Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-77-951/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-11-30Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-03-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-30
Bylos Nr.
1-77-951/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08239-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
I. L., D. P., R. M., L. Ž., N. V.
Nukentėjusysis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-77-951/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08239-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.10.1.; 1.2.14.3.1.; 1.2.14.3.2.1.; 2.3.6.4.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 30 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant I. L., V. A.,dalyvaujant prokurorams I. Z.-S., J. S., S. D.,kaltinamajai I. L., jos gynėjui advokatui E. J.,kaltinamajam D. P., jo gynėjui advokatui S. S.,kaltinamajam R. M., jos gynėjai advokatei V. P.,kaltinamajam L. Ž., jo gynėjai advokatei L. M.,kaltinamajai N. V., jos gynėjui advokatui V. P.,nukentėjusiajam A. S., jo atstovui advokatui R. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene-pardavėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota (nuo 2018-02-07 įtraukta į gyv. vietos neturinčių asmenų apskaitą), teista: 1) 2015-05-12 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 2 d. 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 20 valandų visuomenės labui; 2) 2017-02-13 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme; 3) 2018-04-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, 2018-10-10 bausmę atlikusi, teistumui neišnykus, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, vykdantis individualią veiklą, teistas: 1) 2010-03-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2010-07-07 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 180 str. 1 d. (2 veikos) galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme; 2) 2011-04-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2011-07-07 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 213 str. 1 d. galutine 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme; 3) 2014-06-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 180 str. 1 d. 30 parų arešto bausme; 4) 2018-04-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 3 d. 1 m. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str., atidėtas 1 m. 6 mėn.; 5) 2019-06-06 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 281¹ str. 1 d. 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme; 6) 2019-10-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 281¹ str. 1 d. galutine subendrinta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

Žemesnės instancijos teismas

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, pradinio išsilavinimo, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ta pati, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, teista: 1) 2017-12-01 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 236 str. 1 d. 4 mėn. viešųjų darbų bausme; 2) 2018-11-30 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 286 str. 6 mėn. viešųjų darbų bausme; 2019-04-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi 2018-11-30 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 138 valandų trukmės viešųjų darbų bausmė pakeista į 23 MGL (1150 Eur) dydžio baudą, ją sumokant per 1 metus nuo nutarties įsiteisėjimo dienos; 2020-06-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-04-19 nutartimi paskirta ir nesumokėta 23 MGL (1150 Eur) dydžio bauda pakeista į 23 dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2020-10-01 bausmę atlikusi, teistumui neišnykus, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas: 1) 2014-10-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) 2016-01-12 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 3 d. 20 parų arešto bausme; 3) 2017-01-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. galutine subendrinta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str., atidėtas 1 m. 3 mėn.; 2017-11-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę; 4) 2020-06-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str., atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, o būtent: 2019-02-24 apie 20.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, I. L. ir N. V. stebint, o L. Ž., R. M. ir D. P. panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. S., t. y., jie, suduodami tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau 12 smūgių į įvairias kūno vietas, taip atimdami galimybę A. S. priešintis ir padarydami jam galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas kairės akies obuolio odenoje abiejų akių vokuose, kairiame ir dešiniame skruoste, kairiame momenyje, kaklo kairiame šone, krūtinės kairėje pusėje ir kairiame petyje, nubrozdinimą ir kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, iš A. S. pagrobė: iš striukės išorinės kišenės pagrobė 4 vnt. raktų ryšulį, bendros 27 eurų vertės, nuo namo, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), ir buto, iš vidinės striukės kišenės pagrobė piniginę, 5 eurų vertės, su joje buvusiais 45 eurais, A. S. vardu išduota asmens tapatybės kortele, nuolaidų kortelėmis (pinigine išraiška nevertinamomis) ir elektroniniu „(duomenys neskelbtini)” bilietu; iš kelnių kišenės pagrobė: mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, bendros 10 eurų vertės, taip padarė A. S. 87 eurų turtinę žalą;

I. L., D. P. ir R. M., tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, iš karto po to, t. y., 2019-02-24 apie 20.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, I. L. pastebėjus ir nurodžius, kad 4 vnt. raktų ryšulys, pagrobtas iš nukentėjusiojo A. S., prie namo (duomenys neskelbtini), yra nuo A. S. namo, esančio (duomenys neskelbtini), po ko jiems nuėjus ir atrakinus namo duris ir tokiu būdu įsibrovus į A. S. priklausančias gyvenamas patalpas, iš namo kambaryje esančios sekcijos pagrobė 11 vnt. butelių su alkoholiu, kurių bendra vertė 150 eurų, ir juodos spalvos dėžutę su juvelyriniais sidabro gaminiais, bendros 700 eurų vertės, taip padarė A. S. 850 eurų turtinę žalą,

t. y. L. Ž. ir N. V. iš viso pagrobė svetimą turtą už 87 eurus, o I. L., D. P. ir R. M. iš viso pagrobė svetimą turtą už 937 eurus.

Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad beveik nieko nepamena, viskas vyko seniai, norėtų, kad teismas remtųsi ikiteisminio tyrimo metu surašytais parodymais. Vasario mėn. su D. P. buvo pas R. M., adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, dar buvo L., N., po kurio laiko atėjo nukentėjusysis A. S., prasidėjo muštynės. Nukentėjusiojo nepažįsta. Jis buvo N. ir R. pažįstamas. Kai vartojo alkoholį, A. S. pradėjo kabinėtis prie jos ir R., siūlė eiti pas save, prasidėjo žodinis konfliktas. D., L., R. pradėjo pulti nukentėjusįjį, jie sudavė kelis smūgius. Neprisimena, kas pirmas sudavė smūgį. Ne visi penki sudavė smūgius nukentėjusiajam. Ji nukentėjusiajam nesudavė. Neprisimena, ar D., L., R. sudavė smūgius. Nežino, kiek buvo suduota smūgių. Po suduotų smūgių nukentėjusysis atgal nedavė. Tada išėjo į lauką, L., D. ir R. pradėjo mušti nukentėjusįjį. Lauke ji smūgių nesudavė. N. irgi nukentėjusiajam nesudavė. Ji ir N. stovėjo šalia. Jos buvo viena šalia kitos, 2-3 metrų atstumu nuo muštynių. Muštynės truko labai trumpai. Nematė, kad nukentėjusysis būtų buvęs sužalotas, nes buvo tamsu. Nukentėjusysis pagalbos nesišaukė. Jis buvo nukritęs ant žemės. Smūgių neprisimena. Neprisimena smūgių kojomis, rankomis. Nematė, kad iš nukentėjusiojo būtų paimti daiktai. Matė tik iškritusius raktus. Raktų nukentėjusiajam neatidavė, nežino kodėl. Pasakė, kad yra iškritę raktai. Kažkas juos paėmė. Kitų daiktų nematė. Viskas vyko kieme, nukentėjusysis buvo mušamas lauke, netoli (duomenys neskelbtini), kiemas neapšviestas, šioks toks apšvietimas buvo nuo (duomenys neskelbtini). Raktų rankoje nelaikė. Matė, kad jie buvo ant žemės. Sniego nebuvo. Nepamena, kas pakėlė raktus nuo žemės. Buvo visai šalia nukentėjusiojo. Ji buvo prie durų, o nukentėjusysis buvo mušamas netoli durų, N. buvo šalia jos. N. pasakė, kad tai A. S. raktai. N. irgi matė raktus ant žemės. Nesakė, kad tai nukentėjusiojo raktai, kad einam pas nukentėjusįjį. Tikrai nesakė „davai, einam pas jį“. Kai nuėjo, nukentėjusysis gulėjo ant žemės, nežino, ar buvo sąmoningas. Nekilo mintis pasižiūrėti, ar jis gyvas. Kai paėmė raktus, nukentėjusysis negalėjo priešintis, nes gulėjo ant žemės. Nežino, kas toliau buvo su nukentėjusiuoju. Nežinojo, kad jis buvo komoje. Nežino, kas sudavė smūgius į galvą. Specialisto išvados neskaitė. Nežino, kas sudavė 12 smūgių. Nenorėtų būti sumušta ir palikta komos būsenoje. Kai matė raktus, nukentėjusysis gulėjo ant žemės. Nukentėjusysis liko gulėti ant žemės, o ji, D., R., L., N. išėjo. Ėjo link A. S. namų. N. pasakė, kad ten yra alkoholio, dėl to ėjo link nukentėjusiojo namų. Kažkas paėmė raktus, su jais būtų patekę į nukentėjusiojo namus. N. žinojo, kur gyvena nukentėjusysis. Berods, D. atrakino namų duris. L. su N. į namus nėjo. Ji, D. ir R. nuėjo į namus. Ji buvo prie durų, tiesiog stovėjo. Namie buvo didelis bardakas ir smirdėjo. D. ir R. įėjo į kambarį, nematė, ką jie ten darė. Kambaryje užtruko 5-10 minučių. Visą laiką prabuvo prie durų, laukė, kol jie išeis. Jie pasiėmė alkoholio, gal 4-5 butelius. Neskaičiavo butelių, bet tikrai paėmė ne 12 butelių. Butelius nešė R. su D., juos laikė rankose, maišelio neturėjo. Nežino, kokie tai buvo alkoholiniai gėrimai. Dar išsinešė juodą lagaminą, kuriame buvo sidabras. Matė sidabro gaminius. Ten buvo auskarai, grandinėlės, apyrankės. Ten buvo daug auskarų, daug grandinėlių ir daug apyrankių. Lagaminas buvo pilnas sidabrinių gaminių. Buvo ir žiedų, gal 4-5 žiedai. Ten buvo tiek vyriškų, tiek moteriškų papuošalų. Nebuvo jokio pakabuko. Yra įsitikinusi, kad buvo tik sidabro gaminiai, gerai apžiūrėjo, aukso gaminių nebuvo. Gaminius pasiėmė ji su D., nunešė juos į lombardą, gavo 80 Eur, pinigus pragėrė, pinigais nesidalino. Kai užstatė gaminius, nuėjo pas R., pas ją buvo L., N.. Gaminius užstatė kitos dienos ryte. Nesakė, už kokius pinigus geria. Ji ir D. žinojo, kad papuošalai užstatyti. Nepastebėjo, kad R. būtų dar ką nors išsinešusi. Matė, kaip D. nešė lagaminą. R. irgi matė, ką D. išsinešė. Lagaminą apžiūrėjo vakare. Buvo su D.. Išėjo iš S. namų, paėjo toliau ir apžiūrėjo. Apžiūrint lagaminą, buvo dviese. Jie buvo išsiskirstę. Abu nusprendė užstatyti gaminius. R. matė, kad D. paėmė dėžutę. R. paėmė gėrimus, bet tik 4-5 butelius. Nežino, kokie ten buvo gėrimai. Ji tuos gėrimus gėrė. Ten buvo stiprūs alkoholiniai gėrimai. Gėrė ji, R., D., L. ir N.. Pripažįsta, kad alkoholinius gėrimus suvartojo, šioje apimtyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta. Raktus paliko duryse. Duris paliko uždarytas. Pati matė, kad dėžutėje buvo tik sidabriniai gaminiai, auksinių gaminių nebuvo. Visus gaminius užstatė, o dėžutę išmetė prie turgaus į šiukšliadėžę. Nesitarė su kitais kaltinamaisiais, kaip atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam. N. sakė, kad nukentėjusysis turi alkoholio. Neprisimena, kad būtų sakiusi, jog jis turi ir sidabro. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė. Ji buvo viduje prie durų, koridoriuje. Kambaryje buvo bardakas. Buvo primėtyta maišų, pilna šiukšlių. Matė, kaip R. iš sekcijos ėmė alkoholinius gėrimus. Iš tos vietos, kur ji stovėjo, matėsi kambarys. Lombardas priėmė visus gaminius. Tyrėja ne taip užrašė. Su D. išėjo iki (duomenys neskelbtini) g., po kurio laiko grįžo pas R.. Tuo metu R. buvo viena. Nežino, kur buvo kiti asmenys. Po kurio laiko atėjo L. ir N.. Po muštynių visi išėjo iš R. kiemo, N. žinojo, kur A. S. gyvena. N. parodė, kur reikia pasisukti ir nuėjo tiesiai. Kai visi susitiko, nepasakojo, ką pasiėmė. Kai grįžo pas R., kieme nukentėjusiojo nebebuvo. Grįžo naktį, 2-3 val. D. pasiėmė juodą dėžutę ir du alkoholio butelius. Kitus butelius nešė R. M.. Į (duomenys neskelbtini) g. nusinešė dėžutę ir du butelius alkoholio. D. viską nešė, ji nieko nenešė. Kitą dieną alkoholio pas R. neatsinešė, gėrė iš lombarde gautų pinigų. Nežino, kur kiti alkoholio buteliai. Buvo paimta dėžutė sidabro, alkoholiniai gėrimai, bet ne tiek, kiek nurodyta. Dėžutėje buvo apyrankės, grandinėlės, žiedai. Buvo daug apyrankių, gal 5. Visos grandinėlės buvo sidabrinės. Prabos nežiūrėjo, nusprendė, kad tai buvo sidabriniai gaminiai. Dar buvo grandinėlės, jų neskaičiavo. Auksinių grandinėlių nebuvo. Dar buvo keli maži žiedai, visi buvo moteriški. Buvo gal 3-4 žiedai. Žiedai negalėjo būti auksiniai. Dar buvo keli sidabriniai auskarai, gal 2-3 poros. Daugiau niekas paimta nebuvo. Auksiniai papuošalai tikrai nebuvo paimti. Nežino, ar kiti asmenys galėjo paimti kitus dirbinius iš aukso. Netikrino kitų asmenų kišenių, niekas nepasakojo, kad dar būtų ką nors paėmę. Paėmė gal 5-6 butelius alkoholio, juos paėmė R.. Daugiau nematė, kad kas imtų alkoholinius butelius. Vestuvinių žiedų nematė. Dėžutė buvo kambaryje, kur tiesiai įeinama iš koridoriaus. Kambaryje buvo bardakas. Matė sekciją. Nematė, iš kur buvo paimta dėžutė. Nematė, kad dirbiniai būtų su brangiais akmenimis. Neturi supratimo, kur brangus metalas ar brangus akmuo. Nemano, kad tarp paimtų gaminių buvo brangių, nes ten buvo tik sidabras. Nematė, kiek gaminių surasta lombarde. Nežino, ar lombardas pardavė gaminius. Pakabukų nematė. Dėžutę paėmė D.. Jis ją įsidėjo į tašę. Dėžutę pamatė už poros valandų. Visą laiką buvo kartu. Kai atidarė dėžutę, buvo dviese, ji ir D.. Nematė, ką paėmė D.. Po kurio laiko D. pasakė, kad paėmė piniginę, kurioje buvo šiek tiek pinigų. Nemano, kad D. būtų galėjęs jai nepasakyti, kad paėmė dar kažką, ne tik dėžutę. Jai iš gaminių niekas neatiteko. Į lombardą nunešė visą krūvą, ten pasvėrė ir sumokėjo 80 Eur. Nežino, koks buvo svoris. Į lombardą pridavė vyriškas grandinėles, kelias moteriškas grandinėles, apyrankes, kelis žiedus ir auskarus. Gaminius, kurių iš jų nepaėmė, su visa dėže išmetė į šiukšliadėžę. Ten liko keli gaminiai. Ji pati išmetė tą dėžutę. Lombarde sakė, kad gaminių svoris per mažas, tai jų net nesvėrė. Lombarde klausė, iš kur gaminiai, sakė, kad čia jos ir jų nebenaudoja. Neprašė pateikti dokumentų. Gaminius pridavė, nes reikėjo pinigų. Pinigus pragėrė. Gaminius pardavė kitą dieną, o paimtus alkoholio butelius išgėrė prieš tai. Nematė, kad D. būtų paėmęs telefoną. Apie telefoną sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Su N. V. nebendrauja. Ji pasakė taip, kaip buvo. Išgertas alkoholis netrukdo atsiminti aplinkybių. Yra tikra, kad visi 5 išėjo iš R. namų. Visi nuėjo pakalne žemyn, trise ėjo iš paskos N. ir L.. Negirdėjo, kad N., L. norėtų eiti namo. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi. Nukentėjusiojo mėgino atsipašyti, bet neturėjo kontaktų. Dabar atsiprašo nukentėjusiojo. Labai gailisi dėl to, kas nutiko. Gali atlyginti žalą už sidabrinius gaminius, tuos 80 Eur, kuriuos gavo lombarde. Kitų daiktų neėmė. Nesutinka su 10000 Eur dydžio neturtine žala. Nukentėjusiojo nemušė, neėmė raktų, piniginių, telefonų. Sutiktų, jei neturtinė žala būtų 300 Eur. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jo nemušė. Nesiėmė veiksmų jam padėti. Buvo išgėrusi. Jos elgesiui įtakos turėjo girtumas, blaivi nebūtų taip pasielgusi.

Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įėjo į namą, paėmė dėžutę su sidabru, daugiausiai 4 butelius degtinės. Auksas yra nerealus dalykas, nes jo nebuvo. Kambaryje buvo didelis bardakas. Nukentėjusiojo brolis matė, kaip jie išėjo iš namo, tai tegul klausia jo, ką jie išnešė, nes brolis matė. Nepamena, kada viskas vyko. Gali būti, kad 2019-02-24. Buvo tamsus vakaras. (duomenys neskelbtini) g. buvo jis, R., L., nukentėjusysis, N., visi vartojo alkoholį. Nukentėjusysis kaip visada, kai girtas, būna agresyvus. Prašė jo išeiti, bet nepaklausė, pradėjo žaisti su savo ginklu. Jis išėjo į lauką ir už tai gavo. Kai matė, kad moteris atėjo su antra puse, tai kam reikėjo prie jų kabinėtis. Nukentėjusysis išsitraukė ginklą, išėjo į lauką, gavo į galvą. Jis buvo sąmoningas, galėjo atsikelti ir nueiti. Jis jam trenkė, nes užgauliojo jo sugyventinę. Trenkė jam kumščiu į galvos sritį. Po vieno smūgio nukentėjusysis krito. Kai nukrito, iškrito piniginė, o telefoną ištraukė. Piniginė gulėjo ant žemės. Piniginę ir telefoną išmetė. Telefonas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Piniginę, telefoną ėmė iš instinkto. Piniginė buvo juodos spalvos. Viduje buvo keli eurai, pinigus pasiėmė, o piniginę išmetė. Neprisimena, kiek buvo pinigų. Tikrai nebuvo 78 Eur, daugiausiai galėjo būti 25 Eur. Gerai apžiūrėjo piniginę, nebuvo toks girtas. Iš piniginės pasiėmė visus pinigus. Nežino, ar kas nors matė, kad pasiėmė pinigus. Piniginę išmetė ant (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad piniginės vertė 5 Eur. Nematė, kad piniginėje būtų kortelės, dokumentai. Galėjo būti asmens tapatybės kortelė, nuolaidų kortelės, elektroninis autobuso bilietas. Užsienio valiutos nebuvo, tik eurai. Neprisimena, kaip buvo su raktais, ar jis juos turėjo, ar jam juos kas nors padavė. Neprisimena, kas kalbėjo apie tai, kad eitų į namą. Gal ir galėjo būti, kad nukentėjusiajam buvo suduota daugiau smūgių, jis sudavė tik vieną smūgį. Matė, kad guli sąmoningas, žiūrėjo į jį. Paėjo nuo nukentėjusiojo 1,5 metro, nusisuko ir nematė, kas vyksta toliau. Kalba apie ėjimą į namus buvo tada, kai jis turėjo raktus. Kaip pas jį atsirado raktai, neprisimena. Į namą ėjo su R. ir I. . Jis atrakino duris, raktus paliko duryse. Gal R. įėjo kartu su juo. Įėjo į kambarį, uždegė šviesą, pamatė butelius. Paėmė 3-5 butelius, juos išsinešė rankose. Dėžutę pamatė sekcijos stalčiuje. Tai buvo juodos spalvos dėžutė. Pažiūrėjo, kas joje, matė, kad ten tik sidabras. Daugiau jokių dirbinių nematė. Nematė, ką darė I.. R. irgi nematė, nes apžiūrėjo sidabrą. Jos nieko paimti negalėjo, nes nebuvo ką imti. Nėra ekspertas, bet žino, kiek kas kainuoja. Jei būtų matęs auksinius dirbinius, būtų paėmęs ir pripažinęs. Dėžutėje buvo žiedai, apyrankės, grandinėlės, auskarai. Gal ir buvo vestuviniai žiedai, nežino. Žiedų su briliantais nebuvo. Dar buvo kelios grandinėlės ant rankos, kaklo. Grandinėlės buvo ir vyriškos, ir moteriškos. Dar buvo gal 8 poros auskarų. Dar gal buvo kažkokios sidabrinės sagos. Skiria baltą auksą ir sidabrą. Ant kiekvieno dirbinio buvo užkabintos kainos, viskas dar buvo pirkta litais. Pakabukų lyg nebuvo. Gaminius apžiūrėjo vienas. Dėžutę užsikišo už striukės, o butelius paėmė į rankas. Paėmė 3-4 butelius. Nematė, kad R., I. būtų ką nors paėmusios. Pats paragino jas išeiti. Išėjo į (duomenys neskelbtini) g. namo neužrakino, raktus paliko duryse. Išeidami iš namo, prie vartelių sutiko nukentėjusiojo brolį. Jis nieko neklausė. Nepažįsta nukentėjusiojo brolio. Kažkas sakė, kad brolis gyvena garaže. Ėjo į namus. Ėjo su I.. Nežino, kur išėjo R.. Alkoholinius gėrimus išgėrė tą pačią naktį. Lyg susibėgo pas R.. Gal kiti numanė, iš kur tie buteliai. Dėžutę paliko namuose. R., I. turbūt dėžutės nematė. Kitą dieną su I. apžiūrėjo dėžutę, palaukė vieną dieną ir nešė į lombardą, nes reikėjo pinigų. Lombardas buvo bulvare, adreso nežino. Gaminius nunešė I.. Sunkiausius gaminius pasvėrė, o kitus grąžino, grąžintus gaminius išmetė. Ten buvo 5-6 raktai. Sutinka, kad jų vertė 27 Eur. Sutinka, kad telefonas su kortele buvo 10 Eur vertės. Nesutinka su nukentėjusiajam padarytu sveikatos sutrikdymu. Įvykio metu vilkėjo džinsus, striukę. Neprisimena, su kokia striuke buvo. Toje pačioje vietoje, kur buvo sumuštas nukentėjusysis, apžiūrėjo ir išmetė piniginę, telefoną. Juos numetė ant (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam sudavė ranka į galvos sritį. Neprisimena, ar jam kas nors padavė raktus, ar juos pats pasiėmė. Neprisimena, kas pasiūlė eiti į nukentėjusiojo namą. Tame name buvo pirmą kartą. Neprisimena, kas rodė kelią. Eidamas į namą, nukentėjusiojo brolio nesutiko. Kambaryje įjungė šviesą. Išeinant išjungė šviesą, uždarė duris, jų neužrakino, raktus paliko duryse. Po valandos susirinko pas R.. Iki einant pas R., dar nuėjo į namus, ten paliko dėžutę. Pas R. nusinešė visus butelius. Lyg gėrė keturiese: L., R., I., jis. Neprisimena, ar prie jų kas nors prisijungė. Nežino, kokiu tikslu nukentėjusysis atėjo pas R.. Jis atsinešė maisto, brendžio butelį. Nežino, kas taip sužalojo nukentėjusįjį, kas jam sudavė kitus smūgius. Kai ėmė telefoną, jis buvo kišenėje. Kai ėmė telefoną, nukentėjusysis nesipriešino, bet žiūrėjo į jį. Nieko negali pasakyti, iš kur tie sumušimai. Jis jam trenkė vieną kartą. Norėjo patekti į namus, kad ką nors išnešti. Nežino, ar nukentėjusysis galėjo jam priešintis, gal ir galėjo, bet nesipriešino. Telefoną išmetė, tai nukentėjusysis negalėjo išsikviesti pagalbos. Butelius nešė rankose. Kitos kaltinamosios gal matė, ką nešė, nežino. Asmuo, sutiktas jiems išeinant, matė jo rankose butelius. Išeidami iš namo nieko nesitarė. Telefonu susitarė vėl susitikti, gerti alkoholinius gėrimus. Nukentėjusįjį pažinojo apie 8 mėn. Nežinojo, kad jis dirbo pas juvelyrą. Gal ikiteisminio tyrimo metu suklydo, kai sakė, kad nukentėjusįjį mušė L. ir R.. Šiandien sako tiesą, nes geriau prisimena aplinkybes. Neprisimena, ar ėjo pas nukentėjusįjį dėl alkoholio. Nežino, ar N. kilo mintis nueiti į nukentėjusiojo namus. Neprisimena, ar pats pasiėmė raktus, ar jam juos padavė. Nežino, ar ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes. Nepamena, kad būtų sakęs, jog R. rado juodą dėžutę. Puikiai prisimena, kad jis pats rado dėžutę, ją ir pasiėmė. Tyrėja gal ne taip suprato. Neskaitė apklausos protokolų, po jais pasirašė. Liepos mėn. nebuvo suimtas, pats atvyko į apklausą. Neturėjo tikslo ką nors apkalbėti. Nežino, kaip nurodytos aplinkybės atsidūrė protokole. Šiandien geriau viską prisimena, dėl to jo parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Šiai dienai sako taip, kaip buvo. Neprisimena, kaip raktai atsidūrė pas jį. Jis paėmė dėžutę. Nežino, ar tyrėja užrašė klaidingai. Šiai dienai sidabras beveik nieko nevertas, čia jo nuomonė. Iki suėmimo jo pajamos buvo apie 1000 Eur, dirbo. Neperka sidabro, bet yra draugų, kurie užsiima tokiais dalykais. Sutinka su Ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Tarėsi, kad sumokės visą sumą dalimis, bet jam paskambino, pasakė, kad nutraukė sutartį, teismas spręs dėl civilinio ieškinio atlyginimo. Tai nėra didelė suma, dėl to sutinka ją sumokėti. Su 26 020 Eur turtine žala nesutinka, nes tai nereali suma. Sutinka su 700-800 Eur turtine žala. Su 10 000 Eur neturtine žala nesutinka. Gal kažkokią neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė, gal daugiausiai iki 1000 Eur. Su nukentėjusiuoju dirbo viename darbe. Kai išgeria alkoholio, nukentėjusysis yra neprognozuojamas. Tą girdėjo ne iš vieno žmogaus. Dirbo prie baldų. Jis klijavo poroloną. Konfliktas prasidėjo, kai jis pradėjo priekabiauti prie jo sugyventinės I. L.. Tarp jo ir I. yra tvirtas ryšys. Konfliktas kilo nukentėjusiojo iniciatyva. Prašė jo išeiti, bet nepakluso, išsitraukė ginklą. Jis sudavė vieną smūgį. 4 buteliai alkoholinių gėrimų ir sidabro gaminiai gali sudaryti 700-800 Eur. Viską pripažįsta, ką jis padarė, bet dėl auksinių dirbinių neprisipažįsta. Natūralu, kad nukentėjęs asmuo pasakys, jog pavogė daugiau daiktų, nei paimta iš tiesų, kad atsilygintų žalą. Mano, kad nukentėjusysis sako netiesą. Kodėl lombarde nerasti aukso dirbiniai. Kodėl niekas netyrė, kur kas name buvo. Niekas jam nesiūlė atlikti parodymų patikrinimo įvykio vietoje. Gailisi dėl to, ką padarė. Nepripažįsta 12 smūgių. Neprisimena, ar išgertuvių metu buvo N.. Kai vyko muštynės, ji kažkur buvo, bet stovėjo toliau. Ji į namą nėjo. Nematė, kad L. Ž. būtų sudavęs smūgių, jis į namą nėjo. Su I. nesitarė sumušti nukentėjusiojo. Su R. nieko nesitarė. Neprisimena, kada kilo mintis apiplėšti nukentėjusįjį. Ne iš karto ištraukė telefoną, piniginę, gal po 1-2 min., kai nukentėjusysis nukrito. Nematė, ką kiti asmenys darė per tą laiką. Niekas nesitarė eiti į namą, viskas buvo ekspromtu. Nenori atsakyti, ar yra teistas. Visą laiką teisiasi už dyką. Jo vaikystė buvo sunki, dėl to šiandien trečią kartą yra teisiamas už plėšimą. Neatsiprašė nukentėjusiojo, gali dabar atsiprašyti.

Kaltinamoji R. M. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kurį laiką ilgai gėrė. Kažkurį rytą pasikvietė L. ir N., po to atėjo D. su I.. Nežino, kaip atsirado S.. Jis telefonu kalbėjosi su jos uošviene, įsiveržė pas ją, trenkė su lazda jai per kojas. Išėjo, po to vėl grįžo su buteliu ir ginklu. Dar atsinešė šašlykų. Po kurio laiko jis išsitraukė šautuvą. L. su N. išėjo į lauką, kad palydėtų N. namo. Visi išėjo į lauką. Nelabai ką prisimena, nes ilgą laiką buvo gėrusi. S. viduje buvo sudavęs I. per veidą. Lauke nukentėjusiajam spyrė į kojas. Ji įspyrė stovinčiam nukentėjusiajam. Gal ir gulinčiam įspyrė. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, nes gal D. jam sudavė, nematė, neprisimena. Buvo labai girta, daug neprisimena. Jų tarpe blaivių asmenų nebuvo. Nematė, kad nukentėjusysis būtų sužalotas. Viskas vyko prie jos namų. Nematė, kaip nukentėjusysis pasišalino iš tos vietos, nes jie išėjo į jo namą. Apie telefoną, piniginę išgirdo pas tyrėją. Pats nukentėjusysis sakė adresą, siūlė jai ir I. eiti pas jį. Iš dalies sutinka su padarytu sveikatos sužalojimu. Gal ir spyrė nukentėjusiajam į galvą, nes jis užsipuolė su lazda, po to priekabiavo. Spyrė 2-4 kartus. L. su N. jau buvo išėję. Trise galėjo suduoti 12 smūgių. Kai ji spyrė, D. buvo netoli. Nematė, kaip D. kraustė kišenes. I. parodymai neteisingi, nes N. su L. buvo išėję, lydėjo N. namo. Ji parodė, kur gyvena nukentėjusysis. Anksčiau nukentėjusysis buvo pasakęs savo adresą. Nežino, kodėl tai neužfiksuota ikiteisminio tyrimo metu. Su I. yra susipykusios nuo vasario mėn., tai gali ją apkalbėti. Nėra turėjusi reikalų su melagingais parodymais. Šiandien teisme nei trupučio nemeluoja. Nukentėjusįjį paliko gulintį, jis buvo sąmoningas. Pamena, kad ėjo gatve į jo namą. D. atrakino duris. Gal ji jam padavė raktus, kurie mėtėsi ant žemės. Pirmas į namą įėjo D., iš paskos ėjo ji, po to I.. I. irgi buvo įėjusi į vidų. Ji su I. stovėjo, D. parodė, kur yra buteliai, paėmė 2 butelius, vyno ir likerio. I. paėmė kažką iš alkoholinių gėrimų, bet nematė kokių. D. paėmė lagaminėlį. Nematė, kas buvo lagaminėlyje. Ji lagaminėlio nerado, D. parodė, kur yra alkoholis ir viskas. Netikrino baldų stalčių. Matė, kad D. turi lagaminėlį, bet nematė, kas buvo viduje. Neklausė jo, kas viduje, nes jis pastoviai gėrė. Išėjo lauk. D. iškvietė taksi, nuvyko iki kebabinės, po to ją parvežė namo. Su nukentėjusiojo broliu nebendravo, tik pasisveikino. Brolis neklausė, ką jie ten veikia. Nematė, kas buvo su raktais, kur jie dingo. Einant į namą, raktai buvo D. rankose, nematė, kur juos padėjo. Išėjo iš namo, D. paprašė vaikino iškviesti taksi, padavė 10 Eur. Sėdo į taksi, nuvažiavo iki kebabinės nusipirkti koldūnų, po to ją parvežė namo. Kitą dieną susitiko, vėl gėrė. Jis tų dviejų butelių jau nebeturėjo. Kažkuris, I. arba D., atsinešė alkoholio. Galėjo būti tie patys buteliai. Nekalbėjo, kas ką darė. Iš tyrėjos sužinojo, kad dirbiniai nunešti į lombardą. Iki įvykio yra buvusi nukentėjusiojo kieme. Žinojo, kur jis gyvena. Neatsimena, kad būtų padavusi raktus D., kaip sako I.. Niekas garsiai neįvardino, kad tie raktai nuo nukentėjusiojo namo. Neprisimena, kas pasakė, kad eitų pas nukentėjusįjį. Įvykio metu buvo su ilga striuke, butelius užsikišo už striukės. I. lyg buvo su rankine. D. butelius nešėsi rankose. Prie kebabinės ji su I. laukė taksi, o D. nuėjo iki kebabinės. Lagaminėlis irgi buvo taksi. D. sėdėjo priekyje. Tą pačią naktį pas ją niekas nebuvo grįžęs. Gerai prisimena. Išgertuvės tęsėsi ryte. Į jo namus ėjo dėl alkoholio. Nukentėjęs sutikimo nedavė. Supranta, kad neteisėtai pateko į jo namus, kad apiplėšė asmenį. Nepripažįsta dėl dirbinių, kurių nematė. Jai nebuvo svarbu, ką D. paima. Jai užteko dviejų butelių. Jai nebuvo svarbu, ką pasiims kiti kaltinamieji. Jai buvo svarbu, ar nukentėjusiajam bus viskas gerai. Kai grįžo namo, jo jau ten nebebuvo. Kitą dieną domėjosi, kur nukentėjusysis, žinojo, kad jis ligoninėje. Atsiprašė nukentėjusiojo pas tyrėją ir po teismo. Visi kaltinamieji buvo lauke. Neprisimena, ar fizinio smurto metu kuris nors kaltinamasis bandė ginti nukentėjusįjį. Kai nukentėjusysis išsitraukė ginklą, N. su L. išėjo namo. Kai jie išėjo namo, ji jau turbūt buvo jam spyrusi. Po 8 val. N. su L. išėjo namo. Negali pasakyti, ar jie matė žalojamą ar sužalotą nukentėjusįjį. N. prieš išeidama namo nieko nesiūlė. Nematė, kad L. Ž. būtų sudavęs nukentėjusiajam, bet gali būti, kad L. sudavė vieną kartą. Nežino, kiek buvo raktų. Raktai buvo vienoje vietoje, viename ryšulyje. Pripažįsta, kad dėl jos smūgių galėjo būti sužalotas nukentėjusysis. Gailisi. Sutinka su Teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos nesutinka, nes paėmė tik du butelius. Su neturtine žala visiškai nesutinka. Nukentėjusiajam buvo nepatogumai, fizinis skausmas, jis prarado turtą. Jis turi teisę prašyti atlyginti žalą. Mano, kad 10000 Eur yra per daug. Nenorėtų būti tokioje situacijoje. Neįsivaizduoja, kaip vertintų savo patirtus išgyvenimus. Dėl sumos palieka spręsti teismui. Blogai padarė. Prašo sumažinti neturtinę žalą. Sutinka, kad išnešė du butelius, dėl kitų daiktų nesutinka. Dėžutės neėmė. Sutinka, kad ji buvo paimta. Pripažįsta savo kaltę šioje dalyje. Nesutinka, kad jos vertė 700 Eur. Gali būti, kad buvo paimta 11 butelių alkoholio. Nukentėjusysis buvo atsimerkęs, todėl mano, kad jis buvo sąmoningas. Namo grįžo po 45 minučių. Būdama blaivi taip pasielgusi nebūtų, jos veiksmams įtakos turėjo girtumas.

Kaltinamasis L. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad viskas vyko vasario mėn. pabaigoje. Visi susirinko (duomenys neskelbtini), ten buvo R. ir N.. Atėjo uošvienė. Uošvienė paskambino A. S., koliojosi. A. S. atbėgo su lazda, trenkė R. M., po to trenkė jam ir išėjo. Antrą kartą atėjo su šašlykais ir alkoholiu. Pradėjo kabinėtis ir vėl išėjo. Po to vėl grįžo su ginklu. Išsivedė jį į lauką pasikalbėti. Trenkė jam ir išėjo namo. Pirmas ėjo nukentėjusysis, po to jis. Visi kiti irgi ėjo iš paskos. Jis sudavė vieną kartą, nematė, kad kiti būtų sudavę. Nukentėjusysis nugriuvo. Jį pasikvietė N., ir jie išėjo. Kiti kaltinamieji liko kieme, nematė, kas ką darė. Jis pagalbos nekvietė, N. irgi nekvietė. Nežinojo, kas vyko toliau, sužinojo tik tada, kai perskaitė kaltinamąjį aktą. Kitą dieną vėl visi susitiko, „taisė sveikatą“. Nežino, kas atsinešė alkoholio. Kai jis atėjo, alkoholio jau buvo. Kalbėjo tik apie tą įvykį, kai nukentėjusysis atbėgo su lazda. Nesidomėjo, kaip viskas baigėsi, nes buvo prasta sveikata. Kai sudavė nukentėjusiajam, buvo išgėręs. Jo elgesiui turėjo įtakos girtumas. Kad trenkė moteriai, siūlė nepadorius dalykus, tai gal ir blaivus už tai jam būtų trenkęs. R. dėl jai padarytų sužalojimų į policiją nesikreipė. Trenkė tik vieną smūgį, nežino, kas nutiko po to. Kai jį apklausinėjo, paėmė neblaivų iš R. namų. Kiek suprato, jį apklausė įtariamuoju, gali būti, kad apklausė specialiojo liudytojo statusu. Sakė netiesą, nes norėjo kaip geriau kitiems. Tyrėja įtikino sakyti tiesą. Pirmą kartą sakė, kad niekas nemušė. Sakė, kad kelias dienas buvo pas R., tiksliai datos neprisiminė. Kai apklausinėjo įtariamuoju, sakė tiesą, galima vadovautis tais parodymais. Nematė, kas paėmė nukentėjusiojo daiktus, nes po smūgio su N. išėjo. Kai kiti mušė nukentėjusįjį, ėjo link N., todėl nematė. N. pirma buvo prie namo kampo, gal 4-5 metrai nuo muštynių vietos. Jis sutrenkė vieną smūgį ir ėjo link N. . Su D., I. dažnai nebendrauja. Nežino, kokia jų finansinė padėtis. Tą kartą jie pinigų turėjo, nors įprastai neturi. Nesidomėjo, iš kur pas juos pinigai. Nukentėjusiojo atsiprašė po pirmo teismo posėdžio. Tikisi, kad jis atleido. Gailisi. Nedirba, bet jau tuoj turėtų įsidarbinti. N. negalėjo suprasti, kad ruošiasi mušti nukentėjusįjį. Dėl moralinės žalos nesutinka, prašo skirti mažiau. Dėl turtinės žalos visai nesutinka, nes jis ten nebuvo. Apie piniginę, telefoną nieko nežino, jų nematė, taip pat nematė, kas kokius smūgius sudavė. Apie raktus irgi nieko nežino. Nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo.

Kaltinamoji N. V. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir paaiškino, kad sėdėjo pas R., atėjo A. S., trenkė R.. Atėjo L., ji išlėkė paduoti raktus draugui. Jo draugas įsisodino A. S. į mašiną, nuvežė jį link namų, paaiškino, kad nekeltų problemų. Toliau ramiai sėdėjo pas R.. A. S., pradėjo prašyti jo išeiti. Išėjo, bet vėl grįžo su buteliu, šašlykais. Kažkuri moteris su negalia trenkė A., tada jis pradėjo įžeidinėti R., I.. Pradėjo aiškinti, kad nesikabinėtų prie I.. Įvyko žodinis konfliktas, D. sušuko, kad A. turi ginklą. Kai išgirdo, kad jis turi ginklą, pati pirma pasišalino iš buto, išsigando, kad yra ginklas, nuėjo prie namo kampo, nuo ten, kur stovėjo, buvo 5-6 metrai. Paprašė L., kad ją palydėtų namo. L. palydėjo ją namo, iki jos namų yra 4 min., ir nuėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Nematė, kad L. ką nors būtų daręs, nes kieme buvo labai tamsu. Nesimatė, kas vyksta kieme, nes buvo visiška tamsa. Kitą dieną buvo pas R., alkoholio nevartojo, klausė, kaip viskas pasibaigė, bet su jais buvo neįmanoma susikalbėti, tai išėjo namo, kitą dieną buvo kalbama apie tai, kad nukentėjusysis atsinešė ginklą, negana to, kad prieš tai atėjo su lazda. Po 3-4 dienų jai paskambino A., pasakė, kad gulėjo ligoninėje. Jis galvojo, kad jam buvo priepuolis, kad kieme nukrito. Gerai pažįsta nukentėjusįjį. Pas jį yra buvusi 4-5 kartus. Nesakė, kad tai nukentėjusiojo raktai. Nematė nei vieno suduoto smūgio. Nematė, kur stovėjo I.. Pamatė, kad link jos ateina L.. Pirminiuose parodymuose buvo pasakyta, kad ji kartu ėjo į namą, tai nežino, ką I. pasakoja. Kažkada su I. bendraudavo, padėdavo jiems, nes turi du mažus vaikus. Reikia klausti I., kodėl ji davė tokius parodymus. Šiai dienai su I. nebendrauja, konfliktų nėra. Tarp jų santykiai niekada nebuvo labai draugiški. I. neturi tikslo ją apkalbėti. Nežino, kodėl I. pasakė, kad ji nurodė, jog pas A. S. yra alkoholio. Šiandien L. pasakė, kad ji visko nematė, o dėl to, ką jis pasakė anksčiau, ji negali atsakyti. Ji pasakė, kaip buvo. Su L. sutaria gerai. Iš pradžių buvo kaip liudytoja, nežino, kodėl patapo kaltinamąja. Ji žino, kaip buvo. Už I. parodymus atsakyti negali, kaip ji galėjo parodyti, kur nukentėjusiojo namas, jei su L. išėjo namo. Su nukentėjusiuoju bendrauja apie 2 metus. Pilnai atsimena visas aplinkybes. Buvo išgėrusi, bet ne girta. Kitą dieną su jais negėrė. Atėjo su vaiku, po to išėjo į parduotuvę. Nemano, kad R. ką nors atsimena iš tos dienos įvykių, nes visi buvo tiek girti, kad nebuvo galima susikalbėti.

Nukentėjusysis A. S. teisme parodė, kad dienos metu gavo skambutį iš nežinomo telefono numerio, bet atsiliepęs iš balso pažino, kad skambino kaltinamoji R. M. ir ji tada jį iškoneveikė. Po šio skambučio jis labai susijaudino, kadangi jo vaikai plaukioja jūroje ir nelaimės atveju jie jam skambina iš laivo telefono numerio per palydovą, nes laive nebūna ryšio. Todėl po šio skambučio iš nežinomo telefono numerio buvo labai susijaudinęs. 2018 m. gruodžio mėnesį buvo gavęs skambutį iš nežinomo numerio, kai atsiliepė, visokiais būdais buvo gąsdinamas. Kitas skambutis iš nežinomo numerio buvo 2019 m. sausio 23 d., datą gerai pamena, nes buvo jo dėdės mirties metinės, šio skambučio metu taip pat buvo gąsdinamas, po to vasario 24 d. ir vėl paskambino. Todėl po paskutinio skambučio iš nežinomo telefono numerio buvo labai susinervinęs ir pasiėmęs guminės šlangos galą nuėjo pas R. M., sudavė jai iš guminės šlangos kelis kartus per sėdmenis, nenorėjo taikyti į jos veidą. Tada jis su ja sėdėjo, po kiek laiko atvažiavo žmogus, kad parvežtų jį namo. Jis pagalvojo, kad negražiai pasielgė su R. M., dėl to iškepė šašlykų, pasiėmė viskio butelį ir nuėjo jos atsiprašyti. Atėjęs pas R. M., ten rado kaltinamuosius I. L. ir D. P.. Šašlykus ir viskį padėjo ant stalo, nepastebėjo, jog šie trys prieš tai minėti kaltinamieji būtų vartoję alkoholį iš vakaro ar prieš jam ateinant. Tada jis prisėdo prie jų, tik dar paklausė D. P., kodėl jis, išeidamas iš darbo, negrąžino žmonėms skolų, tikriausiai dėl to jis ant jo labai supyko. Daugiau dėl komos, kurią patyrė dėl sužalojimų, nelabai ką gali prisiminti ir papasakoti, tik tiek, kad atsibudo ligoninėje, komoje išbuvęs 4-6 valandas. Kai antrą kartą atėjo pas R. M. į namus, kitame kambaryje buvo L. Ž., todėl jis jo gerai nematė, daugiau dar buvo D. P. ir jo sugyventinė I. L., pradžioje jis nepažinojo I. L., tik vėliau suprato, kad ji D. P. sugyventinė, taip pat buvo N. V. ir R. M.. Jis ir prieš tai minėti kaltinamieji gėrė jo atsineštą viskį bei valgė jo atsineštus šašlykus, tik jis gėrė labai mažai, kadangi kitą dieną jam reikėjo į darbą, o kiti kaltinamieji toliau vartojo alkoholį. Kai jis atėjo su vaišėmis, jam neatrodė, kad kaltinamieji buvo neblaivūs, pats prieš ateidamas dienos bėgyje buvo truputį išgėręs. Su kaltinamaisiais sėdėjo ir vaišinosi kokį gerą pusvalandį. Kai jis nuėjo pas R. M., buvo sekmadienis, vasario 24 d., buvo jau sutemę, tarp 6-7 valandos vakaro. Jis nepamena tokių dalykų, kad būdamas R. M. namuose įvykio vakarą bandė stotis ir eiti namo, galvojo, kad jį sumušė kambaryje. Nematė, kas jį sumušė, tik pamena, kad jam už nugaros stovėjo D. P.. Būtų daugiau prisiminęs, jei nebūtų patyręs komos. Jam buvo sumušta veido ir pakaušio sritis, smarkiai sumušta krūtinės sritis, dar ir dabar jo veidas yra nesimetriškas, dėl to jo kairė akis yra užkritusi, todėl jam su kaire akimi sunku žiūrėti, nes visą laiką jaučia joje spaudimą. Ligoninėje gulėjo maždaug savaitę. Nežino, koks žmogus įvykio vakarą jam iškvietė pagalbą. Kai buvo išleistas iš ligoninės, dar gerą savaitę namuose gydėsi ambulatoriškai. Viso po dviejų savaičių galėjo eiti į darbą, kadangi jam reikėjo pinigų, nes jo pajamos mažos. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynai surado jo buvusią žmoną, jai paskambino ir pasakė, kad jo namo durys yra atidarytos. Jam būnant ligoninėje, paskambino sūnus ir pasakė, kad yra atrakintos jo namo durys. Tada jis su sūnumi nuvažiavo į namus, pakeitė spyną ir užrakino duris. Kai grįžo iš ligoninės, iš kaimynų sužinojo, kad vasario 26 d. buvo iškviesta policija, kadangi kaimynai matė, kad kelias dienas jo namų durys praviros, nors jo namuose nėra. Jis iš ligoninės su sūnumi grįžo pakeisti durų spynos ketvirtadienį, gal tada buvo vasario 28 d. Grįžęs namo vasario 28 d. pasigedo: 18 eurų, buvusių stiklinėje indaujoje ant lentynos, 60 eurų maišelyje, buvusių padėtų į stalčių, kitame stalčiuje įrankių dėžės ir joje buvusių sidabro gaminių, tai yra papuošalų. Iš stalčiuje buvusios įrankių dėžės dingo labai įvairūs sidabro gaminiai: stambios vyriškos grandinėlės, moteriškos grandinėlės, apyrankės, įvairūs kaklo papuošalai. Šie sidabro gaminiai buvo sudėti įrankių dėžėje, o pati dėžė padėta stalčiuje. Jam labai keista, kadangi šalia, kitame stalčiuje buvo padėta kita mažesnė dėžutė su aukso gaminiais ir ji nebuvo paimta. Kiti jo brangūs gaminiai buvo sudėti seife, o seifas buvo išlaužtas ir atrakintas, bei iš jo paimti brangūs daiktai. Seifo raktas buvo stalčiuje, kuriame buvo padėti 60 eurų maišelyje, šie pinigai taip pat buvo dingę. Stalčiuje raktas buvo akivaizdžiai matomas, padėtas šalia pinigų. Seife buvo aukso grandinėlė, trys vestuviniai žiedai, kurių vienas buvo paprastas, antras žiedas buvo balto aukso, o trečias žiedas su briliantu, toliau buvo vyriškas žiedas, grandinėlė ir pakabukas su briliantais. Dabar tiksliai pasakyti negali, kiek kas kainuoja, teismui šią informaciją buvo pateikęs. Jis nenustatinėjo dingusių gaminių kainų, nes žino, kiek už juos mokėjo. Seife buvusį pakabuką su briliantais, grandinėlę, vestuvinį žiedą su briliantais darė pagal užsakymą, o daugiau likusius gaminius pirko parduotuvėse. Pirmas vestuvinis žiedas buvo pirktas dar prieš vestuves, antras balto aukso žiedas buvo pirktas kaip dovana žmonai metinių proga, o trečias vestuvinis žiedas, kai jau gyveno su kita žmona. Šie žiedai jo, o ne jo sugyventinių. Pirmi du vyriški žiedai buvo nešiojami, kai gyveno su pirma žmona, o trečias vyriškas vestuvinis žiedas, kai susituokė su antra žmona. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė šių dingusių gaminių, kadangi buvo parašęs pareiškimą, kuriame viską buvo nurodęs ir galvojo, kad jie viską žino. Jis nepamena, gal ir buvo sakęs apie šiuos gaminius ikiteisminio tyrimo pareigūnui apklausos metu. Kai grįžo namo vasario 28 d., ne iš karto pamatė, kad seifas išplėštas, tik kai atsidarė stalčių, kur buvo seifo raktas, pamatė, kad jame nėra pinigų. Tada apžiūrėjo seifą ir pamatė, jog iš jo dingo daiktai, kurie ten buvo sudėti. Kada nuvyko į policijos komisariatą, jis viską surašė, kas buvo dingę, kai jį apklausė, viską nurodė. Dar dingo alkoholio, pagal tuščių vietų skaičių, apie vienuolika butelių, tiksliai negali pasakyti, kokių butelių. Buteliai buvo sudėti įvairiose vietose, nes pas jį buvo labai daug alkoholio. Tiksliai negali pasakyti, kokio gėrimo buteliai buvo dingę, nes kiekvieną dieną į juos nežiūrėjo. Jo kišenės tiesiog buvo išvalytos, nei policijos pareigūnai, apžiūrėdami jo rūbus ligoninėje, nei jis pats, apžiūrėdamas savo rūbus, jokių smulkmenų kišenėse nerado. Kišenėse buvo raktai, kurie jo griuvimo metu niekaip negalėjo iškristi, buvo piniginė su pinigais - apie 45 eurus, seno modelio, mygtukinis mobilus telefonas „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau telefoną atgavo, nes jį rado policijos pareigūnai. Striukės kišenėje buvo sidabrinė grandinėlė su pakabuku, bet šios grandinėlės niekur nemini, nes jam ji nėra svarbi. Grandinėlę su pakabuku turėjo striukės kišenėje, nes ji nebuvo jo, priklausė kitam žmogui, o jis ją nešė remontui. Jis pats neremontuoja papuošalų, bet turi pažįstamų asmenų, kurie užsiima šiuo darbu. Po sveikatos sužalojimo įvykio dieną, jam iki šiandien yra pakitęs veidas, nes jam nesimetriškai yra spaudžiama kairė akis, kad jo veidas nesimetriškas, mato žmonės, kurie jį pažįsta. Taip pat sutrikusi veido motorika, normaliai negali kalbėti. 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi pas gydytoją E. G. dėl balso motorikos sutrikimų, kadangi labai smarkiai šveplavo ir negalėjo susikalbėti su žmonėmis, bendraudavo kaip išgėręs. 2019 m. birželio 13 d. kreipėsi į gydytojus, nes jam skaudėjo petį, negalėjo normaliai dirbti, o gydytojai, atlikę tyrimus, pasakė, kad taip gali būti dėl patirto sužalojimo. Pareiškimą dėl vagystės surašė išėjęs iš ligoninės, kur pareiškimas yra, nežino, ten buvo surašęs visus dingusius aukso dirbinius, visus šiuos dingusius aukso dirbinius buvo nurodęs papildomos apklausos metu. Jo atsiprašė kaltinamoji N. V., kaltinamasis L. Ž., kaltinamoji R. M. dėl sužalojimų ir kitų veiksmų, padarytų jam. Kadangi pas jį lankydavosi brolis, jis jį susirado ir jo paklausė, gal jis matė, kas pas jį buvo atėjęs, kol gulėjo ligoninėje. Jo brolis tuo momentu sunkiai vaikščiojo su ramentais, nes jam buvo lūžusios abi kojos ir jis nurodė, kad matė iš jo namo išeinančias dvi moteris bei vieną vyriškį. Brolis įvardijo, kad viena iš moterų buvo R. M.. Negali pasakyti, kaip pas R. M. galėjo atsirasti jo namo raktai, nes neprisimena, kad jai juos būtų davęs. Dingusioje piniginėje buvo: pinigai, asmens tapatybės kortelė, nuolaidų kortelės ir viešojo transporto kortelė, slaptame skyrelyje 1 doleris. Civiliniame ieškinyje yra nurodęs stambias žalas, o mažesnių nenurodė, nes į jas nekreipia dėmesio. Ikiteisminio tyrimo metu buvo rasti 400 gramų sidabro gaminių, kurie jam buvo grąžinti. Buvo pavogta maždaug apie 3 kilogramus sidabro gaminių. Ne visus kaltinamuosius pažinojo iki šio įvykio. Iki įvykio pažinojo N. V., D. P., R. M.. Iki įvykio pas jį namuose du kartus buvo apsilankiusi R. M. su N. V.. Jos abi galėjo žinoti, kur jis gyvena, kiti asmenys negalėjo žinoti, kur gyvena. Kai jis atėjo, N. V. jau buvo atėjusi, tą vakarą sėdėjo šalia vienas kito, jos bendravimas su juo buvo normalus, pykčio iš jos nebuvo. Jis neatsimena, kur jam buvo suduoti pirmi smūgiai, lauke ar viduje, kadangi buvo komoje. Smūgiai negalėjo būti suduoti N. V.. Jis negali pasakyti, ar N. V. matė įvykį. Kai pirmą kartą atėjo, buvo pasiėmęs guminę šlangą, jei būtų radęs rykštę, būtų pasiėmęs ją. Pasiėmė dėl to, kad jį terorizavo, paprasčiausiai tada nepagalvojo, kad gali kreiptis į policiją, bet ir nebūtų turėjęs kuo pagrįsti savo kaltinimo. Jis L. Ž. negalėjo suduoti, nes į jį nesitaikė, o jei netyčia ir sudavė, tai iškart jo atsiprašė. Iš po komos kitų dalykų neatsimena, todėl negali pasakyti, ar antrą kartą atėjęs atsinešė ginklą, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė kaltinamieji. Dienos metu R. M. jam nesudavė jokių smūgių, o vėliau nepamena, nes buvo komoje. Į komos būseną pateko vakare, o dienos metu buvo viskas gerai. Atskirai nėra apsidraudęs savo sveikatos, tik Sodroje privalomuoju sveikatos draudimu. Savo turto nėra apdraudęs. Nepažįsta D. P. sugyventinės, tą dieną ją matė pirmą kartą. Tą dieną su asmenimis, su kuriais vartojo alkoholį, negalėjo konfliktuoti, nes yra nekonfliktiškas žmogus. D. P., sakydamas, kad tą vakarą jis lindo prie jo sugyventinės, ko gero, bando save pateisinti dėl jo sumušimo. Po šio įvykio bendravo su N. V., ji konkrečiai nenurodė, kaip viskas buvo tą vakarą. Kiek suprato, sakė, jog konfliktas su D. P. galėjo kilti dėl jo skolos bendradarbiams. N. V. nepasakojo, kokiu būdu galėjo atsidurti komoje, nes ji nematė, kaip jį mušė, ji nieko nematė. Ji nepasakojo apie aplinkybes, kaip kiti asmenys galėjo atsidurti jo namuose. Šia tema su kitais kaltinamaisiais nekalbėjo. Savo civilinį ieškinį palaiko visa apimtimi. Nurodyti dingę svarai sterlingai buvo padėti kartu su auksu seife. Viena kupiūra buvo 20 svarų sterlingų ir kelios kupiūros po vieną dolerį. Tiksliai nepamena, kiek tų dolerių buvo, bet jis galvoja, kad buvo du doleriai. Neteko vieno didelio metalinio jubiliejinio dolerio, jis buvo jo piniginėje, kurią turėjo įvykio metu ir kuri dingo. Prašo atlyginti neturtinę žalą pagal sveikatos sutrikdymą. Kadangi dar ir dabar negali normaliai bendrauti su žmonėmis, nes mato, kad žmonėms sunku jį suprasti, kai jis kalba. Šis sutrikimas yra išlikęs iki šiandienos. Jis geria vaistus dėl smegenų veiklos gerinimo ir būna momentas, kai jam geriau, o būna, kad kai kalba su žmogumi, jis nesupranta, ką jis jam sako. Jis tiksliai negali pasakyti, kokius vaistus leidžiasi, bet jie gerina smegenų veiklą. Šiuos vaistus pradėjo leistis po šio įvykio. Dabar tų vaistų nebesileidžia, nes juos turėjo leistis tam tikrą kursą. Per dvi savaites, kol gulėjo ligoninėje, iš Sodros negavo jokių išmokų, kadangi, kai sužalotas pateko į ligoninę, nuo jo sklido alkoholio kvapas, taip pat negavo atlyginimo, nes nedirbo. Jis neatsimena, jis tik numano, kad jį galėjo išvilkti į lauką. Nuvilkti žmogų nuo vieno namo iki kito namo nėra sunku, todėl greitoji jį ir išvežė nuo to namo, prie kurio buvo nuvilktas. Ar tą vakarą turėjo šaunamąjį ginklą, nieko pasakyti negali, tik tiksliai gali pasakyti, jog ginklas buvo pas jį stalčiuje, ir jis jį norėjo utilizuoti, todėl ginklo detales ir jo šovinius atidavė utilizacijai. Kai jis grįžo iš ligoninės, pas jį buvo atvažiavusi N. V., tarp jų buvo normalus tolimesnis bendravimas, tačiau ji jo neatsiprašė. Prie civilinio ieškinio pateiktos nuotraukos yra iš interneto. Nuotraukose iš interneto yra panašūs gaminiai į jo dingusius gaminius, bet ne identiški, kadangi jo dingę juvelyriniai gaminiai buvo pagaminti pagal individualų užsakymą. Jis prisimena, kokio svorio buvo jo dingę juvelyriniai gaminiai, bet dabar negali pasakyti, ar tas svoris identiškas svoriui, nurodytam nuotraukose, bet maždaug identiškas. Pagal internetą ir pateiktas nuotraukas prie civilinio ieškinio nustatė dingusių juvelyrikos gaminių kainas. Pirktų juvelyrikos gaminių čekių nebeturi, nes tai yra senas laikas, deklaravimo metu vienas gaminys turėjo būti 15 000 litų vertės, kadangi jis tokios vertės gaminių neturėjo, todėl jų ir nėra deklaravęs. Dar be jo apie jo turimus juvelyrikos dirbinius galėjo žinoti jo bendradarbiai, nes jie matė, kaip jis nešiojo šiuos gaminius, grandinėlę tikriausiai matė N. V., nes jis ją nešiojo ant kaklo. Vasario 26 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnai jį apklausinėjo ligoninėje, tuo metu apie dingusius juvelyrinius gaminius iš namų dar nežinojo, pareigūnai tik surašė muštynių aplinkybes. Juvelyrikos gaminių, papuošalų pats negamino, jie pagaminti kitų asmenų pagal jo individualų užsakymą. Nenori įvardinti asmenų, kurie jam pagamino papuošalus.

Liudytojas S. R. teisme parodė, kad nežino, kodėl teismas jį kviečia liudytoju šioje byloje. Asmeniškai nepažįsta nei vieno kaltinamojo, sėdinčio teismo posėdžių salėje. Jis kažkur palei parką praeitų metų rudenį rado paprastą mygtukinį mobiliojo ryšio telefoną. Kiek pamena, rastas telefonas lygtais veikė, ir jis šį rastą telefoną atidavė draugui V. Z..

Liudytoja A. M. teisme parodė, kad R. M. yra jos marti, ji gyvena šalia, bet ne kartu su ja. Nežino, kodėl ją teismas kviečia liudytoja. Neprisimena, kad 2019 m. kovo 19 d. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. R. M. gyvena (duomenys neskelbtini), butas lygtais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ji asmenų, esančių teismo posėdžių salėje, nepažįsta, tik bendraudavo su jais, kai jie ateidavo pas jos marčią. Pas jos marčią ateidavo: I. L., D. P., N. V.. Ji prisimena tik vieną atvejį, kai buvo pas R. M., pas ją buvo L. Ž., I. L. ir D. P., jie ją pavaišino, tada ji išėjo ir viskas. Prie jos pačios asmeniškai tikrai nebuvo, kad visi kaltinamieji būtų susirinkę. Pas ją visai atskiras įėjimas ir nesigirdi, kas vyksta pas R. M. namuose. Ji nieko nežinojo, kas čia buvo per įvykis, ir kuo R. M. kaltinama, kai gavo šaukimą, pasiteiravo I. L. ir N. V., kas įvyko, kad ją kviečia į teismą. Jos jai atsakė, kad jos marti yra kažką padariusi, bet ką tiksliai, neįvardijo. Ji pas R. M. ateidavo, kai ten būdavo jos anūkai, o kai jų nebebuvo, labai retai pas ją užeidavo. Nežino, kas vykdavo pas marčią, kai susirinkdavo kompanija žmonių, tame tarpe ir kaltinamieji, būdavo, kad ji su jais išgerdavo, ją pasikviesdavo kartu išgerti, bet nuolatos negerdavo. Nėra girdėjusi apie kažkokias muštynes išgertuvių metu pas R. M. ir jokios greitosios nėra mačiusi. R. M. dabar išsikraustė gyventi kažkur kitur, o ji jos numerio neturi ir nepasiskambina, nežino net, koks jos naujas adresas, todėl marčios pačios ir nepaklausė, dėl ko ją kviečia į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja J. K. teisme parodė, kad ją teismas kviečia liudytoja dėl greitosios pagalbos iškvietimo. Praeitų metų žiemą, tiksliai mėnesio nepamena, bet buvo žiema, lauke buvo pašalę, ji vedžiojo savo šuniuką. Nusileidus nuo kalnelio, aikštėje prie suoliukų pamatė, kad guli žmogus. Aikštė, apie kurią kalba, eina palei (duomenys neskelbtini) gatvę, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Išgirdo, kad tas žmogus labai garsiai dejuoja ir šliaužia. Dar pagalvojo kviesti ar ne greitąją, bet greitosios pagalbos medikus iškvietė. Teismo posėdžių salėje nemato žmogaus, kuriam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Su asmeniu, kurį rado gulintį, nepavyko pabendrauti, pakalbėti, nebandė jo klausti, kas jam atsitiko. Nebuvo priėjusi prie gulinčio žmogaus, kai jį pamatė, tik matė, kad jis guli įvažiavime. Jokių kitų asmenų šalia nebuvo, kai rado asmenį, jis buvo vienas pats. Žmogus tikrai smarkiai dejavo. Greitąją medicinos pagalbą kvietė apie 10 valandą, pusę dešimtos valandos, o gal net ir po dešimtos vakaro. Nesulaukė pareigūnų ir greitosios medikų, kai ji parėjo į namus, tik tada jai paskambino. Negali pasakyti, ar asmuo, kai rado jį gulintį, buvo sąmoningas ar ne. Žmogus labai smarkiai alsavo, dejavo ir šliauždamas bandė keltis nuo žemės. Tada pagalvojo gal jis girtas, bet arčiau nepriėjo.

Liudytoja A. L. teisme parodė, kad ne visi asmenys buvo sulaikyti. Areštinėje buvo D. P., A. M. ir gal dar L. Ž.. Į policijos komisariatą kaip įtariamosios apklausai atvyko N. V. ir I. L.. Tai trys asmenys buvo apklausiami areštinėje, o kiti likę komisariato patalpose, kabinete. Asmenų apklausos vyko įprastine tvarka. Pateikus įtarimus, asmenys turėjo duoti parodymus. Ką parodymų metu nurodė įtariamieji, tas ir buvo užrašyta, užfiksuota. Asmenys sunkiai prisiminė visą įvykio situaciją, nes įvykio metu buvo neblaivūs. Kalbėdami jie kažkiek tas aplinkybes nurodė, prisiminė. Apklausa buvo vykdoma laisva forma ir klausimų tipo. Dabar jau tiksliai neprisimins, bet aišku, kad pasakojama buvo pačių dalyvių, kur dar reikėjo kažką pasitikslinti, ji užduodavo klausimus. Asmenys laisva forma pasakoja ką prisimena, o po to uždavinėja klausimus. Visi apklausti asmenys skaitė savo apklausų protokolus, ypatingai D. P., jis tikrai visada perskaito savo apklausos protokolą, nes su juo yra turėjusi ne vieną ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju taip pat visi asmenys skaitė savo parodymus. Nei vienas asmuo, perskaitęs savo apklausos protokolą, nenurodė jokių pastabų, papildymų. Jei asmuo turi kažkokių pastabų ar kažkokių netikslumų, neaiškumų, visada liepia, kad jas parašytų ranka po susipažinimo protokolu. Šiuo atveju viskas buvo surašyta teisingai, jokių pastabų, patikslinimų nebuvo. Kaip ir minėjo, D. P. skaitė savo parodymus, tai ką jis sakė, tai ir buvo užrašyta. Perskaitęs savo parodymus, jis neišreiškė jokių pastabų, kad kažkas yra užrašyta ne taip. Šis asmuo, perskaitęs savo parodymus, galėjo ranka daryti kažkokius pataisymus, papildymus. D. P. visada skaito savo apklausų protokolus, su juo yra turėjusi ne vieną ikiteisminį tyrimą, ir jis visada skaito surašytus parodymus. R. M. laisva valia davė parodymus. Kiek ji pamena, R. M., lyginant su kitais proceso dalyviais, gal sunkiau dėstė visas įvykio aplinkybes. Pradžioje ji lyg bandė visą kaltę prisiimti sau, mano, ji buvo girtesnė nei kiti proceso dalyviai, tokią nuomonę ji susidarė apklaususi visus asmenis. Kai R. M. pradėjo uždavinėti klausimus, įvykio aplinkybes išdėstė aiškiau. Ką R. M. sakė, tas buvo užfiksuota. Kad apklausos metu L. Ž. būtų buvęs neblaivus, toks įtarimas jai nekilo. Ji neprisimena, ar L. Ž. pati apklausinėjo specialiuoju liudytoju. Visi apklausti asmenys buvo blaivūs, nekilo įtarimas dėl jų neblaivumo. Parodymai duodami laisva valia, įtikinėjimo nėra. Ji pati niekada neskaito surašytų parodymų, visada duoda perskaityti patiems žmonėms. Šie asmenys taip pat patys skaitė jų surašytus parodymus. Kiekvienoje byloje asmeniui liepia perskaityti parodymus. Jei asmenys atsisako perskaityti surašytą apklausos protokolą, dar kartą pakartoja, kad perskaitytų. Kiek tie žmonės skaito apklausos protokolą, ji pasakyti negali. Asmenims visada pakartoja, kad būtinai perskaitytų antrą lapą ir kitus tolimesnius lapus. Taip būna kiekvienoje byloje, ne išimtis ir ši byla. Visada žmogui liepia perskaityti apklausos protokolą ir pabrėžia, kad tai yra ikiteisminio tyrimo byla, kad tai yra rimta, todėl reikia perskaityti. Parodymų patikrinimą vietoje atliko pati kartu su kaltinamąja I. L.. Iki apklausų ji jokių aplinkybių apie įvykį nežinojo. Ji, gavusi ikiteisminio tyrimo medžiagą, susipažįsta su tuo, kas būna parašyta. Toje ikiteisminio tyrimo medžiagoje dažniausiai būna pareiškimas, įvykio vietos apžiūra, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, tada eina į areštinę, pradeda vykdyti apklausas, tyrimus. Ji užfiksavo tai, ką tuo metu sakė patys įtariamieji, o dabar kaltinamieji. Viskas iš jų pačių parodymų, daugiau ji pati nieko neišmąstė. Nukentėjusiojo kalba buvo suprantama, bet buvo kažkoks sutrikimas, panašiai kaip mikčiojimas. Visas sumušimo aplinkybes nukentėjusysis nurodė gan nuosekliai, ką turėjo su savimi įvykio momentu taip pat. Nukentėjęs asmuo, kalbėdamas apie namus, iš namo pagrobtus daiktus, konkretaus jų kiekio nurodyti negalėjo, tų daiktų apibūdinti negalėjo. Asmuo tik apytiksliai nurodė, kad iš jo namų buvo pagrobti kažkokie sidabro, aukso dirbiniai. Kiek pamena, nukentėjusiojo namas ilgą laiką buvo su nerakintomis durimis. Po to kaimynai pastebėjo, kad durys yra nerakintos, ir pranešė jo šeimai. Pirmiausiai buvo aptartas plėšimas dėl daiktų, turėtų paties asmens įvykio metu, o apie dingusius daiktus iš jo namų buvo pranešta vėliau, nes nukentėjusysis gulėjo ligoninėje. Jei gerai pamena, nukentėjusysis sakė, jog tuos daiktus buvo seniai matęs, žiūrėjęs. Tie daiktai pas jį buvo, bet seniai jais naudojosi. Nurodė, kad sidabrą ar auksą asmuo gavo kaip skolą iš kažkokio žmogaus, kad jam tas žmogus tokiu būdu grąžino skolą, kai kuriuos daiktus buvo įsigijęs pats. Nukentėjęs asmuo negalėjo tiksliai įvardinti dirbinių gramų, kiekio. Kiek ji pamena, nukentėjusysis ir kitos apklausos metu tiksliai negalėjo prisiminti pagrobtų daiktų. Buvo kažkoks kiekis sidabro ir kažkoks kiekis aukso, bet jis tikslaus kiekio prisiminti negalėjo. Nukentėjusysis neprisiminė, kaip tuos dirbinius įsigijo. Kai su kolegomis rado sidabrą, nukentėjusysis jį atpažino, o su auksu buvo sunkiau. Buvo ieškota dingusio aukso, buvo parašytas pavedimas veiklos skyriaus pareigūnams, kad jo ieškotų, tačiau jokių teigiamų rezultatų nebuvo. Nukentėjusysis iki savaitės laiko gulėjo ligoninėje ir kažkur tiek laiko šio asmens namas buvo atrakintas. Buvo gauta duomenų, kad į tą namą gali patekti kiti asmenys. Apklausos metu pats nukentėjusysis nurodė, kad nėra tikras, kiek laiko jo namas galėjo būti nerakintas, kad jo brolis yra asocialaus gyvenimo mėgėjas. Nukentėjęs asmuo pats negalėjo nurodyti, kas galėjo patekti į jo namus, bet ir neteigė, kad konkrečiai tie asmenys galėjo išnešti auksą. Kad namo durys atrakintos, buvo sužinota tik po keleto dienų, kai nukentėjusiajam gulint ligoninėje, jam apie tai pranešė atvykęs sūnus. Kad daiktai buvo, nukentėjusysis neabejojo, bet neturėjo jokių įrodymų, kurie pagrįstų daiktų turėjimą, grindė tik žodžiais. Ką nukentėjęs asmuo galėjo pateikti, tas yra pateikta, ką nukentėjęs asmuo pasakė, tas yra surašyta.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų kaltinamųjų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytojas V. Z. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad jis naudoja SIM kortelę numeriu (duomenys neskelbtini), kurią prieš kelias dienas įdėjo į telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Minėtą telefoną jam davė pažįstamas S. R., kuris kaip sakė, telefoną rado vasario mėnesį. Jie išsišnekėjo, jog jam reikia telefono, nenaujo, paprasto. S. R. sakė, kad turi, prieš kurį laiką yra radęs telefoną, jo nenaudoja ir jam atneš. S. R. jam padavė telefoną prieš nepilną savaitę. Telefonas buvo paprastas, mygtukinis, krito galinis dangtelis, bet telefonas veikė, ir jis paėmė. Jokių pinigų S. R. nemokėjo, davė jam dovanų. S. R. joks vagis, pilnai tiki, kad rado. Kur jis rado telefoną, nežino, sakė, kad nepamena. S. R. neturi atminties, gal koks alzhaimeris, dažnai nieko nepamena, be pastovios gyvenamosios vietos, kartais užeina pas jį, bet retai. Jeigu sutiks S. R., pasakys, kad ateitų, bet vargu ar eis. Telefoną jis pateikė tyrimui, nenori problemų, kai tik paskambino, iš karto ir atnešė. Telefoną S. R. jam davė be SIM kortelės, buvo įsidėjęs tik savo SIM kortelę, kurią išsiėmė (1 t., b. l. 133-135).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad nuo 2018 m. vasaros, tikslaus mėnesio ir dienos neatsimena, gyvena pas brolį A. S. garaže, adresu (duomenys neskelbtini). Brolis jam neleidžia gyventi gyvenamajame name ir nuo brolio namo laukinių durų jis rakto neturi. Jis pagrinde valkatauja, vartoja alkoholinius gėrimus ir konteineriuose ieško maisto, drabužių, tuščių plastikinių butelių ir kitų daiktų. 2019-03-04 (pirmadienį) prie jo privažiavo automobilis, kuriame sėdėjo brolis A. ir jo draugas. Pro pravirą automobilio langą brolis jo paklausė, ar jis nebuvo užėjęs į jo gyvenamąjį namą. Jis broliui atsakė, kad nebuvo, nes neturi raktų. Pokalbio metu ant brolio veido matė mėlynes, kas galėjo jį sumušti, nežino. Prieš tai savaitės laikotarpyje, galimai vasario mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, apie 23.00 val., o gal vėliau, jis ėjo nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios prie (duomenys neskelbtini), link namų, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve ir tikrindamas konteinerius, pastebėjo iš brolio A. namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), pro vartelius išeinančius tris asmenis. Kadangi buvo tamsus paros metas, o gatvė apšviesta lempa, pastebėjo, kad tai buvo dvi moterys ir vienas vyriškis, kuris ėjo paskui moteris. Jis, įėjęs į kiemą, nuėjo tiesiai į garažą ir atsigulė miegoti. Eidamas pro namą nieko įtartino nepastebėjo. Ryte atsikėlęs išėjo iš garažo ir nuėjo link centrinio turgaus. Eidamas iš kiemo, į brolio namo pusę nežiūrėjo. Prieš tai iš brolio kiemo išėjusių asmenų veidų nematė, nes juos matė tik iš nugaros, apie 15 metrų atstumu ir galimai galėtų atpažinti tik iš rūbų (2 t., b. l. 60-63).

Iš 2019-02-26 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog gautas A. S. pareiškimas, kad 2019-02-24 apie 20.30 val. eidamas ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), iš nugaros pajuto stiprų smūgį, po kurio iškart neteko sąmonės. Atsibudęs kelnių kišenėje neberado telefono „(duomenys neskelbtini)“, striukės kišenėje buvusios piniginės su joje buvusia asmens tapatybės kortele, 45 eurais, įvairių parduotuvių nuolaidų kortelėmis, elektroninio pravažiavimo bilietu. GMP ekipažas jį nuvežė į ligoninę (1 t., b. l. 17-19).

Iš 2019-02-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), fotografuota, sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 23-27).

Iš maps.lt žemėlapio matyti, kad pažymėtas maršrutas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudaro 212 metrų (1 t., b. l. 28).

Iš policijos pareigūnų ataskaitų žiūryklės BIRT duomenų matyti, jog iš Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytojos gautas pranešimas apie tai, kad 2019-02-24 23.30 val. GMP iš (duomenys neskelbtini), namo kiemo į ligoninės priėmimo skyrių dėl galvos traumos pristatytas nežinomas vyras, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, kuris gydomas reanimacijos skyriuje. 2019-02-25 8.57 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurginės reanimacijos skyriaus gautas pranešimas, jog nežinomas pristatytas ligonis yra A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam atėmė piniginę su dokumentais (1 t., b. l. 30-32).

Iš 2019-02-25 tarnybinio pranešimo dėl įvykio matyti, kad J. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2019-02-24 apie 23.00 val. eidama namo, ties pastatu (duomenys neskelbtini), pastebėjo ant žemės kruvinu veidu gulintį vyrą, kuris sunkiai kvėpavo, todėl iškvietė GMP, aplinkui jokių pašalinių asmenų nebuvo. Pabendrauti su A. S. nebuvo galimybės, kadangi dėl sveikatos būklės papasakoti aplinkybių nesugebėjo. Skyriaus gydytoja G. K. nurodė, kad vyro būklė yra sunki (1 t., b. l. 33).

Iš 2019-03-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. S. iš jam parodytų 6 asmenų nuotraukų nuotraukoje Nr. 2 atpažino moterį, vardu R., pas kurią 2019-02-24 (sekmadienį) buvo svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir apie kurią jis davė parodymus (1 t., b. l. 57-64).

Iš 2019-03-14 Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos pažymos matyti, kad nėra duomenų, jog A. S. turi asmens ginklų. Šiaulių AVPK 2016-12-20 sprendimu panaikintas A. S. išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (1 t., b. l. 71-73).

Iš 2019-03-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, kairiame ir dešiniame skruoste, kairiame momenyje, kaklo kairiame šone, krūtinės kairėje pusėje ir kairiame petyje, nubrozdinimas ir kraujosruva kaktos kairėje pusėje, nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. Rasti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2019-02-24 23.30 val. nukentėjusįjį paguldant į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 12 smūgių bukais kietais daiktais. A. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 77-78).

Iš 2019-05-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, kairiame ir dešiniame skruoste, kairiame momenyje, kaklo kairiame šone, krūtinės kairėje pusėje ir kairiame petyje, nubrozdinimas ir kraujosruva kaktos kairėje pusėje, nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. Rasti kūno sužalojimai A. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo ir tyrimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, todėl A. S. sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę (1 t., b. l. 92-93).

Iš 2019-03-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus rašto dėl informacijos suteikimo apie A. S. matyti, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ligos išmoka nepaskirta, nes dėl 2019-02-24 įvykio nėra išduoti nedarbingumo pažymėjimai, o nuo 2019-02-24 iki 2019-03-01 išduota medicininė pažyma (forma 094/a). Taip pat nurodyta, kad nustačius, jog asmuo, netekęs darbingumo, yra neblaivus, jam išduodama medicininė pažyma (forma 094/a) (1 t., b. l. 114).

Iš 2019-04-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. Z. savanoriškai pateikė telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės, kurio galinis dangtelis krenta (1 t., b. l. 136-137).

Iš 2019-04-01 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas telefonas „(duomenys neskelbtini)“ yra juodos spalvos korpusu, seno modelio, mygtukinis, galinis dangtelis nesilaiko, yra baterija, ją išėmus, stebimas gamyklinis lipdukas su telefono duomenimis ir IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), telefone nėra SIM kortelės, telefonas veikia, yra nubraižytas, galinis dangtelis klijuotas lipnia plėvele (1 t., b. l. 138-142).

Iš 2019-07-02 Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos apie astronomines sąlygas suteikimo matyti, kad 2019-02-24 Šiaulių mieste saulė leidosi 17 val. 49 min., pilietinės vakaro sutemos tęsėsi iki 18 val. 27 min. Mėnulio fazė buvo pilnatis. Mėnulis tekėjo vasario 25 d. 0 val. 31 min. Minėtu laiku tarp 20 val. ir 21 val. buvo nakties metas (1 t., b. l. 151).

Iš 2019-07-03 Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad 2019-02-24 nuo 20.00 val. iki 21.00 val. orų sąlygos buvo: oro temperatūra 3,6-3,2°C; santykinė oro drėgmė 76-79%; meteorologinio matomumo nuotolis 20 km, kritulių nebuvo, meteorologinėje aikštelėje sniego danga nebuvo susidariusi (1 t., b. l. 152).

Iš 2019-03-07 A. S. protokolo-pareiškimo matyti, kad laike nuo 2019-02-24 iki 2019-02-28, pritaikius raktą, įsibrauta į jo namą, adresu (duomenys neskelbtini), atrakinus seifą, pagrobti aukso dirbiniai: auksinis 23 gramų pakabukas su raudoname emalyje inkrustuotu ožiaragio ženklu, 900 Eur vertės, individualaus darbo lieta auksinė grandinėlė 47 gramų ir jos 3 cm atskira dalis, 2500 Eur vertės, klasikinis auksinis vestuvinis žiedas, 70 Eur vertės, auksinis lygus žiedas su balto metalo juosta vidury, 150 Eur vertės, auksinis žiedas su briliantu, 300 Eur vertės, vyriškas stambus žiedas, 340 Eur vertės. Taip pat iš seifo pagrobti 78 eurai, 20 Anglijos svarų, 2 vnt. po 1 dolerį, iš indaujos stalčiaus pagrobta juoda dėžutė su sidabro gaminiais, 700 eurų vertės, pagrobti 5-7 vnt. buteliai alkoholinių gėrimų 140 eurų vertės. Viso jam padaryta 5205 Eur turtinė žala. Turtas nedraustas, name signalizacija neįrengta, objektas nesaugomas, vaizdo stebėjimo kamerų nėra (2 t., b. l. 21-26).

Iš 2019-03-07 apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, fotografuota. Paimtos plokštelės su nukopijuotais avalynės pėdsakais, įmautė, polietileno maišelis, vokas, 5 lapai su galimais rankų pėdsakais, spynos rakinimo mechanizmas su raktu (2 t., b. l. 29-39).

Iš 2019-03-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, kad mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), lombardui nebuvo priduotas (2 t., b. l. 66).

Iš 2019-03-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo paimti 7 vnt. maišelių su sidabro gaminiais ir lombardo sutarčių originalais (7 vnt.). Iš protokolo matyti, kad 7 vnt. maišelių su juose esančiais sidabriniais dirbiniais 2019-02-25 pridavė I. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., pateikdama asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 67-76).

Iš 2019-03-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta sidabro dirbinių, kurie sudėti į maišelius, apžiūra, fotografuota, sudaryta foto lentelė (2 t., b. l. 77-106).

Iš 2019-04-03 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. S. atpažino iš jo namo pagrobtus sidabro gaminius (2 t., b. l. 109-114).

Iš 2019-06-25 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo metu I. L. parodė vietą, kur ji ir N. V. stovėjo nukentėjusiojo sumušimo metu, t. y. prie pat įėjimo durų, o kieme už 2-3 žingsnių, ant plytelių buvo mušamas A. S., N. V. visą laiką stovėjo šalia ir matė, kas ką daro, visi jie buvo kieme, niekas nebuvo nuėjęs už namo kampo. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota, sudaryta foto lentelė (3 t., b. l. 138-148).

Dėl plėšimo įvykdymo

Pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. LR BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (kasacinė nutartis Nr. 2K-488/2011).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių LR BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (LR BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius LR BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu) (LR BK 24 straipsnio 3 dalis).

Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015).

Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2011).

Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016). Plėšimo bylose pažymima, kad susitarti įmanoma ir rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2011). Plėšimo bylose nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusį asmenį). Kai vieniems asmenims pagrobiant nukentėjusiojo turtą kiti tiesiogiai kartu nedalyvauja, tačiau nustatomi bendrininkavimo požymiai, nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kuris iš kaltinamųjų pabaigė plėšimo veiksmus, t. y. visiškai realizavo LR BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą pavojingos veikos požymį – svetimo turto pagrobimą, tokiu atveju visų veiksmai vertinami pagal LR BK 180 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-699/2015). Vis dėlto tokiu atveju turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai atskleistas asmenų bendrininkavimas (nustatytas susitarimas, tyčia, veiksmų bendrumas) padarant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-976/2019).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji I. L. neneigė, kad ji įvykdė plėšimą nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu. I. L. paaiškino, kad L. Ž., D. P. ir R. M. lauke pradėjo mušti nukentėjusįjį, ji ir N. V. stovėjo viena šalia kitos, visai šalia nukentėjusiojo, jos buvo prie durų, o nukentėjusysis buvo mušamas netoli durų, jos buvo 2-3 metrų atstumu nuo muštynių, jos abi smūgių nukentėjusiajam nesudavė, nematė, kad iš nukentėjusiojo būtų paimti daiktai, po kurio laiko D. P. pasakė, kad paėmė piniginę, kurioje buvo šiek tiek pinigų, nematė, kad D. P. būtų paėmęs telefoną, apie telefoną sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, be to, teigė, jog matė iškritusius raktus, raktų nukentėjusiajam neatidavė, nežino kodėl, pasakė, kad yra iškritę raktai, N. V. irgi matė raktus ant žemės, pasakė, kad tai A. S. raktai, kažkas juos paėmė. Teismas remiasi tokiais kaltinamosios I. L. paaiškinimais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Paminėtina, kad viso proceso metu kaltinamoji buvo nuosekli, t. y. analogiškai aiškino esmines nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, be to, šiuos teisme duotus paaiškinimus patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Kaltinamoji I. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2019-03-13, tiek 2019-07-01 taip pat patvirtino, jog prie R. namų, (duomenys neskelbtini) kieme įvykdė plėšimą ji kartu su D. P., kuris yra jos sugyventinis, bei su pažįstamais: R. M., N. V. ir L. Ž., kas sudavė pirmas, ji nepamatė, nesureagavo, bet patvirtina, jog kieme jį mušė D. P., R. M. ir L. Ž., ji ir N. V. prie A. S. nelindo ir jo nemušė, buvo per kelis metrus nuo muštynių, matė, kaip A. S. iškrito raktai, ryšulys, ir ji pasakė visiems, kad jo raktai, pasakė visiems, kad eitų pas A. į namus. Be to, I. L. savo duotus parodymus patvirtino ir 2019-06-25 vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat iš esmės neneigė plėšimo įvykdymo aplinkybių ir aiškino, kad jis nukentėjusiajam trenkė kumščiu į galvos sritį, po šio smūgio jis krito, kai nukrito, iškrito piniginė, piniginė gulėjo ant žemės, o telefoną „(duomenys neskelbtini)“ ištraukė iš kišenės, sutinka, kad telefonas su kortele buvo 10 Eur vertės, piniginę ir telefoną ėmė iš instinkto, piniginė buvo juodos spalvos, sutinka, kad jos vertė 5 Eur, viduje buvo keli eurai, daugiausiai galėjo būti 25 Eur, visus pinigus pasiėmė, o piniginę ir telefoną išmetė ant (duomenys neskelbtini), nežino, ar kas nors matė, kaip pasiėmė pinigus, piniginėje galėjo būti asmens tapatybės kortelė, nuolaidų kortelės, elektroninis autobuso bilietas, neprisimena, kaip buvo su raktais, ar jis juos turėjo, ar jam juos kas nors padavė, ten buvo 5-6 raktai, sutinka, kad jų vertė 27 Eur. Taip pat teigė, kad gal ir galėjo būti, jog nukentėjusiajam buvo suduota daugiau smūgių, bet jis sudavė tik vieną smūgį, paėjo nuo nukentėjusiojo 1,5 metro, nusisuko ir nematė, kas vyksta toliau, nežino, kas taip sužalojo nukentėjusįjį, kas jam sudavė kitus smūgius, nepripažįsta 12 smūgių, nematė, kad L. Ž. būtų sudavęs smūgių, teigė, kad, kai vyko muštynės, N. V. kažkur buvo, bet stovėjo toliau. Tokie kaltinamojo duoti paaiškinimai rodo, kad jis pripažino iš esmės visas plėšimo įvykdymo aplinkybes, tik kėlė abejones dėl inkriminuoto smūgių, suduotų nukentėjusiajam, skaičiaus. Teismas remiasi kaltinamojo D. P. paaiškinimais, duotais teisme, iš esmės visa apimtimi ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, tame tarpe ir paaiškinimais dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus. Šiuo atveju paminėtina, jog D. P., aiškindamas A. S. sumušimo aplinkybes, teisme teigė, kad galėjo būti, jog nukentėjusiajam buvo suduota daugiau smūgių, bet jis sudavė tik vieną smūgį. 2019-03-13 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, jog sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į galvą, A. S. nugriuvo, jam galėjo spirti ir R., ar jam sudavė kitos moterys, gerai nematė, buvo tamsu. 2019-07-01 vykusios apklausos metu kaltinamasis D. P. pripažino, kad jis, jo sugyventinė I. L., N. V., R. M. ir L. Ž. apiplėšė A. S., faktas, kad mušė L. Ž. ir R. M., o tikrai nelindo ir nemušė I. L. ir N. V., nes jos abi stovėjo šalimais, tik viską matė. Tokios aplinkybės rodo, kad D. P., ikiteisminio tyrimo metu pasisakydamas dėl A. S. suduotų smūgių, ir asmenų, kurie smurtavo, buvo nuoširdesnis, be to, teisme tvirtino, jog tyrėja gal ne taip suprato, jis pats apklausos protokolų neskaitė, bet po jais pasirašė, nežino, kaip nurodytos aplinkybės atsidūrė protokole, dėl to jo parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Siekiant išsiaiškinti, kiek pagrįsti D. P. pasisakymai apie apklausų vykdymo tvarką, teisme kaip liudytoja buvo apklausta apklausas vykdžiusi tyrėja A. L.. Ji teisme parodė, kad asmenų apklausos vyko įprastine tvarka, pateikus įtarimus, asmenys turėjo duoti parodymus, ką parodymų metu nurodė įtariamieji, tas ir buvo užrašyta, užfiksuota, visi apklausti asmenys skaitė savo apklausų protokolus, ypatingai D. P., jis tikrai visada perskaito savo apklausos protokolą, nes su juo yra turėjusi ne vieną ikiteisminį tyrimą, nei vienas asmuo, perskaitęs savo apklausos protokolą, nenurodė jokių pastabų, papildymų, jei asmuo turi kažkokių pastabų ar kažkokių netikslumų, neaiškumų, visada liepia, kad jas parašytų ranka po susipažinimo protokolu, šiuo atveju viskas buvo surašyta teisingai, jokių pastabų, patikslinimų nebuvo. Taip pat patvirtino, kad D. P. ne tik skaitė savo parodymus, bet ir tai, ką jis sakė, tas ir buvo užrašyta, perskaitęs savo parodymus, jis neišreiškė jokių pastabų, kad kažkas yra užrašyta ne taip. Šiuo atveju paminėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti teisme apklaustos liudytojos A. L. parodymais, ji parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, nebuvo nustatytas jos suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis apkaltinti asmenis nusikaltimo įvykdymu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi jokio teisinio pagrindo ikiteisminio tyrimo metu surašytais D. P. apklausos protokolais nesiremti, įvertinant ir tai, kad nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių bei smurtavusius asmenis patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamoji R. M. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino ir aiškino, kad visi kaltinamieji išėjo į lauką, lauke nukentėjusiajam spyrė į kojas, gal nukentėjusiajam spyrė ir į galvą, nes jis ją užsipuolė su lazda, po to priekabiavo, ji spyrė 2-4 kartus, trise galėjo suduoti 12 smūgių, gali būti, kad L. Ž. sudavė vieną kartą, kai ji spyrė, D. P. buvo netoli, nematė, kaip D. P. kraustė kišenes, matė raktus, jie buvo vienoje vietoje, viename ryšulyje, apie telefoną, piniginę išgirdo pas tyrėją. Teismas remiasi tokiais R. M. paaiškinimais, nes, kaip matyti, jie atitinka ir kitą bylos medžiagą, be to, kaltinamoji ir ikiteisminio tyrimo metu (2019-03-13 vykusios apklausos metu) iš esmės analogiškai aiškino įvykio aplinkybes. Tačiau pastebėtina, kad R. M. teisme negalėjo patvirtinti aplinkybės, jog plėšimo įvykdyme dalyvavo ir L. Ž. su N. V., teigdama, kad L. Ž. su N. V. išėjo į lauką ir po 8 val. išėjo namo. Nagrinėtinu atveju teismas šioje dalyje R. M. paaiškinimais remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, įvertindamas tai, kad N. V. yra R. M. draugė, be to, teisme duoti R. M. paaiškinimai dėl L. Ž. ir N. V. dalyvavimo nusikaltimo įvykdyme nėra nuoseklūs. T. y. pasisakydama dėl šios aplinkybės, teigė, kad kai jie išėjo namo, ji jau turbūt A. S. buvo spyrusi, teigė, kad gali būti, jog L. Ž. sudavė vieną kartą nukentėjusiajam. Tokie R. M. paaiškinimai tik patvirtina faktą, jog A. S. atžvilgiu vykdomo nusikaltimo metu L. Ž. ir N. V. buvo įvykio vietoje ir iš jos nebuvo pasišalinę. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į R. M. paaiškinimus, kad ji įvykio metu buvo labai girta, daug dienų gėrė, todėl daug ko neprisimena. Kas reiškia, jog ji sąžiningai galėjo klysti dėl tam tikrų nusikaltimo įvykdymo aplinkybių.

Kaltinamasis L. Ž. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pirmas ėjo nukentėjusysis, po to jis, visi kiti irgi ėjo iš paskos, jis sudavė vieną kartą nukentėjusiajam, nukentėjusysis nugriuvo, trenkė tik vieną smūgį, nežino, kas nutiko po to, nematė, kas paėmė nukentėjusiojo daiktus, apie piniginę, telefoną nieko nežino, jų nematė, apie raktus irgi nieko nežino, nes po smūgio su N. V. išėjo, o kiti kaltinamieji liko kieme, nematė, kas kokius smūgius sudavė, nematė, kad kiti būtų sudavę. Šiuo atveju tokie L. Ž. paaiškinimai rodo, kad jis nebuvo nuoširdus ir vengė sakyti tiesą, stengdamasis švelninti savo teisinę padėtį, taip pat siekdamas atriboti N. V. nuo nusikaltimo darymo, kad ji išvengtų gresiančios baudžiamosios atsakomybės, todėl galima remtis tik tokia L. Ž. paaiškinimų dalimi, kurią patvirtina ir kita bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors kaltinamasis teisme iš pradžių nurodė, kad jis nematė, jog kiti būtų sudavę smūgius nukentėjusiajam, tačiau jau vėliau teigė, kad kai kiti mušė nukentėjusįjį, jis ėjo link N. V., todėl nematė. Kas rodo, kad kaltinamasis patvirtino smurtavimo faktą. Dar daugiau, teismas pastebi, kad kaltinamasis L. Ž. viso proceso metu nebuvo nuoseklus, aiškindamas įvykio aplinkybes. T. y. L. Ž., 2019-03-12 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip specialus liudytojas, parodė, kad jam būnant pas R. M. namuose, nebuvo jokių muštynių, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 24 iki 27 dienos tikrai nebuvo su niekuo susimušęs (1 t., b. l. 196-199). Tuo tarpu kaltinamasis L. Ž., apklaustas įtariamuoju 2019-06-06, jau pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo ir teigė, jog kieme jis tikrai sudavė vieną „gerą“ smūgį nukentėjusiajam, po kurio A. S. nugriuvo, kiti pradėjo irgi mušti, buvo spyriai su kojomis, greičiausiai spyrė D. P., nors tiksliai nežino, R. M. irgi galėjo suduoti, paskui jie su N. V. išėjo iš kiemo, išėjo pirmi, o D., I. ir R. arba atsiliko, arba pasuko į kitą pusę, jokių daiktų iš vyro jis neėmė, negrobė, kas ką galėjo paimti, nežino, nematė (3 t., b. l. 194-195). Analogiškas aplinkybes nurodė ir apklaustas 2019-07-05 (4 t., b. l. 5-6). Šiuo atveju matyti, kad L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu išsamiau nurodė visas nusikaltimo aplinkybes. Be to, teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad kai jį apklausinėjo įtariamuoju, jis sakė tiesą, galima vadovautis tais parodymais. Tokie kaltinamojo duoti paaiškinimai ir liudytojos A. L. parodymai apie įtariamųjų vykdytas apklausas, kurių metu ji užfiksavo tai, ką tuo metu sakė patys įtariamieji, o perskaitę apklausos protokolus juos pasirašė, teismui duoda pagrindo remtis L. Ž. 2019-06-06 ir 2019-07-05 apklausos protokoluose užfiksuotomis aplinkybėmis.

Kaltinamoji N. V. viso proceso metu, t. y. tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kategoriškai neigė savo kaltę dėl plėšimo įvykdymo. Teisme ji paaiškino, kad kai D. sušuko, kad yra ginklas, išsigando ir išlėkė per duris, nuėjo prie namo kampo, nuo ten, kur stovėjo, buvo 5-6 metrai, paprašė L. Ž., kad ją palydėtų namo, L. Ž. palydėjo ją namo, iki jos namų yra 4 min., ir jis nuėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, nematė, kad L. Ž. ką nors būtų daręs, nes kieme buvo labai tamsu, nesimatė, kas vyksta kieme, nes buvo visiška tamsa, nematė nei vieno suduoto smūgio, nematė, kur stovėjo I. L., ji nesakė, kad tai nukentėjusiojo raktai. Tokie N. V. paaiškinimai rodo, kad teisme ji neigė kieme, ties (duomenys neskelbtini) pastatu įvykusias muštynes, tuo tarpu paminėtina, jog iš kaltinamosios 2019-06-20 apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu ji pripažino, kad A. S. atžvilgiu buvo atliekami veiksmai, t. y. teigė, jog „nežiūrėjo, ką jie darė su A. S., jai buvo labai baisu“, „kad būtų stovėjusi ir žiūrėjusi, taip nebuvo, I. L. pasiliko arčiau jų, gal kažkiek matė“. Dar daugiau, teismo posėdžio metu ji aiškino, kad nematė, kur stovėjo I. L., tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ji pripažino, kad I. L. vienu metu buvo šalimais, stovėjo greta. Tokios aplinkybės, t. y. pačios kaltinamosios duotų paaiškinimų nenuoseklumas proceso metu, taip pat tai, kad N. V. duotų parodymų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, neleidžia teismui remtis kaltinamosios paaiškinimais ir traktuoti juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teismas N. V. parodymus vertina kaip kaltinamosios pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės. Kaip minėta, tai, kad N. V. dalyvavo plėšimo įvykdyme, patvirtino ir kiti kaltinamieji, kurių paaiškinimais teismas remiasi. Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu aiškiai įvardijo, kad muštynių metu ji ir N. V. stovėjo šalia, jos buvo viena šalia kitos, 2-3 metrų atstumu nuo muštynių, ne tik ji, bet ir N. V. matė raktus ant žemės, N. pasakė, kad tai A. S. raktai, yra tikra, kad po muštynių visi penki išėjo iš R. M. namų, visi nuėjo pakalne žemyn, ėjo link A. S. namų, trise ėjo iš paskos N. V. ir L. Ž., N. V. žinojo, kur gyvena nukentėjusysis, ji parodė, kur reikia pasisukti ir nuėjo tiesiai. Teismas remiasi tokiais kaltinamosios I. L. paaiškinimais, duotais teisme ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, be to, tokie I. L. paaiškinimai viso proceso metu buvo nuoseklūs, t. y. kaltinamoji analogiškai aiškino aplinkybes dėl N. V. dalyvavimo nusikaltimo padaryme ir ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-13 ji tvirtino, kad visi, t. y. ji, R. M., D. P., N. V., L. Ž. ir nukentėjęs, išėjo į lauką, kai D. P., R. M. ir L. Ž. kieme mušė A. S., ji ir N. V. nelindo prie A. S. ir nemušė, buvo per kelis metrus nuo muštynių, kai ji pamatė ant žemės A. S. raktus, pasakė visiems, kad „žiūrėkit raktai“ ir juokais pasakė: „davai, einam pas jį“, visi tada pradėjo eiti link jo namų, N. V. pasakė, kad A. S. turi sidabro ir alkoholio, ėjo pro (duomenys neskelbtini), N. V. su L. Ž. ėjo priekyje, jie nuo jų atsiskyrė, tada jie liko trise ir nuėjo iki A. S. namų, nes N. V. buvo pasakiusi R. M., kur A. S. gyvena (3 t., b. l. 121-123). Be to, I. L. analogiškas aplinkybes nurodė ir 2019-07-01 vykusios apklausos metu, taip pat paneigė N. V. nurodytą aplinkybę, kad ji buvo nuėjusi už namo kampo (3 t., b. l. 131-132). Dar daugiau, 2019-06-25 vykusių parodymų patikrinimo vietoje metu I. L. patvirtino savo duotus paaiškinimus, parodė vietą, kur ji ir N. V. stovėjo nukentėjusiojo sumušimo metu, t. y. prie pat įėjimo durų, kai kieme už 2-3 žingsnių, ant plytelių buvo mušamas A. S., teigė, kad N. V. visą laiką stovėjo šalia ir matė, kas ką daro, visi jie buvo kieme, niekas nebuvo nuėjęs už namo kampo (3 t., b. l. 138-148). Šiuo atveju paminėtina, kad nors kaltinamoji N. V. teigė, jog kažkada su I. L. bendraudavo, padėdavo jai, nes turi du mažus vaikus, reikia klausti I. L., kodėl ji davė tokius parodymus, šiai dienai su I. L. nebendrauja, už I. L. parodymus atsakyti negali, bet tuo pačiu N. V. patvirtino, kad konfliktų tarp jų nėra, be to, I. L. neturi tikslo ją apkalbėti. I. L. taip pat patvirtino, jog nors su N. V. dabar nebendrauja, bet ji viską pasakė taip, kaip buvo, o išgertas alkoholis jai netrukdo atsiminti įvykio. Tokios aplinkybės, taip pat I. L. paaiškinimų nuoseklumas neleidžia teismui jos parodymus laikyti šališkais, duodamus siekiant nepagrįstai apkaltinti N. V. nusikaltimo įvykdymu. Be to, tai, kad ir N. V. dalyvavo nusikaltimo įvykdyme, patvirtina ir kita bylos medžiaga. Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog, kai vyko muštynės, N. V. kažkur buvo, bet stovėjo toliau. Duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu jis išsamiau papasakojo aplinkybes, tvirtindamas, jog, kai mušė A. S., jie visi buvo kartu, N. V. taip pat buvo kartu ir visur dalyvavo, tik negali patvirtinti, ar ji kieme mušė A. S., buvo vėlu, nebuvo kur nusipirkti degtinės, tada N. V. kilo mintis eiti pas nukentėjusįjį į namus, nes ten yra alkoholio, ji žinojo, kur jis gyvena, ir juos nuvedė, tas namas yra (duomenys neskelbtini), jam R. M. padavė raktų ryšuliuką iš 2 ar 3 raktų (3 t., b. l. 64-67). 2019-03-13 ir 2019-07-01 ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu kaltinamasis D. P. taip pat patvirtino, jog jis, jo sugyventinė I. L., N. V., R. M. ir L. Ž. apiplėšė A. S., taip pat teigė, jog faktas, kad mušė L. ir R., o tikrai nelindo ir nemušė I. ir N., jos abi stovėjo šalimais, tik viską matė, kažkuri iš moterų, galimai N., pasakė, kad pas A. yra daug alkoholio, jie A. paliko gulintį ir visi ėjo link (duomenys neskelbtini), nuo kalniuko atsiskyrė L. su N. ir nieko nesakę kažkur nuėjo (3 t., b. l. 70-71, 79-82). Kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus L. Ž. parodymus, kaltinamasis L. Ž. paaiškino, kad, kai jį apklausinėjo įtariamuoju, jis sakė tiesą, tais jo parodymais galima vadovautis. Iš 2019-06-06 kaltinamojo L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos matyti, jog jis sudavė smūgį nukentėjusiajam, A. S. nuo jo smūgio nugriuvo, kiti pradėjo irgi mušti, buvo spyriai su kojomis, greičiausiai spyrė D. P., nors tiksliai nežino, R. M. irgi galėjo suduoti. Iš šių parodymų taip pat matyti, kad šio smurto metu N. V. buvo šalia, ji niekur išėjusi nebuvo (3 t., b. l. 194-195; 4 t., b. l. 5-6). Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, jog plėšimo įvykdyme dalyvavo ir N. V.. T. y. iš bylos medžiagos matyti, kad N. V. akivaizdžiai matė ir suprato, jog nukentėjusiojo atžvilgiu yra vykdomas plėšimas, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad N. V. nebandė ginti nukentėjusiojo, nebandė stabdyti kitų kaltinamųjų smurtinių veiksmų, dar daugiau, pastebėjusi nukentėjusiojo raktus, nebandė jam jų grąžinti ar kitokiu būdu atkalbėti kitus kaltinamuosius nuo ėjimo pas A. S. į namus, anaiptol, supratusi, kad kaltinamieji turi nukentėjusiojo raktus, pati siūlė eiti į A. S. namus, kad iš ten pasiimti alkoholio. Dar daugiau, nei A. S. mušimo metu, nei iš karto po A. S. sumušimo neinformavo apie įvykį policijos pareigūnų, nekvietė pagalbos, kas akivaizdžiai rodo kaltinamosios pritarimą plėšimo veiksmams. Stovėjimas šalia, įvykio stebėjimas, tiesioginis matymas visų neteisėtų smurtinių veiksmų, nors pačiam tiesiogiai fizinio smurto ir nenaudojant, tačiau tam neprieštaraujant, traktuotinas kaip suvokimas, jog tokiu būdu vykdomas asmens plėšimas, bei rodo kaltinamojo savo konkliudentiniais veiksmais išreikštą pritarimą tokiems veiksmams, t. y. dalyvavimą bendroje nusikalstamoje veikoje, numatant šios veikos padarinius ir jų norint (kasacinės nutartys 2K-599-976/2015, 2K-376-222/2018, 2K-349-648/2017). Taigi N. V. stovėjimas šalia, vos kelių metrų atstumu, įvykio stebėjimas tol, kol kiti bendrininkai smurtavo ir pagrobė iš nukentėjusiojo turtą, pasišalinimas iš įvykio vietos kartu su kitais kaltinamaisiais, rodo N. V. konkliudentiniais veiksmais išreikštą pritarimą tokiems veiksmams. Akivaizdu, kad N. V. negalėjo nesuvokti, jog kartu su kitais bendrininkais dalyvauja plėšimo padaryme, nes pamačiusi A. S. raktus, pati pasiūlė eiti į nukentėjusiojo namą pasiimti alkoholio. Paminėtina, jog pagal teismų praktiką buvimas šalia nukentėjusiojo, kitiems bendrininkams naudojant smurtą ir pagrobiant turtą, yra laikomas grasinimu, kuris kaip plėšimo nusikaltimo sudėties požymis ir yra inkriminuojamas N. V.. Taigi aptartas N. V. elgesys sukūrė grėsmingą, bauginančią situaciją, ir šios aplinkybės atskleidžia tiek N. V. objektyvų dalyvavimą realizuojant plėšimo požymius, tiek jos tiesioginę tyčią kartu su kitais padaryti šį nusikaltimą, veikti sutartinai su kitais kaltinamaisiais, kartu su jais siekti bendro rezultato.

Žemesnės instancijos teismas

Teisme apklaustas nukentėjusysis taip pat patvirtino jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes, paaiškindamas, kad jis buvo pas R. M., ten buvo ir visi likę kaltinamieji, jis nematė, kas jį sumušė, tik pamena, kad jam už nugaros stovėjo D. P., dėl komos, kurią patyrė dėl sužalojimų, nelabai ką gali prisiminti ir papasakoti, pamena, kad atsibudo ligoninėje, komoje išbuvęs 4-6 valandas, jam buvo sumušta veido ir pakaušio sritis, smarkiai sumušta krūtinės sritis, dar ir dabar jo veidas yra nesimetriškas, dėl to jo kairė akis yra užkritusi, nežino, koks žmogus įvykio vakarą jam iškvietė pagalbą. Taip pat teigė, kad įvykio metu jo kišenės tiesiog buvo išvalytos, nei policijos pareigūnai, apžiūrėdami jo rūbus ligoninėje, nei jis pats, apžiūrėdamas savo rūbus, jokių smulkmenų kišenėse nerado, iki įvykio kišenėse buvo raktai, kurie jo griuvimo metu niekaip negalėjo iškristi, piniginė su pinigais, turėjo 45 eurus, dingusioje piniginėje be pinigų buvo ir asmens tapatybės kortelė, nuolaidų kortelės ir viešojo transporto kortelė, taip pat neteko seno modelio, mygtukinio mobilaus telefono „(duomenys neskelbtini)“, vėliau telefoną atgavo, nes jį rado policijos pareigūnai. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo duotais parodymais dėl jam padarytų sužalojimų bei įvykio metu pagrobtų daiktų. Be to, tokius A. S. parodymus iš dalies patvirtino ne tik patys kaltinamieji, bet patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Liudytoja J. K. teisme parodė, kad praeitų metų žiemą, nepamena tiksliai mėnesio, bet buvo žiema, lauke buvo pašalę, apie 10 valandą ji vedžiojo savo šuniuką, nusileidus nuo kalnelio, aikštėje palei (duomenys neskelbtini) gatvę, prie suoliukų pamatė, kad guli žmogus, žmogus tikrai smarkiai dejavo, todėl ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Byloje esančiose Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti A. S. padaryti kūno sužalojimai, kurie sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, 2019-03-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad rasti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2019-02-24 23.30 val. nukentėjusįjį paguldant į Respublikinę Šiaulių ligoninę, o kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 12 smūgių bukais kietais daiktais. Netikėti specialisto išvadomis teismas neturi jokio pagrindo. Išvadą surašė ekspertas, turintis reikiamų žinių, 46 metų ekspertinio darbo stažą. Be to, šis ekspertas specialisto išvadas teikė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados davimą pagal LR BK 235 str. nuostatas. Dar daugiau, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad ekspertas galėtų būti šališkas ar kitaip suinteresuotas bylos baigtimi. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus eksperto kompetenciją, teismas remiasi specialisto išvadomis visa apimtimi.

Tai, kad iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas telefonas, patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas S. R., kuris teisme parodė, jog jis kažkur palei parką praeitų metų rudenį rado paprastą mygtukinį mobiliojo ryšio telefoną, rastas telefonas lyg veikė, ir jis šį rastą telefoną atidavė draugui V. Z.. Liudytojas V. Z. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino iš S. R. gavęs telefoną „(duomenys neskelbtini)“, jam S. R. sakė, kad prieš kurį laiką telefoną rado.

Pasisakant dėl pinigų sumos, kuri buvo pagrobta iš nukentėjusiojo, paminėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog piniginę su pinigais paėmė ir ją teigė apžiūrėjęs D. P.. Tokias aplinkybes pripažino ne tik pats kaltinamasis D. P., bet patvirtino ir I. L.. D. P. teismui aiškino, kad piniginėje daugiausiai galėjo būti 25 Eur, gerai ją apžiūrėjo, nebuvo toks girtas, iš piniginės pasiėmė visus pinigus. Tuo tarpu nukentėjęs asmuo teismui tvirtino, kad jo piniginėje buvo 45 Eur. Šiuo atveju paminėtina, kad 45 Eur sumą A. S. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. tiek 2019-02-26 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 17-19), tiek 2019-03-07 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 53-56). Tokios aplinkybės rodo, jog A. S., pasisakydamas dėl pagrobtoje piniginėje buvusios pinigų sumos, viso proceso metu buvo nuoseklus, kas neleidžia abejoti tokiais nukentėjusiojo parodymais, todėl jais remiamasi. Tuo tarpu D. P., duodamas paaiškinimus dėl piniginėje buvusios sumos, nuoseklus nebuvo. Kaip antai, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-13, jis teigė, jog galėjo būti apie 30 Eur, tiksliai nepamena, o apklaustas 2019-07-01 teigė, kad kiek tiksliai buvo pinigų, jis nepasakys, bet nedaug.

Žemesnės instancijos teismas

Tokių aplinkybių analizė rodo, kad visi kaltinamieji – I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. įvykdė plėšimą, D. P., R. M. ir L. Ž. naudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, o I. L. ir N. V. stebint. Kaip rodo bylos medžiaga, kaltinamosios I. L. ir N. V., matydamos sužalotą A. S., į įvykio vietą nekvietė nei policijos pareigūnų, nei greitosios medicinos pagalbos. Kas rodo, jog N. V. teiginiai apie tai, jog būtų teikusi pagalbą nukentėjusiajam, yra tik deklaratyvūs, kurių nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Kaip minėta, greitąją medicinos pagalbą A. S. iškvietė pro šalį ėjęs pašalinis žmogus, t. y. J. K., kuri pamatė ant žemės gulintį nukentėjusįjį, o tuo metu aplink nieko daugiau nebuvo.

Aukščiau aptarti duomenys rodo, kad visi kaltinamieji, t. y. I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V., (duomenys neskelbtini) pastatu veikė bendrai, pagrobė svetimą turtą panaudodami fizinį smurtą A. S. atžvilgiu, taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis.

Bylos medžiaga liudija ir tai, jog kaltinamųjų I. L., D. P. ir R. M. nusikalstami veiksmai (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme nesibaigė. Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad nukentėjusįjį palikę gulėti ant žemės, ji, D. P., R. M., L. Ž., N. V. išėjo, ėjo link A. S. namų, nes N. pasakė, kad ten yra alkoholio, kažkas paėmė raktus, su jais turėjo patekti į nukentėjusiojo namus, N. V. žinojo, kur A. S. gyvena, todėl parodžiusi, kur reikia pasisukti, pati su L. Ž. nuėjo tiesiai, o jie trys į nukentėjusiojo namus, duris atrakino D. P., jis ir R. M. įėjo į kambarį, kambaryje užtruko 5-10 minučių, ji visą laiką prabuvo prie durų, laukė, kol jie išeis, jie pasiėmė alkoholio, gal 5-6 butelius, juos paėmė R., daugiau nematė, kad kas imtų alkoholinius gėrimus, neskaičiavo butelių, bet tikrai paėmė ne 12 butelių, butelius nešė R. su D., juos laikė rankose, dar išsinešė juodą pilną lagaminą, kuriame buvo sidabras, matė sidabro gaminius, ten buvo auskarai, grandinėlės, apyrankės, žiedai, gerai apžiūrėjo, aukso gaminių nebuvo. Taip pat teigė, kad alkoholinius gėrimus suvartojo, gėrė ji, R., D., L. ir N., o pagrobtus sidabro gaminius ji su D. P. nunešė į lombardą, ten juos pasvėrė ir jai sumokėjo 80 Eur, gaminius, kurių iš jų nepaėmė, su visa dėže išmetė į šiukšliadėžę. Teismas remiasi tokiais kaltinamosios paaiškinimais iš esmės visa apimtimi ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Pastebėtina, kad kaltinamoji dėl šių aplinkybių viso proceso metu buvo nuosekli, t. y. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, todėl tokiais paaiškinimais nesiremti teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, tokius kaltinamosios paaiškinimus patvirtina ir kita bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Teisme apklaustas kaltinamasis D. P. patvirtino, jog jis į namą ėjo su R. M. ir I. L., jis atrakino duris, įėjęs į kambarį, uždegė šviesą, pamatė butelius, paėmė 3-5 butelius, juos išsinešė rankose, sekcijos stalčiuje pamatė juodos spalvos dėžutę, pažiūrėjo, kas joje, matė, kad ten tik sidabras, dėžutėje buvo žiedai, apyrankės, grandinėlės, auskarai, kažkokios sidabrinės sagos, o auksas yra nerealus dalykas, nes jo ten nebuvo, jei būtų matęs auksinius dirbinius, būtų paėmęs ir pripažinęs, dėžutę užsikišo už striukės, o butelius paėmė į rankas, nematė, kad R. M., I. L. būtų ką nors paėmusios. Taip pat teigė, kad pas R. M. nusinešė visus alkoholio butelius ir ten gėrė, o kitą dieną su I. L. apžiūrėję dėžutę, ją nešė į lombardą, nes reikėjo pinigų. Šiuo atveju taip pat paminėtina, jog D. P. iš esmės analogiškai aiškino ir ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu, kas reiškia, jog kaltinamojo paaiškinimai yra nuoseklūs ir jais galima remtis.

Kaltinamoji R. M. teisiamojo posėdžio metu taip pat neneigė nusikaltimo įvykdymo aplinkybių, pripažindama, kad ėjo gatve į nukentėjusiojo namą, D. P. atrakino duris, gal ji jam padavė raktus, kurie mėtėsi ant žemės, pirmas į namą įėjo D. P., iš paskos ėjo ji, po to I. L., D. P. parodė, kur yra buteliai, paėmė 2 butelius, vyno ir likerio, I. L. paėmė kažką iš alkoholinių gėrimų, bet nematė kokių, D. P. paėmė lagaminėlį, bet nematė, kas buvo viduje, jo neklausė, kas viduje, nes ji pastoviai gėrė, kitą dieną susitiko, vėl gėrė, ji tų dviejų butelių jau nebeturėjo, kažkuris, I. L. arba D. P., atsinešė alkoholio, galėjo būti tai tie patys buteliai, nekalbėjo, kas ką darė, iš tyrėjos sužinojo, kad dirbiniai nunešti į lombardą. R. M. įsibrovimo į nukentėjusiojo namus aplinkybes tapačiai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu. Toks paaiškinimų nuoseklumas neleidžia teismui jais abejoti.

Aplinkybę, kad būtent I. L., D. P. ir R. M. įsibrovė į A. S. priklausantį namą, iš dalies patvirtino ir A. S., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti teisme, kad galimai vasario mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, apie 23.00 val., o gal vėliau, jis ėjo nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios prie (duomenys neskelbtini), link namų, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve ir tikrindamas konteinerius, pastebėjo iš brolio A. namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), pro vartelius išeinančius tris asmenis, kadangi buvo tamsus paros metas, o gatvė apšviesta lempa, pastebėjo, kad tai buvo dvi moterys ir vienas vyriškis, kuris ėjo paskui moteris, iš brolio kiemo išėjusių asmenų veidų nematė, nes juos matė tik iš nugaros, apie 15 metrų atstumu ir galimai galėtų atpažinti tik iš rūbų, jis, įėjęs į kiemą, nuėjo tiesiai į garažą ir atsigulė miegoti, eidamas pro namą, nieko įtartino nepastebėjo (2 t., b. l. 60-63). Be to, nukentėjusysis A. S. taip pat teisme patvirtino, jog pas jį lankydavosi brolis, todėl jis jį susirado ir jo paklausė, gal jis matė, kas pas jį buvo atėjęs, kol gulėjo ligoninėje, jo brolis nurodė, kad matė iš jo namo išeinančias dvi moteris bei vieną vyriškį, brolis įvardijo, kad viena iš moterų buvo R. M..

Aptarti duomenys neginčijamai patvirtina aplinkybę apie į A. S. namą, adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovusius asmenis. Kaltinamųjų I. L., D. P. ir R. M. paaiškinimai rodo ir tai, kad jie tiksliai įvardijo, jog iš nukentėjusiojo namo pagrobė juodos spalvos dėžutę su sidabro gaminiais, tuo tarpu nei vienas iš kaltinamųjų negalėjo įvardinti tikslaus pagrobtų alkoholio butelių skaičiaus, tačiau iš esmės neneigė kaltinime įvardinto 11 vnt. butelių su alkoholiu.

Tai, kad buvo įvykdytas įsibrovimas į nukentėjusiojo namą, matyti ir iš paties nukentėjusiojo parodymų. Apklaustas teisme jis patvirtino, jog po to, kai buvo sumuštas, iš jo buvo paimti raktai, su kuriais patekta į jo namą, buvo pavogta apie 3 kilogramus sidabro gaminių, dingo alkoholio, pagal tuščių vietų skaičių, apie vienuolika butelių, tiksliai negali pasakyti, kokių butelių, buteliai buvo sudėti įvairiose vietose, nes pas jį buvo labai daug alkoholio, tiksliai negali pasakyti, kokio gėrimo buteliai buvo dingę, nes į juos kiekvieną dieną nežiūrėjo. Tai, kad iš (duomenys neskelbtini) esančio namo buvo pagrobta būtent 11 vnt. butelių su alkoholiniais gėrimais, nukentėjusysis tvirtino ir duodamas parodymus 2019-03-18. A. S. teigė, jog iš sekcijos buvo pagrobta 11 vnt. butelių alkoholinių gėrimų, tarp jų buvo 1 litro talpos butelis viskio „(duomenys neskelbtini)“, 1 litrinis butelis viskio (pavadinimo nepamena) ir kiti įvairių rūšių gėrimai, suskaičiavo, kad pavogta apie 11 vnt. butelių, kuriuos bendrai įvertina 150 Eur. Įvertinus kaltinamųjų paaiškinimus dėl alkoholinių gėrimų grobimo, kad visi išsinešė po kelis butelius, nukentėjusiojo viso tyrimo metu duotus parodymus apie pagrobtų butelių skaičių, darytina išvada, kad iš A. S. namo buvo pagrobta būtent 11 vnt. butelių su alkoholiniais gėrimais, kurių vertė 150 Eur.

Pasisakant dėl pagrobtų sidabro gaminių vertės, matyti, kad kaltinamieji I. L. ir D. P. nešė gaminius priduoti į lombardą. Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad lagaminas buvo pilnas sidabrinių gaminių, gaminius pasiėmė ji su D., nunešė juos į lombardą, ten pasvėrė, nežino, koks buvo svoris, gavo 80 Eur, pinigus pragėrė, pinigais nesidalino. Kaltinamoji taip pat teigė, kad lombarde nepaimtus gaminius su visa dėže ji pati išmetė į šiukšliadėžę, ten buvo likę keli gaminiai, lombarde sakė, kad gaminių svoris per mažas, tai jų net nesvėrė. Iš esmės analogiškai kaltinamoji paaiškino ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2019-03-13 ji teigė, jog pasiėmė tą lagaminą, kuriame buvo sidabras, su savimi, R. M. leido, nieko nesakė, sakė R., kad parduos tą sidabrą ir paskui pasidalins, R. sutiko, ryte ji nunešė tą sidabrą į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir pardavė, ten priėmė tik dalį sidabro, o kitą dalį, kur sakė, kad ne sidabras, ji su visu lagaminu išmetė į šiukšlių dėžę stotelėje prie centrinio turgaus, už dalį sidabro ji gavo 80 eurų, tada su tais pinigais nuėjo pas R. vėl gerti ir gėrė. Kaltinamasis D. P. taip pat patvirtino, kad sidabrinius gaminius nešė į lombardą, nes reikėjo pinigų, lombardas buvo bulvare, adreso nežino, gaminius nunešė I. L., sunkiausius gaminius pasvėrė, o kitus grąžino, grąžintus gaminius išmetė. Taip pat iš esmės sutiko, kad pagrobti sidabriniai gaminiai gali kainuoti 700 Eur, teigdamas, jog 4 buteliai alkoholinių gėrimų ir sidabro gaminiai gali sudaryti 700-800 Eur sumą. Ikiteisminio tyrimo metu (2019-03-13) teigė, kad I. L. nunešė tą lagaminėlį su sidabru į lombardą bulvare ir pardavė, gavo 58 ar 60 eurų, ir tuos pinigus jie vėl pragėrė, gėrė visi pas R. M.. 2019-07-01 vykusios apklausos metu D. P. taip pat neneigė sidabro gaminių pardavimo, tvirtindamas, kad kitą dieną I. L. nunešė sidabrą į lombardą ir gavo kažkiek eurų. Teismas remiasi tokiais kaltinamųjų duotais parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, tokius kaltinamųjų paaiškinimus apie pagrobtų sidabro gaminių pardavimą patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Iš 2019-03-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo paimti 7 vnt. maišelių su sidabro gaminiais ir lombardo sutarčių originalais (7 vnt.), kurie rodo, jog sidabrinius dirbinius 2019-02-25 pridavė I. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., pateikdama asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 67-76). Tai, kad I. L. pridavė būtent tuos sidabro gaminius, kurie buvo pagrobti iš A. S. namų, patvirtino ir pats nukentėjusysis, kuris 2019-04-03 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu atpažino iš jo namo pagrobtus sidabro gaminius (2 t., b. l. 109-114). Iš byloje esančių lombardo sutarčių, sudarytų su I. L., matyti, kad atnešus sidabro gaminius, buvo sudarytos 7 sutartys, pagal šias sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kaltinamosios viso priėmė 361,11 g sidabro gaminių, o už priduotą sidabrą I. L. viso išmokėjo 87 Eur (2 t., b. l. 70-76). Kas iš esmės atitinka kaltinamųjų paaiškinimus. Tačiau šiuo atveju paminėtina, jog nukentėjusysis iš jo pagrobtus sidabro gaminius įvertino didesne suma nei ta, kurią kaltinamieji gavo iš lombardo juos pridavę.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016 ir kt.). Be to, paminėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 4.227 straipsnį lombarduose gali būti įkeičiami asmeninio naudojimo daiktai, kad būtų užtikrintas trumpalaikių kreditų, kuriuos lombardai suteikia fiziniams asmenims, grąžinimas. Jeigu per nustatytą terminą lombardui negrąžinama daikto įkeitimu užtikrinta kredito suma, lombardas turi teisę pasibaigus vieno mėnesio terminui parduoti įkeistą daiktą LR CK nustatyta tvarka. Toks lombardų veiklos reglamentavimas suponuoja, kad tarp lombardo ir asmens sudaroma kreditavimo sutartis, ją užtikrinant įkeičiamu daiktu. Vadinasi, pinigų suma, kurią lombardas išmoka daiktą atnešusiam asmeniui, šiuo atveju I. L., yra kreditas, kurio vertė nebūtinai atitinka užstatomo daikto vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-699/2015). Taigi ta suma, kurią I. L. gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 87 Eur, įvertinant ir tai, kad dalį pagrobtų gaminių I. L. su D. P. išmetė, negali būti laikoma pavogtų sidabrinių dirbinių verte.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusysis, teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus, teigė, kad dabar tiksliai pasakyti negali, kiek kas kainuoja, šią informaciją teismui buvo pateikęs, ikiteisminio tyrimo metu buvo rasti 400 gramų sidabro gaminių, kurie jam buvo grąžinti, o buvo pavogta apie 3 kilogramus sidabro gaminių. Teismui pateiktame civiliniame ieškinyje A. S. taip pat nurodė, jog iš jo buvo pagrobta apie 3 kg sidabro gaminių, iš jų apie 400 g buvo grąžinti, o sidabro, kuris negrąžintas, vertė 15000 Eur. Šiuo atveju paminėtina, kad A. S. nei teismui, nei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų įvardintą pagrobtų ir negrąžintų sidabro gaminių sumą, t. y. 15000 Eur. Dar daugiau, A. S. negalėjo tiksliai nurodyti pagrobtų sidabro gaminių, jų detaliau apibūdinti, nurodyti tokių gaminių išskirtinumo, jų individualių požymių, kurie teismui leistų pagrįstai manyti, kad šie gaminiai galėtų kainuoti 15000 Eur. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš 2019-04-03 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusysis ir daiktų atpažinimo metu nurodė, kad jis atpažįsta sidabro gaminius, esančius visus vienoje krūvoje, iš kurių mato jam priklausančius sidabrinius vėrinius, apyrankę, yra tikras, kad tai jam priklausantys sidabro gaminiai, bet kiekvieno daikto atskirai jis neatpažintų, tačiau juos matydamas bendroje krūvoje su keliais atpažįstamais dirbiniais, yra tikras, kad tai jo sidabras (2 t., b. l. 109-114). Esant tokioms aplinkybėms, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl A. S. nurodytos pagrobtų ir negrąžintų sidabro gaminių kainos - 15000 Eur. Tuo pačiu pažymint, kad pagal viešojoje erdvėje esančią informaciją, vidutinė 925 prabos sidabro supirkimo kaina Lietuvos rinkoje šiuo metu svyruoja nuo 0,47 iki 0,53 EUR/gramą, o nusikaltimo įvykdymo metu (2019-02-24) buvo 0,45 EUR/gramą (pvz., http://sidabro-kaina.lt/).

Šiuo atveju ypač svarbu paminėti ir tai, kad nukentėjusysis, viso proceso metu pasisakydamas dėl iš jo pagrobtų sidabro gaminių vertės, nebuvo nuoseklus. 2019-03-07 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu jis apsiribojo teiginiu, kad iš jo namo buvo pagrobti sidabro gaminiai, tuo tarpu tikslesnių duomenų neįvardijo, nenurodė net pagrobtų dirbinių vertės ar kiekio (1 t., b. l. 53-56). Apklaustas 2019-03-18 jau teigė, kad seni sidabro gaminiai buvo juodoje mažo lagamino pavidalo dėžutėje, ten buvo daug sidabro, spėja gal apie kilogramą (1 t., b. l. 67-70). 2019-03-07 A. S., teikdamas protokolą-pareiškimą, nurodė, kad laike nuo 2019-02-24 iki 2019-02-28, pritaikius raktą, įsibrauta į jo namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir iš indaujos stalčiaus pagrobta juoda dėžutė su sidabro gaminiais, 700 eurų vertės (2 t., b. l. 21-26).

Aukščiau aptartos aplinkybės, t. y. nukentėjusiojo parodymai apie iš jo pagrobtų sidabro gaminių vertę, neleidžia teismui remtis A. S. teisme duotais parodymais ar 2019-08-10 civiliniame ieškinyje nurodoma pagrobtų ir negrąžintų sidabro gaminių suma (15000 Eur). Šiuo atveju matyti, kad nukentėjusysis, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas praėjus palyginti trumpam laiko tarpui po nusikaltimo įvykdymo, aiškiai įvardijo iš jo pagrobtų sidabro gaminių kainą (700 Eur), apytiksliai nurodė ir šių gaminių svorį - apie 1 kg, todėl civiliniame ieškinyje ir teisme nurodoma pagrobtų sidabrinių dirbinių kaina, kuri neva siekia 15000 Eur, bei nurodomas šių gaminių svoris, tvirtinant, kad buvo pagrobtas jau ne 1 kilogramas sidabro gaminių, o net 3 kilogramai, neatitinka bylos faktinių aplinkybių, taip pat ir viešojoje erdvėje esančios informacijos apie vidutinę 925 prabos sidabro supirkimo kainą Lietuvos rinkoje, taip pat neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, šiuo atveju teismas įvertina ir pačių kaltinamųjų (I. L. ir D. P.) parodymus, kad jie iš esmės visą pagrobtą sidabrą nunešė į lombardą, kurį pridavė, kaip minėta, pagal sutartis viso buvo priduota 361,11 g, o iš jų lombarde nepriėmė tik nedidelės dalies dirbinių dėl gaminių per mažo svorio, todėl juos iš karto išmetė, taip pat ir D. P. paaiškinimus, iš kurių matyti, kad su nukentėjusiojo nurodyta 700 Eur suma jis iš esmės sutinka.

Tokių aplinkybių visumos analizė, tai, jog teismas negali remtis prielaidomis, leidžia teismui daryti išvadą, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog I. L., D. P. ir R. M. iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė ne tik 11 vnt. butelių su alkoholiu, kurių bendra vertė 150 eurų, bet ir juodos spalvos dėžutę su juvelyriniais sidabro gaminiais, bendros 700 eurų vertės, taip padarydami A. S. turtinę žalą.

Aukščiau aptarti duomenys rodo, kad visi kaltinamieji, t. y. I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V., veikė bendrai, pagrobė svetimą turtą panaudodami fizinį smurtą A. S. atžvilgiu, taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, o I. L., D. P., R. M., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus ir veikdami vieninga tyčia, iš karto po to, įsibrovę į nukentėjusiojo namą, pagrobė svetimą turtą ir iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kaip rodo bylos aplinkybės, kiekvienas bendrininkas suvokė, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat suprato ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Kartu pažymima, jog įstatymas nereikalauja, kad tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius, vykdytojai gali būti pasiskirstę vaidmenimis ir atlikti tik dalį veiksmų, tačiau jų tyčia apima kitų vykdytojų veiksmus.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, 2019-02-24 apie 20.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) pastatu, I. L. ir N. V. stebint, o L. Ž., R. M. ir D. P. panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. S., t. y., suduodant tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau 12 smūgių į įvairias kūno vietas, taip atimant galimybę A. S. priešintis, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir iš A. S. pagrobė 87 eurų vertės turtą; o I. L., D. P. ir R. M., toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, iš karto po to, t. y., 2019-02-24 apie 20.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įsibrovė į A. S. priklausantį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir iš A. S. pagrobė 850 eurų turtą, t. y. L. Ž. ir N. V. iš viso pagrobė svetimą turtą už 87 eurus, o I. L., D. P. ir R. M. iš viso pagrobė svetimą turtą už 937 eurus. Todėl teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, padarytą sužalojimą nukentėjusiajam, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, iš nukentėjusiojo A. S. pagrobto turto vertę, tai, kad kaltinamieji turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, kaltinamųjų susitarimą ir tyčios rūšį, taip pat įvertinęs, kad I. L., D. P. ir R. M. veiksmuose yra nustatyti įsibrovimo į patalpą požymiai, pripažįsta, jog kaltinamųjų L. Ž. ir N. V. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 d., kaltinamųjų I. L., D. P. ir R. M. įvykdytas nusikaltimas tinkamai kvalifikuotas pagal LR BK 180 str. 2 d.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis pateikė 2019-09-30 prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, taip pat prašė kaltinamųjų I. L., D. P. ir R. M. įvykdymą nusikaltimą kvalifikuoti ne pagal LR BK 180 str. 2 d., bet pagal LR BK 180 str. 3 d. Kaip matyti, toks prašymas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdyto plėšimo ir įsibrovimo į jam priklausantį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neteko didelės vertės turto, t. y. viso patyrė 25 604 Eur turtinę žalą, taip pat buvo papildytas (duomenys neskelbtini) pastatu iš nukentėjusiojo pagrobtų daiktų sąrašas (5 t., b. l. 10-15).

Prašyme nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pastatu iš nukentėjusiojo buvo pagrobta: 4 vnt. raktų, 27 Eur vertės, piniginė, 5 Eur vertės, su joje buvusiais 78 eurais, A. S. vardu išduota asmens tapatybės kortele, nuolaidų kortelėmis (pinigine išraiška nevertinamomis) ir elektroniniu „(duomenys neskelbtini)” bilietu, 7 Eur vertės, jubiliejiniu metaliniu 2000 m. laidos 1 doleriu, 5 Eur vertės, 20 Didžiosios Britanijos svarų, 2 vnt. po 1 dolerio kupiūromis, iš kelnių kišenės pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, bendros 10 eurų vertės, o iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė: 11 vnt. butelių alkoholinių gėrimų, 150 eurų vertės, juodos spalvos dėžutę su juvelyriniais sidabro gaminiais, apie 3 kg, bendros 15000 eurų vertės, vestuviniu žiedu, 270 eurų vertės, vestuviniu žiedu, 750 eurų vertės, vestuviniu žiedu su briliantais, 1700 eurų vertės, vyrišku auksiniu žiedu, 780 eurų vertės, auksiniu pakabuku 750 prabos su emale ir briliantais, 3650 eurų vertės, auksine grandinėle, 3150 eurų vertės, nurodoma, kaip taip viso I. L., D. P. ir R. M. pagrobė nukentėjusiojo turto už 25 604 Eur, o L. Ž. ir N. V. pagrobė nukentėjusiojo turto už 154 Eur.

Šiuo atveju paminėtina, jog teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nustatė ir aukščiau aptardamas padarė išvadą, kad nukentėjusiojo piniginėje buvo 45 eurai, bet ne 78 eurai, todėl motyvai dėl piniginėje buvusios pinigų sumos nebekartojami. Pasisakydamas dėl to, ar pagrobtoje nukentėjusiojo piniginėje buvo jubiliejinis metalinis 2000 m. laidos 1 doleris, 5 Eur vertės, 20 Didžiosios Britanijos svarų, 2 vnt. po 1 dolerio kupiūras, teismas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu pats nukentėjusysis nurodė teismui tik apie slaptame piniginės skyrelyje buvusį 1 dolerį, tačiau nenurodė apie piniginėje buvusius 20 Didžiosios Britanijos svarų, 2 vnt. po 1 dolerio kupiūras. Dar daugiau, iš nukentėjusiojo 2019-02-26, 2019-03-07 pareiškimų, 2019-02-26, 2019-03-07, 2019-03-18 A. S. ikiteisminio tyrimo metu vykdytų apklausų protokolų matyti, kad juose taip pat nėra nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) pastatu iš jo pagrobus piniginę, būtų pagrobti ir joje buvę: jubiliejinis metalinis 2000 m. laidos 1 doleris, 5 Eur vertės, 20 Didžiosios Britanijos svarų, 2 vnt. po 1 dolerio kupiūras. Tokios paties nukentėjusiojo tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodytos iš esmės nuoseklios aplinkybės apie jo piniginėje buvusius pinigus - 45 Eur, viso proceso metu nenurodant apie tai, kad jo piniginėje dar buvo doleriai ir Didžiosios Britanijos svarai, taip pat kaltinamojo D. P. paaiškinimai, kad užsienio valiutos piniginėje nebuvo, buvo tik eurai, neleidžia teismui 2019-09-30 prašyme pakeisti kaltinimą įvardintų aplinkybių pripažinti nustatytomis ir keisti kaltinimus kaltinamiesiems.

Kaip minėta, 2019-09-30 prašyme taip pat buvo nurodyta, jog iš nukentėjusiojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo pagrobta juodos spalvos dėžutė su juvelyriniais sidabro gaminiais, apie 3 kg, bendros 15000 eurų vertės. Tačiau teismas jau aukščiau aptartais motyvais nustatė, jog iš nukentėjusiojo namų buvo pagrobta juodos spalvos dėžutė su juvelyriniais sidabro gaminiais, bendros 700 eurų vertės. Kas reiškia, kad prašymas pakeisti kaltinimą šioje dalyje nėra pagrįstas.

Pasisakant dėl 2019-09-30 prašymo dalies pakeisti kaltinimą ir papildomai I. L., D. P. ir R. M. inkriminuoti aukso gaminių (vestuvinio žiedo, 270 eurų vertės, vestuvinio žiedo, 750 eurų vertės, vestuvinio žiedo su briliantais, 1700 eurų vertės, vyriško auksinio žiedo, 780 eurų vertės, auksinio pakabuko 750 prabos su emale ir briliantais, 3650 eurų vertės, auksinės grandinėlės, 3150 eurų vertės) vagystę iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), svarbūs yra kaltinamųjų paaiškinimai. Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėžutėje buvo tik sidabriniai gaminiai, auksinių gaminių nebuvo, prabos nežiūrėjo, nusprendė, kad tai buvo sidabriniai gaminiai, auksiniai papuošalai tikrai nebuvo paimti, nemano, kad tarp paimtų gaminių buvo brangių, nes ten buvo tik sidabras, nežino, ar kiti asmenys galėjo paimti kitus dirbinius iš aukso. Iš esmės analogiškai kaltinamoji I. L. aiškino ir ikiteisminio tyrimo metu (2019-03-13), kad jokio aukso nebuvo, tik senas sidabras, seni gaminiai, jokių pinigų tame name niekas nepavogė, buvo tik alkoholis ir sidabras (3 t., b. l. 121-123). Kaltinamasis D. P. taip pat teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įėjo į namą, paėmė dėžutę su sidabru, auksas yra nerealus dalykas, nes jo nebuvo, dėl auksinių dirbinių neprisipažįsta, natūralu, kad nukentėjęs asmuo pasakys, jog pavogė daugiau daiktų, nei paimta iš tiesų, kad atsilygintų žalą, mano, kad nukentėjusysis sako netiesą, kėlė klausimą, kodėl lombarde tada nerasti ir aukso dirbiniai. Be to, kaltinamasis atkreipė dėmesį, jog nukentėjusiojo brolis matė, kaip jie išėjo iš namo, galima klausti jo, ką jie išnešė, nes brolis matė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2019-03-13) kaltinamasis D. P. taip pat tvirtino, kad ten buvo ne auksas, nes buvo baltas metalas, jokio seifo jis niekur nematė, jokių pinigų nevogė (3 t., b. l. 64-65). Kaltinamoji R. M. teisme taip pat pripažino, kad D. P. be alkoholio paėmė tik lagaminėlį, taip pat teigė nemačiusi, kas buvo lagaminėlyje. Tokie kaltinamųjų paaiškinimai, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, duoda pagrindo sutikti, kad iš nukentėjusiojo namo be alkoholinių gėrimų I. L., D. P. ir R. M. pagrobė tik sidabro gaminius. Tuo pačiu atkreipiant dėmesį ir į tai, jog pagrobti juvelyriniai dirbiniai po įvykio buvo nešami priduoti į lombardą, o byloje esančios lombardo sutartys rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ I. L. pridavė tik sidabro gaminius.

Tuo tarpu nukentėjusysis A. S. teisme parodė, kad kai grįžo namo iš ligoninės vasario 28 d., ne iš karto pamatė, jog seifas išplėštas, tik kai atsidarė stalčių, kur buvo seifo raktas, pamatė, kad jame nėra pinigų, tada apžiūrėjo seifą ir pamatė, jog iš jo dingo daiktai, kurie buvo ten sudėti, pareiškimą dėl vagystės surašė išėjęs iš ligoninės, ten nurodė visus dingusius aukso dirbinius, seife buvo aukso grandinėlė, trys vestuviniai žiedai, kurių vienas buvo paprastas, antras žiedas buvo balto aukso, o trečias žiedas su briliantu, toliau buvo vyriškas žiedas, grandinėlė ir pakabukas su briliantais. Kaip rodo bylos medžiaga, iš tiesų A. S. 2019-03-07 surašė protokolą-pareiškimą ir jame nurodė iš jo namo seifo pagrobtus aukso dirbinius, taip pat nurodė ir šių pagrobtų gaminių vertę, tuo pačiu atkreipiant dėmesį, kad nurodytos vertės ženkliai skiriasi nuo prašyme pakeisti kaltinimą nurodytų sumų, pažymint, jog 2019-03-07 protokole-pareiškime pagrobtų aukso dirbinių kainos nurodytos žymiai mažesnės.

Aiškinantis, ar iš tiesų kaltinamieji I. L., D. P. ir R. M., įsibrovę į A. S. namus, pagrobė ir aukso gaminius, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad byloje neginčijamai buvo nustatyta, jog kaltinamieji, išeidami iš A. S. namo, lauko durų neužrakino ir paliko raktą durų spynoje, taip namas buvo paliktas keletui dienų. Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad raktus paliko duryse, duris paliko uždarytas. Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog išeidami išjungė šviesą, uždarė duris, jų neužrakino, raktus paliko duryse, išėjo į (duomenys neskelbtini) g., išeidami iš namo, prie vartelių sutiko nukentėjusiojo brolį, jis nieko neklausė. Nukentėjusysis A. S. taip pat patvirtino, kad kaimynai surado jo buvusią žmoną, jai paskambino ir pasakė, jog jo namo durys yra atidarytos, jam būnant ligoninėje, paskambino sūnus ir pasakė, kad yra atrakintos jo namo durys, tada jis su sūnumi nuvažiavo į namus, pakeitė spyną ir užrakino duris, kai grįžo iš ligoninės, iš kaimynų sužinojo, kad vasario 26 d. buvo iškviesta policija, kadangi kaimynai matė, jog kelias dienas jo namų durys praviros, nors jo nėra namuose. Taip pat teigė, kad jis iš ligoninės su sūnumi grįžo pakeisti durų spynos ketvirtadienį, gal tada buvo vasario 28 d. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2019-03-07) nukentėjusysis A. S. taip pat parodė, kad gulint ligoninėje, 2019-02-28 (ketvirtadienį) jam paskambino sūnus J. S. ir pasakė, jog iš kaimynų sužinojo, kad yra atidarytos jo namo, adresu (duomenys neskelbtini), laukinės durys, pokalbio metu jis suprato, jog iš jo galėjo būti pavogti raktai, todėl paprašė sūnaus atvažiuoti iki ligoninės ir jį parvežti namo, su sūnumi grįžęs namo pakeitė laukinių durų spyną (1 t., b. l. 53-55). Iš esmės analogiškas aplinkybes A. S. nurodė ir apklaustas 2019-03-18. Tai rodo, kad po 2019-02-24 įvykdyto įsibrovimo į A. S. namus namo durys buvo atrakintos iki pat 2019-02-28. Kas reiškia, kad į A. S. namus per tą laiką galėjo patekti ir kiti asmenys. Šiuo atveju paminėtina, jog pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu (2019-03-18) vykusios apklausos metu parodė, kad jis negali tvirtinti, jog būtent R. M. ir su ja buvę asmenys galėjo iš name buvusio seifo pagrobti aukso dirbinius ir pinigus, nes namas buvo nerakintas 4 dienas, kol jis gulėjo ligoninėje, todėl į namą galėjo eiti bet kas (1 t., b. l. 67-69). Be to, kaip liudytoja apklausta A. L. teisme parodė, kad nukentėjusysis iki savaitės laiko gulėjo ligoninėje ir kažkur tiek laiko šio asmens namas buvo atrakintas, buvo gauta duomenų, jog į tą namą gali patekti kiti asmenys, apklausos metu pats nukentėjusysis nurodė, kad nėra tikras, kiek laiko jo namas galėjo būti nerakintas, jog jo brolis yra asocialaus gyvenimo mėgėjas, nukentėjęs asmuo pats negalėjo nurodyti, kas galėjo patekti į jo namus, bet ir neteigė, kad konkrečiai tie asmenys galėjo išnešti auksą, jog namo durys atrakintos, buvo sužinota tik po keleto dienų, kai nukentėjusiajam gulint ligoninėje, apie tai pranešė atvykęs sūnus. Tokių duomenų visumos analizė, t. y. viso proceso metu duoti nuoseklūs kaltinamųjų paaiškinimai apie tai, kad iš A. S. namo pagrobė alkoholinius gėrimus ir sidabro gaminius, paties nukentėjusiojo parodymai ir keliamos abejonės dėl to, kas galėjo pagrobti jam priklausantį turtą, aplinkybė, kad nukentėjusiojo namas laikotarpiu nuo 2019-02-24 iki 2019-02-28 buvo atrakintas, kas reiškia, kad į namą tuo metu galėjo patekti ir bet kurie kiti asmenys, neleidžia teismui daryti neginčijamos išvados, jog I. L., D. P. ir R. M. iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė ir aukso gaminius (vestuvinį žiedą, 270 eurų vertės, vestuvinį žiedą, 750 eurų vertės, vestuvinį žiedą su briliantais, 1700 eurų vertės, vyrišką auksinį žiedą, 780 eurų vertės, auksinį pakabuką 750 prabos su emale ir briliantais, 3650 eurų vertės, auksinę grandinėlę, 3150 eurų vertės).

Teismas atkreipia dėmesį, kad LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-455/2014).

Taigi aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas, teismų praktika, jog teismas negali remtis prielaidomis, ir byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiojo 2019-09-30 prašymas pakeisti kaltinimą yra nepagrįstas.

Bausmių skyrimas

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, veikų pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimų įvykdyme.

Kaltinamosios I. L. atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė veikdama bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei tai, kad nusikalto būdama recidyvistė (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamoji I. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 5 d.), veika baigta. Nusikalstamą veiką I. L. padarė būdama teista, teistumui neišnykus, kas LR BK 27 straipsnio prasme pripažįstama nusikaltimų recidyvu (3 t., b. l. 94-102 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), bausta administracine tvarka (3 t., b. l. 105-109), dirbanti (3 t., b. l. 103). Įvertinęs šias aplinkybes bei siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad I. L. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus LR BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, kas priverstų ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Paminėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (LR BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal LR BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal LR BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi teismas, švelnindamas bausmę LR BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018, 2K-281-942/2018). Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, negu LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo pirmiausia pažymima, kad I. L. pati savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą. Yra nustatyta tik viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino kalta padariusi šį sunkų nusikaltimą ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Todėl skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę kaltinamajai nėra LR BK 62 str. 1 d. ir 2 d. numatytų būtinų sąlygų. Spręsdamas klausimą dėl švelnesnės, negu sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo, taikant LR BK 54 str. 3 d., teismas vadovaujasi galiojančia teismine praktika. Šiuo atveju aukščiau aptartos aplinkybės, charakterizuojančios I. L., tai, kad ji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, yra jauno amžiaus, dirbanti, kaip teigė posėdžio metu, laukiasi vaiko, negali būti vertinamos kaip dominuojančios, kurios lemtų išskirtinai švelnesnės bausmės, nei numatyta LR BK 180 str. 2 d., paskyrimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji praeityje teista net tris kartus dėl smurtinių ir turtinių nusikaltimų įvykdymo, šią nusikalstamą veiką įvykdė praėjus palyginti trumpam laiko tarpui po to, kai 2018-10-10 atliko bausmę, paskirtą 2018-04-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, veiksmų intensyvumą, kilusias pasekmes. Aukščiau aptarti duomenys bei tai, kad nėra jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, jog LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, reiškia, kad LR BK 54 str. 3 d. nuostatos I. L. netaikytinos.

LR BK 75 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tuo tarpu LR BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2020-07-01, numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamosios padėtį lengvinančios įstatymo nuostatos galioja atgal, teismas vadovaujasi nuo 2020-07-01 įsigaliojusiomis LR BK 75 straipsnio redakcijos nuostatomis.

Spręsdamas klausimą dėl dalies bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, teismas atsižvelgia į tai, kad I. L. nagrinėtinu atveju nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorė, jos vaidmuo nusikalstamai veikiant ties (duomenys neskelbtini) pastatu, (duomenys neskelbtini), buvo pasyvus, kaip stebėtojos, nusikalto būdama jauno amžiaus, jos atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, viso proceso metu ji neneigė savo kaltės ir pasižadėjo nebenusikalsti, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, yra dirbanti, kaip teigė teismui, laukiasi vaiko. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atlikus dalį realios laisvės atėmimo bausmės – 6 mėnesius, likusios bausmės vykdymą atidedant (LR BK 75 str. 3 d.) ir skiriant įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jos elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamosios elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 5 d. 6 p., 8 p., 10 p.)

I. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (3 t., b. l. 135-137).

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis D. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 5 d.), veika baigta. Nusikalstamą veiką D. P. padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, kas LR BK 27 straipsnio prasme pripažįstama nusikaltimų recidyvu (3 t., b. l. 10-26, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Paminėtina ir tai, kad D. P. net du kartus buvo nuteistas ir po šio plėšimo įvykdymo. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 33-37), vykdantis individualią veiklą (3 t., b. l. 31), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 32). Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. P., taip pat atsižvelgia į jo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, į tai, kad jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai A. S. atžvilgiu buvo aktyvūs. Įvertinęs šias aplinkybes bei siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad D. P. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus LR BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bausmių apėmimo būdu subendrintina su 2019-10-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal LR BK 11 straipsnio nuostatas.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas D. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2019-03-12 14.20 val. iki 2019-03-13 15 val. 50 min. (2 paros) (3 t., b. l. 48-49, 86-87).

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., D. P. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2019-10-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.

Kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (3 t., b. l. 83-85).

Kaltinamosios R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei tai, kad nusikalto būdama recidyvistė (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamoji R. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 5 d.). Nusikalstama veika baigta. Bylos duomenimis ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, R. M. nusikalto būdama teista, teistumui neišnykus, kas atitinka LR BK 27 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimų recidyvo sampratą (2 t., b. l. 128-138), praeityje bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 141-142), nedirbanti (2 t., b. l. 139), buvo registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 140). Įvertinęs šias aplinkybes bei siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad R. M. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus LR BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, kas priverstų ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Teismo posėdžio metu kaltinamosios gynėja advokatė prašė taikyti R. M. atžvilgiu LR BK 54 str. 3 d. nuostatas. Šiuo atveju paminėtina, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (LR BK 54 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal LR BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal LR BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi teismas, švelnindamas bausmę LR BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018, 2K-281-942/2018). Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, negu LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo pirmiausia pažymima, kad R. M. pati savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą. Yra nustatyta tik viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino kalta padariusi šį sunkų nusikaltimą ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Todėl skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę kaltinamajai nėra LR BK 62 str. 1 d. ir 2 d. numatytų būtinų sąlygų. Spręsdamas klausimą dėl švelnesnės, negu sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo, taikant LR BK 54 str. 3 d., teismas vadovaujasi galiojančia teismine praktika. Šiuo atveju aukščiau aptartos aplinkybės, charakterizuojančios R. M., tai, kad ji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, yra palyginti jauno amžiaus, dirbanti, negali būti vertinamos kaip dominuojančios, kurios lemtų išskirtinai švelnesnės bausmės, nei numatyta LR BK 180 str. 2 d., paskyrimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji praeityje teista du kartus, šią nusikalstamą veiką įvykdė neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu jai paskirtos bausmės, taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, veiksmų intensyvumą (buvo aktyvi nusikaltimo dalyvė, ne tik smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, bet ir grobė svetimą turtą), įvertina kilusias pasekmes. Aukščiau aptarti duomenys bei tai, kad nėra jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, jog LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, reiškia, kad LR BK 54 str. 3 d. nuostatos R. M. netaikytinos.

LR BK 75 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tuo tarpu LR BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2020-07-01, numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamosios padėtį lengvinančios įstatymo nuostatos galioja atgal, teismas vadovaujasi nuo 2020-07-01 įsigaliojusiomis LR BK 75 straipsnio redakcijos nuostatomis.

Spręsdamas klausimą dėl dalies bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, teismas atsižvelgia į tai, kad R. M. nusikalto būdama palyginti jauno amžiaus, jos atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, viso proceso metu ji neneigė savo kaltės, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, yra dirbanti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atlikus dalį realios laisvės atėmimo bausmės – 6 mėnesius, likusios bausmės vykdymą atidedant (LR BK 75 str. 3 d.) ir skiriant įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jos elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamosios elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 5 d. 5 p., 6 p., 8 p.,10 p.)

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas R. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2019-03-12 9.30 val. iki 2019-03-13 16.20 val. (2 paros) (2 t., b. l. 156-157, 187-188).

Kaltinamajai R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 184-186), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamojo L. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis L. Ž. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Nusikalstamą veiką L. Ž. padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, kas LR BK 27 straipsnio prasme pripažįstama nusikaltimų recidyvu (3 t., b. l. 158-178 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), praeityje buvo baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 181), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nedirbantis (3 t., b. l. 179), šiuo metu dirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 180). Įvertinęs šias aplinkybes bei siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad L. Ž. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus LR BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas kaip artimas sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėja advokatė prašė taikyti L. Ž. atžvilgiu LR BK 54 str. 3 d. nuostatas. Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal LR BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal LR BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, negu LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo pirmiausia pažymima, kad L. Ž. pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą. Nėra nustatyta jokių kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo jis pripažino tik iš dalies. Todėl skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę kaltinamajam nėra LR BK 62 str. 1 d. ir 2 d. numatytų būtinų sąlygų. Spręsdamas klausimą dėl švelnesnės, negu sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo, taikant LR BK 54 str. 3 d., teismas vadovaujasi galiojančia teismine praktika. Šiuo atveju aukščiau aptartos aplinkybės, charakterizuojančios L. Ž., tai, kad jis yra jauno amžiaus, dirbantis, negali būti vertinamos kaip dominuojančios, kurios lemtų išskirtinai švelnesnės bausmės, nei numatyta LR BK 180 str. 1 d., paskyrimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje iš viso teistas jau keturis kartus, šią nusikalstamą veiką įvykdė praėjus palyginti trumpam laiko tarpui po to, kai 2018-10-11 buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikus ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, veiksmų intensyvumą, buvo aktyvus nusikaltimo dalyvis, t. y. smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, įvertina kilusias pasekmes. Aukščiau aptarti duomenys bei tai, kad nėra jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, jog LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, reiškia, kad LR BK 54 str. 3 d. nuostatos L. Ž. netaikytinos.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, teisinį vertinimą. Nagrinėtinu atveju bylos medžiaga liudija, kad L. Ž. šiuo metu iš viso jau yra teistas keturis kartus, šią nusikalstamą veiką įvykdė būdamas tris kartus teistas, praėjus palyginti trumpam laiko tarpui po to, kai 2018-10-11 buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikus ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, apysunkį nusikaltimą pagal LR BK 180 str. 1 d. įvykdė būdamas recidyvistas, vieną kartą (už smurtinio nusikaltimo įvykdymą) buvo nuteistas ir po šio nusikaltimo padarymo, kas itin neigiamai charakterizuoja asmenybę, rodo, kad jis ir toliau nesilaiko įstatymų, ignoruoja tinkamo elgesio normas, o anksčiau taikytos poveikio priemonės, tame tarpe ir LR BK 75 straipsnio nuostatos, nepasiekė savo tikslų ir nesustabdė asmens nuo kitų nusikalstamų veikų darymo. Todėl bausmės vykdymo atidėjimas L. Ž. netaikytinas.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2020-06-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., L. Ž. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2020-06-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.

Kaltinamajam L. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 8-9), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamosios N. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė veikdama bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamoji N. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Nusikalstamą veiką N. V. padarė būdama neteista (4 t., b. l. 16), nebausta administracine tvarka (4 t., b. l. 19), nusikaltimo įvykdymo metu nedirbanti (4 t., b. l. 17), buvo registruota Užimtumo tarnyboje (4 t., b. l. 18). Įvertinęs šias aplinkybes bei siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad N. V., kaip pirmą kartą įvykdžiusiai nusikaltimą, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus LR BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio dydis nustatytinas kiek didesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, kas priverstų ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

LR BK 75 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tuo tarpu LR BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2020-07-01, numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ir sprendimą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2010, 2K-488/2013, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-326-303/2018 ir kt.). Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, teismas atsižvelgia į tai, kad N. V. nusikalto būdama nei karto neteista, byloje nėra duomenų, kad jos atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, be to, nėra ir bausta administracine tvarka. Svarbu paminėti ir tai, kad nusikaltimo, dėl kurio teisiama šioje byloje, įvykdymo metu ji nebuvo aktyvi dalyvė, pati nenaudojo fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, arešto bausmės vykdymą atidedant 8 mėnesių laikotarpiui, taip pat skiriant įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jos elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamosios elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, t. y. įpareigojant nuteistąją visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus (LR BK 75 str. 1 d., 5 d. 5 p., 8 p., 10 p.).

Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 173,87 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam A. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 96-99). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019-07-02 kaltinamasis D. P. su Šiaulių teritorine ligonių kasa sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2671 (1 t., b. l. 111-112), pagal kurią kaltinamasis įsipareigojo 173,87 Eur žalą atlyginti per 8 mėnesius nuo 2019-07-03, pirmąjį mėnesį sumokėdamas 26,87 Eur, kiekvieną kitą mėnesį įmokėdamas po 21,00 Eur į Valstybinės ligonių kasos banko sąskaitą. 2019-10-29 Šiaulių teritorinė ligonių kasa raštu informavo, kad D. P. pagal minėtą sutartį nėra sumokėjęs nei vienos įmokos, todėl sutartis buvo nutraukta, prašė 173,87 Eur pareikštą civilinį ieškinį priteisti iš kaltinamųjų (5 t., b. l. 46). Byloje nustatyta, kad kaltinamieji I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. savo bendrais tyčiniais veiksmais tiesioginę žalą padarė nukentėjusiojo A. S. sveikatai, o Šiaulių teritorinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam A. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 173,87 Eur – priteistina iš kaltinamųjų, priteisiant iš I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. atlyginti lygiomis dalimis po 34,77 euro civilinio ieškovo naudai.

Pagal LR BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis LR BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 60 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 44). Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad 60 Eur žalą sudaro užpuolimo metu pagrobtas mobilaus ryšio telefonas su pinigine.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. S. pateikė 2019-08-10 patikslintą civilinį ieškinį dėl 26000,20 eurų turtinės ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 189-191). Nukentėjusysis nurodė, kad 26000,20 eurų turtinę žalą sudaro pagrobti ir neatgauti daiktai: buto ir namo raktai 4 vnt., 27 eurų vertės, piniginė, 5 eurų vertės, elektroninis pravažiavimo bilietas, 7 eurų vertės, jubiliejinis metalinis 2000 m. laidos 1 doleris, 5 eurų vertės, 78 eurai, 20 Didžiosios Britanijos svarų, 2 vnt. po 1 dolerį, 11 butelių alkoholinių gėrimų, 150 eurų vertės, vestuvinis žiedas, 270 eurų vertės, vestuvinis žiedas, 750 eurų vertės, vestuvinis žiedas su briliantais, 1700 eurų vertės, vyriškas auksinis žiedas, 780 eurų vertės, auksinis pakabukas 750 prabos su emale ir briliantais, 3650 eurų vertės, auksinė grandinėlė – 3150 eurų vertės, sidabro gaminiai apie 3 kg, iš kurių grąžinta apie 400 g, kai sidabro, kuris negrąžintas, vertė 15000 eurų, vaistų pirkimo išlaidos 40,20 eurų sumai, dėl dviejų savaičių nedarbingumo negautos pajamos, kurios sudaro 366 eurus.

Išnagrinėjus bylą buvo nustatyta, kad I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, A. S. padarė turtinę žalą, t. y. kaltinamieji, veikdami nusikalstamai, (duomenys neskelbtini) pastatu, pagrobė iš A. S. 4 vnt. raktų ryšulį, bendros 27 eurų vertės, piniginę, 5 eurų vertės, su joje buvusiais 45 eurais, elektroniniu „(duomenys neskelbtini)” bilietu (kaip teigė nukentėjęs, bilietas kainuoja 7 Eur), mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, bendros 10 eurų vertės. Tai reiškia, kad pagrobti daiktai sudaro 94 Eur turtinę žalą.

Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo sumuštas. Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis A. S. nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo jis turėjo pirkti vaistus, todėl patyrė 40,20 Eur turtinę žalą, pateikė teismui vaistų įsigijimo kvitus (4 t., b. l. 182). Teismas atkreipia dėmesį, kad turtinės žalos samprata suformuluota LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. dėl jo atžvilgiu I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. įvykdyto nusikaltimo buvo paguldytas į ligoninę, lankėsi pas gydytojus, jam buvo išrašyti vaistai, kuriuos jis įsigijo ir taip patyrė išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala atsirado dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, civilinis ieškinys šioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas.

Kaip minėta, pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, žala yra ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki sveikatos sužalojimo ir po jo, skirtumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-102-303/2019). Tokiu atveju svarbu nustatyti A. S. vidutinį darbo užmokestį, kurį nukentėjusysis gaudavo iš darbovietės iki nusikaltimo jo atžvilgiu padarymo. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jis dėl sužalojimų dvi savaites negalėjo eiti į darbą, per tą laiką jis negavo pajamų iš Sodros, nes sužalojimo metu buvo neblaivus, taip pat negavo pajamų ir iš darbovietės, nes nebuvo darbe. Teismui pateiktas darbo užmokesčio priskaitymų pagal darbuotojus žiniaraštis rodo, kad A. S. laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 viso iš darbovietės gavo 8149,10 Eur (5 t., b. l. 99), kas reiškia, jog jo vidutinės mėnesio pajamos 679,09 Eur. Tačiau šiuo atveju paminėtina, kad nors nukentėjusysis parodė, jog jis į darbą negalėjo eiti apie dvi savaites, bet iš darbovietės pateiktas žiniaraštis liudija, kad A. S. nedirbo tik 5 dienas. Dar daugiau, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus raštas (1 t., b. l. 114) rodo, kad A. S. ligos išmoka nebuvo paskirta, nes apdraustajam dėl 2019-02-24 įvykio nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o nuo 2019-02-24 iki 2019-03-01 išduota medicininė pažyma (forma 094/a). Tokie byloje esantys duomenys, t. y. tiek pateiktas žiniaraštis, tiek gautas raštas iš Sodros, patvirtina, jog A. S. į darbą nevyko 5 dienas, kas reiškia, kad taip neteko 169,77 Eur.

Aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis dėl (duomenys neskelbtini) pastatu jo atžvilgiu įvykdytų I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. nusikalstamų veiksmų viso patyrė 303,97 Eur turtinę žalą, kuri solidariai priteistina iš visų kaltinamųjų A. S. naudai.

Kaip nustatyta, kaltinamųjų I. L., D. P., R. M. nusikalstami veiksmai (duomenys neskelbtini) pastatu nesibaigė, jie, tęsdami savo veiką, įsibrovė į A. S. namą ir iš ten pagrobė nukentėjusiojo turtą: 11 vnt. butelių su alkoholiu, kurių bendra vertė 150 eurų, ir juodos spalvos dėžutę su juvelyriniais sidabro gaminiais, bendros 700 eurų vertės. Byloje buvo nustatyta, kad nukentėjusysis dėl pagrobto alkoholio patyrė 150 Eur turtinę žalą. Pasisakant dėl civilinio ieškinio dalies priteisti 15000 eurų, neva šią sumą sudaro pagrobtas ir negrąžintas sidabras, svarbu atkreipti dėmesį, jog ištyrus byloje esančius įrodymus, buvo padaryta išvada, kad iš A. S. namų buvo pagrobtas apie 1 kg sidabrinių dirbinių, kurių vertė 700 Eur. Tyrimo metu suradus dalį sidabro gaminių, nukentėjusiajam buvo grąžinta 361,11 g sidabro. Kas reiškia, jog negrąžinto sidabro kiekis yra 638,89 g. Įvertinus tai, kad 1 kg sidabro gaminių vertė 700 Eur, galima daryti išvadą, jog nukentėjusysis dėl pagrobto ir negrąžinto 638,89 g sidabro patyrė 447,22 Eur turtinę žalą. Todėl teismas sprendžia, kad likusioje dalyje pareikštas A. S. ieškinys, susijęs su prašymu priteisti žalą dėl sidabro gaminių, yra nepagrįstas ir turi būti atmestinas.

Jau minėta, kad teismas negali remtis prielaidomis, todėl byloje neginčijamai nebuvo nustatyta, jog kaltinamieji iš A. S. būtų pagrobę dar ir jubiliejinį metalinį 2000 m. laidos 1 dolerį, 5 eurų vertės, 78 eurus, 20 Didžiosios Britanijos svarų, 2 vnt. po 1 dolerį, vestuvinį žiedą, 270 eurų vertės, vestuvinį žiedą, 750 eurų vertės, vestuvinį žiedą su briliantais, 1700 eurų vertės, vyrišką auksinį žiedą, 780 eurų vertės, auksinį pakabuką 750 prabos su emale ir briliantais, 3650 eurų vertės, auksinę grandinėlę – 3150 eurų vertės. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat pažymint, jog gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys, o šiuo atveju toks ryšys nenustatytas, A. S. civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Aptartos aplinkybės rodo, kad dėl kaltinamųjų I. L., D. P. ir R. M. įsibrovimo į A. S. namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam buvo padaryta 597,22 Eur turtinė žala, todėl ši žala priteistina solidariai iš kaltinamųjų I. L., D. P. ir R. M. A. S. naudai.

Kaip minėta, nukentėjusysis A. S. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 10 000 Eur. Nukentėjusysis 2019-08-10 ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą sudaro tai, jog jis patyrė išgąstį, šoką, skausmą, atsirado nepatogumai, nes sutriko kalba dėl sumušimo, sumažėjo bendravimo galimybės. Teisminio nagrinėjimo metu A. S. taip pat teigė, kad po to, kai buvo sumuštas, jam buvo koma, komoje išbuvo 4-6 valandas, dėl to nelabai ką gali prisiminti ir papasakoti, po įvykio atsibudo ligoninėje, ligoninėje gulėjo maždaug savaitę, paskui dar gerą savaitę gydėsi namuose ambulatoriškai, jam buvo sumušta veido ir pakaušio sritis, smarkiai sumušta krūtinės sritis, dar ir dabar jo veidas yra nesimetriškas, dėl to jo kairė akis yra užkritusi, todėl jam sunku su kaire akimi žiūrėti, nes visą laiką jaučia joje spaudimą, be to, tai mato ir kiti žmonės. Taip pat teigė, kad po įvykio jis smarkiai šveplavo, negalėjo susikalbėti su žmonėmis, bendraudavo kaip išgėręs, 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi pas gydytoją E. G. dėl balso motorikos sutrikimų, dar ir dabar negali normaliai bendrauti su žmonėmis, nes mato, kad jiems sunku suprasti, ką jis kalba, šis sutrikimas yra išlikęs iki šiandienos; taip pat 2019 m. birželio 13 d. kreipėsi į gydytojus, nes jam skaudėjo petį, negalėjo normaliai dirbti, o gydytojai, atlikę tyrimus, pasakė, kad taip gali būti dėl patirto sužalojimo, po šio įvykio vartojo vaistus dėl smegenų veiklos gerinimo, turėjo leistis tam tikrą kursą. Tokie nukentėjusiojo pasisakymai rodo, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susijęs ne tik su jo atžvilgiu panaudotu fiziniu smurtu (duomenys neskelbtini) pastatu, bet ir su įsibrovimu į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini).

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik LR CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Šiuo atveju matyti, kad neturtinė žala buvo padaryta įvykdžius plėšimo nusikaltimą, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. S. sveikata, pagrobtas nukentėjusiojo turtas, tame tarpe ir įsibraunant į jo namus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Nustatant nukentėjusiajam A. S. neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikalstamų veiksmų pobūdį, pavojingumo laipsnį, buvo veikiama tyčiniais veiksmais (jo atžvilgiu I. L., D. P., R. M. įvykdė sunkų nusikaltimą, o L. Ž. ir N. V. įvykdė apysunkį nusikaltimą), pasekmes – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bendrais tyčiniai veiksmais buvo suduota ne mažiau 12 smūgių į įvairias kūno vietas, tame tarpe smūgius suduodant ir į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, be to, pagrobtas turtas, ne tik buvęs nukentėjusiojo rūbų kišenėse, bet ir įsibrovus į nukentėjusiojo namus. Kas rodo, jog dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymą, lankėsi pas gydytojus, vartojo vaistus, bet ir dvasinį sukrėtimą. T. y. 2019-04-17 medicinos dokumentų išrašas patvirtina A. S. nurodytas aplinkybes apie tai, kad po galvos smegenų sutrenkimo skaudėjo galvą, svaigo galva (1 t., b. l. 166-167). Sveikatos sutrikimai užfiksuoti ir 2019-05-22 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo išraše, iš kurio matyti, kad A. S. taikomas medikamentinis gydymas po galvos smegenų sukrėtimo (1 t., b. l. 172). Todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo patyrė neturtinę žalą. Tačiau paminėtina, kad nors teismui buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-08-11 radiologinio tyrimo vertinimas, iš kurio matyti, jog atlikus dešiniojo peties sąnario magnetinio rezonanso topografiją, buvo nustatyti raktikaulio diafizės pakitimai, tačiau medicinos dokumente pažymėta, kad pakitimai atsirado po buvusio lūžio (4 t., b. l. 195). Šiuo atveju iš byloje esančių specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog be galvos smegenų sukrėtimo, nukentėjusiajam buvo padaryti nubrozdinimai ir kraujosruvos, tuo tarpu lūžių nustatyta nebuvo. Dar daugiau, nors nukentėjęs teigė, kad po sumušimo jam sutriko kalba, kalbėdamas užsikerta, kreipėsi į neurologus, tačiau iš 2019-05-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo ir tyrimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, todėl A. S. sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę (1 t., b. l. 92-93).

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Paminėtina, kad nukentėjusysis A. S. patyrė kaltinamųjų pažeminimą, fizinį smurtą, dvasines kančias ir išgyvenimus, buvo pasikėsinta į jo sveikatą ir nuosavybę, be to, kaltinamųjų I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, šio sutrikdymo pasekmės buvo jaučiamos ir praėjus ilgesniam laiko tarpui po nusikaltimo įvykdymo (galvos skausmai ir svaigimas), jaučiamos ir šiuo metu (veido nesimetriškumas, dėl ko yra kairės akies užkritimas, akyje jaučiamas spaudimas, kas apsunkina matymą A. S.). Dar daugiau, po įsibrovimo į nukentėjusiojo namus namo durys buvo paliktos atrakintos net keletą dienų, nukentėjusiajam gulint ligoninėje, į jo namus galėjo nevaržomai patekti ir svetimi asmenys. Be to, nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, pragyvenimo lygį valstybėje, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam solidariai iš kaltinamųjų I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. 2500 Eur neturtinę žalą (dėl nusikalstamų veiksmų (duomenys neskelbtini) pastatu) bei solidariai priteisiant iš kaltinamųjų I. L., D. P., R. M. papildomai 800 Eur neturtinę žalą (dėl įsibrovimo į A. S. namus).

LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis A. S., pareiškęs civilinį ieškinį, be žalos priteisimo taip pat prašė priteisti ir proceso išlaidas, kurios susidarė dėl advokato atstovavimo. Byloje yra šias išlaidas patvirtinantys dokumentai. 2019-08-13 buvo išrašyta sąskaita už teisines paslaugas, iš kurios matyti, kad už teisines paslaugas baudžiamojoje byloje priskaičiuota suma yra 500 eurų (4 t., b. l. 194). Taip pat buvo pateiktas ir pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad pagal šią sąskaitą už teisines paslaugas nukentėjusysis 2019-08-13 apmokėjo 500 Eur (4 t., b. l. 193). Be to, buvo pateiktas 2020-01-07 pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad už teisines paslaugas nukentėjusysis 2020-01-07 apmokėjo 300 Eur (5 t., b. l. 98). Teismas šias 800 Eur išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir šią sumą priteisia lygiomis dalimis iš kaltinamųjų I. L., R. M., D. P., L. Ž. ir N. V. nukentėjusiojo A. S. naudai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-10 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokurorės I. Z.-S. nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį, buvo apribotos I. L. nuosavybės teisės į dalį jai priklausančių piniginių lėšų – 60 eurų, esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant I. L. valdyti, naudotis ir disponuoti šiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis 60 eurų sumoje, leidžiant valdyti, naudoti ir disponuoti šiose bankų sąskaitose esančiomis lėšomis, viršijančioms 60 eurų sumą (4 t., b. l. 74-76). Atsižvelgiant į tai, kad teismas iš dalies patenkino nukentėjusiojo A. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat visiškai patenkino Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir iš I. L. viso nusprendė priteisti 4235,96 Eur žalos atlyginimą, I. L. nustatytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą, pinigines lėšas – 4235,96 Eur, esančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant I. L. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia bankų sąskaitose, kiekvieną mėnesį, laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikant iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, I. L. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinant.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-10 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokurorės I. Z.-S. nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį, buvo apribotos D. P. nuosavybės teisės į dalį jam priklausančių piniginių lėšų – 60 eurų, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant D. P. valdyti, naudotis ir disponuoti šioje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis 60 eurų sumoje, leidžiant valdyti, naudoti ir disponuoti šioje banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, viršijančioms 60 eurų sumą (4 t., b. l. 79-81). Atsižvelgiant į tai, kad teismas iš dalies patenkino nukentėjusiojo A. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat visiškai patenkino Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir iš D. P. viso nusprendė priteisti 4235,96 Eur žalos atlyginimą, D. P. nustatytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą, pinigines lėšas – 4235,96 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant D. P. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį, laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikant iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, D. P. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinant.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-10 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokurorės I. Z.-S. nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį, buvo apribotos R. M. nuosavybės teisės į dalį jai priklausančių piniginių lėšų – 60 eurų, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant R. M. valdyti, naudotis ir disponuoti šioje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis 60 eurų sumoje, leidžiant valdyti, naudoti ir disponuoti šioje banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, viršijančioms 60 eurų sumą (4 t., b. l. 84-86). Atsižvelgiant į tai, kad teismas iš dalies patenkino nukentėjusiojo A. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat visiškai patenkino Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir iš R. M. viso nusprendė priteisti 4235,96 Eur žalos atlyginimą, R. M. nustatytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą, pinigines lėšas – 4235,96 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant R. M. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį, laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikant iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, R. M. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinant.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-10 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokurorės I. Z.-S.nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį, buvo apribotos L. Ž. nuosavybės teisės į dalį jam priklausančių piniginių lėšų – 60 eurų, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant L. Ž. valdyti, naudotis ir disponuoti šioje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis 60 eurų sumoje, leidžiant valdyti, naudoti ir disponuoti šioje banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, viršijančioms 60 eurų sumą (4 t., b. l. 89-91). Atsižvelgiant į tai, kad teismas iš dalies patenkino nukentėjusiojo A. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat visiškai patenkino Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir iš L. Ž. viso nusprendė priteisti 2838,74 Eur žalos atlyginimą, L. Ž. nustatytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą, pinigines lėšas – 2838,74 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant L. Ž. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį, laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikant iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, L. Ž. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinant.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-10 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokurorės I. Z.-S. nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį, buvo apribotos N. V. nuosavybės teisės į dalį jai priklausančių piniginių lėšų – 60 eurų, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant N. V. valdyti, naudotis ir disponuoti šioje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis 60 eurų sumoje, leidžiant valdyti, naudoti ir disponuoti šioje banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, viršijančioms 60 eurų sumą (4 t., b. l. 94-96). Atsižvelgiant į tai, kad teismas iš dalies patenkino nukentėjusiojo A. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat visiškai patenkino Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir iš N. V. viso nusprendė priteisti 2838,74 Eur žalos atlyginimą, N. V. nustatytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą, pinigines lėšas – 2838,74 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant N. V. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį, laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikant iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, N. V. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinant.

Daiktiniai įrodymai - 2019-03-07 įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), paimti daiktai: spynos rakinimo mechanizmas, raktas, daktiloskopinės plokštelės (3 vnt.), įmautė (dėžutėje), polietileninis maišelis (dėžutėje), vokas (dėžutėje), popieriaus lapai (dėžutėje) (5 vnt.), kurie yra saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2019-04-01 kvitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 41), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai - mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir sidabro gaminiai, kurie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2019-04-03 nutarimu buvo grąžinti nukentėjusiajam A. S. (2 t., b. l. 115-117), paliktini neribotai nukentėjusiojo A. S. nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

I. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, iš dalies atidėti I. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatyti 6 (šešių) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, jos pradžią skaičiuojant nuo I. L. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos, ir nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, per šį laikotarpį I. L. įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) bei 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

I. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su 2019-10-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę D. P. paskirti 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą, paskirtą bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią D. P. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2019-03-12 14.20 val. iki 2019-03-13 15 val. 50 min. (dvi paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, D. P. į paskirtos bausmės laiką įskaityti visą atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal 2019-10-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, iš dalies atidėti R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatyti 6 (šešių) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, jos pradžią skaičiuojant nuo R. M. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos, ir nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, per šį laikotarpį R. M. įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) bei 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2019-03-12 9.30 val. iki 2019-03-13 16.20 val. (dvi paras).

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

L. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020-06-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę L. Ž. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. Ž. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, L. Ž. į paskirtos bausmės laiką įskaityti visą atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal 2020-06-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.

L. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

N. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, N. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bei įpareigoti N. V. dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 173,87 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. atlyginti lygiomis dalimis po 34,77 Eur civilinio ieškovo naudai.

Nukentėjusiojo A. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 26000,20 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir A. S. naudai priteisti solidariai iš kaltinamųjų I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. 303,97 Eur turtinę žalą (dėl nusikalstamų veiksmų (duomenys neskelbtini) pastatu) bei solidariai priteisti iš kaltinamųjų I. L., D. P., R. M. 597,22 Eur turtinę žalą (dėl įsibrovimo į A. S. namus). Likusioje dalyje A. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo A. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir A. S. naudai priteisti solidariai iš kaltinamųjų I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. 2500 Eur neturtinę žalą (dėl nusikalstamų veiksmų (duomenys neskelbtini) pastatu) bei solidariai priteisti iš kaltinamųjų I. L., D. P., R. M. 800 Eur neturtinę žalą (dėl įsibrovimo į A. S. namus). Likusioje dalyje A. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Pripažinti A. S. patirtas 800 Eur atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas lygiomis dalimis iš I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V., nukentėjusiojo A. S. naudai sumokant po 160 Eur.

I. L. nustatyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą, pinigines lėšas – 4235,96 Eur, esančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant I. L. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia bankų sąskaitose, kiekvieną mėnesį, laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikant iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, I. L. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinant.

D. P. nustatyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą, pinigines lėšas – 4235,96 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant D. P. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį, laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikant iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, D. P. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinant.

R. M. nustatyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą, pinigines lėšas – 4235,96 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant R. M. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį, laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikant iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, R. M. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinant.

L. Ž. nustatyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą, pinigines lėšas – 2838,74 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant L. Ž. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį, laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikant iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, L. Ž. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinant.

N. V. nustatyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą, pinigines lėšas – 2838,74 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant N. V. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį, laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikant iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, N. V. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinant.

Daiktinius įrodymus - 2019-03-07 įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), paimtus daiktus: spynos rakinimo mechanizmą, raktą, daktiloskopines plokšteles (3 vnt.), įmautę (dėžutėje), polietileninį maišelį (dėžutėje), voką (dėžutėje), popieriaus lapus (dėžutėje) (5 vnt.), kurie yra saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2019-04-01 kvitą (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus – mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir sidabro gaminius, kurie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2019-04-03 nutarimu buvo grąžinti nukentėjusiajam A. S., palikti neribotai nukentėjusiojo A. S. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė