- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-2388-866/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13088-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- L L, uždaroji akcinė bendrovė „Damrus“, H K
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „МАY“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „МАY“ patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys L L, uždaroji akcinė bendrovė „Damrus“, H K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-258-1014/2023, 2023 m. liepos 31 d. sprendimu ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „МАY“ ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovo A K ieškovei ribotos atsakomybės bendrovei „МАY“ 26 945,39 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (26 945,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 645 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Teisme 2023 m. rugpjūčio 21 d. gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovui A K priklausantį turtą 26 945,39 Eur sumai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A K pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, prašydamas atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo A K atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „МАY“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad atsakovas ateityje gali atlikti veiksmus, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu. Teismas vertino, kad vien teismų nustatytos aplinkybės, jog atsakovo veiksmai buvo pripažinti turintys tyčinio bankroto požymių, nesant duomenų apie atsakovo veiksmus, kuriais būtų siekiama slėpti turtą ar lėšas, nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodymas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas slapstosi, ar kokiu nors būdu slepia, ketina paslėpti ar bando realizuoti ar apsunkinti išieškojimą iš atsakovui priklausančio turto. Atsakovo vengimas atsiskaityti su ieškove, nesumokant reikalaujamų pinigų sumų, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka (byloje jau yra priimtas teismo sprendimas), tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas vertino, kad neturint duomenų apie atsakovo turimą turtą ar veiksmus, kuriais būtų siekiama slėpti turtą ar lėšas, jį perleisti tretiesiems asmenims, ieškovės reikalavimų nevykdymas nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodymas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyti teiginiai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis).
7. Ieškovei neįrodžius, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti atsakovui turtinių suvaržymų, todėl ieškovės prašymo areštuoti atsakovo turtą teismas netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
8. Apeliantė (ieškovė) ribotos atsakomybės bendrovė „МАY“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškovo prašymą taikyti laikinasias apsaugos priemones tenkinti.
9. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-663-467/2023 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartį, kuria BUAB „Darmus“ (toliau – Bendrovė) bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 16 d. bei Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimis buvusio Bendrovės vadovo ir akcininko atsakovo veiksmus pripažino turinčiais tyčinio bankroto požymių, teismams konstatavus, jog atsakovas, veikdamas Bendrovės vardu, sudarė neteisėtus sandorius ir atliko neteisėtus veiksmus tam, jog išvengtų prievolių įvykdymo tik vieninteliam Bendrovės kreditoriui - ieškovui. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyti neteisėti ir nesąžiningo atsakovo veiksmai, veikiant Bendrovės vardu, būtent ieškovo, o ne kitų trečiųjų asmenų atžvilgiu, todėl ieškovas turi pagrįsto pagrindo teigti, jog tokie atsakovo veiksmai gali pasikartoti ir atsakovas gali vengti įvykdyti sprendimą arba imtis kitų veiksmų tam, jog sprendimo įvykdymas pasunkėtų.
11. Įsiteisėjusiomis teismų nutartimis buvo konstatuota, jog toks atsakovo elgesys buvo nukreiptas išimtinai į ieškovo teisių pažeidimą ir atsakovas sudarė Bendrovės tokius sandorius, kurie užkirto kelią ieškovui atgauti skolą iš Bendrovės. Kadangi atsakovas, būdamas Bendrovės vadovu ir akcininku, ėmėsi aktyvių veiksmų tam, jog Bendrovė išvengtų prievolių įvykdymo tik ieškovui, ši aplinkybė leidžia daryti išvadas, jog atsakovas gali kaip fizinis asmuo (atsakovas šioje Byloje) taip pat imtis veiksmų, jog išvengtų sprendimo įvykdymo. Tai, ieškovo nuomone, sudaro teisinį pagrindą taikyti ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir dėl to nutartis, kuria buvo atsisakyta jas taikyti, yra neteisėta.
Atsiliepimas
12. Atsakovas A K pateikė atsiliepimą ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteist bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka, teigia, jog atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kurie apsunkintų atsakovui nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, o atvirkščiai, padidino savo turimą turto balansą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
18. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1548-943/2020).
19. Teismų praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).
20. Nagrinėjamu atveju, pagal pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, kartu atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-258-1014/2023, 2023 m. liepos 31 d. sprendimu ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „МАY“ ieškinį tenkino. Nurodytas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Kaip seka iš pirmosios instancijos teismo nutarties, pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tenkinta. Šios pirmosios instancijos teismo išvados atskirajame skunde nėra ginčijamos, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
.
21. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1669-781/2020).
22. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1677-943/2020).
23. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
24. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
25. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo apsunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų. Todėl teismas, nustatęs, kad byloje pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas praeityje elgėsi aiškiai nesąžiningai, turi pagrindą daryti išvadą, kad tas, kuris nesąžiningai elgėsi praeityje, tikėtina, demonstruos tokį elgesį ir ateityje. Atsakovo veiksmai, iš kurių gali būti nustatytas jo nesąžiningumas, sudarantis pagrindą spręsti, kad gali būti pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, t. y., kad egzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nustatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, gali būti atlikti tiek po ieškinio pareiškimo ir civilinės bylos iškėlimo, tiek prieš pat ieškinio pareiškimą, tiek ir ankstesniu laikotarpiu, ypač jeigu tokie veiksmai atlikti ieškiniu nurodomų santykių su ieškovu laikotarpiu ir tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų tokiame santykyje įgyvendinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-05-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020).
26. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pateikto atskirojo skundo turinį, nustatyta, kad ieškovė grėsmę būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 16 d. bei Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimis buvusio Bendrovės (BUAB „Darmus“) vadovo ir akcininko atsakovo veiksmus pripažino turinčiais tyčinio bankroto požymių, t. y. veikdamas Bendrovės vardu, atsakovas sudarė neteisėtus sandorius ir atliko neteisėtus veiksmus tam, jog išvengtų prievolių įvykdymo tik vieninteliam Bendrovės kreditoriui – ieškovui.
27. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi pripažino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Darmus“ bankrotą tyčiniu. Teismas nustatė, kad UAB „Darmus“ buvo įregistruota 2014 m. liepos 24 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. juridinio asmens vadovo pareigas ėjo A. K. (A. K.), nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. birželio 2 d. L L (L L). Teismas nustatė, kad iki atsakovės veiklos sustabdymo suinteresuotas asmuo A. K ir vėliau suinteresuotas asmuo L. L nevykdė prievolių pareiškėjai (nagrinėjamoje byloje ieškovei), taip pat nerengė ir neteikė JAR UAB „Darmus“ 2017–2020 metų finansinių ataskaitų, ilgą laiką sąmoningai bendrovės mokumo neatkūrė, skolų nemokėjo ir UAB „Darmus“ bankroto bylos iškėlimo neinicijavo. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis palikta nepakeista.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės įrodo atsakovo nesąžiningą elgesį ir yra pakankamos konstatuoti atsakovo nesąžiningumą bei dėl to kylančią grėsmę galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Nors atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodo, jog valdo didelės vertės turtą ir dėl to ieškinio suma pastarajam nėra didelė, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
29. Apeliacinės instancijos teismui nustačius antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui, ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės tenkinant ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliantės (ieškovės) ribotos atsakomybės bendrovės „МАY“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „МАY“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui A K (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 26 945,39 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir 39 centų) sumai, o jo esant nepakankamai ieškovės reikalavimams patenkinti – areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą A K arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui A K gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).
Areštuojant atsakovui A K priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždrausti atsakovui A K nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovui A K teisę nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais.
Nutarties vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam atsakovo A K teritoriją aptarnaujančiam antstoliui, jį įpareigojant nustatyti konkrečią lėšų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms, susijusioms su atsakovo A K interesų ir pareigų tenkinimu, bei siekiant atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.
Išaiškinti, kad nesikreipiant į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Išaiškinti atsakovui A K, kad jis atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.
Nutarties vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.