Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2860-522/2021 pagal pareiškėjo G. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Technovus“, UAB „Hipotekiniai kreditai“, antstolė V. L.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2. Antstolė V. L. 2021 m. vasario 27 d. patvarkymu nutarė netenkinti pareiškėjo G. Ž. skundo dėl antstolio veiksmų ir persiųsti jį nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdomojoje byloje jau buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė ir 2019 m. gegužės 27 d. patvarkymu, vadovaujantis UAB „Verslavita“ ekspertizės aktu, nustatyta 37 000 Eur turto vertė. Patikslintas turto arešto aktas ir patvarkymas dėl turto įvertinimo pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. gegužės 31 d., prieštaravimai nepateikti. UAB „Technovus“ prašymu 2019 m. spalio 8 d. buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti atlikimo, pavedant turto ekspertizę atlikti UAB „Jungtinis verslas“, kuri 2019 m. lapkričio 26 d. ekspertizės aktu nustatė 56 500 Eur vidutinę turto rinkos vertę. 2019 m. lapkričio 28 d. buvo surašytas patikslintas turto arešto aktas ir priimtas patvarkymas dėl turto įvertinimo 56 500 Eur sumai. Patvarkymas dėl turto įvertinimo pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. gruodžio 2 d., tačiau prieštaravimai nebuvo pateikti. 2019 m. gruodžio 30 d.–2020 m. sausio 29 d. neįvyko pirmosios varžytynės už pradinę turto pardavimo iš varžytynių 45 200 kainą, nes jose nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. 2020 m. vasario 27 d.–2020 m. kovo 30 d. vykusios antrosios varžytynės už pradinę turto pardavimo iš varžytynių 33 900 Eur kainą taip pat neįvyko, nes dalyviai nepateikė kainos siūlymų. Kadangi turto kaina nebuvo patraukli, tai 2020 m. balandžio 27 d. patvarkymu buvo nustatyta 50 000 Eur turto kaina. 2020 m. balandžio 27 d. patvarkymas dėl turto įvertinimo pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. balandžio 30 d., tačiau jokie prieštaravimai nebuvo gauti. 2020 m. birželio 5 d.–2020 m. liepos 7 d. pirmosios varžytynės už pradinę turto pardavimo 40 000 Eur neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Pareiškėjas neįrodė, kad turtas įvertintas netinkamai, taip pat, kad antstolė turėtų nusišalinti nuo vykdomosios bylos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

15. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Viena iš tokių priemonių yra tinkamas areštuoto turto įkainojimas.

16. CPK 681 straipsnyje nurodyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik jo realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

18. Tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik jo realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 str. 6 p. pagrindu. Tačiau nustatydamas, ar turto pardavimo kaina yra mažesnė, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

19. Pagal CPK 704 str. 1 d. iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes, taip realizuojant turtą, sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks turto pardavimo būdas atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek skolininko (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008). Nors įstatyme tiesiogiai nenustatyta, kada atsiranda skolininko teisė pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, sistemiškai aiškinant vykdymo proceso normas šios skolininko teisės pradžia sietina su vykdytino vykdomojo dokumento perdavimo antstoliui momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015).

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto argumentai dėl vykdymo proceso metu realizuojamo nekilnojamojo turto vertės yra akivaizdžiai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolė V. L. Kauno miesto 8 notaro biuro notaro 2017 m. gruodžio 21 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 169 dėl skolos išieškojimo iš subsidiaraus skolininko (įkaito davėjo) G. Ž. išieškotojos UAB „Hipotekiniai kreditai“ naudai vykdo nuo 2018 m. sausio 16 d. 2018 m. kovo 13 d. turto arešto aktu buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis ir išieškotojos naudai įkeistas nekilnojamas turtas Anykščiuose (namas su kitais statiniais ir žemės sklypas). Vadinasi, iš esmės jau nuo 2018 m. pradžios pareiškėjas turėjo teisę pasiūlyti vykdymo procese realizuotino nekilnojamojo turto pirkėją. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, manydamas, jog areštuotas turtas yra vertingas, ne tik niekada nesiūlė pirkėjo įsigyti nekilnojamąjį turtą, tačiau niekada iki turto pardavimo 2020 m. rugpjūčio 14 d.–2020 m. rugsėjo 14 d. varžytynėse už 37 090 Eur kainą net neginčijo antstolės patvarkymų dėl turto įvertinimo: 1) 2019 m. gegužės 27 d. – 37 000 Eur sumai pagal UAB „Verslavita“ 2019 m. balandžio 18 d. nustatytą vidutinę rinkos vertę; 2) 2019 m. lapkričio 28 d. – 56 500 Eur pagal UAB „Jungtinis verslas“ 2019 m. lapkričio 23 d. nustatytą vidutinę rinkos vertę; 3) 2020 m. balandžio 27 d. – 50 000 Eur antstolės iniciatyva, neįvykus 2019 m. gruodžio 30 d.–2020 m. sausio 29 d. pirmosioms varžytynėms, kuriose turtas buvo parduodamas už pradinę 45 200 Eur kainą (80 % nuo nustatytos turto vertės; CPK 718 str. ), tačiau varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, ir neįvykus 2020 m. vasario 27 d.–2020 m. kovo 30 d. antrosioms varžytynėms, kuriose turtas buvo praduodamas už pradinę 33 900 Eur kainą (60 %; CPK 722 str.), tačiau varžytynių dalyviai nepateikė kainos siūlymų. Po paskutinio (trečiojo) pareiškėjo nekilnojamojo turto įvertinimo, sumažinant turto rinkos kainą nuo 56 500 Eur iki 50 000 Eur, antstolė 2020 m. birželio 5 d. patvarkymu nutarė paskelbti pirmąsias varžytynes, nustatant pradinę 40 000 Eur turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 str.; 80 %). 2020 m. liepos 7 d. patvarkymu 2020 m. birželio 5 d.–2020 m. liepos 7 d. vykusios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik 2020 m. rugpjūčio 14 d. antstolės patvarkymu paskelbtose antrosiose varžytynėse, vykusiose 2020 m. rugpjūčio 14 d.–2020 m. rugsėjo 14 d., nustatant pradinę 30 000 Eur kainą (CPK 722 str.; 60 %), buvo paskelbtas laimėtojas, kuris už ginčo turtą pasiūlė 37 090 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog ginčo turtas nebuvo parduotas iš viso trijose varžytynėse už 33 900–45 200 Eur kainą, o buvo parduotas tik ketvirtą kartą paskelbtose varžytynėse, nustatant pradinę 30 000 Eur pardavimo kainą, akivaizdžiai patvirtina, jog ginčo turtas antstolės buvo įvertintas tinkamai.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolės G. L. vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0130/18/00123 duomenimis pareiškėjas visuomet buvo tinkamai informuojamas apie antstolės priimtus patvarkymus dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto įvertinimo, varžytynių paskelbimo, teisės pateikti prieštaravimus dėl nustatytos kainos ar pasiūlyti savo pirkėją ir pan., tačiau pareiškėjas niekada iki ginčo turto pardavimo ketvirtose pagal eilę varžytynėse CPK nustatyta tvarka neteikė antstolei prieštaravimų dėl turto įvertinimo, nesiūlė savo pirkėjo, neteikė prašymo dėl ekspertizės paskyrimo. Esant tokiam pasyviam pareiškėjo elgesiui, antstolei nebuvo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, juolab, 2019 m. gruodžio 30 d.–2020 m. sausio 29 d. pirmosiose varžytynėse turtas nebuvo parduotas už 45 200 Eur kainą, 2020 m. vasario 27 d.–2020 m. kovo 30 d. antrosiose varžytynėse – už 33 900 Eur kainą, o 2020 m. birželio 5 d.–2020 m. liepos 7 d. pirmosiose varžytynėse net ir antstolei sumažinus turto rinkos vertę nuo turto vertintojo nustatytos 56 500 Eur vidutinės rinkos vertės iki 50 000 Eur – už pradinę 40 000 Eur turto pardavimo iš varžytynių kainą.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką turto pardavimo iš varžytynių atveju reali turto vertė nustatoma rungimosi procese, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Būtent tokia kaina laikoma realia turto pardavimo varžytynėse kaina, kuri mažėjimo linkme gali skirtis nuo pradinės, ekspertų nustatytos turto rinkos kainos. Net ir turto pardavimas už trečdalį jo vertės negali būti vertinamas, kaip pažeidimas, jeigu laikantis teisės aktų reikalavimų nepavyko jo parduoti už pusę vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog apeliantas abejoja vykdymo procese nustatyta nekilnojamojo turto kaina, nes skelbimų portale panašaus turto vertė yra 40 % didesnė, savaime nepatvirtina, kad ginčo turtas vykdymo procese buvo įvertintas netinkamai ir nustatyta vertė neatitinka turto rinkos vertės. Vykdymo proceso metu turto pakartotinis ar papildomas vertinimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė. Byloje nustatytos aplinkybės, kad ginčo turto įkainojimas buvo atliktas iš viso 3 kartus (2019 m. gegužės 27 d. – 37 000 Eur, 2019 m. lapkričio 28 d. – 56 500 Eur, 2020 m. balandžio 27 d.), tačiau, nepaisant to, turto varžytynių laimėtojas atsirado tik ketvirtose pagal eilę varžytynėse (2019 m. gruodžio 30 d.–2020 m. sausio 29 d., 2020 m. vasario 27 d.–2020 m. kovo 30 d., 2020 m. birželio 5 d.–2020 m. liepos 7 d., 2020 m. rugpjūčio 14 d.–2020 m. rugsėjo 14 d.), pasiūlęs (37 090 Eur) kainą. Tai, kad turtas nebuvo parduotas antrosiose varžytynėse (33 900 Eur), paneigia apelianto argumentus, jog antstolė išvaržomą nekilnojamą turtą įkainojo neadekvačia kaina ir privalėjo turtą perkainoti.

25. CPK 182 str. 2 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

26. CPK 290 str. 1 d. nurodyta, kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. Antstolio procesinės veiklos kontrolės metu teismas patikrina ir patvirtina CPK VI dalyje nurodytus antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus (CPK 594 str.). Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi (CPK 513 str.).

27. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas (tiek sprendimas, tiek nutartis) tampa privalomu, nenuginčijamu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu (CPK 18 str.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas iki šioje byloje pareikšto skundo dėl antstolio veiksmų jau prašė: 1) panaikinti antstolės V. L. 2020 m. birželio 5 d. patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, kurios vyko nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. liepos 7 d., 2) panaikinti antstolės 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymą paskelbti antrąsias varžytynes, kurios vyko nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d., 3) pripažinti pareiškėjo turto varžytynes paskelbtas bei vykdytas neteisėtai ir panaikinti šių varžytynių rezultatą, 4) leisti pareiškėjui iki varžytynių paskelbimo pradžios jam priklausančio turto pirkėja pasiūlyti M. K. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9628-1143/2020 nutarė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-134-910/2021 nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Teismai konstatavo, kad pirmosios varžytynės buvo paskelbtos 2020 m. birželio 5 d. (po paskutinio antstolės atlikto turto vertinimo, neįvykus pirmosioms ir antrosioms varžytynėms), pareiškėjas apie ketinimą pasinaudoti CPK 704 straipsnyje nustatyta teise antstolę informavo tik 2020 m. rugsėjo 15 d., pateikdamas skundą dėl antstolės veiksmų, t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą, o pareiškėjo surasta pirkėja už turtą siūlė sumokėti kainą, kurios net nebūtų pakakę pareiškėjo skolai su palūkanomis apmokėti, nors pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie 2020 m. balandžio 27 d. patvarkymą dėl turto įvertinimo ir teisę pasiūlyti savo pirkėją. Kadangi nustatytu terminu nebuvo gauta jokių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, taip pat į antstolės depozitinę sąskaitą nebuvo sumokėta CPK 704 str. 3 d. nustatyto dydžio suma, antstolė teisėtai ir pagrįstai 2020 m. birželio 5 d. paskelbė pirmąsias varžytynes. Pareiškėjas viso vykdymo proceso metu buvo pasyvus, laiku savo turto pirkėjo nesiūlė. Nors visi antstolės siųsti dokumentai pareiškėjui buvo įteikiami asmeniškai, jis į antstolę su skundu kreipėsi tik tada (kitą dieną), kai pasibaigė antrosios (t. y. iš viso ketvirtos pagal eilę) varžytynės ir buvo paskelbtas jų laimėtojas.

29. Vadinasi, pareiškėjo argumentai ir reikalavimai dėl antstolės V. L. veiksmų, t. y. pirmųjų ir antrųjų varžytynių, kuriose pagal CPK 718 str. ir 722 str. nuostatas pradinė turto kaina buvo nustatyta atitinkamai 40 000 Eur ir 30 000 Eur sumoms, paskelbimo ir vykdymo teisėtumo bei pagrįstumo, jau buvo išnagrinėti įsiteisėjusia Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi, kurią Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą. Išnagrinėtoje byloje teismų padarytos išvados dėl pareiškėjo pasyvumo, CPK nustatyta tvarka neteikiant prieštaravimų dėl turto vertės ir nesiūlant savo pirkėjo, taip pat varžytynių teisėtumo turi prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamu atveju, nes būtent antrąsias varžytynes (2020 m. rugpjūčio 14 d.–2020 m. rugsėjo 14 d.) laimėjo pirkėjas, pasiūlęs už pareiškėjo turtą 37 090 Eur sumą.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo turtas nuo 2019 m. pradžios antstolės buvo vertinamas net tris kartus, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kad iki turto pardavimo (varžytynių laimėtojo paskelbimo) iš viso jau ketvirtose pagal eiliškumą varžytynėse 2020 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas prašė antstolės atlikti ginčo turto perkainojimą, siūlė savo pirkėją įstatyme nustatyta tvarka ir terminais (CPK 681 str., 704 str.). Akivaizdu, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, nes pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų iš esmės siekia ginčo turto perkainojimo jau po varžytynių laimėtojo paaiškėjimo, t. y. praėjus net 2,5 metų nuo antstolės taikyto turto arešto (2018 m. kovo 12 d.).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai dėl ginčo turto perkainojimo, nenustačius, jog pareiškėjas CPK nustatyta tvarka ir terminais prašė antstolio atlikti ginčo turto perkainavimą, taip pat kiti pareiškėjo argumentai dėl galimo turto perleidimo už per mažą kainą, nepatvirtina antstolės veiksmų neteisėtumą. Byloje nustatyta, kad antstolės veiksmai, nustatant pareiškėjo turto vertę ir turtą realizuojant iš varžytynių yra teisėti ir pagrįsti, todėl atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad antstolė vykdymo procese buvo šališka, juolab, pareiškėjas atskirajame skunde net nenurodė konkrečių argumentų dėl antstolės šališkumo (CPK 636 str.).

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, bylą išsprendė teisingai. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 18 str.; 178 str., 328 str., 330 str., 338 str., 510 str., 602 str., 681 str., 704 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį nepakeistą.