Kauno apygardos teismo sprendimas

2024-08-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-208-593/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2024-08-02
Bylos Nr.
AN2-208-593/2024
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00047-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Pažeidėjas
T. U.
Kategorijos
  • 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-208-593/2024;Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00047-2024-0;Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.3; 22.11.10; 22.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 6 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. U. 2024 m. balandžio 2 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje padarymą, t. y. už tai, kad jis 2024 m. balandžio 2 d. 10.45 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (mobiliuoju telefonu), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 punktą.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresnysis tyrėjas L. M. 2024 m. gegužės 3 d. nutarimu T. U. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir nubaudė 75 Eur dydžio bauda. Nesutikdamas su šiuo nutarimu T. U. pateikė dėl jo skundą Kauno apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi netenkino T. U. skundo ir Institucijos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas konstatavo, kad T. U. naudojimąsi telefonu įrodo administracinio nusižengimo byloje esanti fotonuotrauka iš vaizdo įrašo, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir teismo posėdžio metu duoti parodymai, o paties administracinį nusižengimą padariusio asmens pateiktas išrašas, nors ir patvirtina, jog nusižengimo padarymo metu nebuvo skambinta iš mobilaus ryšio telefono, arba siųstos SMS žinutės, tačiau nepaneigia mobilaus ryšio telefono panaudojimo fakto.

Šalies argumentai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį, Institucijos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas bylos aplinkybes, rėmėsi prielaidomis ir spėliojimais. Pabrėžiama, jog iš vaizdo įrašo ir fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti ar apeliantas iš tiesų naudojosi mobilaus ryšio telefonu, nes vaizdo įraše fiksuota kaip pareigūnas sušunka „ragelis“, o fotonuotraukoje matosi neaiškaus daikto siluetas. Argumentuojama, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas rankose galėjo laikyti piniginę arba bet kokį kitą į mobilaus ryšio telefoną panašų daiktą, tačiau policijos pareigūnai tokios įvykio versijos netyrė, nepatikrino jokių pirminių duomenų, neapžiūrėjo tariamo mobilaus ryšio telefono ir neįsitikino, ar apeliantas prie savęs iš tiesų turėjo mobilaus ryšio telefoną.

4.2. Skunde nesutinkama su policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma informacija apie mobilaus ryšio telefono naudojimą, teigiant, kad nėra aišku kaip apeliantas naudojosi mobilaus ryšio telefonu: skaitė, rašė, ar tiesiog laikė rankoje.

4.3. Taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad T. U. pateiktas mobilaus ryšio telefono išklotinės išrašas neįrodo, jog tariamo pažeidimo padarymo metu jis nesinaudojo mobilaus ryšio telefonu. Argumentuojama, kad toks išrašas sukelia mobilaus ryšio telefono nesinaudojimo abejones, o kiekviena abejonė turi būti vertinama pažeidėjo naudai ir apeliantas neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes privalo įrodyti policijos pareigūnai.

4.4. Skundo autoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino ir tos aplinkybės, jog tariamo administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonėje kartu buvo ir T. U. draugė P. V. su sūnumi, kuri galėtų paneigti mobilaus ryšio telefono naudojimo aplinkybes. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog policijos pareigūnai neįsitikino, ar kas nors sėdėjo transporto priemonės galinėje sėdynėje.

Atsiliepimas

5. Institucija 2024 m. liepos 5 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai patikrino ir ištyrė administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei priėmė teisėtą nutarimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir pagrindais nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. U. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju analizuojant ir vertinant skundo argumentaciją, apygardos teismas nustatė, jog T. U. apeliaciniame skunde ginčijama jo kaltė dėl jam inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo bei nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Neišeinant iš skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios yra ginčijama.

8. Bendrosios įrodymų vertinimo administracinio nusižengimo byloje nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje, kurio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad buvo laikomasi paminėtų įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų nagrinėjant T. U. administracinio nusižengimo bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aprašė visus teismo posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, pateikė jų teisinį vertinimą nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Be to, minėtoje nutartyje argumentuotai nurodyta, kuriais įrodymais teismas grindžia savo išvadas dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių egzistavimo T. U. veiksmuose. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar nepašalino aptariamoje byloje egzistuojančių abejonių ir prielaidų.

10. Nors, kaip jau minėta, T. U. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apelianto kaltė įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek policijos pareigūnų, tiek ir skundo nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog T. U. aptariamo įvykio metu vairuodamas automobilį iš tiesų naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ir tokiu būdu padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vadovavosi liudytojų A. I. ir A. B. parodymais, duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog minėti liudytojai yra policijos pareigūnai, tiesiogiai matę ir užfiksavę T. U. padarytą administracinį nusižengimą. Ir nors iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino nurodytuose liudytojų parodymuose egzistuojančių prieštaravimų ir remdamasis minėtais parodymais padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad abu policijos pareigūnai aptariamo administracinio nusižengimo padarymo negalėjo matyti, nevertino, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo rankose iš tiesų laikė telefoną, o ne piniginę ar kitokį juodą daiktą, tačiau apygardos teismas, susipažinęs su teismo posėdžių garso įrašais, šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

11. Pažymėtina, jog skundo nagrinėjimo metu apylinkės teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. I. ir A. B. davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus. Jie nurodė, jog įvykio dieną buvo vykdoma prevencinė priemonė tikrinti ar vairuotojai važiuodami naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, kad abu vienu metu pamatė, jog administracinėn atsakomybėm patrauktas asmuo naudojasi mobiliojo ryšio telefonu ir abu vienu metu sušuko apie telefono naudojimo faktą. Abu liudytojai neigė galimo kitokio daikto turėjimą rankose, A. I. nurodė, jog telefonas buvo laikomas dešinėje rankoje, o A. B. papildomai paaiškino, jog matėsi įjungtas ir šviečiantis telefono ekranas, kurio negalima sumaišyti nei su pinigine, nei maisto dėžute ar kitokiu daiktu.

12. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog aptariamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių objektyviai abejoti minėtų liudytojų parodymais – nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei T. U. apeliaciniame skunde nėra duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, jog pareigūnai būtų šališki, neobjektyvūs ar suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu aptarimų liudytojų parodymų patikimumu neleidžia abejoti ir kitos šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės. Parodymus teisme minėti policijos pareigūnai davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o esminių prieštaravimų jų parodymuose, taip pat prieštaravimų tarp jų ir rašytiniuose duomenyse užfiksuotų aplinkybių nenustatyta. Vertinant minėtų liudytojų parodymų patikimumą atsižvelgiama ir į tai, jog policijos pareigūnai įvykdytą administracinį nusižengimą pastebėjo iš santykinai nedidelio atstumo, šviesiu paros metu (10 val. 45 min.), todėl abejoti, kad telefono naudojimas buvo akivaizdžiai matomas, pagrindo nėra. Be to T. U. vairuojamas automobilis važiavo gyvenvietėje, kurioje, vadovaujantis KET 129 punktu, yra leidžiamas maksimalus 50 km/h greitis, todėl egzistavo pakankamas laiko tarpas tam, kad būtų galima įsitikinti, jog apeliantas vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio telefonu.

13. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria skundo argumentams, susijusiems su telefono naudojimosi formos nenustatymu ir nesirėmimu mobiliojo ryšio telefono išklotine, kaip įrodymu, telefonu nebuvo naudotasi, nes nebuvo fiksuoti telekomunikacijos įvykiai. Teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-198-365/2023, Nr. AN2-274-873/2023, Nr. AN2-139-1053/2023, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-229-485/2023; Nr. AN2-468-530/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-155-361/2023, Nr. AN2-231-462/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-96-744/2023 ir kt.) laikomasi pozicijos, kad įstatymo leidėjui Kelių eismo taisyklių 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinus sąvoką – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, plačiąja prasme yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y. skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama tik naudojant specialią laisvų rankų įrangą arba transporto priemonei stovint, t. y. nedalyvaujant eisme, nes tik tokiu būdu vairuotojas įvykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimą vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

14. Taigi, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių 20 punkto pažeidimą, pakanka nustatyti, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, laikė mobiliojo ryšio telefoną rankoje, o ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančia vaizdine medžiaga, o taip pat policijos pareigūnų duotais parodymais. Taigi, įvertinus anksčiau paminėtą teismų praktiką, nėra ir nebuvo būtina nustatyti kokiu būdu asmuo naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, užteko nustatyti patį mobilaus ryšio telefono laikymo faktą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, pateikta mobilaus ryšio telefono išklotinė pati savaime neįrodo, kad įvykio metu jis telefono rankose nelaikė. Taigi, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pažeidėjo veiksmai visiškai atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius. Dėl to tenkinti jo skundą ir administracinio nusižengimo sudėtį nutraukti vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu (administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepritaria skundo argumentams, kuriuose teigiama, jog atsakomybėm patraukto asmens draugė P. V. buvo transporto priemonėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. I. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti T. U. draugės buvimo fakto, tačiau liudytojas A. B. tvirtino, jog matė transporto priemonės salono vidų ir tikino, kad transporto priemonėje be vairuotojo nebuvo jokių kitų žmonių (2024 m. birželio 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 00.03.18 val. – 00.03.34 val.). Šiuos liudytojo A. B. parodymus patvirtina policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas „export-464tl“, iš kurio 00.00.33 val. – 00.00.38 val. galima įžvelgti transporto priemonės salono vidų ir kad jokie kiti asmenys galinėje sėdynėje nesėdi. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors skunde apylinkės teismui apeliantas nurodė galimybę apklausti savo draugę P. V., tačiau 2024 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu atsakydamas į bylą nagrinėjančios teisėjos klausimą, ar jis turi papildomų prašymų, atsakė, jog prašo liudytojais apklausti tik policijos pareigūnus.

16. Remiantis išdėstytu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodytumas aukštesniajam teismui abejonių nekelia. Nuobauda apeliantui paskirta įvertinus visas ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį, todėl laikytina proporcinga, ji nėra aiškiai per griežta ar ribojanti pažeidėjo teises labiau nei to reikia nuobaudos tikslams pasiekti.

17. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Institucija ir apylinkės teismas pagrįstai T. U. veiksmuose konstatavo esant ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

18. Todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutartį nepakeistą ir T. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Jankauskienė