- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- e2-471-196/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02538-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ALNA“, uždarajai akcinei bendrovei „Alna group“
- Ieškovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Alna“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ALNA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5968-580/2017 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alna group“ (dabar – UAB „ALNA“), trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Alna“ (dabar – atsakovė), dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. preliminariu sprendimu iš UAB „Alna group“ A. P. naudai priteisė 36 667 Eur skolos, 2 566 Eur palūkanų ir sutarties mokesčių, 1 160 Eur delspinigių, 748,07 Eur gyventojų pajamų mokesčio kompensaciją, viso 41 141,07 Eur bei 5 procentų palūkanas už priteistą sumą (41 141,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 421 Eur žyminio mokesčio.2017 m. gruodžio 28 d. UAB „ALNA“ Vilniaus apygardos teisme pateikė prieštaravimus, kuriais prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas bei pakeisti dėl reorganizavimo prijungimo būdu pasibaigusią UAB „Alna group“ į atsakovę UAB „ALNA“.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi pakeitė dėl reorganizavimo prijungimo būdu pasibaigusią UAB „Alna group“ į atsakovę UAB „ALNA“; atsisakė priimti prieštaravimus.Teismas iš prie prieštaravimų pridėto Juridinių asmenų registro išrašo nustatė, jog 2017 m. gruodžio 27 d. UAB „Alna gruop“ prijungta prie UAB „ALNA“ (10.1.2 išrašo punktas), todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas atlikti procesinių teisių perėmimą ir atsakovę UAB „Alna group“ pakeisti į UAB „Alna“ (CPK 48 str. 1 d.).Teismas nustatė, kad preliminarus sprendimas įteiktas paštu 2017 m. gruodžio 7 d., todėl padarė išvadą, kad paskutinė termino prieštaravimams pareikšti diena buvo 2017 m. gruodžio 27 d. (CPK 430 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad prieštaravimai pasirašyti elektroninių paslaugų portale 2017 m. gruodžio 28 d. 15.50 val., todėl sprendė, kad dokumento pateikimo terminas praleistas. Nors atsakovė nurodė, jog su preliminariu sprendimu susipažino 2017 m. gruodžio 8 d., tačiau teismas akcentavo, kad termino pradžia skaičiuojama nuo dokumentų įteikimo dienos, o ne nuo atstovo susipažinimo su dokumentais dienos. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovės advokatui prieiga suteikta 2017 m. gruodžio 7 d., todėl sprendė, kad ir atstovas su dokumentais susipažino 2017 m. gruodžio 7 d. Teismas nustatė, kad atsakovė termino atnaujinti neprašo, jokių svarbių priežasčių jam atnaujinti nenurodė. Teismas padarė išvadą, kad termino praleidimo priežastis yra neteisingas terminų skaičiavimas, o tai, teismo vertinimu, nėra svarbi priežastis atnaujinti terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „ALNA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartį; atnaujinti terminą prieštaravimams dėl preliminarus sprendimo pateikimo; priimti prieštaravimus dėl preliminarus sprendimo. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Terminas prieštaravimams pateikti praleistas siekiant parengti faktinėms aplinkybėms atitinkančius, išsamius ir motyvuotus prieštaravimus. Atsakovės atstovas prieštaravimų projektą parengė 2017 m. gruodžio 27 d. Prieštaravimai pagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos atsakovės atstovui, o pastarajam tapo žinomos tik iš bendro darbo su nuolatos pas atsakovę dirbančiais ar paslaugas teikiančiais asmenimis. Siekiant užtikrinti, kad prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo nagrinėjamoje byloje atitiktų iš tiesų įvykusias faktines aplinkybes, 2017 m. gruodžio 27 d. 16.07 val., iki prieštaravimus pateikiant teismui nagrinėti, atsakovės atstovas siuntė prieštaravimų projektą atsakovei nuolatos teisines paslaugas teikiančiam p. T. L.. Tuo pat metu, kaip kad buvo rengiami prieštaravimai nagrinėjamoje byloje, atsakovė dalyvavo ir kituose teisiniuose procesuose: buvo vykdomas atsakovės ir susijusių bendrovių reorganizavimo procesas, kur buvo reikalingas aktyvus atsakovės dalyvavimas; ieškovė A. P., siekdama sutrukdyti sklandžiai užbaigti pradėtą reorganizavimo procesą, kreipėsi su prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtent tokius prašymus pareiškė nagrinėjamoje byloje. Greta šių teisminių procesų išliko grėsmė, kad A. P. inicijuos ir kitus teisminius procesus, siekdama sutrukdyti sklandžiai užbaigti reorganizavimo proceso. Todėl atsakovė 2017 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir 2017 m. gruodžio 12 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymais pranešti atsakovei apie A. P. ar susijusių asmenų prašymus taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones iki tokie prašymai bus išnagrinėti. Be to, terminas prieštaravimams pateikti suėjo kalendorinių metų pabaigoje. Kalendorinių metų pabaiga nulėmė poreikį skirti atsakovės darbuotojų patarėjų dėmesį ir kitiems reikšmingiems su atsakovės kalendorinių metų pabaiga susijusiems klausimams. Šios priežastys nulėmė, kad prieštaravimų projektas buvo parengtas peržiūrai tik 2017 m. gruodžio 27 d. 16.07 val., o atsakovei nuolatos teisines paslaugas teikiantis p. T. L. atstovo parengtą prieštaravimų projektą peržiūrėjo jau kitą dieną po projekto gavimo, atsakovės atstovą J. J. pastabos pasiekė 2017 m. gruodžio 28 d. 11.53 val. Tai nulėmė, kad pagal p. T. L. pastabas patikslinti prieštaravimai buvo atsakovės atstovo atitinkamai pakoreguoti ir teismui pateikti jau 2017 m. gruodžio 28 d.. Pateikiami įrodymai patvirtina, kad priežastis, nulėmusi nežymiai praleistą terminą prieštaravimams pateikti buvo susijusi išimtinai su tikslu užtikrinti tikslų su šia byla susijusių faktinių aplinkybių pateikimą teismui teiktuose prieštaravimuose. Toks atsakovės veikimas buvo orientuotas į vienintelio tikslo pasiekimą – greitą ir teisingą šios bylos išsprendimą. Atsakovei veikiant priešingai ir atsakovės atstovui pateikus prieštaravimus iki tol jų nesuderinus su nuolatos atsakovės veikloje dalyvaujančiais ir faktines aplinkybes žinančiais asmenimis, tai galėjo lemti netikslių prieštaravimų pateikimą teisme. Toks veikimas neatitiktų siekio greitai ir teisingai išnagrinėti šią bylą, kadangi atsirastų poreikis tikslinti byloje nurodytas faktines aplinkybes vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Vadinasi, yra pagrindas išvadai, kad atsakovė, siekdama užtikrinti teisingą šios bylos išsprendimą, terminą praleido dėl svarbios priežasties. Todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – terminas prieštaravimų pateikimui atnaujintas bei prieštaravimai priimti nagrinėti.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Priešingai nei nurodė atsakovė, atsakovės atstovui prieiga prie šios civilinės bylos buvo suteikta dar 2017 m. gruodžio 7 d., kai tuo tarpu preliminarus sprendimas buvo priimtas 2017 m. gruodžio 5 d. Tai reiškia, kad atsakovės atstovas su byla ir jos medžiaga susipažino po vienos dienos po to, kai buvo priimtas preliminarus teismo sprendimas. Atsakovė UAB „Alna group“, (dabar UAB „ALNA“,) ir trečiasis asmuo UAB „ALNA“ (dabar – atsakovė) yra prisijungę prie EPP sistemos ir jie apie ieškinį ir preliminarų sprendimą buvo informuoti tą pačią dieną. Atsakovė ir advokatas J. J. atstovavimo sutartis pasirašė 2017 m. gruodžio 6 d. Taigi, akivaizdu, kad buvo pakankamai laiko susipažinti su bylos medžiaga, ją išanalizuoti, gauti iš atsakovės reikiamą informaciją ir pateikti atsikirtimus laikantis įstatymo numatytų terminų.Atsakovo atstovas siuntė savo prieštaravimus susipažinti T. L., kuris taip pat yra advokatas nuo 2015 m. spalio 16 d. Taigi tiek atsakovės atstovas J. J., tiek atsakovės nurodytas asmuo T. L. yra profesionalūs teisininkai, kurie žino kaip ir nuo kada yra skaičiuojamas terminas prieštaravimams pateikti. Atskirajame skunde nenurodomos jokios objektyvios priežastys, kodėl atsakovės atstovas paskutinę dieną siunčia prieštaravimus. Negana to, iš pridėto elektroninio laiško turinio matyti, kad nėra užsimenama, kad šiandien yra paskutinė diena, kai galima pateikti prieštaravimus ir/ar prašymas pateikti pastabas kaip galima greičiau.Nesuprantama, kodėl tinkamai laiku pateikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo sutrukdė atsakovės ir susijusių bendrovių reorganizavimo procesas, kuris jau buvo vykdomas dar iki pareiškiant ieškinį (įrodymai pateikti su ieškiniu). Be to, atsakovės argumentai, kad ieškovė siekė sutrukdyti užbaigti pradėtą reorganizavimo procesą, nepagrįsti. Atsakovė teigia, kad tai, jog terminas prieštaravimams pateikti suėjo kalendorinių metų pabaigoje, nulėmė, kad pagal p. T. L. pastabas patikslinti prieštaravimai buvo atsakovės atstovo atitinkamai pakoreguoti ir teismui pateikti 2017 m. gruodžio 28 d. Tačiau atsakovės atstovas advokatas nedirba nei UAB „ALNA“, nei kitose su UAB „ALNA“ susijusiose įmonėse, todėl neaišku kokią įtaką jam padarė kalendorinių metų pabaiga. Priešingai iš pateiktų įrodymų prie prieštaravimų matyti, kad būtent atsakovės atstovas prieštaravimus advokatui T. L. išsiuntė tik 2017 m. gruodžio 27 d. 16.07 val., o atsakymą gavo iš karto kitą dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 28 d. 11.53 val. Šie įrodymai patvirtina, kad susipažinti ir pateikti pastebėjimus atsakovei užteko mažiau nei 5 darbo valandų, nors ir buvo kalendorinių metų pabaiga ir reorganizavimo procesas nebuvo pasibaigęs. Todėl jeigu prieštaravimai būtų buvę pateikti ankščiau, tai atsakymas taip pat būtų pateiktas anksčiau, juo labiau, kad iš laiškų turinio matyti, kad jokių esminių pakeitimų nebuvo nurodyta, išskyrus tai, kad buvo pasiūlyta pakeisti atsakovę iš UAB „Alna group“ į UAB „ALNA“, ir paprašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovas J. J. pats savo prieštaravimuose nurodo, kad jam buvo žinoma apie reorganizavimą ir kada jis buvo užbaigtas.Atsakovė buvo atstovaujama profesionalių teisininkų, kurie išmano terminų skaičiavimą, bet tų terminų nesilaikė. Atsakovė pati pripažįsta ir sutinka su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi, kad praleido įstatyme įtvirtintus procesiniu pateikimo terminus, žinodama ir išmanydama procedūrą, kaip ir kokia tvarka turi būti pateikiamas prašymas atnaujinti terminą, tačiau to nepadarė. Vadovaujantis CPK 78 straipsniu, pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo turėjo būti paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. Vilniaus apygardos teisme (CPK 78 straipsnio 2 dalis). Jeigu Vilniaus apygardos teismas būtų atsisakęs patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, dėl to būtų priėmęs motyvuotą nutartį (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Tik dėl šios Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 78 straipsnio 6 dalis). Kadangi atsakovė nesilaikė ankščiau paminėtų civilinio proceso normų reikalavimų, jos atskirasis skundas dėl termino atnaujinimo turi būti atmetamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nors atsakovė prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartį, tačiau iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad ji nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuria atsisakyta priimti atsakovės prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Taigi apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti prieštaravimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl papildomų naujų įrodymų priėmimo
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2017 m. gruodžio 27-28 d. elektroninių laiškų kopijas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie atsakovės įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl juos atsisako priimti.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, jog pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsakovė UAB „ALNA“ 2018 m. balandžio 5 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus.Nagrinėjamu atveju minėti rašytiniai paaiškinimai pagal savo turinį laikytini atsakovės UAB „ALNA“ atskirojo skundo papildymu. Kadangi terminas, per kurį pateikti atskirąjį skundą, taip pat jį papildyti, rašytinių paaiškinimų pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.
Dėl atsakovės prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo priėmimo
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovės pateiktus prieštaravimus, nes nustatė, kad jie paduoti praleidus CPK 430 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Nors apeliantė iš esmės neprieštarauja, kad praleido terminą, tačiau prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Taigi byloje keliamas klausimas dėl asmens procesinių teisių tinkamo įgyvendinimo, todėl būtina nustatyti, ar, siekiant įgyvendinti šią teisę, buvo laikomasi CPK reglamentuotos proceso tvarkos inter alia ar paties teismo veiksmai nepagrįstai nesuvaržė apeliantės teisės pateikti prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-677-178/2016).Prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovui išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, nes iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie ieškinį nepranešama, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 str. 4 d., 428 str. 8 d.). Preliminarus sprendimas iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes jį priimdamas teismas vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Jis atspindi tik vienos šalies (ieškovo) požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, o atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo gali būti išdėstyta tik prieštaravimuose. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045/2013). CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakovo prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos. Jeigu atsakovas terminą pateikti prieštaravimus praleido dėl svarbių priežasčių, jo prašymu teismas turi teisę šį terminą atnaujinti (CPK 430 str. 5 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. priėmė preliminarų sprendimą. Ieškinio ir preliminaraus sprendimo kopijos apeliantei UAB „ALNA“ paštu buvo išsiųstos 2017 m. gruodžio 6 d. Apeliantei jos įteiktos 2017 m. gruodžio 7 d. Taigi prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo pateikimo terminas baigėsi 2017 m. gruodžio 27 d. (CPK 4291 str., 430 str. 1 d.). Apeliantė prieštaravimus pateikė 2017 m. gruodžio 28 d. Iš atsakovės prieštaravimų matyti, kad atsakovė nurodė, jog su preliminariu sprendimu susipažino per prieigą prie elektroninės bylos 2017 m. gruodžio 8 d., todėl teigė, kad termino pateikti prieštaravimus nepraleido.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad termino pradžia skaičiuojama nuo dokumentų įteikimo, o ne nuo atstovo susipažinimo su dokumentais, dienos, todėl konstatavo, kad atsakovė praleido terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti. Be to, nurodė, kad atsakovės atstovui prieiga prie elektroninės bylos suteikta 2017 m. gruodžio 7 d., todėl padarė išvadą, kad atsakovės atstovas su byla ir preliminariu sprendimu susipažino šią dieną.Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad termino pradžia skaičiuojama nuo dokumentų įteikimo, o ne nuo atstovo susipažinimo su dokumentais, dienos, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aplinkybė, jog atsakovės atstovui prieiga prie elektroninės bylos suteikta 2017 m. gruodžio 7 d., reiškia ir šio atstovo su byla ir preliminariu sprendimu susipažinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų, kada atsakovės atstovas susipažino su preliminariu sprendimu nėra pagrindo teigti, jog atsakovės atstovas su preliminariu sprendimu susipažino tuomet, kai jam buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos. Tačiau atsakovės atstovo susipažinimo su preliminariu sprendimu data reikšminga ne nustatant termino prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo eigos pradžią, o sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą. Kaip minėta, termino pradžia skaičiuojama nuo dokumentų įteikimo, nagrinėjamu atveju nuo 2017 m. gruodžio 7 d., todėl terminas prieštaravimams dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo pateikimo baigėsi 2017 m. gruodžio 27 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė praleido terminą prieštaravimams dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo pateikti.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė klaidingai teigė, jog termino pateikti prieštaravimus nepraleido, sprendė, jog atsakovė suklydo skaičiuodama terminą prieštaravimams praleisti, šios priežasties nelaikė svarbia atnaujinti terminą atsakovės prieštaravimams dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo pateikti. Nors atsakovė atskirajame skunde šios aplinkybės neakcentuoja, o nurodo, kad atsakovė ir jos atstovai turėjo kitų bylų, sprendė atsakovės reorganizavimo klausimus, kurie, jos nuomone, sudaro pagrindą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant termino prieštaravimams dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo pateikti atnaujinimo klausimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas vertina, ar pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, turėjo pagrindą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo pateikti (CPK 320 str.).Nors paprastai suklydimas tik dėl paties asmens skaičiuojant procesinį terminą nelaikytinas svarbia priežastimi, dėl kurios teismas turėtų atnaujinti praleistą terminą, tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgtina į tai, kad terminas praleistas tik vieną dieną, duomenų apie apeliantės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar sąmoningą bylos vilkinimą byloje nėra. Paminėtos aplinkybės leidžia manyti, kad apeliantė sąžiningai klydo skaičiuodama terminą ir manė, jog prieštaravimus teikia laiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta aplinkybė, jog terminas praleistas tik vieną dieną, kad duomenų apie apeliantės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar sąmoningą bylos vilkinimą byloje nėra, tai, kad apeliantė sąžiningai klydo skaičiuodama terminą ir manė, jog prieštaravimus teikia laiku, suponuoja išvadą, kad apeliantė terminą prieštaravimams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių. Šios aplinkybės sudaro pagrindą praleistą terminą prieštaravimams dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikti atnaujinti (CPK 430 str. 5 d.). Juo labiau, kad, kaip minėta, priešingu atveju apeliantei nepagrįstai užkertamas kelias ginti savo teises, kadangi iki preliminaraus sprendimo priėmimo apeliantei apie ieškinį nepranešta, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 str. 4 d., 428 str. 8 d.). O teismo nurodoma aplinkybė, kad apeliantė neprašė atnaujinti praleisto termino, negali būti pakankamu pagrindu nesvarstyti termino atnaujinimo klausimo – šis terminas gali būti atnaujintas ir nesant šalies prašymo, nes pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 1 d., žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-677-178/2016). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesudarė abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus, todėl nepagrįstai neatnaujino termino prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo atitinka jiems keliamus formos ir turinio reikalavimus, yra pagrindas apeliantės pateiktų prieštaravimų dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. preliminaraus sprendimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti prieštaravimus, panaikinti ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ALNA“ prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.