Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad beveik nieko nepamena, viskas vyko seniai, norėtų, kad teismas remtųsi ikiteisminio tyrimo metu surašytais parodymais. Vasario mėn. su D. P. buvo pas R. M., adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, dar buvo L., N., po kurio laiko atėjo nukentėjusysis A. S., prasidėjo muštynės. Nukentėjusiojo nepažįsta. Jis buvo N. ir R. pažįstamas. Kai vartojo alkoholį, A. S. pradėjo kabinėtis prie jos ir R., siūlė eiti pas save, prasidėjo žodinis konfliktas. D., L., R. pradėjo pulti nukentėjusįjį, jie sudavė kelis smūgius. Neprisimena, kas pirmas sudavė smūgį. Ne visi penki sudavė smūgius nukentėjusiajam. Ji nukentėjusiajam nesudavė. Neprisimena, ar D., L., R. sudavė smūgius. Nežino, kiek buvo suduota smūgių. Po suduotų smūgių nukentėjusysis atgal nedavė. Tada išėjo į lauką, L., D. ir R. pradėjo mušti nukentėjusįjį. Lauke ji smūgių nesudavė. N. irgi nukentėjusiajam nesudavė. Ji ir N. stovėjo šalia. Jos buvo viena šalia kitos, 2-3 metrų atstumu nuo muštynių. Muštynės truko labai trumpai. Nematė, kad nukentėjusysis būtų buvęs sužalotas, nes buvo tamsu. Nukentėjusysis pagalbos nesišaukė. Jis buvo nukritęs ant žemės. Smūgių neprisimena. Neprisimena smūgių kojomis, rankomis. Nematė, kad iš nukentėjusiojo būtų paimti daiktai. Matė tik iškritusius raktus. Raktų nukentėjusiajam neatidavė, nežino kodėl. Pasakė, kad yra iškritę raktai. Kažkas juos paėmė. Kitų daiktų nematė. Viskas vyko kieme, nukentėjusysis buvo mušamas lauke, netoli (duomenys neskelbtini), kiemas neapšviestas, šioks toks apšvietimas buvo nuo (duomenys neskelbtini). Raktų rankoje nelaikė. Matė, kad jie buvo ant žemės. Sniego nebuvo. Nepamena, kas pakėlė raktus nuo žemės. Buvo visai šalia nukentėjusiojo. Ji buvo prie durų, o nukentėjusysis buvo mušamas netoli durų, N. buvo šalia jos. N. pasakė, kad tai A. S. raktai. N. irgi matė raktus ant žemės. Nesakė, kad tai nukentėjusiojo raktai, kad einam pas nukentėjusįjį. Tikrai nesakė „davai, einam pas jį“. Kai nuėjo, nukentėjusysis gulėjo ant žemės, nežino, ar buvo sąmoningas. Nekilo mintis pasižiūrėti, ar jis gyvas. Kai paėmė raktus, nukentėjusysis negalėjo priešintis, nes gulėjo ant žemės. Nežino, kas toliau buvo su nukentėjusiuoju. Nežinojo, kad jis buvo komoje. Nežino, kas sudavė smūgius į galvą. Specialisto išvados neskaitė. Nežino, kas sudavė 12 smūgių. Nenorėtų būti sumušta ir palikta komos būsenoje. Kai matė raktus, nukentėjusysis gulėjo ant žemės. Nukentėjusysis liko gulėti ant žemės, o ji, D., R., L., N. išėjo. Ėjo link A. S. namų. N. pasakė, kad ten yra alkoholio, dėl to ėjo link nukentėjusiojo namų. Kažkas paėmė raktus, su jais būtų patekę į nukentėjusiojo namus. N. žinojo, kur gyvena nukentėjusysis. Berods, D. atrakino namų duris. L. su N. į namus nėjo. Ji, D. ir R. nuėjo į namus. Ji buvo prie durų, tiesiog stovėjo. Namie buvo didelis bardakas ir smirdėjo. D. ir R. įėjo į kambarį, nematė, ką jie ten darė. Kambaryje užtruko 5-10 minučių. Visą laiką prabuvo prie durų, laukė, kol jie išeis. Jie pasiėmė alkoholio, gal 4-5 butelius. Neskaičiavo butelių, bet tikrai paėmė ne 12 butelių. Butelius nešė R. su D., juos laikė rankose, maišelio neturėjo. Nežino, kokie tai buvo alkoholiniai gėrimai. Dar išsinešė juodą lagaminą, kuriame buvo sidabras. Matė sidabro gaminius. Ten buvo auskarai, grandinėlės, apyrankės. Ten buvo daug auskarų, daug grandinėlių ir daug apyrankių. Lagaminas buvo pilnas sidabrinių gaminių. Buvo ir žiedų, gal 4-5 žiedai. Ten buvo tiek vyriškų, tiek moteriškų papuošalų. Nebuvo jokio pakabuko. Yra įsitikinusi, kad buvo tik sidabro gaminiai, gerai apžiūrėjo, aukso gaminių nebuvo. Gaminius pasiėmė ji su D., nunešė juos į lombardą, gavo 80 Eur, pinigus pragėrė, pinigais nesidalino. Kai užstatė gaminius, nuėjo pas R., pas ją buvo L., N.. Gaminius užstatė kitos dienos ryte. Nesakė, už kokius pinigus geria. Ji ir D. žinojo, kad papuošalai užstatyti. Nepastebėjo, kad R. būtų dar ką nors išsinešusi. Matė, kaip D. nešė lagaminą. R. irgi matė, ką D. išsinešė. Lagaminą apžiūrėjo vakare. Buvo su D.. Išėjo iš S. namų, paėjo toliau ir apžiūrėjo. Apžiūrint lagaminą, buvo dviese. Jie buvo išsiskirstę. Abu nusprendė užstatyti gaminius. R. matė, kad D. paėmė dėžutę. R. paėmė gėrimus, bet tik 4-5 butelius. Nežino, kokie ten buvo gėrimai. Ji tuos gėrimus gėrė. Ten buvo stiprūs alkoholiniai gėrimai. Gėrė ji, R., D., L. ir N.. Pripažįsta, kad alkoholinius gėrimus suvartojo, šioje apimtyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta. Raktus paliko duryse. Duris paliko uždarytas. Pati matė, kad dėžutėje buvo tik sidabriniai gaminiai, auksinių gaminių nebuvo. Visus gaminius užstatė, o dėžutę išmetė prie turgaus į šiukšliadėžę. Nesitarė su kitais kaltinamaisiais, kaip atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam. N. sakė, kad nukentėjusysis turi alkoholio. Neprisimena, kad būtų sakiusi, jog jis turi ir sidabro. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė. Ji buvo viduje prie durų, koridoriuje. Kambaryje buvo bardakas. Buvo primėtyta maišų, pilna šiukšlių. Matė, kaip R. iš sekcijos ėmė alkoholinius gėrimus. Iš tos vietos, kur ji stovėjo, matėsi kambarys. Lombardas priėmė visus gaminius. Tyrėja ne taip užrašė. Su D. išėjo iki (duomenys neskelbtini) g., po kurio laiko grįžo pas R.. Tuo metu R. buvo viena. Nežino, kur buvo kiti asmenys. Po kurio laiko atėjo L. ir N.. Po muštynių visi išėjo iš R. kiemo, N. žinojo, kur A. S. gyvena. N. parodė, kur reikia pasisukti ir nuėjo tiesiai. Kai visi susitiko, nepasakojo, ką pasiėmė. Kai grįžo pas R., kieme nukentėjusiojo nebebuvo. Grįžo naktį, 2-3 val. D. pasiėmė juodą dėžutę ir du alkoholio butelius. Kitus butelius nešė R. M.. Į (duomenys neskelbtini) g. nusinešė dėžutę ir du butelius alkoholio. D. viską nešė, ji nieko nenešė. Kitą dieną alkoholio pas R. neatsinešė, gėrė iš lombarde gautų pinigų. Nežino, kur kiti alkoholio buteliai. Buvo paimta dėžutė sidabro, alkoholiniai gėrimai, bet ne tiek, kiek nurodyta. Dėžutėje buvo apyrankės, grandinėlės, žiedai. Buvo daug apyrankių, gal 5. Visos grandinėlės buvo sidabrinės. Prabos nežiūrėjo, nusprendė, kad tai buvo sidabriniai gaminiai. Dar buvo grandinėlės, jų neskaičiavo. Auksinių grandinėlių nebuvo. Dar buvo keli maži žiedai, visi buvo moteriški. Buvo gal 3-4 žiedai. Žiedai negalėjo būti auksiniai. Dar buvo keli sidabriniai auskarai, gal 2-3 poros. Daugiau niekas paimta nebuvo. Auksiniai papuošalai tikrai nebuvo paimti. Nežino, ar kiti asmenys galėjo paimti kitus dirbinius iš aukso. Netikrino kitų asmenų kišenių, niekas nepasakojo, kad dar būtų ką nors paėmę. Paėmė gal 5-6 butelius alkoholio, juos paėmė R.. Daugiau nematė, kad kas imtų alkoholinius butelius. Vestuvinių žiedų nematė. Dėžutė buvo kambaryje, kur tiesiai įeinama iš koridoriaus. Kambaryje buvo bardakas. Matė sekciją. Nematė, iš kur buvo paimta dėžutė. Nematė, kad dirbiniai būtų su brangiais akmenimis. Neturi supratimo, kur brangus metalas ar brangus akmuo. Nemano, kad tarp paimtų gaminių buvo brangių, nes ten buvo tik sidabras. Nematė, kiek gaminių surasta lombarde. Nežino, ar lombardas pardavė gaminius. Pakabukų nematė. Dėžutę paėmė D.. Jis ją įsidėjo į tašę. Dėžutę pamatė už poros valandų. Visą laiką buvo kartu. Kai atidarė dėžutę, buvo dviese, ji ir D.. Nematė, ką paėmė D.. Po kurio laiko D. pasakė, kad paėmė piniginę, kurioje buvo šiek tiek pinigų. Nemano, kad D. būtų galėjęs jai nepasakyti, kad paėmė dar kažką, ne tik dėžutę. Jai iš gaminių niekas neatiteko. Į lombardą nunešė visą krūvą, ten pasvėrė ir sumokėjo 80 Eur. Nežino, koks buvo svoris. Į lombardą pridavė vyriškas grandinėles, kelias moteriškas grandinėles, apyrankes, kelis žiedus ir auskarus. Gaminius, kurių iš jų nepaėmė, su visa dėže išmetė į šiukšliadėžę. Ten liko keli gaminiai. Ji pati išmetė tą dėžutę. Lombarde sakė, kad gaminių svoris per mažas, tai jų net nesvėrė. Lombarde klausė, iš kur gaminiai, sakė, kad čia jos ir jų nebenaudoja. Neprašė pateikti dokumentų. Gaminius pridavė, nes reikėjo pinigų. Pinigus pragėrė. Gaminius pardavė kitą dieną, o paimtus alkoholio butelius išgėrė prieš tai. Nematė, kad D. būtų paėmęs telefoną. Apie telefoną sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Su N. V. nebendrauja. Ji pasakė taip, kaip buvo. Išgertas alkoholis netrukdo atsiminti aplinkybių. Yra tikra, kad visi 5 išėjo iš R. namų. Visi nuėjo pakalne žemyn, trise ėjo iš paskos N. ir L.. Negirdėjo, kad N., L. norėtų eiti namo. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi. Nukentėjusiojo mėgino atsipašyti, bet neturėjo kontaktų. Dabar atsiprašo nukentėjusiojo. Labai gailisi dėl to, kas nutiko. Gali atlyginti žalą už sidabrinius gaminius, tuos 80 Eur, kuriuos gavo lombarde. Kitų daiktų neėmė. Nesutinka su 10000 Eur dydžio neturtine žala. Nukentėjusiojo nemušė, neėmė raktų, piniginių, telefonų. Sutiktų, jei neturtinė žala būtų 300 Eur. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jo nemušė. Nesiėmė veiksmų jam padėti. Buvo išgėrusi. Jos elgesiui įtakos turėjo girtumas, blaivi nebūtų taip pasielgusi.

Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įėjo į namą, paėmė dėžutę su sidabru, daugiausiai 4 butelius degtinės. Auksas yra nerealus dalykas, nes jo nebuvo. Kambaryje buvo didelis bardakas. Nukentėjusiojo brolis matė, kaip jie išėjo iš namo, tai tegul klausia jo, ką jie išnešė, nes brolis matė. Nepamena, kada viskas vyko. Gali būti, kad 2019-02-24. Buvo tamsus vakaras. (duomenys neskelbtini) g. buvo jis, R., L., nukentėjusysis, N., visi vartojo alkoholį. Nukentėjusysis kaip visada, kai girtas, būna agresyvus. Prašė jo išeiti, bet nepaklausė, pradėjo žaisti su savo ginklu. Jis išėjo į lauką ir už tai gavo. Kai matė, kad moteris atėjo su antra puse, tai kam reikėjo prie jų kabinėtis. Nukentėjusysis išsitraukė ginklą, išėjo į lauką, gavo į galvą. Jis buvo sąmoningas, galėjo atsikelti ir nueiti. Jis jam trenkė, nes užgauliojo jo sugyventinę. Trenkė jam kumščiu į galvos sritį. Po vieno smūgio nukentėjusysis krito. Kai nukrito, iškrito piniginė, o telefoną ištraukė. Piniginė gulėjo ant žemės. Piniginę ir telefoną išmetė. Telefonas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Piniginę, telefoną ėmė iš instinkto. Piniginė buvo juodos spalvos. Viduje buvo keli eurai, pinigus pasiėmė, o piniginę išmetė. Neprisimena, kiek buvo pinigų. Tikrai nebuvo 78 Eur, daugiausiai galėjo būti 25 Eur. Gerai apžiūrėjo piniginę, nebuvo toks girtas. Iš piniginės pasiėmė visus pinigus. Nežino, ar kas nors matė, kad pasiėmė pinigus. Piniginę išmetė ant (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad piniginės vertė 5 Eur. Nematė, kad piniginėje būtų kortelės, dokumentai. Galėjo būti asmens tapatybės kortelė, nuolaidų kortelės, elektroninis autobuso bilietas. Užsienio valiutos nebuvo, tik eurai. Neprisimena, kaip buvo su raktais, ar jis juos turėjo, ar jam juos kas nors padavė. Neprisimena, kas kalbėjo apie tai, kad eitų į namą. Gal ir galėjo būti, kad nukentėjusiajam buvo suduota daugiau smūgių, jis sudavė tik vieną smūgį. Matė, kad guli sąmoningas, žiūrėjo į jį. Paėjo nuo nukentėjusiojo 1,5 metro, nusisuko ir nematė, kas vyksta toliau. Kalba apie ėjimą į namus buvo tada, kai jis turėjo raktus. Kaip pas jį atsirado raktai, neprisimena. Į namą ėjo su R. ir I. . Jis atrakino duris, raktus paliko duryse. Gal R. įėjo kartu su juo. Įėjo į kambarį, uždegė šviesą, pamatė butelius. Paėmė 3-5 butelius, juos išsinešė rankose. Dėžutę pamatė sekcijos stalčiuje. Tai buvo juodos spalvos dėžutė. Pažiūrėjo, kas joje, matė, kad ten tik sidabras. Daugiau jokių dirbinių nematė. Nematė, ką darė I.. R. irgi nematė, nes apžiūrėjo sidabrą. Jos nieko paimti negalėjo, nes nebuvo ką imti. Nėra ekspertas, bet žino, kiek kas kainuoja. Jei būtų matęs auksinius dirbinius, būtų paėmęs ir pripažinęs. Dėžutėje buvo žiedai, apyrankės, grandinėlės, auskarai. Gal ir buvo vestuviniai žiedai, nežino. Žiedų su briliantais nebuvo. Dar buvo kelios grandinėlės ant rankos, kaklo. Grandinėlės buvo ir vyriškos, ir moteriškos. Dar buvo gal 8 poros auskarų. Dar gal buvo kažkokios sidabrinės sagos. Skiria baltą auksą ir sidabrą. Ant kiekvieno dirbinio buvo užkabintos kainos, viskas dar buvo pirkta litais. Pakabukų lyg nebuvo. Gaminius apžiūrėjo vienas. Dėžutę užsikišo už striukės, o butelius paėmė į rankas. Paėmė 3-4 butelius. Nematė, kad R., I. būtų ką nors paėmusios. Pats paragino jas išeiti. Išėjo į (duomenys neskelbtini) g. namo neužrakino, raktus paliko duryse. Išeidami iš namo, prie vartelių sutiko nukentėjusiojo brolį. Jis nieko neklausė. Nepažįsta nukentėjusiojo brolio. Kažkas sakė, kad brolis gyvena garaže. Ėjo į namus. Ėjo su I.. Nežino, kur išėjo R.. Alkoholinius gėrimus išgėrė tą pačią naktį. Lyg susibėgo pas R.. Gal kiti numanė, iš kur tie buteliai. Dėžutę paliko namuose. R., I. turbūt dėžutės nematė. Kitą dieną su I. apžiūrėjo dėžutę, palaukė vieną dieną ir nešė į lombardą, nes reikėjo pinigų. Lombardas buvo bulvare, adreso nežino. Gaminius nunešė I.. Sunkiausius gaminius pasvėrė, o kitus grąžino, grąžintus gaminius išmetė. Ten buvo 5-6 raktai. Sutinka, kad jų vertė 27 Eur. Sutinka, kad telefonas su kortele buvo 10 Eur vertės. Nesutinka su nukentėjusiajam padarytu sveikatos sutrikdymu. Įvykio metu vilkėjo džinsus, striukę. Neprisimena, su kokia striuke buvo. Toje pačioje vietoje, kur buvo sumuštas nukentėjusysis, apžiūrėjo ir išmetė piniginę, telefoną. Juos numetė ant (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam sudavė ranka į galvos sritį. Neprisimena, ar jam kas nors padavė raktus, ar juos pats pasiėmė. Neprisimena, kas pasiūlė eiti į nukentėjusiojo namą. Tame name buvo pirmą kartą. Neprisimena, kas rodė kelią. Eidamas į namą, nukentėjusiojo brolio nesutiko. Kambaryje įjungė šviesą. Išeinant išjungė šviesą, uždarė duris, jų neužrakino, raktus paliko duryse. Po valandos susirinko pas R.. Iki einant pas R., dar nuėjo į namus, ten paliko dėžutę. Pas R. nusinešė visus butelius. Lyg gėrė keturiese: L., R., I., jis. Neprisimena, ar prie jų kas nors prisijungė. Nežino, kokiu tikslu nukentėjusysis atėjo pas R.. Jis atsinešė maisto, brendžio butelį. Nežino, kas taip sužalojo nukentėjusįjį, kas jam sudavė kitus smūgius. Kai ėmė telefoną, jis buvo kišenėje. Kai ėmė telefoną, nukentėjusysis nesipriešino, bet žiūrėjo į jį. Nieko negali pasakyti, iš kur tie sumušimai. Jis jam trenkė vieną kartą. Norėjo patekti į namus, kad ką nors išnešti. Nežino, ar nukentėjusysis galėjo jam priešintis, gal ir galėjo, bet nesipriešino. Telefoną išmetė, tai nukentėjusysis negalėjo išsikviesti pagalbos. Butelius nešė rankose. Kitos kaltinamosios gal matė, ką nešė, nežino. Asmuo, sutiktas jiems išeinant, matė jo rankose butelius. Išeidami iš namo nieko nesitarė. Telefonu susitarė vėl susitikti, gerti alkoholinius gėrimus. Nukentėjusįjį pažinojo apie 8 mėn. Nežinojo, kad jis dirbo pas juvelyrą. Gal ikiteisminio tyrimo metu suklydo, kai sakė, kad nukentėjusįjį mušė L. ir R.. Šiandien sako tiesą, nes geriau prisimena aplinkybes. Neprisimena, ar ėjo pas nukentėjusįjį dėl alkoholio. Nežino, ar N. kilo mintis nueiti į nukentėjusiojo namus. Neprisimena, ar pats pasiėmė raktus, ar jam juos padavė. Nežino, ar ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes. Nepamena, kad būtų sakęs, jog R. rado juodą dėžutę. Puikiai prisimena, kad jis pats rado dėžutę, ją ir pasiėmė. Tyrėja gal ne taip suprato. Neskaitė apklausos protokolų, po jais pasirašė. Liepos mėn. nebuvo suimtas, pats atvyko į apklausą. Neturėjo tikslo ką nors apkalbėti. Nežino, kaip nurodytos aplinkybės atsidūrė protokole. Šiandien geriau viską prisimena, dėl to jo parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Šiai dienai sako taip, kaip buvo. Neprisimena, kaip raktai atsidūrė pas jį. Jis paėmė dėžutę. Nežino, ar tyrėja užrašė klaidingai. Šiai dienai sidabras beveik nieko nevertas, čia jo nuomonė. Iki suėmimo jo pajamos buvo apie 1000 Eur, dirbo. Neperka sidabro, bet yra draugų, kurie užsiima tokiais dalykais. Sutinka su Ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Tarėsi, kad sumokės visą sumą dalimis, bet jam paskambino, pasakė, kad nutraukė sutartį, teismas spręs dėl civilinio ieškinio atlyginimo. Tai nėra didelė suma, dėl to sutinka ją sumokėti. Su 26 020 Eur turtine žala nesutinka, nes tai nereali suma. Sutinka su 700-800 Eur turtine žala. Su 10 000 Eur neturtine žala nesutinka. Gal kažkokią neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė, gal daugiausiai iki 1000 Eur. Su nukentėjusiuoju dirbo viename darbe. Kai išgeria alkoholio, nukentėjusysis yra neprognozuojamas. Tą girdėjo ne iš vieno žmogaus. Dirbo prie baldų. Jis klijavo poroloną. Konfliktas prasidėjo, kai jis pradėjo priekabiauti prie jo sugyventinės I. L.. Tarp jo ir I. yra tvirtas ryšys. Konfliktas kilo nukentėjusiojo iniciatyva. Prašė jo išeiti, bet nepakluso, išsitraukė ginklą. Jis sudavė vieną smūgį. 4 buteliai alkoholinių gėrimų ir sidabro gaminiai gali sudaryti 700-800 Eur. Viską pripažįsta, ką jis padarė, bet dėl auksinių dirbinių neprisipažįsta. Natūralu, kad nukentėjęs asmuo pasakys, jog pavogė daugiau daiktų, nei paimta iš tiesų, kad atsilygintų žalą. Mano, kad nukentėjusysis sako netiesą. Kodėl lombarde nerasti aukso dirbiniai. Kodėl niekas netyrė, kur kas name buvo. Niekas jam nesiūlė atlikti parodymų patikrinimo įvykio vietoje. Gailisi dėl to, ką padarė. Nepripažįsta 12 smūgių. Neprisimena, ar išgertuvių metu buvo N.. Kai vyko muštynės, ji kažkur buvo, bet stovėjo toliau. Ji į namą nėjo. Nematė, kad L. Ž. būtų sudavęs smūgių, jis į namą nėjo. Su I. nesitarė sumušti nukentėjusiojo. Su R. nieko nesitarė. Neprisimena, kada kilo mintis apiplėšti nukentėjusįjį. Ne iš karto ištraukė telefoną, piniginę, gal po 1-2 min., kai nukentėjusysis nukrito. Nematė, ką kiti asmenys darė per tą laiką. Niekas nesitarė eiti į namą, viskas buvo ekspromtu. Nenori atsakyti, ar yra teistas. Visą laiką teisiasi už dyką. Jo vaikystė buvo sunki, dėl to šiandien trečią kartą yra teisiamas už plėšimą. Neatsiprašė nukentėjusiojo, gali dabar atsiprašyti.

Kaltinamoji R. M. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kurį laiką ilgai gėrė. Kažkurį rytą pasikvietė L. ir N., po to atėjo D. su I.. Nežino, kaip atsirado S.. Jis telefonu kalbėjosi su jos uošviene, įsiveržė pas ją, trenkė su lazda jai per kojas. Išėjo, po to vėl grįžo su buteliu ir ginklu. Dar atsinešė šašlykų. Po kurio laiko jis išsitraukė šautuvą. L. su N. išėjo į lauką, kad palydėtų N. namo. Visi išėjo į lauką. Nelabai ką prisimena, nes ilgą laiką buvo gėrusi. S. viduje buvo sudavęs I. per veidą. Lauke nukentėjusiajam spyrė į kojas. Ji įspyrė stovinčiam nukentėjusiajam. Gal ir gulinčiam įspyrė. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, nes gal D. jam sudavė, nematė, neprisimena. Buvo labai girta, daug neprisimena. Jų tarpe blaivių asmenų nebuvo. Nematė, kad nukentėjusysis būtų sužalotas. Viskas vyko prie jos namų. Nematė, kaip nukentėjusysis pasišalino iš tos vietos, nes jie išėjo į jo namą. Apie telefoną, piniginę išgirdo pas tyrėją. Pats nukentėjusysis sakė adresą, siūlė jai ir I. eiti pas jį. Iš dalies sutinka su padarytu sveikatos sužalojimu. Gal ir spyrė nukentėjusiajam į galvą, nes jis užsipuolė su lazda, po to priekabiavo. Spyrė 2-4 kartus. L. su N. jau buvo išėję. Trise galėjo suduoti 12 smūgių. Kai ji spyrė, D. buvo netoli. Nematė, kaip D. kraustė kišenes. I. parodymai neteisingi, nes N. su L. buvo išėję, lydėjo N. namo. Ji parodė, kur gyvena nukentėjusysis. Anksčiau nukentėjusysis buvo pasakęs savo adresą. Nežino, kodėl tai neužfiksuota ikiteisminio tyrimo metu. Su I. yra susipykusios nuo vasario mėn., tai gali ją apkalbėti. Nėra turėjusi reikalų su melagingais parodymais. Šiandien teisme nei trupučio nemeluoja. Nukentėjusįjį paliko gulintį, jis buvo sąmoningas. Pamena, kad ėjo gatve į jo namą. D. atrakino duris. Gal ji jam padavė raktus, kurie mėtėsi ant žemės. Pirmas į namą įėjo D., iš paskos ėjo ji, po to I.. I. irgi buvo įėjusi į vidų. Ji su I. stovėjo, D. parodė, kur yra buteliai, paėmė 2 butelius, vyno ir likerio. I. paėmė kažką iš alkoholinių gėrimų, bet nematė kokių. D. paėmė lagaminėlį. Nematė, kas buvo lagaminėlyje. Ji lagaminėlio nerado, D. parodė, kur yra alkoholis ir viskas. Netikrino baldų stalčių. Matė, kad D. turi lagaminėlį, bet nematė, kas buvo viduje. Neklausė jo, kas viduje, nes jis pastoviai gėrė. Išėjo lauk. D. iškvietė taksi, nuvyko iki kebabinės, po to ją parvežė namo. Su nukentėjusiojo broliu nebendravo, tik pasisveikino. Brolis neklausė, ką jie ten veikia. Nematė, kas buvo su raktais, kur jie dingo. Einant į namą, raktai buvo D. rankose, nematė, kur juos padėjo. Išėjo iš namo, D. paprašė vaikino iškviesti taksi, padavė 10 Eur. Sėdo į taksi, nuvažiavo iki kebabinės nusipirkti koldūnų, po to ją parvežė namo. Kitą dieną susitiko, vėl gėrė. Jis tų dviejų butelių jau nebeturėjo. Kažkuris, I. arba D., atsinešė alkoholio. Galėjo būti tie patys buteliai. Nekalbėjo, kas ką darė. Iš tyrėjos sužinojo, kad dirbiniai nunešti į lombardą. Iki įvykio yra buvusi nukentėjusiojo kieme. Žinojo, kur jis gyvena. Neatsimena, kad būtų padavusi raktus D., kaip sako I.. Niekas garsiai neįvardino, kad tie raktai nuo nukentėjusiojo namo. Neprisimena, kas pasakė, kad eitų pas nukentėjusįjį. Įvykio metu buvo su ilga striuke, butelius užsikišo už striukės. I. lyg buvo su rankine. D. butelius nešėsi rankose. Prie kebabinės ji su I. laukė taksi, o D. nuėjo iki kebabinės. Lagaminėlis irgi buvo taksi. D. sėdėjo priekyje. Tą pačią naktį pas ją niekas nebuvo grįžęs. Gerai prisimena. Išgertuvės tęsėsi ryte. Į jo namus ėjo dėl alkoholio. Nukentėjęs sutikimo nedavė. Supranta, kad neteisėtai pateko į jo namus, kad apiplėšė asmenį. Nepripažįsta dėl dirbinių, kurių nematė. Jai nebuvo svarbu, ką D. paima. Jai užteko dviejų butelių. Jai nebuvo svarbu, ką pasiims kiti kaltinamieji. Jai buvo svarbu, ar nukentėjusiajam bus viskas gerai. Kai grįžo namo, jo jau ten nebebuvo. Kitą dieną domėjosi, kur nukentėjusysis, žinojo, kad jis ligoninėje. Atsiprašė nukentėjusiojo pas tyrėją ir po teismo. Visi kaltinamieji buvo lauke. Neprisimena, ar fizinio smurto metu kuris nors kaltinamasis bandė ginti nukentėjusįjį. Kai nukentėjusysis išsitraukė ginklą, N. su L. išėjo namo. Kai jie išėjo namo, ji jau turbūt buvo jam spyrusi. Po 8 val. N. su L. išėjo namo. Negali pasakyti, ar jie matė žalojamą ar sužalotą nukentėjusįjį. N. prieš išeidama namo nieko nesiūlė. Nematė, kad L. Ž. būtų sudavęs nukentėjusiajam, bet gali būti, kad L. sudavė vieną kartą. Nežino, kiek buvo raktų. Raktai buvo vienoje vietoje, viename ryšulyje. Pripažįsta, kad dėl jos smūgių galėjo būti sužalotas nukentėjusysis. Gailisi. Sutinka su Teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos nesutinka, nes paėmė tik du butelius. Su neturtine žala visiškai nesutinka. Nukentėjusiajam buvo nepatogumai, fizinis skausmas, jis prarado turtą. Jis turi teisę prašyti atlyginti žalą. Mano, kad 10000 Eur yra per daug. Nenorėtų būti tokioje situacijoje. Neįsivaizduoja, kaip vertintų savo patirtus išgyvenimus. Dėl sumos palieka spręsti teismui. Blogai padarė. Prašo sumažinti neturtinę žalą. Sutinka, kad išnešė du butelius, dėl kitų daiktų nesutinka. Dėžutės neėmė. Sutinka, kad ji buvo paimta. Pripažįsta savo kaltę šioje dalyje. Nesutinka, kad jos vertė 700 Eur. Gali būti, kad buvo paimta 11 butelių alkoholio. Nukentėjusysis buvo atsimerkęs, todėl mano, kad jis buvo sąmoningas. Namo grįžo po 45 minučių. Būdama blaivi taip pasielgusi nebūtų, jos veiksmams įtakos turėjo girtumas.

Kaltinamasis L. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad viskas vyko vasario mėn. pabaigoje. Visi susirinko (duomenys neskelbtini), ten buvo R. ir N.. Atėjo uošvienė. Uošvienė paskambino A. S., koliojosi. A. S. atbėgo su lazda, trenkė R. M., po to trenkė jam ir išėjo. Antrą kartą atėjo su šašlykais ir alkoholiu. Pradėjo kabinėtis ir vėl išėjo. Po to vėl grįžo su ginklu. Išsivedė jį į lauką pasikalbėti. Trenkė jam ir išėjo namo. Pirmas ėjo nukentėjusysis, po to jis. Visi kiti irgi ėjo iš paskos. Jis sudavė vieną kartą, nematė, kad kiti būtų sudavę. Nukentėjusysis nugriuvo. Jį pasikvietė N., ir jie išėjo. Kiti kaltinamieji liko kieme, nematė, kas ką darė. Jis pagalbos nekvietė, N. irgi nekvietė. Nežinojo, kas vyko toliau, sužinojo tik tada, kai perskaitė kaltinamąjį aktą. Kitą dieną vėl visi susitiko, „taisė sveikatą“. Nežino, kas atsinešė alkoholio. Kai jis atėjo, alkoholio jau buvo. Kalbėjo tik apie tą įvykį, kai nukentėjusysis atbėgo su lazda. Nesidomėjo, kaip viskas baigėsi, nes buvo prasta sveikata. Kai sudavė nukentėjusiajam, buvo išgėręs. Jo elgesiui turėjo įtakos girtumas. Kad trenkė moteriai, siūlė nepadorius dalykus, tai gal ir blaivus už tai jam būtų trenkęs. R. dėl jai padarytų sužalojimų į policiją nesikreipė. Trenkė tik vieną smūgį, nežino, kas nutiko po to. Kai jį apklausinėjo, paėmė neblaivų iš R. namų. Kiek suprato, jį apklausė įtariamuoju, gali būti, kad apklausė specialiojo liudytojo statusu. Sakė netiesą, nes norėjo kaip geriau kitiems. Tyrėja įtikino sakyti tiesą. Pirmą kartą sakė, kad niekas nemušė. Sakė, kad kelias dienas buvo pas R., tiksliai datos neprisiminė. Kai apklausinėjo įtariamuoju, sakė tiesą, galima vadovautis tais parodymais. Nematė, kas paėmė nukentėjusiojo daiktus, nes po smūgio su N. išėjo. Kai kiti mušė nukentėjusįjį, ėjo link N., todėl nematė. N. pirma buvo prie namo kampo, gal 4-5 metrai nuo muštynių vietos. Jis sutrenkė vieną smūgį ir ėjo link N. . Su D., I. dažnai nebendrauja. Nežino, kokia jų finansinė padėtis. Tą kartą jie pinigų turėjo, nors įprastai neturi. Nesidomėjo, iš kur pas juos pinigai. Nukentėjusiojo atsiprašė po pirmo teismo posėdžio. Tikisi, kad jis atleido. Gailisi. Nedirba, bet jau tuoj turėtų įsidarbinti. N. negalėjo suprasti, kad ruošiasi mušti nukentėjusįjį. Dėl moralinės žalos nesutinka, prašo skirti mažiau. Dėl turtinės žalos visai nesutinka, nes jis ten nebuvo. Apie piniginę, telefoną nieko nežino, jų nematė, taip pat nematė, kas kokius smūgius sudavė. Apie raktus irgi nieko nežino. Nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo.

Kaltinamoji N. V. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir paaiškino, kad sėdėjo pas R., atėjo A. S., trenkė R.. Atėjo L., ji išlėkė paduoti raktus draugui. Jo draugas įsisodino A. S. į mašiną, nuvežė jį link namų, paaiškino, kad nekeltų problemų. Toliau ramiai sėdėjo pas R.. A. S., pradėjo prašyti jo išeiti. Išėjo, bet vėl grįžo su buteliu, šašlykais. Kažkuri moteris su negalia trenkė A., tada jis pradėjo įžeidinėti R., I.. Pradėjo aiškinti, kad nesikabinėtų prie I.. Įvyko žodinis konfliktas, D. sušuko, kad A. turi ginklą. Kai išgirdo, kad jis turi ginklą, pati pirma pasišalino iš buto, išsigando, kad yra ginklas, nuėjo prie namo kampo, nuo ten, kur stovėjo, buvo 5-6 metrai. Paprašė L., kad ją palydėtų namo. L. palydėjo ją namo, iki jos namų yra 4 min., ir nuėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Nematė, kad L. ką nors būtų daręs, nes kieme buvo labai tamsu. Nesimatė, kas vyksta kieme, nes buvo visiška tamsa. Kitą dieną buvo pas R., alkoholio nevartojo, klausė, kaip viskas pasibaigė, bet su jais buvo neįmanoma susikalbėti, tai išėjo namo, kitą dieną buvo kalbama apie tai, kad nukentėjusysis atsinešė ginklą, negana to, kad prieš tai atėjo su lazda. Po 3-4 dienų jai paskambino A., pasakė, kad gulėjo ligoninėje. Jis galvojo, kad jam buvo priepuolis, kad kieme nukrito. Gerai pažįsta nukentėjusįjį. Pas jį yra buvusi 4-5 kartus. Nesakė, kad tai nukentėjusiojo raktai. Nematė nei vieno suduoto smūgio. Nematė, kur stovėjo I.. Pamatė, kad link jos ateina L.. Pirminiuose parodymuose buvo pasakyta, kad ji kartu ėjo į namą, tai nežino, ką I. pasakoja. Kažkada su I. bendraudavo, padėdavo jiems, nes turi du mažus vaikus. Reikia klausti I., kodėl ji davė tokius parodymus. Šiai dienai su I. nebendrauja, konfliktų nėra. Tarp jų santykiai niekada nebuvo labai draugiški. I. neturi tikslo ją apkalbėti. Nežino, kodėl I. pasakė, kad ji nurodė, jog pas A. S. yra alkoholio. Šiandien L. pasakė, kad ji visko nematė, o dėl to, ką jis pasakė anksčiau, ji negali atsakyti. Ji pasakė, kaip buvo. Su L. sutaria gerai. Iš pradžių buvo kaip liudytoja, nežino, kodėl patapo kaltinamąja. Ji žino, kaip buvo. Už I. parodymus atsakyti negali, kaip ji galėjo parodyti, kur nukentėjusiojo namas, jei su L. išėjo namo. Su nukentėjusiuoju bendrauja apie 2 metus. Pilnai atsimena visas aplinkybes. Buvo išgėrusi, bet ne girta. Kitą dieną su jais negėrė. Atėjo su vaiku, po to išėjo į parduotuvę. Nemano, kad R. ką nors atsimena iš tos dienos įvykių, nes visi buvo tiek girti, kad nebuvo galima susikalbėti.

Nukentėjusysis A. S. teisme parodė, kad dienos metu gavo skambutį iš nežinomo telefono numerio, bet atsiliepęs iš balso pažino, kad skambino kaltinamoji R. M. ir ji tada jį iškoneveikė. Po šio skambučio jis labai susijaudino, kadangi jo vaikai plaukioja jūroje ir nelaimės atveju jie jam skambina iš laivo telefono numerio per palydovą, nes laive nebūna ryšio. Todėl po šio skambučio iš nežinomo telefono numerio buvo labai susijaudinęs. 2018 m. gruodžio mėnesį buvo gavęs skambutį iš nežinomo numerio, kai atsiliepė, visokiais būdais buvo gąsdinamas. Kitas skambutis iš nežinomo numerio buvo 2019 m. sausio 23 d., datą gerai pamena, nes buvo jo dėdės mirties metinės, šio skambučio metu taip pat buvo gąsdinamas, po to vasario 24 d. ir vėl paskambino. Todėl po paskutinio skambučio iš nežinomo telefono numerio buvo labai susinervinęs ir pasiėmęs guminės šlangos galą nuėjo pas R. M., sudavė jai iš guminės šlangos kelis kartus per sėdmenis, nenorėjo taikyti į jos veidą. Tada jis su ja sėdėjo, po kiek laiko atvažiavo žmogus, kad parvežtų jį namo. Jis pagalvojo, kad negražiai pasielgė su R. M., dėl to iškepė šašlykų, pasiėmė viskio butelį ir nuėjo jos atsiprašyti. Atėjęs pas R. M., ten rado kaltinamuosius I. L. ir D. P.. Šašlykus ir viskį padėjo ant stalo, nepastebėjo, jog šie trys prieš tai minėti kaltinamieji būtų vartoję alkoholį iš vakaro ar prieš jam ateinant. Tada jis prisėdo prie jų, tik dar paklausė D. P., kodėl jis, išeidamas iš darbo, negrąžino žmonėms skolų, tikriausiai dėl to jis ant jo labai supyko. Daugiau dėl komos, kurią patyrė dėl sužalojimų, nelabai ką gali prisiminti ir papasakoti, tik tiek, kad atsibudo ligoninėje, komoje išbuvęs 4-6 valandas. Kai antrą kartą atėjo pas R. M. į namus, kitame kambaryje buvo L. Ž., todėl jis jo gerai nematė, daugiau dar buvo D. P. ir jo sugyventinė I. L., pradžioje jis nepažinojo I. L., tik vėliau suprato, kad ji D. P. sugyventinė, taip pat buvo N. V. ir R. M.. Jis ir prieš tai minėti kaltinamieji gėrė jo atsineštą viskį bei valgė jo atsineštus šašlykus, tik jis gėrė labai mažai, kadangi kitą dieną jam reikėjo į darbą, o kiti kaltinamieji toliau vartojo alkoholį. Kai jis atėjo su vaišėmis, jam neatrodė, kad kaltinamieji buvo neblaivūs, pats prieš ateidamas dienos bėgyje buvo truputį išgėręs. Su kaltinamaisiais sėdėjo ir vaišinosi kokį gerą pusvalandį. Kai jis nuėjo pas R. M., buvo sekmadienis, vasario 24 d., buvo jau sutemę, tarp 6-7 valandos vakaro. Jis nepamena tokių dalykų, kad būdamas R. M. namuose įvykio vakarą bandė stotis ir eiti namo, galvojo, kad jį sumušė kambaryje. Nematė, kas jį sumušė, tik pamena, kad jam už nugaros stovėjo D. P.. Būtų daugiau prisiminęs, jei nebūtų patyręs komos. Jam buvo sumušta veido ir pakaušio sritis, smarkiai sumušta krūtinės sritis, dar ir dabar jo veidas yra nesimetriškas, dėl to jo kairė akis yra užkritusi, todėl jam su kaire akimi sunku žiūrėti, nes visą laiką jaučia joje spaudimą. Ligoninėje gulėjo maždaug savaitę. Nežino, koks žmogus įvykio vakarą jam iškvietė pagalbą. Kai buvo išleistas iš ligoninės, dar gerą savaitę namuose gydėsi ambulatoriškai. Viso po dviejų savaičių galėjo eiti į darbą, kadangi jam reikėjo pinigų, nes jo pajamos mažos. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynai surado jo buvusią žmoną, jai paskambino ir pasakė, kad jo namo durys yra atidarytos. Jam būnant ligoninėje, paskambino sūnus ir pasakė, kad yra atrakintos jo namo durys. Tada jis su sūnumi nuvažiavo į namus, pakeitė spyną ir užrakino duris. Kai grįžo iš ligoninės, iš kaimynų sužinojo, kad vasario 26 d. buvo iškviesta policija, kadangi kaimynai matė, kad kelias dienas jo namų durys praviros, nors jo namuose nėra. Jis iš ligoninės su sūnumi grįžo pakeisti durų spynos ketvirtadienį, gal tada buvo vasario 28 d. Grįžęs namo vasario 28 d. pasigedo: 18 eurų, buvusių stiklinėje indaujoje ant lentynos, 60 eurų maišelyje, buvusių padėtų į stalčių, kitame stalčiuje įrankių dėžės ir joje buvusių sidabro gaminių, tai yra papuošalų. Iš stalčiuje buvusios įrankių dėžės dingo labai įvairūs sidabro gaminiai: stambios vyriškos grandinėlės, moteriškos grandinėlės, apyrankės, įvairūs kaklo papuošalai. Šie sidabro gaminiai buvo sudėti įrankių dėžėje, o pati dėžė padėta stalčiuje. Jam labai keista, kadangi šalia, kitame stalčiuje buvo padėta kita mažesnė dėžutė su aukso gaminiais ir ji nebuvo paimta. Kiti jo brangūs gaminiai buvo sudėti seife, o seifas buvo išlaužtas ir atrakintas, bei iš jo paimti brangūs daiktai. Seifo raktas buvo stalčiuje, kuriame buvo padėti 60 eurų maišelyje, šie pinigai taip pat buvo dingę. Stalčiuje raktas buvo akivaizdžiai matomas, padėtas šalia pinigų. Seife buvo aukso grandinėlė, trys vestuviniai žiedai, kurių vienas buvo paprastas, antras žiedas buvo balto aukso, o trečias žiedas su briliantu, toliau buvo vyriškas žiedas, grandinėlė ir pakabukas su briliantais. Dabar tiksliai pasakyti negali, kiek kas kainuoja, teismui šią informaciją buvo pateikęs. Jis nenustatinėjo dingusių gaminių kainų, nes žino, kiek už juos mokėjo. Seife buvusį pakabuką su briliantais, grandinėlę, vestuvinį žiedą su briliantais darė pagal užsakymą, o daugiau likusius gaminius pirko parduotuvėse. Pirmas vestuvinis žiedas buvo pirktas dar prieš vestuves, antras balto aukso žiedas buvo pirktas kaip dovana žmonai metinių proga, o trečias vestuvinis žiedas, kai jau gyveno su kita žmona. Šie žiedai jo, o ne jo sugyventinių. Pirmi du vyriški žiedai buvo nešiojami, kai gyveno su pirma žmona, o trečias vyriškas vestuvinis žiedas, kai susituokė su antra žmona. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė šių dingusių gaminių, kadangi buvo parašęs pareiškimą, kuriame viską buvo nurodęs ir galvojo, kad jie viską žino. Jis nepamena, gal ir buvo sakęs apie šiuos gaminius ikiteisminio tyrimo pareigūnui apklausos metu. Kai grįžo namo vasario 28 d., ne iš karto pamatė, kad seifas išplėštas, tik kai atsidarė stalčių, kur buvo seifo raktas, pamatė, kad jame nėra pinigų. Tada apžiūrėjo seifą ir pamatė, jog iš jo dingo daiktai, kurie ten buvo sudėti. Kada nuvyko į policijos komisariatą, jis viską surašė, kas buvo dingę, kai jį apklausė, viską nurodė. Dar dingo alkoholio, pagal tuščių vietų skaičių, apie vienuolika butelių, tiksliai negali pasakyti, kokių butelių. Buteliai buvo sudėti įvairiose vietose, nes pas jį buvo labai daug alkoholio. Tiksliai negali pasakyti, kokio gėrimo buteliai buvo dingę, nes kiekvieną dieną į juos nežiūrėjo. Jo kišenės tiesiog buvo išvalytos, nei policijos pareigūnai, apžiūrėdami jo rūbus ligoninėje, nei jis pats, apžiūrėdamas savo rūbus, jokių smulkmenų kišenėse nerado. Kišenėse buvo raktai, kurie jo griuvimo metu niekaip negalėjo iškristi, buvo piniginė su pinigais - apie 45 eurus, seno modelio, mygtukinis mobilus telefonas „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau telefoną atgavo, nes jį rado policijos pareigūnai. Striukės kišenėje buvo sidabrinė grandinėlė su pakabuku, bet šios grandinėlės niekur nemini, nes jam ji nėra svarbi. Grandinėlę su pakabuku turėjo striukės kišenėje, nes ji nebuvo jo, priklausė kitam žmogui, o jis ją nešė remontui. Jis pats neremontuoja papuošalų, bet turi pažįstamų asmenų, kurie užsiima šiuo darbu. Po sveikatos sužalojimo įvykio dieną, jam iki šiandien yra pakitęs veidas, nes jam nesimetriškai yra spaudžiama kairė akis, kad jo veidas nesimetriškas, mato žmonės, kurie jį pažįsta. Taip pat sutrikusi veido motorika, normaliai negali kalbėti. 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi pas gydytoją E. G. dėl balso motorikos sutrikimų, kadangi labai smarkiai šveplavo ir negalėjo susikalbėti su žmonėmis, bendraudavo kaip išgėręs. 2019 m. birželio 13 d. kreipėsi į gydytojus, nes jam skaudėjo petį, negalėjo normaliai dirbti, o gydytojai, atlikę tyrimus, pasakė, kad taip gali būti dėl patirto sužalojimo. Pareiškimą dėl vagystės surašė išėjęs iš ligoninės, kur pareiškimas yra, nežino, ten buvo surašęs visus dingusius aukso dirbinius, visus šiuos dingusius aukso dirbinius buvo nurodęs papildomos apklausos metu. Jo atsiprašė kaltinamoji N. V., kaltinamasis L. Ž., kaltinamoji R. M. dėl sužalojimų ir kitų veiksmų, padarytų jam. Kadangi pas jį lankydavosi brolis, jis jį susirado ir jo paklausė, gal jis matė, kas pas jį buvo atėjęs, kol gulėjo ligoninėje. Jo brolis tuo momentu sunkiai vaikščiojo su ramentais, nes jam buvo lūžusios abi kojos ir jis nurodė, kad matė iš jo namo išeinančias dvi moteris bei vieną vyriškį. Brolis įvardijo, kad viena iš moterų buvo R. M.. Negali pasakyti, kaip pas R. M. galėjo atsirasti jo namo raktai, nes neprisimena, kad jai juos būtų davęs. Dingusioje piniginėje buvo: pinigai, asmens tapatybės kortelė, nuolaidų kortelės ir viešojo transporto kortelė, slaptame skyrelyje 1 doleris. Civiliniame ieškinyje yra nurodęs stambias žalas, o mažesnių nenurodė, nes į jas nekreipia dėmesio. Ikiteisminio tyrimo metu buvo rasti 400 gramų sidabro gaminių, kurie jam buvo grąžinti. Buvo pavogta maždaug apie 3 kilogramus sidabro gaminių. Ne visus kaltinamuosius pažinojo iki šio įvykio. Iki įvykio pažinojo N. V., D. P., R. M.. Iki įvykio pas jį namuose du kartus buvo apsilankiusi R. M. su N. V.. Jos abi galėjo žinoti, kur jis gyvena, kiti asmenys negalėjo žinoti, kur gyvena. Kai jis atėjo, N. V. jau buvo atėjusi, tą vakarą sėdėjo šalia vienas kito, jos bendravimas su juo buvo normalus, pykčio iš jos nebuvo. Jis neatsimena, kur jam buvo suduoti pirmi smūgiai, lauke ar viduje, kadangi buvo komoje. Smūgiai negalėjo būti suduoti N. V.. Jis negali pasakyti, ar N. V. matė įvykį. Kai pirmą kartą atėjo, buvo pasiėmęs guminę šlangą, jei būtų radęs rykštę, būtų pasiėmęs ją. Pasiėmė dėl to, kad jį terorizavo, paprasčiausiai tada nepagalvojo, kad gali kreiptis į policiją, bet ir nebūtų turėjęs kuo pagrįsti savo kaltinimo. Jis L. Ž. negalėjo suduoti, nes į jį nesitaikė, o jei netyčia ir sudavė, tai iškart jo atsiprašė. Iš po komos kitų dalykų neatsimena, todėl negali pasakyti, ar antrą kartą atėjęs atsinešė ginklą, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė kaltinamieji. Dienos metu R. M. jam nesudavė jokių smūgių, o vėliau nepamena, nes buvo komoje. Į komos būseną pateko vakare, o dienos metu buvo viskas gerai. Atskirai nėra apsidraudęs savo sveikatos, tik Sodroje privalomuoju sveikatos draudimu. Savo turto nėra apdraudęs. Nepažįsta D. P. sugyventinės, tą dieną ją matė pirmą kartą. Tą dieną su asmenimis, su kuriais vartojo alkoholį, negalėjo konfliktuoti, nes yra nekonfliktiškas žmogus. D. P., sakydamas, kad tą vakarą jis lindo prie jo sugyventinės, ko gero, bando save pateisinti dėl jo sumušimo. Po šio įvykio bendravo su N. V., ji konkrečiai nenurodė, kaip viskas buvo tą vakarą. Kiek suprato, sakė, jog konfliktas su D. P. galėjo kilti dėl jo skolos bendradarbiams. N. V. nepasakojo, kokiu būdu galėjo atsidurti komoje, nes ji nematė, kaip jį mušė, ji nieko nematė. Ji nepasakojo apie aplinkybes, kaip kiti asmenys galėjo atsidurti jo namuose. Šia tema su kitais kaltinamaisiais nekalbėjo. Savo civilinį ieškinį palaiko visa apimtimi. Nurodyti dingę svarai sterlingai buvo padėti kartu su auksu seife. Viena kupiūra buvo 20 svarų sterlingų ir kelios kupiūros po vieną dolerį. Tiksliai nepamena, kiek tų dolerių buvo, bet jis galvoja, kad buvo du doleriai. Neteko vieno didelio metalinio jubiliejinio dolerio, jis buvo jo piniginėje, kurią turėjo įvykio metu ir kuri dingo. Prašo atlyginti neturtinę žalą pagal sveikatos sutrikdymą. Kadangi dar ir dabar negali normaliai bendrauti su žmonėmis, nes mato, kad žmonėms sunku jį suprasti, kai jis kalba. Šis sutrikimas yra išlikęs iki šiandienos. Jis geria vaistus dėl smegenų veiklos gerinimo ir būna momentas, kai jam geriau, o būna, kad kai kalba su žmogumi, jis nesupranta, ką jis jam sako. Jis tiksliai negali pasakyti, kokius vaistus leidžiasi, bet jie gerina smegenų veiklą. Šiuos vaistus pradėjo leistis po šio įvykio. Dabar tų vaistų nebesileidžia, nes juos turėjo leistis tam tikrą kursą. Per dvi savaites, kol gulėjo ligoninėje, iš Sodros negavo jokių išmokų, kadangi, kai sužalotas pateko į ligoninę, nuo jo sklido alkoholio kvapas, taip pat negavo atlyginimo, nes nedirbo. Jis neatsimena, jis tik numano, kad jį galėjo išvilkti į lauką. Nuvilkti žmogų nuo vieno namo iki kito namo nėra sunku, todėl greitoji jį ir išvežė nuo to namo, prie kurio buvo nuvilktas. Ar tą vakarą turėjo šaunamąjį ginklą, nieko pasakyti negali, tik tiksliai gali pasakyti, jog ginklas buvo pas jį stalčiuje, ir jis jį norėjo utilizuoti, todėl ginklo detales ir jo šovinius atidavė utilizacijai. Kai jis grįžo iš ligoninės, pas jį buvo atvažiavusi N. V., tarp jų buvo normalus tolimesnis bendravimas, tačiau ji jo neatsiprašė. Prie civilinio ieškinio pateiktos nuotraukos yra iš interneto. Nuotraukose iš interneto yra panašūs gaminiai į jo dingusius gaminius, bet ne identiški, kadangi jo dingę juvelyriniai gaminiai buvo pagaminti pagal individualų užsakymą. Jis prisimena, kokio svorio buvo jo dingę juvelyriniai gaminiai, bet dabar negali pasakyti, ar tas svoris identiškas svoriui, nurodytam nuotraukose, bet maždaug identiškas. Pagal internetą ir pateiktas nuotraukas prie civilinio ieškinio nustatė dingusių juvelyrikos gaminių kainas. Pirktų juvelyrikos gaminių čekių nebeturi, nes tai yra senas laikas, deklaravimo metu vienas gaminys turėjo būti 15 000 litų vertės, kadangi jis tokios vertės gaminių neturėjo, todėl jų ir nėra deklaravęs. Dar be jo apie jo turimus juvelyrikos dirbinius galėjo žinoti jo bendradarbiai, nes jie matė, kaip jis nešiojo šiuos gaminius, grandinėlę tikriausiai matė N. V., nes jis ją nešiojo ant kaklo. Vasario 26 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnai jį apklausinėjo ligoninėje, tuo metu apie dingusius juvelyrinius gaminius iš namų dar nežinojo, pareigūnai tik surašė muštynių aplinkybes. Juvelyrikos gaminių, papuošalų pats negamino, jie pagaminti kitų asmenų pagal jo individualų užsakymą. Nenori įvardinti asmenų, kurie jam pagamino papuošalus.

Liudytojas S. R. teisme parodė, kad nežino, kodėl teismas jį kviečia liudytoju šioje byloje. Asmeniškai nepažįsta nei vieno kaltinamojo, sėdinčio teismo posėdžių salėje. Jis kažkur palei parką praeitų metų rudenį rado paprastą mygtukinį mobiliojo ryšio telefoną. Kiek pamena, rastas telefonas lygtais veikė, ir jis šį rastą telefoną atidavė draugui V. Z..

Liudytoja A. M. teisme parodė, kad R. M. yra jos marti, ji gyvena šalia, bet ne kartu su ja. Nežino, kodėl ją teismas kviečia liudytoja. Neprisimena, kad 2019 m. kovo 19 d. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. R. M. gyvena (duomenys neskelbtini), butas lygtais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ji asmenų, esančių teismo posėdžių salėje, nepažįsta, tik bendraudavo su jais, kai jie ateidavo pas jos marčią. Pas jos marčią ateidavo: I. L., D. P., N. V.. Ji prisimena tik vieną atvejį, kai buvo pas R. M., pas ją buvo L. Ž., I. L. ir D. P., jie ją pavaišino, tada ji išėjo ir viskas. Prie jos pačios asmeniškai tikrai nebuvo, kad visi kaltinamieji būtų susirinkę. Pas ją visai atskiras įėjimas ir nesigirdi, kas vyksta pas R. M. namuose. Ji nieko nežinojo, kas čia buvo per įvykis, ir kuo R. M. kaltinama, kai gavo šaukimą, pasiteiravo I. L. ir N. V., kas įvyko, kad ją kviečia į teismą. Jos jai atsakė, kad jos marti yra kažką padariusi, bet ką tiksliai, neįvardijo. Ji pas R. M. ateidavo, kai ten būdavo jos anūkai, o kai jų nebebuvo, labai retai pas ją užeidavo. Nežino, kas vykdavo pas marčią, kai susirinkdavo kompanija žmonių, tame tarpe ir kaltinamieji, būdavo, kad ji su jais išgerdavo, ją pasikviesdavo kartu išgerti, bet nuolatos negerdavo. Nėra girdėjusi apie kažkokias muštynes išgertuvių metu pas R. M. ir jokios greitosios nėra mačiusi. R. M. dabar išsikraustė gyventi kažkur kitur, o ji jos numerio neturi ir nepasiskambina, nežino net, koks jos naujas adresas, todėl marčios pačios ir nepaklausė, dėl ko ją kviečia į teismą.

Be kaltinamųjų paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų kaltinamųjų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytojas V. Z. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad jis naudoja SIM kortelę numeriu (duomenys neskelbtini), kurią prieš kelias dienas įdėjo į telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Minėtą telefoną jam davė pažįstamas S. R., kuris kaip sakė, telefoną rado vasario mėnesį. Jie išsišnekėjo, jog jam reikia telefono, nenaujo, paprasto. S. R. sakė, kad turi, prieš kurį laiką yra radęs telefoną, jo nenaudoja ir jam atneš. S. R. jam padavė telefoną prieš nepilną savaitę. Telefonas buvo paprastas, mygtukinis, krito galinis dangtelis, bet telefonas veikė, ir jis paėmė. Jokių pinigų S. R. nemokėjo, davė jam dovanų. S. R. joks vagis, pilnai tiki, kad rado. Kur jis rado telefoną, nežino, sakė, kad nepamena. S. R. neturi atminties, gal koks alzhaimeris, dažnai nieko nepamena, be pastovios gyvenamosios vietos, kartais užeina pas jį, bet retai. Jeigu sutiks S. R., pasakys, kad ateitų, bet vargu ar eis. Telefoną jis pateikė tyrimui, nenori problemų, kai tik paskambino, iš karto ir atnešė. Telefoną S. R. jam davė be SIM kortelės, buvo įsidėjęs tik savo SIM kortelę, kurią išsiėmė (1 t., b. l. 133-135).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad nuo 2018 m. vasaros, tikslaus mėnesio ir dienos neatsimena, gyvena pas brolį A. S. garaže, adresu (duomenys neskelbtini). Brolis jam neleidžia gyventi gyvenamajame name ir nuo brolio namo laukinių durų jis rakto neturi. Jis pagrinde valkatauja, vartoja alkoholinius gėrimus ir konteineriuose ieško maisto, drabužių, tuščių plastikinių butelių ir kitų daiktų. 2019-03-04 (pirmadienį) prie jo privažiavo automobilis, kuriame sėdėjo brolis A. ir jo draugas. Pro pravirą automobilio langą brolis jo paklausė, ar jis nebuvo užėjęs į jo gyvenamąjį namą. Jis broliui atsakė, kad nebuvo, nes neturi raktų. Pokalbio metu ant brolio veido matė mėlynes, kas galėjo jį sumušti, nežino. Prieš tai savaitės laikotarpyje, galimai vasario mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, apie 23.00 val., o gal vėliau, jis ėjo nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios prie (duomenys neskelbtini), link namų, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve ir tikrindamas konteinerius, pastebėjo iš brolio A. namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), pro vartelius išeinančius tris asmenis. Kadangi buvo tamsus paros metas, o gatvė apšviesta lempa, pastebėjo, kad tai buvo dvi moterys ir vienas vyriškis, kuris ėjo paskui moteris. Jis, įėjęs į kiemą, nuėjo tiesiai į garažą ir atsigulė miegoti. Eidamas pro namą nieko įtartino nepastebėjo. Ryte atsikėlęs išėjo iš garažo ir nuėjo link centrinio turgaus. Eidamas iš kiemo, į brolio namo pusę nežiūrėjo. Prieš tai iš brolio kiemo išėjusių asmenų veidų nematė, nes juos matė tik iš nugaros, apie 15 metrų atstumu ir galimai galėtų atpažinti tik iš rūbų (2 t., b. l. 60-63).

Iš 2019-02-26 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog gautas A. S. pareiškimas, kad 2019-02-24 apie 20.30 val. eidamas ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), iš nugaros pajuto stiprų smūgį, po kurio iškart neteko sąmonės. Atsibudęs kelnių kišenėje neberado telefono „(duomenys neskelbtini)“, striukės kišenėje buvusios piniginės su joje buvusia asmens tapatybės kortele, 45 eurais, įvairių parduotuvių nuolaidų kortelėmis, elektroninio pravažiavimo bilietu. GMP ekipažas jį nuvežė į ligoninę (1 t., b. l. 17-19).

Iš 2019-02-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), fotografuota, sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 23-27).

Iš maps.lt žemėlapio matyti, kad pažymėtas maršrutas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudaro 212 metrų (1 t., b. l. 28).

Iš policijos pareigūnų ataskaitų žiūryklės BIRT duomenų matyti, jog iš Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytojos gautas pranešimas apie tai, kad 2019-02-24 23.30 val. GMP iš (duomenys neskelbtini), namo kiemo į ligoninės priėmimo skyrių dėl galvos traumos pristatytas nežinomas vyras, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, kuris gydomas reanimacijos skyriuje. 2019-02-25 8.57 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurginės reanimacijos skyriaus gautas pranešimas, jog nežinomas pristatytas ligonis yra A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam atėmė piniginę su dokumentais (1 t., b. l. 30-32).

Iš 2019-02-25 tarnybinio pranešimo dėl įvykio matyti, kad J. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2019-02-24 apie 23.00 val. eidama namo, ties pastatu (duomenys neskelbtini), pastebėjo ant žemės kruvinu veidu gulintį vyrą, kuris sunkiai kvėpavo, todėl iškvietė GMP, aplinkui jokių pašalinių asmenų nebuvo. Pabendrauti su A. S. nebuvo galimybės, kadangi dėl sveikatos būklės papasakoti aplinkybių nesugebėjo. Skyriaus gydytoja G. K. nurodė, kad vyro būklė yra sunki (1 t., b. l. 33).

Iš 2019-03-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. S. iš jam parodytų 6 asmenų nuotraukų nuotraukoje Nr. 2 atpažino moterį, vardu R., pas kurią 2019-02-24 (sekmadienį) buvo svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir apie kurią jis davė parodymus (1 t., b. l. 57-64).

Iš 2019-03-14 Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos pažymos matyti, kad nėra duomenų, jog A. S. turi asmens ginklų. Šiaulių AVPK 2016-12-20 sprendimu panaikintas A. S. išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (1 t., b. l. 71-73).

Iš 2019-03-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, kairiame ir dešiniame skruoste, kairiame momenyje, kaklo kairiame šone, krūtinės kairėje pusėje ir kairiame petyje, nubrozdinimas ir kraujosruva kaktos kairėje pusėje, nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. Rasti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2019-02-24 23.30 val. nukentėjusįjį paguldant į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 12 smūgių bukais kietais daiktais. A. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 77-78).

Iš 2019-05-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, kairiame ir dešiniame skruoste, kairiame momenyje, kaklo kairiame šone, krūtinės kairėje pusėje ir kairiame petyje, nubrozdinimas ir kraujosruva kaktos kairėje pusėje, nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. Rasti kūno sužalojimai A. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo ir tyrimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, todėl A. S. sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę (1 t., b. l. 92-93).

Iš 2019-03-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus rašto dėl informacijos suteikimo apie A. S. matyti, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ligos išmoka nepaskirta, nes dėl 2019-02-24 įvykio nėra išduoti nedarbingumo pažymėjimai, o nuo 2019-02-24 iki 2019-03-01 išduota medicininė pažyma (forma 094/a). Taip pat nurodyta, kad nustačius, jog asmuo, netekęs darbingumo, yra neblaivus, jam išduodama medicininė pažyma (forma 094/a) (1 t., b. l. 114).

Iš 2019-04-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. Z. savanoriškai pateikė telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės, kurio galinis dangtelis krenta (1 t., b. l. 136-137).

Iš 2019-04-01 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas telefonas „(duomenys neskelbtini)“ yra juodos spalvos korpusu, seno modelio, mygtukinis, galinis dangtelis nesilaiko, yra baterija, ją išėmus, stebimas gamyklinis lipdukas su telefono duomenimis ir IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), telefone nėra SIM kortelės, telefonas veikia, yra nubraižytas, galinis dangtelis klijuotas lipnia plėvele (1 t., b. l. 138-142).

Iš 2019-07-02 Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos apie astronomines sąlygas suteikimo matyti, kad 2019-02-24 Šiaulių mieste saulė leidosi 17 val. 49 min., pilietinės vakaro sutemos tęsėsi iki 18 val. 27 min. Mėnulio fazė buvo pilnatis. Mėnulis tekėjo vasario 25 d. 0 val. 31 min. Minėtu laiku tarp 20 val. ir 21 val. buvo nakties metas (1 t., b. l. 151).

Iš 2019-07-03 Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad 2019-02-24 nuo 20.00 val. iki 21.00 val. orų sąlygos buvo: oro temperatūra 3,6-3,2°C; santykinė oro drėgmė 76-79%; meteorologinio matomumo nuotolis 20 km, kritulių nebuvo, meteorologinėje aikštelėje sniego danga nebuvo susidariusi (1 t., b. l. 152).

Iš 2019-03-07 A. S. protokolo-pareiškimo matyti, kad laike nuo 2019-02-24 iki 2019-02-28, pritaikius raktą, įsibrauta į jo namą, adresu (duomenys neskelbtini), atrakinus seifą, pagrobti aukso dirbiniai: auksinis 23 gramų pakabukas su raudoname emalyje inkrustuotu ožiaragio ženklu, 900 Eur vertės, individualaus darbo lieta auksinė grandinėlė 47 gramų ir jos 3 cm atskira dalis, 2500 Eur vertės, klasikinis auksinis vestuvinis žiedas, 70 Eur vertės, auksinis lygus žiedas su balto metalo juosta vidury, 150 Eur vertės, auksinis žiedas su briliantu, 300 Eur vertės, vyriškas stambus žiedas, 340 Eur vertės. Taip pat iš seifo pagrobti 78 eurai, 20 Anglijos svarų, 2 vnt. po 1 dolerį, iš indaujos stalčiaus pagrobta juoda dėžutė su sidabro gaminiais, 700 eurų vertės, pagrobti 5-7 vnt. buteliai alkoholinių gėrimų 140 eurų vertės. Viso jam padaryta 5205 Eur turtinė žala. Turtas nedraustas, name signalizacija neįrengta, objektas nesaugomas, vaizdo stebėjimo kamerų nėra (2 t., b. l. 21-26).

Iš 2019-03-07 apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, fotografuota. Paimtos plokštelės su nukopijuotais avalynės pėdsakais, įmautė, polietileno maišelis, vokas, 5 lapai su galimais rankų pėdsakais, spynos rakinimo mechanizmas su raktu (2 t., b. l. 29-39).

Iš 2019-03-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, kad mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), lombardui nebuvo priduotas (2 t., b. l. 66).

Iš 2019-03-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo paimti 7 vnt. maišelių su sidabro gaminiais ir lombardo sutarčių originalais (7 vnt.). Iš protokolo matyti, kad 7 vnt. maišelių su juose esančiais sidabriniais dirbiniais 2019-02-25 pridavė I. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., pateikdama asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 67-76).

Iš 2019-03-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta sidabro dirbinių, kurie sudėti į maišelius, apžiūra, fotografuota, sudaryta foto lentelė (2 t., b. l. 77-106).

Iš 2019-04-03 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. S. atpažino iš jo namo pagrobtus sidabro gaminius (2 t., b. l. 109-114).

Iš 2019-06-25 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo metu I. L. parodė vietą, kur ji ir N. V. stovėjo nukentėjusiojo sumušimo metu, t. y. prie pat įėjimo durų, o kieme už 2-3 žingsnių, ant plytelių buvo mušamas A. S., N. V. visą laiką stovėjo šalia ir matė, kas ką daro, visi jie buvo kieme, niekas nebuvo nuėjęs už namo kampo. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota, sudaryta foto lentelė (3 t., b. l. 138-148).

Pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. LR BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (kasacinė nutartis Nr. 2K-488/2011).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių LR BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (LR BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius LR BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu) (LR BK 24 straipsnio 3 dalis).

Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015).

Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2011).

Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016). Plėšimo bylose pažymima, kad susitarti įmanoma ir rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2011). Plėšimo bylose nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusį asmenį). Kai vieniems asmenims pagrobiant nukentėjusiojo turtą kiti tiesiogiai kartu nedalyvauja, tačiau nustatomi bendrininkavimo požymiai, nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kuris iš kaltinamųjų pabaigė plėšimo veiksmus, t. y. visiškai realizavo LR BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą pavojingos veikos požymį – svetimo turto pagrobimą, tokiu atveju visų veiksmai vertinami pagal LR BK 180 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-699/2015). Vis dėlto tokiu atveju turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai atskleistas asmenų bendrininkavimas (nustatytas susitarimas, tyčia, veiksmų bendrumas) padarant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-976/2019).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji I. L. neneigė, kad ji įvykdė plėšimą nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu. I. L. paaiškino, kad L. Ž., D. P. ir R. M. lauke pradėjo mušti nukentėjusįjį, ji ir N. V. stovėjo viena šalia kitos, visai šalia nukentėjusiojo, jos buvo prie durų, o nukentėjusysis buvo mušamas netoli durų, jos buvo 2-3 metrų atstumu nuo muštynių, jos abi smūgių nukentėjusiajam nesudavė, nematė, kad iš nukentėjusiojo būtų paimti daiktai, po kurio laiko D. P. pasakė, kad paėmė piniginę, kurioje buvo šiek tiek pinigų, nematė, kad D. P. būtų paėmęs telefoną, apie telefoną sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, be to, teigė, jog matė iškritusius raktus, raktų nukentėjusiajam neatidavė, nežino kodėl, pasakė, kad yra iškritę raktai, N. V. irgi matė raktus ant žemės, pasakė, kad tai A. S. raktai, kažkas juos paėmė. Teismas remiasi tokiais kaltinamosios I. L. paaiškinimais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Paminėtina, kad viso proceso metu kaltinamoji buvo nuosekli, t. y. analogiškai aiškino esmines nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, be to, šiuos teisme duotus paaiškinimus patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Kaltinamoji I. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2019-03-13, tiek 2019-07-01 taip pat patvirtino, jog prie R. namų, (duomenys neskelbtini) kieme įvykdė plėšimą ji kartu su D. P., kuris yra jos sugyventinis, bei su pažįstamais: R. M., N. V. ir L. Ž., kas sudavė pirmas, ji nepamatė, nesureagavo, bet patvirtina, jog kieme jį mušė D. P., R. M. ir L. Ž., ji ir N. V. prie A. S. nelindo ir jo nemušė, buvo per kelis metrus nuo muštynių, matė, kaip A. S. iškrito raktai, ryšulys, ir ji pasakė visiems, kad jo raktai, pasakė visiems, kad eitų pas A. į namus. Be to, I. L. savo duotus parodymus patvirtino ir 2019-06-25 vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu.

Kaltinamasis L. Ž. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pirmas ėjo nukentėjusysis, po to jis, visi kiti irgi ėjo iš paskos, jis sudavė vieną kartą nukentėjusiajam, nukentėjusysis nugriuvo, trenkė tik vieną smūgį, nežino, kas nutiko po to, nematė, kas paėmė nukentėjusiojo daiktus, apie piniginę, telefoną nieko nežino, jų nematė, apie raktus irgi nieko nežino, nes po smūgio su N. V. išėjo, o kiti kaltinamieji liko kieme, nematė, kas kokius smūgius sudavė, nematė, kad kiti būtų sudavę. Šiuo atveju tokie L. Ž. paaiškinimai rodo, kad jis nebuvo nuoširdus ir vengė sakyti tiesą, stengdamasis švelninti savo teisinę padėtį, taip pat siekdamas atriboti N. V. nuo nusikaltimo darymo, kad ji išvengtų gresiančios baudžiamosios atsakomybės, todėl galima remtis tik tokia L. Ž. paaiškinimų dalimi, kurią patvirtina ir kita bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors kaltinamasis teisme iš pradžių nurodė, kad jis nematė, jog kiti būtų sudavę smūgius nukentėjusiajam, tačiau jau vėliau teigė, kad kai kiti mušė nukentėjusįjį, jis ėjo link N. V., todėl nematė. Kas rodo, kad kaltinamasis patvirtino smurtavimo faktą. Dar daugiau, teismas pastebi, kad kaltinamasis L. Ž. viso proceso metu nebuvo nuoseklus, aiškindamas įvykio aplinkybes. T. y. L. Ž., 2019-03-12 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip specialus liudytojas, parodė, kad jam būnant pas R. M. namuose, nebuvo jokių muštynių, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 24 iki 27 dienos tikrai nebuvo su niekuo susimušęs (1 t., b. l. 196-199). Tuo tarpu kaltinamasis L. Ž., apklaustas įtariamuoju 2019-06-06, jau pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo ir teigė, jog kieme jis tikrai sudavė vieną „gerą“ smūgį nukentėjusiajam, po kurio A. S. nugriuvo, kiti pradėjo irgi mušti, buvo spyriai su kojomis, greičiausiai spyrė D. P., nors tiksliai nežino, R. M. irgi galėjo suduoti, paskui jie su N. V. išėjo iš kiemo, išėjo pirmi, o D., I. ir R. arba atsiliko, arba pasuko į kitą pusę, jokių daiktų iš vyro jis neėmė, negrobė, kas ką galėjo paimti, nežino, nematė (3 t., b. l. 194-195). Analogiškas aplinkybes nurodė ir apklaustas 2019-07-05 (4 t., b. l. 5-6). Šiuo atveju matyti, kad L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu išsamiau nurodė visas nusikaltimo aplinkybes. Be to, teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad kai jį apklausinėjo įtariamuoju, jis sakė tiesą, galima vadovautis tais parodymais. Tokie kaltinamojo duoti paaiškinimai ir liudytojos A. L. parodymai apie įtariamųjų vykdytas apklausas, kurių metu ji užfiksavo tai, ką tuo metu sakė patys įtariamieji, o perskaitę apklausos protokolus juos pasirašė, teismui duoda pagrindo remtis L. Ž. 2019-06-06 ir 2019-07-05 apklausos protokoluose užfiksuotomis aplinkybėmis.

Kaltinamoji N. V. viso proceso metu, t. y. tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kategoriškai neigė savo kaltę dėl plėšimo įvykdymo. Teisme ji paaiškino, kad kai D. sušuko, kad yra ginklas, išsigando ir išlėkė per duris, nuėjo prie namo kampo, nuo ten, kur stovėjo, buvo 5-6 metrai, paprašė L. Ž., kad ją palydėtų namo, L. Ž. palydėjo ją namo, iki jos namų yra 4 min., ir jis nuėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, nematė, kad L. Ž. ką nors būtų daręs, nes kieme buvo labai tamsu, nesimatė, kas vyksta kieme, nes buvo visiška tamsa, nematė nei vieno suduoto smūgio, nematė, kur stovėjo I. L., ji nesakė, kad tai nukentėjusiojo raktai. Tokie N. V. paaiškinimai rodo, kad teisme ji neigė kieme, ties (duomenys neskelbtini) pastatu įvykusias muštynes, tuo tarpu paminėtina, jog iš kaltinamosios 2019-06-20 apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu ji pripažino, kad A. S. atžvilgiu buvo atliekami veiksmai, t. y. teigė, jog „nežiūrėjo, ką jie darė su A. S., jai buvo labai baisu“, „kad būtų stovėjusi ir žiūrėjusi, taip nebuvo, I. L. pasiliko arčiau jų, gal kažkiek matė“. Dar daugiau, teismo posėdžio metu ji aiškino, kad nematė, kur stovėjo I. L., tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ji pripažino, kad I. L. vienu metu buvo šalimais, stovėjo greta. Tokios aplinkybės, t. y. pačios kaltinamosios duotų paaiškinimų nenuoseklumas proceso metu, taip pat tai, kad N. V. duotų parodymų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, neleidžia teismui remtis kaltinamosios paaiškinimais ir traktuoti juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teismas N. V. parodymus vertina kaip kaltinamosios pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės. Kaip minėta, tai, kad N. V. dalyvavo plėšimo įvykdyme, patvirtino ir kiti kaltinamieji, kurių paaiškinimais teismas remiasi. Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu aiškiai įvardijo, kad muštynių metu ji ir N. V. stovėjo šalia, jos buvo viena šalia kitos, 2-3 metrų atstumu nuo muštynių, ne tik ji, bet ir N. V. matė raktus ant žemės, N. pasakė, kad tai A. S. raktai, yra tikra, kad po muštynių visi penki išėjo iš R. M. namų, visi nuėjo pakalne žemyn, ėjo link A. S. namų, trise ėjo iš paskos N. V. ir L. Ž., N. V. žinojo, kur gyvena nukentėjusysis, ji parodė, kur reikia pasisukti ir nuėjo tiesiai. Teismas remiasi tokiais kaltinamosios I. L. paaiškinimais, duotais teisme ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, be to, tokie I. L. paaiškinimai viso proceso metu buvo nuoseklūs, t. y. kaltinamoji analogiškai aiškino aplinkybes dėl N. V. dalyvavimo nusikaltimo padaryme ir ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-13 ji tvirtino, kad visi, t. y. ji, R. M., D. P., N. V., L. Ž. ir nukentėjęs, išėjo į lauką, kai D. P., R. M. ir L. Ž. kieme mušė A. S., ji ir N. V. nelindo prie A. S. ir nemušė, buvo per kelis metrus nuo muštynių, kai ji pamatė ant žemės A. S. raktus, pasakė visiems, kad „žiūrėkit raktai“ ir juokais pasakė: „davai, einam pas jį“, visi tada pradėjo eiti link jo namų, N. V. pasakė, kad A. S. turi sidabro ir alkoholio, ėjo pro (duomenys neskelbtini), N. V. su L. Ž. ėjo priekyje, jie nuo jų atsiskyrė, tada jie liko trise ir nuėjo iki A. S. namų, nes N. V. buvo pasakiusi R. M., kur A. S. gyvena (3 t., b. l. 121-123). Be to, I. L. analogiškas aplinkybes nurodė ir 2019-07-01 vykusios apklausos metu, taip pat paneigė N. V. nurodytą aplinkybę, kad ji buvo nuėjusi už namo kampo (3 t., b. l. 131-132). Dar daugiau, 2019-06-25 vykusių parodymų patikrinimo vietoje metu I. L. patvirtino savo duotus paaiškinimus, parodė vietą, kur ji ir N. V. stovėjo nukentėjusiojo sumušimo metu, t. y. prie pat įėjimo durų, kai kieme už 2-3 žingsnių, ant plytelių buvo mušamas A. S., teigė, kad N. V. visą laiką stovėjo šalia ir matė, kas ką daro, visi jie buvo kieme, niekas nebuvo nuėjęs už namo kampo (3 t., b. l. 138-148). Šiuo atveju paminėtina, kad nors kaltinamoji N. V. teigė, jog kažkada su I. L. bendraudavo, padėdavo jai, nes turi du mažus vaikus, reikia klausti I. L., kodėl ji davė tokius parodymus, šiai dienai su I. L. nebendrauja, už I. L. parodymus atsakyti negali, bet tuo pačiu N. V. patvirtino, kad konfliktų tarp jų nėra, be to, I. L. neturi tikslo ją apkalbėti. I. L. taip pat patvirtino, jog nors su N. V. dabar nebendrauja, bet ji viską pasakė taip, kaip buvo, o išgertas alkoholis jai netrukdo atsiminti įvykio. Tokios aplinkybės, taip pat I. L. paaiškinimų nuoseklumas neleidžia teismui jos parodymus laikyti šališkais, duodamus siekiant nepagrįstai apkaltinti N. V. nusikaltimo įvykdymu. Be to, tai, kad ir N. V. dalyvavo nusikaltimo įvykdyme, patvirtina ir kita bylos medžiaga. Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog, kai vyko muštynės, N. V. kažkur buvo, bet stovėjo toliau. Duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu jis išsamiau papasakojo aplinkybes, tvirtindamas, jog, kai mušė A. S., jie visi buvo kartu, N. V. taip pat buvo kartu ir visur dalyvavo, tik negali patvirtinti, ar ji kieme mušė A. S., buvo vėlu, nebuvo kur nusipirkti degtinės, tada N. V. kilo mintis eiti pas nukentėjusįjį į namus, nes ten yra alkoholio, ji žinojo, kur jis gyvena, ir juos nuvedė, tas namas yra (duomenys neskelbtini), jam R. M. padavė raktų ryšuliuką iš 2 ar 3 raktų (3 t., b. l. 64-67). 2019-03-13 ir 2019-07-01 ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu kaltinamasis D. P. taip pat patvirtino, jog jis, jo sugyventinė I. L., N. V., R. M. ir L. Ž. apiplėšė A. S., taip pat teigė, jog faktas, kad mušė L. ir R., o tikrai nelindo ir nemušė I. ir N., jos abi stovėjo šalimais, tik viską matė, kažkuri iš moterų, galimai N., pasakė, kad pas A. yra daug alkoholio, jie A. paliko gulintį ir visi ėjo link (duomenys neskelbtini), nuo kalniuko atsiskyrė L. su N. ir nieko nesakę kažkur nuėjo (3 t., b. l. 70-71, 79-82). Kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus L. Ž. parodymus, kaltinamasis L. Ž. paaiškino, kad, kai jį apklausinėjo įtariamuoju, jis sakė tiesą, tais jo parodymais galima vadovautis. Iš 2019-06-06 kaltinamojo L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos matyti, jog jis sudavė smūgį nukentėjusiajam, A. S. nuo jo smūgio nugriuvo, kiti pradėjo irgi mušti, buvo spyriai su kojomis, greičiausiai spyrė D. P., nors tiksliai nežino, R. M. irgi galėjo suduoti. Iš šių parodymų taip pat matyti, kad šio smurto metu N. V. buvo šalia, ji niekur išėjusi nebuvo (3 t., b. l. 194-195; 4 t., b. l. 5-6). Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, jog plėšimo įvykdyme dalyvavo ir N. V.. T. y. iš bylos medžiagos matyti, kad N. V. akivaizdžiai matė ir suprato, jog nukentėjusiojo atžvilgiu yra vykdomas plėšimas, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad N. V. nebandė ginti nukentėjusiojo, nebandė stabdyti kitų kaltinamųjų smurtinių veiksmų, dar daugiau, pastebėjusi nukentėjusiojo raktus, nebandė jam jų grąžinti ar kitokiu būdu atkalbėti kitus kaltinamuosius nuo ėjimo pas A. S. į namus, anaiptol, supratusi, kad kaltinamieji turi nukentėjusiojo raktus, pati siūlė eiti į A. S. namus, kad iš ten pasiimti alkoholio. Dar daugiau, nei A. S. mušimo metu, nei iš karto po A. S. sumušimo neinformavo apie įvykį policijos pareigūnų, nekvietė pagalbos, kas akivaizdžiai rodo kaltinamosios pritarimą plėšimo veiksmams. Stovėjimas šalia, įvykio stebėjimas, tiesioginis matymas visų neteisėtų smurtinių veiksmų, nors pačiam tiesiogiai fizinio smurto ir nenaudojant, tačiau tam neprieštaraujant, traktuotinas kaip suvokimas, jog tokiu būdu vykdomas asmens plėšimas, bei rodo kaltinamojo savo konkliudentiniais veiksmais išreikštą pritarimą tokiems veiksmams, t. y. dalyvavimą bendroje nusikalstamoje veikoje, numatant šios veikos padarinius ir jų norint (kasacinės nutartys 2K-599-976/2015, 2K-376-222/2018, 2K-349-648/2017). Taigi N. V. stovėjimas šalia, vos kelių metrų atstumu, įvykio stebėjimas tol, kol kiti bendrininkai smurtavo ir pagrobė iš nukentėjusiojo turtą, pasišalinimas iš įvykio vietos kartu su kitais kaltinamaisiais, rodo N. V. konkliudentiniais veiksmais išreikštą pritarimą tokiems veiksmams. Akivaizdu, kad N. V. negalėjo nesuvokti, jog kartu su kitais bendrininkais dalyvauja plėšimo padaryme, nes pamačiusi A. S. raktus, pati pasiūlė eiti į nukentėjusiojo namą pasiimti alkoholio. Paminėtina, jog pagal teismų praktiką buvimas šalia nukentėjusiojo, kitiems bendrininkams naudojant smurtą ir pagrobiant turtą, yra laikomas grasinimu, kuris kaip plėšimo nusikaltimo sudėties požymis ir yra inkriminuojamas N. V.. Taigi aptartas N. V. elgesys sukūrė grėsmingą, bauginančią situaciją, ir šios aplinkybės atskleidžia tiek N. V. objektyvų dalyvavimą realizuojant plėšimo požymius, tiek jos tiesioginę tyčią kartu su kitais padaryti šį nusikaltimą, veikti sutartinai su kitais kaltinamaisiais, kartu su jais siekti bendro rezultato.

Bylos medžiaga liudija ir tai, jog kaltinamųjų I. L., D. P. ir R. M. nusikalstami veiksmai (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme nesibaigė. Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad nukentėjusįjį palikę gulėti ant žemės, ji, D. P., R. M., L. Ž., N. V. išėjo, ėjo link A. S. namų, nes N. pasakė, kad ten yra alkoholio, kažkas paėmė raktus, su jais turėjo patekti į nukentėjusiojo namus, N. V. žinojo, kur A. S. gyvena, todėl parodžiusi, kur reikia pasisukti, pati su L. Ž. nuėjo tiesiai, o jie trys į nukentėjusiojo namus, duris atrakino D. P., jis ir R. M. įėjo į kambarį, kambaryje užtruko 5-10 minučių, ji visą laiką prabuvo prie durų, laukė, kol jie išeis, jie pasiėmė alkoholio, gal 5-6 butelius, juos paėmė R., daugiau nematė, kad kas imtų alkoholinius gėrimus, neskaičiavo butelių, bet tikrai paėmė ne 12 butelių, butelius nešė R. su D., juos laikė rankose, dar išsinešė juodą pilną lagaminą, kuriame buvo sidabras, matė sidabro gaminius, ten buvo auskarai, grandinėlės, apyrankės, žiedai, gerai apžiūrėjo, aukso gaminių nebuvo. Taip pat teigė, kad alkoholinius gėrimus suvartojo, gėrė ji, R., D., L. ir N., o pagrobtus sidabro gaminius ji su D. P. nunešė į lombardą, ten juos pasvėrė ir jai sumokėjo 80 Eur, gaminius, kurių iš jų nepaėmė, su visa dėže išmetė į šiukšliadėžę. Teismas remiasi tokiais kaltinamosios paaiškinimais iš esmės visa apimtimi ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Pastebėtina, kad kaltinamoji dėl šių aplinkybių viso proceso metu buvo nuosekli, t. y. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, todėl tokiais paaiškinimais nesiremti teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, tokius kaltinamosios paaiškinimus patvirtina ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamoji R. M. teisiamojo posėdžio metu taip pat neneigė nusikaltimo įvykdymo aplinkybių, pripažindama, kad ėjo gatve į nukentėjusiojo namą, D. P. atrakino duris, gal ji jam padavė raktus, kurie mėtėsi ant žemės, pirmas į namą įėjo D. P., iš paskos ėjo ji, po to I. L., D. P. parodė, kur yra buteliai, paėmė 2 butelius, vyno ir likerio, I. L. paėmė kažką iš alkoholinių gėrimų, bet nematė kokių, D. P. paėmė lagaminėlį, bet nematė, kas buvo viduje, jo neklausė, kas viduje, nes ji pastoviai gėrė, kitą dieną susitiko, vėl gėrė, ji tų dviejų butelių jau nebeturėjo, kažkuris, I. L. arba D. P., atsinešė alkoholio, galėjo būti tai tie patys buteliai, nekalbėjo, kas ką darė, iš tyrėjos sužinojo, kad dirbiniai nunešti į lombardą. R. M. įsibrovimo į nukentėjusiojo namus aplinkybes tapačiai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu. Toks paaiškinimų nuoseklumas neleidžia teismui jais abejoti.

Aplinkybę, kad būtent I. L., D. P. ir R. M. įsibrovė į A. S. priklausantį namą, iš dalies patvirtino ir A. S., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti teisme, kad galimai vasario mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, apie 23.00 val., o gal vėliau, jis ėjo nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios prie (duomenys neskelbtini), link namų, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve ir tikrindamas konteinerius, pastebėjo iš brolio A. namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), pro vartelius išeinančius tris asmenis, kadangi buvo tamsus paros metas, o gatvė apšviesta lempa, pastebėjo, kad tai buvo dvi moterys ir vienas vyriškis, kuris ėjo paskui moteris, iš brolio kiemo išėjusių asmenų veidų nematė, nes juos matė tik iš nugaros, apie 15 metrų atstumu ir galimai galėtų atpažinti tik iš rūbų, jis, įėjęs į kiemą, nuėjo tiesiai į garažą ir atsigulė miegoti, eidamas pro namą, nieko įtartino nepastebėjo (2 t., b. l. 60-63). Be to, nukentėjusysis A. S. taip pat teisme patvirtino, jog pas jį lankydavosi brolis, todėl jis jį susirado ir jo paklausė, gal jis matė, kas pas jį buvo atėjęs, kol gulėjo ligoninėje, jo brolis nurodė, kad matė iš jo namo išeinančias dvi moteris bei vieną vyriškį, brolis įvardijo, kad viena iš moterų buvo R. M..

Aptarti duomenys neginčijamai patvirtina aplinkybę apie į A. S. namą, adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovusius asmenis. Kaltinamųjų I. L., D. P. ir R. M. paaiškinimai rodo ir tai, kad jie tiksliai įvardijo, jog iš nukentėjusiojo namo pagrobė juodos spalvos dėžutę su sidabro gaminiais, tuo tarpu nei vienas iš kaltinamųjų negalėjo įvardinti tikslaus pagrobtų alkoholio butelių skaičiaus, tačiau iš esmės neneigė kaltinime įvardinto 11 vnt. butelių su alkoholiu.

Tai, kad buvo įvykdytas įsibrovimas į nukentėjusiojo namą, matyti ir iš paties nukentėjusiojo parodymų. Apklaustas teisme jis patvirtino, jog po to, kai buvo sumuštas, iš jo buvo paimti raktai, su kuriais patekta į jo namą, buvo pavogta apie 3 kilogramus sidabro gaminių, dingo alkoholio, pagal tuščių vietų skaičių, apie vienuolika butelių, tiksliai negali pasakyti, kokių butelių, buteliai buvo sudėti įvairiose vietose, nes pas jį buvo labai daug alkoholio, tiksliai negali pasakyti, kokio gėrimo buteliai buvo dingę, nes į juos kiekvieną dieną nežiūrėjo. Tai, kad iš (duomenys neskelbtini) esančio namo buvo pagrobta būtent 11 vnt. butelių su alkoholiniais gėrimais, nukentėjusysis tvirtino ir duodamas parodymus 2019-03-18. A. S. teigė, jog iš sekcijos buvo pagrobta 11 vnt. butelių alkoholinių gėrimų, tarp jų buvo 1 litro talpos butelis viskio „(duomenys neskelbtini)“, 1 litrinis butelis viskio (pavadinimo nepamena) ir kiti įvairių rūšių gėrimai, suskaičiavo, kad pavogta apie 11 vnt. butelių, kuriuos bendrai įvertina 150 Eur. Įvertinus kaltinamųjų paaiškinimus dėl alkoholinių gėrimų grobimo, kad visi išsinešė po kelis butelius, nukentėjusiojo viso tyrimo metu duotus parodymus apie pagrobtų butelių skaičių, darytina išvada, kad iš A. S. namo buvo pagrobta būtent 11 vnt. butelių su alkoholiniais gėrimais, kurių vertė 150 Eur.

Pasisakant dėl pagrobtų sidabro gaminių vertės, matyti, kad kaltinamieji I. L. ir D. P. nešė gaminius priduoti į lombardą. Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad lagaminas buvo pilnas sidabrinių gaminių, gaminius pasiėmė ji su D., nunešė juos į lombardą, ten pasvėrė, nežino, koks buvo svoris, gavo 80 Eur, pinigus pragėrė, pinigais nesidalino. Kaltinamoji taip pat teigė, kad lombarde nepaimtus gaminius su visa dėže ji pati išmetė į šiukšliadėžę, ten buvo likę keli gaminiai, lombarde sakė, kad gaminių svoris per mažas, tai jų net nesvėrė. Iš esmės analogiškai kaltinamoji paaiškino ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2019-03-13 ji teigė, jog pasiėmė tą lagaminą, kuriame buvo sidabras, su savimi, R. M. leido, nieko nesakė, sakė R., kad parduos tą sidabrą ir paskui pasidalins, R. sutiko, ryte ji nunešė tą sidabrą į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir pardavė, ten priėmė tik dalį sidabro, o kitą dalį, kur sakė, kad ne sidabras, ji su visu lagaminu išmetė į šiukšlių dėžę stotelėje prie centrinio turgaus, už dalį sidabro ji gavo 80 eurų, tada su tais pinigais nuėjo pas R. vėl gerti ir gėrė. Kaltinamasis D. P. taip pat patvirtino, kad sidabrinius gaminius nešė į lombardą, nes reikėjo pinigų, lombardas buvo bulvare, adreso nežino, gaminius nunešė I. L., sunkiausius gaminius pasvėrė, o kitus grąžino, grąžintus gaminius išmetė. Taip pat iš esmės sutiko, kad pagrobti sidabriniai gaminiai gali kainuoti 700 Eur, teigdamas, jog 4 buteliai alkoholinių gėrimų ir sidabro gaminiai gali sudaryti 700-800 Eur sumą. Ikiteisminio tyrimo metu (2019-03-13) teigė, kad I. L. nunešė tą lagaminėlį su sidabru į lombardą bulvare ir pardavė, gavo 58 ar 60 eurų, ir tuos pinigus jie vėl pragėrė, gėrė visi pas R. M.. 2019-07-01 vykusios apklausos metu D. P. taip pat neneigė sidabro gaminių pardavimo, tvirtindamas, kad kitą dieną I. L. nunešė sidabrą į lombardą ir gavo kažkiek eurų. Teismas remiasi tokiais kaltinamųjų duotais parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, tokius kaltinamųjų paaiškinimus apie pagrobtų sidabro gaminių pardavimą patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Iš 2019-03-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo paimti 7 vnt. maišelių su sidabro gaminiais ir lombardo sutarčių originalais (7 vnt.), kurie rodo, jog sidabrinius dirbinius 2019-02-25 pridavė I. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., pateikdama asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 67-76). Tai, kad I. L. pridavė būtent tuos sidabro gaminius, kurie buvo pagrobti iš A. S. namų, patvirtino ir pats nukentėjusysis, kuris 2019-04-03 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu atpažino iš jo namo pagrobtus sidabro gaminius (2 t., b. l. 109-114). Iš byloje esančių lombardo sutarčių, sudarytų su I. L., matyti, kad atnešus sidabro gaminius, buvo sudarytos 7 sutartys, pagal šias sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kaltinamosios viso priėmė 361,11 g sidabro gaminių, o už priduotą sidabrą I. L. viso išmokėjo 87 Eur (2 t., b. l. 70-76). Kas iš esmės atitinka kaltinamųjų paaiškinimus. Tačiau šiuo atveju paminėtina, jog nukentėjusysis iš jo pagrobtus sidabro gaminius įvertino didesne suma nei ta, kurią kaltinamieji gavo iš lombardo juos pridavę.

Pasisakant dėl 2019-09-30 prašymo dalies pakeisti kaltinimą ir papildomai I. L., D. P. ir R. M. inkriminuoti aukso gaminių (vestuvinio žiedo, 270 eurų vertės, vestuvinio žiedo, 750 eurų vertės, vestuvinio žiedo su briliantais, 1700 eurų vertės, vyriško auksinio žiedo, 780 eurų vertės, auksinio pakabuko 750 prabos su emale ir briliantais, 3650 eurų vertės, auksinės grandinėlės, 3150 eurų vertės) vagystę iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), svarbūs yra kaltinamųjų paaiškinimai. Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėžutėje buvo tik sidabriniai gaminiai, auksinių gaminių nebuvo, prabos nežiūrėjo, nusprendė, kad tai buvo sidabriniai gaminiai, auksiniai papuošalai tikrai nebuvo paimti, nemano, kad tarp paimtų gaminių buvo brangių, nes ten buvo tik sidabras, nežino, ar kiti asmenys galėjo paimti kitus dirbinius iš aukso. Iš esmės analogiškai kaltinamoji I. L. aiškino ir ikiteisminio tyrimo metu (2019-03-13), kad jokio aukso nebuvo, tik senas sidabras, seni gaminiai, jokių pinigų tame name niekas nepavogė, buvo tik alkoholis ir sidabras (3 t., b. l. 121-123). Kaltinamasis D. P. taip pat teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įėjo į namą, paėmė dėžutę su sidabru, auksas yra nerealus dalykas, nes jo nebuvo, dėl auksinių dirbinių neprisipažįsta, natūralu, kad nukentėjęs asmuo pasakys, jog pavogė daugiau daiktų, nei paimta iš tiesų, kad atsilygintų žalą, mano, kad nukentėjusysis sako netiesą, kėlė klausimą, kodėl lombarde tada nerasti ir aukso dirbiniai. Be to, kaltinamasis atkreipė dėmesį, jog nukentėjusiojo brolis matė, kaip jie išėjo iš namo, galima klausti jo, ką jie išnešė, nes brolis matė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2019-03-13) kaltinamasis D. P. taip pat tvirtino, kad ten buvo ne auksas, nes buvo baltas metalas, jokio seifo jis niekur nematė, jokių pinigų nevogė (3 t., b. l. 64-65). Kaltinamoji R. M. teisme taip pat pripažino, kad D. P. be alkoholio paėmė tik lagaminėlį, taip pat teigė nemačiusi, kas buvo lagaminėlyje. Tokie kaltinamųjų paaiškinimai, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, duoda pagrindo sutikti, kad iš nukentėjusiojo namo be alkoholinių gėrimų I. L., D. P. ir R. M. pagrobė tik sidabro gaminius. Tuo pačiu atkreipiant dėmesį ir į tai, jog pagrobti juvelyriniai dirbiniai po įvykio buvo nešami priduoti į lombardą, o byloje esančios lombardo sutartys rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ I. L. pridavė tik sidabro gaminius.

Tuo tarpu nukentėjusysis A. S. teisme parodė, kad kai grįžo namo iš ligoninės vasario 28 d., ne iš karto pamatė, jog seifas išplėštas, tik kai atsidarė stalčių, kur buvo seifo raktas, pamatė, kad jame nėra pinigų, tada apžiūrėjo seifą ir pamatė, jog iš jo dingo daiktai, kurie buvo ten sudėti, pareiškimą dėl vagystės surašė išėjęs iš ligoninės, ten nurodė visus dingusius aukso dirbinius, seife buvo aukso grandinėlė, trys vestuviniai žiedai, kurių vienas buvo paprastas, antras žiedas buvo balto aukso, o trečias žiedas su briliantu, toliau buvo vyriškas žiedas, grandinėlė ir pakabukas su briliantais. Kaip rodo bylos medžiaga, iš tiesų A. S. 2019-03-07 surašė protokolą-pareiškimą ir jame nurodė iš jo namo seifo pagrobtus aukso dirbinius, taip pat nurodė ir šių pagrobtų gaminių vertę, tuo pačiu atkreipiant dėmesį, kad nurodytos vertės ženkliai skiriasi nuo prašyme pakeisti kaltinimą nurodytų sumų, pažymint, jog 2019-03-07 protokole-pareiškime pagrobtų aukso dirbinių kainos nurodytos žymiai mažesnės.

Aiškinantis, ar iš tiesų kaltinamieji I. L., D. P. ir R. M., įsibrovę į A. S. namus, pagrobė ir aukso gaminius, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad byloje neginčijamai buvo nustatyta, jog kaltinamieji, išeidami iš A. S. namo, lauko durų neužrakino ir paliko raktą durų spynoje, taip namas buvo paliktas keletui dienų. Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad raktus paliko duryse, duris paliko uždarytas. Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog išeidami išjungė šviesą, uždarė duris, jų neužrakino, raktus paliko duryse, išėjo į (duomenys neskelbtini) g., išeidami iš namo, prie vartelių sutiko nukentėjusiojo brolį, jis nieko neklausė. Nukentėjusysis A. S. taip pat patvirtino, kad kaimynai surado jo buvusią žmoną, jai paskambino ir pasakė, jog jo namo durys yra atidarytos, jam būnant ligoninėje, paskambino sūnus ir pasakė, kad yra atrakintos jo namo durys, tada jis su sūnumi nuvažiavo į namus, pakeitė spyną ir užrakino duris, kai grįžo iš ligoninės, iš kaimynų sužinojo, kad vasario 26 d. buvo iškviesta policija, kadangi kaimynai matė, jog kelias dienas jo namų durys praviros, nors jo nėra namuose. Taip pat teigė, kad jis iš ligoninės su sūnumi grįžo pakeisti durų spynos ketvirtadienį, gal tada buvo vasario 28 d. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2019-03-07) nukentėjusysis A. S. taip pat parodė, kad gulint ligoninėje, 2019-02-28 (ketvirtadienį) jam paskambino sūnus J. S. ir pasakė, jog iš kaimynų sužinojo, kad yra atidarytos jo namo, adresu (duomenys neskelbtini), laukinės durys, pokalbio metu jis suprato, jog iš jo galėjo būti pavogti raktai, todėl paprašė sūnaus atvažiuoti iki ligoninės ir jį parvežti namo, su sūnumi grįžęs namo pakeitė laukinių durų spyną (1 t., b. l. 53-55). Iš esmės analogiškas aplinkybes A. S. nurodė ir apklaustas 2019-03-18. Tai rodo, kad po 2019-02-24 įvykdyto įsibrovimo į A. S. namus namo durys buvo atrakintos iki pat 2019-02-28. Kas reiškia, kad į A. S. namus per tą laiką galėjo patekti ir kiti asmenys. Šiuo atveju paminėtina, jog pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu (2019-03-18) vykusios apklausos metu parodė, kad jis negali tvirtinti, jog būtent R. M. ir su ja buvę asmenys galėjo iš name buvusio seifo pagrobti aukso dirbinius ir pinigus, nes namas buvo nerakintas 4 dienas, kol jis gulėjo ligoninėje, todėl į namą galėjo eiti bet kas (1 t., b. l. 67-69). Be to, kaip liudytoja apklausta A. L. teisme parodė, kad nukentėjusysis iki savaitės laiko gulėjo ligoninėje ir kažkur tiek laiko šio asmens namas buvo atrakintas, buvo gauta duomenų, jog į tą namą gali patekti kiti asmenys, apklausos metu pats nukentėjusysis nurodė, kad nėra tikras, kiek laiko jo namas galėjo būti nerakintas, jog jo brolis yra asocialaus gyvenimo mėgėjas, nukentėjęs asmuo pats negalėjo nurodyti, kas galėjo patekti į jo namus, bet ir neteigė, kad konkrečiai tie asmenys galėjo išnešti auksą, jog namo durys atrakintos, buvo sužinota tik po keleto dienų, kai nukentėjusiajam gulint ligoninėje, apie tai pranešė atvykęs sūnus. Tokių duomenų visumos analizė, t. y. viso proceso metu duoti nuoseklūs kaltinamųjų paaiškinimai apie tai, kad iš A. S. namo pagrobė alkoholinius gėrimus ir sidabro gaminius, paties nukentėjusiojo parodymai ir keliamos abejonės dėl to, kas galėjo pagrobti jam priklausantį turtą, aplinkybė, kad nukentėjusiojo namas laikotarpiu nuo 2019-02-24 iki 2019-02-28 buvo atrakintas, kas reiškia, kad į namą tuo metu galėjo patekti ir bet kurie kiti asmenys, neleidžia teismui daryti neginčijamos išvados, jog I. L., D. P. ir R. M. iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė ir aukso gaminius (vestuvinį žiedą, 270 eurų vertės, vestuvinį žiedą, 750 eurų vertės, vestuvinį žiedą su briliantais, 1700 eurų vertės, vyrišką auksinį žiedą, 780 eurų vertės, auksinį pakabuką 750 prabos su emale ir briliantais, 3650 eurų vertės, auksinę grandinėlę, 3150 eurų vertės).

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 60 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 44). Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad 60 Eur žalą sudaro užpuolimo metu pagrobtas mobilaus ryšio telefonas su pinigine.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. S. pateikė 2019-08-10 patikslintą civilinį ieškinį dėl 26000,20 eurų turtinės ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 189-191). Nukentėjusysis nurodė, kad 26000,20 eurų turtinę žalą sudaro pagrobti ir neatgauti daiktai: buto ir namo raktai 4 vnt., 27 eurų vertės, piniginė, 5 eurų vertės, elektroninis pravažiavimo bilietas, 7 eurų vertės, jubiliejinis metalinis 2000 m. laidos 1 doleris, 5 eurų vertės, 78 eurai, 20 Didžiosios Britanijos svarų, 2 vnt. po 1 dolerį, 11 butelių alkoholinių gėrimų, 150 eurų vertės, vestuvinis žiedas, 270 eurų vertės, vestuvinis žiedas, 750 eurų vertės, vestuvinis žiedas su briliantais, 1700 eurų vertės, vyriškas auksinis žiedas, 780 eurų vertės, auksinis pakabukas 750 prabos su emale ir briliantais, 3650 eurų vertės, auksinė grandinėlė – 3150 eurų vertės, sidabro gaminiai apie 3 kg, iš kurių grąžinta apie 400 g, kai sidabro, kuris negrąžintas, vertė 15000 eurų, vaistų pirkimo išlaidos 40,20 eurų sumai, dėl dviejų savaičių nedarbingumo negautos pajamos, kurios sudaro 366 eurus.

Išnagrinėjus bylą buvo nustatyta, kad I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, A. S. padarė turtinę žalą, t. y. kaltinamieji, veikdami nusikalstamai, (duomenys neskelbtini) pastatu, pagrobė iš A. S. 4 vnt. raktų ryšulį, bendros 27 eurų vertės, piniginę, 5 eurų vertės, su joje buvusiais 45 eurais, elektroniniu „(duomenys neskelbtini)” bilietu (kaip teigė nukentėjęs, bilietas kainuoja 7 Eur), mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, bendros 10 eurų vertės. Tai reiškia, kad pagrobti daiktai sudaro 94 Eur turtinę žalą.