Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. ir atsakovės E. R. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovės E. R. priešieškinį ieškovui V. R., atsakovams A. R. ir R. Š. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, sandorių pripažinimo apsimestiniais ir negaliojančiais, trečiasis asmuo L. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo

26. Ieškovas pateiktu atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo iš Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išreikalauti: 1) įtarimus; 2) M. Š. parodymus; 3) E. R. parodymus. Nurodo, kad 2021 metų rugsėjo mėnesį ieškovas buvo apklaustas kaip liudytojas Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje paaiškėjo naujos aplinkybės, kad M. Š. atsakovė, dar būdama santuokoje su ieškovu, be pastarojo žinios skolino bendrus sutuoktinių pinigus, kuriuos šiuo metu M. Š. atidavinėja atsakovei. Šiuo atveju šie duomenys išreikalautini iš minėto ikiteisminio tyrimo, o būtent: 1) įtarimai; 2) M. Š. parodymai; 3) atsakovės parodymai. Nurodo, kad šių įrodymų pateikti negalėjo, nes apie juos nežinojo.

27. Vadovaujantis CPK 199 straipsnio 1 dalimi, asmuo gali prašyti išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų. CPK 199 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtintas reikalavimas nurodyti konkrečias aplinkybes, kurias prašomas išreikalauti įrodymas gali pagrįsti, tiek ir iš kasacinio teismo praktikos, kurioje pažymėta, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, tai yra informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

28. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, teismas gali išreikalauti ir pridėti prie bylos medžiagos tik konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Priešingu atveju bylos medžiaga būtų dirbtinai išplečiama nukrypstant nuo bylos esmės ir joje nagrinėjamų klausimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo kontekste, atsižvelgiant į atsakovės pareikštų reikalavimų ribas dėl ieškovo M. Š. perduotų 9 000 EUR lėšų, šiuo atveju ieškovas nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, tai yra atsakovės veiksmų galbūt perduodant lėšas M. Š.. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai negali turėti esminės įtakos ieškovo kvestionuojamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, minėto prašymo tenkinimas akivaizdžiai užvilkintų ir bylos nagrinėjimą, todėl ieškovo prašymas netenkinamas.

Dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)

29. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalijimo, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog šalys faktiškai turtą buvo atsidaliję iki santuokos nutraukimo, šalims pasirašius gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių, ploto apskaičiavimą, kuriame numatyta, kad po rekonstrukcijos ieškovui priklauso 58/100 dalys, tuo tarpu atsakovei priklauso 42/100 dalys namo. Taip pat nurodo, kad ieškovas paveldėjo dalį sklypo, dėl to šiuo atveju kompensacijos dydis nustatytas netinkamai. Atsakovė su apeliantu nesutinka, dėl šios dalies prašo ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus atmesti.

30. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).

31. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti gyvenamojo namo ir garažo-ūkio pastato savavališko rekonstravimo darbai, kurie užbaigti 2021 m. sausio 28 d. (t. 3, b. l. 60–88, 108–111). Šalys neginčija aplinkybių, jog santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo atlikti šio turto pagerinimai. Ieškovas teigia, kad šiuo atveju sutuoktiniai buvo susitarę dėl turto padalijimo, ir tai grindžia uždarosios akcinės bendrovės „NT matininkai“ 2013 m. vasario 14 d. atliktu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių apskaičiavimu, pagal kurį po namo rekonstrukcijos atsakovei priklauso 42/100 dalys, o ieškovui 58/100 dalys (t. 3, b. l. 171), tačiau su šiais apelianto argumentais, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, negalima sutikti. Pirmiausia toks šalių susitarimas dėl daikto atidalijimo viešajame registre nebuvo išviešintas beveik dešimt metų, antra, visą šį laikotarpį iki faktinio santuokos iširimo šalys šiuo turtu naudojosi bendrai, nėra duomenų, jog šalys naudojosi atskirai ieškovo nurodytomis turto dalimis, trečia, šalys neginčija aplinkybės, jog į šį turtą buvo investuotos bendros sutuoktinių lėšos siekiant turto pagerinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės nepagrindžia poreikio apelianto apeliacinio skundo motyvų pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo.

32. Taip pat nesutiktina su ieškovo argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimą. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog sutuoktiniai minėtą turtą (žemės sklypą) įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šio turto ir jo priklausinių visumos (gyvenamojo namo, garažo-ūkinio pastato) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsižvelgė tiek į aplinkybes, jog gyvenamojo namo, ūkinio pastato rekonstrukcija buvo atlikta iš bendrų santuokinių lėšų, tiek atsižvelgė į rekonstrukcijos atlikimo laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės reikalavimą ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jo priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino ieškovo ir atsakovės bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)

35. Įvertinus apelianto pateiktus procesinius dokumentus nustatyta, kad toks savarankiškas reikalavimas – mažinti atsakovei tenkančio turto dalį 5 068,35 EUR dėl ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo ir gautų lėšų panaudojimo šeimos poreikiams tenkinti – byloje nebuvo pareikštas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas, be kita ko, tinkamai suformuluojant reiškiamus reikalavimus priešingai šaliai. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiami reikalavimai, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus.

36. Ieškovas neginčija aplinkybės, jog ieškovui buvo siūloma tikslinti ieškinio reikalavimus po dalinio sprendimo priėmimo nagrinėjamojoje byloje, tačiau ieškovas, atstovaujamas profesionalaus advokato, neteikė reikalavimo mažinti atsakovei tenkančio turto dalį 5 068,35 EUR dėl ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo ir gautų lėšų panaudojimo šeimos poreikiams tenkinti, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. gruodžio 3 d. posėdžių garso įrašus, taip pat nustatė, jog šalims buvo sudaryta galimybė teikti papildomus įrodymus, o šalys teismo posėdžiuose buvo atstovaujamos profesionalių atstovų – advokatų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais (2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016), į tai, jog ieškovas tokio savarankiško reikalavimo (nutarties 33 punktas) nebuvo tinkamai pareiškęs, į tai, jog nebuvo apmokėjęs jo žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalis), ir į tai, kad nepateikė duomenų, kad minėta 10 136,70 EUR suma būtų panaudota bendro turto sukūrimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ieškovo prašymo dėl kompensacijos priteisimo.

Dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009).

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, jog turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 67 900 EUR, į tai, jog apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė aktualius viešojo registro įrašus (t. 7, b. l. 12–15) nurodydama, kad šio turto vertė yra 78 735,29 EUR, atsižvelgdama į tai, jog nekilnojamojo turto rinkos kainos šiuo metu yra padidėjusios, o bylos nagrinėjimas trunką ilgą laiko tarpą, tai yra nuo 2017 m. spalio 9 d., pritaria apeliantės argumentams, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų dėl turto vertės, neatsižvelgė į CK 3.119 straipsnio nuostatos tikslą dėl dalijamo turto rinkos kainų, kurios turi būti nustatomos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Atsižvelgiant į tai, jog, ieškovo teigimu, ginčo turto vertė yra 67 900 EUR, o atsakovės teigimu, 78 735,29 EUR, atsižvelgiant į tai, jog kitų įrodymų šalys dėl turto vertės nepateikė, šalys nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu byloje skirti ekspertizės turto vertei nustatyti neteikė, nutariama apeliantės skundo reikalavimus tenkinti iš dalies, nustatant, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 73 317,65 EUR (67 900 + 78 735,29 EUR / 2) atsižvelgiant į šalių byloje pateiktus rašytinius įrodymus – tyrimo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada apie rinkos vertę, apeliantės pateiktais viešųjų registrų duomenimis (t. 7, b. l. 12–15) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kompensacijos, kylančios iš avanso, sumokėto už buto, (duomenys neskelbtini).

41. Dėl kompensacijos, kylančios iš avanso, sumokėto už buto įsigijimą, priteisimo atsakovė nurodo, kad ieškovas santuokos metu už buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą avansu sumokėjo 20 000 EUR, todėl atsakovei priklauso 10 000 EUR kompensacija. Teismas šio reikalavimo netenkino motyvuodamas tuo, kad šalių konfliktai šeimoje prasidėjo 2016 m. viduryje, o nuo 2017 m. vasario mėn. šalys gyvena atskirai, dėl to, teismo nuomone, ieškovo 20 000 EUR sumokėtos lėšos negali būti dalijamos ir pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Su tokia teismo išvada atsakovė nesutinka, teigia, kad nėra įrodymų, paneigiančių bendro turto prezumpciją, todėl atsakovei priteistina 10 000 EUR kompensacija. Ieškovas teigia, kad avansą sumokėjo į šalių valdomą UAB „Travedus“, o pirkimo sandorį vėliau nutraukė, pasikeitus aplinkybėms, o butas liko bendrovės nuosavybe.

42. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – kasos pajamų orderis, mokėjimo nurodymai – patvirtina, kad ieškovas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą pervedė UAB „Travedus“ 20 000 EUR sumą – 2019 m. kovo 29 d. avansu pervedė UAB „Travedus“ 5 000 EUR, 2019 m. balandžio 1 d. pervedė 7 500 EUR ir 2019 m, balandžio 8 d. pervedė dar 7 500 EUR. UAB „Travedus“ visuotinio akcininkų 2019 m. balandžio 24 d. susirinkimo protokolo, kurio 3 klausimu svarstytas minėto buto pardavimas V. R. (t. 6, b. l. 84–88). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog šalys negyvena nuo 2017 metų vasario mėnesio, neveda bendro ūkio, atskirai disponuoja piniginėmis lėšomis, nusprendė, kad atsakovė neįrodė reikalavimo, jog ieškovas panaudojo bendras lėšas avanso sumokėjimui, tuo sumažindamas bendro turto vertę, todėl atmeta šį atsakovės reikalavimą. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiktina.

43. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, patvirtina, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2017 metų vasario mėnesio, lėšomis disponuoja atskirai, o lėšos už turtą, (duomenys neskelbtini), buvo mokamos laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m., balandžio 8 d., tai yra faktiškai iširus šalių santuokai, vedant atskirą ūkį bei biudžetą. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų taip pat negalima daryti išvados, jog ieškovas turėjo 20 000 EUR asmeninių santaupų, įgytų santuokoje, be to, kaip matyti, lėšos buvo įmokėtos į bendrovės UAB „Travedus“ sąskaitą, kurios akcijų dalis (2 755 paprastosios akcijos) priteistos atsakovei, o nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui nebuvo perleistas, tai yra ieškovas sandorio neužbaigė ir turtas liko UAB „Travedus“ nuosavybė.

44. Visi aptarti duomenys leidžia konstatuoti, kad šeimos santykiai faktiškai nutrūko nuo sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios, šalys nevedė bendro ūkio ir biudžeto, o pateikti byloje įrodymai patvirtina, jog ieškovas lėšas išleido minėto turto įsigijimui ir jas sumokėjo į bendrovės sąskaitą po faktinio santuokos iširimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias faktines bylos aplinkybes, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos išvados pagrįstos byloje esančių įrodymų viseto analize ir įvertinimu pagal įstatymo reikalavimus (CPK 185 straipsnis), įvertinant piniginių lėšų kilmės ir panaudojimo aplinkybes.

Dėl 9 000 EUR piniginės sumos įtraukimo į bendrą turto balansą

45. Atsakovė 2017 m. spalio 27 d. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašė, kad į bendrą turto balansą būtų įtraukta 9 000 EUR turima reikalavimo teisė į M. Š.. Reikalavimo esmė – atsakovės teigimu, reikalavimas kilęs iš M. Š. 2016 m. gruodžio 21 d. išduotų trijų savarankiškų paprastųjų vekselių 9 000 EUR sumos. Pažymi, kad ši suma yra grąžinta ieškovui, todėl atsakovei priteistina 4 500 EUR kompensacija. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutinka, teigia, kad faktiškai buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai tarp M. Š. ir ieškovo sesers R. D., lėšos jau yra grąžintos. Atsakovės teigimu, teismas šio reikalavimo į bendro turto balansą neįtraukė nepagrįstai, kadangi byloje nepateikta paskolos sutartis, ji nebuvo sudaryta, be to, teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių.

46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nurodė turinti reikalavimą į M. Š. paskolintas pinigines lėšas: 3 000 EUR sumą pagal M. Š. 2016 m. gruodžio 21 d. išduotą paprastąjį vekselį; 3 000 EUR sumą pagal M. Š. 2016 m. gruodžio 21 d. išduotą paprastąjį vekselį; 3 000 EUR sumą pagal M. Š. 2016 m. gruodžio 21 d. išduotą paprastąjį vekselį. Lėšos turėjo būti grąžintos iki 2017 m. gruodžio 1 d. Piniginių reikalavimų bendra suma – 9 000 EUR. Atsakovės argumentus dėl vekselių suteikimo patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – (t. 1, b. l. 93–95). M. Š. 2018 m. kovo 16 d. pateikė teismui pranešimą, kad 9 000 EUR skolą V. R. jis yra grąžinęs 2016 m. gruodžio 21 d. išduotuose paprastuosiuose vekseliuose nustatytu terminu – 2017 m. gruodžio 1 d. (t. 2, b. l. 79).

48. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

50. Ginčo dėl fakto, jog lėšos yra sugrąžintos, nėra. Nagrinėjamu atveju vertinant byloje pateiktus rašytinius įrodymus su ieškovo ir liudytojos R. D. paaiškinimais, prieštaravimų nenustatyta – byloje pateikta R. D. metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2016 metus (t. 4, b. l. 72–74), 2018 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymas, taip pat patvirtina ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, jog 2016 m. R. D. suteikė paskolą V. R., o V. R. grąžino jai 2016 m. suteiktą paskolą, pervesdamas lėšas iš savo sąskaitos į R. D. sąskaitą (t. 4, b. l. 75). Nors šiuo atveju paskolos sutartis 9 000 EUR sumos tarp ieškovo ir R. D. nebuvo sudaryta, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į perduotų piniginių lėšų sumos dydį, R. D. pateiktą turto deklaraciją už 2016 metus, mokėjimo nurodymą, jose nurodytų piniginių lėšų dydį, šių įvykių chronologinę seką, šalių ir liudytojų paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jokių piniginių reikalavimo teisių į M. Š. skolą nėra, dėl to priėmė pagrįstą sprendimą, nuspręsdamas, kad nėra pagrindo į dalytino bendro turto balansą įtraukti atsakovės nurodytas santuokoje įgytas pinigines reikalavimo teises į paskolintus pinigus 9 000 EUR pagal 2016 m. lapkričio 21 d. M. Š. išduotus V. R. tris vekselius (CPK 185 straipsnis).

Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu

51. Atsakovė byloje, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti 2018 m. spalio 10 d. žemės sklypo (0,1000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu (nutarties 21 punktas). Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje atmesti reikalavimai dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu. Teigia, kad teismas tinkamai neįvertino, jog tikrasis turto įgijėjas yra ieškovas, o ne jo tėvas, kuris siekdamas išvengti turto padalijimo sudarė apsimestinį sandorį. Iš esmės nurodo, kad ieškovo tėvui objektas nereikalingas, kadangi ieškovo tėvas linkęs padėti nuslėpti tikruosius ieškovo ketinimus, ieškovo tėvui (duomenys neskelbtini) metų, turi kur gyventi, todėl neturėjo tikslo pirkti sklypo. Pažymi, jog visus veiksmus atliko ieškovas, ieškovo tėvas nei įsigijimu, nei namo statybomis nesirūpino. Ieškovas su atsakovės argumentais nesutinka, teigia, kad atsakovė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindžia apsimestinio sandorio fakto.

52. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad ieškovo tėvas A. R. 2018 m. spalio 19 d. įsigijo 0,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 134–141) Šiame sklype buvo atliekami statybos darbai (t. 4, b. l. 137–140, t. 5, b. l. 18–19, 139–141). Byloje esantys A. R. sąskaitos išrašai, mokėjimo nurodymas patvirtina, jog už sklypą sumokėjo jo įgijėjas – A. R. (t. 5, b. l. 40–47). Pažymėtina, jog A. R. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis siekė pirkti žemės sklypą ir statyti jame gyvenamąjį namą, kuriame ketina leisti gyventi anūkei M. R..

53. Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Sandorio ydingumas gali pasireikšti dėl sandorio šalių valios, objekto, subjekto ir kt. Nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu, kad apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

54. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nusprendžiant dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009).

55. Minėta, jog CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta: jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniais sandoriai laikomi tuomet, kai jie sudaromi ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu; kai siekiama išviešinti trečiuosius asmenis klaidinantį teisinį rezultatą, pvz., nuosavybės teisės perleidimą ir kt. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką (CPK 4 straipsnis), yra išaiškinęs, jog dažniausiai simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų teises. Pagrindinis simuliacijos skirtumas nuo apgaulės yra tas, kad simuliacija yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu, o apgaulė suprantama kaip vienos sandorio šalies apgaulingi veiksmai kitos šalies atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, nusprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas šiais kasacinio teismo suformuluotais kriterijais rėmėsi, nurodytas aplinkybes nustatinėjo, vertino jas patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, išsiaiškino visas bylai reikšmingas sandorių sudarymo aplinkybes.

56. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų nuspręsti, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui buvo panaudotos ieškovo, o ne jo teisėto įgijėjo – A. R. – lėšos. Antra, įvertinus šalių pateiktų procesinių dokumentų turinį, šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus (t. 3, b. l. 196–199, 200 antra pusė, t. 4, b. l. 114–120, 122–123) matyti, kad ieškovo ir jo tėvo A. R. šeimos ryšiai yra stiprūs, ieškovo ir jo tėvo A. R. nurodytos sklypo įsigijimo priežastys nėra prieštaringos. Ieškovo tėvas nurodo, kad sklypas buvo įsigytas siekiant pastatyti namą ir jį perleisti anūkei M. R.. Jog ieškovo tėvo ir anūkės M. R. santykiai yra artimi, patvirtina ir byloje atlikti vietiniai mokėjimai, iš kurių matyti, kad A. R. iš savo sąskaitos laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 25 d. atlikinėjo pinigų pervedimus į V. R., E. R., anūkų M. R. ir M. R. sąskaitas (t. 3, b. l. 196–199, 200 antra pusė, t. 4, b. l. 114–120, 122–123), todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovas padėjo savo tėvui įsigyjant nekilnojamąjį turtą, atliekant statybos darbus, be kita ko, atsižvelgiant ir į A. R. amžių – (duomenys neskelbtini) metai, nesudaro pagrindo spręsti, jog šio sklypo įsigijimo sandoris yra apsimestinis, o turto įgijėjas – statytinis. Be to, šiuo aspektu būtina pažymėti, kad atsakovė neginčija ieškovo nurodytų aplinkybių, jog anūkė gyvena bute (duomenys neskelbtini), kuris nagrinėjamu atveju yra įtrauktas į dalytino turto balansą, todėl, teismo vertinimu, A. R. nurodytos sklypo įsigijimo priežastys ir tikslas neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius raštinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, objektyvių argumentų, kurie leistų patvirtinti atsakovės nurodytas sandorių simuliacijos poreikį patvirtinančias priežastis, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl motociklo BMW pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu

57. Dėl motociklo pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu atsakovė nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog visą laikotarpį faktiškai naudojosi ieškovas, o motociklas buvo tik perrašytas tėvui siekiant sumažinti bendro turto balansą ir išvengti jo padalijimo. Atsakovas A. R. motociklu niekada nesinaudojo, jo pirkti neieškojo ir neketino pirkti. Ieškovas su atsakove nesutinka, teigia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo nurodyta, kad A. R. siekė padovanoti motociklą sūnui, todėl nurodė jam nusipirkti norimą motociklą, o po to A. R. perduos pinigus už įsigytą sumą V. R., tačiau motociklą privalės perregistruoti A. R. vardu, kaip minėta, jam buvo žinoma apie sūnaus ir marčios ginčus ir atsakovės nepasotinamą godumą pinigams.

58. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad motociklas BMW R 1200, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini) yra įgytas 2017 m. kovo 7 d. A. R. iš ieškovo V. R. (5 tomas, 23-24 b.l.). Byloje esantis techninis transporto priemonės talonas, valstybės įmonės „Regitra“ duomenys patvirtina, kad ši transporto priemonė nuo 2017 m. kovo 7 d. įregistruota ieškovo tėvo vardu.

59. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, sutiktina su apeliante jog transporto priemonė buvo parduota santuokos metu, dėl ko šiuo atveju ieškovo veiksmais buvo sumažinta dalintino turto vertė. Pažymėtina, jog šalių santykiai faktiškai nutrūko nuo 2017 metų vasario mėnesio, o ginčo daiktas perleistas ieškovo tėvui 2017 m. kovo 7 d. už 6200 EUR sumą. Sprendžiant klausimą dėl šio sandorio pripažinimo apsimestiniu pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2015).

60. Nors šiuo atveju šalims priklausantis turtas - motociklas BMW R 1200 ieškovo buvo perleistas santuokos metu ieškovo tėvui, tačiau atsižvelgiant į byloje anksčiau aptartus sandorį sudariusių šalių tarpusavio santykius disponuojant piniginėmis lėšomis (nutarties 58 punktas), atsižvelgiant į tai, jog ieškovas atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą (atsiliepimo 66 punktas) neginčija aplinkybės, kad motociklą įsigijo pats ieškovas, o tik vėliau motociklas buvo perregistruotas A. R. vardu grąžinant už jį sumokėtas pinigines lėšas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovo ir A. R. 2017 m. kovo 7 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris (nutarties 61 punktas). Kita vertus, sutiktina su atsakove, jog ieškovas sandorio sudarymo metu buvo šio motociklo savininkas. Faktą jog, sandorio sudarymo metu ieškovas valdė šią transporto priemonę patvirtina transporto priemonės 2017 m. kovo 7 d. pirkimo - pardavimo sutartis (5 tomas, 23-24 b.l.), todėl teismo vertinimu už šį parduotą turtą gautos piniginės lėšos turi būti įtrauktos į dalintino turtą balansą (CK 3.118 straipsnis).

Dėl UAB „Vytrans“ akcijų padalijimo

62. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl UAB „Vytrans“ akcijų padalijimo, tai yra nesutinka, kad visos akcijos būtų priteistos atsakovei. Teigia, kad yra šios įmonės vienintelis akcininkas, įkūrėjas, todėl bendrovė yra ypatingai svarbi ieškovui. Pažymi, kad ieškovui priteisiant visas šios įmonės akcijas, atsakovei būtų mažinama finansinė našta, kadangi atsakovei būtų sumokama 17 900 EUR kompensacija. Atsakovė su ieškovu nesutinka, teigia, jog šioje įmonėje ėjo direktorės pareigas ir įmonė veikė pelningai, tačiau atsakovė iš direktoriaus pareigų buvo pašalinta vienintelio akcininko (ieškovo) sprendimu. Nurodo, kad gali šioje įmonėje vystyti veiklą, gauti pajamas. Pažymi, jog ieškovas valdo UAB „Travedus“, būdamas direktoriumi naudojasi jos turtu bei gauna iš to naudos, todėl teismas pagrįstai UAB „Vytrans“ akcijas priteisė atsakovei.

63. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Vytrans“ įstatinį kapitalą sudaro 10 000 vnt. nematerialiųjų akcijų, visos akcijos priklauso V. R., 100 proc. akcijų paketo rinkos vertė 35 800 EUR (2 tomo b. l. 144–145). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas UAB „Vytrans“ akcijas priteisė atsakovei iš esmės remdamasis ieškovo išsakyta nuomone, jog jis neturėtų finansinės galimybės sumokėti atsakovei kompensaciją už gautą didesnę turto dalį akcijomis.

64. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant vertybinių popierių padalijimo natūra klausimą, atsižvelgiama į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: ar abu sutuoktiniai aktyviai dalyvavo valdant vertybinius popierius, ar turi tam reikalingų specialių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015). Dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad ateityje galima būtų išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas, ar tokio turto padalijimas neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš to turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).

65. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Vytrans“ savininkas, valdantis 100 procentų visų šios bendrovės akcijų yra ieškovas - V. R. (4 tomas, b.l. 130). Šalys neginčija aplinkybės, jog faktiškai nutrūkus šalių santuokiniams santykiams 2017 metų vasario mėnesį, atsakovė 2017 m. kovo 9 d. buvo atleista iš šios įmonės direktorės pareigų. Teismo vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog svarbiausius UAB „Vytrans“ veiklos klausimus, kaip įmonės akcininkas, nuosekliai priima ieškovas, būtent ieškovo, kaip vienintelio akcininko sprendimais, nuspręsta paskirstyti dividendus, pakeisti bendrovės vadovą, kas teismo vertinimu pagrindžia ieškovo apeliacinio skundo argumentus, jog šiuo atveju sprendžiant UAB „Vytrans“ akcijų paskirstymo klausimą iš esmės nebuvo atsižvelgta į šio dalintino turto ypatumus, vertybinių popierių valdymą, ieškovo ryšį su bendrove. Pažymėtina ir tai, jog įmonė taip pat nuo 2017 m. balandžio 18 d. išregistruota kaip PVM mokėtoja, dėl šios aplinkybės ginčo nėra.

66. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nutarties 65 punkte nurodytas faktines bylos aplinkybes, ieškovo ir UAB „Vytrans“ ryšį, į tai, jog svarbiausius įmonės veiklos klausimus, kaip įmonės akcininkas, priėmė ieškovas, nutaria, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei priteistos visos UAB „Vytrans“ 10 000 paprastosios akcijos (35 800 EUR vertės), ir jas priteisti ieškovui V. R.. Atitinkamai iš ieškovo V. R. priteistina 17 900 EUR kompensacija atsakovei E. R., už ieškovui atitenkančią didesnę dalį UAB „Vytrans“ akcijų.

Dėl dividendų, išmokėtų UAB „Vytrans“ vienintelio akcininko 2017 m. birželio 22 d. sprendimo pagrindu.

67. Atsakovė priešieškiniu, be kita ko, teismo prašė, kad jai būtų priteista iš ieškovo piniginė kompensacija dėl ieškovui išmokėtų dividendų, kurie buvo išmokėti UAB „Vytrans“ 2017 m. birželio 22 d. sprendimo pagrindu. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė nemotyvuotą išvadą, jog byloje nėra pateikta duomenų, kiek atsakovei buvo išmokėta UAB „Vytrans“ gautų dividendų. Atsakovės teigimu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visa išmokėta suma pagal minėtą vienintelio akcininko sprendimą buvo pervesta ieškovui ir atsakovė šių lėšų negavo. Pažymi, jog 7648 EUR suma buvo išmokėta ieškovui, ir pusę šios sumos (3825 EUR) priteistina atsakovės naudai.

68. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

70. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad UAB „Vytrans“ vienintelio akcininko (ieškovo) 2017 m. birželio 22 d. sprendimu, buvo nuspręsta nepaskirstytą ankstesnių metų pelną 7648 EUR paskirstyti išmokėti dividendams (4 tomas, b.l. 130). Byloje pateikti 2017 m. birželio 26 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad UAB „Vytrans“ išmokėjo ieškovui 1147,20 EUR ir 6500,80 EUR sumas. Iš viso ieškovui buvo išmokėta 7648 EUR (4 tomas, b.l. 107). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos byloje esančius rašytinius įrodymus, pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentams, jog reikalavimas dėl ieškovui išmokėtų piniginių lėšų UAB „Vytrans“ 2017 m. birželio 22 d. sprendimo pagrindu yra pagrįstas.

71. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas jog dividendai vienintelio akcininko sprendimo pagrindu buvo išmokėti ieškovui 7648 EUR sumoje, tai yra 100 procentų, į tai, jog lėšos buvo išmokėtos praėjus itin trumpam laiko tarpui po faktinio santuokos iširimo 2017 metų vasario mėnesį, į tai, kad dividendai 7648 EUR sumoje yra bendroji šalių nuosavybė ir preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), nutaria, kad tiek ieškovui, tiek atsakovei priklauso po 3842 EUR išmokėtų dividendų. Kadangi visas lėšas 7648 EUR sumoje faktiškai gavo ieškovas, todėl pusę šios sumos – 3842 EUR, kaip kompensacija, priteistina iš ieškovo atsakovei.

Dėl ieškovui tenkančios turto dalies sumažinimo ir UAB „Travedus“ vertybinių popierių padalinimo.

73. CK 3.123 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte.

74. Nagrinėjamu atveju atsakovė grįsdama reikalavimą perskirstyti UAB „Travedus“ vertybinius popierius nurodo, kad ieškovas 2016 m. rugpjūčio 23 d. sutarties pagrindu iš R. S. įsigijo 1050 vnt. UAB „Travedus“ akcijų už 11 295,29 EUR, kurių reali vertė yra 222 957 EUR, tačiau šias akcijas grąžindamas 2017 m. birželio 19 d. pardavėjui veikė aplaidžiai, sumažino šeimos turtą. Teigia, šeima būtų gavusi pajamų, jei ieškovas nebūtų sudaręs akcijų pirkimo-pardavimo sandorio nutraukimo akto.

75. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių jog ieškovas ir R. S. 2016 m. rugsėjo 23 d. sudarė akcijų pardavimo sutartį, kurios pagrindu R. S. pardavė, o ieškovas įsigijo 1050 vienetų UAB „Travedus“ akcijų už 11 295,29 EUR. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad visos akcijų įsigijimo aplinkybės jai buvo žinomos, kadangi ji rengė visus su tuo susijusius dokumentus, todėl darytina išvada, kad tiek akcijų įsigijimo kaina, apmokėjimo tvarka, kitos sąlygos, buvo žinomos abiem sutuoktiniams iki faktinio santuokos iširimo 2017 metų vasario mėnesį, tačiau nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė duomenų, jog už perkamą turtą - akcijas buvo sumokėta. Be to, nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju ieškovas akcijas perleido nepagrįstai tuo sumažindamas dalintino turto vertę, tačiau nesutinkant su atsakovės argumentais pažymėtina, jog minėtas sandoris buvo nutrauktas, ieškovui ir R. S. 2017 m. birželio 19 d. pasirašant akcijų grąžinimo aktą. Nutraukimo priežastis - negautas pilnas apmokėjimas už akcijas (1 tomas b. l. 119–120, 2 tomas, b. l. 19). Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017 m. birželio 19 d. ieškovo ir R. S. pasirašytas nutraukimo protokolas nesudarė akcijų perleidimo sutarties, o tik nutraukė 2016 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Travedus“ 1050 vnt. paprastųjų akcijų pirkimo – pardavimo sutartį dėl esminės jos sąlygos nevykdymo – pirkėjo atsisakymo sumokėti pardavėjui už įsigytas akcijas. Teismo vertinimu atsakovės nurodyti apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, į tai, jog akcijų pirkimo aplinkybės, atsiskaitymo tvarka buvo žinoma abiem sutuoktiniams, nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl ieškovui tenkančios turto dalies sumažinimo ir UAB „Travedus“ vertybinių popierių padalinimo.

Dėl dalintino turto balanso pokyčio, kompensacijų priteisimo.

76. Ieškovas ir atsakovė pateiktais apeliaciniais skundais, atsižvelgiant į apeliaciniais skundais reiškiamus reikalavimus, kurių pagrindu keistina dalintino turto balanso vertė, kompensacijų dydžiai, prašo perskaičiuoti dalintino turto, kompensacijų pokytį.

77. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju tenkinus atsakovės reikalavimą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo, šio turto vertė nuo 45 704 EUR sumos padidinta iki 73 317,65 EUR, tai yra 27 613,65 EUR. Taip pat tenkintas ieškovo reikalavimas dėl UAB „Vytrans“ akcijų priteisimo ieškovui, apeliantei sumokant 17 900 EUR kompensacija atsakovei E. R., už ieškovui atitenkančią didesnę dalį UAB „Vytrans“ akcijų. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą patikslinti ieškovo V. R. ir atsakovės E. R. dalintino turto balansą.

78. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių dalintiną turtą sudaro: nekilnojamasis turtas – 151 117,65 EUR vertės (73 317,65 EUR + 77 800 EUR); kilnojamasis turtas 35 425 EUR vertės; vertybiniai popieriai - 1 214 800 EUR. Taigi, teismas nustato, kad bendra santuokoje įgyto ir dalintino turto vertė yra 1 401 342,65 EUR, o kiekvienai šaliai priteistina po ½ dalį šio turto, tai turto už 700 671,33 EUR kiekvienam (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Ieškovui priteisto nekilnojamojo turto vertė – 73 317,65 EUR, kilnojamųjų daiktų vertė – 9500 EUR, UAB „Travedus“ akcijų vertė - 589 500 EUR. UAB „Vytrans“ akcijų vertė – 35 800 EUR. Iš viso – 708 117,65 EUR. Atsakovei priteisto nekilnojamojo turto vertė – 77 800 EUR, kilnojamųjų daiktų vertė – 25 925 EUR, UAB „Travedus“ akcijų vertė - 589 500 EUR. Iš viso – 693 225 EUR.

79. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, jog pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovui priteistinas turtas 708 117,65 EUR vertės, o atsakovei 693 225 EUR, keista teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo ir atsakovei iš ieškovo priteisiama 7446,32 EUR kompensacija, už ieškovui tekusią didesnę turto dalį (708 117,65 EUR – 700 671,33 EUR) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

81. Nei ieškovas, nei atsakovė nėra pateikę įrodymų apie jų turėtas atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme. Atsakovė turėjo bylinėjimosi išlaidų, apmokėjusi 6050 EUR eksperto pateiktą sąskaitą už atliktą bendrovių akcijų rinkos vertės nustatymą (2 tomo b. l. 137, 157, 158). Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovas yra sumokėjęs 250 EUR žyminio mokesčio (1 tomo b. l. 6, 2 tomo b. l. 83), o atsakovė – 2 913 EUR žyminio mokesčio (1 tomo b. l. 176, 197, 4 tomo b. l. 20, 136, 197). CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl išlaidas patyręs asmuo turi teisę į būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui atlyginimą. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje vyravo mišrus teisinis santykis, buvo keliami sudėtingi teisiniai klausimai dėl turto atidalijimo, sandorių nuginčijimo, sutuoktinių interesų pusiausvyros derinimo principų, gautų dividendų paskirstymo.

82. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į pareikštus reikalavimus, jų patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis) į tai, kad šalių ginčas vyravo ir dėl akcijų vertės, šiuo atveju, negalima sutikti su atsakove jog bylinėjimosi išlaidos paskirstytas netinkamai ir ar, kad dėl jų susidarymo yra kaltas ieškovas. Kaip matyti atlikta akcijų vertės nustatymo ekspertizė patvirtino didesnę akcijų vertę nei nurodė ieškovas ir atsakovė, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė tinkamai, atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų proporcijas, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.

83. Kita vertus, iš dalies sutiktina su atsakovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė mokėtino žyminio mokesčio dydį. Pažymėtina, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistina teismo dalis, kurioje iš ieškovės priteistas atidėtas žyminis į valstybės biudžetą, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

84. Atsižvelgiant į atsakovės priešieškiniu pareikštus reikalavimus nustatyta, kad bendra suma, nuo kurios skaičiuotinas žyminis mokestis sudaro 857 588 EUR. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek priešieškinys (DOK-11010), tiek teikti atsakovės teikti patikslinti priešieškiniai (DOK-10332, DOK-35213, DOK-13802) buvo teikiami elektroninių ryšių priemonėmis, dėl ko sutiktina su atsakovės argumentais, jog šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis pirmosios instancijos teismo buvo nustatytas netinkamai, neįvertinus, jog procesiniai dokumentai buvo teikiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į ieškovės pareikštų reikalavimų apimtį, į tai, jog atsakovė priešieškinį ir patikslintus priešieškinius teisė elektroninėmis ryšių priemonėmis, už atsakovės pareikštus reikalavimus mokėtinas 7409 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė yra sumokėjusi 2 913 EUR žyminio mokesčio, ieškovė turi sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, tai yra 4496 EUR. Nutariama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės E. R. priteista 6284 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą ir priteisti iš atsakovės valstybei 4496 EUR bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, šių išlaidų susidarymo priežastingumą (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 95 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

85. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines aplinkybes, vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

86. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – ieškovas sumokėjo 814 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą (7 tomas, b.l. 21) Atsakovė sumokėjo 2350 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą (7 tomas, b.l. 11). Kiti duomenys, apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

87. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių apeliacinių skundų reikalavimai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, dėl materialinių reikalavimų pakeitimo yra pagrįsti iš dalies – tenkintas ieškovo reikalavimas dėl akcijų paskirstymo, atmesti reikalavimai dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) vertės pakeitimo, patenkinti atsakovės reikalavimai dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės pakeitimo, dividendų priteisimo, kitoje dalyje atsakovės reikalavimai atmesti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į nutarties 69-71 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, į tai, kad tarp šalių ginčas vyravo dėl nekilnojamojo turto vertės, akcijų perleidimo, laikytina, kad apeliantų reikalavimai yra patenkinti 30 procentų.

88. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina 244,20 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme ir atsakovei priteistina 705 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi bylinėjimosi išlaidos priteistinos tiek ieškovui iš atsakovės, atliktinas šioms šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymas, po kurio iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 460,80 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo V. R. ir atsakovės E. R. santuokoje įgyto turto vertė ir nurodyti, kad ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis po ½, kiekvienam paskiriama turto už 700 671,33 EUR.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl ieškovui V. R. asmeninės nuosavybės teise priteisto turto ir priteisti V. R. asmeninės nuosavybės teise 3785/81803 dalį negyvenamosios patalpos – parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 1117/6942 dalį negyvenamosios patalpos – sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); patalpą – butą su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis : a-2 (1/10 nuo 16,82 kv. m.), a-8 (11/10 nuo 14,90 kv. m), a-14 (1/4 nuo 14,91 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),; 9/1382 dalį 1,0365 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nurodant, kad šio ieškovui V. R. priteisto turto bendra vertė yra 73 317,65 EUR.

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui V. R. ir atsakovei E. R. paskirstytos UAB „Travedus“ ir UAB „Vytrans“ vertybinių popierių dalys ir pripažinti ieškovo V. R. asmeninės nuosavybės teisę į: uždarosios akcinės bendrovės „Vytrans“ visas 10 000 paprastąsias akcijas, kurių bendra rinkos vertė 35 800 EUR, ir uždarosios akcinės bendrovės „Travedus“ 2755 paprastąsias akcijas, kurių rinkos vertė 589 500 EUR; pripažinti atsakovės E. R. asmeninės nuosavybės teisę į: uždarosios akcinės bendrovės „Travedus“ 2755 paprastąsias akcijas, kurių rinkos vertė 589 500 EUR.

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui V. R. priteista 44 710,50 EUR piniginė kompensacija už atsakovei E. R. tekusią didesnę turto dalį ir išdėstyti taip: priteisti iš ieškovo V. R. 7446,32 EUR piniginę kompensaciją atsakovei E. R., už ieškovui V. R. tekusią didesnę turto dalį, priteisti atsakovei E. R. 3100 EUR kompensaciją, už ieškovo V. R. santuokos metu parduotą turtą BMW R 1200, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kurią atmestas atsakovės E. R. reikalavimas dėl UAB „Vytrans“ išmokėtų dividendų ieškovui V. R. ir priteisti atsakovei E. R. iš ieškovo V. R. 3842 EUR dividendų, išmokėtų ieškovui V. R. UAB „Vytrans“ vienintelio akcininko 2017 m. birželio 22 d. sprendimo pagrindu.

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės E. R. į valstybės biudžetą priteista 6284 EUR žyminio mokesčio ir priteisti iš atsakovės E. R. valstybei 4496 EUR bylinėjimosi išlaidų, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, į. k. (duomenys neskelbtini), į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo V. R. 460,80 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei E. R..