydamas statybos darbus, privalo vadovautis liftų užduotimis. Ekspertizės akte 1, atsakant į 3 klausimą, pateikta išvada, kad statybos objekto darbo projekto rengimo metu turi būti detalizuoti techninio projekto sprendiniai; techninio projekto skirtingų dalių sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti; darbo projekto metu detalizuojant tarpusavyje suderintus techninio projekto sprendinius, gaunami tarpusavyje suderinti darbo projekto sprendiniai, todėl papildomai derinti skirtingų darbo projekto dalių sprendinių nereikia.

46. Ekspertizės aktą 1 pateikęs teismo ekspertas S. M., atsakydamas į klausimus, susijusius su duotomis išvadomis, teismo posėdžių metu patvirtino, kad darbo projektas detalizuoja techninio projekto sprendinius; rengiant darbo projekto dalį, kitų dalių nebūtina turėti; rangovas, nežinodamas, kaip parengti darbo projektą, turi kreiptis į techninio projekto rengėją; darbo projektas (atskiros jo dalys) neturi būti parengtas vienu metu (nėra tokio reikalavimo); tam, kad būtų parengtas darbo projektas, nebūtina žinoti konkretų liftų gamintoją) (2019 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžių garso įrašai). Aplinkybę, kad darbo projektas rengiamas ne pagal užsakovo užduotis, o pagal techninį projektą, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas M. U., pateikęs į bylą Ekspertizės aktą 2 (2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liftų šachtų projektavimo ir įrengimo darbai nebuvo laiku atlikti dėl pačios ieškovės kaltės (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis). Ieškovei buvo pateiktas techninis projektas, kuriame nurodyti sprendiniai turėjo būti detalizuoti darbo projekte, o už techninio projekto sprendinių detalizavimą darbo projekte buvo atsakinga pati ieškovė (jos samdytas projektuotojas – trečiasis asmuo UAB „AIF LT“). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė, esant poreikiui, turėjo derinti konstrukcijų dalies darbo projekto sprendinius būtent su trečiuoju asmeniu UAB „AIF LT“, kuris kartu yra ir techninio projekto rengėjas.

Žemesnės instancijos teismas

48. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „AIF LT“, kaip techninio projekto rengėją, dėl darbo projekto derinimo, o trečiasis asmuo būtų nekomunikavęs su ieškove, ar kad ieškovė būtų reiškusi pretenzijas atsakovei, kad trečiasis asmuo UAB „AIF LT“ nekomunikuoja dėl darbo projekto sprendinių ir pan. Priešingai, byloje esantis UAB „AIF LT“ 2017 m. rugsėjo 28 d. el. laiškas atsakovei patvirtina, kad trečiasis asmuo geranoriškai bendradarbiavo su šalimis vykdant darbus, t. y. nurodė, kad techninis projektas ekspertuotas, suderintas su visomis institucijomis; statyba privalo būti vykdoma pagal darbo projektą; jeigu rangovui neaišku, kaip atlikti vieną ar kitą mazgą, prašoma kreiptis, konsultuotis (t. 8, b. l. 99).

49. Pagal šalių sudarytos Sutarties 8.1.1 punktą ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti statybos darbus pagal parengtą ir suderintą konstrukcinės dalies darbo projektą, vadovaudamasi techniniu projektu Nr. 14014, galiojančiomis statybos normomis (LST EN 12699, LST EN 1536) ir taisyklėmis, laikydamasi projektinių sprendimų ir statybos darbų atlikimo terminų. Taigi jokių papildomų užduočių rangovei pateikimas Sutartyje nebuvo numatytas, o darbai privalėjo būti atlikti pagal techninio projekto duomenis. Sutarties 5.5 punkte įtvirtinta, kad, jeigu užsakovė (atsakovė) po sutarties pasirašymo pateikia papildomą projektinę dokumentaciją, išskyrus darbo projektą, kurį rengia rangovė, dėl kurios būtina keisti ar tikslinti darbo projektą, rangovė turi teisę sustabdyti statybos darbus ir šalių susitarimu keisti darbų atlikimo terminus; jeigu užsakovė nesutinka su rangovės pasiūlytais darbų atlikimo terminais, rangovė turi teisę atsisakyti sutarties; tokiu atveju rangovė turi teisę reikalauti iš užsakovės sumokėti už atliktus darbus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai užsakovė buvo pateikusi papildomą projektinę dokumentaciją, susijusią su liftų šachtų įrengimu, dėl kurios buvo būtina keisti ar tikslinti darbo projektą. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pasinaudojusi Sutarties 5.5 punkte numatyta galimybe sustabdyti statybos darbus ir šalių susitarimu keisti darbų atlikimo terminus (CPK 12, 178 straipsniai).

50. Pažymėtina ir tai, jog Sutarties 3.3.1 punkte užsakovė (atsakovė) pareiškė, kad ji, prieš sudarydama šią Sutartį, suteiks rangovei visą informaciją bei medžiagą pagal šios Sutarties priedą Nr. 5 „Užduotis konstrukcinės dalies projektavimui“, reikalingą tam, jog ši tinkamai vykdytų Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Taigi ieškovė dar prieš sudarydama Sutartį turėjo galimybę susipažinti ir įvertinti visą informaciją bei medžiagą, reikalingą tinkamam Sutarties įvykdymui, bei, nustačiusi tam tikros informacijos (medžiagos) stoką, įtraukti į Sutartį nuostatas dėl papildomos informacijos (medžiagos) pateikimo (gavimo iš užsakovės). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė (rangovė) ginčo teisiniuose santykiuose veikė kaip savo verslo profesionalė, todėl jai keliami didesni reikalavimai, susiję su Sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamu įvykdymu. Tuo atveju, kai statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą įvykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė (apeliantė) darbo projekte turėjo numatyti liftų šachtas tokių charakteristikų, kokios buvo numatytos techniniame projekte, kuriame pagal Ekspertizės 1 išvadas buvo pakankamai duomenų apie lifto šachtas ir jų parametrus (matmenys, apkrovos, medžiagiškumas ir kita), t. y. turėjo ir galėjo parengti darbo projektą pagal techninio projekto sprendinius. Tokiu atveju, jeigu būtų kilę keblumų užsakant konkrečius liftus, riziką būtų turėjusi prisiimti atsakovė (užsakovė). Ta aplinkybė, kad faktiškai įrengtos liftų šachtos neatitinka techniniame projekte numatytų liftų šachtų parametrų, padarytos išvados nekeičia. Nors šiuo atveju darbo projekte techninio projekto liftų šachtų sprendiniai (matmenys) buvo ne detalizuoti, bet pakeisti, tačiau darbo projektą, taip pat ir lifto šachtų techninius sprendinius, inter alia su matmenimis ir kita būtina informacija, pagal Sutartį turėjo parengti būtent ieškovė (jos samdyta projektuotoja UAB „AIF LT“).

52. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esantis atsakovės darbuotojos (projekto vadovės) J. Š. 2016 m. rugpjūčio 9 d. el. laiškas patvirtina, jog liftų tiekėjas-gamintojas „Schindler liftai“ ir jo kontaktai ieškovei buvo nurodyti per gamybinius susitikimus dar 2016 m. birželio mėnesį (konkrečiai – 2016 m. birželio 10 d.) (t. 3, b. l. 53). Šią aplinkybę pavirtina ir atsakovės 2017 m. sausio 13 d. raštas ieškovei (t. 2, b. l. 54-56). Taigi ieškovė (jos samdyta projektuotoja – UAB „AIF LT“), kaip konstrukcijų dalies darbo projekto rengėja, turėjo bendrauti su liftų tiekėju-gamintoju, rengdama darbo projektą (jo dalį, susijusią su liftų šachtomis), ir su juo derinti konkrečius konstruktyvo sprendinius bei matmenis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė (jos samdyta darbo projekto rengėja UAB „AIF LT“), dar 2016 m. birželio mėn. pradžioje turėdama liftų tiekėjo-gamintojo duomenis, tik 2016 m. rugsėjo 7 d. su „Schindler liftai“ atstovu parinko konkrečius liftus bei 2016 m. rugsėjo 13 d. suderino su atsakovės atstove ir tik 2016 m. gruodžio 12 d. suderino su UAB „Schindler liftai“ Šiaulių filialo vadovu (t. 3, b. l. 10, 19). Byloje nėra pateikta įrodymų, dėl kokių priežasčių taip ilgai užsitęsė liftų parinkimo (suderinimo) procesas, ieškovei jau nuo 2016 m. birželio 10 d. turint duomenis apie konkretų liftų tiekėją-gamintoją.

53. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal UAB „Schindler liftas“ 2019 m. kovo 19 d. rašte pateiktą informaciją liftą galima užsakyti tiek pagal suprojektuotos lifto šachtos matmenis, kai šachta dar nėra pastatyta, tiek kai šachta jau yra pastatyta. Dažnu atveju liftai užsakomi jau esant pastatytai šachtai (t. 9, b. l. 117). Taigi atsakovė pagrįstai nurodo, kad lifto įrenginys yra derinamas prie lifto šachtos, o ne lifto šachta derinama prie lifto įrenginio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad aplinkybė dėl konkretaus lifto tiekėjo negalėjo turėti įtakos ieškovės galimybėms laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Jeigu ieškovė liftų šachtas darbo projekte būtų suprojektavusi tokias, kokios numatytos techniniame projekte, tai atsakovė (užsakovė) iš liftų gamintojo būtų užsakiusi tokioms liftų šachtoms tinkamus liftus. Suprojektavus techniniame projekte nurodytų techninių charakteristikų neatitinkančius liftus, būtų užsakyti atitinkamai kitokių parametrų liftai, nes liftai, taip pat ir liftų kabinos, gaminami pagal individualius užsakymus.

54. Be kita ko, ieškovė (rangovė) turėjo galimybę inicijuoti techninio projekto sprendinių keitimą ir, atsakovei (užsakovei) sutinkant, koreguoti lifto šachtų parametrus (pvz., koreguoti lifto šachtas, keičiant jas į didesnes, kad būtų apsisaugota nuo galimų keblumų, užsakovei užsakinėjant liftus po šachtų įrengimo). Vadinasi, ieškovė turėjo galimybę vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, tačiau techninio projekto korekcijų neinicijavo, tai lėmė netinkamą Sutarties vykdymą, t. y. darbų vėlavimą.

55. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė dar 2016 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 16/03-SL-128 kreipėsi į ieškovę dėl statybos darbų vykdymo terminų, nurodydama, kad darbai sustojo ir visą savaitę nevyksta, nors pagal kalendorinį darbų atlikimo grafiką ieškovė turėjo būti įrengusi visus polius iki 2016 m. gegužės 16 d., bet įrengė tik nedidelę jų dalį; taip pat iki 2016 m. gegužės 30 d. ieškovė turėjo būti baigusi įrengti rostverkų ir lifto prieduobes, bet šių darbų net nepradėjo; monolitines rūsio sienas ieškovė turėjo pradėti rengti 2016 m. gegužės 23 d., bet dėl prieš tai nurodytų darbų neatlikimo pradėti šiuos darbus nebuvo galimybės (t. 3, b. l. 49). Be to, atsakovė 2016 m. liepos 26 d. raštu Nr. 16/03-SL-202 kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad ieškovė pagal grafiką jau turėjo būti atlikusi dalį monolitinių kolonų, monolitinių perdangų, monolitinių sienų ir grindų įrengimo darbų, tačiau yra įrengti tik poliai, dalis rostverko, įrengtos monolitinės rūsio sienos, uždėta dalis rūsio perdangos; atsakovė prašė informuoti, kodėl nesilaikoma kalendorinio darbų grafiko ir neatliekami darbai (kada jie bus atnaujinti), pažymėdama, kad statybos objektas jau antras mėnuo stovi uždarytas ir jame nevyksta jokie darbai (t. 3, b. l. 51). Taigi ieškovė jau nuo Sutarties vykdymo pradžios vėlavo atlikti darbus pagal kalendorinį darbų atlikimo grafiką (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

56. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, gavusi pirmiau įvardytus atsakovės raštus su pretenzijomis dėl pažeidžiamų darbų atlikimo terminų, kreipėsi į atsakovę ir reiškė pretenzijas dėl konkrečių užduočių ar projektinės dokumentacijos nepateikimo ar pan. Įvertinus aptartus bylos duomenis, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės nebendradarbiavimo ir dokumentacijos (lifto užduočių) nepateikimo vertintini kaip nepagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Be to, ieškovė 2017 m. sausio 3 d. rašte nurodė, kad dėl to, jog liftų projektavimo užduotis buvo pateikta tik 2016 m. rugsėjo 13 d., projektavimo ir gamybos terminai nusikėlė 8 savaites (t. 2, b. l. 49). Tačiau iš byloje esančių pažymų apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei atliktų darbų aktų matyti, kad darbai tęsėsi iki 2017 m. gruodžio mėn. (paskutinis atliktų darbų aktas pasirašytas 2018 m. sausio mėn.), o kai kurie darbai apskritai nebuvo atlikti.

57. Dėl neatliktų metalinių konstrukcijų dažymo priešgaisriniais dažais darbų pažymėtina tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė šį savo neveikimą teisindavo blogomis oro sąlygomis, resursų problemomis (t. 2, b. l. 97-99, 111, 112, 119-120). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios darbų atlikimo vėlavimo priežastys negali būti laikomos objektyviomis ir pateisinamomis. Kitų objektyvių priežasčių darbų vėlavimui pateisinti ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė (CPK 12, 178 straipsniai).

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė darbus pagal Sutartį turėjo užbaigti iki 2016 m. gruodžio 4 d., tačiau darbus vykdė pažeisdama terminus, o kai kurių apskritai neatliko dėl savo pačios kaltės, todėl atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 8.3.2 punktu, turėjo teisėtą pagrindą skaičiuoti ieškovei delspinigius ir, remdamasi Sutarties 9.2.2 punktu, iš ieškovei mokėtinos 82 675,15 Eur sumos išskaičiuoti delspinigių sumą (už laikotarpį nuo Sutartyje sulygto darbų užbaigimo termino iki 2017 m. gegužės 31 d.), atlikdama įskaitymą (CK 6.130 straipsnis).

Dėl neatliktų statybos rangos darbų (neįrengtų L3 laiptų ir PS7 plieninių sijų) ir delspinigių už šių darbų termino praleidimą skaičiavimo

59. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Sutartyje numatytų darbų dalis nebuvo atlikta, ir neatliktų darbų vertė – 9 637,27 Eur (L3 laiptų, PS7 plieninių sijų įrengimo, metalinių konstrukcijų ir PS7 plieninių sijų dažymo).

60. Atsakovė 2018 m. gegužės 15 d., t. y. po šios civilinės bylos iškėlimo, išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą SLY Nr. 0027450 dėl 104 400 Eur delspinigių už 348 dienas nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 14 d., tačiau, 2018 m. rugpjūčio 1 d. pateikdama priešieškinį, prašė priteisti 54 600 Eur dydžio minimalias netesybas, numatytas Sutarties 8.3.2 punkte (300 Eur už kiekvieną dieną), už laikotarpį po 2017 m. gegužės 31 d., nepažeidžiant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino.

61. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nurodyti statybos rangos darbai (L3 laiptų, PS7 plieninių sijų įrengimo, metalinių konstrukcijų ir PS7 plieninių sijų dažymo) nebuvo atlikti dėl ieškovės kaltės, todėl už sutartinės prievolės pažeidimą yra pagrindas taikyti ieškovei civilinę atsakomybę netesybų forma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada.

62. Pažymėtina tai, kad laiptų L3 pagrindiniai techniniai sprendiniai nurodyti techniniame projekte: laiptai L3 – plieniniai, laikančiosios laiptasijos ir kolonos – plieno profilių, pakopos ir tarpinių aikštelių laikanti plokštė – iš plieno lakštų, laiptų plieninės konstrukcijos atspartinamos priešgaisriniais dažais, laiptasijų, laiptų pakopų apdaila, turėklų tipas ir tvirtinimo būdas parenkami darbo projekte ir t. t. Techninio projekto konstrukcinės dalies sąnaudų žiniaraštyje nurodytos konkrečios medžiagos ir konkretus jų kiekis. Be to, ieškovė pati apskaičiavo ir pateikė šių darbų (L3 laiptų įrengimo) sąmatą. Taigi ieškovei buvo žinoma, iš kokių medžiagų ir kokios apimties darbus, įrengiant laiptus L3, reikėtų atlikti.

63. Ekspertizės akto 1 išvadoje, pateiktoje atsakant į 9 klausimą, nurodyta, kad darbo projekto konstrukcijų dalis turi būti rengiama detalizuojant techninio projekto konstrukcijų dalies sprendinius; ieškovė UAB „Projektana“ turėjo galimybę parengti statybos objekto darbo projekto konstrukcinės dalies brėžinius L3 laiptams, nesant statybos objekto darbo projekto architektūrinės dalies ir be užsakovo pateiktų architektūrinių sprendinių dėl L3 laiptų. Pagal Ekspertizės akto 1 išvadą, pateiktą atsakant į 13 klausimą, techniniame projekte nurodyta, kad L3 laiptai – plieniniai, laikančios laiptasijos ir kolonos – plieno profilių, pakopos ir tarpinių aikštelių laikanti plokštė – iš plieno lakštų; pagal statybos objekto techniniame projekte Nr. 14014 nurodytą informaciją apie laiptus L3, jiems įrengti skirtų medžiagų kiekius bei nurodytą medžiagiškumą, pakanka informacijos tam, kad darbo projekto konstrukcinėje dalyje būtų galima suprojektuoti laiptų L3 karkasą, t. y. be apdailos ir architektūrinių elementų. Iš Ekspertizės akto 3 išvados, pateiktos atsakant į 3 klausimą, matyti, kad pagal techninio projekto sprendinius buvo galima parengti laiptų L1, L2, L3, L4 sprendinius darbo projekte (projekto dalį); techniniame projekte duomenys (brėžiniai, aiškinimai, žiniaraščiai ir kt.), kuriuose nurodomi (detalizuojami) laiptų L1, L2, L3, L4 sprendiniai pateikti ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pav. 16-27, psl. 33-44).

64. Tiek ekspertas S. M., tiek ekspertas N. B., duodami paaiškinimus dėl pateiktų ekspertizių išvadų, teismo posėdžiuose patvirtino, kad, rengiant darbo projekto dalį, kitų dalių nebūtina turėti; šiuo atveju techninio projekto sprendiniai gana detalūs ir pakankami darbo projektui parengti; techniniame projekte yra pakankamai informacijos L3 laiptų darbo projektui parengti (2019 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžių garso įrašai).

65. Jau nurodyta, kad pagal šalių sudarytos Sutarties 8.1.1 punktą rangovė (ieškovė) įsipareigojo statybos darbus atlikti pagal parengtą ir suderintą konstrukcinės dalies darbo projektą, vadovaudamasi techniniu projektu Nr. 14014, galiojančiomis statybos normomis (LST EN 12699, LST EN 1536) ir taisyklėmis, laikydamasi projektinių sprendimų ir statybos darbų atlikimo terminų. Taigi jokių papildomų užduočių, susijusių su darbų pagal Sutartį atlikimu, pateikimo rangovei Sutartyje nebuvo numatyta, darbai privalėjo būti atlikti pagal techninio projekto duomenis.

66. Nors ieškovė 2017 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. 17/12-04/1 nurodė, kad L3 laiptų darbo projektas buvo derinamas pagal atsakovės nurodymus (t. 2 b. l. 139-140), tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė teikė jai kokią nors papildomą su L3 laiptų įrengimu susijusią projektinę dokumentaciją, kuria esmingai nukrypstama nuo techninio ir (ar) darbo projekto duomenų. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pasinaudojusi Sutarties 5.5 punkte numatyta galimybe sustabdyti statybos darbus ir šalių susitarimu keisti darbų atlikimo terminus dėl to, kad atsakovė pateikė papildomą projektinę dokumentaciją.

67. Priešingai, iš atsakovės 2018 m. vasario 5 d. rašto Nr. 18/03-SL-19 matyti, kad atsakovė jau 2018 m. sausio 18 d. rašte pranešė ieškovei, jog ši L3 laiptus įrengtų pagal šalių jau suderintą L3 laiptų darbo projektą, o užsakovė nesutinka papildomai sumokėti 25 000 Eur, nes ši suma niekuo nepagrįsta ir tokios pareigos užsakovė neturi; siekdama išsaugoti Sutartį, svarstytų kompromisinius variantus, tačiau tik raštu gavusi objektyvius paskaičiavimus ir kainų pagrindimą, laikantis Sutartyje numatytų įkainių bei įvertinant priklausančias mokėti netesybas. Rašte pažymėta, kad šalys Sutarties 4.2 punkte aiškiai susitarė, jog šiame punkte nurodyta kaina yra galutinė ir didėti negali, išskyrus atvejus, jeigu užsakovės pageidavimu pakeičiami pastato esminiai sprendiniai; nagrinėjamu atveju jokių esminių pakeitimų ir pageidavimų vykdant Sutartį užsakovė rangovei nėra išreiškusi, o rangovės iki šiol vėluojami atlikti L3 laiptų įrengimo, rūsio betonavimo ir metalinių konstrukcijų dažymo darbai ir (ar) sprendimai objekte apskritai nėra ir negali būti laikomi statomo pastato pasikeitimais, juolab kad jie buvo numatyti Sutartyje ir pačios rangovės sudarytoje darbų bei medžiagų sąmatoje (t. 2, b. l. 145-147).

68. Be to, atsakovė 2018 m. vasario 19 d. rašte Nr. 18/03-SL-25 pažymėjo, kad darbų sąmatą dar sudarant Sutartį rengė pati rangovė, o L3 laiptų techninį projektą ir darbo projektą rengė tie patys projektuotojai, kuriems taip pat nekliuvo dar sudarant Sutartį numatytos sąmatos; derinant L3 laiptų darbo projektą, rangovė neinformavo užsakovės apie savo poziciją, kad toks L3 laiptų derinimas neva neatitinka Sutarties užduoties ir (ar) kad toks L3 laiptų projektas lemia didesnius kaštus, nei numatyti Sutartyje ir prie jos pridėtose sąmatose, juolab kad Sutartimi šalys susitarė, jog Sutarties 4.1 punkte nurodyta visų darbų kaina yra galutinė ir didėti negali. Be kita ko, užsakovė pareikalavo skubiai pateikti tokių L3 laiptų darbo projektą, kurie, anot rangovės, atitinka Sutartyje numatytą užduotį ir sąmatas (metalo kiekius ir kt.), kad L3 laiptų gamybos ir montavimo darbai neišbrangtų ne tik 25 000 Eur suma, tačiau bet kokia kita suma ir patektų į Sutarties 4.1 punkte nurodytą didėti negalinčią visų darbų kainą (t. 2, b. l. 152-155).

69. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad techniniame projekte pakako duomenų laiptams L3 įrengti, šiuos laiptus ieškovė turėjo įrengti pagal techninio projekto sprendinius, detalizuodama juos darbo projekte. Esant poreikiui, laiptų L3 darbo projekto, kurį pagal Sutartį turėjo parengti pati ieškovė, rengimo klausimais ieškovė turėjo kreiptis į techninio projekto rengėją UAB „AIF LT“, kuri buvo taip pat ir ieškovės darbo projekto rengėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pirmiau aptartų byloje esančių duomenų matyti, kad šalių ginčas iš esmės kilo ne dėl to, kad ieškovė neturėjo galimybės (jai trūko techninių duomenų ar dokumentacijos) L3 laiptų darbo projektui parengti (juolab kad darbo projektas faktiškai buvo parengtas), tačiau dėl to, kad parengto projekto sąmata išaugo, o užsakovė, nesant pateiktų šį išaugimą pagrindžiančių įrodymų (paskaičiavimų), nesutiko mokėti ieškovės nurodytos kainos.

70. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pagal techninį projektą buvo numatyta, jog L3 laiptų konstrukcijoms įrengti turi būti rengiamas interjero projektas, tačiau teisės aktuose nėra nustatytos pareigos rengti interjero projektą. Tai patvirtino ir byloje apklausti teismo ekspertai. Šalių sudarytoje Sutartyje numatyta, kad rangovė vadovaujasi techninio projekto duomenimis, ir nėra numatyta, jog užsakovė turi parengti (pateikti) rangovei interjero darbo projektą. Nustatyta, kad techniniame projekte esantys duomenys buvo pakankami L3 laiptų darbo projektui parengti ir laiptams įrengti, jokie papildomi duomenys (taip pat ir interjero projektas), ieškovei vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, nebuvo būtini. Tokią išvadą patvirtina taip pat ir aplinkybė, kad ieškovė L3 laiptų darbo projektą faktiškai parengė, tačiau nurodė, kad šių laiptų įrengimo sąmata yra 25 000 Eur didesnė.

71. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė būtų reiškusi pretenzijas atsakovei dėl interjero projekto nepateikimo ir reikalavusi jį pateikti. Be to, ieškovė kitus laiptus (laiptus L1, L2 ir L4) įrengė taip pat neturėdama interjero projekto. Vadinasi, techninio projekto ir jo pagrindu parengto darbo projekto duomenų ieškovei pakako šiems laiptams įrengti. Apeliaciniame skunde ieškovė neargumentuoja, kodėl būtent tik L3 laiptams įrengti buvo būtinas interjero projektas ir (ar) kita projektinė dokumentacija.

72. Apeliaciniame skunde ieškovė kvestionuoja Ekspertizės akte 1 padarytas išvadas dėl architektūrinės darbo projekto dalies būtinumo laiptų L3 konstrukcijoms įrengti ir teigia, kad turėtų būti vadovaujamasi Ekspertizės akto 2 išvadomis, pagal kurias įsipareigojimams pagal Sutartį tinkamai ir laiku įvykdyti ieškovei buvo reikalingos visos projekto dalys, kurios turi būti tarpusavyje suderintos, taip pat ir su statinio konstrukcijų projekto dalimi (žr. Ekspertizės akto 2 atsakymą į 2 klausimą). Be to, pagal Ekspertizės akto 2 išvadą, atsakant į 7 klausimą, neparengus interjero projekto ar neparinkus konkrečios pakopų apdailos, turėklų tipo ir jų tvirtinimo būdo, laiptų L3 darbo projekto parengti nebuvo galima.

73. Pažymėtina tai, kad Ekspertizės aktą 2 parengęs ekspertas M. U., teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė, jog įstatymas nenumato, kad visos darbo projekto dalys būtų rengiamos lygiagrečiai; kad neatsirastų korekcijų, protingiau derinti visas darbo projekto dalis lygiagrečiai; statinio darbo projekto vadovas yra atsakingas už visų darbo projekto dalių tarpusavio suderinimą; darbo projekto vadovas turi nustatyti, kurios dalys derinamos lygiagrečiai, kurios ne; galima pirmiau rengti konstrukcijų dalies darbo projektą, o kitas dalis – vėliau; darbo projektas rengiamas ne pagal užsakovo užduotis, o pagal techninį projektą; rengiant darbo projektą, visi sprendiniai yra tikslinami, bet ne keičiami; nedraudžiama keisti sprendinius, jeigu jie nėra esminiai ir nereikia gauti naujo statybos leidimo; įstatymas leidžia rengti darbo projektą visu statybos metu; visos darbo projekto dalys gali būti rengiamos etapais, tvirtinamos ir vykdomos statybos metu (2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas).

74. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į eksperto M. U. duotus paaiškinimus, byloje nepaneigta Ekspertizės aktuose 1 ir 3 padaryta išvada, kad ieškovė (rangovė) turėjo galimybę parengti statybos objekto darbo projekto konstrukcinės dalies brėžinius L3 laiptams, nesant statybos objekto darbo projekto architektūrinės dalies ir be užsakovės (atsakovės) pateiktų architektūrinių sprendinių dėl L3 laiptų. Be to, projektų vadovės J. Š. 2017 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 17/02-V38 ieškovei nurodyta: „kaip bus montuojami laiptai ir kokie bus turėklai, aš Jus asmeniškai informavau 2017 m. balandžio 19 el. laišku“.

75. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė dėl savo kaltės neatliko PS7 plieninių sijų įrengimo darbų, o ieškovės argumentai, jog šių darbų neatliko dėl nepateiktos Objekto konstrukcijų dalies darbo projektui parengti būtinos techninės dokumentacijos, tarp jos – ir Objekto architektūrinės dalies darbo projekto, yra objektyviai nepagrįsti.

76. Ekspertizės akte 3, atsakant į 2 klausimą, prieita prie išvados, kad pagal techninio projekto sprendinius buvo galima parengti plieninių sijų PS1, PS2, PS3, PS4, PS5, PS6, PS7, PS8, PS9, PS10, PS11 sprendinius darbo projekte (projekto dalį); techniniame projekte duomenys (brėžiniai, aiškinimai, žiniaraščiai ir kt.), kuriuose nurodomi (detalizuojami) plieninių sijų PS1, PS2, PS3, PS4, PS5, PS6, PS7, PS8, PS9, PS10, PS11 sprendiniai, pateikti ekspertizės tiriamojoje dalyje pav. 9-15, psl. 26-32). Ekspertizės akto 3 išvadoje, atsakant į 4 klausimą, nurodyta, kad: techninis projektas yra vientisas dokumentas, kurio rengimo metu projektuotojai skirtingų projekto dalių projektinius sprendinius sieja (derina); darbo projektas yra dokumentas, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 9 priede numatytus reikalavimus; taip pat svarbu pažymėti, kad laikančios konstrukcijos (šiuo atveju plieninės sijos PS1, PS2, PS3, PS4, PS5, PS6, PS7, PS8, PS9, PS10, PS11 ir laiptai L1, L2, L3, L4) yra tokie projekto sprendiniai, kuriais vadovaujantis (remiantis) yra rengiamos ir prie jų derinamos visos kitos projekto dalys (t. y. vamzdynų, ortakių, laidų ir kt., o ne atvirkščiai – pirmiausia suprojektuojami vamzdynai, ortakiai, laidai, o po to – laikančios konstrukcijos); rengiant konstrukcinės dalies darbo projektą, reikalinga detalizuoti techninio projekto sprendinius pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 9 priede numatytus reikalavimus, kitos darbo projekto dalys nereikalingos.

77. Nagrinėjamo ginčo aspektu pažymėtina tai, kad visas kitas sijas (išskyrus PS7) ieškovė Objekte įrengė, nors byloje nėra duomenų, kad joms įrengti ieškovei būtų pateikta papildoma techninė dokumentacija, tarp jos – ir architektūrinės dalies darbo projektas. Jau nurodyta, kad darbo projektą ieškovė turėjo parengti remdamasi techniniu projektu, o ekspertizės išvados patvirtinta, kad sijoms PS7 įrengti jokia papildoma projektinė dokumentacija (kitos darbo projekto dalys) nebuvo reikalinga.

78. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad nėra pagrindo vadovautis eksperto N. B. pateikta ekspertizės išvada, nes ekspertas tokiai išvadai parengti neturėjo reikiamos kvalifikacijos, t. y. šiam ekspertui nesuteikta teisė eiti statinio projekto konstrukcijų dalies ekspertizės vadovo pareigas ir įforminti pagal Statybos įstatymą numatytus statinio dalies (dalinės) ekspertizės aktus, taip pat ir projekto konstrukcijų dalies.

79. Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis, o 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis. Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 5.1 ir 7.3 punktuose nustatyta, kad teismo ekspertas turi vadovautis, be kita ko, profesionalumo principu, kuris reiškia, kad teismo ekspertas privalo atlikti ekspertinius tyrimus tik pagal kompetenciją, turėdamas reikiamų specialiųjų žinių ir tinkamą kvalifikaciją konkrečiam ekspertiniam tyrimui atlikti, bei sąžiningumo principu, kuris reiškia, kad teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais arba jeigu nepakanka ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos ir nėra galimybės jos gauti, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis. Iš aptartų teisės aktų nuostatų matyti, kad teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį pagal kompetenciją, remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis, jeigu klausimai nepatenka į jo kompetencijos sritį, jis privalo atsisakyti atlikti užduotį.

80. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ekspertas N. B. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jo kvalifikaciją patvirtina byloje pateikti kvalifikacijos atestatai, be to, ekspertas savo kompetenciją byloje reikiamo pobūdžio ekspertizei atlikti patvirtino teikdamas sutikimą ją atlikti. Preliminarūs ekspertizės klausimai buvo pateikti ekspertui susipažinti prieš jam duodant sutikimą ekspertizei atlikti, taigi jis turėjo galimybę su jais susipažinti iš anksto ir įvertinti, ar klausimai patenka į jo kompetenciją ir neišeina už jo specialiųjų žinių ribų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už melagingos išvados davimą ekspertui numatyta baudžiamoji atsakomybė (CPK 215 straipsnio 2 dalis). Nors, anot ieškovės, ekspertui N. B. nesuteikta teisė eiti statinio projekto konstrukcijų dalies ekspertizės vadovo pareigų, bet pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ekspertui yra suteikta teisė eiti statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas (kvalifikacijos atestatas Nr. 38735). Tai reiškia, jog kvalifikaciniai atestatai atskirų dalių (konstrukcijų ir t. t.) ekspertizės vadovo pareigoms eiti nėra reikalingi, eksperto kvalifikacija yra pakankama. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo byloje nesivadovauti eksperto N. B. pateiktu Ekspertizės aktu 3.

81. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Sutartyje numatytų PS7 sijų įrengimo darbai atsakovės iniciatyva buvo sustabdyti 2017 m. balandžio 28 d.; darbų sustabdymas patvirtina, kad atsakovė iš esmės pripažino kitų Objekto darbo projekto dalių sprendinių įtaką ieškovės vykdytiems darbams. Atsižvelgdama į tai, ieškovė neįrengė PS7 sijų Sutartyje nustatytu grafiku dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, todėl negali būti laikoma atsakinga už PS7 sijų įrengimo darbų terminų pasikeitimus ar šių sijų neįrengimą.

82. Teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad sijų PS7 įrengimo darbai buvo sustabdyti ne atsakovės iniciatyva ar dėl jos kaltės, o pačios ieškovės siūlymu, nes jos atstovai nurodė, jog sijos gali netikti stoglangiui, kuris turi būti montuojamas ant sijų PS7, arba kad stoglangio gamintojas galbūt įrengs savo sijas. Antra, sijų PS7 įrengimo darbai buvo sustabdyti 2017 m. balandžio 28 d., t. y. jau pasibaigus darbų atlikimo Objekte terminams. Trečia, Sutarties priede Nr. 3 (Konstrukcinės dalies sąnaudų žiniaraštis) nurodytos konkrečios medžiagos ir konkretus jų kiekis, todėl ieškovei buvo žinoma, kokius darbus, montuojant sijas PS7, reikės atlikti, ji pati apskaičiavo ir pateikė šių darbų atlikimo sąmatą. Ketvirta, atsakovė (užsakovė) 2018 m. vasario 19 d. rašte Nr. 18/03-SL-25 nurodė, kad pageidauja, jog ieškovė (rangovė) atliktų ir pagal Sutartį prisiimtus PS7 plieninių sijų įrengimo darbus (t. 2, b. l. 152-155), tačiau šie darbai nebuvo atlikti, t. y. ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų.

83. Ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad Objekte darbus atlikusios kitos rangovės UAB „Eugvilsta“ pildytame statybos darbų žurnale techninės priežiūros vadovas D. P. yra pažymėjęs, jog, be architektūrinės dalies darbo projekto, Objekte bet kokie darbai yra draudžiami; tai, anot ieškovės, patvirtina, kad pagal teisės aktų reikalavimus bei Objekto techninio projekto sudėtį architektūrinė darbo projekto dalis privalėjo būti parengta, o be šios darbo projekto dalies iš esmės jokių statybos darbų vykdymas neįmanomas.

84. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi tai, kad, bylos duomenimis, UAB „Eugvilsta“ atliko ne konstrukcijų dalies, bet pastato stiklinio fasado įrengimo darbus, kurie atliktini tik po konstrukcijų dalies darbų atlikimo. Antra, statybos darbų žurnale, kurį turėjo pildyti ieškovė, nėra tokio pobūdžio trečiojo asmens D. P. įrašo, susijusio su konstrukcijų dalies statybos darbų vykdymo draudimu. Trečia, jau nurodyta, kad konstrukcijų dalies darbai su architektūrine dalimi nėra susiję tiek, kad jiems atlikti turėtų būti pateiktas architektūrinės dalies darbo projektas, t. y. jie galėjo būti vykdomi pagal techninio projekto duomenis, detalizuotus darbo projekte.

85. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė dėl savo pačios kaltės laiku ir tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų (neįrengė L3 laiptų ir PS7 plieninių sijų), atsakovė įrodė visas būtinąsias sąlygas ieškovės, kaip rangovės, civilinei atsakomybei dėl Sutartyje nustatytų darbų atlikimo termino pažeidimo kilti, todėl priešieškinio reikalavimas priteisti delspinigius, įvertinus netesyboms taikomą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), yra pagrįstas, t. y. atsakovei iš ieškovės pagrįstai priteista 51 458,33 Eur delspinigių suma (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).

Dėl rūsio grindų GR4 (betonavimo) įrengimo darbų

86. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad ji įsipareigojo atlikti darbus pagal Sutarties priedus Nr. 3, Nr. 5 bei Objekto techninio projekto konstrukcijų dalį, kuriuose drenažo inžinerinių tinklų įrengimas nebuvo numatytas; aplinkybę, kad Objekte įrengtino drenažo klausimas nepateko į ieškovės atliktinų darbų apimtį, patvirtina Ekspertizės aktų 1 ir 2 išvados. Pasak ieškovės, rūsio grindys neįrengtos išimtinai dėl nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, kurioms ieškovė negalėjo turėti jokios įtakos.

87. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje šioje civilinėje byloje, pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog linijinis išorinis drenažas buvo numatytas techniniame projekte, darbo projekte, kurį turėjo parengti ieškovė, toks drenažas privalėjo būti numatytas, o tai reiškia, kad būtent ieškovė turėjo sutartinę pareigą atlikti drenažo projektavimo ir įrengimo darbus objekte, tačiau šių darbų neatliko; tokia išvada eliminuoja galimybę spęsti, kad atsakovė pažeidė sutartį, kad ieškovė turėjo teisę stabdyti darbus, o atsakovė neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių už neatliktus 15 708,36 Eur vertės darbus (žr. nutarties 36 punktą). Ieškovė, nesutikdama su nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada, teikė kasacinį skundą, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2020 m. birželio 4 d. nutartimi kasacinį skundą atsisakė priimti, konstatavusi, kad ieškovė tinkamai nepagrindė, jog yra teisinis pagrindas suteikti jai galimybę kasaciniu skundu kvestionuoti skundžiamos apeliacinės teismo nutarties motyvus, kad tai atitiktų civilinio proceso tikslus ir principus bei kasacinio teismo praktiką.

88. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje, be kita ko, nurodė: „Nustačius, kad ieškovė neatliko grindų (betonavimo) įrengimo darbų dėl to, kad prieš tai nesuprojektavo ir neįrengė drenažo, ir yra atsakinga už tokių darbų neatlikimą, konstatuotina, jog šioje dalyje atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius sutarties 8.3.2. punkto pagrindu“, „<...> pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti 54 600 Eur delspinigių: dalyje dėl grindų (betonavimo) įrengimo darbų šis reikalavimas yra pagrįstas, todėl turi būti tenkintas, nustačius jo dalį <...>“. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė, kad ieškovė rūsio grindų GR4 (betonavimo) įrengimo darbų neatliko dėl savo kaltės ir yra už tai atsakinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą dėl reikalavimų dalies, neturėjo šios aplinkybės nustatinėti pakartotinai.

89. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai apsibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas, kad ginčas bus sprendžiamas šia apimtimi: nustatinėjama, kurios šalies veiksmai nulėmė, kad ginčo statybos darbai nebuvo atlikti sutartyje nustatytu terminu; kokią ieškovės neatliktų 15 708,36 Eur vertės statybos darbų dalį sudarė ieškovės neatlikti GR4 grindų (betonavimo) įrengimo darbai, dėl kokių priežasčių ir kieno kaltės ieškovė neatliko L3 laiptų, PS7 plieninių sijų įrengimo, metalinių konstrukcijų ir PS7 plieninių sijų dažymo darbų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime pagrįstai nevertino ieškovės argumentų dėl rūsio grindų GR4 (betonavimo) įrengimo darbų neatlikimo. Šie argumentai nevertinami ir apeliacinės instancijos teisme.

90. Kartu teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad pagal Ekspertizės akto 2 išvadą, atsakant į 20 klausimą „Jeigu techninio projekto konstrukcijų dalies aiškinamajame rašte nurodyta, kad: „rūsio sienos išoriniu perimetru turi būti įrengtas linijinis perimetrinis savitakinis drenažas“, tai kokius darbus turi atlikti rangovas, rangos sutartimi prisiėmęs pareigą atlikti šiuos darbus?“, nurodyta, jog iki kol bus įrengtas linijinis perimetrinis savitakinis drenažas rangovas privalo apsaugoti iškasas nuo vandens kaupimosi laikinomis priemonėmis, tokiomis kaip adatinių filtrų (smėliniuose pagrinduose), nuolydžiu į žemesnes iškasų vietas ar šulinius (moliniuose pagrinduose) įrengimu ar kitais alternatyviais sprendiniais. Taigi ieškovė, siekdama tinkamai ir laiku atlikti darbus pagal Sutartį (tarp jų – ir įrengti rūsio grindis), turėjo imtis laikinų priemonių vandens sankaupoms pašalinti, ir tai tik patvirtina, kad šių darbų atlikimas nebuvo neįmanomas (negalimas).

91. Kita vertus, nustačius, kad ieškovė dėl savo pačios kaltės neatliko ir kitų statybos rangos darbų (neįrengė L3 laiptų ir PS7 plieninių sijų), aplinkybė dėl rūsio grindų GR4 (betonavimo) neįrengimo, sprendžiant atsakovei priteistinų netesybų klausimą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Atsakovė, remdamasi Sutarties 8.3.2 punktu, iš ieškovės reikalauja ne 0,3 proc. dydžio delspinigių nuo neatliktų statybos darbų kainos, bet sutartų minimalių delspinigių – 300 Eur už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Šiuo atveju bendra neatliktų darbų (be rūsio grindų GR4 įrengimo) vertė yra 9 637,27 Eur, todėl 0,3 proc. delspinigiai nuo šios sumos sudarytų tik 28,91 Eur, t. y. mažesnę nei 300 Eur sumą. Taigi, net ir nevertinant aplinkybės dėl rūsio grindų GR4 neįrengimo, ieškovei priteistini minimalūs Sutartyje fiksuoto dydžio delspinigiai – 300 Eur už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną (už L3 laiptų ir PS7 plieninių sijų neįrengimą).

Dėl priteistų delspinigių dydžio

92. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės reikalavimu dėl netesybų už pažeistus darbų atlikimo terminus, taip pat pabrėžia, kad atsakovės skaičiuoti delspinigiai (0,3 proc.) sudaro net 109,5 proc. metinių palūkanų; nors abi Sutarties šalys yra verslininkės, vertinusios Sutarties sudarymo sąlygas, tačiau ieškovė yra atlikusi 98,44 proc. visų Sutartyje numatytų darbų; vykdydama Sutartį, ji siekė gauti iš atsakovės darbams atlikti būtiną techninę dokumentaciją, pati teikė atsakovei pasiūlymus dėl Objekto techninių sprendinių, kurių teikti neprivalėjo, taigi ieškovė dėjo maksimalias pastangas Sutarčiai įvykdyti ir didžiąją jos įvykdė, bet būtent atsakovė nebendradarbiavo. Ieškovės teigimu, atsakovei buvo iš esmės priimtini Sutarties vykdymo terminai, nes galutinis darbų atlikimo terminas buvo 2016 m. gruodžio 4 d., tačiau Sutartį atsakovė nutraukė tik 2018 m. rugsėjo 3 d.

93. Šalių sudarytos Sutarties 8.3.2 punkte nustatyta, kad rangovė, uždelsusi Objekto statybą dėl savo kaltės, moka užsakovei 0,3 proc. dydžio delspinigius nuo neatliktų statybos darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne mažiau kaip 300 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną.

94. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, turintis patirties statybų sferoje, laisva valia sudarė Sutartį, kurioje, be kita ko, numatytas ir netesybų dydis, ieškovė turėjo įvertinti savo galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl turi prisiimti atsakomybę už netinkamą Sutarties įvykdymą. Teismas taip pat pažymėjo, kad terminą Sutarčiai įvykdyti ieškovė praleido daugiau nei metus, neįrodė atsakovės kaltės dėl darbų vėlavimo, todėl, esant tokioms aplinkybėms, nėra sąlygų atsakovės apskaičiuotai netesybų sumai mažinti, netesybų mažinimas prieštarautų Sutarties šalių valiai. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl pagrindo mažinti šalių Sutartyje sulygto dydžio netesybas nebuvimo.

95. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).

96. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.

97. Tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

98. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6. 258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

99. Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; kt.).

100. Teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, taip pat į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; kt.). Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. (žr., pvz., 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

101. Teisėjų kolegija, vertindama ginčo šalių Sutartyje sulygtų netesybų dydį, pažymi tai, kad ieškovė atsakovės statomame Objekte įsipareigojo atlikti visų pamatų ir konstrukcinės dalies darbus, t. y. itin svarbią pradinio Objekto statybos etapo darbų dalį, kurių neatlikus, negalima vykdyti tolesnių Objekto statybos darbų. Dėl to šalys susitarė ne tik dėl 0,3 proc. dydžio delspinigių nuo neatliktų statybos darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, bet ir dėl minimalaus dydžio netesybų – ne mažesnių kaip 300 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną.

102. Sutiktina su ieškove, kad ji atliko didžiąją Sutartimi sulygtų darbų dalį (98,44 proc. visų sutartų darbų). Kartu nurodytina, kad darbų atlikimas vėlavo jau nuo Sutarties vykdymo pradžios. Atsakovė dar 2016 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 16/03-SL-128 ragino ieškovę vykdyti darbus sulygtais terminais, skaičiavo ieškovei delspinigius. Galutinis darbų atlikimo terminas (2016 m. gruodžio 4 d.) praleistas daugiau nei metus, tam tikri darbai apskritai nebuvo atlikti. Dėl to atsakovė negalėjo tęsti Objekto statybos (samdyti rangovų kitiems statybos darbams, kurie galėjo būti vykdomi tik tinkamai užbaigus ieškovės įsipareigotų atlikti darbų dalį). Nors ieškovė tvirtina, kad sutartinių įsipareigojimų tinkamai vykdyti negalėjo dėl atsakovės nebendradarbiavimo, nepateiktos papildomos projektinės dokumentacijos, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė iki Sutartyje sulygto darbų termino pabaigos kreipėsi į atsakovę dėl konkrečių užduočių ar projektinės dokumentacijos ir tarėsi dėl darbų įvykdymo terminų pakeitimo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Ieškovė, teigdama, kad dėl atsakovės nebendradarbiavimo nuo pat Sutarties vykdymo pradžios ji objektyviai negalėjo sutartinių įsipareigojimų vykdyti grafike numatytais terminais, neinicijavo nei sudarant Sutartį sulygtų terminų pakeitimo, nei Sutarties nutraukimo.

103. Nekvestionuojant ieškovės pozicijos, kad jos pagal Sutartį neatliktų darbų dalis yra itin nedidelė, kartu pažymėtina, jog atsakovė dėl neatliktų darbų reikalauja šalių suderinta valia sulygto minimalaus dydžio – 300 Eur už kiekvieną pradelstą dieną – netesybų.

104. Per pastaruosius kelerius metus žymiai padidėjusios statybos darbų ir medžiagų kainos yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Oficialiai skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis (https://www.stat.gov.lt/), negyvenamųjų namų statybos sąnaudų elementų kainų pokytis, lyginant 2018 m. sausio mėnesį su 2017 metų sausio mėnesiu, yra 3,4 proc., o 2019 metų sausio mėnesį, palyginus su 2018 metų sausio mėnesiu, – 4,4 proc., toliau šis pokytis tik didėjo. Ieškovė atliko darbų už 994 291,64 Eur sumą, taigi likusių Objekto statybos darbų vertė – 3 473 843,67 Eur (4 468 135,31 Eur – 994 291,64 Eur). Ieškovei daugiau kaip metus vėluojant atlikti darbus, kitų statybos darbų vertė per metus, tikėtina, išaugo 118 110,69 Eur (3 473 843,67 Eur x 3,4 proc.) suma.

105. Nėra pagrindo abejoti, kad, ieškovei neatlikus Sutartimi sulygtų darbų nustatytais terminais, per vėlavimo laiką pabrango tiek darbai, kurie turėjo būti atlikti ieškovės, tiek ir kiti darbai, kurie turėjo būti atliekami po ieškovės įsipareigotų atlikti statybos darbų užbaigimo. Pavyzdžiui, atsakovė 2018 m. birželio 12 d. sudarė pakeičiančią statybos rangos sutartį su UAB „Edmuna“ dėl rūsio grindų betonavimo, kurioje nustatyta, kad darbų kaina yra 16 000,54 Eur (14.1 punktas), taigi rūsio grindų betonavimas, kurį turėjo atlikti ieškovė, atsakovei pabrango 9 929,44 Eur suma (ieškovė šiuos darbus turėjo atlikti už 6 071,10 Eur sumą). Iš UAB „Glasma Service“ 2017 m. vasario 15 d. komercinio pasiūlymo matyti, kad aliuminio konstrukcijų ir stiklo fasado gamybos bei montavimo darbų kaina – 276 000 Eur, o pagal 2018 m. vasario 23 d. statybos rangos sutartį su UAB „GS Industry“ dėl aliuminio konstrukcijų ir stiklo fasado gamybos bei montavimo darbų atlikimo matyti, kad šių darbų kaina – 341 000 Eur (65 000 Eur daugiau, nei pagal 2017 m. vasario 15 d. komercinį pasiūlymą). Be to, sutiktina su atsakovės argumentais, kad ji patiria nuostolių negautų pajamų forma, nes dėl ieškovės netinkamai vykdytos Sutarties užsitęsė Objekto statyba ir atitinkamai nusikėlė viešbučio eksploatacijos pradžia.

106. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminų pažeidimo aplinkybes, atsižvelgęs į ieškovės įsipareigotų atlikti darbų svarbą tolesniems Objekto statybos darbams, taip pat vėlavimo laikotarpio trukmę, priėjo prie pagrįstos išvados, jog nenustatyta pagrindo šalių sutarto dydžio netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir jas sumažinti (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis, 6.258 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl iš ieškovės (rangovės) reikalaujamų netesybų (baudos), atsakovei vienašališkai nutraukus Sutartį, (ne)pagrįstumo

107. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, remdamasi Sutarties 10.1.1 punkte numatyta teise, vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą Sutartį nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. ir pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės Sutarties 10.2 punkte nustatyto dydžio netesybas – 10 proc. visos statybos darbų kainos baudą, t. y. 101 000 Eur.

108. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad netesybas prašoma priteisti už skirtingus pažeidimus: delspinigius pagal Sutarties 8.3.2 punktą prašoma priteisti už uždelsimą atlikti statybos darbus, o baudą pagal Sutarties 10.2 punktą prašoma priteisti už vienašalį Sutarties nutraukimą dėl rangovės (ieškovės) kaltės. Dėl to, teismo vertinimu, Sutarties 8.3.2 ir 10.2 punktuose nustatytų sutartinių netesybų nėra pagrindo pripažinti baudinėmis.

109. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad delspinigių ir baudos skaičiavimą atsakovė kildina iš to paties Sutarties pažeidimo, t. y. ieškovės vėlavimo įvykdyti Sutartį, todėl šiuo atveju už tą patį pažeidimą reikalaujamos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda už tariamą terminų įvykdyti prievolę pažeidimą) pripažintinos baudinėmis, jų kumuliatyvus taikymas – negalimas. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

110. Pagal šalių sudarytos Sutarties 10.1.1 punktą užsakovė turi teisę ne teismo tvarka vienašališkai nutraukti Sutartį, pranešdama apie tai rangovei raštu prieš 20 kalendorinių dienų, jeigu rangovė po užsakovės nustatyto protingo termino, kuris negali būti trumpesnis nei dvi savaitės, trūkumams šalinti, vėluoja pradėti ar užbaigti dalį darbų pagal darbų grafiką ir darbus atlieka taip lėtai, kad jų baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima. Sutarties 10.2 punkte nustatyta, kad, užsakovei nutraukus Sutartį šios Sutarties 10.1.1-10.1.3 punktuose numatytais atvejais, užsakovė turi teisę papildomai reikalauti 10 proc. statybų kainos dydžio baudos ir tiesioginių nuostolių atlyginimo.

111. Pažymėtina tai, kad šalių sutartimi nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kitai sutarties šaliai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. Netesybos yra civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas – visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tačiau praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius, arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Tokiais atvejais netesybos gali būti pripažintos baudinėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

112. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai taip pat reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

113. Nagrinėjamoje byloje atsakovė (užsakovė) pagal Sutarties nuostatas (Sutarties 8.3.2 ir 10.2 punktus) turėjo teisę skaičiuoti delspinigius nuo neatliktų statybos darbų kainos ir papildomai savo interesus ginti, reikalaudama sumokėti 10 proc. visų statybos darbų kainos dydžio baudą tuo atveju, jeigu rangovė per papildomai nustatytą terminą neatlieka statybos (trūkumų šalinimo) darbų ir užsakovė dėl to nutraukia Sutartį, t. y. už tą patį pažeidimą (darbų neatlikimą laiku) taikyti rangovei dvigubas netesybas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo šalių sulygtos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą) reiškia baudines netesybas, todėl sutiktina su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad jų kumuliatyvus taikymas – negalimas.

114. Įskaitymo principas, nustatytas netesybų ir realių nuostolių reikalavimo atveju (CK 6.258 straipsnio 2 dalis), taikytinas ir nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju atsakovė ieškovei iš viso apskaičiavo 137 748,77 Eur (86 290,44 Eur + 51 458,33 Eur) delspinigių už vėlavimą atlikti darbus (darbų neatlikimą). Šių delspinigių dalis buvo įskaityta, kita dalis – priteista teismo sprendimu. Reikalavimą priteisti netesybas atsakovė iš esmės motyvavo tuo, kad statybos sąnaudos 2018 m. sausio mėn., palyginus su 2017 m. sausio mėn., padidėjo vidutiniškai 3,4 proc., taigi dėl nusikėlusios kitų statybos darbų pradžios, kurią lėmė ieškovės pagal Sutartį atliktinų darbų vėlavimas ir dalies darbų neatlikimas, likę statybos darbai per metus pabrango mažiausiai 118 110,68 Eur (3 473 843,67 Eur x 3,4 proc.) (be PVM). Oficialiai skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis (https://www.stat.gov.lt/), statybos sąnaudų elementų kainų pokytis, lyginant 2016 m. gruodžio mėn. (kada pagal Sutartį turėjo būti užbaigti darbai) su 2018 m. rugsėjo mėn. (kada atsakovė nutraukė Sutartį ir įgijo teisę samdyti kitus rangovus darbų atlikimui), yra 3 proc., tai atitinka 126 100,53 Eur sumą (su PVM). Atsakovė neįrodė, kad dėl ieškovės laiku neatliktų darbų patyrė didesnių nuostolių, nei apskaičiuota 137 748,77 Eur delspinigių suma. Kadangi šalys už praleistą prievolės įvykdymo terminą nustatė dvigubas netesybas – delspinigius ir baudą, tai bauda (mažesnioji suma) įskaitytina į delspinigius.

115. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių ir nepagrįstai nesivadovavo teisės normomis, įtvirtinančiomis baudinių netesybų draudimą, todėl atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 101 000 Eur dydžio baudą patenkino nepagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

116. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, byloje esančius įrodymus vertino nepažeisdamas civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tačiau neteisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutartines netesybas ir įtvirtinančias baudinių netesybų draudimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant jo dalį, kuria atsakovei iš ieškovės priteista 101 000 Eur bauda ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, ir šioje dalyje priimant naują sprendimą – reikalavimą dėl 101 000 Eur dydžio baudos priteisimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

117. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

118. Nagrinėjamoje byloje pareikštas tiek ieškinys, tiek priešieškinis. Įvertinus patenkintų ir atmestų tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų dalį, laikytina, kad byla ieškovės naudai išspręsta 33 proc., atitinkamai atsakovės naudai – 67 proc. Būtent tokiomis proporcijomis skirstytinos ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis), nes nenustatyta pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

119. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

120. Sprendžiant nagrinėjamos bylos dalyvių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgiama į pagal Rekomendacijas apskaičiuotus rekomenduojamus atlyginti maksimalius išlaidų už atitinkamus procesinius dokumentus ar procesinius veiksmus dydžius, parengtų procesinių dokumentų, atliktų procesinių veiksmų pobūdį, turinį, atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas.

121. Ši civilinė byla vertintina kaip sudėtinga tiek dėl joje nustatinėtinų faktinių aplinkybių pobūdžio ir apimties, tiek dėl spręstinų teisės klausimų. Įvertinus bylos sudėtingumą, ginčo specifiškumą, šalių advokatų darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teismo posėdžiuose, yra pakankamas pagrindas abiejų ginčo šalių patirtas atstovavimo išlaidas pripažinti pagrįstomis visa apimtimi.

122. Bylos duomenimis, ieškovė UAB „Projektana“ iš viso patyrė 24 211 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ – 20 143,39 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byla ieškovės naudai išspręsta 33 proc., jai iš atsakovės priteistina 7 989,63 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 13 496,07 Eur (67 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 5 506,44 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

123. Nagrinėjant bylą patirta 29,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pagal patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų proporciją, į valstybės biudžetą iš ieškovės priteistina 19,97 Eur (29,80 Eur x 67 proc.), iš atsakovės – 9,83 Eur (29,80 Eur x 33 proc.) procesinių dokumentų išlaidoms atlyginti (CPK 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

124. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 2 762 Eur dydžio žyminį mokestį ir patyrė 3 630 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 420 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinus bylos sudėtingumą, šalių advokatų galimas darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus apeliaciniame procese, abiejų ginčo šalių patirtos teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

125. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (43 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistina 2 748,56 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 1 379,40 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 369,16 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti. Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“ (juridinio asmens kodas 135738747) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“ (juridinio asmens kodas 144609363) 51 458,33 Eur (penkiasdešimt vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 33 centus) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 51 458,33 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 506,44 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus šešis eurus 44 centus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“ (juridinio asmens kodas 135738747) 19,97 Eur (devyniolika eurų 97 centus), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ (juridinio asmens kodas 144609363) – 9,83 Eur (devynis eurus 83 centus) į valstybės biudžetą procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nurodytos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pateikti Šiaulių apygardos teismui.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“ (juridinio asmens kodas 144609363) iš teismo depozitinės sąskaitos atsakovės 2020 m. spalio 7 d. įmokėto užstato likutį – 1 561,30 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 30 centų)“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ (juridinio asmens kodas 144609363) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Projektana“ (juridinio asmens kodas 135738747) 1 369,16 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 16 centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Romualda JanovičienėLaima RibokaitėTomas Venckus