Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. V. ir D. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį areštu 70 parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, N. V. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, paskiriant N. V. intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bei įpareigojant N. V. dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su 2019 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir D. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, D. P. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2019 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.

Civilinio ieškovo Š. teritorinės ligonių kasos pareikštas 173,87 Eur civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkintas visiškas, priteisiant iš I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. lygiomis dalimis po 34,77 Eur civilinio ieškovo naudai.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl 26000,20 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir A. S. naudai solidariai priteista iš I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. 303,97 Eur turtinė žala (dėl nusikalstamų veiksmų (duomenys neskelbtini) pastatu) bei solidariai priteista iš I. L., D. P., R. M. 597,22 Eur turtinė žala (dėl įsibrovimo į A. S. namus).

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir A. S. naudai solidariai priteista iš I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. 2500 Eur neturtinė žala (dėl nusikalstamų veiksmų (duomenys neskelbtini) pastatu) bei solidariai priteisti iš I. L., D. P., R. M. 800 Eur neturtinė žala (dėl įsibrovimo į A. S. namus).

A. S. patirtos 800 Eur atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos lygiomis dalimis iš I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V., nukentėjusiojo A. S. naudai sumokant po 160 Eur.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti I. L., R. M., L. Ž., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistosios N. V. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl N. V. apeliacinio skundo

6.1. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistosios N. V. apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo N. V. nuteista pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, nepagrįstai sureikšmino kitos kaltinamosios duotus parodymus, kaip patikimus, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą N. V. kaltės klausimu. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl N. V. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį naikinama kaip neatitinkanti byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ir N. V. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinama, nes byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad N. V. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

6.5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą (kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį) apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-585/2012).

6.6. Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-636/2011).

6.12. Apygardos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai leidžia daryti tik prielaidą, kurios nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, jog N. V. stebėjo, kaip buvo plėšiamas nukentėjusysis A. S.. Objektyvių galimybių pašalinti kilusias abejones dėl N. V. dalyvavimo masto nėra. Aplinkybę, jog N. V. galėjo nematyti, kas konkrečiai vyko, sustiprina ir tai, jog nusikalstama veika padaryta tamsiu paros metu ir, kaip nurodė visi nuteistieji, įvykio vieta buvo visiškai neapšviesta. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas privalėjo vadovautis in dubio pro reo principu ir visas nepašalintas abejones traktuoti N. V. naudai.

6.14. Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, jog nuteistosios N. V. veiksmai, kuomet buvo plėšiamas nukentėjusysis A. S., sudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, abejonės turėjo būti aiškinamos kaltinamosios naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones, nesurinkta pakankamai duomenų, neginčijamai pagrindžiančių apeliantės kaltę, o tiksliau jos dalyvavimą bendrai su kitais asmenimis inkriminuoto nusikaltimo padaryme, taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientisos loginės sekos ir neginčijamai nepatvirtina N. V. padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Remiantis išdėstytu, apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl N. V. pripažinimo kalta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį turi būti panaikinta ir N. V. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinta, neįrodžius, kad N. V. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

8. Priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir jo (A. S.) naudai solidariai priteisė: iš I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. 303,97 Eur turtinės žalos atlyginimo (dėl nusikalstamų veiksmų (duomenys neskelbtini) pastatu); iš I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. 2500 Eur neturtinės žalos (dėl nusikalstamų veiksmų (duomenys neskelbtini) pastatu) atlyginimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas A. S. naudai lygiomis dalimis – po 160 Eur – priteisė iš I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. nukentėjusiojo turėtų proceso išlaidų, susidariusių dėl jam suteiktų advokato teisinių paslaugų. Be to, civilinio ieškovo Š. teritorinės ligonių kasos pareikštas 173,87 Eur civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkintas visiškas, priteisiant iš I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. lygiomis dalimis –po 34,77 Eur – civilinio ieškovo naudai.

8.1. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus N. V. išteisinti, jai nedalyvavus padarant nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 dalis), skundžiamo nuosprendžio dalis dėl iš N. V. priteistų civilinių ieškinių (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas) ir proceso išlaidų naikinama (328 straipsnio 4 punktas). Panaikinus minėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl priteistų sumų iš N. V., siekiant apsaugoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. pagrįstus interesus (pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą) ir remiantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-98-616/2020, Nr. 1A-78-449/2015), nustatytų žalų ir procesinių išlaidų atlyginimas tenka kitiems nuteistiesiems, todėl atitinkamai keičiami skundžiamu nuosprendžiu nustatyti priteistinos turtinės žalos (Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui) ir nukentėjusiojo A. S. turėtų proceso išlaidų dalių dydžiai iš kitų nuteistųjų, nustatant, kad nuteistieji I. L., D. P., R. M., L. Ž. civilinio ieškovo Š. teritorinės ligonių kasos naudai privalo atlyginti lygiomis dalimis po 43,46 Eur, o nukentėjusiojo A. S. naudai privalo lygiomis dalimis atlyginti po 200 Eur dėl pastarojo patirtų atstovavimo išlaidų. Kolegijos nuomone, tuo nebus pažeistos kitų nuteistųjų teisės, kadangi jiems žinoma apie skundžiamu nuosprendžiu nustatytą teritorinės ligonių kasos patirtą turtinę žalą ir nukentėjusiojo A. S. turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, o atlygintinų dalių nustatymas yra teismo prerogatyva. Pažymėtina, kad nuteistojo D. P. apeliaciniame skunde nėra ginčijami nukentėjusiajam A. S. priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai, turtinės žalos dydis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui bei išieškotinos proceso išlaidos nukentėjusiojo A. S. naudai. Kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistų asmenų (I. L., R. M., L. Ž.) apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegijos nuomone, civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, procesinių išlaidų išieškojimo, pirmosios instancijos teisme išnagrinėti nepažeidžiant baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, t. y. panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl priteistų sumų iš N. V., pastarajai skundžiamu nuosprendžiu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas – 2838,74 Eur, esančias AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinamas, kadangi ši priemonė tapo nebereikalinga (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Dėl D. P. apeliacinio skundo

9. Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde iš esmės kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas tik prašo sušvelninti paskirtą bausmę arba atidėti jos vykdymą maksimaliam terminui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą tiek, kiek to prašoma D. P. apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

10. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstamą veiką įvykdė teistumui neišnykus, būnant net 4 kartus teistam, anksčiau teistas ir dėl nusikalstamų veikų nuosavybei įvykdymo (konkrečiai – dėl plėšimų įvykdymo), be kita ko, D. P. po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo dar 2 kartus nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis už kitų nusikalstamų veikų įvykdymą (3 t., b. l. 10–28, LITEKO duomenys), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 33–37), vykdė individualią veiklą (3 t., b. l. 31). Nuteistojo D. P. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog D. P. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu, veikiant bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai), D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, jog nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad D. P. vaidmuo įvykdant nusikalstamą veiką buvo vienas pagrindinių, jis buvo aktyvus, smurtą naudojęs nukentėjusiojo atžvilgiu asmuo, tai šiuo atveju didina D. P. pavojingumą.

10.3. Nuteistasis savo prašymą sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę motyvuoja tuo, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6, 10 punktuose, t. y. jog jis (D. P.) prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.

10.3.1. Pažymėtina, jog apylinkės teismas nustatė D. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y., jog D. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl apelianto skundo argumentai dėl neva šios lengvinančios aplinkybės nenustatymo nepagrįsti.

10.3.2. Pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-440/2013).

10.3.3. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis būtų kokiu nors būdu išprovokavęs D. P. jį (nukentėjusįjį) būtent apiplėšti. Pastebėtina ir tai, kad D. P. elgesys nebuvo greitas atsakas į neva buvusius nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus (įžeidinėjimą, lindimą prie D. P. sugyventinės, kitų moterų, neva buvusio ginklo demonstravimą). Nukentėjusysis buvo ne tik sumuštas, tačiau iš karto ir apiplėštas, be to, nuteistieji, tarp jų ir D. P., nusprendė apiplėšti ir nukentėjusiojo namą, tai šiuo atveju negali būti laikoma bent minimaliu D. P. nusikalstamo elgesio pateisinimu, kaip neva išprovokuotu nukentėjusiojo. Pažymėtina, kad tuo metu, kai D. P. su kitais bendrininkais nusprendė apiplėšti ir nukentėjusiojo namus, nukentėjusysis apskritai neatliko jokių veiksmų, kadangi buvo paliktas stipriai sumuštas gulėti pirminėje įvykio vietoje. Esant šioms aplinkybėms, apelianto prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, atmestinas.

10.3.4. Atsakant į skundo argumentas dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės, pažymėtina, kad teismų praktikoje nusikaltimo padarymas dėl labai didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto), kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu nustatoma, kad nusikaltimas padarytas tuoj po šių veiksmų atlikimo. Neteisėtais veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Priešingu įstatymams smurtu laikytini bet kokie tokio pobūdžio veiksmai, padaryti nesant būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo ar asmens, padariusio nusikaltimą, sulaikymo aplinkybių. Dideliu susijaudinimu dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų teismo pripažįstamas toks kaltininko emocinės būsenos pakitimas, kai dėl to pakinta intelektinė bei valinė kaltininko būsena ir tada susilpnėja jo veiksmų kontrolė, tačiau neprarandamas gebėjimas juos suprasti ir valdyti (kasacinės bylos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2009, 2K-377/2011, 2K-394/2013). Kaip jau minėta anksčiau, D. P. sprendimas apiplėšti nukentėjusįjį ir jo namą nebuvo greitas atsakas į neva buvusios neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus. Be kita ko, visiškai nesuprantama, kaip ir kokie konkretūs nukentėjusiojo veiksmai galėjo nulemti būtent plėšimo įvykdymą, tokių argumentų nenurodė ir pats D. P.. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas D. P. prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

10.4. Nuteistojo skunde deklaruojamos aplinkybės, neva būtina atsižvelgti į tai, kad jis laisvėje dirbo, mokėsi, augina du nepilnamečius vaikus, kuriais būdamas įkalinimo įstaigoje negali pasirūpinti, buvo vienintelis šeimos išlaikytojas, todėl prašo sušvelninti paskirtą bausmę, nemenkina D. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad nuteistojo deklaruojama pareiga ir noras rūpintis, išlaikyti savo vaikus, niekaip jam nesutrukdė vėl padaryti naujos nusikalstamos veikos.

10.5. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą nuteistojo D. P. orientaciją visuomenėje, jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. D. P. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. P. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes tik paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai.

10.6. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė už BK 180 straipsnio 2 dalyje įvykdytą nusikalstamą veiką yra daug mažesnė nei minėtos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, tiek D. P. asmenybės, tiek jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra didelis. Be to, teismas, bendrindamas D. P. skundžiamu nusprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikė patį palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą, t. y. bausmių apėmimą. Taigi, esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į anksčiau nurodytas nuteistąjį bei jo įvykdytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam D. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė bei galutinė subendrinta bausmė būtų per griežtos.

11. Nuteistasis D. P. taip pat prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

11.1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienų iki trejų metų. Kadangi nagrinėjamu atveju D. P. nuteistas už sunkaus nusikaltimo įvykdymą, pagrindo atidėti D. P. paskirtos bausmės vykdymą nėra.

11.2. Pastebėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 3 dalį yra galimybė iš dalies atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, kai asmuo yra nuteistas laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, tačiau bausmės vykdymas iš dalies gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui atlikus tik dalį bausmės.

11.3. Minėta, kad D. P. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta bausmė neviršija 5 metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar iš dalies atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo D. P. net iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

11.4. Kaip jau minėta, iš bylos duomenų matyti, kad D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau jo atsakomybę sunkinančiomis pripažintos net 3 aplinkybės, t. y. kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, veikiant bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai), apeliantas sunkų nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, šiuo metu yra teistas 6 kartus, anksčiau jau buvo du kartus teistas dėl plėšimų įvykdymų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, D. P. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau net ir po to jis net tris kartus (įskaitant ir šį kartą) nusikalto. Be to, aplinkybė, jog D. P. būdamas teistu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį šį kartą įvykdė sunkesnės formos plėšimą, rodo, kad D. P. asmenybė ir jo vykdomos veikos darosi pavojingesnės. Šios visos aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad D. P. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atlikus tik dalį paskirtos bausmės. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti D. P. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata nuo 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII-2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose ir sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priima ne teismas, o kardomojo kalinimo vietos administracija. Taigi priimant nuosprendį, kuriuo nuteistajam paskiriama laisvės atėmimo bausmė, bausmės atlikimo vieta, įstaiga, nebenurodoma. Kadangi nagrinėjamu atveju nuosprendyje konkreti D. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigos rūšis nenurodyta, skundžiamas nuosprendis nekeičiamas, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog nuosprendyje bendrai nereikalinga pasisakyti dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

Dėl advokatų darbo apmokėjimo

13. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi nuteistajai N. V. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė J. Šlapaitienė. Šiaulių apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad D. V. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 180 Eur (6 t., b. l. 168–169) ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei. Pažymėtina, jog pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kadangi nagrinėjamu atveju N. V. yra išteisinama dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo, nėra teisinio pagrindo iš pastarosios priteisti procesinių išlaidų, susidariusių dėl jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – N. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš N. V. priteista: A. S. solidariai su I. L., D. P., R. M., L. Ž. 303,97 Eur turtinės ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; A. S. 160 Eur proceso išlaidų; Š. teritorinei ligonių kasai 34,77 Eur žalos atlyginimo.

Panaikinti N. V. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas – 2838,74 Eur, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. patirtas 800 Eur atstovavimo išlaidas, kurios pripažintos proceso išlaidomis, priteisti lygiomis dalimis iš I. L., D. P., R. M., L. Ž. nukentėjusiojo A. S. naudai sumokant po 200 Eur.

Iš nuteistųjų I. L., D. P., R. M. ir L. Ž. civilinio ieškovo Š. teritorinės ligonių kasos naudai priteisti lygiomis dalimis po 43,46 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.