Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-98-616/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-01-30
Bylos Nr.: 1A-98-616/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 str. numatytais pagrindais.

Teisėjai: Algimantas Valantinas, Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė
Nuteistasis: P. T., K. R.
Nukentėjusysis: R. A.
Civilinis ieškovas: Vilniaus teritorinės ligonių kasos, R. A.
Advokatai: Stanislovas Nalivaika, Grigorijus Leonovas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-616/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12898-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4; 1.1.4.4.2; 1.1.5.1.1; 1.2.4.4.1; 2.4.6.5.1; 2.4.6.4.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,nuteistojo P. T. gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,nuteistojo K. R. gynėjui advokatui Grigorijui Leonovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. R. ir P. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 punktais, BK 69 straipsniu, BK 70 straipsniu, K. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu: tęsti darbą; dalyvauti individualioje elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., išskyrus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 650 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam R. A.; per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

P. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo bausme aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 1, 5 punktais, P. T. paskirtos bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., išskyrus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi, ir per šešerių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistųjų K. R. bei P. T. solidariai priteista 450,16 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų K. R. bei P. T. solidariai priteista 650 Eur turtinei ir 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. A. gynėjo advokato prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų K. R. bei P. T. solidariai priteista 1 000 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. R. (toliau – ir K. R.) ir P. T. (toliau – P. T.) pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami kartu, o P. T. esant neblaiviam, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. A. (toliau – ir R. A.) sveikatą šiomis aplinkybėmis: 2016 m. kovo 18 d. apie 05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), K. R. veikdamas kartu su neblaiviu P. T., sudavė nukentėjusiajam R. A. du kartus kumščiais į veidą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant grindų. Po to K. R. prašymu, o P. T. padavus tuščią stiklinį butelį, K. R. juo trenkė R. A. į galvą ir taip prapjovė jo kaktą, o R. A. pabandžius kaire ranka uždengti veidą ir galvą, K. R. sudaužytu buteliu trenkė per ranką. Tokiais bendrais veiksmais K. R. ir P. T. padarė nukentėjusiajam R. A. dešinės kaktos pusės, kairio dilbio, kairės plaštakos daugybines pjautines žaizdas su II ir IV piršto tiesiamųjų sausgyslių pažeidimu, dešinės akies hemoragiją ir akių vokų poodines kraujosruvas, dėl ko R. A. kaktos dešinėje pusėje, kairio dilbio alkūnkauliniame paviršiuje, kairio riešo alkūnkauliniame paviršiuje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje liko nepataisomi randai ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. A. sveikatą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Nuteistasis P. T. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį panaikinti, ir jį pripažintą kaltu ir nuteistą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai jo (apelianto) kaltę grindė tik nukentėjusiojo R. A. kritiškais ir nenuosekliais parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pažymi, kad nukentėjusiajam nebuvo suduotas smūgis į galvą tuščiu buteliu, kuris sudužo. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir teisminio nagrinėjimo metu pasvertos stiklo šukės, kurios sudarė tik 1 / 3 butelio svorio.

2.2. Apelianto vertinimu, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti liudytojų parodymai, specialisto išvada, surastos kraujo dėmės, nuplėštas laikrodis, konstatuoja tik įvykio aplinkybes, tačiau neįrodo jo kaltės, t. y. kad dalyvavo šio nusikaltimo padaryme.

3. Nuteistasis K. R. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį panaikinti, ir jį pripažintą kaltu ir nuteistą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

3.1. Pirmosios instancijos teismas iš dalies pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiojo R. A. parodymais, kurie viso proceso metu buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. Be to, skundžiamame nuosprendyje neteisingai nustatyta konflikto pradžios priežastis. Pasak nuteistojo, nukentėjusysis turėjo pagrindą neįsileisti į butą, nes tuo metu kartu su liudytoju J. Š. buvo atsivedę merginą intymiems santykiams.

3.3. Pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje esanti specialisto išvada, ekspertizės aktas ar įvykio vietoje rastos kruvinos stiklo šukės bei tušti buteliai, akivaizdžiai, nepatvirtino jo (apelianto) kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

3.4. Apeliantas skunde ginčija įvykio vietoje rastų ir paimtų stiklo šukių svorį. Nurodo, kad įvykio vietoje rasto tuščio butelio svoris sudarė – 484 g, o surinktų stiklo šukių svoris sudarė – 404 g. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad stiklo šukės prieš jas pasveriant buvo supiltos į indą, kurio svoris sudarė – 108 g. Apelianto vertinimu, surinktų stiklo šukių svoris sudarė ne 404 g, o 296 g (404 - 108), t. y. sudarė iš viso tik 39 procentus butelio svorio. Tai, kad nukentėjusysis nukrito ant stiklo šukių buvusių ant grindų, patvirtina ir liudytojo J. Š. ikiteisminio tyrimo 2018 m. kovo 18 d. vykusios apklausos metu duoti parodymai, kurių metu nurodė, jog bute kažkas iš dalyvių buvo apvertę stalą.

3.5. Pirmosios instancijos teismas vertindamas nagrinėjamoje byloje pateiktą 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvadą Nr. G 3674/2017 (01) nurodo, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti šešiais trauminiais poveikiais. Tuo tarpu, iš specialisto išvados matyti, kad mažiausiai po vieną trauminį poveikį (t. y. suduota smūgių) į kaktos dešinę pusę, kairį dilbį, kairės plaštakos II delnakaulio sritį, kairės plaštakos IV piršto sritį bei mažiausiai dar du trauminiais poveikiais į kairės plaštakos nugarinį paviršių. Apelianto vertinimu, ši specialisto išvada bei nukentėjusiojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad į galvą buteliu buvo smūgiuota tik vieną kartą, o kiti smūgiai buteliu, kurie tik galėjo būti taikomi į galvos sritį, kliudė įvairias kairės rankos vietas. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas vėliau skundžiamame nuosprendyje kaltinimo aplinkybes apie suduotus smūgius buteliu nukentėjusiajam patikslino ir iš esmės nepašalinęs prieštaravimų konstatavo, jog buteliu buvo suduota ne šešis kartus, o du kartus.

3.6. Pažymi, kad 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvados Nr. G 3674/2017 (01) tiriamoje dalyje nurodyta, jog R. A. gydymo stacionare ligos istorijos sužalojimų / skausmo lentelėje pažymėti pjautiniai sužalojimai galvos srityje bei kairės ir dešinės rankose. Tačiau ši aplinkybė, kuri patvirtina paties apelianto paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinta. Be to, teisiamajame posėdyje specialistė V. B. paaiškino, kad šie minėti sužalojimai galėjo atsirasti tik nukentėjusiajam pačiam vartantis ant stiklo šukių. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad keliantis nuo grindų nukentėjusysis vartėsi bei atsirėmė rankomis, todėl šiuos sužalojimus rankose ir pasidarė. Be to, nukentėjusysis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

3.7. Nors skundžiamame nuosprendyje buvo atsižvelgta į įvykio vietoje rastą laikrodį, priklausantį jam (K. R.) su nukentėjusiojo kraujo pėdsakais, tačiau apelianto vertinimu, ši aplinkybė nepatvirtina, kad jis sudavė smūgius buteliu R. A. Apeliantas nurodo, kad grumtynių metu nukentėjusysis nuplėšė nuo jo rankos laikrodį, todėl tokiu būdu ir atsirado kraujo pėdsakai. Tai, kad laikrodis buvo nutrauktas patvirtina ir byloje esantis apžiūros protokolas, kuriame matomas sugadintas laikrodžio dirželis.

3.8. Skunde apeliantas nurodo, kad butas, kuriame įvyko konfliktas buvo išnuomotas P. T. šventei. Pažymėjo, kad visi šventės dalyviai buvo išvykę į naktinį klubą, o vėliau jam (apeliantui) grįžus su P. T., nebegalėjo įeiti į butą, nes jame iš vidaus užsirakinęs buvo nukentėjusysis R. A. su mergina. Stipriai beldžiant į duris po kurio laiko nukentėjusysis R. A. atidarė duris, tačiau nenorėjo įleisti į vidų, įvyko susistumdymas tarpduryje, dėl ko jis (apeliantas) nukrito nuo laiptelio ir susižalojo koją. Atsistojus prasidėjo muštynės su nukentėjusiuoju R. A., kuris jį apdraskė, prakirto lūpą bei nuplėšė laikrodį nuo rankos. Nurodo, kad jis (apeliantas) gynėsi, todėl R. A. sudavė trys ar penkis kartus į veido sritį, nuo kurių nukentėjusysis nugriuvo ant laiptų, esančių kambaryje, kuriame buvo išmėtyti buteliai, stiklai ir pan. Po to konfliktas nebuvo tęsiamas, nes jis susirinko asmeninius daiktus ir iš buto išėjo.

3.9. Apeliantas skunde cituoja BK 28 straipsnio nuostatas ir nurodo, kad po kojos sužalojimo suprato, jog prasidėjo realus kėsinimasis į jo sveikatą bei išnuomotą butą, todėl gindamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius. Teigia, kad po smūgių nukentėjusysis nukrito ant grindų ir pats susižalojo, nes buvo pridaužyta stiklų.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. R., jo gynėjas ir nuteistojo P. T. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. T. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo K. R. apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo

7. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles ir vadovaudamasis prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis, priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas kaltę grindė tik nenuosekliais, prieštaringais ir, apeliantų nuomone, kritiškai vertintinais nukentėjusiojo R. A. parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus ir jų visumą, sprendžia, kad priešingai nei teigiama nuteistojo K. R. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas R. A. sveikatos sutrikdymo aplinkybes ir remiantis byloje surinktų įrodymų visuma padarė pagrįstą išvadą, kad K. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą R. A. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas faktines aplinkybės, byloje esantys įrodymai ištirti ir patikrinti BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: tiesiogiai apklausti nuteistieji P. T. ir K. R., nukentėjęs R. A., liudytojai J. Š., J. G., V. M., N. R., E. Z., T. J., specialistė V. B., teisiamajame posėdyje apžiūrėjo daiktus, perskaitė tyrimo veiksmų: įvykio vietos apžiūros, medicininių dokumentų apžiūros protokolus, specialistų išvadas, ekspertizės aktą ir kt. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog P. T., paduodamas K. R. tuščią butelį, kuriuo padarytas R. A. nesunkus sveikatos sutrikdymas, veikė kartu.

9. Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011). Išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių turi bylą nagrinėjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungdamas visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-164/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Teisiamojo posėdžio metu K. R. parodė, jog kad kartu su P. T. draugais organizavo P. T. bernvakario šventę, kurioje dalyvavo ir nukentėjusysis R. A. bei jo draugas. Po kurio laiko visi išvyko į klubą, kuriame buvo daug žmonių, todėl nebendravo su visais bernvakario dalyviais, taip pat ir nukentėjusiuoju. Kai nutarė grįžti į butą, P. T. pasakė, jog išnuomoto buto raktus kažkam atidavė. Atvykus prie buto girdėjosi, kad viduje kažkas vyksta, ilgai beldė į duris, bet atsako nebuvo. Vienu metu iš buto vidaus išgirdo nukentėjusiojo klausimą „ko jūs norit, ko jums reikia?“. Prašė įleisti į butą, nes viduje buvo jo daiktai. Be to, jis jautė atsakomybę už butą, nes butas buvo išnuomotas jo vardu. Girdėjo, kad buto viduje esantis žmogus prieina prie durų, paklausia, ko nori, ir vėl nueina. Jam sakė, kad ieško rakto, tačiau raktų nukentėjusysis ieškojo apie valandą. Be R. A. bute kitų asmenų balsų negirdėjo. Po kurio laiko atsidarė durys, tarpduryje buvo nukentėjusysis su baltomis trumpikėmis, labai supykęs, nenorėjo leisti į vidų. Besistumdant tarpduryje jis, t. y. K. R., nukrito nuo laiptelių į svetainę ir susižalojo koją, jautė didelį skausmą. Atsistojo, prasidėjo muštynės su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis jį apdraskė, nuplėšė laikrodį, prakirto lūpą. Nurodo sudavęs nukentėjusiajam 3-5 kartus į veido sritį, tačiau negalintis pasakyti, ar atsirado kraujas, atrodo buvo prakirsta nosis, teigė, jog jo smūgiai randų palikti negalėjo. Po 2-3 minučių nuo įėjimo į butą, nukentėjusysis nugriuvo į tarpdurį visu ūgiu ant laiptų. Kambaryje buvo buteliai, netvarka, stiklai, grafinas. Kuomet nukentėjusysis nugriuvo, K. R. teigė nieko nedaręs, nekreipė dėmesio į nukentėjusįjį, ieškojo savo daiktų, nuėjo į miegamąjį kambarį, kur lovoje buvo nukentėjusiojo draugas J. su mergina. Įėjęs į miegamąjį apžiūrėjo kambarį, paklausė J., kur daiktai, tačiau šis nieko nesakė, gulėjo lovoje, o po 5 minučių išėjo. Mergina griebė batus, rūbus ir pasišalino iš buto. Rado savo daiktus svetainėje tarp fotelių. P. buvo apsvaigęs, todėl paguldė jį ant sofos, pasiėmė daiktus ir išėjo iš buto. Jo sužalota koja buvo ištinusi, skausminga, todėl tos pačios dienos rytą kreipėsi į A. ligoninę, kur kitą dieną koja buvo operuota. Nurodo, jog liudytojo J. Š. parodymai apie mestą stiklinę yra melas. P. T. grumtynėse su nukentėjusiuoju nedalyvavo, kol jis beldė į buto duris, P. T. sėdėjo atsirėmęs į sieną, buvo apgirtęs, todėl užmigo.

11. Nuteistasis K. R. 2016-07-25 apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus dėl įvykio pradžios, tik nurodė, jog grįžus iš baro ir nukentėjusiajam R. A. įsileidus į butą, K. R. įėjo į butą, tačiau nukentėjusysis nenorėjo įleisti toliau, stipriai stūmė nuteistąjį. K. R. neišlaikė pusiausvyros, kryptelėjo koją ir nukrito nuo laiptų žemyn. Prie nukritusio K. R. priėjo nukentėjęs R. A., paėmęs už nuteistojo kairės rankos jį tempė, stūmė ir taip pritempė prie išėjimo durų. Negalėdamas ištempti iš buto, nukentėjusysis trenkė kumščiu taikydamas K. R. į veidą, tačiau pataikė į petį. Nuteistasis taip pat trenkė atgal nukentėjusiajam ir pataikė taip pat į petį. Nukentėjęs vėl trenkė kumščiu nuteistajam, pataikė į kaklo sritį, po to nuteistasis vieną kartą trenkė kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, nuo šio smūgio R. A. nukrito prie durų veidu į kampą, kuriame buvo sudėti tušti buteliai. K. R. girdėjo dūžtančius butelius. Nukentėjęs nuo šio vieno smūgio neatsikėlė. Susirinko savo daiktus ir iš buto išėjo (t. 2, b. l. 33-34).

12. Teisiamojo posėdžio metu P. T. parodė, jog įvykio dieną susitiko su draugu M. P., kartu su juo atvykęs į butą A. G. gatvėje, suprato, kad draugai surengė bernvakarį prieš jo vestuves. Po kurio laiko atvyko ir nukentėjusysis R. A. su J. Š., o tada visi išvyko į naktinį klubą. Po kurio laiko kartu su K. R. nusprendė grįžti į butą, girdėjo, kad ten kažkas yra, beldėsi, bet durų niekas neatidarė. Buvo už durų apie valandą laiko, belaukiant dėl girtumo buvo ir užmigęs. Su bute esančiais žmonėmis jis nebendravo. Po kiek laiko nukentėjusysis R. A., būdamas tik su trumpikėmis, atidarė duris, tačiau nenorėjo įsileisti. Prasidėjo susistumdymas tarp nukentėjusiojo R. A. ir kaltinamojo K. R. Jis pats tik stebėjo, minimaliai bandė nutraukti susistumdymą. Šio susistumdymo metu nukentėjusysis krito priekiu į kampą, kuriame buvo 5-6 buteliai. Įėjus į butą, jame buvo netvarka. Iš buto išbėgo J. Š. su mergina, J. Š. tuo metu buvo apsirengęs. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Nežino kaip ant jo atsirado kraujo dėmės, galimai klupinėjo pareigūnams vedant jį iš buto ir išsitepė ant laiptų buvusiu krauju.

13. 2016-03-18 apklaustas kaip liudytojas P. T. teigė įvykio aplinkybių nepamenantis, prisimena, jog nuvyko į klubą, buvo išgėręs daug alkoholio (t. 1, b. l. 129-130). 2016-09-15 apklaustas kaip įtariamasis, P. T. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, apie kurias davė parodymus teisiamojo posėdžio metu, tik tiksliau nurodė, jog nukentėjęs R. A. pirmas pastūmė K. R., po to jie tarpusavyje susistumdė, pradėjo vienas kitą kumščiuoti ir pirmas smūgį R. A. sudavė K. R. Po to R. A. užgulė K. R., šis sušuko ir priklupo, tuomet atsistojęs sudavė smūgį R. A. į galvą. Nuo šio smūgio R. A. nukrito ir tuomet pasigirdo dūžtančio stiklo garsas, bei pamatė stiklo šukes. Stiklinių ir tuščių butelių jis K. R. nedavė (t. 2, b. l. 117-118).

14. Nukentėjęs R. A. teisiamųjų posėdžių metu parodė, jog kad jam paskambino L. G. ir pakvietė į P. T. bernvakarį. Į butą (duomenys neskelbtini), jis atvažiavo su savo draugu J. Š., o iš ten visi išvyko į naktinį klubą. Klube užkalbino merginą, susitarė kartu su ja vykti į butą. Kiek prisimena, raktai nuo buto buvo pas K. R. Gavę raktus su mergina ir J. Š. grįžo į butą. Praėjus kuriam laikui į butą grįžo K. R. ir P. T., jie beldė į duris, tačiau durys buvo užrakintos, o rakto nuo durų nebuvo. Jis kelias minutes ieškojo rakto, kurį rado merginos rankinėje. Tuo metu mergina su J. Š. buvo miegamajame. Kai atidarė buto duris, pasipylė K. R. smūgiai į veidą, nuo kurių jis nukrito. Kiek kartų bandė stotis, K. R. parblokšdavo jį ant žemės. P. T. buvo užėjęs į buto vidų, bet nieko nedarė. Kaip tiksliai K. R. smūgiavo negali pasakyti. K. R. pastoviai rėkė, prašė ką nors jam paduoti. P. T. padavė K. R. stiklines ir butelį. Stiklinės buvo kelios, K. R. jas metė, viena iš jų tikrai pataikė. Kai K. R. sudavė jam P. T. paduotu tuščiu buteliu, šis sudužo. Buteliu sudavė daugiau nei du kartus. Suduodant smūgius rankomis dengėsi galvą. Buteliu sudavė, kai bandė stotis, negali pasakyti, ar sudavė sudužusiu buteliu. Kai K. R. nubėgo į virtuvę pasiimti peilio, jis pabėgo. Sužalojimai jam buvo padaryti kaktos dešinėje pusėje, kairėje rankoje, kairėje plaštakoje, susiūtos sausgyslės, sužalojimai ant rankos atsirado dengiantis. Įvykio metu buvo neblaivus, teigė nežinantis įvykusio konflikto priežasties (t. 3, b. l. 75-78; t. 4, b. l. 38-39).

15. 2016-03-18 apklaustas kaip liudytojas R. A. dėl patirto sužalojimo parodė, jog, atvykus K. R. ir P. T., nukentėjusiajam atidarius duris, K. R. rankomis, kojomis sudavė eilę smūgių, kiek buvo suduota smūgių negali pasakyti, nes neprisimena, buvo praradęs sąmonę. Parodė, jog alytiškis (past. K. R.) paėmė tuščią butelį nuo „J. D.“ ir pradėjo buteliu daužyti nukentėjusiajam per galvą ir kitas kūno vietas. Po to pradėjo reikalauti, kad P. T. paduotų jam peilį, tuomet nukentėjęs iš buto pabėgo (t. 1, b. l. 76-77).

16. 2016-03-24 R. A. apklaustas kaip liudytojas papildomos apklausos metu dėl patirto sužalojimo parodė, jog tuo metu, kai atrakino buto duris, K. R. jį puolė, du kartus rankomis trenkė į veidą nukentėjusiajam, nuo šių smūgių nukentėjusysis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Greitai jam atsipeikėjus, juto toliau smūgius, t. y. rankomis sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą ir kojomis ne mažiau šešis kartus į įvairias kūno vietas, taip pat spardė ir daužė kumščiais. K. R. visą laiką rėkė P. T., kad jis paduotų peilį K. R., nurodydamas, jog „damuš, papjaus“. P. T. vietoj peilio padavinėjo stiklines, dvi ar tris padavė, tiksliai nežinantis, jas K. R. sudaužė į R. A. galvą. Tuomet P. T. padavė stiklinį butelį, juo K. R. sudavė du smūgius nukentėjusiajam į galvą, pajuto, jog prapjovė kaktą ir kairę ranką, kuria bandė užsidengti veidą ir galvą. Kai butelis sudužo, P. T. K. R. pasakė „jau užteks“, tuomet K. R. atsitraukė nuo nukentėjusiojo ir nuėjo, kaip suprato R. A., į virtuvę paimti peilio. Tuomet R. A. atsikėlė ir pabėgo iš buto (t. 1., b. l .79-80).

17. Liudytojas J. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio vakarą dalyvavo bernvakaryje, buvo klube, grįžo atgal į butą su mergina ir R. A. Grįžus iš klubo kitiems asmenims, norėdamas atrakinti buto duris R. A. ilgai ieškojo raktų, kadangi mergina juos buvo paslėpusi. Vėliau bute kilo triukšmas, į kambarį, kuriame buvo liudytojas, įbėgo P. T. ir K. R., jie pradėjo rėkti, kažkas metė stiklinę į liudytoją, mergina pradėjo panikuoti ir dingo. Jis atsidarė miegamojo langą, norėjo išlipti, bet buvo grotos. Kokiu būdu kaltinamieji įėjo į butą – nežino, negirdėjo. Bernvakaryje dalyvavę vaikinai nebuvo iš jo draugų rato, žinojo L. G., nukentėjusįjį, buvo matęs P. T. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad šviesių plaukų vyriškis metė į jį stiklinę, galbūt pora kartų trenkė, tačiau sužalojimai buvo maži, neturėjo pretenzijų (t. 1, b. l. 88-89, t. 3, b. l. 111-114).

18. Liudytoja J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog į butą (duomenys neskelbtini) ji atvyko kartu su dviem vaikinais iš klubo (atpažino nukentėjusįjį ir kaltinamąjį P. T.). Nurodė, jog bute buvo švęsta, koridoriuje pilna stiklų. R. A. buvo stipriai išgėręs, agresyvus, todėl užsidarė miegamajame su P. T., bendravo, išgėrinėjo. Girdėjo beldimą į duris, langus ir tai truko kokią valandą laiko, įėjo žmogus, pasakė visiems išeiti, ji išėjo, neprisimena, ar buvo apsirengusi. Ar buvo ieškoma rakto tam, kad atrakinti buto duris, neatsimena, bet galėjo taip būti. Nurodė, jog K. R. norėjo įeiti į butą, bet jo neįleido. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus dalį bylos medžiagos, nurodė, jog neatsimena, ar buvo kambaryje su P. T., vaikinas buvo panašus į jį. Teigė, jog nukentėjusysis R. A. buvo agresyvus, tačiau po R. A. apklausos nurodė, kuris teigė, jog mylėjosi su liudytoja, prieš tai, kai ji buvo miegamajame su J. Š., liudytoja pripažino, kad to nepamena, bet galėjo taip būti. Liudytoja pripažino, jog buvo barnis, todėl pabėgo iš buto, nemačiusi metamų stiklinių (t. 4, b. l. 61-64).

19. Liudytoja N. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2016 metais, naktį dirbo Patrulių rinktinėje pagal atskirą planą „T“, su kolega ir dar vienu ar dviem ekipažais stovėjo ant (duomenys neskelbtini) tilto, stabdė automobilius. Pamatė vaikiną, kuris buvo be viršutinių drabužių, kruvinas, viena iš rankų buvo labai kruvina, perpjauta, jis paprašė pagalbos. Vaikinas buvo sąmoningas, buvo nukritęs, tačiau ar buvo praradęs sąmonę, nežino. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad įvykio vietoje buvo vaikino, kuris buvo kruvinas, draugas, pasakojęs, jog jis ir jo draugas, taip pat mergina buvo bute, kai į butą atėjo du vaikinai ir pradėjo juos mušti (t. 1, b. l. 112, t. 3, b. l. 109-110).

20. Liudytojas E. Z. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio vakarą patruliavo, prie vieno iš kolegų priėjo sužalotas jaunuolis. Pamena, jog sulaikė vieną iš asmenų, buvo nuvykęs į įvykio vietą, ten rado nemažai kraujo, šukių, matėsi, kad vyko grumtynės. Stiklo šukių buvo daug, jam pasirodė, kad ne vieno butelio. Pareigūnas patvirtino teisiamajame posėdyje perskaitytus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu – jog jis sulaikė P. T., ant jo rankų ir drabužių matėsi sukrešėjęs kraujas, bet sužalojimų nebuvo. P. T. atsisakė atsakyti į jų klausimus, taip pat ir į klausimą ar dalyvavo muštynėse (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 110-111; t. 1, b. l. 114-115).

21. 2016 m. kovo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog greta buto Nr. X, esančio (duomenys neskelbtini), ties durimis lauke ant slenksčio, taip pat ant durų apdailos vidinės pusės ir durų rankenos, tiek iš vidinės, tiek iš lauko pusės yra raudonos spalvos, panašių į kraują, pėdsakų. Ant durų iš lauko pusės ties rankena yra dvi žymės, kurios galėjo susiformuoti nuo spyrių batais, aukščiau per vidurį yra įdauža, durų apdaila sulindusi į vidų. Ant slenksčio yra sudaužyto butelio šukės, tarp jų daug smulkių dalių, juodos etiketės dalys. Buto viduje, ant stiklinio stalo matyti raudonos spalvos lašai, po stalu yra dvi sudaužytų stiklinių galinės dalys, ties foteliu prie stalo guli virtuvinis peilis, ant žemės guli rankinis laikrodis „O“ nuplėštu dirželiu, ant rankenos iš virtuvės pusės miegamojo durų yra raudonos spalvos lašų, kurie primena kraują. Iš įvykio vietos paimta: 4 tušti buteliai – iš svetainės; stiklo šukės – iš koridoriaus; laikrodis su suplyšusia apyranke – iš svetainės ir kt. (t. 1, b. l. 55-74).

22. 2017 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1052)-IS1-5081 ir specialistės V. G. paaiškinimų tyrimo metu nustatyta, kad ant pateiktų tirti stiklo šukių, paimtų 2016 m. kovo 18 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (mėg. Nr. 1, Nr. 2), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. A. genotipu. Ant pateikto tirti laikrodžio O., paimto 2016 m. kovo 18 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), mėginyje Nr. 5 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. A. genotipu; mėginyje Nr. 7 žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su K. R. genotipu (tyrimo metu dėl šios išvados specialistė V. G. papildomai paaiškino, kad mėginyje Nr. 7 žmogaus kraujo nerasta, o kadangi buvo gautas mišrus DNR profilis, buvo nustatytas dominuojantis genotipas, kuris sutampa su K. R. genotipu) (t. 2, b. l. 13-16; 18-22).

23. Iš 2016 m. birželio 14 d. nukentėjusiojo R. A. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad R. A. padarytos pjautinės žaizdos kaktoje, kairėje plaštakoje ir kairiame dilbyje su kairės plaštakos II ir IV pirštų tiesiamųjų sausgyslių pažeidimu. Sužalojimai padaryti pjaunančiais daiktais, galėjo būti padaryti 2016 m. kovo 18 d. ir dėl sausgyslių sužalojimo vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 186-187).

24. 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 3674/2017 (01) nurodoma, jog R. A. nustatyta: 1. dešinės kaktos pusės, kairio dilbio, kairės plaštakos daugybinės pjautinės žaizdos su II ir IV piršto tiesiamųjų sausgyslių pažeidimu; sužalojimai padaryti aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais) iki apžiūros VšĮ „RVUL“ 2016 m. kovo 18 d., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; 2. dešinės akies hemoragija ir akių vokų poodinės kraujosruvos, kurios RVUL gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2016/6621 nebuvo fiksuotos, tačiau labiausiai tikėtina atsirado kaip kraujo patekėjimas į akių vokus dėl trauminio poveikio į kaktos sritį ir dėl šios priežasties kaip atskiri sužalojimai nėra vertinami; 3. sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. sužalojant stiklu (individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti žalojusį objektą, nenustatyti); atskirai kaktos, kairio dilbio bei daugybinės paviršinės kairės plaštakos žaizdos yra vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kairės plaštakos žaizda ties II delnakauliu bei kairės plaštakos IV piršto žaizda – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes šios žaizdos yra su raumenų sausgyslių pažeidimais; nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais (mažiausiai po 1 trauminį poveikį į kaktos dešinę pusę, kairį dilbį, kairės plaštakos II delnakaulio sritį, kairės plaštakos IV piršto sritį bei mažiausiai dar 2 trauminiais poveikiais į kairės plaštakos nugarinį paviršių); sužalojimų, kurie galėjo atsirasti suduodant smūgius kitam asmeniui, griūnant, krintant, nugriuvus ar nukritus, nenustatyta; sužalojimų, kurie galėjo atsirasti pačiam tiriamajam suduodant smūgius, nenustatyta (t. 1, b. l. 194-195).

25. 2018-05-03 teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė V. B. parodė, jog kad nukentėjusiojo R. A. neapžiūrėjo, vadovavosi turimais dokumentais. Patvirtino, jog pjautinės žaizdos negalėjo atsirasti nukentėjusiajam nugriūnant ant nesudaužyto butelio, nes butelis yra kietas bukas daiktas, o nukentėjusiojo sužalojimai yra pjautinės žaizdos. Turėjo būti pašalinė jėga (t. 3, b. l. 107-109).

Žemesnės instancijos teismas

26. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visų įvykio vietoje buvusių asmenų parodymus, juos lygino tarpusavyje, analizavo, bei padarė tinkamas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių aplinkybių. Bylos duomenimis nustatyta, jog liudytojai J. Š., J. G., buvę įvykio vietoje, faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių nematė, kadangi buvo kitame buto kambaryje. Faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė lygindamas nuteistųjų K. R., P. T. ir nukentėjusiojo R. A. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, šiuos duomenis lygindamas su objektyviais byloje esančiais užfiksuotais duomenimis: specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu ir pirmosios instancijos teismo atliktais tam tikrais veiksmais – šukių, paimtų įvykio vietos apžiūros metu, svėrimu, bei nukentėjusiojo sužalojimo (rando) fiksavimu fotografuojant.

27. K. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog neteisingai nustatyta konflikto pradžios priežastis, vadovautasi nukentėjusiojo nenuosekliais parodymais, įvykio vietoje rastų stiklo šukių kiekis ir specialisto išvada dėl sužalojimo pobūdžio nepatvirtina K. R. kaltės. Priešingai, nei teigia nuteistasis K. R., pirmosios instancijos teismas itin detaliai išnagrinėjo konflikto pradžią ir jo eigą. Nustatyta, jog konfliktas tarp K. R. ir R. A. kilo tuomet, kai K. R. su P. T. grįžę iš naktinio klubo nebuvo įleisti į K. R. išnuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nukentėjęs R. A. nuosekliai tvirtino, jog nerado buto raktų. Tai patvirtino ir liudytojas J. Š., teigdamas, jog R. A. kelis kartus klausė apie buto raktus, bei liudytoja J. G., kuri neneigė, jog, užrakinus butą, raktai galėjo būti jos rankinėje. Po tam tikro laikotarpio, R. A. radus raktus ir atrakinus buto duris, K. R. sudavė du smūgius R. A. į veidą, nuo šių smūgių nukentėjusysis nukrito. Šių smūgių sudavimą pirmosios instancijos teismas nustatė vadovaudamasis nukentėjusiojo R. A., bei pačių nuteistųjų K. R. ir P. T. parodymais – apklausti ikiteisminio tyrimo metu tiek kaltinamasis P. T. ir K. R. teigė, kad nukentėjusysis nukrito ant žemės po K. R. smūgio kumščiu į veidą (t. 2, b. l. 118, 33-34).

28. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesta nuteistojo K. R. versija, jog susistumdymas su nukentėjusiuoju įvyko tarpduryje, nenorint įleisti nuteistuosius K. R. ir P. T. į buto vidų ir smurto iniciatorius buvo nukentėjęs R. A. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria teismo padarytai išvadai, jog tokia įvykio eiga nelogiška, kadangi nukentėjusysis R. A. atrakindamas buto duris neprieštaravo nuteistųjų patekimui į butą ir juolab, atrakinus buto duris, įsileidžiant nuteistuosius į vidų, nebuvo jokios priežasties smurtauti. Nukentėjusiojo R. A. nurodytas aplinkybes apie tai, jog atrakinus butą iš karto buvo K. R. smūgiuota nukentėjusiajam, patvirtina ir objektyvūs įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys – dužusio butelio stiklai ir kraujo pėdsakai šalia buto durų, tik įėjus į butą.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, naujai įvertinusi surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu išnagrinėtus byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai tolimesnei įvykių eigai, t. y. po dviejų smūgių sudavimo nukentėjusiajam R. A. į veidą, buvo suduoti du smūgiai tuščiu buteliu, taip padarant pjautinę žaizdą kaktoje ir rankoje. Nuteistasis K. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog R. A. pjautiniai sužalojimai, nustatyti specialisto išvadoje, buvo padaryti pačiam nukentėjusiajam vartantis ant stiklo šukių. Apelianto K. R. teigimu tai patvirtino specialistė V. B. teisiamojo posėdžio metu, liudytojo J. Š. parodymai, jog bute buvo apverstas stalas, bei įvykio vietoje surinktų stiklo šukių svoris, nesudarantis tuščio butelio svorio. Šie nuteistojo K. R. teiginiai nepagrįsti, kadangi priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, specialistė V. B. nurodė, jog pjautinės žaizdos negalėjo atsirasti nukentėjusiajam R. A. nugriūnant ant nesudaužyto butelio, nes butelis yra kietas bukas daiktas, o nukentėjusiojo sužalojimai yra pjautinės žaizdos ir turėjo būti pašalinė jėga (t. 3, b. l. 108-109). Liudytojo J. Š. parodymai, jog buvo bute nuverstas stalas, niekaip nesietini su padarytu nukentėjusiajam sužalojimu – iš įvykio vietos apžiūros protokolo priedų matyti, jog apžiūrint įvykio vietą, stalas kambaryje nėra apverstas, aplink jį yra keletas stiklų, liudytojo, policijos tyrėjo, dalyvavusio įvykio vietos apžiūroje T. J. parodymais – tai dužusios stiklinės liekanos (t. 1, b. l. 69-70, t. 4, b. l. 104). Dužusio butelio stiklo šukės fiksuotos tik įėjus į butą, koridoriuje ( t. 1, b. l. 65-66, t. 4, b. l. 104).

30. Pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu atliko tyrimo veiksmą, papildomą duomenų fiksavimą, t. y. svėrė įvykio vietoje rastas ir paimtas stiklo šukes (t. 4, b. l. 103-108). Apelianto K. R. teigimu surinktų stiklo šukių svoris neatitinka tuščio butelio svorio ir tai patvirtina, jog nukentėjusiajam nebuvo suduota tuščiu buteliu per galvą, o nukentėjęs pats nukrito ant stiklo šukių ir taip susižalojo. Nepagrįstas nuteistojo K. R. šis teiginys, jo nepatvirtina kiti byloje esantys ir jau aptarti faktiniai duomenys, nurodyti šio procesinio sprendimo 26-29 punktuose. Liudytojas T. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog buvo paimtos šukės iš koridoriaus, ant kurio buvo matyti galimai kraujo pėdsakai (t. 4, b. l. 104). Atkreiptinas dėmesys, jog įvykio vietoje, yra surenkami duomenys, galintys turėti reikšmės tyrimui, t. y. objektyvūs duomenys ant kurių galėjo likti nusikalstamos veikos pėdsakų, o ne absoliučiai visi įvykio vietoje esantys materialūs objektai. Dūžtant buteliui, suprantama, jog šukės išsiskaido pakankamai dideliu perimetru ir jų dydis yra skirtingas, todėl policijos pareigūnams įvykio vietoje nėra pareigos surinkti iš stiklo šukių visą butelio svorį.

31. Nuteistasis K. R. apeliaciniame skunde analizuoja 2017-11-13 specialisto išvadą Nr. G 3674/2017(01), kurioje konstatuoti nukentėjusiajam R. A. padaryti sužalojimai šešiais trauminiais poveikiais. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, kaltinimo aplinkybes apie suduotus smūgius buteliu nukentėjusiajam patikslino ir iš esmės nepašalinęs prieštaravimų konstatavo, jog buteliu suduota ne šešis kartus, o du kartus. Iš apeliacinio skundo motyvų šioje dalyje matyti, jog nuteistasis K. R. nesutinka su nustatytų smūgių skaičiumi. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes, lygino, gretino byloje apklaustų asmenų parodymus, bei kitus objektyvius duomenis ir patikslino kaltinimą mažindamas kaltinime nurodytų suduotų nukentėjusiajam R. A. smūgių skaičių. Teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, bet teisinių išvadų, daromų įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir logiškas išvadas konstatuodamas nustatytą ir byloje esančiais duomenimis pagrįstą bei įrodytą mažesnį smūgių skaičių. Kiti, prokuroro kaltinime nurodyti smūgiai – K. R. inkriminuoti objektyvūs veiksmai, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti neįrodytais ir pašalinti iš kaltinimo. Teismas pagristai nurodė, jog vertinant specialisto išvadą dėl padarytų sužalojimų pobūdžio ir nukentėjusiojo parodymus, leido daryti kategorišką išvadą tik apie mažiausiai vieną tiksliai į galvą pataikytą smūgį buteliu ir kitą smūgį buteliu, kuriuo galėjo būti taikoma į galvą, bet kliudytos įvairios kairės rankos vietos. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas kaltinimo aplinkybes apie smūgius buteliu patikslino tiek, kiek tai nesunkino kaltinimo ir šioje kaltinimo dalyje konstatavo kaip nustatytą aplinkybę, jog P. T. padavus tuščią stiklinį butelį, K. R. juo sudavė R. A. į galvą ir taip prapjovė jo kaktą, o R. A. pabandžius kaire ranka uždengti veidą ir galvą, K. R. sudaužytu buteliu sudavė per ranką.

32. Pirmosios instancijos teismas detaliai tikrino nuteistųjų K. R., P. T., nukentėjusiojo R. A. parodymus, jų nuoseklumą, atitikimą kitiems bylos duomenims ir padarė pagrįstą išvadą, kad K. R. ir P. T. parodymų nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai, jų nurodoma įvykių seka neatitinka objektyvių byloje nustatytų faktų, taip pat iš dalies yra nelogiška. K. R. skundo argumentas, kad nuplėštas nuo K. R. rankos laikrodis su nukentėjusiojo kraujo pėdsakais patvirtina, jog nukentėjusysis grumtynių metu nuplėšė nuo jo rankos laikrodį, nepaneigia nuteistojo K. R. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytos įvykio eigos vertinti kitaip nei nustatyta nuosprendyje. Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-164/2014).

33. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtais ir išanalizuotais įrodymais nustatyti faktai ir išvados, susiję tarpusavyje nuoseklia ir logiška grandine, patvirtina teismo išvadą, kad K. R. padarė sužalojimus, dėl kurių nukentėjusiajam R. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo K. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė K. R. apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl P. T. ir K. R. bendrininkavimo ir P. T. kaltės

34. Nagrinėjamoje byloje P. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su K. R. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. A. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: 2016 m. kovo 18 d. apie 05 val. K. R. sudavus du kartus kumščiu į veidą nukentėjusiajam, jam pargriuvus, K. R. sudavė P. T. paduotu stikliniu buteliu R. A. į galvą ir taip prapjovė kaktą, bandant R. A. užsidengti nuo smūgio veidą ir galvą, K. R. sudavė sudaužytu buteliu per nukentėjusiojo ranką. Šiuos veiksmus teismas kvalifikavo kaip padarytus K. R. ir P. T. veikiant kartu ir kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

35. Apeliantas P. T., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, vadovavosi nenuosekliais nukentėjusiojo R. A. parodymais, kurių nepagrindžia jokie kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir padarė nepagrįstas išvadas, jog P. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prašo jį išteisinti.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus ir jų visumą, sutinka su nuteistojo P. T. skundo argumentais dėl jo vaidmens ir nusikalstamos veikos sudėties visumos jo veiksmuose nustatymo, todėl skundžiama teismo nuosprendžio dalis dėl P. T. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį naikintina ir šioje dalyje priimtinas jo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

37. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Abiem atvejais kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

38. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009).

39. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas P. T. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, nurodė, jog jis, veikdamas kartu su K. R., nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. A. K. R. tiesiogiai atliko objektyvius nusikalstamos veikos sudėties veiksmus – sudavė du smūgius nukentėjusiajam į veidą, R. A. nukritus, sudavė tuščiu buteliu į galvą ir taip prapjovė kaktą, o pabandžius nukentėjusiajam užsidengti ranka veidą ir galvą, sudaužytu buteliu trenkė per ranką. K. R. tiesiogiai atliktų veiksmų pasekmė – nesunkiai sužalotas R. A. Šie veiksmai tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, tai neabejotinai patvirtinta visuma įrodymų, išdėstytų sprendimo 26-32 dalyse.

40. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog P. T. veikė kartu su K. R., t. y. bendrininkavo. Bylos duomenimis patvirtinta, jog P. T. padavė tuščią butelį K. R., kuriuo K. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam R. A. Pirmosios instancijos teismas veikos aprašomojoje dalyje nurodė, jog K. R. ir P. T. veikė kartu ir nuteistųjų veiksmus apibūdino kaip bendrininkavimą, konstatuodamas, jog P. T. veikė pasyviau nei K. R., puikiai suprato, ką daro K. R. ir paduodamas butelį K. R., pritarė K. R. veiksmams, suvokė, jog bendrai su K. R. dalyvauja smurtaujant nukentėjusiojo atžvilgiu, tą darant itin pavojingu būdu, t. y. suvokė savo ir bendrininko pavojingų veiksmų pobūdį.

41. BK 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog P. T. ir K. R. bendrininkavo, nuosprendyje kvalifikuodamas jų veikas kaip vykdytojų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų K. R. ir P. T. įvykio vietoje atlikti konkretūs veiksmai neduoda pagrindo išvadai, kad K. R. ir P. T. veikė kaip vykdytojai ir veikė kartu. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. T. tiesiogiai savo veiksmais nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnyje, objektyviųjų požymių nerealizavo. R. A. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas K. R. veiksmais, t. y. suduodant tiesioginius smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį. BK 138 straipsnio 1 dalyje nėra įvirtintas psichinio smurto požymis, todėl šiuo atveju spręstinas klausimas dėl P. T. veiksmų, kuriuos galima būtų vertinti kaip padėjėjo, t. y. priemonės (butelio) vykdytojui (K. R.) padavimo. Tačiau tokiam P. T. padaryto veiksmo baudžiamajam teisiniam įvertinimui, būtina nustatyti subjektyviąją bendrininkavimo pusę – tyčią (vieną iš būtinų subjektyvių bendrininkavimo požymių), kuri pasireiškia asmens suvokimu, jog jis yra konkretaus nusikaltimo (kūno sužalojimo) bendrininkas, suvokia kito bendrininko tikslus, taip pat suvokia, jog paduoda priemonę nusikaltimui įvykdyti, t. y. palengvina bendrininkui K. R. sužaloti R. A. ir to nori (siekia). Paduodamas priemonę, jis prisideda prie bendro rezultato – nesunkaus tyčinio sveikatos sutrikdymo, tuomet padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis).

42. P. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nepripažino savo kaltės, jog dalyvavo sužalojant nukentėjusįjį R. A. Jo kaltė grindžiama nukentėjusiojo R. A. parodymais, nuteistojo K. R. parodymais, nustatytu R. A. sužalojimo, sukėlusiu nesunkų sveikatos sutrikdymą, pobūdžiu, bei įvykio vietoje rastu sudaužytu buteliu. Analizuojant šiuos objektyvius, pirmosios instancijos teismo įvardytus P. T. kaltės įrodymus, matyti, jog nukentėjęs R. A. pirmosios instancijos teisme teigė, jog „...kai atidarė buto duris, pasipylė K. R. smūgiai į veidą, nuo kurių jis nukrito. Kiek kartų bandė stotis, K. R. parblokšdavo jį ant žemės. P. T. buvo užėjęs į buto vidų, bet nieko nedarė. Kaip tiksliai K. R. smūgiavo negali pasakyti. K. R. pastoviai rėkė, prašė ką nors jam paduoti. P. T. padavė K. R. stiklines ir butelį. Stiklinės buvo kelios, K. R. jas metė, viena iš jų tikrai pataikė. Kai K. R. sudavė jam P. T. paduotu tuščiu buteliu, šis sudužo. Buteliu sudavė daugiau nei du kartus. Suduodant smūgius rankomis dengėsi galvą. Buteliu sudavė, kai bandė stotis, negali pasakyti, ar sudavė sudužusiu buteliu. Kai K. R. nubėgo į virtuvę pasiimti peilio, jis pabėgo“ (t. 3, b. l. 75-76). Ikiteisminio tyrimo metu 2016-03-18 apklausiant nukentėjusįjį R. A., jis teigė, jog K. R. liepęs P. T. paduoti peilį, o P. T. padavė butelį (t. 1, b. l. 76-77). 2016-03-24 apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog K. R. taip pat reikalavo P. T. paduoti peilį, sakydamas „papjaus, damuš“, tačiau P. T. padavinėjo K. R. stiklines ir butelį (t. 1, b. l. 79-80). Nuteistieji K. R. ir P. T. teigė, jog R. A. susižalojo pats, griūdamas ant sudaužytų stiklų, tačiau K. R. pripažino sudavęs keletą smūgių nukentėjusiajam.

43. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines veikos aplinkybes, jog K. R., tik atsidarius buto durims, sudavė du smūgius į galvos sritį nukentėjusiajam, jam nukritus ant žemės, P. T. paduotu buteliu K. R. sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą, bei rankas. Teismas nustatė, jog P. T. suvokė apie daromą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis šiomis veikos padarymo aplinkybėmis, kadangi išvados buvo padarytos tiek vertinant įrodymus atskirai, tiek jų visumą, jungiant juos į loginę grandinę. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo atkreiptas dėmesys į P. T. tyčios elementų visumos nebuvimą.

44. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-410-489/2016 ir kt.).

45. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas nustatė K. R. ir P. T. veikus kartu. Jų bendros tyčios susiformavimo momentas tiksliai nenustatytas, tačiau iš naujo įvertinus bylos faktinius duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog K. R. smurtas jau buvo prasidėjęs, tuomet galimai prisijungė P. T. Smurtas vyko trumpą laiką, K. R. buvo suduoti du smūgiai, tuomet P. T., K. R. paprašytas paduoti peilį, padavė tuščią butelį, kuriuo K. R. vėl sudavė nukentėjusiajam du smūgius ir būtent šie du smūgiai sukėlė pasekmes – nesunkų nukentėjusiojo R. A. sužalojimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė intelektualųjį tyčios elementą – suvokimą apie daromą nusikalstamą veiką, tačiau nenustatė valinio tyčios elemento – pasekmių kilimo siekimo arba sąmoningo leidimo joms kilti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pats nusikaltimas įvyko labai greitai, P. T. iki R. A. sužalojimo nesielgė agresyviai, iš esmės pagal nukentėjusiojo R. A. parodymus padavė ne peilį, kaip prašė K. R., o tuščią butelį, taip pat nekėlė grėsmės ir po R. A. sužalojimo. K. R. siekė tęsti nusikalstamą veiką, nuėjo į virtuvę pasiimti peilio, tuo tarpu nuteistasis P. T. neatliko jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į R. A. objektyviai atliktus veiksmus, jo elgesį prieš nusikaltimą ir po jo, konstatuoja, kad visumos faktinių duomenų nepakanka pripažinti P. T. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje tyčios valinio elemento, t. y. pasekmių kilimo siekimas arba sąmoningas leidimas joms kilti, buvimą. Nesant jokių kitų duomenų galinčių patvirtinti nuteistojo P. T. šį tyčios valinį elementą, nėra galimybės konstatuoti P. T. veiksmuose buvus tyčią (tiesioginę ar netiesioginę) ir kartu buvus tyčią veikti kartu su K. R., todėl P. T. išteisintinas, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

47. Išteisinus P. T. nustatomos šios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės: 2016 m. kovo 18 d. apie 05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), K. R. sudavė nukentėjusiajam R. A. du kartus kumščiais į veidą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant grindų. Po to K. R. tuščiu stikliniu buteliu (paduotu P. T.) trenkė R. A. į galvą ir taip prapjovė jo kaktą, o R. A. pabandžius kaire ranka uždengti veidą ir galvą, K. R. sudaužytu buteliu trenkė per ranką. Tokiais veiksmais K. R. padarė nukentėjusiajam R. A. dešinės kaktos pusės, kairio dilbio, kairės plaštakos daugybines pjautines žaizdas su II ir IV piršto tiesiamųjų sausgyslių pažeidimu, dešinės akies hemoragiją ir akių vokų poodines kraujosruvas, dėl ko R. A. kaktos dešinėje pusėje, kairio dilbio alkūnkauliniame paviršiuje, kairio riešo alkūnkauliniame paviršiuje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje liko nepataisomi randai ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. A. sveikatą.

48. Išteisinus P. T., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl kitų jo apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Dėl būtinosios ginties

49. Nuteistas K. R. apeliaciniame skunde teigia, jog įvertinęs ilgą R. A. nenorą atrakinti duris, po to pamačius nukentėjusįjį pusiau nuogą, kaip atsakingas už išnuomoto buto saugumą ir tvarką, bandė į jį patekti. Po to, kai buvo sužeista apelianto koja, suprato prasidėjus realiam kėsinimuisi į jo sveikatą ir išnuomotą butą, todėl gindamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius. Teigia, jog BK 28 straipsnis numato piliečiui ginti save, kitą asmenį, nuosavybę, buto neliečiamybę, kitas teises.

50. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Asmens veiksmai laikomi padaryti esant būtinajai ginčiai, jei jie atitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygas. Sprendžiant klausimą, ar buvo būtinosios ginties situacija, didelę reikšmę turi tikslus įvykio faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Pagal susiformavusią teismų praktiką būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris, savo ruožtu, turi būti realus ir akivaizdus. Pavojingas kėsinimasis yra tokia veika, kuria besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje – asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135-648/2016).

51. Nuteistojo K. R. apeliacinio skundo argumentas dėl būtinosios ginties sąlygų buvimo nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra jokių objektyvių duomenų, jog nagrinėjamo įvykio metu K. R. ar jo turtui buvo kilęs akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio jis turėjo gintis.

52. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas.

53. Išanalizavus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį R. A. pradėjo nuteistasis K. R. Smurtauti pradėjo kilus pykčiui, jog nukentėjęs R. A., būdamas buto viduje ilgai neatrakina durų ir neįsileidžia į vidų. Nustatyta, jog, R. A. atrakinus duris, įeinant į butą, K. R. sudavė du kartus kumščiu nukentėjusiajam R. A. į veidą, nuo smūgių R. A. nukrito ant žemės, po to tuščiu buteliu nuteistasis sudavė į galvą ir rankas nukentėjusiajam. Iš šių nustatytų įvykio aplinkybių matyti, jog nuteistojo K. R. veiksmai buvo puolamojo pobūdžio ir nebuvo jokio kėsinimosi į nuteistojo K. R. sveikatą. Taip pat paneigtina K. R. versija teigiant, jog jis rūpinosi jo vardu išnuomoto buto saugumu, nukentėjusiajam ilgai neatrakinant durų, manė, jog butas nesaugus. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos ant lauko durų, iš lauko pusės ties rankena dvi žymės, kurios galėjo susiformuoti nuo spyrių batais, aukščiau per vidurį įdaužta, durų apdaila sulindusi į vidų (t. 1, b. l. 56). Nukentėjęs R. A. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog laukiant kol bus atrakintos buto durys, buvo spardoma į duris. Tai patvirtino įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti batų pėdsakai ir durų apgadinimai. Šie įrodymai patvirtina, jog priešingai, nei nurodo nuteistasis K. R. savo apeliaciniame skunde, išnuomotu butu jis nesirūpino, o svetimas turtas – buto durys – buvo apgadintos iš lauko pusės, tuo metu lauke būnant K. R. Be to atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl būsto neliečiamybės pažeidimo visiškai nepagrįstas, nes šiuo atveju butas buvo išnuomotas privačiam renginiui – bernvakariui – kuriame dalyvavo daugiau ar mažiau pažįstami kviestiniai asmenys, todėl jokios kitos pašalinės pavojingos intervencijos į būstą nebuvo ir svarstyti apie bent galimą būsto neliečiamybės pažeidimo faktą, jokių objektyvių, pagrįstų ir logiškų duomenų nėra. Surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog nuteistasis K. R. pirmas smūgiavo kumščiu nukentėjusiajam, jam atrakinus buto duris, įsileidus į vidų K. R., todėl nebuvo jokio kėsinimo į K. R. sveikatą ir, kaip aukščiau minėta, būsto neliečiamybę. Paneigus nuteistojo K. R. keltą versiją, kad jis inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė esant būtinosios ginties sąlygoms, nėra pagrindo svarstyti ir galimybę jo veiksmus kvalifikuoti kaip būtinosios ginties ribų peržengimą.

Kiti klausimai

54. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs kaltu K. R. ir P. T. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, priteisė nukentėjusiajam neturtinę ir turtinę žalas, taip pat civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos naudai ir procesines nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokatui solidariai iš abiejų nuteistųjų. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog P. T. nepadarė veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jį išteisinus, keistinas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dėl priteistų civilinių ieškinių, panaikinant nuosprendžio dalį, kuriuo priteistos žalos ir procesinės išlaidos iš P. T., be kita ko atkreipiant dėmesį, jog procesinių išlaidų išieškojimui taikoma dalinė, o ne solidarinė, atsakomybė baudžiamajame procese (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Panaikinus nuosprendžio dalį dėl priteistų sumų iš P. T., civilinių ieškinių ir procesinių išlaidų atlyginimas tenka K. R. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. R. apeliaciniame skunde nėra ginčijami nukentėjusiajam R. A. priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai, civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistos žalos dydis, bei išieškotinos proceso išlaidos nukentėjusiojo R. A. naudai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, procesinių išlaidų išieškojimo, išnagrinėti nepažeidžiant baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų. Be to, priteistos neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka suformuotą teismų praktiką ir nėra akivaizdžiai per didelis, ar per mažas.

55. Nuteistasis K. R. dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės jokių argumentų apeliaciniame skunde nenurodo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis), todėl K. R. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga bei užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą bei įpareigos nuteistąjį iš naujo įvertinti bendražmogiškas vertybes.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3, 4 dalimis, 328 straipsnio 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, 330 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti:

Nuosprendžio dalį, kuria P. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – P. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš P. T. solidariai su K. R. priteista: Vilniaus teritorinės ligonių kasai 450,16 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam R. A. 650 Eur turtinei ir 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiojo R. A. gynėjui advokatui 1 000 Eur atstovavimo paslaugoms apmokėti.

Iš nuteistojo K. R. priteisti: Vilniaus teritorinės ligonių kasai 450,16 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam R. A. 650 Eur turtinei ir 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiojo R. A. gynėjui advokatui 1 000 Eur atstovavimo paslaugoms apmokėti.

Pašalinti aplinkybę, kad K. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje padarė veikdamas kartu su P. T.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo K. R. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėErnesta MontvidienėAlgimantas Valantinas