- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-2752-562/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00158-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- G. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- E. S.
- Kategorijos
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.2.8.3Bylos nutraukimas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – E. S., antstolė V. L., uždaroji akcinė bendrovė „Technovus“, uždaroji akcinė bendrovė „Hipotekiniai kreditai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą, pašydamas panaikinti antstolės V. L. 2020 m. birželio 5 d. patvarkymą Nr. (3.4.)-S-2206 Dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, pirmąsias varžytines Nr. 192324 ir antrąsias varžytines Nr. 195903 pripažinti paskelbtomis ir vykdytomis neteisėtai bei panaikinti šių varžytinių rezultatą; paskirti pareiškėjo turto – 125,24 kv. m. namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46,62 a žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32 kv. m. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32 kv. m. garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų kiemo statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas) pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kurios išlaidas pareiškėjas įsipareigoja padengti. Antstolei nepaskyrus minėtos ekspertizės, prašo antstolės nusišalinti nuo vykdomosios bylos vykdymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė vykdo 22 767,30 Eur skolinio įsipareigojimo išieškojimą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Hipotekiniai kreditai“ naudai iš su skolininku UAB „Technovus“ subsidiariai atsakingo asmens įkaito davėjo pareiškėjo aukščiau nurodyto turto. Vykdydama išieškojimą, antstolė V. L. pareiškėjo turtą įkainojo tik 50 000 Eur. Nuo turto įkainojimo momento yra praėjęs labai ilgas laiko tarpas — beveik 2 metai, per kurį turto vertė yra ženkliai padidėjusi. Mano, kad turto vertė antstolės nustatyta akivaizdžiai per maža, o tai pažeidžia pareiškėjo teises, kad skolos išieškotojui iš įkeisto turto būtų padengtos kuo maksimaliau ir taip būtų užtikrintos savininko turtinės teisės. Remdamasi šia nepagrįstai per maža ir neteisinga turto rinkos verte, antstolė skelbė turto varžytines ir nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. vykdytose turto antrose varžytynėse Nr. 195903 pareiškėjo turtą pardavė už pasiūlytą 37 090 Eur kainą. Turto pardavimo iš varžytinių aktas dar nėra surašytas, todėl turto pardavimas nėra užbaigtas ir dėl to antstolė, paaiškėjus, kad nustatyta turto vertė aiškiai per maža, turi visas galimybes pakartotinai nustatyti turto rinkos vertę, kuri atitiktų realią šiai dienai esančią turto rinkos vertę. Pažymėjo, kad remiantis viešai skelbiamomis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro vidutinės rinkos vertės kainomis, bendra turto vertė yra ne mažesnė kaip 56 200 Eur. Be to, visuotinai žinoma aplinkybė, kad VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertė paprastai net nesiekia realios turto vertės ir būna gerokai už ją mažesnė, ką patvirtina lankomiausio Lietuvoje skelbimų portalo www.aruodas.lt duomenys, iš kurių matyti, kad panašus turtas (duomenys neskelbtini) mieste yra parduodamas už 88 900 Eur, 89 000 Eur, 127 000 Eur kainą. Taigi, tikroji aptariamo turto rinkos vertė yra net 78 – 154 proc. didesnė nei antstolės nustatyta turto rinkos vertė. Antstolei pardavus turtą už kainą, nustatytą nuo aiškiai pasenusios turto rinkos vertės, antstolės turto pardavimo iš varžytinių aktas būtų pripažįstamas negaliojančiu. Todėl antstolė turėtų pripažinti, kad varžytinės buvo paskelbtos ir vykdytos neteisėtai, panaikinti įvykusių varžytinių rezultatus, bei siekiant tinkamai įvertinti pareiškėjo turtą, skirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
3. Antstolė 2022 m. balandžio 5 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Antstolė pažymėjo, kad pareiškėjas dar 2021 m. vasario 8 d. pateikė skundą dėl turto rinkos vertės nustatymo, ekspertizės paskyrimo su prašymu dėl antstolės nušalinimo, kuriame skundė turto įkainojimą bei prašė antstolės nusišalinti, grindžiamą iš esmės tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir šiame skunde. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutartimi Nr. 2YT-2860-522/2021 skundas buvo atmestas, kaip ir 2021 m. birželio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Todėl teismams išnagrinėjus pareiškėjo argumentus bei aplinkybes ir priėmus sprendimus skundą atmesti, antstolė papildomai tiek dėl turto įkainojimo, tiek dėl nusišalinimo nepasisako. Antstolė akcentavo, kad pareiškėjas nuolat teikia skundus dėl antstolės procesinių veiksmų, ir skundai nebuvo tenkinami. Atkreipė dėmesį, kad vykdomoji byla Nr. 0130/18/00123 vykdoma nuo 2018 m. sausio 16 d., t. y. daugiau nei ketverius metus. Turtas iš varžytynių parduotas 2020 m. rugsėjo 14 d., tačiau varžytynių laimėtojas iki šiol nerealizuoja savo teisėtų lūkesčių dėl varžytynių metu nupirkto turto. Varžytynių laimėtojas nuolat skambina ir domisi vykdymo eiga, teismų priimtais sprendimais, o pareiškėjas nuolat teikdamas nepagrįstus skundus, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepime su skundu nesutiko. Savo nesutikimą grindžia tuo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai jau yra išnagrinėti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl pakartotinai nebegali būti nagrinėjami, o byla turi būti nutraukta; be to, pareiškėjas praleido terminą apskųsti antstolio veiksmus. Rėmėsi pareiškėjo skundus nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9628-1143/2020, kurią Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2860-522/2021, kurią Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7244-1115/2021, kurią Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-791-880/2022, kurią Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi taip pat paliko nepakeistą). Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra atmesti ir teismo sprendimai įsiteisėję. Ginčo byloje kyla būtinybė užtikrinti teisinio tikrumo ir stabilumo principą bei visų šioje byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą (turto pirkėjas jau daugiau kaip dvejus metus yra varžytinių laimėtojas, tačiau dėl pareiškėjo veiksmų (nuolatinių skundų) negali perimti varžytinėse laimėto turto nuosavybės, hipotekos kreditorius negali atgauti skolos ir įgyvendinti teisės išsiieškoti skolą pirmenybės tvarka iš hipoteka įkeisto pareiškėjo turto), o pareiškėjas piktnaudžiaudamas teise jau kelis metus sėkmingai toliau gyvena iš varžytinių parduotame turte, visaip vilkindamas galutinį įvykusių varžytinių įforminimą). Šioje byloje pareiškėjas skunde pateikė materialinius reikalavimus, tapačius tiems, kurie jau yra išnagrinėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl negali būti nagrinėjami iš naujo, kas reiškia, kad byla dėl to turi būti nutraukta. Pareiškėjo procesinis prašymas nušalinti antstolę yra deklaratyvus, formalus ir nepagrįstas, pareikštas pakartotinai nenurodant jokių naujų aplinkybių, todėl atmestinas. Be to, pareiškėjas antstolės patvarkymus dėl varžytinių bei turto įvertinimo skundžia reikšmingai praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nurodytą 20 dienų terminą (daugiau kaip 1,5 metų) (nepaisant net ir to, kad teismai dėl šių aktų teisėtumo yra pasisakę įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais), todėl tokie pareiškėjo prašymai negali būti nagrinėjami. Suinteresuotas asmuo taip pat prašo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (už teisines paslaugas). Pažymėjo, kad civilinė byla yra nagrinėjama jau pagal penktą pareiškėjo pareiškimą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjo pateikti skundo reikalavimai turi tiesioginę įtaką suinteresuoto asmens teisėms bei teisėtiems interesams, o pareiškėjo bei suinteresuoto asmens E. S. interesai ginčo byloje yra visiškai priešingi (pareiškėjas siekia tiek suinteresuoto asmens laimėtų varžytinių ir rezultatų panaikinimo bei kitos, nei suinteresuoto asmens varžytinėse pasiūlyta, turto kainos nustatymo).
5. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi bylą nutraukė.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog antstolės V. L. kontoroje nuo 2018 m. sausio 16 d. vykdoma vykdomoji byla Nr. 0130/18/00123 pagal Kauno miesto 8-ojo notaro biuro notaro R. P. 2017 m. gruodžio 21 d. vykdomąjį įrašą dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo 22 767,30 Eur sumai su skaičiuojamomis palūkanomis iš su skolininku UAB „Technovus” subsidiariai atsakingo asmens įkaito davėjo G. Ž. išieškotojo UAB „Hipotekiniai kreditai“ naudai.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiek šios bylos medžiaga, tiek ir duomenys iš teismų informacinės sistemos Liteko patvirtina, kad iš karto po įvykusių varžytinių pareiškėjas pradėjo teikti skundus dėl aptariamoje vykdomojoje byloje antstolio atliktų veiksmų, susijusių su pareiškėjo turto realizavimu, ginčijo ir skunde minimų varžytinių teisėtumą, skundė nustatytą turto vertę, reikalavo antstolės nusišalinimo, ir pan.
Šalies argumentai
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju pareiškėjas pateikė skundą, reikšdamas analogiškus reikalavimus dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo, varžytinių Nr. 192324 ir Nr. 195903 teisėtumo, pakartotinės turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, dėl ko teismas jau yra pasisakęs aukščiau įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose, o vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl per 2 metus ženkliai padidėjusios turto vertės, nesudaro jokio pagrindo vėl iš naujo kvestionuoti dar 2020 m. atliktus veiksmus, kurių teisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nelieka pagrindo spręsti antstolės nušalinimo klausimo, be kita ko pažymint, kad toks reikalavimas pateiktas visiškai formaliai, nesant jokių objektyvių nušalinimo pagrindų.
11. Nutraukęs bylą, pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo suinteresuoto asmens E. S. naudai priteisė 1 000 Eur išlaidų už teisines paslaugas atlyginimą, kadangi konstatavo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens E. S. interesai byloje yra priešingi bei atsižvelgė, kad šios išlaidos susidarė dėl pareiškėjo veiksmų.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Pareiškėjas G. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą, prijungti prie bylos papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė dėl pareiškėjo reikalavimo dėl antstolės nušalinimo. Tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, nes šiuo klausimu nutartis yra be motyvų bei teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų.
12.2. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, kurie skundžiamoje nutartyje paminėti teismų procesiniai sprendimai buvo priimti dėl to paties ginčo, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėtina, jog kiti skundai buvo reikšti dėl įvairių kitų varžytynių proceso pažeidimų, tuo pačiu ir pareiškėjo teisių pažeidimo. Ankstesniais teismų sprendimais nebuvo vertinti pareiškėjo argumentai dėl net ~78 – 154 procentais mažesnės turto vertės, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl skundo reikalavimų yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, yra formali. Neaišku, kodėl ankstesnės bylos nebuvo nutraukiamos kaip ši, dėl analogiškų reikalavimų. Taip pat neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl pareiškėjo veiksmų yra lėtinamas vykdymo procesas.
12.3. Nėra patekta jokia detalesnė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas tokių didelių išlaidų priteisimo klausimą absoliučiai nenurodė jokių motyvų dėl išlaidų pagrįstumo ir dydžių protingumo. Taigi, tik deklaratyviai išsprendė šį klausimą. Pagal bylos apimtį, sudėtingumą, nagrinėjimo laiką pagrįsta galėtų būti laikoma ne didesnė kaip 200 – 300 Eur suma už atsiliepimo parengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl papildomo įrodymo.
15. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė interneto puslapyje www.aruodas.lt esantį skelbimą dėl panašaus namo pardavimo, argumentuodamas, jog prašomas prijungti į bylą skelbimas pagrindžia esančias turto pardavimo kainas, kurios žymiai skiriasi nuo antstolės įvertintos varžytynėse parduoto jo turto vertės.
16. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nurodytas skelbimas į tinklapį patalpintas 2022 m. rugsėjo 11 d. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2022 m. rugsėjo 23 d., apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia, kadangi toks įrodymas galėjo būti teiktas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, ir papildomo naujo įrodymo į bylą nepriima.
Dėl bylos esmės.
18. Byloje nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 16 d. yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0130/18/00123 dėl 22 767,30 Eur skolinio įsipareigojimo išieškojimo UAB „Hipotekiniai kreditai“ naudai iš pareiškėjo turto. Vykdydama išieškojimą, antstolė V. L. pareiškėjo turtą įkainojo 50 000 Eur. Antstolės vykdytose antrose turto varžytinėse Nr. 195903 (nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d.) pareiškėjo turtas parduotas už pasiūlytą 37 090 Eur kainą suinteresuotam asmeniui E. S..
19. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė dėl pareiškėjo reikalavimo dėl antstolės nušalinimo.
20. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimu pagrindu laikomas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Reikalavimas šios normos prasme suprantamas kaip CPK 135 straipsnyje įtvirtintas ieškinio dalykas, kurį ieškovas turi nurodyti ieškinyje, tai yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Ieškinyje taip pat turi būti nurodytas faktinis ieškinio pagrindas. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties motyvus, jų pagrindu padarytas išvadas, nesutinka su apelianto argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartis turi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Priešingai – pirmosios instancijos teismas nurodė, jog reikalavimas nušalinti antstolę yra pateiktas visiškai formaliai ir nėra jokių objektyvių nušalinimo pagrindų, t. y. pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti esant antstolės nušalinimo pagrindui. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
22. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, kurie skundžiamoje nutartyje paminėti teismų procesiniai sprendimai buvo priimti dėl to paties ginčo, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pažymėdamas, jog kiti skundai buvo reikšti dėl įvairių kitų varžytynių proceso pažeidimų. Ankstesniais teismų sprendimais nebuvo vertinti pareiškėjo argumentai dėl net ~78 – 154 procentų mažesnės turto vertės. Pabrėžė, kad nėra aišku, kodėl ankstesnės bylos nebuvo nutraukiamos kaip ši, dėl analogiškų reikalavimų.
23. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų – teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Nurodyta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį, o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022). Nagrinėjamoje byloje dėl tapačių ginčo šalių ir skundo faktinio pagrindo ginčo nėra.
24. Šios bylos medžiaga, kaip ir duomenys iš teismų informacinės sistemos Liteko patvirtina, kad iš karto po įvykusių varžytinių pareiškėjas pradėjo teikti skundus dėl aptariamoje vykdomojoje byloje antstolio atliktų veiksmų, susijusių su pareiškėjo turto realizavimu, ginčijo ir šiame skunde minimų varžytinių teisėtumą, skundė nustatytą turto vertę, reikalavo antstolės nusišalinimo, ir pan. Dar 2020 m. civilinėje byloje Nr. 2YT-9628-1143/2020 pareiškėjas skundu prašė panaikinti antstolės 2020 m. birželio 5 d. patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo bei panaikinti antstolės patvarkymą paskelbti antrąsias varžytynes, pripažinti pareiškėjo turto varžytynes Nr. 192324 ir Nr. 195903 paskelbtas bei vykdytas neteisėtai ir panaikinti šių varžytynių rezultatą, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-9628-1143/2020), kurią Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavus, kad abejos varžytinės buvo paskelbtos nepažeidžiant įstatymo nuostatų ir nėra jokio pagrindo pripažinti, kad varžytinės vyko neteisėtai. Pareiškėjui pateikus savo paskesnį skundą aptariamoje vykdomojoje byloje, prašant paskirti pakartotinę ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę bei nušalinti antstolę, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-2860-522/2021), pareiškėjo skundą atmetė, o pareiškėjui pateikus atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą, savo nutartyje, be kita ko, konstatavęs, kad apelianto argumentai dėl vykdymo proceso metu realizuojamo nekilnojamojo turto vertės yra akivaizdžiai nepagrįsti. Vėliau, pareiškėjui pateikus skundą dėl priverstinio išieškojimo veiksmų iš pareiškėjo paskutinio gyvenamojo būsto nutraukimo, antstolės nušalinimo, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-7244-1115/2021) pareiškėjo skundas taip pat buvo atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi minėtas teismo procesinis sprendimas paliktas nepakeistas. 2021 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas vėl pateikė skundą dėl varžytinių Nr. 195903 pripažinimo neįvykusiomis ir dėl antstolės nušalinimo, tačiau ir šis skundas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-791-880/2022) buvo atmestas, 2022 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi minėtas teismo procesinis sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi kaip matyti, jau anksčiau minėtose bylose buvo spręsti analogiški pareiškėjo šioje byloje nagrinėjamo skundo reikalavimai dėl varžytinių teisėtumo, nustatytos turto vertės ir pakartotinos ekspertizės ir antstolės nušalinimo.
25. Pažymėtina, jog ankstesnėse bylose nebuvo taikomas bylos nutraukimo institutas dėl tų priežasčių, jog pareiškėjo skunduose buvo naujų, anksčiau dar nenagrinėtų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje visi reikalavimai jau yra išspręsti minėtose bylose – civilinėje byloje Nr. 2YT-2860-522/2021 spręstas klausimas dėl pakartotinės ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės skyrimo, civilinėse bylose 2YT-9628-1143/2020 ir Nr. 2YT-791-880/2022 nagrinėtas varžytinių pripažinimo neįvykusiomis klausimas bei daugumoje bylų spręsta dėl antstolės nušalinimo pagrindų buvimo. Taigi, dėl to, kad visos minėtos bylos yra reikšmingos nagrinėjamos bylos atžvilgiu, pirmosios instancijos teismai pagrįstai nenurodė vienos konkrečios bylos kaip analogiškos šiai bylai.
26. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. civilinės bylos Nr. 2S-1579-567/2021 21 punkte konstatuota, kad aplinkybė, jog ginčo turtas nebuvo parduotas iš viso trijose varžytynėse už 33 900 – 45 200 Eur kainą, o buvo parduotas tik ketvirtą kartą paskelbtose varžytynėse, nustatant pradinę 30 000 Eur pardavimo kainą, akivaizdžiai patvirtina, jog ginčo turtas antstolės buvo įvertintas tinkamai.
27. Pagal kasacinio teismo praktiką turto pardavimo iš varžytynių atveju reali turto vertė nustatoma rungimosi procese, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Būtent tokia kaina laikoma realia turto pardavimo varžytynėse kaina, kuri mažėjimo linkme gali skirtis nuo pradinės, ekspertų nustatytos turto rinkos kainos. Net ir turto pardavimas už trečdalį jo vertės negali būti vertinamas, kaip pažeidimas, jeigu laikantis teisės aktų reikalavimų nepavyko jo parduoti už pusę vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020). Taigi, aplinkybės, jog apeliantas abejoja vykdymo procese nustatyta nekilnojamojo turto kaina, nes skelbimų portale panašaus turto vertė yra ~78 – 154 % didesnė, savaime nepatvirtina, kad ginčo turtas vykdymo procese buvo įvertintas netinkamai ir nustatyta vertė neatitinka turto rinkos vertės. Todėl atmetamas apelianto argumentas, kad ankstesnėje byloje buvo vertinama tik 40 % didesnė panašaus turto vertė, nes procentų skirtumas nėra pagrindas laikyti, kad nagrinėjamos bylos reikalavimas yra skirtingas.
28. Apeliantui nėra aišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl pareiškėjo veiksmų yra lėtinamas vykdymo procesas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokia gausa skundų, panašių ir dažnai net identiškų reikalavimų, neleidžia operatyviai užbaigti varžytynių proceso, o kartu ir visos vykdomosios bylos. Tai sukelia didelius nepatogumus suinteresuotam asmeniui E. S.. Taip pažeidžiamos ne tik suinteresuoto asmens subjektinės teisės, bet ir visas civilinių santykių stabilumas.
29. Pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo suinteresuoto asmens E. S. naudai priteisė 1 000 Eur išlaidų už teisines paslaugas atlyginimą. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad nėra patekta jokia detalesnė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas tokių didelių išlaidų priteisimo klausimą absoliučiai nenurodė jokių motyvų dėl išlaidų pagrįstumo ir dydžių protingumo. Taigi, tik deklaratyviai išsprendė šį klausimą. Pagal bylos apimtį, sudėtingumą, nagrinėjimo laiką pagrįsta galėtų būti laikoma ne didesnė kaip 200 – 300 Eur suma už atsiliepimo parengimą.
30. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
31. Kadangi pareiškėjo bei suinteresuoto asmens E. S. interesai šioje byloje yra priešingi, t. y. pareiškėjas siekia suinteresuoto asmens laimėtų varžytinių ir rezultatų panaikinimo bei kitos, nei suinteresuoto asmens varžytinėse pasiūlyta, turto kainos nustatymo. Pažymėtina, jog suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl pareiškėjo veiksmų, jam pareiškus nepagrįstą skundą. Pirmosios instancijos teismo suinteresuotam asmeniui priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų dydžių, atitinka teisingumo bei sąžiningumo principus.
32. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.