Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria leista nuteistajam M. Ž. išvykti į darbo komandiruotę į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dienomis, įpareigojant po komandiruotės pateikti probacijos skyriui kelionę patvirtinančius dokumentus, bei nuteistajam M. Ž. ir Šiaulių apygardos probacijos tarnybai išaiškinta, kad nuteistajam M. Ž. leidžiama išeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai susiję su darbu arba mokymusi, be atskiro probacijos skyriaus leidimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos – (duomenys neskelbtini), neatlikus 3 metų 11 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyviąją probuojamojo asmens priežiūrą 3 mėnesių laikotarpiui, nustatant 3 įpareigojimus: sumokėti 8 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per lygtinio paleidimo laikotarpį padengti įsiskolinimą pagal gautus vykdomuosius raštus dėl ieškinių – 6599372,01 Lt sumai.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi M. Ž. prašymą tenkino ir leido nuteistajam M. Ž. išvykti į darbo komandiruotę į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dienomis, įpareigojant po komandiruotės pateikti probacijos skyriui kelionę patvirtinančius dokumentus. Be to, nuteistajam ir Šiaulių apygardos probacijos tarnybai teismas išaiškino, kad nuteistajam M. Ž. leidžiama išeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai susiję su darbu arba mokymusi, be atskiro probacijos skyriaus leidimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Nutartyje teismas pažymėjo, kad M. Ž. nustatytas įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nėra tapatus įpareigojimui neišeiti iš namų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, leidimo. Teismas padarė išvadą, kad, jei išėjimas iš namų nurodytu laiku yra susijęs su darbu, joks leidimas nereikalingas, ir nurodė, kad teismui neaišku, kodėl esant įstatymuose nenumatytai leidimo išdavimo procedūrai, Šiaulių apygardos probacijos tarnyba neleidžia nuteistajam išvykti darbo reikalais, nes tokio draudimo nenumato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas), tai nenumatyta ir nutartyje dėl lygtinio paleidimo. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad išeinant iš namų nurodytomis valandomis darbo ar mokymosi reikalais probuojamasis turi probacijos skyrių informuoti apie numatomą išvykimą.

Skunde teigiama, kad 2014 m. rugsėjo 26 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties dalis, kuria duotas išaiškinimas probuojamajam ir Šiaulių apygardos probacijos tarnybai dėl atskiro leidimo gavimo nereikalingumo, yra nepagrįsta ir neteisėta. Skunde pažymima, kad teismas, išaiškinęs nuteistajam ir probacijos tarnybai dėl kreipimosi gauti leidimą išvykti iš gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nereikalingumo, nepagrįstai susiaurino Probacijos įstatymo suteiktas probacijos tarnybai teises, viršijo paduoto prašymo ribas, netinkamai traktavo galiojančią Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi paskirtą vieną iš įpareigojimų – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Skunde taip pat nurodoma, kad Probacijos įstatymas numato, jog teismo sprendimus, kuriais paskirta probacija, ir probuojamųjų priežiūrą vykdo probacijos tarnybos. To paties įstatymo 4 str. yra nurodyta, kad probacijos tikslas yra užtikrinti aprobuojamųjų resocializaciją ir mažinti nusikalstamų veikų recidyvą. Minėto įstatymo 14 str. yra nurodytos bendrosios probuojamųjų asmenų pareigos ir viena iš jų (4 punktas) yra pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos ribų. Šioje normoje išdėstytas bendro pobūdžio reikalavimas dėl pranešimo apie išvykimą už gyvenamosios vietos ribų ir nedetalizuota, ar probuojamasis dėl išvykimo turi kreiptis į probacijos tarnybą dėl kiekvieno išvykimo atskirai, ar gauti ilgalaikį leidimą išvykti. Prokurorė pastebi, kad ilgalaikis leidimas išvykti iš gyvenamosios vietos nenumatytas Probacijos įstatyme ir kituose įvairių bausmių vykdymo klausimus reglamentuojančiuose įstatymuose – Bausmių vykdymo kodekse ir kt. Skunde teigiama, kad šiuo metu susiklostė tokia praktika, kad probacijos tarnybos, siekdamos užtikrinti probuojamojo elgesio kontrolę, reikalauja, kad probuojamasis dėl leidimo išvykti kreiptųsi kiekvieną kartą, o leidimai išvykti į užsienio valstybę nė viename įstatyme nenumatyti. Nesutikdamas su probacijos tarnybos sprendimu – žodiniu ar rašytiniu, probuojamasis turi teisę apskųsti jį teismui.

Prokurorės nuomone, probuojamajam M. Ž. paskirta poveikio priemonė – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, – yra įpareigojanti neišvykti iš gyvenamosios vietos (tokiu būdu probacijos tarnyba kontroliuoja jo, kaip nuteistojo elgesį) rodo jo nevienkartinis siekimas panaikinti šią poveikio priemonę. 2013 m. rugsėjo 13 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas netenkino jo prašymo dėl įpareigojimo panaikinimo, nutartyje nurodydamas, kad nuteistasis siekia panaikinti jam nepalankų ir jo gyvenimą apsunkinantį teismo įpareigojimą ir kad panaikinus įpareigojimą neliktų jokios realios nuteistojo kontrolės. 2014 m. birželio 27 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismas buvo patenkinęs nuteistojo M. Ž. prašymą, pakeitęs Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį ir pakeitęs paskirtą įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, į kitą – tęsti darbą, tačiau šią nutartį Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 21 d. nutartimi panaikino ir paliko galioti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo nutartį. 2014 m. rugpjūčio 19 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas nutartimi netenkino prašymo leisti M. Ž. nuolatinai išvykti į komandiruotes į užsienio valstybes, nutartyje pažymėdamas, kad teismas negali išduoti nuolatinio leidimo išvykti į užsienį dėl galimai būsimų (ar nebūsimų) darbinių funkcijų vykdymo užsienyje, nes nepateikti darbo funkcijas pagrindžiantys dokumentai, kad bus nuolatinai dirbama užsienyje. Taip pat teismas pastebėjo, kad nuteistasis siekia, kad būtų panaikintas jam nepalankus teismo įpareigojimas.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismui priimant skundžiamąją 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį dėl leidimo išvykti į užsienio valstybę darbo reikalais, nebuvo pateikti jokie dokumentai, kad išvykstama tikrai darbo reikalais – įsakymų dėl komandiruotės, apmokėjimo ir pan. Prokuroras ir probacijos tarnybos atstovas, dalyvavę teismo posėdyje, prašė duoti tik vienkartinį leidimą išvykti. Probacijos tarnybai pateikti tik kelionės bilietai.

2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi teismas, duodamas išaiškinimą nuteistajam ir probacijos skyriui dėl atskiro probacijos skyriaus leidimo išvykti darbo ar mokymosi reikalais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, prokurorės nuomone, neįvertino probuojamajam paskirtos poveikio priemonės reikšmės – iš visų jam paskirtų poveikio priemonių tik ši priemonė yra realiai leidžianti kontroliuoti nuteistojo elgesį, nes įpareigoja gyventi jo paties nurodomoje vietoje ir Lietuvoje, be atitinkamos priežasties ir kompetentingų institucijų leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Lietuvos Respublikos įstatymai bausmių vykdymo srityje veikia tik mūsų valstybės teritorijoje, su užsienio valstybėmis sudarytų sutarčių nėra. Poveikio priemonė – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, šiuo konkrečiu atveju yra vienintelė reali priemonė, garantuojanti teismo paskirtos bausmės įvykdymą.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamojoje nutartyje pateikdamas išaiškinimą dėl probacijos tarnybos leidimo nereikalingumo, teismas neįsigilino į Probacijos įstatymo, Baudžiamojo kodekso nuostatas bausmių skyrimo ir vykdymo srityje, duodamas nepagrįstą pagrindą nukrypti nuo įstatymų reikalavimų vykdant nuosprendžius, suklaidino nuteistąjį ir susiaurino probacijos tarnybos teises.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos skundas tenkinamas.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi M. Ž. buvo nustatytas įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, taikant intensyviąją probuojamojo asmens priežiūrą. Akivaizdu, kad pritaikius šią priemonę, nuteistasis buvo įpareigotas gyventi jo paties nurodytoje vietoje Lietuvoje. Tai reiškia, kad M. Ž. be atitinkamos priežasties ir kompetentingų institucijų leidimo neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Todėl M. Ž. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl leidimo išvykti į tarnybinę komandiruotę užsienyje. Kaip teisingai nurodė skundą padavusi prokurorė, Probacijos įstatymo 14 str. 4 p. yra nustatyta bendra probuojamojo asmens pareiga – pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos ribų, nedetalizuojant, ar probuojamasis dėl išvykimo turi kreiptis į probacijos tarnybą dėl kiekvieno išvykimo atskirai, ar gauti ilgalaikį leidimą išvykti. Atkreipiamas dėmesys, kad ilgalaikis leidimas išvykti iš gyvenamosios vietos nenumatytas nei Probacijos įstatyme, nei kituose bausmių vykdymo klausimus reglamentuojančiuose įstatymuose. Be to, įvertinus tai, kad Lietuvos probacijos tarnybų veiklos teritorija yra tik Lietuvos Respublikoje ir probuojamajam išvykus į užsienį probacijos tarnyba neturėtų galimybės užtikrinti nuteistojo priežiūros, šiuo metu susiklostė praktika, kad probacijos tarnybos, siekdamos užtikrinti probuojamojo elgesio kontrolę, reikalauja, jog probuojamasis dėl leidimo išvykti kreiptųsi kiekvieną kartą. Teismas taip pat negali išduoti nuolatinio leidimo išvykti į užsienį dėl galimai būsimų darbinių funkcijų užsienyje vykdymo, kadangi būsimos komandiruotės, jei jos nepagrįstos jokiais dokumentai, yra būsimi įvykiai ir teismas iš anksto negali numatyti ar šie įvykiai tikrai įvyks.

Taigi atsižvelgus į Probacijos įstatymo nuostatas bei susiklosčiusią praktiką, laikytina, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartyje papildomai nurodydamas, kad nuteistajam M. Ž. leidžiama išeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai susiję su darbu arba mokymusi, be atskiro probacijos skyriaus leidimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, nepagrįstai susiaurino probacijos tarnybos teises, įtvirtintas Probacijos įstatyme, nukrypo nuo Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, reglamentuojančių bausmių vykdymą, nukrypo ir nuo jau susiformavusios praktikos taikant minėtų įstatymų normas. Taip spręsdamas teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad probacijos tarnybos privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą bei kontroliuoti probuojamųjų asmenų elgesį. Nuteistajam M. Ž. išvykus į kitą valstybę, probacijos tarnyba, kuri privalo kontroliuoti, kaip nuteistasis vykdo teismo paskirtus įpareigojimus (o jei jų nevykdo – imtis atitinkamų priemonių), neturi galimybės užtikrinti nustatytų įpareigojimų laikymosi kontrolę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, sprendžiama, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai papildomai išaiškino, kad nuteistajam M. Ž. leidžiama išeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai susiję su darbu arba mokymusi, be atskiro probacijos skyriaus leidimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 3 p.,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį pakeisti:

panaikinti nutarties dalį, kuria nuteistajam ir Šiaulių apygardos probacijos tarnybai išaiškinta, kad nuteistajam M. Ž. leidžiama išeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai susiję su darbu arba mokymusi, be atskiro probacijos skyriaus leidimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.