Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui, suinteresuotiems asmenims A. S. ir S. S., jų atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei, suinteresuoto asmens mažosios bendrijos „Statybų teisinis valdymas“ atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. S., S. S., mažoji bendrija „Statybų teisinis valdymas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Pilkasis granitas“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Divingas“ pateikė teismui pareiškimą, prašo pripažinti BUAB „Pilkasis granitas“ bankrotą tyčiniu. Pagrindiniai pareiškimo argumentai:

1.1. Pareiškėja nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi iškėlė UAB „Pilkasis granitas“ bankroto bylą, bankroto administratore paskirta UAB „Divingas“. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis BUAB „Pilkasis granitas“ bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai už 1 144 822,43 Eur sumą.

1.2. Prašymą pripažinti BUAB „Pilkasis granitas“ bankrotą tyčiniu administratorė grindžia Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, nes pagal teismų praktiką iki Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo pradėtuose bankroto procesuose bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindai nustatomi pagal ĮBĮ nuostatas.

1.3. Administratorė teigia, jog prašyme nurodyti argumentai ir bylos įrodymai patvirtina, kad yra pagrindas BUAB „Pilkasis granitas“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies l punkte, 2 punkte, 4 punkte ir 5 punkte numatytais pagrindais, taip pat taikytinos 20 straipsnio 3 dalies l ir 2 punktuose įtvirtintos įmonės tyčinio bankroto prezumpcijos.

1.4. Pasisakydama dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies l punkte numatyto įmonės tyčinio bankroto požymio (įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu), administratorė nurodo, jog, siekiant nustatyti BUAB „Pilkasis granitas“ nemokumo momentą, buvo užsakyta ekspertizė, kurią atliko specialistė teismo ekspertė L. R.. Ekspertės išvados įformintos 2021 m. lapkričio 10 d. konsultacinėje išvadoje dėl BUAB „Pilkasis granitas“ (toliau – konsultacinė išvada). Ekspertė nustatė, kad BUAB „Pilkasis granitas“ 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

1.5. Faktą, jog UAB „Pilkasis granitas“ buvo nemoki vėliausiai nuo 2016 m. gruodžio 31 d., taip pat patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) atlikto patikrinimo duomenys. 2017 m. kovo 15 d. patikrinimo akte Nr. (8.126)VL-672, skaičiuojant mokumo ir likvidumo rodiklius pagal preliminarius 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, pateikta išvada, kad įmonė nemoki ir rekomenduojama inicijuoti bankrotą. Taigi buvęs UAB „Pilkasis granitas“ direktorius A. S. apie įmonės nemokumą ir savo pareigą inicijuoti bankrotą bylą nemokiai įmonei turėjo suvokti vėliausiai gavęs VSDFV Mažeikių skyriaus 2017 m. kovo 15 d. patikrinimo aktą.

1.6. Kadangi UAB „Pilkasis granitas“ tapo nemoki vėliausiai 2016 m. gruodžio 31 d., o buvęs įmonės direktorius A. S. pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pateikė tik 2018 m. sausio 10 d., konstatuotina, kad jis pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio l dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo.

1.7. Kadangi UAB „Pilkasis granitas“ valdymo organai neperdavė nemokumui administratorei UAB „Pilkasis granitas“ apskaitos programos, kreditorių sąrašų ir kitų duomenų, kurie yra reikšmingi nustatant įmonės nemokumą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte nustatytus kriterijus, pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su UAB „Pilkasis granitas“ finansine padėtimi, buvusia nuo 2016 metų iki bankroto bylos iškėlimo, tenka būtent buvusiems UAB „Pilkasis granitas“ valdymo organams.

1.8. Per delsimo inicijuoti bankroto bylą nemokiai įmonei laikotarpį jos finansinė situacija labai pablogėjo, tai patvirtina 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. kovo 5 d. įmonės finansinių rodiklių pagal finansinės atskaitomybės dokumentus palyginimas. Buvęs įmonės direktorius A. S., žinodamas apie įmonės nemokumą, sąmoningai vengė inicijuoti įmonei bankroto bylą, toliau tęsė nuostolingą įmonės veiklą, taip dar labiau pablogino nemokios įmonės finansinę padėtį ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Be to, šiuo delsimo laikotarpiu sąmoningai buvo bloginama įmonės finansinė padėtis nepagrįstai ir netinkamai nurašant medžiagas, sudaromi nuostolingi ir žalingi sandoriai, vykdomi susijusiems asmenims mokėjimai pažeidžiant Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą mokėjimų tvarką, atliekami kiti veiksmai, kuriais buvo bloginama nemokios įmonės finansinė padėtis.

1.9. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) normas, įmonės vadovas A. S. turėjo pareigą ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytą neigiamą nuosavą kapitalą, sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą sprendimams dėl įmonės neigiamo nuosavo kapitalo priimti. Tačiau UAB „Pilkasis granitas“ direktorius ir akcininkė nevykdė ABĮ nustatytų pareigų ir nepagrįstai tęsė nuostolingą įmonės veiklą su neigiamu nuosavu kapitalu.

1.10. Administratorė nurodo, jog bendra UAB „Pilkasis granitas“ nurašyto turto vertė sudarė 87 730,63 Eur. Pareiškime nurodytos atsargos, įrankiai, medžiagos buvo nurašytos prieš pat bankroto bylos įmonei iškėlimą. Restruktūrizavimo plano metmenyse buvo nurodyta, kad bendrovė neplanuoja nurašyti ar parduoti turto. Kadangi nepateiktos pažymos apie statybinių medžiagų, įrankių utilizavimą, nėra duomenų apie priduotą metalo laužą ir grįžtamųjų medžiagų pajamavimą, darytina išvada, kad turtas buvo nurašytas nepagrįstai ir jo nurašymas neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) reikalavimų. UAB „Pilkasis granitas“ 2017 metų liepos–spalio mėnesiais nepagrįstai nurašė medžiagų pagal užsakovus, kuriems nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros, t. y. įmonė neuždirbo pajamų už 74 014,67 Eur sumą. Nurašymo periodu nėra išrašyta sąskaitų, patvirtinančių darbų atlikimą. Ši suma nepagristai įtraukta į UAB „Pilkasis granitas“ sąnaudas.

1.11. 2017 m. lapkričio 30 d. nurašymo aktu TRA Nr. 177 buvo nurašytos statybinės medžiagos, įrankiai, transporto priemonės ir kitas turtas už 8 510,18 Eur sumą. Šis aktas nėra pasirašytas UAB „Pilkasis granitas“ direktoriaus, nėra pasirašytas ir patvirtintas komisijos.

1.12. Pareiškime nurodytais nurašymo aktais neteisėtai ir nepagrįstai nurašyto turto vertė sudaro net 170 255,48 Eur, o visi nurašymo aktai buvo sudaryti prieš pat UAB „Pilkasis granitas“ bankroto bylos iškėlimą. Nuo 2017 m. liepos mėn. įmonė atleidinėjo darbuotojus, o nuo 2017 m. spalio mėnesio jau nebevykdė veiklos.

1.13. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvę UAB „Pilkasis granitas“ valdymo organai valdė įmonę neūkiškai ir supainiojo interesus. Toks įmonės valdymas neatitinka protingumo ir rūpestingumo principų, padarė žalos kreditoriams. Administratorė laikosi pozicijos, kad įmonės valdymo organai, prieš įmonės bankrotą nurašydami didelės vertės turtą, nesant tinkamo tam pagrindimo, atliko neteisėtus veiksmus, kuriais tyčia dar labiau pablogino nemokios įmonės finansinę būklę.

1.14. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, administratorė teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies l punkte numatytas tyčinio bankroto požymis, nes įmonės vadovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo po to, kai įmonė tapo nemoki, įmonės direktorius ir akcininkė nevykdė ABĮ nustatytų pareigų įmonės nuosavam kapitalui tapus neigiamu, prieš pat įmonės bankrotą, nesant tinkamo tam pagrindimo, nepagrįstai nurašytas didelės vertės turtas.

1.15. Pasisakydama dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto įmonės tyčinio bankroto požymio (įmonės valdymo organai sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius), pareiškėja nurodo, kad UAB „Pilkasis granitas“ suteikinėjo neatlygintinas paskolas susijusiems asmenims: 2015 m. gruodžio 31 d. susijusiems asmenims suteikė paskolų už 80 312 Eur, iš kurių 64 209 Eur – direktoriui A. S., 16 103 Eur – A. S.. Tokie buvusio įmonės vadovo veiksmai turi būti vertinami kaip nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, kuriais buvo sukeltas apyvartinių lėšų trūkumas. Teismų praktikoje tokie sandoriai, kai įmonė, turėdama apyvartinių lėšų trūkumą, teikia neatlygintines paskolas susijusiems asmenims, vertinami kaip įmonei nenaudingi ir žalingi sandoriai, sudarantys pakankamą pagrindą konstatuoti LR ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą tyčinio bankroto požymio buvimą.

1.16. Tarp UAB „Pilkasis granitas“ ir lizingo bendrovės 2014 m. rugsėjo 16 d. buvo sudaryta finansinės nuomos sutartis Nr. 201404003. Pagal šią sutartį lizingo davėjas įsipareigojo lizingo gavėjo prašymu įsigyti nuosavybės teise transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ iš pardavėjo R. A. ir finansinės nuomos (lizingo) pagrindu transporto priemonę išnuomoti lizingo gavėjui. Finansinės nuomos sutartis sudaryta 24 mėnesiams, finansuojama suma – 10 353,92 Eur. UAB „Pilkasis granitas“ (lizingo gavėjas) finansinės nuomos sutartį įvykdė. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte buvo nurodyta, kad, lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį, perdavimo nuosavybėn akto pagrindu nuosavybės teisė į transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ perduodama lizingo gavėjui. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įregistruota UAB „Pilkasis granitas“ vardu. Nors tuo metu UAB „Pilkasis granitas“ turtui buvo taikomas areštas, tačiau 2017 m. balandžio 6 d. UAB „Pilkasis granitas“ pardavė transporto priemonę atsakovui A. S.. Akivaizdu, kad transporto priemonė nebuvo įregistruota UAB „Pilkasis granitas“ vardu siekiant išvengti jos arešto. A. S. pagal 2017 m. balandžio 6 d. kasos pajamų orderį sumokėjo UAB „Pilkasis granitas“ 12 702 Eur, 2017 m. balandžio 10 d. UAB „Pilkasis granitas“ pagal kasos išlaidų orderį atsakovui A. S. grąžino 12 302 Eur, t. y. beveik tą pačią sumą. Tokie sandoriai, kai įmonė, būdama nemoki, prieš bankrotą perleidžia transporto priemonę susijusiam asmeniui, vėliau įmonės lėšomis yra apmokamas jau parduotos transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimas, remonto išlaidos, vertintini kaip nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, kurie dar labiau pablogino nemokios įmonės finansinę padėtį.

1.17. Kaip nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai turi būti vertinami jau minėti įmonės turto nurašymo sandoriai, kuriais nurašytas net 170 255,48 Eur vertės turtas. Taip buvo labai pabloginta nemokios įmonės turtinė padėtis, buvo siekiama nepagrįstai nurašyti turtą tam, kad jis nebūtų perduotas administratorei ir nebūtų pardavinėjamas įmonės bankroto procese, o kreditoriai negautų reikalavimo patenkinimo.

1.18. Administratorė nustatė, kad UAB „Pilkasis granitas“ su A. S. ir A. S. sudarė pareiškime nurodytus pirkimo–pardavimo sandorius, kurių pagrindu UAB „Pilkasis granitas“ už prekes iš viso sumokėjo 14 950,64 Eur. Tačiau nėra jokių duomenų, kad šie sandoriai faktiškai buvo vykdomi, t. y. nėra įrodymų, kad A. S. ir A. S. faktiškai perdavė įmonei prekes, kurios buvo naudojamos įmonės veikloje. Pasitvirtinus aplinkybėms, kad paminėti pirkimo–pardavimo sandoriai buvo fiktyvūs, jie turėtų būti vertinami kaip nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai.

1.19. Administratorė taip pat nustatė, kad UAB „Pilkasis granitas“ sudarė fiktyvius, nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius su savo darbuotoju L. G.. UAB „Pilkasis granitas“ be pagrindo sumokėjo L. G. 21 750 Eur; tam, kad pateisintų dalies šios sumos sumokėjimą, L. G. išrašė UAB „Pilkasis granitas“ dvi sąskaitas faktūras Nr. LA00001 ir LA00002 už renovacijos darbus, nors L. G., kaip fizinis asmuo, veikiantis pagal individualios veiklos pažymą, tokių darbų neatliko. Likusios 11 222,57 Eur sumos sumokėjimas L. G. apskritai nėra pateisintas jokiais dokumentais. Taip nemokiai įmonei buvo padaryta 21 750 Eur žalos ir dar labiau pabloginta nemokios įmonės finansinė padėtis.

1.20. Apibendrindama išdėstytus argumentus, administratorė teigia, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis, nes buvo sudaryti neatlyginti paskolos sutarčių su susijusiais asmenimis sandoriai, susijusiam asmeniui buvo parduota transporto priemonė ir vėliau švaistomos įmonės lėšos apmokant jau parduotos transporto priemonės draudimo, remonto, kuro išlaidas, nepagristai prieš bankrotą nurašytas net 170 255,48 Eur vertės turtas, su A. S. ir A. S. sudaryti ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi pirkimo–­pardavimo sandoriai, su L. G. sudaryti ekonomiškai nenaudingi, nuostolingi ir fiktyvūs sandoriai.

1.21. Administratorė nustatė, kad UAB „Pilkasis granitas“, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką, atliko mokėjimų įvairiems kreditoriams. Iš gausybės neteisėtų mokėjimų, pažeidžiančių CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką, administratorė išskiria mokėjimus susijusiems asmenims: A. S. už 103 841,54 Eur sumą ir darbuotojui L. G. už 21 750,00 Eur sumą. Atliekant nurodytus mokėjimus, buvo pažeistos kitų įmonės kreditorių, su kuriais turėjo būti atsiskaityta pirmesne eile, teisės: buvo pažeistos trečiosios eilės kreditoriaus VSDFV teisės, ketvirtosios eilės kreditorių UAB „Elduva“, UAB „Sanistal“, UAB „M. lentpjūvė“, UAB „Reimeda“, UAB „Gistona“ ir kt. teisės. Šių kreditorių reikalavimai yra patvirtinti UAB „Pilkasis granitas“ bankroto byloje. Administratorės nustatyti atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais tvarkos pažeidimai savo mastu ir sukeltomis pasekmėmis yra itin reikšmingi, todėl darytina išvada, kad nustatyti CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais tvarkos pažeidimai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

1.22. Taip pat taikytina ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta įmonės tyčinio bankroto prezumpcija, nes buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarka, nevykdoma ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga inicijuoti bankrotą nemokiai UAB „Pilkasis granitas“ ir darbuotojams ilgiau nei 3 mėnesius iš eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis.

1.23. Administratorės turimi duomenys leidžia teigti, kad UAB „Pilkasis granitas“ buhalterinė apskaita vesta taip, kad iš nemokumo administratorės perimtų dokumentų negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, identifikuoti vykdytų ūkinių operacijų (prekių pardavimų, nurašymų).

1.24. Itin daug įtarimų kelia ūkinės operacijos tarp UAB „Pilkasis granitas“ ir A. S.. 2016 m. rugsėjo 26 d. tarp UAB „Pilkasis granitas“ ir A. S. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2016/09/26. Pagal šią sutartį A. S. pardavė UAB „Pilkasis granitas“ pareiškime nurodytas prekes. Pagal 2016 m. gruodžio 29 d. tarp A. S. ir UAB „Pilkasis granitas“ sudarytą sutartį A. S. pardavė UAB „Pilkasis granitas“ 134 vnt. darbo kostiumų po 22 Eur, bendra prekės kaina – 2 948 Eur. Jokie papildomi dokumentai (prekių priėmimo–perdavimo aktas, krovinio važtaraštis, kt.) surašyti nebuvo. Iš UAB „Pilkasis granitas“ apskaitos nėra galimybės nustatyti, kur minėtos prekės buvo panaudotos, ar prekės buvo reikalingos vykdyti UAB „Pilkasis granitas“ veiklą. Tai sudaro pagrindą teigti, kad realiai jokios prekės nebuvo perkamos ir parduodamos arba prekių pirkimas ir ­pardavimas vyko kitokiomis sąlygomis, nei yra nurodyta pirkimo dokumentuose. Tai yra įmonės apgaulingos apskaitos požymiai.

1.25. Administratorė pažymi, kad didelė dalis UAB „Pilkasis granitas“ atsiskaitymų buvo vykdoma ne per atsiskaitomąsias sąskaitas ar kasą, bet per A. S., kuris už UAB „Pilkasis granitas“ vykdydavo nemažą dalį mokėjimų tretiesiems asmenims, tačiau tokie mokėjimai nebuvo tinkamai įtraukti į UAB „Pilkasis granitas“ apskaitą. Pagal nemokumo administratorės perimtus dokumentus negalima nustatyti, kokiu pagrindu A. S. vykdė atsiskaitymus už UAB „Pilkasis granitas“, su kuo konkrečiai ir koks yra atsiskaitymų mastas. Tai taip pat parodo, kad UAB „Pilkasis granitas“ apskaita buvo vedama netinkamai.

1.26. Administratorei nebuvo perduota įmonės apskaitos programa, dokumentai, iš kurių būtų galima identifikuoti į UAB „Pilkasis granitas“ apskaitą įtrauktas prekių atsargas, jų pokyčius, likučius, atsiskaitymo už prekes operacijas. UAB „Pilkasis granitas“ vykdė statybinius darbus, o pagal nemokumo administratorės perimtus apskaitos ir kitus dokumentus negalima identifikuoti šių ūkinių operacijų.

1.27. Todėl yra pagrindas teigti, kad UAB „Pilkasis granitas“ apskaita neatitinka BAĮ 4 straipsnyje nustatytų pagrindinių reikalavimų apskaitos informacijai. UAB „Pilkasis granitas“ apskaita buvo vedama netinkamai ir, tikėtina, apgaulingai, o tai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas įmonės tyčinio bankroto požymis.

1.28. UAB „Pilkasis granitas“ kiekvienam statybos objektui turėjo vesti privalomąjį medžiagų įsigijimo ir panaudojimo suvestinį registrą. Administratorei iki šiol nėra perduoti medžiagų įsigijimo suvestiniai registrai pagal objektus. Darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti ne tik neteisėtomis veikomis padarytus civilinės teisės pažeidimus, bet ir nusikalstamas veikas dėl aplaidaus ar apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

1.29. Administratorė teigia, jog jos nustatyti duomenys rodo, kad UAB „Pilkasis granitas“ veikla buvo perkelta į UAB „Deko grupė“, tikėtina, kad buvę UAB „Pilkasis granitas“ darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Deko grupė“ ir UAB „Deko grupė“ perėmė (tęsia) UAB „Pilkasis granitas“ sutarčių vykdymą. Pagal administratorės turimus duomenis, UAB „Deko grupė“ tęsė darbus objekte (duomenys neskelbtini), kurioje prieš tai darbus vykdė būtent UAB „Pilkasis granitas“. Dalis darbuotojų tuo pačiu metu buvo įforminti ir UAB „Pilkasis granitas“, ir UAB „Deko grupė“, o faktiškai atliko darbo funkcijas, iš kurių naudos gavo tik UAB „Deko grupė“.

1.30. Nurodyti veiksmai ir jų visuma leidžia teigti, kad A. S. veiksmais buvo kryptingai rengiamasi de jure (teisiškai) bankrotui, de facto (faktiškai) privedant įmonę prie bankroto tyčia. Pasitvirtinus šioms aplinkybėms, būtų pagrindas taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies l punkte numatytą įmonės tyčinio bankroto prezumpciją.

2. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuoti asmenys S. S. ir A. S. prašo atmesti prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

2.1. Suinteresuoti asmenys nurodo, jog, kadangi trys teismai įsiteisėjusiuose sprendimuose, kurie priimti visapusiškai išnagrinėjus pateiktus įrodymus, nustatė, kad UAB „Pilkasis granitas“ pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis buvo moki, nemokumo administratorė nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes.

2.2. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, 2016 m. finansinė atskaitomybė, aiškinamasis raštas pateikti 2017 m. rugsėjo 14 d. 2016 metų finansinė atskaitomybė, aiškinamasis raštas sudaryta 2017 m. balandžio 30 d. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau nei per šešis mėnesius nuo dienos, kurią vadovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, t. y. iki 2017 m. spalio 30 d. Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. B2-1357-777/2017 pateiktas UAB „Pilkasis granitas“ balansas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Iš 2017 m. birželio 30 d. balanso duomenų matyti, kad nuosavas kapitalas sudarė 12 934,17 Eur, kapitalas sudarė 11 225,32 Eur. Kadangi nuosavo kapitalo pokytis įvyko per laikotarpį, per kurį turėjo būti ištaisyta bendrovėje susidariusi padėtis, t. y. iki 2017 m. spalio 30 d., suinteresuoti asmenys mano, kad nebuvo pažeista pareiga atkurti neigiamą nuosavą kapitalą. Bendrovė tęsė veiklą, kuri nebuvo nuostolinga, tai patvirtina 2017 m. birželio 30 d. pateikto balanso duomenys, be to, nuosavas kapitalas nebuvo neigiamas.

2.3. Kadangi iš pateiktų netinkamo (negalimo) naudoti turto nurašymo–likvidavimo aktų matyti, kad buvo nurašytas nebetinkamas naudoti įmonės ūkinėje veikloje trumpalaikis turtas, nurašymas buvo atliktas ataskaitinių metų eigoje, visiškai nepagrįstas nemokumo administratorės argumentas, kad trumpalaikis turtas buvo nurašytas be pateisinamų dokumentų ir prieš pat bankroto bylos iškėlimą. Nemokumo administratorė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nurašytas trumpalaikis turtas buvo tinkamas naudoti, sukurtų ekonominę vertę. Be to, trumpalaikis turtas buvo perduotas materialiai atsakingiems asmenims ir jų iniciatyva, daiktui esant nebetinkamam naudoti, turto nurašymo–likvidavimo komisija vertindavo nurašymui pateiktą trumpalaikį turtą. UAB „Pilkasis granitas“ 2017 metų liepos mėnesį vykdė statybos darbus, todėl ir buvo vykdomi nurašymai. Padaliniai – elektrikų skyrius, metalo apdirbimo cechas ir kiti – nurašinėdavo sunaudotą mažavertį turtą darbams atlikti, nurašymus patvirtindavo komisija. Komisija patvirtindavo, kad turtas yra sunaudotas.

2.4. Iš nemokumo administratorės pateiktos konsultacinės išvados matyti, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. buvo išrašyta PVM sąskaitų faktūrų už 32 875,57 Eur; rugsėjo mėn. – už 36 357,38 Eur; lapkričio mėn. – už 4 920,64 Eur. Šie duomenys paneigia administratorės argumentus, jog 2017 m. liepos–­spalio mėnesiais įmonė nepagrįstai nurašė medžiagų pagal užsakovus, kuriems nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros, t. y. įmonė neuždirbo pajamų už bendrą 74 014,67 Eur sumą. Nurašymai atlikti vadovaujantis Atsargų apskaitos organizavimo tvarkos aprašu.

2.5. A. S. paskolinti 64 209 Eur buvo grąžinti iki 2016 m. birželio 27 d., kai UAB „Pilkasis granitas“ ir AB Šiaulių bankas sudarė kredito linijos sutartį Nr. KLS-2016-039-20. A. S. iki kredito linijos sutarties sudarymo buvo grąžinęs dalį paskolintos sumos, tačiau, kaip 2020 m. spalio 15 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-553-790/2020, nustatė Lietuvos apeliacinis teismas, „atsakovas savo lėšomis atsiskaitydavo su ieškovės kreditoriais, tai taip pat patvirtina ir ieškovės avanso apyskaitos už 2016 m. sausio mėn.–2017 m. spalio mėn., kuriose yra atvaizduotos pinigų sumos, kurias per konkretų mėnesį ieškovė perdavė atsakovui ir kurias atsakovas išmokėjo ieškovės kreditoriams, išvardintos atsakovo apmokėtos sąskaitos ir kiti dokumentai, nurodyta, kiek atsakovo ieškovės kreditoriams išmokėtos sumos viršijo ieškovės jam perduotas sumas, kokie įsiskolinimų atsakovui likučiai nebuvo apmokėti ankstesniais laikotarpiais. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nuo 2016 m. sausio mėn. kiekvieną mėnesį ieškovė turėjo įsiskolinimų atsakovui (atsakovo išmokėtos sumos viršijo ieškovės jam perduotas sumas), o nuo 2017 m. vasario mėn. šis įsiskolinimas žymiai padidėjo – 2017 m. sausio 31 d. avanso apyskaitoje nurodyta, kad atsakovo gautų ir išmokėtų sumų skirtumas sudaro 35 309,12 Eur, 2017 m. vasario 28 d. avanso apyskaitoje deklaruota, kad šių sumų skirtumas sudaro jau net 83 652,87 Eur. Nuo 2017 m. gegužės atsakovo permoka nuosekliai didėjo ir paskutinėje byloje pateiktoje 2017 m. spalio 31 d. avanso apyskaitoje užfiksuota, kad atsakovo permoka sudaro 111 855,73 Eur.“

2.6. Apibendrinant nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes, visiškai nepagrįstu laikytinas nemokumo administratorės argumentas, kad paskolos suteikimas A. S. ir A. S. sukėlė apyvartinių lėšų trūkumą, dėl to bendrovė apyvartinių lėšų trūkumui finansuoti turėjo sudaryti kredito linijos sutartį ir už paskolą mokėti palūkanas, taip iš esmės buvo pabloginta įmonės finansinė padėtis, ir tai buvo viena iš priežasčių, privedusių įmonę prie nemokumo.

2.7. Pasisakydami dėl transporto priemonės perleidimo sandorio, suinteresuoti asmenys nurodo, jog dėl įmonės nemokumo jau pasisakyta šiame procesiniame dokumente. Be to, atkreipia dėmesį, kad bankroto byla buvo iškelta tik po aštuonių mėnesių, buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės restruktūrizavimo, todėl teiginys, kad transporto priemonė buvo perleista prieš bankrotą, nepagrindžia, kad sandoris bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingas.

2.8. 2017 m. balandžio 7 d. tarp UAB „Pilkasis granitas“ ir A. S. buvo sudaryta automobilio „(duomenys neskelbtini)“ panaudos sutartis Nr. AS/2017 /04/07, taigi nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 30 d. teisėtai buvo nurašomas kuras, apmokėtas civilinės atsakomybės draudimas už 96,49 Eur sumą ir transporto priemonės remontui išleista 277,43 Eur suma. Tai, kad panaudos sutartis nebuvo registruota VĮ „Regitra“, nedaro šios panaudos sutarties negaliojančios. Registracija atlieka tik išviešinimo funkciją.

2.9. 2017 m. balandžio 10 d. bendrovė išmokėjo A. S. grynaisiais pinigais 12 302 Eur, t. y. atsiskaitė su atsakovu pagal paskolos sutartis.

2.10. Nemokumo administratorė nurodo, kad nėra įrodymų, kad A. S. ir A. S. faktiškai įmonei perdavė prekes, kurios būtų naudojamos įmonės veikloje. Šie argumentai nepagrįsti, nes įsigytos prekės buvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą. Nemokumo administratorė nepateikė teismo priimto sprendimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nemokumo administratorė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad sandoriai buvo fiktyvūs ir juos reikia vertinti kaip nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus.

2.11. Nemokumo administratorė teigia, kad L. G. nei 2016 m. rugsėjo 29 d. sutarties sudarymo metu, nei anksčiau aprašytų avansinių mokėjimų metu nebuvo įregistravęs individualios veiklos, suteikiančios jam teisę verstis transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų veikla. Šie argumentai prieštarauja pateiktiems duomenims. Verslo liudijimas suteikia teisę verstis nurodyta veikla, todėl visiškai nepagrįstas argumentas, kad L. G. neturėjo teisės teikti transporto priemonių remonto paslaugų. UAB „Pilkasis granitas“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Rangos sutartį Nr. DPS-08-05 su UAB „Šilalės šilumos tinklai“ dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos darbų atlikimo. L. G. fasado šiltinimo darbus minėtame objekte galėjo pradėti vykdyti nuo 2016 m. rugsėjo 30 d., o ne nuo 2017 m. rugsėjo 21 d., kaip nurodyta. Be to, visiškai nepagrindžiama, kodėl šis sandoris įmonei buvo nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas.

2.12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu.

2.13. Administratorė nurodo, kad 2017 m. birželio 30 d. balanse nurodyti neteisingi duomenys, tačiau šiuos duomenis vertino Lietuvos apeliacinis teismas ir nenustatė, kad balanse nurodyti duomenys yra neteisingi. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių duomenų, kad buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paslėpti ar sunaikinti. Nemokumo administratorei UAB „Pilkasis granitas“ buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti 2018 m. kovo 14 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-966-730/2019 sprendimo 51 punkte nurodė, kad ginčo, jog dokumentai nemokumo administratorei perduoti 2018 m. kovo 14 d., nėra. Be to, nėra pateikta duomenų, jog A. S. už teismo įpareigojimo perduoti bendrovės dokumentus ir turtą bankroto byloje nevykdymą būtų paskirta bauda.

2.14. Nemokumo administratorė nepateikė jokių duomenų, kad bendrovės „Pilkasis granitas“ turtas būtų buvęs perkeltas į UAB „Deko grupė“ ir kad UAB „Deko grupė“ perėmė (tęsia) UAB ,,Pilkasis granitas“ sutarčių vykdymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų veiklos perkėlimą. Priešingai, buvo siekiama atsiskaityti su kreditoriais, tam buvo naudojamos tiek suinteresuoto asmens A. S. asmeninės lėšos, tiek A. S. asmeninės lėšos, buvo siekiama restruktūrizuoti bendrovę, o ne siekti bankroto.

3. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo mažoji bendrija „Statybų teisinis valdymas“ prašo tenkinti prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

3.1. Kreditorė nurodo, jog palaiko BUAB „Pilkasis granitas“ nemokumo administratorės pateiktą pareiškimą pripažinti šios įmonės bankrotą tyčiniu remiantis Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies l, 2, 4, 5 punktuose numatytais tyčinio bankroto pagrindais ir taikant Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies l ir 2 punktuose nustatytas įmonės tyčinio bankroto prezumpcijas.

3.2. Papildomai nurodo, kad palaiko prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu pagal Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą įmonės tyčinio bankroto požymį dėl to, jog BUAB „Pilkasis granitas“ mokėjimai atlikti pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką.

3.3. Byloje esantys duomenys apie įmonės turto areštus ir banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad BUAB „Pilkasis granitas“ sistemingai vykdė mokėjimus pažeisdama tiek turto arešto reikalavimus, tiek Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką, taip dar labiau pablogindama nemokios įmonės turtinę padėtį ir pažeisdama kreditorių, su kuriais turėjo būti atsiskaitoma pirmesne eile, teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

4. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais neteko galios (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

5. Kadangi pareiškėja įrodinėja, jog prie bankroto UAB „Pilkasis granitas“ buvo privesta tyčia veiksmais, atliktais iki įsigaliojanti JANĮ, šiems veiksmams vertinti tyčinio bankroto kontekste taikytinas veiksmų atlikimo metu galiojęs Įmonių bankroto įstatymas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1066-450/2021).

6. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

7. Nustatęs bent vieną ĮBĮ 20 straipsnyje įstatymų leidėjo suformuluotų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą esant tyčiniu. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį, bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu nustatoma, kad yra bent vienas iš šių tyčinio bankroto požymių: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta / aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo / įsipareigojimų dydžio / struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

8. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

10. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais ir kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

11. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

12. Įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

13. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas).

14. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo nuspręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

15. Nagrinėjamu atveju administratorė įrodinėja, kad yra pagrindas UAB „Pilkasis granitas“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies l punkte, 2 punkte, 4 punkte, 5 punkte numatytais pagrindais, taip pat yra pagrindas taikyti 20 straipsnio 3 dalies l ir 2 punktuose numatytas tyčinio bankroto prezumpcijas.

Dėl įmonės vadovo pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymo tinkamumo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies l punktas)

16. Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad teismui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys) pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

17. ĮBĮ 8 straipsnio l dalis numato, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

18. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir toliau išlikti aktyviam rinkos dalyviui. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: l) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

20. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies l punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

21. Siekdama nustatyti BUAB „Pilkasis granitas“ nemokumo momentą, administratorė užsakė ekspertizę, kurią atliko specialistė teismo ekspertė L. R., auditoriaus pažymėjimo Nr. 000238 (toliau – ekspertė). Ekspertės išvados įformintos 2021 m. lapkričio 10 d. konsultacinėje išvadoje dėl BUAB „Pilkasis granitas“ (toliau – konsultacinė išvada).

22. Ekspertė, atsakydama į klausimus dėl BUAB „Pilkasis granitas“ nemokumo momento, nustatė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. BUAB „Pilkasis granitas“ buvo nemoki. Ekspertė konstatavo, kad faktiškai jai pateikti ir įvertinti duomenys apie UAB „Pilkasis granitas“ finansinę padėtį, buvusią 2016 m. gruodžio 31 d., leidžia teigti, kad vėliausiai 2016 m. gruodžio 31 d. įmonė faktiškai buvo nemoki. Ekspertė nustatė, kad, pagal UAB „Pilkasis granitas“ 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės turtas sudarė 695 546 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 766 512 Eur (iš jų po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai siekė 157 691 Eur, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 608 821 Eur). Įmonė 2016 metus baigė nuostolingai ir patyrė 101 475 Eur nuostolio. 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė 70 966 Eur. Tai reiškia, kad įmonė neturėjo pakankamai turto savo įsipareigojimams įvykdyti. Toks įmonės turto balansinės vertės (695 546 Eur) ir įsipareigojimų (766 512 Eur) santykis, kai įmonės įsipareigojimai žymiai viršijo įmonės turto balansinę vertę (70 966 Eur sumos dydžiu), ypač įvertinus tai, kad per vienus metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė net 608 821 Eur sumą, ekspertei leido konstatuoti, kad jau vėliausiai 2016 m. gruodžio 31 d. įmonė faktiškai buvo nemoki, nes nebeturėjo pakankamai turto įmonės įsipareigojimams įvykdyti. Ekspertės nustatytas aplinkybes dėl UAB „Pilkasis granitas“ finansinės padėties patvirtina įmonės 2016 m. gruodžio 31 d. balansas, pateiktas VĮ Registrų centrui.

23. Administratorė teigia, jog faktą, kad UAB „Pilkasis granitas“ buvo nemoki vėliausiai nuo 2016 m. gruodžio 31 d., taip pat patvirtina VSDFV atlikto patikrinimo duomenys. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2017 m. kovo 15 d. patikrinimo akto Nr. (8.126)VL-672 8 punkte, skaičiuojant mokumo ir likvidumo rodiklius pagal preliminarius balanso 2016 m. gruodžio 31 d. duomenis, pateikta išvada, kad įmonė nemoki, ir rekomenduota inicijuoti bankroto bylą.

24. Remdamasi nurodytais duomenimis, administratorė laikosi pozicijos, jog buvęs UAB „Pilkasis granitas“ direktorius A. S. apie įmonės nemokumą ir savo pareigą inicijuoti bankroto bylą nemokiai įmonei turėjo suvokti vėliausiai gavęs VSDFV Mažeikių skyriaus 2017 m. kovo 15 d. patikrinimo aktą Nr. (8.126)VL-672. Kadangi UAB „Pilkasis granitas“ tapo nemoki vėliausiai 2016 m. gruodžio 31 d., o buvęs įmonės direktorius A. S. pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė tik 2018 m. sausio 10 d., administratorės nuomone, įmonės vadovas pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio l dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo.

25. Suinteresuoti asmenys laikosi pozicijos, jog, kadangi trys teismai įsiteisėjusiuose sprendimuose, kurie priimti visapusiškai išnagrinėjus pateiktus įrodymus, nustatė, kad UAB „Pilkasis granitas“ pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis buvo moki, nemokumo administratorė nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes.

26. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2017 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas UAB „Pilkasis granitas“ kreditorių ieškinys dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o 2017 m. liepos 27 d. – tuometinio įmonės direktoriaus pareiškimas iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1357-777/2017, patenkino prašymą iškelti įmonei bankroto bylą ir atmetė reikalavimą dėl įmonės restruktūrizavimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, 2017 m. birželio 30 d. duomenimis, reali UAB „Pilkasis granitas“ į balansą įrašyto turto vertė siekia 915 446,64 Eur (43 081,86 Eur materialus (ilgalaikis) turtas, 350 481,59 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 521 852,85 Eur per vienus metus gautinos sumos, 30,34 Eur pinigai ir jų ekvivalentai), o pradelsti UAB „Pilkasis granitas“ kreditiniai įsipareigojimai – 488 090,10 Eur. Pradelsti kreditorių įsipareigojimai sudaro 53,32 proc. realios į bendrovės balanso turto vertės, t. y. viršija pusę į jos balansą įrašytos realios turto vertės. UAB „Pilkasis granitas“ yra nemoki.

27. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2043-330/2017, minėta pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta, prašymas iškelti įmonei bankroto bylą buvo atmestas, klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

28. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje, įvertinęs tuo metu buvusius duomenis apie įmonės turtinę padėtį, konstatavo, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro apie 47 proc. jos turto vertės, todėl UAB „Pilkasis granitas“ nepagrįstai pripažinta nemokia įmone. Kartu teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pritarta pirmosios instancijos teismo nustatytam įmonės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykiui (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 53,32 proc. jos turto vertės), tai nesudarytų absoliutaus pagrindo konstatuoti akivaizdų įmonės nemokumą ir iškelti jai bankroto bylą. Teismas pažymėjo, kad įmonė realiai vykdo veiklą, kuri pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus yra pelninga, įmonės akcininkai yra pasirengę padėti jai išspręsti finansinius sunkumus, įmonė deda pastangas atsiskaityti su kreditoriais, siekia restruktūrizavimo proceso pagalba keisti veiklos modelį ir imtis kitų būtinų veiksmų, kad šio proceso metu būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, todėl aptariamu atveju, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas teiktinas reabilitaciniam tikslui.

29. Nors apeliacinės instancijos teismo nutartimi restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei klausimas buvo perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, restruktūrizavimo byla nebuvo iškelta. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi civilinė byla, kurioje buvo sprendžiamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, buvo nutraukta įmonės direktoriui atsisakius ieškinio (civilinė byla Nr. B2-884-253/2018). Įmonės vadovas ir jo atstovė, aiškindami ieškinio atsisakymo priežastis, nurodė, kad iš esmės pasikeitė įmonės finansinė padėtis.

30. UAB „Pilkasis granitas“ vadovas 2018 m. sausio 10 d. pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi įmonei buvo iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-52-730/2022). Iš šios nutarties turinio matyti, kad direktorius nurodė, jog siekė restruktūrizuoti įmonės veiklą, tačiau, pablogėjus įmonės finansinei padėčiai, jis atsisakė šio reikalavimo ir prašo iškelti bankroto bylą. Teismas nustatė, kad pagal 2017 metų balansą įmonės turto vertė sudaro 217 052 Eur, o per 1 metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 985 375 Eur, pagal 2017 metų pelno ir nuostolių ataskaitą, įmonė metus baigė patyrusi 697 357 Eur nuostolių. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis ir direktoriaus patvirtinimą apie įmonės nemokumą, teismas įvertino, kad įmonė yra nemoki, ir iškėlė jai bankroto bylą.

31. Taigi įsiteisėjusioje apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, jog, pagal 2017 m. birželio 30 d. balanso duomenis, įmonė buvo moki. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2017 m. spalio 3 d. nutartį dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, akcentavo, jog pradelsti kreditorių įsipareigojimai sudaro 53,32 proc. realios į bendrovės balanso turto vertės, t. y. viršija pusę į jos balansą įrašytos realios turto vertės; UAB „Pilkasis granitas“ yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro apie 47 proc. jos turto vertės, todėl UAB „Pilkasis granitas“ nepagrįstai buvo pripažinta nemokia įmone, tačiau nurodė, jog, net ir pasitvirtinus pirmosios instancijos teismo nustatytam turto ir pradelstų įsipareigojimų santykiui, tai nesudarytų akivaizdaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, nes pirmenybė teiktina reabilitaciniam tikslui, o tuo metu įmonės vadovas siekė jos restruktūrizavimo.

32. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, remdamasis teismų sprendimais, kuriuose buvo sprendžiamas „Pilkasis granitas“ nemokumo klausimas ir konstatuota, jog, pagal 2017 m. birželio 30 d. balanso duomenis, įmonė nebuvo nemoki, teismas šioje byloje konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, kad įmonės vadovas pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įmonės nemokumas tapo akivaizdus sudarius balansą už 2017 metus, taigi, teismo vertinimu, įmonės vadovas turėjo suvokti įmonę esant nemokią 2017 m. gruodžio 31 d. Vadovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2018 m. sausio 10 d. Teismo 2018 m. vasario 6 d. priimtoje nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo buvo įvertinti įmonės finansiniai rodikliai už 2017 metus. Neatmestina, jog nuo tarpinio 2017 metų balanso sudarymo momento įmonės turtinė padėtis galėjo pakisti. Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo konstatuotas atsakovės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis buvo artimas įstatyme įtvirtintai nemokumo situacijai, o pirmosios instancijos teismo nustatytas santykis tik labai nežymiai viršijo įstatyme apibrėžtą ribą, taigi įmonės nemokumas iki nustatyto momento (iki 2017 m. gruodžio 31 d.) nebuvo akivaizdus. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad įmonė realiai vykdo veiklą, kuri pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus yra pelninga, įmonės akcininkai pasirengę padėti įmonei išspręsti finansinius sunkumus, įmonė deda pastangas atsiskaityti su kreditoriais, siekia restruktūrizavimo procesu pakeisti veiklos modelį ir imtis kitų būtinų veiksmų, kad šio proceso metu būtų patenkinti kreditorių reikalavimai.

33. Atkreiptinas dėmesys, jog administratorė pareiškime pažymi, kad jau nuo 2017 metų liepos mėnesio buvo nutraukinėjamos visos pagrindinės vykdomos rangos sutartys. PVM sąskaitų faktūrų registrai nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. kovo 30 d. patvirtina, kad UAB „Pilkasis granitas“ nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio faktiškai jau nevykdė veiklos, 2017 metų liepos mėnesį buvo atleidžiami bendrovės darbuotojai. Darytina išvada, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio pabaigos UAB „Pilkasis granitas“ jau nebevykdė veiklos. Taigi, nors administratorė įrodinėja, kad įmonės vadovas vėliausiai nuo 2017 m. kovo 15 d. (po to, kai buvo surašytas VSDFV patikrinimo aktas) turėjo suvokti, jog įmonė nemoki, tačiau, kaip jau minėta, 2017 m. birželio 30 d. balanso duomenys nepagrindžia akivaizdaus įmonės nemokumo, o ir pati administratorė teigia, kad veiklos įmonė faktiškai nebevykdė nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, kad įmonės vadovas jau nuo 2017 metų pradžios turėjo suvokti įmonę esant nemokią ir nepagrįstai nuo administratorės įrodinėjimo momento nevykdė įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti įmonei bankroto bylos iškėlimą.

34. Konstatavus, jog įmonės vadovas turėjo suvokti įmonę esant nemokią 2017 m. gruodžio 31 d., o į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2018 m. sausio 10 d., darytina išvada, jog vadovas nepažeidė įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl administratorės reikalavimas pripažinti bankrotą tyčiniu tuo aspektu, kad įmonės vadovas nevykdė jam įstatyme nustatytos pareigos, atmestinas kaip neįrodytas.

35. Teismas pažymi, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo standartas bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra aukštesnis ir teismo išvados šios kategorijos ginčuose negali remtis prielaidomis ar tikimybėmis. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą ir neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1123-781/2020).

36. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis nei 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. ABĮ numatytos priemonės, kurios turi būti taikomos nuosavam kapitalui atkurti iki ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Visų pirma tai gali padaryti akcininkai, padengdami nuostolius akcininkų įnašais tiek, kad bendrovės nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (LR ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punktas). Kitu atveju, t. y. akcininkams tokio sprendimo nepriėmus ar jo nevykdant, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti vieną iš sprendimų: sumažinti įstatinį kapitalą, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, pertvarkyti bendrovę į ABĮ 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį arba ją likviduoti (ABĮ 59 straipsnio 11 dalis).

37. Administratorė teigia, jog UAB „Pilkasis granitas“ vadovas A. S. turėjo pareigą ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie į 2016 m. gruodžio 31 d. balansą įtrauktą neigiamą nuosavą kapitalą, sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą sprendimams dėl įmonės neigiamo nuosavo kapitalo priimti. Sušaukus įmonės akcininkų susirinkimą, įmonės akcininkai turėjo pareigą svarstyti susidariusią padėtį ir per šešis mėnesius ją ištaisyti atitinkamai padengiant nuostolius akcininkų įnašais, o nusprendus to nedaryti, turėjo priimti sprendimą dėl įmonės likvidavimo. Administratorės nuomone, UAB „Pilkasis granitas“ direktorius ir akcininkė nevykdė ABĮ nustatytų pareigų ir nepagrįstai tęsė nuostolingą įmonės veiklą su neigiamu nuosavu kapitalu.

38. Teismas pažymi, jog, pagal 2017 m. birželio 30 d. balanso duomenis, įmonės nuosavas kapitalas buvo teigiamas (sudarė 12 934,17 Eur), t. y. per laikotarpį, per kurį turėjo būti išspręstas klausimas dėl neigiamo 2016 metų balanse užfiksuoto kapitalo, kapitalas tapo teigiamas, be to, įmonės vadovas 2017 m. liepos 27 d. pateikė teismui pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo, restruktūrizavimo metmenyse nurodytos gairės ir priemonės įmonės ilgalaikio mokumo atkūrimui, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti sąmoningai blogą įmonės valdymą (būtent dėl šio konkretaus administratorės įrodinėjimo aspekto) ir nėra pagrindo teigti egzistuojant priežastinį ryšį tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo.

39. Administratorė laikosi pozicijos, kad įmonės valdymo organai, prieš įmonės bankrotą nurašydami didelės vertės turtą, nesant tinkamo tam pagrindimo, atliko neteisėtus veiksmus, kuriais tyčia dar labiau pablogino nemokios įmonės finansinę būklę.

40. Ekspertė, konsultacinėje išvadoje pasisakydama šiuo klausimu, konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog teismo ekspertui nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos programos duomenys, turto inventorizavimo duomenys, sandėlio apskaitos duomenys, todėl nustatyti, ar medžiagos laiku ir pagrįstai buvo nurašytos, negalima. Ekspertė negali patvirtinti atsargų faktinio buvimo ir jų suminės išraiškos, užfiksuotos balanse, nes nebuvo pateikta sandėlio atsargų buhalterinės apskaitos programos informacija už tiriamąjį laikotarpį. Iš pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad bendrovė nevedė atsargų apskaitos kortelių (atsargų sandėlio), nefiksavo materialinių vertybių gavimo ir išdavimo operacijas, todėl negalima detalizuoti medžiagų likučių. Apskritai negalima nustatyti, kokie likučiai egzistavo. Bendrovė nebuvo atlikusi ilgalaikio turto ir trumpalaikio turto atsargų inventorizacijos. Ekspertė nustatė, kad bendrovės turto likvidavimo komisija nurašė įmonei nereikalingą turtą, nepateikdama Buhalterinės apskaitos įstatyme ir Pelno mokesčio įstatyme numatytų dokumentų. Bendra UAB „Pilkasis granitas“ nurašyto turto vertė, nustatyta pagal ekspertės ištirtus Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti turto nurašymo / likvidavimo aktus, sudarė 87 730,63 Eur. Kadangi nėra pateikta pažymų apie statybinių medžiagų, įrankių utilizavimą, nėra duomenų apie priduotą metalo laužą ir grįžtamųjų medžiagų užpajamavimą, darytina išvada, kad šis turtas buvo nurašytas nepagrįstai ir jo nurašymas neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Taip pat UAB „Pilkasis granitas“ vykdomiems statybos darbams nuo 2017 m. liepos 1 d. buvo nurašomos medžiagos / atsargos. Kaip nustatyta, UAB „Pilkasis granitas“ 2017 metų liepos–spalio mėnesiais nepagrįstai nurašė medžiagų pagal užsakovus, kuriems nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros, t. y. įmonė neuždirbo pajamų už bendrą 74 014,67 Eur sumą. Nurašymo periodu nėra išrašyta sąskaitų, patvirtinančių darbų atlikimą. Ši suma nepagristai įtraukta į UAB „Pilkasis granitas“ sąnaudas.

41. Be to, 2017 m. lapkričio 30 d. nurašymo aktu TRA Nr. 177 buvo nurašytos statybinės medžiagos, įrankiai, transporto priemonės (krautuvas „(duomenys neskelbtini)“, priekaba savivertė „(duomenys neskelbtini)“) ir kitas turtas už 8 510,18 Eur sumą. Šis aktas nėra pasirašytas UAB „Pilkasis granitas“ direktoriaus, taip pat nėra pasirašytas ir patvirtintas komisijos.

42. Taigi bendra nurašymo aktais nurašyto turto vertė sudaro 170 255,48 Eur (161 745,30 Eur + 8 510,18 Eur). Administratorė pažymi, jog visi nurašymo aktai, kuriais nurašytos atsargos, įrankiai, medžiagos, buvo surašyti prieš pat bankroto UAB „Pilkasis granitas“ iškėlimą. Taip pat nurodo, kad tarp administratorei perduotų dokumentų nėra atliekų tvarkytojo išduotos pažymos dėl statybinių medžiagų, įrankių utilizavimo. Šios aplinkybės, administratorės teigimu, patvirtina, kad nurodytas turtas buvo nurašytas be pagrindo, siekiant jo neperduoti administratorei.

43. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt.

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad organizuodamas ir vykdymas bendrovės kasdienę veiklą, bendrovės vadovas, be kita ko, saistomas įstatyme įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veiklos principų, kuriais jis turi vadovautis, priimdamas konkrečius verslo sprendimus, ir kuriais iš esmės apibūdinamas bendrovės vadovo veiklos standartas. vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių –interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarines) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).

45. Teismas sutinka su administratorės argumentais, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad buvę UAB „Pilkasis granitas“ valdymo organai įmonę valdė neūkiškai, toks įmonės valdymas neatitinka protingumo ir rūpestingumo principų, taip padaryta žalos kreditoriams. Kaip konsultacinėje išvadoje nustatė ekspertė, UAB „Pilkasis granitas“ aktais nepagrįstai nurašyto turto vertė sudaro 170 255,48 Eur.

46. Suinteresuoti asmenys teigia, jog buvo nurašytas nebetinkamas naudoti įmonės ūkinėje veikloje trumpalaikis turtas, nurašymas buvo atliktas ataskaitinių metų eigoje, taigi visiškai nepagrįstas nemokumo administratorės argumentas, kad trumpalaikis turtas buvo nurašytas be pateisinamų dokumentų ir prieš pat bankroto bylos iškėlimą. Nemokumo administratorė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nurašytas trumpalaikis turtas būtų tinkamas naudoti, sukurtų ekonominę vertę. Be to, trumpalaikis turtas buvo perduotas materialiai atsakingiems asmenims ir jų iniciatyva, daiktui esant nebetinkamam naudoti, turto nurašymo likvidavimo komisija vertindavo nurašymui pateiktą trumpalaikį turtą.

47. Teismas, pasisakydamas dėl suinteresuotų asmenų argumentų, pažymi, jog, kaip konstatuota ekspertės ataskaitoje, bendrovė nevedė atsargų apskaitos kortelių (atsargų sandėlio), nefiksavo materialinių vertybių gavimo ir išdavimo operacijų, todėl negalima detalizuoti medžiagų likučių. Apskritai negalima nustatyti, kokie likučiai egzistavo. Bendrovė nebuvo atlikusi ilgalaikio turto ir trumpalaikio turto atsargų inventorizacijos. Taigi suinteresuotų asmenų teiginiai, jog buvo nurašytas trumpalaikis turtas ir tai padaryta tinkamai, nepagrįsti tinkamais rašytiniais įrodymais, nes, kaip nurodyta, bendrovė nesudarinėjo nurodytų privalomų buhalterinės apskaitos dokumentų. Teismas akcentuoja, jog nurašymo aktai buvo surašyti ir medžiagos nurašytos 2017 m. liepos–spalio mėnesiais, t. y. kai teisme jau buvo nagrinėjamas klausimas dėl bankroto / restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui pateiktuose Restruktūrizavimo plano metmenyse 6.10 punkte nurodyta, kad bendrovė neplanuoja nurašyti ar parduoti turto.

48. Suinteresuoti asmenys nurodo, jog UAB „Pilkasis granitas“ 2017 m. liepos mėnesį vykdė statybos darbus, todėl ir buvo vykdomi nurašymai, o iš konsultacinės išvados matyti, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. buvo išrašyta PVM sąskaitų faktūrų už 32 875,57 Eur, rugsėjo mėn. – už 36 357,38 Eur, lapkričio mėn. – 4 920,64 Eur. Teismas pažymi, jog ekspertė, pateikdama išvadą, įvertino išrašytas sąskaitas faktūras pagal užsakovus, datas ir sumas ir nustatė, jog daliai, t. y. už 74 014,67 Eur sumą, nurašytų medžiagų sąskaitos nėra išrašytos.

49. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs į tai, kad nėra pateikta pažymų apie statybinių medžiagų, įrankių utilizavimą, nėra duomenų apie priduotą metalo laužą ir grįžtamųjų medžiagų užpajamavimą, kad nurašyta medžiagų pagal užsakovus, kuriems nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros, t. y. įmonė neuždirbo pajamų, kad bendrovė nevedė atsargų apskaitos kortelių (atsargų sandėlio), nefiksavo materialinių vertybių gavimo ir išdavimo operacijų, nebuvo atlikusi ilgalaikio turto ir trumpalaikio turto atsargų inventorizacijos, teismas konstatuoja, jog toks turto nurašymas neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Įmonės vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir vidaus kontrolės užtikrinimą, privalo veikti bendrovės ir jos narių, akcininkų naudai, tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Kadangi įmonės vadovas tinkamai nevykdė finansinės kontrolės, prieš pat įmonės bankrotą, nesant tinkamo tam pagrindimo, buvo nurašytas didelės vertės turtas, taip sumažinant įmonės turto masę ir apribojant įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, teismas mano esant pagrindą konstatuoti egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies l punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto įmonės tyčinio bankroto požymio (įmonės valdymo organai sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius)

50. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

51. Įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-982-381/2016).

52. Kaip nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi galėtų būti vertinami tokie sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra galbūt ekonomiškai įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

53. Tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nepakanka nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020). Taigi tyčinio bankroto pagrindu laikomi ne bet kokie įmonei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, bet sandoriai, kurie yra tiesiogiai susiję su blogu įmonės valdymu ir jos nemokumu. Todėl teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą.

54. Pareiškėja teigia iš Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų apie Juridinių asmenų duomenų fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (forma FR0711) nustačiusi, kad UAB „Pilkasis granitas“ suteikinėjo neatlygintinas paskolas susijusiems asmenims: 2015 m. gruodžio 31 d. susijusiems asmenims suteikė paskolų už 80 312 Eur, (64 209 Eur paskolų direktoriui A. S. ir 16 103 Eur paskolų A. S.). Formoje nurodyta, kad paskolų suteikimo data – 2015 m. gruodžio 31 d., grąžinimo data – 2016 m. gruodžio 31 d. Administratorei nebuvo perduotos rašytinės paskolos sutartys, todėl nėra žinomos detalesnės šių paskolos sutarčių sąlygos.

55. Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi mokestinį tyrimą, nustatė, kad UAB „Pilkasis granitas“ nesivadovavo Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir neapskaičiavo menamų palūkanų nuo vadovybei suteiktų paskolų. Valstybinė mokesčių inspekcija apskaičiavo įmonei 1 493 Eur menamų palūkanų nuo vadovybei suteiktų paskolų.

56. 2016 m. birželio 27 d. UAB „Pilkasis granitas“ ir AB Šiaulių bankas sudarė kredito linijos sutartį, pagal kurią AB Šiaulių bankas suteikė UAB „Pilkasis granitas“ kredito liniją apyvartinių lėšų finansavimui. Šioje sutartyje buvo nurodyta, kad maksimali kredito linijos suma sudaro 157 700 Eur. Kredito linijos sutartyje nustatytos palūkanos už paskolą: 4,50 proc. fiksuotos palūkanos, taikant peržiūrėjimo kas 6 mėn. sąlygą.

57. Administratorės teigimu, tokie buvusio įmonės vadovo veiksmai, kai įmonė suteikė neatlygintines paskolas susijusiems asmenims, turi būti vertinami kaip nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, kuriais buvo sukeltas apyvartinių lėšų trūkumas.

58. Suinteresuoti asmenys teigia, jog A. S. grąžino jam suteiktą paskolą dar iki kredito linijos sutarties pasirašymo (teismas pažymi, jog šį suinteresuoto asmens teiginį patvirtina kartu su atsiliepimu į pareiškimą pateiktos mokėjimo nurodymų kopijos), A. S. iki to momento buvo grąžinęs dalį paskolos sumos, tačiau A. S. savo lėšomis atsiskaitydavo su įmonės kreditoriais. Nuo 2016 m. sausio mėn. kiekvieną mėnesį ieškovė turėjo įsiskolinimų atsakovui (atsakovo išmokėtos sumos viršijo ieškovės jam perduotas sumas), o nuo 2017 m. vasario mėn. šis įsiskolinimas žymiai padidėjo – 2017 m. sausio 31 d. avanso apyskaitoje nurodyta, kad atsakovo gautų ir išmokėtų sumų skirtumas sudaro 35 309,12 Eur, 2017 m. vasario 28 d. avanso apyskaitoje deklaruota, kad šių sumų skirtumas sudaro jau net 83 652,87 Eur. Nuo 2017 m. gegužės atsakovo permoka nuosekliai didėjo ir 2017 m. spalio 31 d. avanso apyskaitoje užfiksuota, kad atsakovo permoka sudaro 111 855,73 Eur.

59. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-553-790/2020 pagal ieškovės BUAB „Pilkasis granitas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, nurodė, jog tiek pats atsakovas, duodamas paaiškinimus teisme, tiek ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti buvęs ieškovės direktorius A. S. ir ieškovės akcininkė ir jos buvusi buhalterė S. S. paaiškino, kad tuo metu, kai ieškovė susidurdavo su finansiniais sunkumais ir stokojo apyvartinių lėšų, su ieškovės darbuotojais ir kitais kontrahentais savo lėšomis atsiskaitydavo atsakovas. Duodama paaiškinimus teisme buvusi ieškovės buhalterė nurodė, kad tokiu atveju atsakovo ieškovės interesais sumokėtus pinigus ji užfiksuodavo avanso apyskaitose, be to, su atsakovu buvo sudaromos paskolos sutartys. Nors byloje nėra pateikta rašytinių ieškovės ir atsakovo paskolos sutarčių, byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovas skolindavo ieškovei pinigų.

60. Teismas nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu (administratorė ginčijo 2017 m. vasario–rugpjūčio mėnesių pinigų išmokėjimus A. S.) ieškovė grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais perdavė atsakovui 103 841,54 Eur sumą. Pervesdama šiuos pinigus atsakovui, ieškovė deklaravo, kad ji atsiskaito su atsakovu pagal jų sudarytas paskolos sutartis. Vis dėlto atsakovas nurodo, kad faktiškai šios iš ieškovės gautos pinigų sumos, kurios formaliai buvo mokamos dengiant ieškovės įsiskolinimus atsakovui, buvo skirtos atsiskaityti su ieškovės kreditoriais. Atsakovas įrodinėja, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsiskaitydamas su ieškovės darbuotojais ir kitais jos kreditoriais jis išmokėjo bendrą 171 536,61 Eur sumą, t. y. jis ne tik išmokėjo ieškovės kreditoriams ieškovės jam pervestą 103 841,54 Eur sumą, tačiau taip pat sumokėjo jiems 67 695,07 Eur nuosavų lėšų.

61. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad pirmiau minėtas pinigų sumas jis pervedė ieškovės darbuotojams ir kitiems jos kreditoriams, iš dalies patvirtina byloje pateikti atsakovo sąskaitos išrašai.

62. Tai, kad atsakovas savo lėšomis atsiskaitydavo su ieškovės kreditoriais, taip pat patvirtina ir ieškovės avanso apyskaitos už 2016 m. sausio–2017 m. spalio mėn., kuriose yra pavaizduotos pinigų sumos, kurias per konkretų mėnesį ieškovė perdavė atsakovui ir kurias atsakovas išmokėjo ieškovės kreditoriams, išvardytos atsakovo apmokėtos sąskaitos ir kiti dokumentai, nurodyta, kiek atsakovo ieškovės kreditoriams išmokėtos sumos viršijo ieškovės jam perduotas sumas, kokie įsiskolinimų atsakovui likučiai nebuvo apmokėti ankstesniais laikotarpiais. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nuo 2016 m. sausio mėn. kiekvieną mėnesį ieškovė turėjo įsiskolinimų atsakovui (atsakovo išmokėtos sumos viršijo ieškovės jam perduotas sumas), o nuo 2017 m. vasario mėn. šis įsiskolinimas žymiai padidėjo – 2017 m. sausio 31 d. avanso apyskaitoje nurodyta, kad atsakovo gautų ir išmokėtų sumų skirtumas sudaro 35 309,12 Eur, 2017 m. vasario 28 d. avanso apyskaitoje deklaruota, kad šių sumų skirtumas sudaro jau net 83 652,87 Eur. Nuo 2017 m. gegužės atsakovo permoka nuosekliai didėjo ir paskutinėje byloje pateiktoje 2017 m. spalio 31 d. avanso apyskaitoje užfiksuota, kad atsakovo permoka sudaro 111 855,73 Eur.

63. Teismas nurodė, jog sistemiškai įvertinus byloje pateiktus duomenis apie ieškovės ir atsakovo ginčui aktualiu laikotarpiu atliktas finansines operacijas matyti, kad po ginčijamų mokėjimų faktiškai buvo patenkinti ne atsakovo, o kitų ieškovės kreditorių, su kuriais jos vardu atsiskaitė atsakovas, daugiausia jos darbuotojų, piniginiai reikalavimai.

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrindė priežastis, dėl kurių ginčui aktualiu laikotarpiu atsiskaitymai buvo vykdomi aptarta tvarka. Byloje yra pateikti duomenys, kad 2016 m. birželio 27 d. ieškovė ir AB Šiaulių bankas sudarė kredito linijos sutartį, kuria ieškovei buvo suteikta kredito linija apyvartinių lėšų finansavimui. Šioje sutartyje buvo nurodyta, kad maksimali kredito suma sudaro 157 700 Eur, kredito suma turi būti panaudota iki 2018 m. birželio 17 d. Kredito panaudojimo ir grąžinimo plane buvo nurodyta, kad kreditas yra skirtas ieškovės apyvartinėms lėšoms padidinti, 25 proc. suteiktos kredito sumos yra skirta tiesioginiam darbo užmokesčiui, 75 proc. – pagrindinėms žaliavoms. Buvęs direktorius ir buhalterė paaiškino, kad mokėjimus pagal kredito linijos sutartį atlikdavo pati AB Šiaulių bankas, kai ieškovė atitinkamais dokumentais pagrįsdavo poreikį atlikti konkretų mokėjimą, ir šis mokėjimas atitikdavo sutarties sąlygas. Liudytojai taip pat nurodė, kad kredito linijos pinigai buvo skirti ieškovės apyvartai padidinti, šiomis lėšomis nebuvo leidžiama atsiskaityti su kreditoriais, kurių įsiskolinimai atsirado iki kredito linijos sutarties sudarymo, taip pat mokėti mokesčių į valstybės ar VSDFV biudžetą. Vadinasi, kredito linijos sutarties pagrindu gauti pinigai galėjo būti panaudoti atsiskaitant su naujais ieškovės kreditoriais, tik gana nedidelė šios sumos dalis (25 proc. kredito sumos) galėjo būti panaudota atsiskaitant su ieškovės darbuotojais. Iš byloje pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad visi ginčijami mokėjimai atsakovui buvo atlikti iš ieškovės kredito linijos sutarties pagrindu atidarytos sąskaitos, esančios AB Šiaulių banke. Iš banko sąskaitos išrašų taip pat matyti, kad šiais mokėjimais buvo atsiskaitoma pagal sutartis, sudarytas po kredito linijos sutarties sudarymo.

65. Įvertinęs atsakovo teismo posėdyje išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad šalys atsiskaitė su ieškovės darbuotojais ir kreditoriais šiame sprendime aptarta tvarka dėl to, kad ieškovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais ir stokojo apyvartinių lėšų, o kredito linijos sąskaitoje esančios sumos galėjo būti panaudotos tik atsiskaitant kredito linijos sutartyje nustatyta tvarka. Duodamas paaiškinimus teisme atsakovas teigė, kad būtent dėl šios priežasties ieškovė grąžindavo jam jo paskolintas sumas iš kredito linijos lėšų, o atsakovas ir vėl jai paskolindavo dar didesnes sumas, panaudodavo jas atsiskaitymui su ieškovės kreditoriais. Atsakovas teigė, kad taip atsiskaitant su ieškovės darbuotojais ir tiekėjais buvo siekiama užtikrinti ieškovės veiklos tęstinumą ir atkurti jos mokumą (ieškovės stokojant lėšų atsiskaityti su darbuotojais, atsiskaityti už žaliavas ir pan., ji negalėtų tęsti veiklos). Atsižvelgdama į byloje esančių duomenų visumą, ieškovės ir atsakovo sąskaitų išrašuose pateiktą informaciją apie ginčijamu laikotarpiu šalių vykdytas finansines operacijas, teisėjų kolegija tokią atsakovo poziciją vertino kaip pagrįstą.

66. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta aptartame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime (į tarp įmonės ir A. S. susiklosčiusią atsiskaitymo su įmonės kreditoriais praktiką), į tai, jog, kaip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas, 2016 m. sausio mėn. kiekvieną mėnesį įmonė turėjo įsiskolinimų atsakovui A. S. (atsakovo išmokėtos sumos viršijo ieškovės jam perduotas sumas), tai, jog A. S. jam suteiktą paskolą grąžino iki kredito linijos sutarties sudarymo, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos apskaičiuota už suteiktas paskolas mokėtinų palūkanų suma sudaro tik 1 493 Eur, teismas neturi pagrindo išvadai, kad šie konkretūs administratorės kvestionuojami įmonės sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi įmonei ir lėmė ar reikšmingai prisidėjo prie įmonės nemokumo.

67. Administratorė nustatė, kad tarp UAB „Pilkasis granitas“ ir lizingo bendrovės 2014 m. rugsėjo 16 d. buvo sudaryta Finansinės nuomos sutartis Nr. 201404003. Pagal šią sutartį lizingo davėjas įsipareigojo lizingo gavėjo prašymu įsigyti nuosavybės teise transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš pardavėjo R. A. ir finansinės nuomos (lizingo) pagrindu transporto priemonę išnuomoti lizingo gavėjui. Finansinės nuomos sutartis sudaryta 24 mėnesių terminui, finansuojama suma – 10 353,92 Eur. UAB „Pilkasis granitas“ (lizingo gavėja) finansinės nuomos sutartį įvykdė. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte nurodyta, kad, lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį, perdavimo nuosavybėn akto pagrindu nuosavybės teisė į transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ perduodama lizingo gavėjui. Administratorė teigia, jog, pagal VĮ Regitros duomenis, transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įregistruota UAB „Pilkasis granitas“ vardu. Nors UAB „Pilkasis granitas“ buvo taikomas turto areštas, tačiau 2017 m. balandžio 6 d. UAB „Pilkasis granitas“ pardavė transporto priemonę atsakovui A. S.. Akivaizdu, kad transporto priemonė nebuvo įregistruota UAB „Pilkasis granitas“ vardu siekiant išvengti jos arešto, apie kurį neabejotinai žinojo A. S..

68. Administratorė taip pat pažymi, kad A. S. pagal 2017 m. balandžio 6 d. kasos pajamų orderį sumokėjo UAB „Pilkasis granitas“ 12 702 Eur. 2017 m. balandžio 10 d. UAB „Pilkasis granitas“ pagal kasos išlaidų orderį atsakovui A. S. grąžino 12 302 Eur, t. y. beveik tą pačią sumą. Be to, nors transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo perleista A. S., tačiau, praėjus pusmečiui po automobilio perleidimo, būtent UAB „Pilkasis granitas“ sudarė šio automobilio civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, sumokėdama 96,49 Eur. Transporto priemonei buvo perkamos detalės, automobilis buvo remontuojamas iš UAB „Pilkasis granitas“ lėšų, transporto priemonei buvo nurašomas ir kuras.

69. Suinteresuoti asmenys pateikė į bylą 2017 m. balandžio 7 d. Lengvojo automobilio panaudos sutartį, pagal kurią nurodytą transporto priemonę A. S. perdavė panaudai UAB „Pilkasis granitas“. A. S. paaiškino, jog transporto priemonę savo vardu įgijo kaip garantą, nes įmonė jam buvo skolinga nemažą pinigų sumą, faktiškai automobilį naudojo įmonė. Šias A. S. parodytas aplinkybes patvirtina ankstesnėse nutarties dalyse aptarta piniginių srautų judėjimo tarp UAB „Pilkasis granitas“ ir A. S. dinamika ir pateikta panaudos sutartis. Kaip nurodyta, nuo 2016 m. sausio mėn. kiekvieną mėnesį ieškovė turėjo įsiskolinimų atsakovui (atsakovo išmokėtos sumos viršijo ieškovės jam perduotas sumas), o nuo 2017 m. vasario mėn. šis įsiskolinimas žymiai padidėjo – 2017 m. sausio 31 d. avanso apyskaitoje nurodyta, kad atsakovo gautų ir išmokėtų sumų skirtumas sudaro 35 309,12 Eur, 2017 m. vasario 28 d. avanso apyskaitoje deklaruota, kad šių sumų skirtumas sudaro jau net 83 652,87 Eur. Nuo 2017 m. gegužės atsakovo permoka nuosekliai didėjo ir paskutinėje byloje pateiktoje 2017 m. spalio 31 d. avanso apyskaitoje užfiksuota, kad atsakovo permoka sudaro 111 855,73 Eur. Šie duomenys tikėtinai patvirtina A. S. poziciją. Akcentuotina, jog administratorė neginčija, kad automobilis parduotas ir nupirktas už rinkos kainą, A. S. pinigus už automobilį įmonei sumokėjo. Tai, kad, kaip nurodo administratorė, po kelių dienų A. S. buvo išmokėta panaši pinigų suma, nelaikytina vienareikšmiu įrodymu dėl sandorio nepelningumo, nes, kaip jau minėta, įmonė buvo skolinga A. S., ir šis įsiskolinimas nuosekliai didėjo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo nurodyto sandorio vertinti kaip ekonomiškai nenaudingo įmonei.

70. Administratorė laikosi pozicijos, jog kaip nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai turi būti vertinami jau aptarti prieš įmonės bankrotą atlikti įmonės turto nurašymo sandoriai, kuriais nurašytas net 170 255,48 Eur vertės turtas.

71. Teismas ankstesnėje nutarties dalyje nurodytų argumentų pagrindu turto nurašymo už 170 255,48 Eur sandorius vertina kaip nenaudingus ir nuostolingus įmonei. Kaip jau minėta, nurašymas atliktas, nesant pakankamo tam pagrindimo. Teismas akcentuoja, jog nurašymo aktai buvo surašyti ir medžiagos nurašytos 2017 m. liepos–spalio mėnesiais, t. y. kai teisme jau buvo nagrinėjamas klausimas dėl bankroto / restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kaip nustatyta pagal 2017 m. birželio 30 d. balanso duomenis, įmonė dar buvo moki, tačiau 2018 m. vasario 6 d. įmonei jau iškelta bankroto byla. Nepagrįstai nurašant didelės vertės turtą, buvo sumažinta įmonės turto masė, apribotos įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, pabloginta įmonės padėtis, todėl šie sandoriai vertintini kaip įmonei ekonomiškai nenaudingi.

72. Administratorė nustatė, kad UAB „Pilkasis granitas“ su A. S. ir A. S. sudarė pirkimo–pardavimo sandorius už 14 950,64 Eur sumą. Pagal 2016 m. rugsėjo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį A. S. pardavė UAB „Pilkasis granitas“ prekių, kurių kaina, atskaičius mokesčius, yra lygi 12 002,64 Eur. Pagal 2016 m. gruodžio 29 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį A. S. pardavė UAB „Pilkasis granitas“ 134 vnt. darbo kostiumų po 22 Eur, bendra prekės kaina 2 948 Eur.

73. Administratorė nurodo, jog nėra jokių duomenų, kad šie sandoriai faktiškai buvo vykdomi, t. y. nėra įrodymų, kad A. S. ir A. S. faktiškai įmonei perdavė prekes, kurios būtų naudojamos įmonės veikloje.

74. Ekspertė konsultacinėje ataskaitoje nurodė, jog, kadangi nebuvo vedamos sandėlio apskaitos kortelės, negalima nustatyti, ar prekės pagal tarp UAB „Pilkasis granitas“ ir A. S., A. S. sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis buvo įtrauktos į apskaitą, taip pat negalima nustatyti, ar minėtos medžiagos buvo panaudotos įmonės veikloje.

75. Teismo vertinimu, bylos duomenys nepakankami konstatuoti nurodytų sandorių nenaudingumą įmonei, t. y. nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog prekės nebuvo perduotos ir panaudotos įmonės veikloje, tačiau šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog tai, kad įmonėje nebuvo vedami visi privalomi buhalterinės apskaitos dokumentai ir to pasekmės bus įvertintos kitoje nutarties dalyje, nes administratorė kaip vieną iš įmonės tyčinio bankroto pagrindų taip pat įrodinėja netinkamą apskaitos tvarkymą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

76. Pareiškėja nepateikė duomenų ar pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirkimo– pardavimo sutarčių su A. S., A. S. sudarymo metu buvo akivaizdu, kad toks sandoris viršija įprastą verslo riziką, yra neabejotinai nuostolingas UAB „Pilkasis granitas“ ir sandorio sudarymu įmonės vadovas siekė sukurti įmonės nemokumo būseną ar iš esmės pabloginti faktiškai nemokios įmonės finansinę būklę (CPK 178 straipsnis).

77. Administratorė teigia, kad UAB „Pilkasis granitas“ sudarė fiktyvius, nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius su savo darbuotoju L. G.. Nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2018 m. kovo 15 d. L. G. buvo UAB „Pilkasis granitas“ darbuotojas ((duomenys neskelbtini)). UAB „Pilkasis granitas” sumokėjo L. G. negrynaisiais pinigais 21 750 Eur, iš jų 13 600 Eur avanso pagal sutartį Nr. 16/09/29-1. Mokėjimų įvykdymo laikotarpis – nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d. 2016 m. rugsėjo 29 d. tarp L. G. (paslaugų teikėjo) ir UAB „Pilkasis granitas“ (užsakovo) sudaryta sutartis Nr. 16/09/29-1, pagal kurios 1.1 punktą paslaugų teikėjas įsipareigojo pagal kliento užsakymą suteikti užsakovui tam tikras transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas, o užsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal sutarties 3.2.1 punktą, užsakovas už gautas paslaugas pagal patvirtintą abiejų šalių sąskaitą faktūrą atsiskaito pavedimu per banką per 45 kalendorines dienas nuo paslaugų ir prekių gavimo dienos. Administratorė nurodo, jog nei 2016 m. rugsėjo 29 d. sutarties sudarymo metu, nei avansinių mokėjimų metu L. G. nebuvo įregistravęs individualios veiklos, suteikiančios jam teisę verstis transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų veikla. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazės nustatyta, kad L. G. tik 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo išduota individualios veiklos pažyma, kuri galiojo nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. Kitą dieną po to, kai L. G. buvo išduota individualios veiklos pažyma, t. y. 2017 m. rugsėjo 22 d. L. G. išrašė UAB „Pilkasis granitas“ sąskaitą faktūrą Nr. LA00001 už atliktus fasado sienų šiltinimo renovacijos darbus adresu (duomenys neskelbtini), už 6 400 Eur sumą, kurią UAB „Pilkasis granitas“ priėmė ir įtraukė į savo apskaitą. Ši sąskaita faktūra laikytina fiktyvia, nes akivaizdu, kad L. G. negalėjo per vieną dieną atlikti rangos darbų už 6 400 Eur. Be to, tai yra visai kitokio pobūdžio darbai nei nurodyti 2016 m. rugsėjo 29 d. sutartyje. Taigi tai, administratorės teigimu, yra įmonei nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas sandoris. Dėl visų šių aplinkybių pagrįstų abejonių kelia ir kita L. G. išrašyta UAB „Pilkasis granitas“ sąskaita faktūra LA00002, kuri taip pat išrašyta už atliktus fasado sienų šiltinimo renovacijos darbus adresu (duomenys neskelbtini), už 6 400 Eur sumą. Administratorė teigia, jog nėra jokių duomenų, kad objekte adresu (duomenys neskelbtini), L. G. būtų dirbęs atskirai kaip fizinis asmuo, veikiantis pagal individualios veiklos pažymą, o ne kaip darbuotojas. Nors UAB „Pilkasis granitas“ sumokėjo L. G. 21 750 Eur, tarp perimtų dokumentų administratorė rado tik paminėtas dvi sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 10 527,43 Eur. Administratorės teigimu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „Pilkasis granitas“ be pagrindo sumokėjo L. G. 21 750 Eur, o tam, kad pateisintų dalies šios sumos sumokėjimą, L. G. išrašė UAB „Pilkasis granitas“ dvi sąskaitas faktūras Nr. LA00001 ir LA00002, nors L. G. kaip fizinis asmuo, veikiantis pagal individualios veiklos pažymą, tokių darbų neatliko. Likusios sumos – 11 222,57 Eur – sumokėjimas L. G. apskritai nėra pateisintas jokiais dokumentais.

78. Pasisakydamas dėl nurodytų argumentų teismas pažymi, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad nurodytos L. G. išrašytos sąskaitos yra fiktyvios ir išrašytos jam neatlikus sąskaitose nurodytų darbų. Apklaustas L. G. parodė, jog dirbo UAB „Pilkasis granitas“ darbo sutarties pagrindu, taip pat teikė įvairias paslaugas kaip fizinis asmuo. Suinteresuoti asmenys nurodo, jog UAB „Pilkasis granitas“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarė rangos sutartį Nr. DPS-08-05 su UAB „Šilalės šilumos tinklai“ dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos darbų atlikimo. Nurodytos sąskaitos faktūros už objekto, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos darbus išrašytos laikotarpiu, kai L. G. turėjo individualios veiklos liudijimą, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog jis nurodytų darbų neatliko, nėra, sąskaitos faktūros nėra nuginčytos, todėl teismas neturi pagrindo išvadai dėl jų fiktyvumo. Pasisakydamas dėl kitos, administratorės teigimu, jokiais dokumentais nepagrįstos L. G. išmokėtos sumos dalies, teismas pažymi, jog byloje nustatyta, kad L. G. nuo 2017 m. kovo 3 d. dirbo UAB „Pilkasis granitas“ darbo sutarties pagrindu, taip pat teikė paslaugas kaip individualus asmuo. Kaip nurodo pati administratorė, šalys 2016 m. rugsėjo 29 d. buvo sudariusios paslaugų teikimo sutartį. Tą pačią dieną L. G. buvo išduotas verslo liudijimas variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklai, veiklos vykdymo laikotarpiai rugsėjo 30 d., spalio 3–7, 10–14, 17–21, 24–28, 31 dienos. Mokėjimai L. G. buvo atlikti nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d. Taigi jų atlikimo metu galiojo šalių sudaryta paslaugų teikimo sutartis, o nuo 2017 m. kovo 3 d. L. G. įdarbintas įmonėje. Pagrindo teigti, jog L. G. neatliko įmonei jokių darbų ir nesuteikė paslaugų, nėra. Remdamasis nurodytais argumentais teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo administratorės nurodytos sumos L. G. išmokėjimą vertinti kaip įmonei nenaudingo sandorio. Mokėjimų nepagrindimas galėtų būti įvertintas nebent kito tyčinio bankroto požymio – netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo – aspektu.

79. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis konstatuotinas tik dėl įmonei ekonomiškai nenaudingų didelės vertės jos turto nurašymo sandorių.

Dėl atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas)

80. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte vienas iš įmonės tyčinio bankroto požymių yra įmonės veiklos organizavimas taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

81. CK 6.930¹ str. numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilę: 1) pirmąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

82. Administratorė teigia nustačiusi, kad UAB „Pilkasis granitas“, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, pažeisdama CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką, atliko mokėjimų įvairiems kreditoriams. Iš gausybės neteisėtų mokėjimų, pažeidžiančių CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką, administratorė išskiria mokėjimus susijusiems asmenims: A. S. už 103 841,54 Eur sumą ir darbuotojui L. G. už 21 750,00 Eur sumą (faktinės aplinkybės dėl šios L. G. išmokėtos sumos aptartos ankstesnėje nutarties dalyje).

83. UAB „Pilkasis granitas“ 87 572,12 Eur mokėjimai A. S. negrynaisiais pinigais užfiksuoti banko sąskaitos išraše, kaip mokėjimo pagrindas nurodomos paskolos sutartys, mokėjimų įvykdymo laikotarpis – nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. liepos 21 d. UAB „Pilkasis granitas“ 12 302,00 Eur sumokėjimas A. S. grynaisiais pinigais užfiksuotas 2017 m. balandžio 10 d. UAB „Pilkasis granitas“ kasos išlaidų orderyje Nr. 185. UAB „Pilkasis granitas“ 3 967,42 Eur lėšų sumokėjimas A. S. grynaisiais pinigais užfiksuotas 2017 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Pilkasis granitas“ kasos išlaidų orderyje Nr. 189. Taigi tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais UAB „Pilkasis granitas“ lėšomis buvo atliekami atsiskaitymai su A. S. pagal paskolos sutartis. Mokėjimai įvykdyti periodu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d.

84. Teismas pažymi, jog teisme jau buvo nagrinėjama byla dėl nurodytos sumos mokėjimų A. S. nurodytais laikotarpiais. Administratorė ginčijo mokėjimus actio Pauliana pagrindu ir kaip pažeidžiančius CK 6.930¹ numatytą imperatyvių mokėjimų eilę. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti. Dalis apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadų dėl ginčijamų įmonės mokėjimų A. S. jau aptarta ankstesnėje nutarties dalyje.

85. Be to, teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai taikė ir aiškino CK 6.930¹ straipsnyje išdėstytą reglamentavimą ir nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus, pagrįstus minėta teisės norma. Ieškovės prašymas pripažinti ginčijamus mokėjimus prieštaraujančiais imperatyviai CK 6.930¹ straipsnio nuostatai negalėjo būti patenkintas, nes ieškovė nėra subjektas, turintis teisinį suinteresuotumą pareikšti tokio pobūdžio reikalavimus.

86. Pasisakydamas dėl ginčo mokėjimų nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo laikotarpiu ieškovė vykdė atsiskaitymus ne vien tik su atsakovu. Iš byloje pateiktų ieškovės sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovė vykdė mokėjimus ir kitiems kreditoriams, be kita ko, ieškovė atliko mokėjimus UAB „Reimeda“, UAB „Egreda“, UAB „Sanistal“, UAB „Simis“, UAB „Arkainas“, UAB „Gausoja“, kurių reikalavimai, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pradelsti. Šiuo laikotarpiu buvo dengiami įsiskolinimai ir atliekami mokėjimai VSDFV, vykdomąsias bylas vykdantiems antstoliams. Iš anksčiau minėtų ieškovės parengtų avanso apyskaitų matyti, kad ne tik pati ieškovė, bet ir atsakovas, atsiskaitydamas su ieškovės kreditoriais, vykdė mokėjimus pagal pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų kreditorių UAB „Arkainas“, UAB „Simis“, UAB „Reimeda“ išrašytas sąskaitas. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė ar su jos kreditoriais atsiskaitantis atsakovas sąmoningai vengtų atsiskaityti su tam tikrais ieškovės kreditoriais, nepagrįstai teiktų prioritetą kitų kreditorių reikalavimams ir pan. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neturėjo siekio atsiskaityti tik su atsakovu ir išvengti pareigos vykdyti prievoles kitiems kreditoriams.

87. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sprendime išdėstytos aplinkybės, kad atsakovas panaudojo ieškovės jam išmokėtus pinigus atsiskaitydamas su ieškovės darbuotojais ir kitais kreditoriais, kad laikotarpiu, kai buvo atliekami ginčijami mokėjimai, ieškovės įsiskolinimas atsakovui nebuvo sumažintas, tačiau, priešingai, nuosekliai didėjo, kad ieškovė vykdė atsiskaitymus su kitais savo kreditoriais, o atsakovas ne tik savo lėšomis atsiskaitė su ieškovės kreditoriais, bet faktiškai kartu su sutuoktine perėmė prievolę įvykdyti didelės vertės ieškovės finansinį įsipareigojimą, suponuoja išvadą, kad atliekant ginčijamus mokėjimus nebuvo siekiama suteikti atsakovui prioritetą kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu, išvengti pareigos ieškovei atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimų įvykdymo terminai buvo pradelsti, ar kitokiu būdu pažeisti ieškovės kreditorių teises. Šioje byloje nustatytos aplinkybės paneigia, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai.

88. Remdamasis nurodytomis apeliacinės instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis ir laikydamasis pozicijos, jog atlikti mokėjimai negali būti vertinami formaliai, turi būti įvertintos visos sandorio aplinkybės, turinys ir pasekmės, teismas mano nesant pagrindo konstatuoti, jog administratorės nurodytais mokėjimais A. S. kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Priešingai, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, A. S. panaudojo įmonės jam išmokėtus pinigus atsiskaitydamas su įmonės darbuotojais ir kitais kreditoriais, laikotarpiu, kai buvo atliekami ginčijami mokėjimai, įmonės įsiskolinimas A. S. nebuvo sumažintas, tačiau, priešingai, nuosekliai didėjo, įmonė vykdė atsiskaitymus su kitais savo kreditoriais, o A. S. ne tik savo lėšomis atsiskaitė su ieškovės kreditoriais, bet faktiškai kartu su sutuoktine perėmė prievolę įvykdyti didelės vertės ieškovės finansinį įsipareigojimą.

89. Ankstesnėje nutarties dalyje, kurioje buvo aptartas įmonei nenaudingų sandorių sudarymas kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių, nurodytais argumentais atmestinas ir administratorės reikalavimas pripažinti, jog mokėjimais L. G. buvo pažeista imperatyvi 6.930¹ straipsnyje numatyta mokėjimų eilė. Kaip jau minėta, L. G. dirbo įmonėje tiek darbo sutarties pagrindu, tiek teikė paslaugas kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą. Nurodytu laikotarpiu įmonė atsiskaitinėjo taip pat su kitais kreditoriais, buvo atliekami mokėjimai VSDFV, vykdomąsias bylas vykdantiems antstoliams, įmonėms.

90. Administratorė teigia, jog nustatyti CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais tvarkos pažeidimai savo mastu ir sukeltomis pasekmėmis yra itin reikšmingi, nes šią tvarką pažeidžiančių mokėjimų A. S. ir L. G. suma yra net 125 591,54 Eur, o UAB „Pilkasis granitas“ trečiosios ir ketvirtosios eilės kreditinių reikalavimų, kurie turėjo būti padengti ankstesne eile nei mokėjimai A. S. ir L. G., nepadengtų iki UAB „Pilkasis granitas“ bankroto bylos iškėlimo ir patvirtintų bankroto byloje, suma sudaro net 1 144 822,43 Eur. Teismas jau pasisakė dėl mokėjimų A. S.. Mokėjimų L. G. suma sudaro tik 21 750 Eur, iš šios sumos 11 222,57 Eur suma, kaip nurodo administratorė, nepagrįsta jokiais dokumentais, todėl teismas neturi pakankamai duomenų dėl šios sumos, kad konstatuotų mokėjimo eilės pažeidimo faktą. Likusios sąskaitomis faktūromis pagrįstos sumos išmokėjimas L. G. bendrame kontekste vertintinas kaip nesukeliantis administratorės nurodytų pasekmių ir, sprendžiant klausimą dėl šio konkretaus tyčinio bankroto požymio egzistavimo, nesudarantis pagrindo konstatuoti, jog šiais konkrečiais L. G. atliktais mokėjimais kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

91. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administratorė neįrodė egzistuojant Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

92. Administratorė pareiškime taip remiasi ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta prezumpcija. Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

93. Nenustačius esminio Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymų tvarkos pažeidimo, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti nurodytą prezumpciją.

Dėl įmonės apskaitos netinkamo tvarkymo, įmonės dokumentų neperdavimo, lemiančio negalimumą visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų, jų struktūros

94. Vadovaujantis Įmonių finansinės atskaitomybės 28 straipsnio nuostatomis, už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas.

95. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

96. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

97. Kasacinis teismas yra akcentavęs, jog, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), tarp jų ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galbūt patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Dėl to ir būtina įvertinti, ar dėl dokumentų bankroto administratoriui neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

98. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį, nurodyta, kad šio požymio specifika pasireiškia tuo, jog dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

99. Administratorė šioje byloje laikosi pozicijos, jog jos turimi duomenys leidžia teigti, kad UAB „Pilkasis granitas“ buhalterinė apskaita vesta taip, kad iš nemokumo administratorės perimtų dokumentų negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, identifikuoti vykdytų ūkinių operacijų (prekių pardavimų, nurašymų).

100. Administratorė teigia, jog įtarimų kelia ūkinės operacijos tarp UAB „Pilkasis granitas“ ir A. S.. 2016 m. rugsėjo 26 d. tarp UAB „Pilkasis granitas“ ir A. S. buvo sudaryta 2016 m. rugsėjo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2016/09/26 dėl prekių pirkimo– pardavimo. Pagal 2016 m. gruodžio 29 d. tarp A. S. ir UAB „Pilkasis granitas“ sudarytą sutartį A. S. pardavė UAB „Pilkasis granitas“ 134 vnt. darbo kostiumų po 22 Eur, bendra prekių kaina – 2 948 Eur. Jokie šiuos pirkimus pagrindžiantys kiti dokumentai (prekių priėmimo–perdavimo aktas, krovinio važtaraštis, kt.) sudaryti nebuvo. Administratorė pažymi, kad iš UAB „Pilkasis granitas“ apskaitos nėra galimybės nustatyti, kur minėtos prekės buvo panaudotos, ar prekės buvo reikalingos vykdyti UAB „Pilkasis granitas“ veiklą.

101. Administratorė taip pat pažymi, kad didelė dalis UAB „Pilkasis granitas“ atsiskaitymų buvo vykdoma ne per UAB „Pilkasis granitas“ atsiskaitomąsias sąskaitas ar kasą, bet per A. S., kuris vykdydavo nemažą dalį mokėjimų už UAB „Pilkasis granitas“ tretiesiems asmenims, tačiau tokie mokėjimai nebuvo tinkamai įtraukti į UAB „Pilkasis granitas“ apskaitą.

102. UAB „Pilkasis granitas“ nemokumo administratorei nebuvo perduota įmonės apskaitos programa, dokumentai, iš kurių būtų galima identifikuoti į UAB „Pilkasis granitas“ apskaitą įtrauktas prekių atsargas, jų pokyčius, likučius, atsiskaitymo už prekes operacijas. UAB „Pilkasis granitas“ vykdė statybos darbus, o pagal perimtus apskaitos ir kitus dokumentus negalima identifikuoti šių ūkinių operacijų. Kiekvienam statybos objektui UAB „Pilkasis granitas“ turėjo vesti privalomąjį medžiagų įsigijimo ir panaudojimo suvestinį registrą. Nemokumo administratorei iki šiol nėra perduoti medžiagų įsigijimo suvestiniai registrai pagal objektus. Todėl nemokumo administratorius negali patikrinti, ar pagrįstai medžiagos buvo įsigytos ir nurašytos.

103. Nurodytos aplinkybės, administratorės nuomone, patvirtina, kad UAB „Pilkasis granitas“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir netinkamai (netvarkyta ir aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita, neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai), ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taip pat administratorė teigia, jog esamoje situacijoje yra pagrindas konstatuoti ne tik neteisėtomis veikomis padarytus civilinės teisės pažeidimus, bet ir nusikalstamas veikas dėl aplaidaus ar apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo.

104. Suinteresuoti asmenys nurodo, jog administratorė nepateikė jokių duomenų, kad buvo paslėpti ar sunaikinti buhalterinės apskaitos dokumentai. Nemokumo administratorei UAB „Pilkasis granitas“ buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti 2018 m. kovo 14 d. Nėra pateikta duomenų, jog A. S. už teismo įpareigojimo bankroto byloje perduoti bendrovės dokumentus ir turtą nevykdymą būtų paskirta bauda, kad nemokumo administratorė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo.

105. Ekspertė konsultacinėje išvadoje nurodė, jog nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos programos duomenys, turto inventorizavimo duomenys, sandėlio apskaitos duomenys, todėl nustatyti, ar medžiagos laiku ir pagrįstai buvo nurašytos, negalima. Atsargų faktinis buvimas ir jų suminė išraiška, pavaizduota balanse, negali būti eksperto patvirtinta, nes nebuvo pateikta sandėlio atsargų buhalterinės apskaitos programos informacija už tiriamąjį laikotarpį. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad bendrovė nevedė atsargų apskaitos kortelių (atsargų sandėlio), nefiksavo materialinių vertybių gavimo ir išdavimo operacijų, todėl negalima detalizuoti medžiagų likučių. Apskritai negalima nustatyti, kokie likučiai egzistavo. Bendrovė nebuvo atlikusi ilgalaikio turto ir trumpalaikio turto atsargų inventorizacijos. UAB „Pilkasis granitas“ neteisingai vedė turto ir įsipareigojimų apskaitą, nevykdė inventorizacijų. Pagal teismo ekspertui pateiktą informaciją, UAB „Pilkasis granitas“ nepagrįstai nurašė nereikalingo turto už 87 730,63 Eur, atsargų – už 74 014,67 Eur. Bendra nepagristai nurašyto turto vertė sudaro 161 745,30 Eur sumą. Atlikusi debitinių įsipareigojimų patikrinimą 2017 m. birželio 30 d., ekspertė konstatavo, jog bendra neteisingai parodyto debitinio įsiskolinimo suma sudaro 454 683,47 Eur; realus UAB „Pilkasis granitas“ turtas turėtų būti sumažintas 454 683,47 Eur suma. UAB „Pilkasis granitas“ teismui pateiktame Restruktūrizavimo metmenų plane nurodyta, jog bendrovės pajamos 2017 m. birželio 30 d. sudarė 750 147 Eur. Pagal pateiktą sąskaitų registrą, UAB „Pilkasis granitas“ 2017 m. sausio–birželio mėnesiais bendrovė išrašė sąskaitų už 442 994,03 Eur sumą. Faktiškai išrašytų bendrovės sąskaitų faktūrų suma neatitinka Restruktūrizavimo metmenyse nurodytos pajamų sumos.

106. Suinteresuoti asmenys nepateikė patikimų įrodymų, kurie paneigtų šias ekspertes konstatuotas aplinkybes. Nors suinteresuoti asmenys pateikė teismui dalį duomenų iš jų naudotos buhalterinės apskaitos programos, tačiau nepagrindė jų patikimumo, todėl teismas jais nesivadovauja. Pažymėtina, jog visi administratorei perduoti įmonės dokumentai užfiksuoti 2018 m. kovo 14 d. akte, kurį pasirašė A. S. ir administratorės įgaliotas asmuo. Suinteresuoti asmenys patikimais įrodymais nepaneigė ekspertės nustatyto fakto, kad bendrovė nevedė atsargų apskaitos kortelių (atsargų sandėlio), nefiksavo materialinių vertybių gavimo ir išdavimo operacijų, nebuvo atlikusi ilgalaikio turto ir trumpalaikio turto atsargų inventorizacijos. Dėl netinkamo bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, neįmanoma nustatyti, kokiais medžiagų likučiais įmonė disponavo, neįmanoma įvertinti jų nurašymo pagrįstumo. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, jog įmonės vadovui neužtikrinus, kad įmonėje būtų sudaromi visi privalomi buhalterinės apskaitos dokumentai, neperduodant dokumentų administratorei, dėl šių įmonės vadovo veiksmų (neveikimo) iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi konstatuotina, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis.

Dėl veiklos perkėlimo

107. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

108. Teismų praktikoje išaiškinta, kad esminis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą charakterizuojantis požymis yra tas, jog vieno ūkio subjekto veikla perkeliama kitiems ūkio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sąsajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtą įmonę (naujai įkurtą įmonę), kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu būdu, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-545-407/2021). Paprastai turi būti nustatomos aplinkybės, susijusios su jau veikiančios ar naujai įsteigtos bendrovės sąsajumu su bankrutavusia bendrove; į jau veikiančią ar naujai įsteigtą bendrovę perėjo dirbti bendrovės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; kita bendrovė turi perimti bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-640-585/2021).

109. Administratorė laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju UAB „Pilkasis granitas“ veikla perkelta į UAB „Deko grupė“. Teigia, jog UAB „Deko grupė“ ir UAB „Pilkasis granitas“ yra susijusios įmonės per A. S. ir A. S.. A. S. nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. yra UAB „Deko grupė“ vadovas; nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. kovo 15 d. buvo UAB „Pilkasis granitas“ statybos darbų vadovas. A. S. nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. yra UAB „Deko grupė“ akcininkas. Administratorė pažymi, jog abi įmonės registruotos tuo pačiu adresu. UAB „Pilkasis granitas“ veikla nuo 2017 m. rugsėjo buvo faktiškai visiškai sustabdyta. Būtent nuo šio periodo UAB „Deko grupė“, kurioje iki 2017 m. liepos 27 d. buvo l darbuotojas, darbuotojų skaičius staiga padidėja iki 20, kai UAB „Pilkasis granitas“ darbuotojų skaičius faktiškai tokiu pačiu dydžiu sumažėja. Nurodyti duomenys, administratorės teigimu, vertintini kaip veiklos perkėlimas. UAB „Pilkasis granitas“ darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Deko grupė“ ir UAB „Deko grupė“ perėmė (tęsia) UAB „Pilkasis granitas“ sutarčių vykdymą. Pagal administratorės turimus duomenis, UAB „Deko grupė“ tęsė darbus objekte (duomenys neskelbtini), kuriame prieš tai darbus vykdė būtent UAB „Pilkasis granitas“. Dalis darbuotojų tuo pačiu metu buvo įforminti ir UAB „Pilkasis granitas“, ir UAB „Deko grupė“, o faktiškai atlikinėjo darbo funkcijas, kurių naudos gavėjas buvo tik UAB „Deko grupė“.

110. Iš 2021 m. liepos 14 d. Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog A. S. yra UAB „Deko grupė“ vadovas nuo 2017 m. rugsėjo 5 d.; vienintelis įmonės akcininkas nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. yra A. S.. Iš 2017 m. rugsėjo 12 d. Statybos darbų rangos sutarties, sudarytos tarp UAB „Alingra“ ir UAB „Deko grupė“, matyti, jog šalys sutarė, kad UAB „Deko grupė“ tęs ankstesnės rangovės (UAB „Pilkasis granitas“) darbus objekte (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtina taikos sutartis, sudaryta tarp UAB „Pilkasis granitas“ ir UAB „Alingra“, joje šalys susitarė, jog nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutraukia Rangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini), rangos. Suinteresuoti asmenys pateikė duomenis apie darbuotojus, kurie laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. buvo priimti į UAB „Deko grupė“, taip pat duomenis apie darbuotojus, kurie tuo laikotarpiu buvo atleisti. Palyginus juos su administratorės pateiktais VSDFV duomenimis apie UAB „Pilkasis granitas“ apdraustuosius socialiniu draudimu už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 25 d., matyti, jog pasitvirtino administratorės teiginiai, kad dalis UAB „Pilkasis granitas“ darbuotojų, kol dar nebuvo atleisti iš UAB „Pilkasis granitas“, buvo įdarbinti UAB „Deko grupė“, taigi vienu metu dirbo abiejose įmonėse. Suinteresuoti asmenys paaiškino, jog darbuotojai patys priėmė sprendimą, kurioje įmonėje likti.

111. Taigi byloje nustatyta, kad dalis UAB „Pilkasis granitas“ darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Deko grupė“ (vienu metu buvo įdarbinti abejose įmonėse, vėliau iš UAB „Pilkasis granitas“ atleisti), įmonės yra susijusios per susijusius asmenis (A. S., kuris buvo UAB „Pilkasis granitas“ vadovas, ir A. S., kuris dirbo įmonėje statybos darbų vadovu,), naujai įkurta įmonė tęsė UAB „Pilkasis granitas“ pradėtus rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini). Įvertinus Statybos darbų žurnalų Nr. l ir Nr. 2 duomenis, nurodytame objekte darbus iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. vykdė UAB „Pilkasis granitas“. Pagal 2017 m. rugsėjo 12 d. rangos sutartį darbus objekte pradėjo vykdyti UAB „Deko grupė“, kuriai statybvietė ir dokumentai buvo perduoti 2017 m. rugsėjo 11 d. Statybos darbų žurnale Nr. 3 pažymėta, kad UAB „Deko grupė“ perima iš UAB „Alingra“ statybos darbų žurnalą ir darbus pradeda objekte. Pirmieji įrašai apie atliekamus darbus užfiksuoti 2017 m. rugsėjo 18 d., darbus priėmė vadovas E. T.. Iš VSDFV 2022 m. kovo 21 d. pažymos apie UAB „Deko grupė“ darbuotojus matyti, jog darbuotojų įmonėje, kai iš UAB „Alingra“ buvo perimta statybvietė ir objekto dokumentacija, pasirašyta rangos sutartis ir atliekami statybos darbai užfiksuoti Statybos darbų žurnale Nr. 3, nebuvo. A. S. ir E. T. įdarbinti UAB „Deko grupė“ tik nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. Tą pačią dieną – 2017 m. rugsėjo 22 d. – UAB „Deko grupė“ pateikė UAB „Alingra“ atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą už 22 763,72 Eur (su PVM) sumą. UAB „Deko grupė“ perėmė objektą iš UAB „Alingra“, kuriame prieš tai dirbo UAB „Pilkasis granitas“, pasirašė rangos sutartį ir atliko darbus, kai įmonėje nebuvo įdarbintas nė vienas darbuotojas. Tai leidžia teigti, jog UAB „Deko grupė“ neturėjo resursų, kad atliktų 2017 m. rugsėjo 22 d. darbų akte užfiksuotus darbus. Tokią prielaidą patvirtina ir UAB „Pilkasis granitas“ Statybos darbų žurnalo Nr. 2 duomenys: jame užfiksuota, kada ir kokius darbus 2017 m. rugpjūčio mėnesį atliko UAB „Pilkasis granitas“, palyginus juos su UAB „Deko grupė“ 2017 m. rugsėjo 22 d. atliktų darbų aktu, darytina tikėtina išvada, jog už UAB ,,Pilkasis granitas“ 2017 m. rugpjūčio mėnesį objekte atliktus statybos darbus atsiskaitymą gavo UAB „Deko grupė“.

112. Nustatytos aplinkybės: tai, jog dalis UAB „Pilkasis granitas“ darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Deko grupė“ (vienu metu buvo įdarbinti abejose įmonėse, vėliau iš UAB „Pilkasis granitas“ atleisti), įmonės yra susijusios per susijusius asmenis (A. S., kuris buvo UAB „Pilkasis granitas“ vadovas, ir A. S., kuris dirbo įmonėje statybos darbų vadovu,), naujai įkurta įmonė tęsė UAB „Pilkasis granitas“ pradėtus rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai sudarė rangos sutartį ir atliko darbus, kurie užfiksuoti 2017 m. rugsėjo 22 d. atliktų darbų akte, UAB „Deko grupė“ nebuvo įformintas nė vienas darbuotojas (A. S. ir E. T. įdarbinti nuo 2017 m. rugsėjo 22 d.), taigi, tikėtina, jog UAB „Deko grupė“ išrašė sąskaitą faktūrą už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus, teismo vertinimu, yra pakankamos konstatuoti įmonės veikos perkėlimą.

113. Apibendrindamas nutarties išvadas, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti administratorės pareiškimą ir pripažinti UAB „Pilkasis granitas“ bankrotą tyčiniu nutartyje konstatuotais pagrindais. Visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia teigti, jog įmonės vadovas neužtikrino tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, buvo sudaryti įmonei nenaudingi didelės vertės turto nurašymo sandoriai, taip iš esmės pabloginant įmonės turtinę padėtį, sumažinant jos turto masę ir apribojant jos galimybes atsiskaityti su įmonės kreditoriais, dalis įmonės veiklos perkelta į kitą susijusią įmonę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

114. Pareiškėja BUAB „Pilkasis granitas“ prašo priteisti iš suinteresuoto asmens A. S. 8 506,30 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Prašymui pagrįsti pateikė 2022 m. balandžio 19 d. sąskaitą faktūrą ir 2022 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymo kopiją.

115. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse byloje priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta daugiau kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas).

116. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjos atstovas byloje dalyvavo nuo 2022 m. vasario 22 d. (tą dieną teisme gautas prašymas dėl elektroninės prieigos prie bylos suteikimo, kartu pateikta tos pačios datos atstovavimo sutartis). Nuo nurodyto momento pareiškėjo atstovas byloje atliko tokius procesinius veiksmus: 2022 m. kovo 15 d. pateikė prašymą dėl dokumentų išreikalavimo ar liudijimo išdavimo (remiantis Rekomendacijomis, už tokio pobūdžio prašymą taikytinas 0,1 koeficientas; maksimali rekomenduotina suma, taikant šį koeficientą, – 167,93 Eur), 2022 m. balandžio 6 d. pateikė prašymą dėl dokumentų išreikalavimo ar liudijimo išdavimo (koeficientas 0,1, maksimali suma – 167,93 Eur), 2022 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo (koeficientas 0,1, maksimali mokėtina suma – 167,93 Eur), 2022 m. birželio 2 d. pateikė prašymą dėl duomenų išreikalavimo ir baudos už teismo įpareigojimų nevykdymą skyrimo (koeficientas 0,4, maksimali suma – 671,72 Eur), 2022 m. liepos 26 d. pateikė prašymą dėl baudos skyrimo ir įrodymų prijungimo (koeficientas 0,4, maksimali suma – 671,72 Eur), 2022 m. rugpjūčio 5 d. pateikė prašymą dėl liudytojo iškvietimo (koeficientas 0,1, maksimali mokėtina suma – 167,93 Eur), 2022 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir rašytinius paaiškinimus (koeficientas 0,4, maksimali suma – 671,72 Eur), 2022 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (atsižvelgiant į šių procesinių veiksmų pobūdį, pateiktų dokumentų apimtį ir turinį, tai, kad jie pateikti tą pačią dieną, taigi abu prašymai galėjo būti suformuluoti viename procesiniame dokumente, už abu dokumentus, taikant koeficientą 0,1, skaičiuotina maksimali mokėtina suma – 167,93 Eur). Pagal bylos duomenis, pareiškėjos atstovas dalyvavo 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdyje (trukmė – 1 val. 40 min.), 2022 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje (trukmė – 5 val. 57 min.), 2022 m. rugpjūčio 17 d. posėdyje (trukmė – 4 val. 19 min.). Iš viso posėdžių, kuriuose dalyvavo pareiškėjos atstovas, trukmė sudaro 12 val. (suapvalinus pagal Rekomendacijų reikalavimus), taikytinas koeficientas – 0,1, maksimali mokėtina suma sudarytų 2 015,16 Eur. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog atstovavimo sutartis sudaryta jau po pareiškimo teismui pateikimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog byla yra didelės apimties, pagal savo pobūdį sudėtinga, reikalavimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pareikštais keliais pagrindais, ruošdamasis atstovauti byloje advokatas turėjo susipažinti su bylos medžiaga ir ją įvertinti, o ją tuo metu sudarė 11 tomų, mano, jog būtų teisinga ir protinga laikyti, kad maksimali už susipažinimą su byla priteistina suma sudarytų 500 Eur. Pažymėtina, kad ieškovo atstovui dalis bylos medžiagos turėjo būti žinoma iš bankroto bylos bei kitų anksčiau vykusių ginčų su bylos šalimis. Dėl tos priežasties, jog įvertina susipažinimo su bylos medžiaga laiką, teismas papildomai neskaičiuos užmokesčio už pasiruošimo 2022 m. kovo 15 d. vykusiam posėdžiui laiką, kuris advokato įtrauktas į jo pateiktą išlaidų detalizaciją. Iš viso pagal Rekomendacijas apskaičiuota maksimali bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma šioje byloje sudarytų 5 369,97 Eur. Taigi prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (8 506,30 Eur) viršija maksimalius Rekomendacijose nurodytus dydžius. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, apimtį, atliktų procesinių veiksmų kiekį, procesinių dokumentų turinį, posėdžių trukmę, Rekomendacijose nurodytus maksimalius advokatų teisinių paslaugų dydžius, konstatuoja, kad patenkinus pareiškimą, iš suinteresuoto asmens A. S. (kaip iš buvusio įmonės vadovo) pareiškėjai BUAB „Pilkasis granitas“ priteistina 5 369,97 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu.

Priteisti pareiškėjai bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pilkasis granitas“ iš suinteresuoto asmens A. S. 5 369,97 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus devyniasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.