Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-43258-1101/2019 pagal ieškovės UAB „Conresta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Forteras“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. rugpjūčio 12 d. priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“ (toliau – UAB „Conresta“) ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Forteras“ (toliau – UAB „Forteras“) dėl skolos priteisimo patenkintas visiškai. Šis preliminarus sprendimas įsiteisėjo, buvo išduotas vykdomasis raštas. 2019 m. lapkričio 18 d. teisme gautas atsakovės UAB „Forteras“ prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl preliminarus teismo sprendimo pateikti su kitais procesiniais prašymais. 2019 m. gruodžio 5 d. teisėjo rezoliucija atnaujintas terminas prieštaravimams pateikti ir priimti atsakovės prieštaravimai. 2019 m. gruodžio 20 d. ieškovė pateikė atskirąjį skundą ir prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas ieškovės atskirasis skundas. 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. rezoliucijos. 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi teismas ištaisė 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties klaidas. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43258-1101/2019, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. ir atmetė ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

14. Apeliantė UAB „Conresta“ pateikė prie atskirojo skundo papildomą įrodymą – ieškovės buhalterės elektroninį laišką ieškovės atstovui apie išieškotą skolą. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas naujas įrodymas padeda atskleisti atskirajame skunde išdėstytas faktines aplinkybes ir šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktą naują įrodymą apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme dokumentinio proceso tvarka buvo nagrinėtas ieškovės UAB „Conresta“ atsakovei UAB „Forteras“ dėl skolos priteisimo. 2019 m. rugpjūčio 12 d. byloje priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovės UAB „Conresta“ ieškinys atsakovei UAB „Forteras“ dėl skolos priteisimo patenkintas visiškai. Šis preliminarus sprendimas įsiteisėjo, buvo išduotas vykdomasis raštas. Ieškovės pateiktais duomenimis, vykdomasis dokumentas buvo perduotas vykdyti antstoliui Marekui Petrovskiui, kuris vykdomąjį dokumentą įvykdė ir 2019 m. lapkričio 20 d. pervedė išieškotas lėšas ieškovei. 2019 m. lapkričio 18 d. teisme gautas atsakovės UAB „Forteras“ prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl preliminarus teismo sprendimo pateikti su kitais procesiniais prašymais. 2019 m. gruodžio 5 d. teisėjo rezoliucija atnaujintas terminas prieštaravimams pateikti ir priimti atsakovės prieštaravimai. 2019 m. gruodžio 20 d. ieškovė pateikė atskirąjį skundą ir prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas ieškovės atskirasis skundas. 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. rezoliucijos. 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi teismas ištaisė 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties klaidas. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties.

16. Apeliantė (ieškovė) skundą motyvuoja tuo, kad ji turi teisę atskiruoju skundu apskųsti teisėjo rezoliuciją, kuria pirmosios instancijos teismas, CPK 78 straipsnio 5 dalies pagrindu, atnaujino atsakovui terminą prieštaravimas dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pateikti byloje, kurioje preliminarus sprendimas jau buvo įsiteisėjęs ir pradėtas vykdymo procesas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovui išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, nes iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie ieškinį nepranešama, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 straipsnio 4 dalis, 428 straipsnio 8 dalis). Preliminarus sprendimas iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes jį priimdamas, teismas vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Jis atspindi tik vienos šalies (ieškovo) požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, o atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo gali būti išdėstyta tik prieštaravimuose. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Be to, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, turi būti atsižvelgta į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui ir turi būti teikiamas prioritetas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-471-196/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-968-777/2018, Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1820-324/2011). CPK 430 straipsnio 1 dalis nustato, jog atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos. CPK 430 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu prieštaravimai pareiškiami praleidus dvidešimties dienų terminą arba jei jie neatitinka šio straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, teismas juos priimti atsisako. Teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti prieštaravimus, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Jeigu atsakovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, jo prašymu teismas turi teisę terminą atnaujinti. Bendrosios procesinių terminų atnaujinimą reglamentuojančios taisyklės, kurių nesureguliuoja specialioji norma (CPK 430 straipsnio 5 dalis, kuri numato tik teisę atnaujinti terminą dėl svarbių priežasčių), nustatytos CPK 78 straipsnyje. CPK 78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį. CPK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjo rezoliucija neskundžiama.

18. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nutartyje, kuria remiasi skunde apeliantas, yra išaiškinęs, jog išimtiniais atvejais rezoliucija gali būti skundžiama, tačiau rezoliucija turi būti išspręstas procesinis klausimas, kuris užkertą kelią tolesnei bylos eigai, tuomet yra pripažįstama tokio procesinio veiksmo apskundimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016)

19. Atsižvelgęs į nurodytas įstatymo nuostatas, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nutartis, kuria teismas išsprendė praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą, yra neskundžiama, kadangi CPK 78 straipsnis tokios galimybės nenumato, o procesinio termino atnaujinimas šiuo konkrečiu atveju neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, šiuo atveju atskirasis skundas galėjo būti paduotas tik dėl teismo nutarties, kuria būtų atmestas atsakovo prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pareikšti, tačiau šiuo atveju teismas patenkino prašymą, dėl to apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad minėta rezoliucija yra skundžiama.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo rezoliucija, kuria atnaujintas atsakovui terminas pateikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, dėl to pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl 2019 m. gruodžio 5 d. rezoliucijos, teisingai taikė procesines teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog skųsti skunde nurodytą rezoliuciją nėra įstatyme nustatytų pagrindų (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai; CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

21. Nors ginčo atveju preliminarus sprendimas buvo įsiteisėjęs ir jau buvo išduotas vykdomasis raštas, tačiau tai neužkerta kelio asmeniui reikšti prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, nes tokią galimybę numato įstatymas. Tokios praktikos apygardos teismai laikosi ir kitose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1471-653/2015, kurioje apeliantas teikė analogiškus skundo argumentus kaip ir šios bylos apeliantas, kad šios normos (leidžiančios atnaujinti terminą) galėjo būti taikomos tik iki užbaigiant bylą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o preliminariam sprendimui įsiteisėjus, atsakovas turėjo kreiptis į teismą prašydamas ne atnaujinti praleistą procesinį terminą, o atnaujinti patį procesą ir atitinkamai negalėjo spręsti jokių prašymų (kaip laikinųjų apsaugos priemonių), tačiau šie skundo argumentai buvo atmesti).

22. Apeliantas taip pat pateikė įrodymus apie galimą preliminaraus sprendimo įvykdymą, tačiau pabrėžtina, kad tokiu atveju gali būti taikomas teismo sprendimo atgręžimo institutas, jeigu vėliau preliminarus sprendimas panaikinamas ar pakeičiamas, o preliminaraus sprendimo vykdymui atgręžti taikytinos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės, t. y. CPK 760–762 straipsniai, reglamentuojantys sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą (CPK 427 straipsnio 1 dalis) (pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2042-436/2018 ir kt.)

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sprendė termino atnaujinimo klausimą savo iniciatyva (ex officio) ir tokiu būdu peržengė ginčo bylos nagrinėjimo ribas, nors galiojo dispozityvumo ir rungimosi principai, o teismas tokiose bylose nėra aktyvus. Pažymėtina, kad toks atsakovo prašymas buvo pareikštas 2019 m. lapkričio 18 d. prašyme, dėl to teismas sprendė termino atnaujinimo klausimą būtent pagal proceso šalies (atsakovo) pareikštą prašymą, o ne savo iniciatyva.

24. Kiti apeliantės argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teismas jų nevertina. Pažymėtina, jog pagal teismų praktikos išaiškinimus, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

25. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, dėl to keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.