Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidroterra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-6332-275/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hidroterra“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Vykdydama šią nutartį, atsakovė 2015 m. gruodžio 21 d. pateikė teismui patikslintą dokumentą - prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Teismo pozicija dėl termino prieštaravimams pateikti skaičiavimo vertintina kaip neteisinga ir klaidinanti apeliantę, todėl negali būti teisėta. Preliminaraus sprendimo ir ieškinio kopijos apeliantei įteiktos 2015 m. lapkričio 26 d. Teismas prie šios siuntos taip pat pridėjo 2015 m. lapkričio 23 d. pranešimą, kuriame nurodyta, jog apeliantė neprivalo jai skirtų procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis bei apeliantės LITEKO VEP posistemės paskyra nėra aktyvi. Teismas aiškiai nurodė, kad procesiniai dokumentai apeliantei įteikiami CPK 124 straipsnio 1 dalies ir 429 straipsnio 1 dalies nurodyta tvarka, todėl terminas prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo tinkamo procesinių dokumentų įteikimo. Nesuprantama, kodėl teismas skundžiamojoje nutartyje nurodo, kad preliminarus sprendimas apeliantei pristatytas 2015 m. lapkričio 18 d., jei dar 2015 m. lapkričio 23 d. apeliantei buvo išsiųstas pranešimas, jog jos LITEKO VEP posistemės paskyra nėra aktyvi. Preliminaraus sprendimo ir ieškinio kopijos apeliantei tinkamai įteiktos 2015 m. lapkričio 26 d., todėl pateikti prieštaravimai turi būti vertinami kaip laiku pateiktas procesinis dokumentas. Teismo elgesys dėl preliminaraus sprendimo įteikimo bei termino prieštaravimams pateikti skaičiavimo aiškiai suklaidino apeliantę. Apeliantė negali būti atsakinga už teismo atliktus neteisėtus veiksmus ir tokių veiksmų padarinius. Byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantė buvo pasyvi ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti teismo procesą. Todėl termino prieštaravimams pateikti skaičiavimo klausimas turi būti sprendžiamas apeliantės naudai. Teismo nurodyti neteisėti veiksmai bei akivaizdus apeliantės klaidinimas dėl termino prieštaravimams pateikti taip pat gali būti vertintina kaip svarbi priežastis procesinio dokumento pateikimo termino atnaujinimui. Jeigu teismas nuspręstų, kad atsakovė šį terminą praleido, apeliantė prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad preliminaraus sprendimo kopija jai įteikta 2015 m. lapkričio 26 d. registruota pašto siunta pasirašytinai. Apeliantės direktorius, prisijungdamas prie EPP esančios civilinės bylos, aktyvavo apeliantės paskyrą, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai laikė, kad pirmą kartą preliminarus sprendimas apeliantei įteiktas 2015 m. lapkričio 18 d. 21.42 val. Apeliantės direktorius kaip protingas, rūpestingas ir atidus asmuo ir be teisininkų pagalbos turėjo suvokti, kad jam atidarius preliminaraus sprendimo failą, nuo šios dienos bus pradėtas skaičiuoti terminas prieštaravimams pateikti. Be to, nuo 2015 m. lapkričio 23 d., kada buvo sudaryta atstovavimo sutartis su advokatų kontora (faktiškai nuo 2015 m. lapkričio 20 d., kada advokatas jau rinko informaciją ir dokumentus) apeliantė jau naudojosi profesionalių teisininkų paslaugomis, kurie privalėjo susipažinti su civilinės bylos medžiaga ir įvertinti/nustatyti termino prieštaravimams pateikti eigos pradžią.Apeliantei paštu atsiųstas 2015 m lapkričio 23 d. pranešimas negali būti laikomas pagrindu pratęsti CPK 428 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytą imperatyvų terminą. Šis pranešimas negalėjo turėti įtakos apeliantės apsisprendimui dėl termino skaičiavimo, nes nuo 2015 m. lapkričio 23 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis su advokatų kontora.Prašymas dėl termino atnaujinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantė prašymo dėl termino atnaujinimo pirmos instancijos teismui nepateikė, todėl tokio prašymo pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra neteisėtas. Be to, apeliantė pirmos instancijos teisme net nesilaikė pozicijos, kad ji yra praleidusi įstatyme nustatytą terminą, neįrodinėjo termino praleidimo priežasčių egzistavimo ir jų svarbumo, todėl tokio prašymo tenkinimas apeliacinėje instancijoje negalimas.Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė pirmos instancijos teisme buvo atstovaujama profesionalų - advokatų kontoros, bei į tai, kad ji iš esmės nenurodo svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo tinkamai ir pagal įstatymą nustatyti paskutinės termino prieštaravimams pateikti dienos, pripažintina, kad terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto pateiktus prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės pateiktus prieštaravimus, nes nustatė, kad jie paduoti praleidus CPK 430 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Apeliantė kvestionuoja šią pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad termino nepraleido, o jei teismas nuspręstų, kad terminas praleistas, prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Taigi, byloje keliamas klausimas dėl asmens procesinių teisių tinkamo įgyvendinimo, todėl būtina nustatyti, ar, siekiant įgyvendinti šią teisę, buvo laikomasi CPK reglamentuotos proceso tvarkos inter alia ar paties teismo veiksmai nepagrįstai nesuvaržė apeliantės teises pateikti prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo.

Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams.

Prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovui išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, kadangi iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie ieškinį nepranešama, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 str. 4 d., 428 str. 8 d.). Preliminarus sprendimas iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes jį priimdamas teismas vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Jis atspindi tik vienos šalies (ieškovo) požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, o atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo gali būti tik išdėstyta prieštaravimuose. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045/2013).

CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakovo prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos. Jeigu atsakovas terminą pateikti prieštaravimus praleido dėl svarbių priežasčių, jo prašymu teismas turi teisę šį terminą atnaujinti (CPK 430 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. priėmė preliminarų sprendimą ir jį per EPP 2015 m. lapkričio 18 d. išsiuntė šalims, t. y. ir apeliantei. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija fakto, kad 2015 m. lapkričio 18 d. ji preliminarų sprendimą gavo (LITEKO duomenimis preliminarus sprendimas apeliantei pristatytas 2015 m. lapkričio 18 d. 21.42 val.), tačiau teigia, kad terminas prieštaravimams pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo procesinių dokumentų įteikimo 2015 m. lapkričio 26 d., t. y. nuo tada, kai apeliantei buvo įteikti registruotu laišku išsiųsti 2015 m. lapkričio 23 d. pranešimas, preliminaraus sprendimo ir ieškinio kopijos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad 2015 m. lapkričio 26 d. laikytina procesinių dokumentų įteikimo data. Visų pirma, apeliantė nenurodo jokių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, 2015 m. lapkričio 18 d. išsiuntęs per EPP apeliantei preliminarų sprendimą, būtų pasirinkęs netinkamą jo įteikimo būdą. Tuo tarpu įstatymas numato, kad taikant tokį įteikimo būdą procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ str. 10 d.). Antra, iš LITEKO duomenų matyti, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai per EPP ne tik buvo išsiųsti, bet atsakovė ir realiai juos gavo (atidarė failą) 2015 m. lapkričio 18 d. 21.42 val. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2015 m. lapkričio 18 d. laikytina preliminaraus sprendimo apeliantei įteikimo data, nuo kurios skaičiuotinas terminas prieštaravimams pateikti. Tokiu atveju prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo pateikimo terminas baigėsi 2015 m. gruodžio 9 d. (CPK 429¹ str., 430 str. 1 d.). Bylos duomenimis apeliantė prieštaravimus pateikė 2015 m. gruodžio 15 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo termino jiems pateikti praleidimą.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad 2015 m. lapkričio 23 d. pranešimo įteikimas apeliantei nelaikytinas svarbia ir termino praleidimą pateisinančia priežastimi. Sutiktina su apeliante, kad 2015 m. lapkričio 23 d. pranešimo turinys galėjo suklaidinti ją dėl termino prieštaravimams pateikti skaičiavimo, nes pranešime buvo nurodyta, kad apeliantė neprivalo jai skirtų procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo pranešimas iš tikrųjų galėjo suponuoti apeliantės manymą, kad išsiuntimo per EPP faktą pats teismas vertina kaip neprivalomą atskaitos tašką termino skaičiavimui. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, registruotu laišku išsiuntęs paštu preliminaraus sprendimo ir ieškinio kopijas bei 2015 m. lapkričio 23 d. pranešimą, kuriame nurodoma, kad apeliantė neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninio ryšio priemonėmis, suklaidino (ar akivaizdžiai taip labiau tikėtina) apeliantę, dėl ko pastaroji, netinkamai apskaičiavusi prieštaravimų pateikimo termino pabaigą, praleido terminą jiems pateikti. Paprastai suklydimas tik dėl paties asmens skaičiuojant procesinį terminą nelaikytinas svarbia priežastimi, dėl kurios teismas turėtų atnaujinti praleistą terminą. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju, kaip minėta, tai sąlygojo (ar bent galėjo sąlygoti) paties teismo veiksmai, susiję su paštu išsiųsto pranešimo turiniu, be to, teismas, 2015 m. gruodžio 15 d. gavęs apeliantės prieštaravimus, pavadintus atsiliepimu į ieškinį, nustatė terminą procesinio dokumento trūkumų pašalinimui ir nenurodė, kad procesinis dokumentas paduotas praleidus terminą (tikėtina, taip ir nelaikė, nes priešingu atveju jau tuomet būtų atsisakęs jį priimti, o ne nustatęs terminą trūkumų pašalinimui). Duomenų apie apeliantės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar sąmoningą bylos vilkinimą byloje nėra. Paminėtos aplinkybės leidžia manyti, kad apeliantė sąžiningai klydo skaičiuodama terminą ir manė, jog prieštaravimus teikia laiku, kas suponuoja išvadą, kad apeliantė terminą prieštaravimams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, ir sudaro pagrindą praleistą terminą prieštaravimams dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikti atnaujinti (CPK 430 str. 5 d.). Juo labiau, kad, kaip minėta, priešingu atveju apeliantei nepagrįstai užkertamas kelias ginti savo teises, kadangi iki preliminaraus sprendimo priėmimo apeliantei apie ieškinį nepranešta, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 str. 4 d., 428 str. 8 d.). Tuo tarpu teismo nurodoma aplinkybė, kad apeliantė neprašė atnaujinti praleisto termino, negali būti pakankamu pagrindu nesvarstyti termino atnaujino klausimo - šis terminas gali būti atnaujintas ir nesant šalies prašymo, nes pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesudarė abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus, todėl neteisingai išsprendė paduotų prieštaravimų priėmimo klausimą, dėl ko skundžiama nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas jau konstatavo, jog apeliantė pašalino jai nurodytus procesinio dokumento trūkumus, todėl yra pagrindas išspręsti klausimą iš esmės - pripažinti, kad apeliantės pateikti prieštaravimai dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. preliminaraus sprendimo, atnaujinus terminą šio dokumento pateikimui, priimtini (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti praleistą terminą uždarosios akcinės bendrovės „Hidroterra“ prieštaravimams dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. preliminaraus sprendimo pateikti, juos priimti ir perduoti bylą toliau nagrinėti iš esmės Vilniaus apygardos teismui.