- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-27
- Bylos Nr.
- e2-606-618/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00652-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.18Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ atstovui advokatui G. G.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 101 360,88 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus grindžia šiais motyvais:
Šalies argumentai
1.1. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Pilkasis granitas“ bankroto bylą, bankroto administratore paskirta UAB „Divingas“. UAB „Pilkasis granitas“ buvo įregistruota 1997 m. spalio 6 d. Nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo jai vadovavo atsakovas A. S.. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Pilkasis granitas“ akcininkė nuo 2011 m. vasario 11 d. buvo A. S. sutuoktinė S. S.. UAB „Pilkasis granitas“ apskaitą tvarkė A. S. (laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d.) ir vyr. buhalterė S. S. (laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo). Pagal turimus duomenis (turto areštų akto registrai), kurie yra laikomi viešais duomenimis, iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Pilkasis granitas“ turtui galiojo 11 turto areštų ir areštai buvo panaikinti tik po bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi, su vėlesniais pakeitimais, buvo patvirtinta UAB „Pilkasis granitas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 1 144 822,43 Eur sumai. Bankroto bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nebeturi turto ir jokia apimti bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai nebus tenkinami.
1.2. Pabrėžia, jog Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-377-889/2022 pripažino UAB „Pilkasis granitas“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1028-407/2022 Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje nusprendė, kad bendrovė 2017 m. birželio 30 d. jau buvo nemoki (43 punktas). Teismas laikė reikšminga tai, kad bendrovės vadovas, asmuo, geriausiai žinantis bendrovės finansinę padėtį, turėjo ir galėjo suvokti, jog įmonė pagal 2017 m. birželio 30 d. balansą yra nemoki, kadangi būtent bendrovės vadovas teismui, nagrinėjančiam restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, pateikė tikrovės neatitinkančius finansinės atskaitomybės dokumentus, pavaizduodamas bendrovės turtą daug didesnį, nei jis faktiškai buvo. Teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo metmenyse duomenys apie bendrovės finansinę padėtį buvo pateikti netikslūs ir neteisingi, o bendrovės vadovas suprato ir turėjo suprasti, kad reikalinga nedelsiant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (61 punktas). Pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėję teismai taip pat nustatė, jog UAB „Pilkasis granitas“ veikla buvo perkelta į naują atsakovo įsigytą įmonę UAB „Deko grupė“, kuriai perėjo nemokios įmonės gautina nauda, o skoliniai įsipareigojimai liko jau nemokiai UAB „Pilkasis granitas“. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „Deko grupė“ faktiškai išrašė sąskaitą faktūrą už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus kurių vertė 18 812,99 Eur (be PVM). Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės, kai bendrovės vadovas A. S., geriausiai žinodamas bendrovės finansinę padėtį, turėjęs ir galėjęs suvokti, jog įmonė pagal 2017 m. birželio 30 d. balansą yra nemoki, nesikreipė laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, o tęsė nuostolingą veiklą didindamas įsipareigojimus kreditoriams bei mažindamas įmonės turtą ir pajamas, tame tarpe perkeldamas įmonės veiklą į naujai įsigytą kitą savo įmonę UAB „Deko grupė“. Tokiais savo veiksmais buvęs bendrovės vadovas A. S. padarė žalą UAB „Pilkasis granitas“ ir jos kreditoriams. Atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė yra nustatyti prejudicinių aktų forma, bei preziumuojama, kad ieškovės prašoma priteisti žala yra įrodyta ir ji yra priežastiniu ryšiu susijusi su nustatytais neteisėtais veiksmais, o atsakovui tenka procesinė pareiga paneigti prašomos priteisti žalos dydį.
1.3. Akcentuoja, jog atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintas savo pareigas bendrovei UAB „Pilkasis granitas“ bei teisės aktų imperatyvias nuostatas ir tuo pasireiškia jo veiksmų neteisėtumas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1028-407/2022 pripažino bankrotą tyčiniu bei nustatė buvusio vadovo neteisėtus veiksmus, pažeidžiant pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai UAB „Pilkasis granitas“ ir neteisėtai perkeliant UAB „Pilkasis granitas“ į susijusią įmonę UAB „Deko grupė“. Laiko, kad atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, yra nustatytos prejudicinių faktų forma ir šioje byloje nebegali būti ginčijami. Atsakovas pažeidė savo lojalumo pareigą įmonei, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, veikė prieš įmonės interesus.
1.4. Pažymi, jog žala atsirado atsakovui laiku neinicijavus bankroto bylos iškėlimo, dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo yra 60 804,98 Eur. Ši žala yra apskaičiuojama kaip skirtumas tarp ieškovės įsipareigojimų 2017 m. birželio 30 d. (įmonei tapus nemokiai) – 924 570,02 Eur sumos ir ieškovės įsipareigojimų 2017 m. gruodžio 31 d. (kai atsakovas 2018 m. sausio 7 d. pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo) – 985 375 Eur sumos (985 375 Eur – 924 570,02 Eur = 60 804,98 Eur). Pažymi, kad apskaičiuojant žalą ieškovė vadovaujasi UAB „Pilkasis granitas“ 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. balansais, kuriuos sudarė ir pasirašė pats atsakovas. Ieškovės žalą taip pat sudaro netesybos, apskaičiuotos ieškovės kreditoriams už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Netesybų suma nebuvo įtraukta į 2017 m. gruodžio 31 d. balansą. Žalos dydis dėl paskaičiuotų netesybų yra 22 821,51 Eur. Atsakovui pažeidus pareigą laiku inicijuoti bankroto bylą UAB „Pilkasis granitas“ buvo padaryta 82 547,89 Eur (60 804,98 + 21 742,91) žala. Įmonei tapus nemokiai ir tęsiant nuostolingą veiklą, atsakovo vadovavimo laikotarpiu įmonės bendras įsipareigojimų (skolų) dydis išaugo 93 868,43 Eur suma ir ši išaugusi įmonės skolų suma bankroto byloje nebus padengta. Egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.
1.5. Nurodo, jog UAB „Pilkasis granitas“ veiklos perkėlimu į UAB „Deko grupė“ taip pat padaryta žala. Tuo laikotarpiu, kai atsakovas delsė inicijuoti bankroto bylą jo vadovautai jau nemokiai įmonei, jis organizavo UAB „Pilkasis granitas“ veiklą taip, kad būtų dar labiau pabloginta finansinė padėtis, perkeliant turtą (gautinas lėšas) į kitą susijusią bendrovę UAB „Deko grupė“. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi taikė ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą įmonės tyčinio bankroto prezumpciją nustatančią, kad dalis UAB „Pilkasis granitas“ veiklos buvo perkelta į susijusią įmonę UAB „Deko grupė“. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad UAB „Deko grupė“ perėmė objektą iš UAB „Alingra“, kuriame prieš tai dirbo UAB „Pilkasis granitas“, pasirašė rangos sutartį ir atliko darbus, kai įmonėje UAB „Deko grupė“ nebuvo įdarbintas nė vienas darbuotojas; darė išvadą, kad UAB „Deko grupė“ neturėjo resursų, jog atliktų 2017 m. rugsėjo 22 d. darbų akte užfiksuotus darbus. Todėl teismas pripažino, jog UAB „Deko grupė“ faktiškai išrašė sąskaitą faktūrą 18 812,99 Eur (be PVM) sumai už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus. Tyčinio bankroto byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir 18 812,99 Eur žalos yra priežastinis ryšys, nes UAB „Deko grupė“ iš užsakovo UAB „Alingra“ 18 812,99 Eur sumą gavo už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus. Jeigu UAB „Pilkasis granitas“ veikla nebūtų perkelta į UAB „Deko grupė“, nurodytą 18 812,99 Eur sumą būtų gavusi UAB „Pilkasis granitas“.
1.6. Akcentuoja, jog įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, atsakovo kaltė yra preziumuojama. Pagal teismų praktiką, juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste, nes dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos.
2. Atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. sprendimu už akių ieškinį (pradinį) tenkino, priteisė iš atsakovo 101 360,88 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos – 101 360,88 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. lapkričio 25 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 749,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Kauno apygardos teisme 2023 m. balandžio 28 d. gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašė peržiūrėti 2023 m. vasario 23 d. Kauno apygardos teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-604-343/2023: panaikinti 2023 m. vasario 23 d. Kauno apygardos teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-604-343/2023, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad:
4.1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose civilinėje byloje Nr. e2SP-13587-1067/2017 priimta 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtinta UAB „Alingra‘ ir UAB „Pilkasis granitas“ taikos sutartis: 1. Šalys susitaria nutraukti Rangos sutartį abiejų Šalių sutarimu (Rangos sutarties 16.1.1. punktas). Paskutinė Rangos sutarties vykdymo diena yra 2017 m. rugsėjo 1 d.; Iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Rangovas privalo atlikti, pabaigti ir, vadovaudamasis Rangos sutarties nuostatomis, perduoti užsakovui šiuos darbus objekte: 1 aukšto betoninių blokelių mūrijimas laiptinėje; 1 aukšto pamatų blokelių tarpų užtaisymas betonu;1 aukšto keraminių blokų sienų mūrijimas, kai sienų storis 200 mm (1 aukšto mūras); 1 aukšto keraminių blokų pertvarų mūras; 1 aukšto monolitinių gelžbetonių sąramų betonavimas; 1 aukšto gelžbetoninių juostų (vainiko) padarymas įrengiant klojinius; 1 aukšto tarpbutinių sienų šiltinamosios izoliacijos įrengimas. Ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 1d. Rangovas privalo perdavimo - priėmimo aktu grąžinti Užsakovui Objekto statybos aikštelę ir visą Užsakovui priklausančią Objekto projektinę dokumentaciją; 5. Jei Rangovas pilnai neįvykdo šios sutarties 3 punkte numatytos pareigos, jis privalo mokėti Užsakovui po 200 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant atskirai už kiekvieną nepabaigtą ir tinkamai neperduotą darbų poziciją, aprašytą šio sutarties 3.1 - 3.7 punktuose; Jei Rangovas pilnai neįvykdo šios sutarties 4 punkte numatytos pareigos, jis privalo mokėti Užsakovui baudą, lygią 1 procentui Rangos sutarties kainos, už kiekvieną uždelstą dieną, kuri Rangovo supratimu ir sutikimu yra laikoma minimaliais, sąžiningais, teisingais ir neįrodinėtinais Užsakovo nuostoliais, patirtais dėl tokio pažeidimo; Šalys šia sutartimi galutinai išsprendžia tarp jų kilusias piniginio pobūdžio pretenzijas: Rangovas pripažįsta, kad 2017 m. kovo 22 d. prašymu dėl avansinio mokėjimo paprašė Užsakovo avansu sumokėti 38 785,05 Eur medžiagų, reikalingų Objekto statybai, pirkimui, bei įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 30 d. grąžinti avansą Užsakovui. Rangovas pripažįsta, kad šios sutarties sudarymo dieną negrąžintas Užsakovui avanso likutis lygus 6 316,07 Eur.; rangovas pripažįsta, kad Užsakovas, Rangovo prašymu, savo lėšomis pirko medžiagas, reikalingas Objekto statybai, ir perpardavė jas Rangovui; Rangovas pripažįsta, kad šios sutarties sudarymo dieną jis yra skolingas Užsakovui 6 967,78 Eur pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras Nr.AL0000000003, AL0000000005, AL0000000006, AL0000000007, AL0000000008, AL0000000009, AL00000000010, AL00000000011, AL00000000012, AL00000000013; Šalys fiksuoja, kad šios sutarties sudarymo dieną Rangovo skola Užsakovui lygi 13 283,85 Eur (šios sutarties 7.1 ir 7.2 punktai).; Užsakovas, vadovaudamasis Rangos sutarties 13.7 punktu, Rangos sutarties vykdymo metu buvo sulaikęs 7273,16 Eur Rangovo naudai mokėtinų sumų; Vadovaudamosi Rangos sutarties 16.6. 16.8. 16.9. punktais, šalys sutaria, kad Rangovo skola Užsakovui yra sumažinama iki 6 010,69 Eur (t. y. 13283,85 Eur - 7 273,16 Eur), o Užsakovas nebetenka pareigos sumokėti Rangovui šios sutarties 7.4 punkte numatytos sumos; Rangovas pareiškia ir patvirtina, kad atsisako savo teisės reikalauti, jog užsakovas sumokėtų jam šios sutarties 7.4 punkte numatytą sulaikytą sumą; Galutinis atsiskaitymas tarp Šalių įvyks po to, kai Rangovas, laikydamasis Rangos sutarties nuostatų, perduos Užsakovui, o Užsakovas priims iš Rangovo darbus, numatytus šios sutarties 3.1 - 3.7 punktuose; Jei Rangovo perduotų ir Užsakovo priimtų darbų (pagal šios sutarties 3.1 - 3.7 punktus) vertė viršys Rangovo skolą Užsakovui (6 010,69 Eur), Užsakovas ne vėliau kaip per 10 dienų sumokės Rangovui skirtumą. Jei Rangovas perduotų ir Užsakovo priimtų darbų (pagal šios sutarties 3.1 - 3.7 punktus) vertė neviršys Rangovo skolos Užsakovui (6 010,69 Eur), Rangovas ne vėliau kaip per 10 dienų įsipareigoja sumokėti Užsakovui skirtumą. Šalys patvirtina, kad Šalys neturi teisės reikalauti viena iš kitos jokių kitų sumų, išskyrus tų, kurios numatytos šiame punkte ir 8 punkte; Užsakovas atsisako 2017 m. rugpjūčio 9 d. pretenzijoje išdėstytų reikalavimų dėl 44 000Eur baudos (už Rangos sutarties nutraukimą dėl Rangovo kaltės), 10 000 Eur baudos (už gamybiniuose protokoluose priimtų įsipareigojimų nevykdymą) bei delspinigių už vėlavimą vykdyti darbus, tačiau tik su sąlyga, kad Rangovas tinkamai ir savalaikiai vykdo šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tai yra esminė šios sutarties sąlyga; Jei Rangovas nevykdo ar netinkamai vykdo šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, vėluoja vykdyti įsipareigojimus ilgiau nei 5 dienas nei kas yra nustatyta šioje sutartyje, Užsakovas turi teisę pareikalauti Rangovo nedelsiant sumokėti 27 000 Eur baudą ir atlyginti kitus Užsakovo nuostolius, kurių nepadengia numatytoji bauda. Rangovas pripažįsta, kad šiame punkte aptarta bauda yra protingo dydžio ir yra laikoma minimaliais, sąžiningais, teisingais ir neįrodinėtinais Užsakovo nuostoliais, patirtais dėl tokio pažeidimo. Šalys pareiškia, kad šia sutartimi yra išsprendžiamas tarp jų kilęs ginčas dėl Rangos sutarties nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.
4.2. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi UAB „Pilkasis granitas“ iškelta bankroto byla. 2018 m. birželio 18 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria patvirtino BUAB „Pilkasis granitas“ kreditorių kreditinių reikalavimų sąrašą, kuriuo patvirtintas kreditoriaus UAB ,,Alingra“ 6 010,69 Eur kreditorinis reikalavimas. Šio kreditorinio reikalavimo, kylančio iš 2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos, BUAB „Pilkasis granitas“ nemokumo administratorius neginčijo, kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog UAB „Pilkasis granitas“ neįvykdė 2017 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų: iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Rangovas privalo atlikti, pabaigti ir, vadovaudamasis Rangos sutarties nuostatomis, perduoti užsakovui šiuos darbus objekte: 1 aukšto betoninių blokelių mūrijimas laiptinėje; 1 aukšto pamatų blokelių tarpų užtaisymas betonu; 1 aukšto keraminių blokų sienų mūrijimas, kai sienų storis 200 mm (1 aukšto mūras); 1 aukšto keraminių blokų pertvarų mūras; 1 aukšto monolitinių gelžbetonių sąramų betonavimas; 1 aukšto gelžbetoninių juostų (vainiko) padarymas įrengiant klojimus; 1 aukšto tarpbutinių sienų šiltinamosios izoliacijos įrengimas, nes liko skolinga UAB ,,Alingra“ 6 010,69 Eur. 2017 m. rugsėjo 12 d. UAB ,,Deko grupė“ sudarė su UAB ,,Alingra“ Statybos darbų rangos sutartį. Sutarties 8.7 punkte šalys nustatė, kad darbai atliekami iš rangovo medžiagų. Užsakovas turi teisę bet kuriuo sutarties vykdymo metu pateikti medžiagas, reikalingas darbams atlikti. Rangovas privalo priimti užsakovo pateiktas medžiagas ir už jas apmokėti užsakovui per sąskaitoje faktūroje nurodytą terminą (arba įskaitant priešpriešinius tarpusavio reikalavimus). 2017 m. rugsėjo 15 d. UAB,,Deko grupė“ direktorius A. S. pateikė prašymą UAB ,,Alingra“ dėl medžiagų pirkimo pagal savaitinį medžiagų poreikio važtaraštį objektui (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 18 d. UAB ,,Alingra“ išrašė UAB ,,Deko grupė“ PVM sąskaitą faktūrą AL 0000000014 491,93 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūrą AL 0000000015 278,30 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūrą AL 0000000016 192,17 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūrą AL 0000000017 20,68 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūrą AL 0000000018 54,45 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūrą AL 0000000019 1220,89 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūrą AL 0000000020 1267,48 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūrą AL 0000000021 1820,69 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūrą AL 0000000022 219,22 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūrą AL 0000000023 72,81 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūrą AL 0000000024 211,08 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūrą AL 0000000025 1417,33 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūrą AL 0000000026 3451,89 Eur sumai. Viso 10 718,92 Eur sumai. 2017 m. rugsėjo 12 d. Statybos darbų rangos sutarties 11.1 punkte nustatyta, kad pagal šią sutartį atlikti darbai ar jų dalis, išskyrus tuos darbus, kurie atlikti su defektais arba neužbaigti, priimami užsakovui ir rangovui pasirašant savaitinį darbų priėmimo aktą, kurį per 3 darbo dienas po atitinkamos savaitės pabaigos parengia rangovas ir pateikia jį užsakovui. Užsakovas, gavęs aktą, preliminariai patikrina atliktų darbų kokybę, apimtį ir kitokį atitikimą sutarties dokumentų sąlygoms. Savaitinis darbų priėmimo aktas turi būti pasirašomas (arba nepasirašomas, nurodant nepasirašymo priežastis) per 3 darbo dienas nuo darbų priėmimo akto gavimo dienos. Sutarties 11.3 p. nustatyta, kad darbų priėmimo aktas laikomas pasirašytu tą dieną, kurią jį pasirašė abi šalys. Sutarties 13.3 p. nustatyta, kad šalys susitaria, kad pagal šią sutartį priklausančius mokėjimus už atliktus darbus užsakovas atlieka rangovui per 7 kalendorines dienas nuo konkrečiam etapui priskirtinų darbų dalies perdavimo užsakovui, pasirašant savaitinį darbų priėmimo perdavimo aktą, dienos. Užsakovui sutarties 11 skyriuje nustatyta tvarka patikrinus ir priėmus rangovo atliktus perduodamo etapo darbus bei šalims pasirašius atliktų ir priimtų darbų priėmimo aktą, rangovas turi teisę pateikti užsakovui sąskaitą faktūrą tiems ir tik tiems darbams, kuriuos užsakovas priėmė. UAB ,,Deko grupė“ ir UAB ,,Alingra“ pasirašė 2017 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1-1, pažymą apie 2017 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus (Forma Nr. 3). Vadovaujantis 2017 m. rugsėjo 12 d. Statybos darbų rangos sutarties 13.3 punktu, UAB ,,Deko grupė“ pateikė UAB ,,Alingra“ 2017 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą DG Nr. 1 bendrai 22 763,72 Eur sumai (18 812,99+3 950,73 (PVM). 2019 m. rugsėjo 12 d. Statybos darbų rangos sutarties 13.6 punkte nustatyta, kad šalys sutaria, kad užsakovas nuo kiekvieno mokėjimo rangovui pagal šią sutartį sulaikys 2 proc. to mokėjimo sumos, siekiant užtikrinti bet kurių rangovo įsipareigojimų pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą. Sutarties 13.7 punkte sutarta, kad užsakovas nuo kiekvieno mokėjimo rangovui pagal šią sutartį ( papildomai prie sulaikymo, numatyto sutarties 13.6 punkte) nuo bet kurio mokėjimo (mokėjimų) sulaikys 6 proc. to mokėjimo sumos, siekiant užtikrinti bet kurių rangovo įsipareigojimų pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą garantiniu laikotarpiu. 2015 m. rugsėjo 15 d. tarp UAB ,,Deko grupė“ ir Gamybinės-komercinės įmonės „Perkūnas“ buvo sudaryta Transporto priemonių nuomos sutartis, kurios pagrindu statybos darbų atlikimui objekte (duomenys neskelbtini), buvo perduota technika. UAB ,,Alingra“ 2017 m. rugsėjo 27 d. į UAB ,,Deko grupė“ pervedė 6 319,66 Eur.
4.3. Teismas sprendime už akių nurodė, kad nagrinėjamu atveju žala, susidariusi laiku neinicijavus bankroto bylos iškėlimo, skaičiuojama nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir ji yra 60 804,98 Eur. Ši žala yra apskaičiuojama kaip skirtumas tarp ieškovės įsipareigojimų 2017 m. birželio 30 d. dienai (įmonei tapus nemokiai) – 924 570,02 Eur sumos ir ieškovės įsipareigojimų 2017 m. gruodžio 31 d. (kai atsakovas 2018 m. sausio 7 d. pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo) – 985 375 Eur sumos (985 375 Eur - 924 570,02 Eur = 60 804,98 Eur). Apskaičiuojant žalą vadovaujamasi UAB „Pilkasis granitas“ 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. balansais, kuriuos sudarė ir pasirašė pats atsakovas. Su šiais argumentais nesutinka. Teismas, apskaičiuojant žalą, vadovavosi UAB „Pilkasis granitas“ 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. balansais, t. y. atliko matematinius veiksmus – apskaičiavo kaip skirtumą (985 375 Eur – 924 570,02 Eur = 60 804,98 Eur). Nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Teismas nesiaiškino, kokiu būdu padidėjo įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d. Reikalavimų suma padidėjo ne dėl to, kad nuo 2017 m. birželio 30 d. bendrovė toliau vykdė veiklos ir sudarinėjo sandorius, ar prisiėmė naujus įsipareigojimus, nes tokių sandorių nebuvo. Kreditorių reikalavimai didėjo dėl objektyvių, nuo atsakovo ir įmonės nepriklausančių veiksnių, bei šių nuostolių dydžiui bankroto bylos iškėlimas ar neiškėlimas neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos, nes: 2017 m. birželio 30 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1113-253/2017 priėmė nutartį, kuria Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą – Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu priteisė iš atsakovės UAB „Pilkasis granitas“ 16 886,09 Eur skolą, 206,14 Eur delspinigius, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. liepos 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 519 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Gistona“. Statybos rangos teisiniai santykiai kilo iš 2015 m. spalio 21 d. sudarytos statybos subrangos sutarties, t. y. yra iki bendrovės UAB „Pilkasis granitas“ teismų nustatyto faktinio nemokumo momento; 2017 m. spalio 15 d. Plungės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2327-225/2017 priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė iš UAB „Pilkasis granitas“ 3 700 Eur skolą, 52,54 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 113 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „Eurometras“. Rangos teisiniai santykiai kilo iš 2017 m. kovo 14 d. sudarytos inžinerinių, topografinių ir kadastrinių darbų atlikimo sutarties Nr. S17/03-6, t. y. yra iki bendrovės UAB „Pilkasis granitas“ teismų nustatyto faktinio nemokumo momento; 2017 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2448-1025/2017 priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė iš atsakovės UAB „Pilkasis granitas“ 39 265,75 Eur skolą, 1 477,65 Eur delspinigius, iš viso 40 743,40 Eur įsiskolinimą, nuo šios sumos 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur sumą ir 1 104 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis) ieškovei UAB „SIMIS“. Prievolė kilo iš 2014 m. vasario 3 d. nuomos sutarties, už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., t. y. yra iki bendrovės UAB „Pilkasis granitas“ teismų nustatyto faktinio nemokumo momento; 2017 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1565-777/2017 priėmė nutartį, kuria padidino ieškovei UAB „Deglas“ iš atsakovės UAB „Pilkasis granitas“ priteistą delspinigių sumą nuo 167,90 Eur iki 1 046 Eur ir turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nuo 114,15 Eur iki 196,75 Eur. Prievolė kilo iš 2016 m. liepos 22 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 2016/07/22-1, t. y. yra iki bendrovės UAB „Pilkasis granitas“ teismų nustatyto faktinio nemokumo momento; 2017 m. rugsėjo 28 d. Plungės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1949-669/2017 priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės UAB „Pilkasis granitas“ 9 990,64 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, palūkanas skaičiuojant: nuo 573,54 Eur skolos dalies skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 21 d.; nuo 617,10 Eur skolos dalies skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 23 d.; nuo 8 800 Eur skolos dalies skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.; iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 315 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Reimeda“; 2017 m. rugsėjo 25 d. Plungės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2- 1926-669/2017 priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė iš UAB „Giresta“ 1 500 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Pilkasis granitas“. Prievolė kilo iš 2016 m. rugsėjo 12 d. sudarytos Pardavimo sutarties, t. y. yra iki bendrovės UAB „Pilkasis granitas“ teismų nustatyto faktinio nemokumo momento; 2017 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-10907-1032/2017 priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovės UAB „Pilkasis granitas“ priteisė 507 Eur skolą, 15 Eur žyminį mokestį ieškovei AB „Senoji Baltija“. Prievolė kilo pagal PVM sąskaitos-faktūros 2015 m. rugsėjo 30 d. Nr. SB150188 - 333 Eur, 2015 m. spalio 30 d. Nr. SB150218 363 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. Nr. SB150265 138 Eur, 2016 0129 Nr. SB160024 - 6 Eur, kurias atsakovė apmokėjo tik iš dalies ir liko neapmokėta 507 Eur skola, t. y. yra iki bendrovės UAB „Pilkasis granitas“ teismų nustatyto faktinio nemokumo momento; 2017 m. liepos 24 d. Plungės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1670-1024/2017 priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė iš atsakovės UAB „Pilkasis granitas“ ieškovei UAB „Klaipėdos statyba“ 349,93 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prievolė atsirado iki bendrovės UAB „Pilkasis granitas“ teismų nustatyto faktinio nemokumo momento. Šiuo atveju teismas formaliai konstatavo, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą, todėl pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą. Vadovas atsako tik už žalą, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jo delsimu inicijuoti bankroto bylą. Šiuo atveju, teismas nenustatė, kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Teismas nenustatinėjo bei nesprendė, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Po 2017 m. birželio 30 d. įmonė neprisiėmė jokių naujų įsipareigojimų, nesudarinėjo naujų sutarčių, neužsakinėjo naujų paslaugų, kurios vėliau nebūtų įvykdytos ir dėl to būtų padidėję bendrovės įsipareigojimai kreditoriams. Priešingai, atsakovas, kaip įmonės vadovas, dėjo visas pastangas tardamasis su kreditoriais dėl galimų atidėjimų, atsiskaitymų ir pan. Teismų priimtais sprendimais po 2017 m. birželio 30 d. priteistos sumos padidino kreditorinius įsipareigojimus, tačiau šie įsipareigojimai buvo kilę iki 2017 m. birželio 30 d., todėl šių nuostolių dydžiui, bankroto bylos iškėlimas ar neiškėlimas neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos, nes prievolės buvo atsiradusios iki faktinio bendrovės nemokumo momento nustatymo, todėl nepriskirtinas jo veiksmais padarytai žalai. 2017 m. spalio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1357-777/2017 nustatyta, jog UAB „Pilkasis granitas“ 2017 m. birželio 15 d. VSDFV biudžetui buvo skolinga 11 125,26 Eur einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2017 m. gegužę. 2017 m. rugpjūčio 16 d. bendrovės pradelstas įsiskolinimas sudaro 24 462,30 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (už 2017 m. gegužę ir birželį). 2017 m. gruodžio 31 d. valstybinio socialinio draudimo įmokos sudarė 68 851,59 Eur. Atsakovas nėra ir negali būti atsakingas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jo veiksmų, ieškovė būtų turėjusi pareigą sumokėti šiuos mokesčius. Ieškovės patirta žala laikytina delspinigiai, apskaičiuoti už ne laiku aptariamų mokesčių sumokėjimą. Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų.
4.4. Teismas sprendimu priteisė žalos dydį dėl paskaičiuotų netesybų 21 742,91 Eur. Netesybų suma nebuvo įtraukta į 2017 m. gruodžio 31 d. balansą. Pagal 2 Verslo apskaitos standarto „Balansas“ 3.1 punktą Įmonės balansas – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog netesybų suma nebuvo įtraukta į balansą, nes nėra pateikta duomenų, detalizuojančių įsipareigojimų padidėjimo (kreditoriaus, skolos dydžio, skolos atsiradimo pagrindo ir kt.). Nepateikta duomenų, kokiu pagrindu buvo paskaičiuotos netesybos. Kaip galima spręsti iš ieškinio 34 punkte nurodytų aplinkybių, netesybos buvo prašomos patvirtinti po bankroto bylos iškėlimo. Reikalavimai dėl netesybų buvo pareikšti jau po bankroto bylos iškėlimo, kylantys iš šių sutarčių jau iškėlus bankroto bylą, negali būti priskirtini atsakovo veiksmais padarytai žalai. Didesnis bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų dydis nei neteisėto neveikimo metu egzistavęs pradelstų įsipareigojimų dydis per se nereiškia, kad šis skirtumas yra įmonės vadovo neteisėtu neveikimu (nesikreipimu dėl bankroto bylos iškėlimo) padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams. 2017 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas ieškovės kreditorių ieškinys dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, o 2017 m. liepos 27 d. buvusio direktoriaus A. S. ieškinys, kuriame pareikštas reikalavimas iškelti ieškovei restruktūrizavimo bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi patenkino prašymą iškelti ieškovei bankroto bylą ir atmetė reikalavimą dėl ieškovės restruktūrizavimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi minėta pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta, prašymas iškelti ieškovei bankroto bylą buvo atmestas, savo ruožtu klausimas dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo buvo perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje, įvertinęs tuo metu buvusius duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, konstatavo, kad ieškovės pradelsti įsipareigojimai sudaro apie 47 proc. jos turto vertės, todėl ieškovė nepagrįstai buvo pripažinta nemokia įmone. Kartu teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pritarta pirmosios instancijos teismo nustatytam ieškovės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykiui (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradelsti ieškovės įsipareigojimai sudaro 53,32 proc. jos turto vertės), tai nesudarytų absoliutaus pagrindo konstatuoti akivaizdaus ieškovės nemokumo ir iškelti jai bankroto bylą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė realiai vykdo veiklą, kuri pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus yra pelninga, įmonės akcininkai yra pasirengę padėti jai išspręsti finansinius sunkumus, ieškovė deda pastangas atsiskaityti su kreditoriais, siekia restruktūrizavimo proceso pagalba keisti veiklos modelį ir imtis kitų būtinų veiksmų, kad šio proceso metu būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, todėl aptariamu atveju, sprendžiant klausimą dėl ieškovės nemokumo, prioritetas teiktinas reabilitaciniam tikslui. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi civilinė byla, kurioje buvo sprendžiamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovei klausimas, buvo nutraukta pareiškėjos direktoriui atsisakius ieškinio. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovei buvo iškelta bankroto byla. Pareiškimą iškelti bankroto bylą teismui pateikė suinteresuotas asmuo A. S., nurodęs, kad siekė restruktūrizuoti pareiškėjos veiklą, tačiau, pablogėjus pareiškėjos finansinei padėčiai, jis atsisakė šio reikalavimo ir prašė iškelti ieškovei bankroto bylą. Teismas nustatė, kad pagal 2017 metų ieškovės balansą jos turto vertė sudaro 217 052 Eur, o per 1 metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 985 375 Eur, pagal 2017 metų pelno ir nuostolių ataskaitą ieškovė metus baigė patyrusi 697 357 Eur nuostolius. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis ir suinteresuoto asmens A. S. patvirtinimą apie UAB „Pilkasis granitas“ nemokumą, teismas vertino, kad pareiškėja yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Šiuo atveju, buvo imtasi priemonių dėl įmonės mokumo atkūrimo – atsakovas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, teismas sprendė klausimą dėl ieškovės nemokumo, prioriteto teikimui reabilitaciniam tikslui. Be to, kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų, klausimas iškelti bankroto bylą ar restruktūrizavimo bylą buvo sprendžiamas daugiau nei penkis mėnesius. Kadangi per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė įmonės padėtis, nes 2017 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apygardos teismas buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones, per šį laikotarpį vyko teisminiai procesai dėl skolų priteisimo (skolos buvo priteisinėjamos už laikotarpį iki 2017 m. birželio 30 d.), kas turėjo lemiamos įtakos, jog atsakovas nebematė galimybės bandyti restruktūrizuoti įmonės, dėl ko 2018 m. sausio 11 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą.
5. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi priėmė atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nustatė ieškovei 14 dienų terminą atsiliepimui į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.
Šalies argumentai
6. Kauno apygardos teisme 2023 m. gegužės 19 d. gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių. Ieškovė nesutinka su atsakovo pareiškimu ir prašo jo netenkinti. Nurodė:
6.1. Dėl UAB „Pilkasis granitas“ veiklos perkėlimo į UAB „Deko grupė“. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-377-889/2022 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1028-407/2022 išnagrinėjo pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir nustatė, jog UAB „Pilkasis granitas“ veikla buvo perkelta į naują atsakovo įsigytą įmonę UAB „Deko grupė“, kuriai perėjo nemokios įmonės gautina nauda, o skoliniai įsipareigojimai liko jau nemokiai UAB „Pilkasis granitas“. Pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėję teismai taikė ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą įmonės tyčinio bankroto prezumpciją, nustatančia, kad dalis UAB „Pilkasis granitas“ veiklos buvo perkelta į susijusią įmonę UAB „Deko grupė“. Teismai sprendė, kad BUAB „Pilkasis granitas“ pateikė pakankamai duomenų, jog pagrįstų ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą prezumpciją: ūkio subjekto UAB „Pilkasis granitas“ veikla buvo perkelta į UAB „Deko grupė“, įmonei, kurios akcininku ir galutiniu naudos gavėju tapo su UAB „Pilkasis granitas“ susiję asmenys. Naujai įmonei perėjo nemokios įmonės gautina nauda, o skoliniai įsipareigojimai palikti jau nemokiai UAB „Pilkasis granitas“. Teismai iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad UAB „Deko grupė“ perėmė objektą iš UAB „Alingra“, kuriame prieš tai dirbo UAB „Pilkasis granitas“, pasirašė rangos sutartį ir atliko darbus, kai įmonėje UAB „Deko grupė“ nebuvo įdarbintas nė vienas darbuotojas. Teismai darė išvadą, kad UAB „Deko grupė“ neturėjo resursų, jog atliktų 2017 m. rugsėjo 22 d. darbų akte užfiksuotus darbus. Todėl teismai padarė išvadą, jog UAB „Deko grupė“ faktiškai išrašė sąskaitą faktūrą 18 812,99 Eur (be PVM) sumai už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-377-889/2022 dalyvavo tos pačios šalys, t. y. šios bylos ieškovė buvo pareiškėja pareiškusi pareiškimą dėl BUAB „Pilkasis granitas“ pripažinimo tyčiniu, o šios bylos atsakovas dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo, buvęs įmonės vadovas. Byloje, siekiant įrodyti vieną iš tyčinio bankroto sąlygų, įrodinėjimo dalyku buvo BUAB „Pilkasis granitas“ veiklos perkėlimas į UAB „Deko grupė“ perimant darbus UAB „Alingra“ objekte ir gaunant už tai atsiskaitymą vietoje BUAB „Pilkasis granitas“. Tiek Klaipėdos apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas įrodė šią aplinkybę. Bylą išnagrinėję teismai taip pat padarė išvadą, jog UAB „Deko grupė“ faktiškai išrašė sąskaitą faktūrą 18 812,99 Eur (be PVM) sumai už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus. Taigi, visos šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės dėl B UAB „Pilkasis granitas“ 18 812,99 Eur (be PVM) nuostolių buvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl papildomai nereikalaujančios įrodinėjimo. Atsakovas pateiktu pareiškimu bando ginčyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytą prejudicinį faktą dėl BUAB „Pilkasis granitas“ veiklos perkėlimo į UAB „Deko grupė“ ir nuostolių dėl to atsiradimo. Atkreipia dėmesį, jog pareiškime atsakovas tik perrašė visą 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta UAB „Alingra“ ir UAB „Pilkasis granitas“ pasirašyta taikos sutartis. Papildomai nurodė aplinkybes, kurios buvo tirtos Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-377-730/2022 dėl BUAB „Pilkasis granitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Aplinkybės su pačios UAB „Deko grupė“ veikla nėra aktualios nagrinėjamai bylai ir nėra pagrindo manyti, jog tai įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
6.2. Dėl 60 804,98 Eur žalos atsiradusios dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo. Kauno apygardos teismas priimtame sprendime už akių nurodė, kad nagrinėjamu atveju žala, susidariusi dėl laiku neinicijavus bankroto bylos iškėlimo, skaičiuojama nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir ji yra 60 804,98 Eur. Ši žala buvo apskaičiuojama pagal ieškovo turimus duomenis kaip skirtumas tarp ieškovės įsipareigojimų 2017 m. birželio 30 d. dienai (įmonei tapus nemokiai) – 924 570,02 Eur sumos ir ieškovės įsipareigojimų 2017 m. gruodžio 31 d. dienai (kai atsakovas 2018 m. sausio 7 d. pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo) – 985 375 Eur sumos (985 375 Eur – 924 570,02 Eur = 60 804,98 Eur). Pažymi, kad, apskaičiuojant žalą, ieškovė vadovavosi UAB „Pilkasis granitas“ 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. balansais, kuriuos sudarė ir pasirašė pats atsakovas. Nagrinėjamu atveju, žala dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo yra 60 804,98 Eur. Ši žala buvo apskaičiuojama pagal ieškovo turimus duomenis kaip skirtumas tarp ieškovės įsipareigojimų 2017 m. birželio 30 d. dienai (įmonei tapus nemokiai) – 924 570,02 Eur sumos ir ieškovės įsipareigojimų 2017 m. gruodžio 31 d. (kai atsakovas 2018 m. sausio 7 d. pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo) – 9 85 375 Eur sumos (985 375 Eur – 924 570,02 Eur = 60 804,98 Eur). Todėl šioje byloje preziumuojama, kad ieškovės prašoma priteisti 60 804,98 Eur žala yra įrodyta ir ji yra priežastiniu ryšiu susijusi su nustatytais atsakovo neteisėtais veiksmais, o atsakovui tenka procesinė pareiga paneigti prašomos priteisti žalos dydį (CPK 178 straipsnis).
Atsiliepimas
6.3. Atsakovas pateikė dalies kreditorių kreditorinių reikalavimų analizę. Ieškovė nesutinka su šiais atsakovo teiginiais, o pateikta tam tikrų kreditorių kreditorinių reikalavimų analizė nepaneigia Kauno apygardos teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Analizuojant atsakovo argumentus dėl padidėjusios skolos, nėra aiškių argumentų ir pateiktų įrodymų, kurie leistų abejoti Kauno apygardos teismo sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Todėl konstatuotina, jog teismo priteista 60 804,98 Eur nuostolių suma yra priteista pagrįstai. Pagal įrodinėjimo pareigos naštos paskirstymą, atsakovui tenka pareiga paneigti prezumpciją. Atsakovas turi pareigą įrodyti, jog, jam vengiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei, kreditorių finansiniai reikalavimai nepadidėjo 60 804,98 Eur suma. Atsakovas taip pat neginčija jo paties sudarytų ir pasirašytų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpius bei kreditorių finansinius reikalavimus, kurie buvo pagrindas apskaičiuojant 60 804,98 Eur žalą. Atsakovas iš esmės neginčija šios žalos ir jo dydžio tik nurodo skirtingas aplinkybes dėl jos atsiradimo. Tačiau atsakovui nepaneigus 60 804,98 Eur žalos fakto ir jos dydžio nėra pagrindo tenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes nepateiktos aplinkybės ir įrodymai, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
6.4. Dėl 22 821,51 Eur žalos, atsiradusios dėl paskaičiuotų netesybų kreditoriams už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Kauno apygardos teismas sprendime už akių nurodė, kad ieškovės žalą taip pat sudaro netesybos, apskaičiuotos ieškovės kreditoriams už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Žalos dydis dėl paskaičiuotų netesybų yra 22 821,51 Eur (pagal pateiktą lentelę). Pareiškime atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog netesybų suma nebuvo įtraukta į balansą, nes nėra pateikta duomenų, detalizuojančių įsipareigojimų padidėjimo (kreditoriaus, skolos dydžio, skolos atsiradimo pagrindo ir kt.). Nepateikta duomenų, kokiu pagrindu buvo paskaičiuotos netesybos. Kaip galima spręsti iš ieškinio 34 p. nurodytų aplinkybių, netesybos buvo prašomos patvirtinti po bankroto bylos iškėlimo. Reikalavimai dėl netesybų buvo pareikšti jau po bankroto bylos iškėlimo, kylantys iš šių sutarčių jau iškėlus bankroto bylą, negali būti priskirtini atsakovo veiksmais padarytai žalai.
Šalies argumentai
6.5. Ieškovė nesutinka su argumentais, kad reikalavimai dėl netesybų, kurie buvo paskaičiuoti laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., bet pareikšti po bankroto bylos iškėlimo negali būti priskirtini atsakovo veiksmais padarytai žalai. Pažymi, kad būtent atsakovo pareigos nevykdymas ir nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei yra tiesiogiai susijęs su kreditorių finansinių reikalavimų padidėjimu priskaičiuotų netesybų apimtimi. Atsakovui laiku pasikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų išvengta netesybų kreditoriams skaičiavimo per visą laiką, kai buvo delsiama inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Todėl ieškovės kreditoriams už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pareikalavus netesybų, pagrįstai netesybų suma laikoma padidėjusi nuostolių sumą dėl atsakovo pareigų nevykdymo. Kauno apygardos teismas sprendime už akių konstatavo, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp šios žalos ir neteisėto veiksmo. Be to, įvertinus kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, jog juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste, nes dvi civilinės atsakomybės sąlygos - vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė - laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos - žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys - yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas. Tačiau atsakovas pateiktų pareiškimu neginčija nei finansinės atskaitomybės dokumentų ir juose nurodytų duomenų, neginčijo kreditorių finansinių reikalavimų ir jų apskaičiuotų netesybų. Atsakovas nepaneigė žalos fakto ir jos dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
7. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą už akių ir 2023 m. vasario 28 d. papildomą sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Perdavė bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui pagal atsakovo nurodytą gyvenamąją vietą.
8. Klaipėdos apygardos teisme byla gauta 2023 m. birželio 13 d.
9. Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. birželio 29 d. gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, jame atsakovas nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir prieštaravimuose dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
10. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 2 d. patikslintą ieškinį (dubliką), kuriuo padidino reiškiamus reikalavimus, prašydama iš atsakovo priteisti 123 304,46 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog:
Atsiliepimas
10.1. Atsiliepime į ieškinį atsakovas mini aplinkybes apie UAB „Pilkasis granitas“ ir UAB „Alingra“ pasirašytą taikos sutartį, kurią Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtino; apie UAB „Deko grupė“ 2017 m. rugsėjo 12 d. pasirašytą rangos sutartį su UAB „Alingra“ ir jos pagrindu išrašytą atliktų darbų aktą. Teigia, kad jo nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikiami duomenys paneigia, jog UAB „Deko grupė“ iš užsakovo UAB „Alingra“ 18 812,99 Eur sumą gavo už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus. Visos šios atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės buvo žinomos Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant ieškovo pareiškimą dėl BUAB „Pilkasis granitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-377-730/2022 vienas iš pareiškimo pripažinti bankrotą tyčiniu pagrindų, kuris buvo atskirai įrodinėjamas, buvo ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Minėtoje normoje yra įtvirtinta prezumpcija, jog bankrotas yra tyčinis jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Teismai išnagrinėję tyčinio bankroto bylą ir įvertinę byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad UAB „Deko grupė“ neturėjo resursų atlikti 2017 m. rugsėjo 22 d. darbų akte užfiksuotus darbus. Iš byloje surinktų įrodymų teismas nustatė, kad dalis UAB „Pilkasis granitas“ darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Deko grupė“ (vienu metu buvo įdarbinti abejose įmonėse, vėliau iš UAB „Pilkasis granitas“ atleisti), įmonės yra susijusios per susijusius asmenis (A. S., kuris buvo UAB „Pilkasis granitas“ vadovas, ir A. S., kuris dirbo įmonėje statybos darbų vadovu,), naujai įkurta įmonė tęsė UAB „Pilkasis granitas“ pradėtus rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini). Įvertinus Statybos darbų žurnalų Nr. l ir Nr. 2 duomenis, nurodytame objekte darbus iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. vykdė UAB „Pilkasis granitas“. Pagal 2017 m. rugsėjo 12 d. rangos sutartį darbus objekte pradėjo vykdyti UAB „Deko grupė“, kuriai statybvietė ir dokumentai buvo perduoti 2017 m. rugsėjo 11 d. Statybos darbų žurnale Nr. 3 pažymėta, kad UAB „Deko grupė“ perima iš UAB „Alingra“ statybos darbų žurnalą ir darbus pradeda objekte. Pirmieji įrašai apie atliekamus darbus užfiksuoti 2017 m. rugsėjo 18 d., darbus priėmė vadovas E. T.. Iš VSDFV 2022 m. kovo 21 d. pažymos apie UAB „Deko grupė“ darbuotojus matyti, jog darbuotojų įmonėje, kai iš UAB „Alingra“ buvo perimta statybvietė ir objekto dokumentacija, pasirašyta rangos sutartis ir atliekami statybos darbai užfiksuoti Statybos darbų žurnale Nr. 3, nebuvo. A. S. ir E. T. įdarbinti UAB „Deko grupė“ tik nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. Tą pačią dieną – 2017 m. rugsėjo 22 d. – UAB „Deko grupė“ pateikė UAB „Alingra“ atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą už 22 763,72 Eur (su PVM) sumą. UAB „Deko grupė“ perėmė objektą iš UAB „Alingra“, kuriame prieš tai dirbo UAB „Pilkasis granitas“, pasirašė rangos sutartį ir atliko darbus, kai įmonėje nebuvo įdarbintas nė vienas darbuotojas. Teismas įvertino UAB „Pilkasis granitas“ Statybos darbų žurnalo Nr. 2 duomenis apie tai kada ir kokius darbus 2017 m. rugpjūčio mėnesį atliko UAB „Pilkasis granitas“, o juos palyginus su UAB „Deko grupė“ 2017 m. rugsėjo 22 d. atliktų darbų aktu, teismas padarė išvadą, jog už UAB ,,Pilkasis granitas“ 2017 m. rugpjūčio mėnesį objekte atliktus statybos darbus atsiskaitymą gavo UAB „Deko grupė“. Pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėję tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai sprendė, jog BUAB „Pilkasis granitas“ pateikė pakankamai duomenų, jog pagrįstų ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą prezumpciją, kad ūkio subjekto UAB „Pilkasis granitas“ veikla buvo perkelta į UAB „Deko grupė“, įmonei, kurios akcininku ir galutiniu naudos gavėjo tapo su UAB „Pilkasis granitas“ susiję asmenys. Ieškovas neturi pareigos įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje. Be to, atsakovas nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie paneigtų kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Todėl laikytina, kad yra nustatytas UAB „Pilkasis granitas“ veiklos perkėlimas į UAB „Deko grupė“ bei pastarosios įmonės 18 812,99 Eur sumos gavimas už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus. Taigi, tuo laikotarpiu, kai atsakovas delsė inicijuoti bankroto bylą jo vadovautai jau nemokiai įmonei, atsakovas organizavo UAB „Pilkasis granitas“ veiklą taip, kad būtų dar labiau pabloginta finansinė padėtis, perkeliant turtą (gautinas lėšas) į kitą susijusią bendrovę UAB „Deko grupė“. Dėl tokio atsakovo neveikimo UAB „Pilkasis granitas“ neteko turto 18 812,99 Eur sumoje. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir 18 812,99 Eur žalos yra priežastinis ryšys, nes UAB „Deko grupė“ iš užsakovo UAB „Alingra“ 18 812,99 Eur sumą gavo už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus. Todėl ši suma yra priteistina iš atsakovo kaip ieškovo patirta žala.
10.2. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais išdėstytais atsiliepime į ieškinį dalyje dėl žalos atsiradusios atsakovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai UAB „Pilkasis granitas“. Atsakovas atsikirsdamas į ieškinį analizuoja tik tų kreditorių finansinius reikalavimus, kurie buvo nurodyti lentelėje pagrindžiant kreditorių atsiradusias netesybas kaip padidėjusio finansinio reikalavimo dalį. Tačiau atsakovas visiškai nepasisakė dėl argumentų, jog žala kreditoriams atsirado / padidėjo per tą laikotarpį kai atsakovas delsė kreiptis į teismą ir inicijuoti nemokiai įmonei UAB „Pilkasis granitas“ bankroto procesą. Tas pats pasakytina apie įsipareigojimus darbuotojams bei valstybės institucijoms, nes nesumokėta mokesčių suma tampa finansiniu reikalavimu, kurį privalo atlyginti bankrutavusi įmonė, o jai negebant to padaryti – už tai atsakingas asmuo, dėl kurio neveikimo atsirado žala. Taigi, nesumokėtų mokesčių suma yra žalos dalis, priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais, nes jeigu atsakovas būtų laiku inicijavęs nemokios įmonės bankroto bylą, įmonė nebūtų vykdžiusi nuostolingos veiklos ir mokesčiai nebūtų susidarę ir/ar nebūtų išaugusi nesumokėtų mokesčių suma. BUAB „Pilkasis granitas“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu, yra aiškiai nustatytas įmonės nemokumo momentas, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1028-407/2022 konstatavo, kad bendrovė 2017 m. birželio 30 d. jau buvo nemoki (2022 m. spalio 22 d. nutarties 43 punktas). Teismas konstatavo, kad UAB „Pilkasis granitas“ teismui pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodė, jog įsipareigojimai kreditoriams pradėjo formuotis iš esmės nuo 2017 m. sausio 1 d. Tačiau iš tiesų įsiskolinimai kreditoriams pradėjo formuotis dar 2016 metais, bendrovė nuo 2016 metų neatsiskaitydavo su darbuotojais. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pareiškėjos atskirojo skundo argumentams, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje nėra nustatytas prejudicinis faktas, kad pagal 2017 m. birželio 30 d. balanso duomenis įmonė buvo moki, o tik pateikta teisinė išvada, kad pagal toje byloje surinktus įrodymus ir 2017 m. birželio 30 d. balanso duomenis (nekvestionuojant šio balanso teisingumo) įmonė nepagrįstai pripažinta nemokia (2022 m. spalio 22 d. nutarties 42 punktas). Teismas laikė reikšminga tai, kad bendrovės vadovas, asmuo, geriausiai žinantis bendrovės finansinę padėtį, turėjo ir galėjo suvokti, jog įmonė pagal 2017 m. birželio 30 d. balansą yra nemoki, kadangi būtent bendrovės vadovas teismui, nagrinėjančiam restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, pateikė tikrovės neatitinkančius finansinės atskaitomybės dokumentus, pavaizduodamas bendrovės turtą daug didesnį, nei jis faktiškai buvo. Teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo metmenyse duomenys apie bendrovės finansinę padėtį buvo pateikti netikslūs ir neteisingi, o bendrovės vadovas suprato ir turėjo suprasti, kad reikalinga nedelsiant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (2022 m. spalio 12 d. nutarties 61 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovas šioje dalyje tikslina ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo iš atsakovo. Prejudiciniais faktais yra nustatyta, kad bendrovė jau nuo 2016 metų nevykdė finansinių įsipareigojimų kreditoriams, įsiskolinimai darbuotojams pradėjo formuotis 2016 m. antroje pusėje. Nuo 2017 m. liepos mėnesio bendrovė faktiškai nebevykdė veiklos, o su restruktūrizavimo plano metmenimis buvo pateikti tikrovės neatitinkantys finansinės apskaitos dokumentai – 2017 m. birželio 30 d. balansas. Bendrovė 2017 m. birželio 30 d. jau buvo nemoki. Todėl akivaizdu, kad visi aukščiau nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai pažeidė teisės aktų imperatyvius reikalavimus, taip pat veiklos tikslus – siekti pelno bei kreditorių interesus. Atsakovas pažeidė savo lojalumo pareigą įmonei, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, veikė prieš įmonės interesus. Atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, yra nustatytos prejudicinių faktų forma ir šioje byloje nebegali būti ginčijami. Žala ieškovui dėl laiku neinicijavus bankroto bylos iškėlimo, skaičiuojama nuo pareigos kreiptis į teismą atsiradimo momento (2017 m. rugpjūčio 15 d.) iki faktinio pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo (2018 m. sausio 10 d.). Žala dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo yra 104 491,47 Eur (37 530,88 Eur (žalos paskaičiavimo lentelė darbuotojams) + 66 960,59 Eur (žalos paskaičiavimo lentelė kreditoriams). Ieškovui įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, atsakovo kaltė yra preziumuojama. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje nurodoma, kad nustačius, jog bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Todėl ieškovas atskirai neprivalo įrodinėti atsakovo kaltės. Be to, pagal minėtą teismų praktiką dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl tyčinio bankroto, kurioje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste, nes dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2018, 23-24 punktai). Atsakovo kaltė yra akivaizdi, nes teismui pripažinus bankrotą tyčiniu, laikoma, kad vadovo kaltė yra nustatyta prejudicinio fakto forma ir papildomai ieškovo neįrodinėjama. Prašo patikslintus reikalavimus tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. rugpjūčio 21 d. gautas atsakovo atsiliepimas į patikslintą ieškinį (triplikas). Atsakovas, nesutikdamas su patikslinto ieškinio reikalavimais, nurodė, jog:
11.1. 2017 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas ieškovės kreditorių ieškinys dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo civilinėje byloje Nr. B2-1357-777/2017, o 2017 m. liepos 27 d. – buvusio direktoriaus A. S. ieškinys, kuriame pareikštas reikalavimas iškelti ieškovei restruktūrizavimo bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi patenkino prašymą iškelti ieškovei bankroto bylą ir atmetė reikalavimą dėl ieškovės restruktūrizavimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi minėta pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta, prašymas iškelti ieškovei bankroto bylą buvo atmestas, savo ruožtu klausimas dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo buvo perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje, įvertinęs tuo metu buvusius duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, konstatavo, kad ieškovės pradelsti įsipareigojimai sudaro apie 47 proc. jos turto vertės, todėl ieškovė nepagrįstai buvo pripažinta nemokia įmone. Kartu teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pritarta pirmosios instancijos teismo nustatytam ieškovės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykiui (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradelsti ieškovės įsipareigojimai sudaro 53,32 proc. jos turto vertės), tai nesudarytų absoliutaus pagrindo konstatuoti akivaizdaus ieškovės nemokumo ir iškelti jai bankroto bylą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė realiai vykdo veiklą, kuri pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus yra pelninga, įmonės akcininkai yra pasirengę padėti jai išspręsti finansinius sunkumus, ieškovė deda pastangas atsiskaityti su kreditoriais, siekia restruktūrizavimo proceso pagalba keisti veiklos modelį ir imtis kitų būtinų veiksmų, kad šio proceso metu būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, todėl aptariamu atveju, sprendžiant klausimą dėl ieškovės nemokumo, prioritetas teiktinas reabilitaciniam tikslui (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties 40 ir 41 punktus). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi civilinė byla, kurioje buvo sprendžiamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovei klausimas, buvo nutraukta direktoriui A. S. atsisakius ieškinio. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Pareiškimą iškelti pareiškėjai bankroto bylą teismui pateikė A. S., nurodęs, kad siekė restruktūrizuoti ieškovės veiklą, tačiau pablogėjus ieškovės finansinei padėčiai jis atsisakė šio reikalavimo ir prašo iškelti ieškovei bankroto bylą. Teismas nustatė, kad pagal 2017 metų ieškovės balansą jos turto vertė sudaro 217 052 Eur, o per 1 metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 985 375 Eur, pagal 2017 metų pelno ir nuostolių ataskaitą ieškovė metus baigė patyrusi 697 357 Eur nuostolių. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis ir suinteresuoto asmens A. S. patvirtinimą apie UAB ,,Pilkasis granitas“ nemokumą, teismas vertino, kad pareiškėja yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
11.2. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriam pareikšti pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinį šioje byloje ieškovės bankroto administratorius pareiškė dėl žalos atlyginimo 2022 m. lapkričio 25 d., praėjus daugiau nei keturiems metams nuo bankroto bylos iškėlimo ieškovei bei dokumentų nemokumo administratoriui perdavimo. Šiuo atveju terminas ieškiniui pateikti skaičiuotinas nuo 2018 m. kovo 14 d., kai nemokumo administratoriui buvo perduoti ieškovės dokumentai, taigi, trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2021 m. kovo 14 d., atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, pagal kurį bankroto administratoriaus sužinojimas apie administruojamos įmonės sudarytus sandorius sutampa su įmonės dokumentų jam perdavimu, ieškinys pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Kad nemokumo administratorius galėjo suprasti apie ieškovės teisių pažeidimą patvirtina tai, kad nemokumo administratorius reiškė ieškinį A. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. 2019 m. spalio 4 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-966-730/2019 priėmė sprendimą, kurio 44 punkte nurodė, kad ,,Teismas nesutinka su ieškovės nagrinėjant bylą teisme nurodytomis aplinkybėmis, jog dėl ginčijamų sandorių ieškovė tapo nemoki ar jų sudarymo metu ieškovė buvo faktiškai nemoki. Įrodinėdama šią aplinkybę ieškovė remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje, kuria ieškovei pagal ieškovės vadovo pareiškimą iškelta bankroto byla. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi vertino ieškovės finansinę padėtį iki nutarties priėmimo dienos, o ne ginčo laikotarpiu, be to, kaip matyti iš procesinio sprendimo, teismas vadovavosi 2017 metų balansu, kuriame nenurodomos pradelstos skolos“. Nurodyto sprendimo 45 punkte teismas preziumavo, kad ,,Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2043-330/2017, vertindamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spali 3d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1357-777/2017, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, nustatė, jog ginčo laikotarpiu ieškovė nebuvo nemoki, tirdamas visumą ieškovės finansinių dokumentų ginčo laikotarpiu, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju konstatuotas atsakovės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis yra artimas įstatyme įtvirtintai nemokumo situacijai, kad nepagrįstai ieškovė pripažinta nemokia įmone ir tuo pagrindu tenkintas kreditorių prašymas iškelti bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, buvo panaikinta ir bylos dalis dėl restruktūrizavimo grąžinta nagrinėti iš naujo. Teismo vertinimu, šioje nutartyje, atsižvelgiant į tai, jog dėl ieškovės nemokumo buvo sprendžiama iš esmės ginčo laikotarpiu, jog žemesnės instancijos teismams aukštesnės instancijos teismo išaiškinimai yra privalomi, nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę (Teismų įstatymo 33 straipsnis, CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas“. BUAB ,,Pilkasis granitas“ nemokumo administratorius Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimo 44 ir 45 punktuose išdėstytus argumentus. Apeliaciniame skunde nemokumo administratorius nurodė, kad ,, Teismas nevertino ieškovės pateiktų duomenų ir įrodymų, kad ieškovės finansinės atskaitomybės duomenys neatitiko tikrovės. Teismo cituojamus procesinius sprendimus priėmę teismai nedisponavo teisinga informacija apie ieškovės finansinę būklę, todėl jų išvados negali būti vertinamos kaip turinčios prejudicinę reikšmę šioje byloje. Po minėtų nutarčių priėmimo paaiškėjusios aplinkybės dėl ieškovės finansinių duomenų neatitikties tikrovei sudaro pagrindą iš naujo vertinti nutartyse nustatytas aplinkybes“ ir kt. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 15 d. civilinėje byloje Nr. e2A-553-790/2020 priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ ieškinį atmetė. JANĮ 72 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius per 6 mėn. nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurie yra priešingi jo veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju laikoma, kad senaties terminai kreiptis į teismą yra nepraleisti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytas 6 mėn. terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sudarytus sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. Minėtas terminas nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taisyklės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022).
11.4. 2017 m. rugsėjo 12 d. UAB ,,Deko grupė” sudarė su UAB ,,Alingra” Statybos darbų rangos sutartį. Sutarties 8.7 p. šalys nustatė, kad darbai atliekami iš rangovo medžiagų. Užsakovas turi teisę bet kuriuo sutarties vykdymo metu pateikti medžiagas, reikalingas darbams atlikti. Rangovas privalo priimti užsakovo pateiktas medžiagas ir už jas apmokėti užsakovui per sąskaitoje faktūroje nurodytą terminą (arba įskaitant priešpriešinius tarpusavio reikalavimus). 2017 m. rugsėjo 15 d. UAB ,,Deko grupė“ direktorius A. S. pateikė prašymą UAB ,,Alingra“ dėl medžiagų pirkimo pagal savaitinį medžiagų poreikio važtaraštį objektui (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 18 d. UAB ,,Alingra“ išrašė UAB ,,Deko grupė“ PVM sąskaitą faktūra AL 0000000014 491,93 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūra AL 00000 00015 278,30 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūra AL 0000000016 192,17 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūra AL 0000000017 20,68 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūra AL 0000000018 54,45 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūra AL 0000000019 1220,89 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūra AL 0000000020 1267,48 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūra AL 0000000021 1820,69 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūra AL 0000000022 219,22 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūra AL 0000000023 72,81 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūra AL 0000000024 211,08 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūra AL 0000000025 1417,33 Eur sumai; PVM sąskaitą faktūra AL 0000000026 3451,89 Eur sumai. Viso už 10 718,92 Eur sumai. 2017 m. rugsėjo 12 d. Statybos darbų rangos sutarties 11.1 p. nustatyta, kad pagal šią sutartį atlikti darbai ar jų dalis, išskyrus tuos darbus , kurie atlikti su defektais arba neužbaigti, priimami užsakovui ir rangovui pasirašant savaitinį darbų priėmimo aktą, kurį per 3 darbo dienas po atitinkamos savaitės pabaigos parengia rangovas ir pateikia jį užsakovui. Užsakovas, gavęs aktą preliminariai patikrina atliktų darbų kokybę, apimtį ir kitokį atitikimą sutarties dokumentų sąlygoms. Savaitinis darbų priėmimo aktas turi būti pasirašomas (arba nepasirašomas, nurodant nepasirašymo priežastis) per 3 darbo dienas nuo darbų priėmimo akto gavimo dienos. Sutarties 11.3 p. nustatyta, kad darbų priėmimo aktas laikomas pasirašytu tą dieną, kurią jį pasirašė abi šalys. Sutarties 13.3 p. nustatyta, kad šalys susitaria, kad pagal šią sutartį priklausančius mokėjimus už atliktus darbus užsakovas atlieka rangovui per 7 kalendorines dienas nuo konkrečiam etapui priskirtinų darbų dalies perdavimo užsakovui, pasirašant savaitinį darbų priėmimo perdavimo aktą, dienos. Užsakovui sutarties 11 skyriuje nustatyta tvarka patikrinus ir priėmus rangovo atliktus perduodamo eta po darbus bei šalims pasirašius atliktų ir priimtų darbų priėmimo aktą, rangovas turi teisę pateikti užsakovui sąskaitą faktūrą tiems ir tik tiems darbams, kuriuos užsakovas priėmė. UAB ,,Deko grupė“ ir UAB ,,Alingra“ pasirašė 2017 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1 1, pažymą apie 2017 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus (Forma Nr. 3). Vadovaujantis 2017 m. rugsėjo 12 d. Statybos darbų rangos sutarties 13.3 p., UAB ,,Deko grupė“ pateikė UAB ,,Alingra“ 2017 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą faktūra D G Nr. 1 22 763,72 Eur bendrai sumai (18 812,99 + 3 950,73 ( 2019 m. rugsėjo 12 d. Statybos darbų rangos sutarties 13.6 p. nustatyta, kad šalys sutaria, kad užsakovas nuo kiekvieno mokėjimo rangovui pagal šią sutartį sulaikys 2 proc. to mokėjimo sumos, siekiant užtikrinti bet kurių rangovo įsipareigojimų pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą. Sutarties 13.7 p. sutaria, kad užsakovas nuo kiekvieno mokėjimo rangovui pagal šią sutartį (papildomai prie sulaikymo, numatyto sutarties 13.6 punkte) nuo bet kurio mokėjimo (mokėjimų) sulaikys 6 proc. to mokėjimo sumos, siekiant užtikrinti bet kurių rangovo įsipareigojimų pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą garantiniu laikotarpiu. 2015 m. rugsėjo 15 d. tarp UAB ,,Deko grupė“ ir Gamybinės komercinės įmonės ,,Perkūnas“ buvo sudaryta Transporto priemonių nuomos sutartis, kurios pagrindu statybos darbų atlikimui objekte (duomenys neskelbtini), buvo perduota technika. UAB ,,Alingra“ 2017 m. rugsėjo 27 d. į UAB ,,Deko grupė“ mokėjimu pervedė 6 319,66 Eur. Nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikiami duomenys paneigia, jog UAB „Deko grupė“ iš užsakovo UAB „Alingra“ 18 812,99 Eur sumą gavo už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus. 2017 m. spalio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1357-777/2017 nustatyta, jog UAB „Pilkasis granitas 2017 m. birželio 15 d. VSDFV biudžetui buvo skolinga 11 125,26 Eur einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2017 m. gegužę. 2017 m. rugpjūčio 16 d. bendrovės pradelstas įsiskolinimas sudaro 24 462,30 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (už 2017 m. gegužę ir birželį), 2017 m. gruodžio 31 d. valstybinio socialinio draudimo įmokos sudarė 68 851, 59 Eur Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Tuo atveju, kai žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma. Mokesčiai yra ne žala bendrovei, o jos prievolė. Mokestinis reikalavimas bendrovei kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu. Kadangi mokesčiai nėra žala bendrovei, o būtinosios jos veiklos vykdymo išlaidos, tai pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės nekyla Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017 ieškovės veiklos sąnaudos nelaikytinos ieškovei atsakovo veiksmais padaryta žala. Darbuotojų darbo užmokestis taipogi yra ieškovės veiklos sąnaudos, todėl jos taipogi nelaikytinos ieškovei atsakovo veiksmais padaryta žala. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
12. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.
Atsiliepimas
13. Atsakovas ir jo atstovė prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Atsakovas nurodė, kad bandė restruktūrizuoti įmonę, datų tiksliai nepamena. Mano, kad senatis turėtų būti skaičiuojama nuo kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2018 m. sausio 9 d. arba nuo dokumentų nemokumo administratoriui perdavimo momento.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
14. Juridinių asmenų registre 1997 m. spalio 6 d. įregistruota UAB „Pilkasis Granitas“. Įmonės vadovu nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2018 m. vasario 6 d. buvo atsakovas A. S..
15. Pagal 2017 m. birželio 30 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „Pilkasis Granitas“ turto vertė sudarė 937 504,19 Eur, iš jų 43 071,86 Eur – ilgalaikis turtas, 894 422,33 Eur – trumpalaikis turtas, iš kurio 30,34 Eur – piniginės lėšos, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 365 204,87 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 529 187,12 Eur, mokėtinas sumas sudarė 924 570,02 Eur, iš jų 663 246,59 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, pardavimo pajamas – 750 147,39 Eur, įmonė gavo 83 900,16 Eur pelno.
Žemesnės instancijos teismas
16. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Pilkasis granitas“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirti UAB „Divingas“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 17 d. (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-23-730/2023, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
17. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. nutarė patvirtinti BUAB „Pilkasis granitas“ kreditorių sąrašą, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo tikslintas, kreditoriniai reikalavimai sudaro iš viso 1 144 822,43 Eur sumą (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-23-730/2023, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
18. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi BUAB „Pilkasis granitas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla B2-23-730/2023, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
19. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-377-889/2022 nutarė pripažinti BUAB „Pilkasis granitas“ bankrotą tyčiniu. Teismas, įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuriomis buvo spręstas restruktūrizavimo bylos UAB „Pilkasis granitas“ iškėlimo klausimas, nurodė, kad įsiteisėjusioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, jog pagal 2017 m. birželio 30 d. balanso duomenis įmonė buvo moki. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog įmonės vadovas pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įmonės nemokumas tapo akivaizdus sudarius balansą už 2017 metus, taigi, teismo vertinimu, įmonės vadovas turėjo suvokti įmonę esant nemokią 2017 m. gruodžio 31 d. Vadovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2018 m. sausio 10 d. Išnagrinėtose civilinėse bylose konstatuotas atsakovės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis buvo artimas įstatyme įtvirtintai nemokumo situacijai, o pirmosios instancijos teismo nustatytas santykis tik labai nežymiai viršijo įstatyme apibrėžtą ribą, taigi įmonės nemokumas iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo akivaizdus. Teismas pažymėjo, kad pagal 2017 m. birželio 30 d. balanso duomenis, įmonės nuosavas kapitalas buvo teigiamas (sudarė 12 934,17 Eur), t. y. per laikotarpį, per kurį turėjo būti išspręstas klausimas dėl neigiamo 2016 metų balanse užfiksuoto kapitalo, kapitalas tapo teigiamas. Be to, įmonės vadovas 2017 m. liepos 27 d. pateikė teismui pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo, restruktūrizavimo metmenyse nurodytos gairės ir priemonės įmonės ilgalaikio mokumo atkūrimui, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti sąmoningai blogą įmonės valdymą ir nėra pagrindo teigti egzistuojant priežastinį ryšį tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo. Teismas sutiko su administratorės argumentais, kad buvę UAB „Pilkasis granitas“ valdymo organai įmonę valdė neūkiškai, toks įmonės valdymas neatitinka protingumo ir rūpestingumo principų, taip padaryta žalos kreditoriams. Konsultacinėje išvadoje ekspertė nustatė, kad UAB „Pilkasis granitas“ aktais nepagrįstai nurašyto turto vertė sudaro 170 255,48 Eur. Bendrovė nevedė atsargų apskaitos kortelių (atsargų sandėlio), nefiksavo materialinių vertybių gavimo ir išdavimo operacijų, todėl negalima detalizuoti medžiagų likučių. Neįmanoma nustatyti, kokie likučiai egzistavo. Bendrovė nebuvo atlikusi ilgalaikio turto ir trumpalaikio turto atsargų inventorizacijos. Teismas akcentavo, kad nurašymo aktai buvo surašyti ir medžiagos nurašytos 2017 m. liepos–spalio mėnesiais, kai teisme jau buvo nagrinėjamas klausimas dėl bankroto (restruktūrizavimo) bylos įmonei iškėlimo. Kadangi įmonės vadovas tinkamai nevykdė finansinės kontrolės, prieš pat įmonės bankrotą, nesant tinkamo tam pagrindimo, buvo nurašytas didelės vertės turtas, taip sumažinta įmonės turto masė ir apribotos įmonės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, taigi teismas konstatavo egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies l punkte numatytą tyčinio bankroto požymį. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą pripažinti UAB „Pilkasis granitas“ bankrotą tyčiniu tuo pagrindu, kad 2015 m. gruodžio 31 d. susijusiems asmenims suteikė paskolų už 80 312 Eur, iš kurių 64 209 Eur – direktoriui A. S., 16 103 Eur – A. S.. Teismas šias išvadas padarė įvertinęs Lietuvos Respublikos Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) mokestinį tyrimą, tarp UAB „Pilkasis granitas“ ir AB Šiaulių banko sudarytą kredito linijos sutartį, pagal kurią AB Šiaulių bankas suteikė UAB „Pilkasis granitas“ kredito liniją apyvartinių lėšų finansavimui, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-553-790/2020 pagal ieškovės BUAB „Pilkasis granitas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teismas, įvertinę byloje esančią medžiagą, o būtent, 2017 m. balandžio 7 d. lengvojo automobilio panaudos sutartį, A. S. paaiškinimus, sprendė, kad neturi pagrindo nurodyto sandorio vertinti kaip ekonomiškai nenaudingo įmonei. Teismas pažymėjo, kad nuo 2016 m. sausio mėnesio kiekvieną mėnesį UAB „Pilkasis granitas“ turėjo įsiskolinimų A. S., o nuo 2017 m. vasario mėn. šis įsiskolinimas žymiai padidėjo – 2017 m. sausio 31 d. avanso apyskaitoje nurodyta, kad atsakovo gautų ir išmokėtų sumų skirtumas sudaro 35 309,12 Eur, 2017 m. vasario 28 d. avanso apyskaitoje deklaruota, kad šių sumų skirtumas sudaro jau net 83 652,87 Eur. Nuo 2017 m. gegužės įsiskolinimas nuosekliai didėjo ir paskutinėje byloje pateiktoje 2017 m. spalio 31 d. avanso apyskaitoje užfiksuota, kad A. S. permoka įmonei sudaro 111 855,73 Eur. Teismas akcentavo, kad administratorė neginčija, jog automobilis parduotas ir nupirktas už rinkos kainą, A. S. pinigus už automobilį įmonei sumokėjo. Faktas, kad po kelių dienų A. S. buvo išmokėta panaši pinigų suma, nelaikytina vienareikšmišku įrodymu dėl sandorio nepelningumo, nes, kaip jau minėta, įmonė buvo skolinga A. S. ir šis įsiskolinimas nuosekliai didėjo. Teismas pritarė administratorės pozicijai, kad prieš įmonės bankrotą atlikti įmonės turto nurašymo sandoriai, kuriais nurašytas net 170 255,48 Eur vertės turtas, laikytini nuostolingais ir ekonomiškai nenaudingais sandoriais. Teismas sprendė, kad nurašymas atliktas nesant pakankamo tam pagrindimo. Teismas akcentavo, kad nurašymo aktai buvo surašyti ir medžiagos nurašytos 2017 m. liepos–spalio mėnesiais, t. y. kai teisme jau buvo nagrinėjamas klausimas dėl bankroto (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo. Remiantis 2017 m. birželio 30 d. balanso duomenis, įmonė dar buvo moki, tačiau 2018 m. vasario 6 d. įmonei jau iškelta bankroto byla. Nepagrįstai nurašant didelės vertės turtą, buvo sumažinta įmonės turto masė, apribotos įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, pabloginta įmonės padėtis, todėl šie sandoriai vertintini kaip įmonei ekonomiškai nenaudingi. Teismas, įvertinęs administratorės argumentus, pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog nurodytos L. G. išrašytos sąskaitos yra fiktyvios ir išrašytos jam neatlikus sąskaitose nurodytų darbų. Apklaustas L. G. paaiškino, kad dirbo UAB „Pilkasis granitas“ darbo sutarties pagrindu, taip pat teikė įvairias paslaugas kaip fizinis asmuo. Suinteresuoti asmenys nurodo, jog UAB „Pilkasis granitas“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarė rangos sutartį Nr. DPS-08-05 su UAB „Šilalės šilumos tinklai“ dėl namo, esančio Žemaitės g. 6, Šilalėje, renovacijos darbų atlikimo. Nurodytos sąskaitos faktūros už objekto, esančio Žemaitės g. 6, Šilalėje, renovacijos darbus išrašytos laikotarpiu, kai L. G. turėjo individualios veiklos liudijimą, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog jis nurodytų darbų neatliko, nėra, sąskaitos faktūros nėra nuginčytos, todėl teismas neturi pagrindo išvadai dėl jų fiktyvumo. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis konstatuotinas tik dėl įmonei ekonomiškai nenaudingų didelės vertės jos turto nurašymo sandorių. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą pripažinti UAB „Pilkasis granitas“ bankrotą tyčiniu dėl atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas konstatavo, kad įmonės vadovui neužtikrinus, jog įmonėje būtų sudaromi visi privalomi buhalterinės apskaitos dokumentai, neperduodant dokumentų administratorei, dėl šių įmonės vadovo veiksmų (neveikimo) iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismas konstatavo, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis. Dėl veiklos perkėlimo ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos prezumpcijos teismas nurodė, kad dalis UAB „Pilkasis granitas“ darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Deko grupė“ (vienu metu buvo įdarbinti abejose įmonėse, vėliau iš UAB „Pilkasis granitas“ atleisti), įmonės yra susijusios per susijusius asmenis (A. S., kuris buvo UAB „Pilkasis granitas“ vadovas, ir A. S., kuris dirbo įmonėje statybos darbų vadovu,), naujai įkurta įmonė tęsė UAB „Pilkasis granitas“ pradėtus rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai sudarė rangos sutartį ir atliko darbus, kurie užfiksuoti 2017 m. rugsėjo 22 d. atliktų darbų akte, UAB „Deko grupė“ nebuvo įformintas nė vienas darbuotojas (A. S. ir E. T. įdarbinti nuo 2017 m. rugsėjo 22 d.), taigi, tikėtina, jog UAB „Deko grupė“ išrašė sąskaitą faktūrą už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus, teismo vertinimu, yra pakankamos konstatuoti įmonės veikos perkėlimą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 12 d.
Dėl ieškinio senaties taikymo
20. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.
21. Ieškiniams dėl žalos atlyginimo pareikšti yra nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, aiškindamas minėtas CK normas, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai yra nustatytas tyčinio bankroto faktas ir kai kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo už tyčinį bankrotą atsakingam asmeniui, ieškinio senatis negali būti skaičiuojama anksčiau nei nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-7-115-915/2017, nutarties 56 punktas)
23. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškinys pareikštas praleidus 3 metų ieškinio senatį dėl reikalavimo atlyginti žalą. Atsakovo vertinimu senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo datos, kada atsakovas perdavė dokumentus nemokumo administratoriui. Ieškovė mano, kad ieškinys buvo pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, kadangi šio ieškinio pareiškimui būtinos sąlygos buvo nustatytos ir apie ieškovės teisių pažeidimą buvo sužinota tik teismams pripažinus BUAB „Pilkasis granitas“ bankrotą tyčiniu. Jei teismas laikys, kad terminas buvo praleistas, prašo terminą atnaujinti.
24. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą).
25. Ieškovė ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo kreipėsi 2022 m. lapkričio 23 d.
26. Teismui pripažinus, kad atsakovas vadovavo įmonei, pritartina ieškovės pozicijai, jog reikalavimo atlyginti žalą kreditoriams sužinojimo momentas yra Klaipėdos apygardos teismui 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-377-889/2022 dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Kadangi ieškinys pareikštas 2022 m. lapkričio 23 d., konstatuotina, jog ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepraleistas.
27. Bendrovės vadovo deliktinė atsakomybė yra nustatyta CK 2.87 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, laikytis lojalumo juridiniam asmeniui pareigos, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Tai, ar akcinės bendrovės valdymo organo narys elgiasi sąžiningai ir protingai, sudarydamas tam tikrus sandorius bendrovės vardu, vertinama pagal tai, ar nėra tokio nario ir bendrovės interesų konflikto, ar nėra painiojamas nario asmeninis ir bendrovei priklausantis turtas, ar sandoriu nepadaroma aiški žala bendrovei. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valdymo organo nario lojalumo bendrovei pareiga, kuri kartu reiškia ir tai, kad narys neturėtų veikti priešingai bendrovės, kaip pelno siekiančio asmens, veiklos tikslams. Taigi, bendrovės vadovo pareiga pasidomėti ir įvertinti sudaromo sandorio ekonominį pagrįstumą bei tikslingumą, kyla iš pirmiau įvardytų vadovui pagal kompetenciją priskirtų pareigų, įtvirtintų CK 2.87 str., kurių nevykdymas (netinkamas vykdymas) lemia vadovo atsakomybę pagal CK 2.87 str. 7 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).
29. Vadovo veikla atitinka sąžiningo, apdairaus, rūpestingo ir protingo asmens elgesio standartus, kai jis sudaro naudingus sandorius ir atlieka kitus ekonomiškai pagrįstus veiksmus, sukuriančius naudą. Jeigu vadovo veiksmai, priimami sprendimai, sudaryti sandoriai yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi juridinio asmens tikslams, viršija normalią ūkinę riziką, tokie veiksmai neatitinka sąžiningos ir protingos veiklos standartams. Aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, savaime nesudaro pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
30. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 7 dalį likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veiklos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo, dėl kurio veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo, laikoma, kad bankroto metu dėl asmens tyčinės veikos susidarę kreditoriaus reikalavimai buvo tenkinami paskiausiai.
31. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Bendrovės vadovo veiksmai, sudarant ir vykdant sandorius, turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246– 6.249 straipsniai).
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021).
33. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
34. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę ir kartu išskirtinę reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent priešinga bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Tačiau šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas – ieškovui nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“ patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).
35. Kasacinis teismas suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-421/2022).
37. Teismas pažymi, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, tačiau būtent jam tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas.
38. Nagrinėjamu atveju atsakovas keldamas abejones dėl savo, kaip buvusio BUAB „Pilkasis granitas“ vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, nepagrįstai kvestionuoja faktines aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusias su jos neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Taigi, šios faktinės aplinkybės, kaip prejudiciniai faktai, nebegali būti ginčijamos, nes priešingas jų aiškinimas reikštų galutinio teismo sprendimo principo pažeidimą (CPK 18 straipsnis).
39. Atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, yra nustatytos įsiteisėjusiomis Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-377-889/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1028-407/2022. Nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos kaip prejudiciniai faktai, todėl jos nekvestionuojamos. Kitos dvi civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, yra preziumuojamos, atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė.
40. Ieškovė nurodo, jog dėl atsakovo neveikimo bankrutuojanti įmonė patyrė 123 304,46 Eur žalą: 18 812,99 Eur žala dėl veiklos perkėlimo į susijusią įmonę UAB “Deko grupė”; 104 491,47 Eur žala kreditoriams (37 530,88 Eur dėl su darbo santykiais susijusių finansinių reikalavimų + 66 960,59 Eur kitų kreditorių reikalavimai).
Dėl UAB „Pilkasis granitas“ veiklos perkėlimu į UAB „Deko grupė“ padarytos žalos
41. Ieškovė nurodė, jog 18 812,99 Eur dydžio žala įrodyta išnagrinėjus tyčinio bankroto bylą ir yra preziumuojama. Pažymi, jog atsakovas, delsdamas inicijuoti bankroto bylą UAB „Pilkasis granitas“, organizavo įmonės veiklą taip, jog būtų dar labiau pabloginta finansinė padėtis, perkeliant turtą (gautinas lėšas) į kitą susijusią bendrovę - UAB „Deko grupė“. UAB „Deko grupė“ iš užsakovo UAB „Alingra“ 18 812,99 Eur sumą gavo už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus. Jeigu UAB „Pilkasis granitas“ veikla nebūtų perkelta į UAB Deko grupė“, nurodytą 18 812,99 Eur sumą būtų gavusi UAB „Pilkasis granitas“. Atsakovas nurodė aplinkybes apie UAB „Pilkasis granitas“ ir UAB „Alingra“ pasirašytą taikos sutartį, kurią Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtino, apie UAB „Deko grupė“ 2017 m. rugsėjo 12 d. pasirašytą rangos sutartį su UAB „Alingra“ ir jos pagrindu išrašytą atliktų darbų aktą ir teigia, kad jo nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikiami duomenys paneigia, jog UAB „Deko grupė“ iš užsakovo UAB „Alingra“ 18 812,99 Eur sumą gavo už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus.
42. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
43. Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas.
44. Pažymėtina, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali būt pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebūti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galia netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 31–33 punktai).
45. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-735-798/2020). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas gali remtis jam prieinamais įrodymais ir, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, neturi pagrindo nesiremti teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytu nemokumo faktu kaip prejudicine aplinkybe. Tačiau turi sutapti tiriamos ir vertinamos aplinkybės, reikšmingos byloje. Taigi yra pagrindas remtis įsiteisėjusiais tesimų procesiniais sprendimais, jeigu teismui nėra pateikti rašytiniai įrodymai, paneigiantys teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytas aplinkybes, kurie leistų nustatyti bendrovės nemokumo momentą atitinkamu laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 33 punktas).
46. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-377-889/2022 vienas iš pareiškimo pripažinti bankrotą tyčiniu pagrindų, kuris buvo atskirai įrodinėjamas, buvo ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Šioje byloje teismų buvo konstatuota, jo UAB „Deko grupė“ neturėjo resursų atlikti 2017 m. rugsėjo 22 d. darbų akte užfiksuotus darbus. Iš byloje surinktų įrodymų teismas nustatė, kad dalis UAB „Pilkasis granitas“ darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Deko grupė“ (vienu metu buvo įdarbinti abejose įmonėse, vėliau iš UAB „Pilkasis granitas“ atleisti), įmonės yra susijusios per susijusius asmenis (A. S., kuris buvo UAB „Pilkasis granitas“ vadovas, ir A. S., kuris dirbo įmonėje statybos darbų vadovu,), naujai įkurta įmonė tęsė UAB „Pilkasis granitas“ pradėtus rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini). Įvertinus Statybos darbų žurnalų Nr. l ir Nr. 2 duomenis, nurodytame objekte darbus iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. vykdė UAB „Pilkasis granitas“. Pagal 2017 m. rugsėjo 12 d. rangos sutartį darbus objekte pradėjo vykdyti UAB „Deko grupė“, kuriai statybvietė ir dokumentai buvo perduoti 2017 m. rugsėjo 11 d. Statybos darbų žurnale Nr. 3 pažymėta, kad UAB „Deko grupė“ perima iš UAB „Alingra“ statybos darbų žurnalą ir darbus pradeda objekte. Pirmieji įrašai apie atliekamus darbus užfiksuoti 2017 m. rugsėjo 18 d., darbus priėmė vadovas E. T.. Iš VSDFV 2022 m. kovo 21 d. pažymos apie UAB „Deko grupė“ darbuotojus matyti, jog darbuotojų įmonėje, kai iš UAB „Alingra“ buvo perimta statybvietė ir objekto dokumentacija, pasirašyta rangos sutartis ir atliekami statybos darbai užfiksuoti Statybos darbų žurnale Nr. 3, nebuvo. A. S. ir E. T. įdarbinti UAB „Deko grupė“ tik nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. Tą pačią dieną – 2017 m. rugsėjo 22 d. – UAB „Deko grupė“ pateikė UAB „Alingra“ atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą už 22 763,72 Eur (su PVM) sumą. UAB „Deko grupė“ perėmė objektą iš UAB „Alingra“, kuriame prieš tai dirbo UAB „Pilkasis granitas“, pasirašė rangos sutartį ir atliko darbus, kai įmonėje nebuvo įdarbintas nė vienas darbuotojas. Be to, teismas įvertino UAB „Pilkasis granitas“ Statybos darbų žurnalo Nr. 2 duomenis apie tai kada ir kokius darbus 2017 m. rugpjūčio mėnesį atliko UAB „Pilkasis granitas“, o juos palyginus su UAB „Deko grupė“ 2017 m. rugsėjo 22 d. atliktų darbų aktu, teismas padarė išvadą, jog už UAB ,,Pilkasis granitas“ 2017 m. rugpjūčio mėnesį objekte atliktus statybos darbus atsiskaitymą gavo UAB „Deko grupė“. Išnagrinėtoje byloje buvo nuspręsta, jog BUAB „Pilkasis granitas“ pateikė pakankamai duomenų, jog pagrįstų ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą prezumpciją, kad ūkio subjekto UAB „Pilkasis granitas“ veikla buvo perkelta į UAB „Deko grupė“, įmonei, kurios akcininku ir galutiniu naudos gavėjo tapo su UAB „Pilkasis granitas“ susiję asmenys.
47. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių aplinkybes, sudarančias ieškovo nurodytos 18 812,99 Eur žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio prezumpcijų turinį. Teismas nesivadovauja liudytojo A. S. parodymais apie UAB „Deko grupė“ir UAB „Pilkasis granitas“ nesusijimą ir veiklos (ne)perkėlimo dėl jų nenuoseklumo, neišsamumo, prieštaringumo, taip pat siejamų giminystės ir bendrų verslo ryšių su atsakovu. Taigi pripažįstama, jog, atsakovas nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie leistų teismų įsiteisėjusias sprendimais konstatuotas aplinkybes vertinti kitaip, ar kurios paneigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes.
48. Nagrinėjamu atveju teismų sprendimais konstatuotas nustatytas UAB „Pilkasis granitas“ veiklos perkėlimas į UAB „Deko grupė“ bei šios įmonės 18 812,99 Eur sumos gavimas už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus. Teismo vertinimu, kai atsakovas delsė inicijuoti bankroto bylą jo vadovautai jau nemokiai įmonei, atsakovas organizavo UAB „Pilkasis granitas“ veiklą taip, kad būtų dar labiau pabloginta finansinė padėtis, perkeliant turtą (gautinas lėšas) į kitą susijusią bendrovę UAB „Deko grupė“. Dėl tokio atsakovo neveikimo UAB „Pilkasis granitas“ neteko turto 18 812,99 Eur sumoje. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir 18 812,99 Eur žalos yra priežastinis ryšys, nes UAB „Deko grupė“ iš užsakovo UAB „Alingra“ 18 812,99 Eur sumą gavo už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus.
49. Tyčinio bankroto byloje nustatyti faktai apie naujos bendrovės įsteigimą patvirtina, jog atsakovas veiklą perkėlė į UAB „Deko grupė“, ne siekiant plėtoti verslą, o turint tikslą išvengti atsakomybės bendrovės kreditoriams. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiomis teismų procesiniais sprendimais, kaip vienu iš bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų, buvo įvertintas atsakovo netinkamas bendrovės veiklos organizavimas ir veiklos perkėlimo įgyvendinimas, taigi būtent atsakovas yra atsakingas už ieškovei padarytą 18 812,99 Eur žalą.
Dėl žalos atsiradusios nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl nemokiai įmonei bankroto bylos iškėlimo
50. Ieškovė nurodė, kad žala dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo yra 104 491,47 Eur (37 530,88 Eur žalos apskaičiavimo lentelė darbuotojams + 66 960,59 Eur žalos apskaičiavimo lentelė kreditoriams). Nesutikdamas su ieškovės argumentais atsakovas nurodė, jog kreditorių reikalavimų suma padidėjo ne dėl to, kad nuo 2017 m. birželio 30 d. bendrovė toliau vykdė veiklą ir sudarinėjo sandorius, ar prisiėmė naujus įsipareigojimus, nes tokių sandorių nebuvo. Kreditorių reikalavimai didėjo dėl objektyvių, nuo atsakovo ir įmonės nepriklausančių veiksnių, bei šių nuostolių dydžiui bankroto bylos iškėlimas ar neiškėlimas neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos. Taip pat atsakovas mano, kad nėra ir negali būti atsakingas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes nepriklausomai nuo jo veiksmų, ieškovas būtų turėjęs pareigą sumokėti šiuos mokesčius. Atsakovas mano, kad žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Nesutinka, jog kaip žala būtų priteista paskaičiuotos netesybos 21 742,91 Eur sumoje.
51. Formuodamas teismų praktiką dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl tyčinio bankroto, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste, nes dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas. Kasacinis teismas akcentavo, kad būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2018, 23-24 punktai).
52. Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).
53. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu reikalavimas atlyginti žalą pareikštas ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, konstatavus, jog atsakovai pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo ir dėl to didėjo kreditorės VMI skola, kurios ši neturi galimybių išieškoti iš nemokios įmonės, neįvykdyta įmonės mokestinė prievolė gali būti laikoma žala ir gali būti priteista iš įmonės vadovo ir (ar) dalyvio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018 71 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 32–33 punktai).
54. Teismas pažymi, kad vadovo atsakomybė yra subsidiari įmonės atžvilgiu, todėl tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai, jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti, bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, jei ji kilo dėl jų neteisėtų veiksmų, nepatenkintų finansinių reikalavimų ribose.
55. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1028-407/2022 konstatavo, kad bendrovė 2017 m. birželio 30 d. jau buvo nemoki. Teismas konstatavo, kad UAB „Pilkasis granitas“ teismui pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodė, jog įsipareigojimai kreditoriams pradėjo formuotis iš esmės nuo 2017 m. sausio 1 d. Tačiau iš tiesų įsiskolinimai kreditoriams pradėjo formuotis dar 2016 metais, bendrovė nuo 2016 metų neatsiskaitydavo su darbuotojais. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pareiškėjos atskirojo skundo argumentams, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje nėra nustatytas prejudicinis faktas, kad pagal 2017 m. birželio 30 d. balanso duomenis įmonė buvo moki, o tik pateikta teisinė išvada, kad pagal toje byloje surinktus įrodymus ir 2017 m. birželio 30 d. balanso duomenis (nekvestionuojant šio balanso teisingumo) įmonė nepagrįstai pripažinta nemokia. Teismas laikė reikšminga tai, kad bendrovės vadovas, asmuo, geriausiai žinantis bendrovės finansinę padėtį, turėjo ir galėjo suvokti, jog įmonė pagal 2017 m. birželio 30 d. balansą yra nemoki, kadangi būtent bendrovės vadovas teismui, nagrinėjančiam restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, pateikė tikrovės neatitinkančius finansinės atskaitomybės dokumentus, pavaizduodamas bendrovės turtą daug didesnį, nei jis faktiškai buvo. Teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo metmenyse duomenys apie bendrovės finansinę padėtį buvo pateikti netikslūs ir neteisingi, o bendrovės vadovas suprato ir turėjo suprasti, kad reikalinga nedelsiant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
56. Ieškovė, įrodinėdama 37 530,88 Eur žalos dydį kreditoriams – darbuotojams, pateikė žalos apskaičiavimo lentelę darbuotojams. Atsakovas nepateikė jokių nesutikimo argumentų dėl nurodytu laikotarpiu nuo pareigos inicijuoti bankroto bylą UAB „Pilkasis granitas“ nevykdymo iki bankroto bylos bendrovei iniciavimo ieškovės nurodomo susidariusio žalos dydžio darbuotojams. Atsakovas taip pat nenurodė pagrįstų nesutikimo motyvų, kuriais paneigtų 66 960,59 Eur žalos dydžio paskaičiavimą kitiems kreditoriams.
57. Prezumpcija, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, jog visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą.
58. Teismas daro išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės žala būtų kilusi, jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. įmonės privedimo prie bankroto tyčia. Vadinasi, atsakovas nepaneigė nurodytos prezumpcijos ir spręstina, kad atsakovas yra atsakingas ieškovei už 104 491,47 padarytą žalą.
59. Atsakovas mano, kad nėra ir negali būti atsakingas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes nepriklausomai nuo jo veiksmų, ieškovas būtų turėjęs pareigą sumokėti šiuos mokesčius.
60. Atsakovas nors ir nesutinka su jo pareiga atlyginti paskaičiuotą žalą kreditoriams dėl mokesčių nesumokėjimo, tačiau teismas nesutikimą laiko deklaratyviu. Atsakovas nevykdė pareigos nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „ Pilkasis granitas“. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. sausio 9 d. kreditorei valstybinei mokesčių inspekcijai paskaičiuotas žalos dydis sudaro 4 100 Eur, o valstybinio socialinio draudimo fondui 28 262,41 Eur.
61. Teismas pažymi, jog atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su visa prašoma priteisti suma, tačiau teismui nenurodė (išskyrus kreditorę UAB „Doka Lietuva“, finansinius reikalavimus, susijusius su mokesčių mokėjimu) su kokių konkrečiai kreditorių kokiomis konkrečiomis sumomis ir laikotarpiais nesutinka, jokių papildomų paaiškinimų nepateikė, todėl teismas nesutikimą laiko deklaratyviu ir pasisako dėl atsakovo konkrečiai ginčytų kreditorių reikalavimų.
62. Pažymėtina, kad atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė yra nustatyti prejudicinių aktų forma, preziumuojama, kad ieškovės prašoma priteisti žala yra įrodyta ir ji yra priežastiniu ryšiu susijusi su nustatytais atsakovo neteisėtais veiksmais, o atsakovas nepaneigė prašomos priteisti žalos dydį. Remiantis teismų praktika, iškėlus bankroto bylą, nesumokėta mokesčių suma tampa finansiniu reikalavimu, kurį privalo atlyginti bankrutavusi įmonė, o jai negebant to padaryti – už tai atsakingas asmuo, dėl kurio neveikimo atsirado žala. Taigi, nesumokėtų mokesčių suma yra žalos dalis, priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais, nes jeigu atsakovas būtų laiku inicijavęs nemokios įmonės bankroto bylą, įmonė nebūtų vykdžiusi nuostolingos veiklos ir mokesčiai nebūtų susidarę ir / ar nebūtų išaugusi nesumokėtų mokesčių suma.
63. Atsakovas nurodė, kad kreditorių reikalavimų suma padidėjo ne dėl to, kad nuo 2017 m. birželio 30 d. bendrovė toliau vykdė veiklą ir sudarinėjo sandorius, ar prisiėmė naujus įsipareigojimus, nes tokių sandorių nebuvo. Mano, kad kreditorių reikalavimai didėjo dėl objektyvių, nuo atsakovo ir įmonės nepriklausančių veiksnių, bei šių nuostolių dydžiui bankroto bylos iškėlimas ar neiškėlimas neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos.
64. Atsakovas nesutiko su žalos dydžio suma kildinama iš UAB „Doka Lietuva“ finansinio reikalavimo ir nurodė, kad UAB „Doka Lietuva“ klojiniai visą sąskaitų išrašymo laikotarpiu neturėjo būti naudojami objekte, todėl neaišku iš kur atsirado minėto kreditoriaus neapmokėtos sąskaitos, dėl kokių priežasčių buvo patvirtintas UAB „Doka Lietuva finansinis reikalavimas BUAB „Pilkasis granitas“ nemokumo byloje. Taip pat nesutiko su tuo, kad turi būti atsakingas už žalos dydį, susijusį su mokestinių prievolių vykdymu.
65. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 12 d. civilinėje byloje Nr. e2-1028-407/2022 konstatavo, jog reikšminga tai, kad UAB „Doka Lietuva“ 2017 m. balandžio 3 d. sutartimi buvo išnuomojusi UAB „Pilkasis granitas“ klojinius vykdyti darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o UAB „Deko grupė“ darbus objekte perėmė nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. Tačiau UAB „Doka Lietuva“ sąskaitas UAB „Pilkasis granitas“ už klojinių nuomą pagal sutartį išrašė ir 2017 m. rugsėjo, spalio, lapkričio bei gruodžio mėnesius. Taigi pajamas gavo UAB „Deko grupė“, tačiau šioms pajamos uždirbti sąnaudos buvo paliktos jau nemokiai UAB „Pilkasis granitas“. Pažymėjo, kad UAB „Pilkasis granitas“ su UAB „Doka Lietuva“ taip ir neatsiskaitė, o UAB „Doka Lietuva“ pareiškė prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Pilkasis granitas“ bankroto byloje.
66. Taip pat Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-23-730/2023 2018 m. birželio 18 d. nutartimi patvertinas UAB „Doka Lietuva“ finansinis reikalavimas 5 400,11 Eur sumai. Kreditoriaus reikalavimas kildinamas iš 2017 m. balandžio 3 d. klojinių nuomos sutarties Nr. 17/1704. Iš ieškovės žalos apskaičiavimo lentelės kreditoriams nurodytos 66 960,59 Eur sumos, žalos dydis susijęs su iš UAB „Doko grupė“ kylančiu finansiniu reikalavimu nurodoma 3 311,56 Eur suma.
67. Nors atsakovas paaiškinimais teismo posėdžio metu bandė nuneigti UAB „Doka Lietuva“ finansinį reikalavimą, tačiau Klaipėdos apygardos teismo kreditoriaus UAB „Doka Lietuva“ reikalavimas yra patvirtintas, nutartis įsiteisėjusi ir teismas neturi pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusios teismo nutarties atsakovei nepateikus jokių rašytinių įrodymų ir neginčytinų argumentų dėl šio reikalavimo nepagrįstumo.
68. Bylos duomenimis nustatyta, jog kreditorės UAB „Klaipėdos vanduo“ patvirtintas teismo 39,11 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas 2017 m. balandžio 30 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d. išrašytomis sąskaitomis faktūromis, skirtumas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 2018 m. sausio 9 d. 22,87 Eur. UAB „Sidona“ 10 480,64 Eur teismo patvirtintas finansinis reikalavimas grindžiamas 2018 m., gegužės 7 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu dėl 10 480,64 Eur UAB „Pilkasis granitas“ skolos UAB „Sidonas“, pagal 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. rugpjūčio 2 d., dvi 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2017 g. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitas faktūras, skirtumas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 2018 m. sausio 9 d. 6 150,30 Eur. UAB „Bitė Lietuva“ 1 600,03 Eur teismo patvirtintas finansinis reikalavimas grindžiamas sąskaitų už 2017 m. liepos d. – 2017 m. lapkričio 30 d. neapmokėjimą patvirtinančiais duomenimis, skirtumas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 2018 m. sausio 9 d. 1 129,59 Eur. UAB „Egreda“ teismo patvirtintas 10 367,39 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu dėl skolos priteisimo iš UAB „Pilkasis granitas“, skirtumas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 2018 m. sausio 9 d. 231,72 Eur. UAB „Ginestra“ teismo patvirtintas 2 294 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu dėl skolos priteisimo iš UAB „Pilkasis granitas“, skirtumas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 2018 m. sausio 9 d. 49,86 Eur. UAB „Gistona“ teismo patvirtintas 21 414,34 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas iš Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo, skirtumas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 2018 m. sausio 9 d. 413,99 Eur. UAB „Plungės vandenys“ teismo patvirtintas 45,53 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas neapmokėtomis sąskaitomis už 2017 m., skirtumas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 2018 m. sausio 9 d. 45,53 Eur UAB „Pristis“ teismo patvirtintas 1 086,85 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas 2015 m. gruodžio 14 d. subrangos sutartimi, skirtumas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 2018 m. sausio 9 d. 134,79 Eur. UAB „Simis“ teismo patvirtintas 46 612,56 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas nepamokėtomis sąskaitomis už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., skirtumas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 2018 m. sausio 9 d. 984,54 Eur. UAB „Etmė“ teismo patvirtintas 4 876,87 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas išrašytomis sąskaitomis faktūromis nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. liepos 26 d., skirtumas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 2018 m. sausio 9 d. 272,55 Eur. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ teismo patvirtintas 1 467,23 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas 2016 m. liepos 26 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. E-29, skirtumas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 2018 m. sausio 9 d. 50,98 Eur. UAB „Redus LT “ teismo patvirtintas 30 451,92 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimu, skirtumas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 2018 m. sausio 9 d. 5 717,03 Eur. UAB „Prie Luksto“ teismo patvirtintas 34 582,19 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas 2014 m. sausio 9 d. didmeninio pirkimo pardavimo sutartimi ir PVM sąskaitomis faktūromis, skirtumas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 2018 m. sausio 9 d. 7 475,86 Eur. UAB „Toi-Toi Lietuva“ teismo patvirtintas 1 415,28 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas neapmokėtomis sąskaitomis faktūromis laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., skirtumas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 2018 m. sausio 9 d. 263,33 Eur. Mažosios bendrijos „Statybų teisinis valdymas“ teismo patvirtintas 58 132,60 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu, skirtumas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 2018 m. sausio 9 d. 1 884,69 Eur. A. S. teismo patvirtintas 126 004,77 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas skolomis pagal avansines apyskaitas, skirtumas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 2018 m. sausio 9 d. 6 458,99 Eur.
69. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog BUAB „Pilkasis granitas“ 2017 m. birželio 30 d. buvo nemoki, taigi nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. BUAB „Pilkasis granitas“ vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iniciavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai dėl bankroto bylos BUAB „Pilkasis granitas“ iškėlimo buvo kreiptasi 2018 m. sausio 10 d. Žala kreditoriams ieškovo yra paskaičiuota priklausomai nuo kreditorių reikalavimų dydžio, įvertinus skirtumą nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. sausio 9 d. T. y. žalos dydis paskaičiuotas nuo atsakovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo padidėję kreditorių reikalavimai, tai sudaro 66 960,59 Eur.
70. Ieškovė nurodo, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. susidarė 37 530,88 Eur dydžio 54 kreditorių reikalavimų, kildinamų iš darbo santykių, kuriuos įtraukia į bendrą prašomo priteisti žalos atlyginimo sumą. Ginčo dėl minėtos žalos dalies fakto ir dydžio byloje nėra, darbuotojų finansiniai reikalavimai patvirtinti UAB „Pilkasis granitas“ nemokumo byloje, jie susidarė nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d., todėl teismo vertinami pagrįstais ir įrodytais.
71. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovas, kreditorių reikalavimai didėjo dėl subjektyvių atsakovo veiksmų, kuriais jis delsė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Pilkasis granitas“. Jeigu ieškovas būtų įgyvendinęs pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo 2017 m. rugpjūčio 16 d., o ne 2018 m. sausio 9 d., ieškovės paskaičiuotos žalos kreditoriams būtų nebuvę.
72. Teismas nevertina kitų argumentų ir įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Dėl procesinių palūkanų pritesimo
73. Ieškovas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnio 1 dalį pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė atakavo atsakomybė už tai, kad jis žalos neatlygino geruoju, dėl to BUAB „Pilkasis granitas“ turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas, nesumokėdamas žalos atlyginimo geruoju, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kad atsakovo prievolė grąžinti priteistą sumą atsirado dėl žalos atlyginimo, nes procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
74. Ieškovė BUAB „Pilkasis granitas“ nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu pagrindu, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 1 900 Eur žyminio mokesčio už patenkintą ieškinio reikalavimą dėl 123 304,46 Eur žalos atlyginimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
75. Ieškovė šioje byloje patyrė iš viso 8 736,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Konkrečios teisinės paslaugos yra detalizuotos į bylą kartu su šiuo prašymu pateikiamose sąskaitose faktūrose. Iš 2022 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitos – faktūros nustatyta, kad išrašyta 3 678,40 Eur sąskaita už ieškinio parengimą, 2022 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė sumokėjo už šias teisines paslaugas. Iš 2023 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitos – faktūros nustatyta, kad išrašyta 5 057,80 Eur sąskaita už susipažinimą su atsakovo pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovo pateiktų dokumentų analizę ir atsiliepimo į pareiškimą rengimą; susipažinimą su atsakovo atsiliepimu į ieškinį dėl žalos atlyginimo; papildomų duomenų analizę; dubliko (patikslinto ieškinio) rengimą. 2023 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė bankrutuojanti UAB „Pilkasis granitas“ sumokėjo už šias teisines paslaugas.
76. Pažymėtina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistini 8 736,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. S. 123 304,46 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris tūkstančius tris šimtus keturis eurus ir 46 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 123 304,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 736,20 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pilkasis granitas“.
Priteisti iš atsakovo A. S. 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.