Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo I. B. skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties, kuria buvo pripažintas Norvegijos Karalystės Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendis (sprendimas) byloje Nr. 14-186412AST-GULA/AVD1 ir nutarta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo klausimą. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, joje įvertintos visos užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau Susitarimas).

Nagrinėjamu atveju pagal Susitarimą Norvegijos Karalystė, kaip nuosprendį priėmusi valstybė, yra išduodančioji šalis (1 str. 1 d. c) p.), o Lietuvos Respublika, kaip valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis siekiant, kad jis būtų pripažintas ir vykdomas jos teritorijoje, yra vykdančioji šalis (1 str. 1 d. d) p.). Susitarimo 7 str. 1 d. numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 str. nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų.

Išanalizavus nuteistojo skundo argumentus, konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindų, numatytų Susitarime, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti I. B. paskirtą bausmę. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, visų pirma pažymėtina, kad Susitarimo 8 str. 1 d. b) p. inter alia įtvirtinta, jog vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei nesilaikyta 4 str. 1 d. nustatytų kriterijų. Tuo tarpu pagal Susitarimo 4 str. 1 d. a) p., jeigu nuteistasis asmuo yra išduodančiojoje valstybėje arba vykdančiojoje valstybėje ir jeigu šis asmuo davė sutikimą, kaip reikalaujama pagal 6 str., tai nuosprendis kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikta 1 priede, gali būti perduodamas kitai Susitariančiajai Šaliai, kai kita Susitariančioji šalis yra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, kurioje jis gyvena. Šiame kontekste akcentuotina, jog pagal Susitarimo 6 str. 1 d., nepažeidžiant 2 d. nuostatų, nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise. Tačiau Susitarimo 6 str. 2 d. a) p. numatyta išlyga (išimtis), remiantis kuria nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje. Valstybė, kurioje nuteistasis asmuo „gyvena“, – vieta, su kuria tas asmuo yra susijęs, atsižvelgiant į jo įprastą gyvenamąją vietą ir tokius aspektus kaip šeima, socialiniai ar profesiniai ryšiai (Susitarimo 1 str. 1 d. e) p.).

Esant tokiam teisiniam reguliavimui vertinant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog I. B. yra vykdančiosios valstybės, t. y. Lietuvos Respublikos, pilietis, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika (t. 1, b. l. 47). Tuo tarpu duomenų apie deklaruotą I. B. išvykimą į užsienio valstybę (šiuo konkrečiu atveju į Norvegijos Karalystę), patvirtinančių, kad I. B. Lietuvos Respublikoje nebegyvena, nagrinėjamoje skundo medžiagoje nenustatyta, jų nepateikė ir apeliantas. Todėl I. B., kaip Lietuvos Respublikos piliečio, sutikimas šiuo atveju nėra reikalingas.

Nuteistasis skunde nurodo, kad byla nėra baigta. Ją, pasak nuteistojo, peržiūrinėja bylų atnaujinimo komisija. Atkreiptinas dėmesys, kad Norvegijos Karalystės Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. liepos 9 d. (t. 1, b. l. 37), todėl yra vykdytinas. Aplinkybės, kad nuteistasis ketina teikti skundus dėl įrodymų klastojimo ar nesutinka su nuosprendžio vykdymu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad skundžiama nutartis dėl Norvegijos Karalystės Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio (sprendimo) pripažinimo ir vykdymo yra neteisėta.

Nuteistojo skunde nepateikiama jokių duomenų, patvirtinančių, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas pažeidė užsienio valstybėje priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo procedūras, todėl atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad I. B. skunde nurodytais motyvais naikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo I. B. skundą ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.