Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

veikdamas CPK 62² straipsnio nustatyta tvarka, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei užsienio įmonei „Ryanair DAC“ dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

II. Atsakovės atsikirtimų santrauka

III. Ieškovo dubliko santrauka

IV. Atsakovės tripliko santrauka

V. Procesiniai sprendimai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos

Motyvuojamoji dalis

VI. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas konstatuoja:

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai išplėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.). Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

21. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

22. Iš byloje pateiktų keleivių bilietų matyti, kad keliavo 9 keleiviai (Failas 1 / p. 7 – 16). Ieškovės pateikti įrodymai apie skrydžio sutrikimą ir keleivių komentaras patvirtina, kad atsakovės 2024 m. rugpjūčio 21 d. vykdytas skrydis iš Riminio (RMI) į Kauną (KUN) Nr. (duomenys neskelbtini) vėlavo atvykti, todėl keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo numatyta jų kelionės dokumentuose (Failas 1 / p. 35 - 42).

24. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 EUR visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 EUR visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500 – 3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 EUR visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta. Atstumas tarp Riminio ir Kauno yra 1 453,33 km, todėl nurodyti keleiviai įgijo teisę reikalauti iš atsakovės kiekvienam iš jų išmokėti 250,00 EUR dydžio kompensaciją.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių

25. Atsakovė neginčija ieškovės teisės sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sutartis su atsakovės skrydžių keleiviais, nekelia klausimo, ar ieškovės ir keleivių galimai sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys atitinka CK 6.101 straipsnio nuostatas. Tačiau atsakovė nurodė, kad jam pagrįstų abejonių kelia ieškovės byloje pateiktos keleivių reikalavimo teisių perleidimo sutartys, mano, kad jos iš tiesų keleivių nebuvo pasirašytos.

26. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008). Reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuoja CK 6.101–6.110 straipsniai. Cesijos sutartimi cedentas perduoda cesionarijui tam tikrą teisę sutarties arba įstatymo pagrindu. Reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020). Taigi cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017).

27. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

28. Ieškovė kartu su ieškiniu byloje pateikė su klientais sudarytas 2024 m. rugpjūčio 22 d., 2024 m. rugpjūčio 22 d., 2024 m. rugsėjo 28 d. ir 2024 m. rugsėjo 30 d. reikalavimų perleidimo sutartis (Failas 1 / p. 17-34).

29. Reikalavimo perleidimo sutarties formai įstatymas kelia tokius pat reikalavimus kaip ir pagrindinei prievolei (CK 6.103 straipsnis). Jeigu reikalavimas atsirado, pavyzdžiui, iš sutarties, kuriai reikėjo paprastos rašytinės formos, tai ir reikalavimo perleidimo sutartis turi būti sudaryta mažiausiai paprasta rašytine forma. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.228⁸ straipsnio 1 dalimi nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones.

30. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

31. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Ieškovė kartu su dubliku byloje pateikė keleivių ir ieškovės sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių parašų sertifikatus, iš kurių matyti, kada keleiviai pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis, juose nurodomas IP adresas bei įrenginys, kuriuo keleiviai pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis (Failas 1 / p. 75-90).

32. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepimu nepateikė atskiro neturtinio reikalavimo pripažinti ieškovės su klientais sudarytų reikalavimo sutarčių iš esmės negaliojančiomis, tačiau tik išreiškia abejonę dėl sudarytų sutarčių patikimumo. Atsakovei išaiškintina, kad nagrinėjamu atveju byla neturi viešojo intereso pobūdžio, todėl teismas ex officio (pagal pareigas) negali spręsti dėl sutarčių negaliojimo, atsakovui nepateikus atskiro neturtinio reikalavimo ir už jį nesumokėjus atskiro žyminio mokesčio.

33. Sutiktina su ieškovės dublike pateikta nuomone, kad sutarties sudarymo faktas yra patvirtinamas bilietų apmokėjimo faktu, po kurio atsakovė suteikia prieigą prie elektroninių bilietų konkretiems juos įsigijusiems keleiviams. Keleivio įsigytas bilietas yra elektroninis dokumentas, todėl ir keleivių oro vežimo sutartis yra sudaroma elektroniniu būdu sutinkamai su CK 6.809 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta laikyti, kad keleiviai turi teisę reikalavimo perleidimo sutartis sudaryti analogiškai – elektroniniu būdu, o ieškovės į bylą pateiktos sutartys yra sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių originalai.

34. Teismo vertinimu, iš byloje ieškovės pateiktų reikalavimo perleidimo sutarčių nustatyta, kad reikalavimo perleidimo rašytinės sutartys sudarytos nuotoliniu būdu, o ieškovės byloje pateikti skrydžio bilietai patvirtina, kad ieškovės klientai buvo vėlavusio skrydžio Riminis (RMI) – Kaunas (KUN), Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviai. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovę ir keleivius siejo tarpusavio santykiai, nuotoliniu būdu buvo pasirašytos rašytinės reikalavimo perleidimo sutartys atitinkančios esminius įstatyme nustatytus reikalavimus, o atsakovės abejonės dėl reikalavimo perleidimo sutarčių atmestinos kaip nepagrįstos.

35. Taigi, nustačius, kad nurodyti keleiviai reikalavimo teisę dėl jiems priklausančios kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 už pavėluotą 2024 m. rugpjūčio 21 d. skrydį Nr. (duomenys neskelbtini) perleido ieškovei ir atsakovei neįrodžius (ir neįrodinėjant), kad ginčo skrydžio vėlavimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, neginčijant kompensacijos dėl minėto skrydžio, bei iš byloje nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė jai sumokėtų keleiviams pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktą priklausančią 250 EUR kompensaciją (vienam keleiviui). Atsižvelgiant į tai, ieškinys laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas – priteisiant ieškovei iš atsakovės iš viso 2 250 EUR dydžio kompensaciją (9 keleiviai po 250 EUR).

36. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (2 250 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

38. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

39. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinio parengimą maksimalus koeficientas yra 2,5. Ieškinys šiuo atveju parengtas 2025 m. III ketvirtį, todėl taikant 2025 m. II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 337,70 EUR, maksimalią ieškinio parengimo išlaidų sumą sudarytų 5 844,25 EUR suma.

40. Ieškovė prašo atlyginti jai 1 573 EUR bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti už bylos dokumentų analizę, vertimą į lietuvių ir anglų kalbas, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimą ir pateikimą teismui bei atstovavimą byloje; ieškovė taip pat patyrė 51 EUR išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti. Ieškovės prašymas grindžiamas 2025 m. rugpjūčio 15 d. PVM sąskaita faktūra ir 2025 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo nurodymu (Failas 1 / p. 48-49).

41. Atsakovė nesutinka su prašomu priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai dydžiu ir laiko jį neproporcingu bei nepagrįstu, atsižvelgiant į ieškovės procesinio elgesio pobūdį, konkrečios bylos turinį bei faktines aplinkybes. Atsakovė nurodė citatą iš Panevėžio apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5449-1137/2025 kurioje nurodyta, kad ieškovė šiais metais jau pateikė 518 analogiško pobūdžio ieškinius kuriuose iš esmės keičiasi tik anketiniai šalių duomenys. Atsakovė pateikia eilę horizontalių precedentų.

42. Teismuose yra eilė horizontalių precedentų, kur ieškovės bylinėjimosi išlaidos buvo mažinamos ir ne mažesnė eilė, kur išlaidos nebuvo mažinamos, todėl horizontalus precedentas nėra galutinai susiformavęs. Yra suformuotas vertikalus precedentas, kuris yra privalomas pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus 2025 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-127-656/2025, buvo nagrinėjama analogiška situacija. Minėtos nutarties 26 punkte apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad abi bylos šalys yra verslo įmonės, ginčijamų bylinėjimosi išlaidų sumą nėra reikšminga atsakovės veiklai, todėl teismui ex officio (pagal pareigas) mažinti bylinėjimosi išlaidas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Taigi, pagal vertikalų precedentą, nėra pagrindo mažinti išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir buvo priteista 726 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1326-794/2025 38 ir 40 punktuose taip pat nurodyta, kad ginčo apimtis ir pobūdis nėra akivaizdžiai tokie nesudėtingi, kad sudarytų pagrindą mažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir aplinkybės apie tai, kad ieškovė specializuojasi tokiose bylose savaime nereiškia, kad byla yra nesudėtinga, be to, ieškovė bylinėjimosi išlaidas byloje patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kas sąlygojo ieškovės kreipimąsi į teismą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą, t. y. atsakovė nesiekė ginčo spręsti taikiai ikiteismine tvarka, todėl atsakovės apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė.

43. Nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovas turėjo tinkamai paruošti bei išversti visus ieškinio priedus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Vertimus atliko ieškovės atstovas, taigi nebuvo patirta papildomų profesionalaus vertimo išlaidų, o tai pagrindžia, kad ieškinio parengimui reikėjo papildomų laiko sąnaudų. Darbo laiko sąnaudos ieškiniui ir jo priedams paruošti priklauso nuo keleivių skaičiaus, kurių šiuo atveju buvo net 9, todėl faktinių aplinkybių įvertinimas bei priedų parengimas galėjo užimti daugiau laiko nei panašiose byloje. Be to, ieškovė bylinėjimosi išlaidas byloje patyrė dėl atsakovės neveikimo, kas sąlygojo ieškovės kreipimąsi į teismą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą, t. y. atsakovė nesiekė ginčo spręsti taikiai ikiteismine tvarka, neginčydama reikalavimų, savo prievolių nevykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl pačios atsakovės kaltės. Be to, ieškovė galėjo kreiptis į teismą 9 savarankiškais ieškiniais, siekdama padidinti bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškovė, veikdama sąžiningai, kreipėsi vienu jungtiniu ieškiniu, todėl 1 573 EUR suma, kas sudarytų 174,78 EUR (1 573 / 9) už vieną perimtą reikalavimą, yra minimali, todėl negali būti mažinama. Netgi vadovaujantis atsakovės pateikta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-693-392/2025, nėra pagrindo mažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes nors apeliacinės instancijos teismas dėl to paties skrydžio analogiškoje byloje ir sumažino ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidos priteistos už vieną reikalavimą sudarė 363 EUR (726 / 2). Nagrinėjamoje byloje priteistinos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į keleivių skaičių yra net daugiau nei du kartus mažesnės, nei atsakovės pateiktoje apeliacinės instancijos teismo nagrinėtoje byloje, taigi šioje byloje nepriteisti visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

44. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas 1 624,00 EUR sudaro: 51 EUR žyminis mokestis ir 1 573 EUR teisinės pagalbos išlaidos, kurios pagrįstos, pateiktos laiku, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės užsienio įmonės „Ryanair DAC“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 2 250,00 EUR (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt euro) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 2 250,00 EUR (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt euro) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2025 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 624,00 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt keturis euro) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.