Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. B. (toliau – I. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 95-74 dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam I. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. B. Norvegijos Karalystės Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo paragrafo 162 pirmąjį skirsnį, ir nuteistas 10 (dešimties) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

4. Tačiau, Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtinti Komisijos nutarimą atsisakė, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. B. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi I. B., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu. Svarbu tai, kad atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei tai konstatuojama I. B. skunde, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja. Esant šių duomenų visumai, vien tik tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, priėmė kitokį sprendimą, aptarė nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jų pagrindu atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia ir teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, nesudaro.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

8. Bylos duomenimis, I. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, kaip tai teisingai pažymėta nuteistojo skunde, pagrindo nėra. Ir vis tik, net ir atlikus privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas, bet ne privalomas.

9. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, laisvėje A. B. turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, pataisos įstaigoje mokėsi, įgijo specialybę, nors šiuo metu nedirba, bet ilgą laiką pataisos įstaigoje dirbo. Be to, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį jis buvo skatintas 14 kartų, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, tokiu būdu neabejotinai mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Šių duomenų visuma betarpiškai patvirtina, kad pataisos įstaigoje nuteistasis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau, priešingai nei savo skunde tai suvokia nuteistasis, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka.

10. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas bei ankstesni nuteistojo teistumai. Be to, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, I. B. skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, atmestini kaip nepagrįsti.

11. Nors praeityje I. B. teistas nebuvo, tačiau šiuo metu bausmę jis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nusikaltimas padarytas užsienio valstybėje, bendrininkaujant su kitais asmenimis, kas visumoje neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį, atskleidžia didesnį jo pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui reikalauja vertinti itin atidžiai. Juo labiau, jog net ir šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo asmuo yra linkęs minimalizuoti, teigdamas, jog dalyvauti nusikalstamoje veikoje jam pasiūlė draugas, tačiau jis nežinojo, kad transporto priemone turės gabenti narkotines medžiagas. Tai rodo, jog nuteistasis iki šiol kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, juo sukeltų pasekmių, todėl manyti, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje asmens vertybės yra tiek pakitusios, kad jis jau yra pasirengęs išeiti į laisvę ir ten savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kaip kad nurodoma pateiktame skunde, nėra pagrindo.

12. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai, kad atlikdamas jam skirtą bausmę pataisos įstaigoje I. B. dirbo, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju, o šiuo metu nedirba tik dėl turimų sveikatos problemų, Šioje vietoje būtina pažymėti, kad būdamas laisvėje asmuo taip pat turėjo darbingumo laikotarpių ir pragyvendavo iš savo oficialaus darbo užmokesčio. Tačiau, jo padarytas nusikaltimas, be kita ko, buvo susijęs ir su finansinės naudos sau siekimu, kas sudaro pagrindą manyti, kad vien tik oficialių pajamų nuteistojo asmeninių poreikių tenkinimui šiam būnant laisvėje nepakako. Nuteistasis galimai stokojo lėšų paskirstymo įgūdžių ir prie gaunamo darbo užmokesčio bandė prisidėti nusikalstamu būdu. Esant šiems duomenims, abejotina, jog ir šiuo atveju vien tik darbo turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Juo labiau, jog įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas aplinkybes, nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui kyla pagrįstų abejonių dėl tinkamos I. B. motyvacijos darbui. Bylos duomenimis nustatyta, kad dirbdamas pataisos įstaigoje nuteistasis yra išreiškęs nepasitenkinimą darbu, teigdamas, kad „savo sveikatos už kelis eurus negadins“, jo darbinė patirtis laisvėje taip pat buvo nedidelė ir nestabili, stebimas nuteistojo gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius trūkumas. Tokiu būdu, vien tai, kad asmuo, išėjęs į laisvę turės darbą, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo specialybę, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Iš esmės analogiškai vertintini ir I. B. socialiniai ryšiai su savo artimaisiais. Juos asmuo neabejotinai palaikė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad nuo neteisėto elgesio jie nuteistojo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir lygtinio paleidimo atveju jie gali paveikti nuteistojo elgesį teigiamai ir užkardyti jo galimą pakartotinį nusikalstamumą. Juo labiau, kad, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, nuteistasis dažnai vykdavo į užsienį padirbėti, tokiu būdu palikdamas savo socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje ilgam laikui. Tačiau, jokių didesnių sunkumų jam tai nesukėlė.

14. Netenkinant nuteistojo skundo įvertintina ir tai, kad nors šiuo metu I. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama žemai, pataisos įstaigoje už gerą elgesį jis buvo skatintas 14 kartų, tačiau jo elgesio korekcija nebuvo nuosekli – už įvairaus pobūdžio pažeidimų padarymą nuteistasis pataisos įstaigoje buvo baustas 5 kartus, dar 2 kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, tačiau drausminės nuobaudos jam skirtos nebuvo. Paskutinė drausminė nuobauda už tai, kad I. B. darbe nevykdė nurodymų, jam buvo paskirta kiek mažiau nei prieš vienerius metus, t. y. 2021 m. liepos 30 d. Po to, skatintas jis buvo vos du kartus. Įvertinus tai, kad asmuo net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje nesugebėjo tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad I. B. nepakankamai geba laikytis įstatymų normų bei gerbti kitų visuomenės narių teises.

15. Nors jam skirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau įvertinus I. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (bausmę atlieka nuo 2015 m. spalio 23 d.), akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą. Juo labiau, jog, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, dar 2019 m. balandžio 25 d. nuteistasis buvo perkeltas į lengvąją grupę, tačiau, už daromus pažeidimus, 2021 m. balandžio 15 d. jis buvo perkeltas į paprastąją grupę. Nors šiuo metu laisvės atėmimo bausmę I. B. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau į ją jis buvo perkeltas vos kiek daugiau nei prieš pusę metų, t. y. 2021 m. spalio 14 d. Neabejotina, kad neteisėtas asmens elgesys pataisos įstaigoje neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuoseklią ir vien tik teigiamą I. B. elgesio korekciją, kuri būtina sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią I. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.