Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. 2019 m. sausio 8 d. kreipėsi į teismą, su pirminiu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų Kauno apylinkės teismo pirmininko D. K. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 500 Eur turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš Kauno apylinkės teismo pirmininko D. K. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, solidariai bylinėjimosi išlaidas.

2. Byloje 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi priimtas ieškovo 2019 m. vasario 8 d. ieškinys po trūkumų šalinimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti 500 Eur turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3. 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs, jog ieškinys yra pareikštas dviem skirtingais ieškinio pagrindais: reiškiamas reikalavimas dėl teisėjo veiksmais, susijusiais su teisingumo vykdymu, padarytos žalos atlyginimo (CK 6.272 straipsnis); bei dėl Kauno miesto apylinkės teismo administracijos – teismo pirmininko ir kanclerės veiksmų, nagrinėjant ieškovo skundą bei prašymą dėl kamerų vaizdo įrašų (duomenų apie ieškovą) suteikimo (CK 6.271 straipsnis), reikalavimą dėl 500 Eur turtinės žalos pritesimo išskyrė ir šis reikalavimas išnagrinėtas šioje byloje.

4. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog prašoma priteisti žala yra kildinama iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos S. P. neteisėtų veiksmų, skiriant baudą už naudojimąsi įstatymo nustatytomis teisėmis. Paaiškino, jog 2018 m. gruodžio 7 d. civilinėje byloje Nr. 2-12103-1070/2018 Kauno miesto apylinkės teismo teisėja S. P. už visiems teisėjams pareikštą nušalinimą jam skyrė 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu jį diskriminavo už jo sąžiningą naudojimąsi nušalinimo institutu. Dėl neteisėtai priimtos nutarties patyrė 500 Eur turtinę žalą.

5. Atsakovę Lietuvos Respubliką byloje atstovaujanti Teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atstovė pažymėjo, jog teisėjo priimami sprendimai dėl šalių prašymų netenkinimo negali būti vertinami kaip neteisėti ir atitinkamai nesudaro pagrindo teisėjo nušalinimui. Atkreipė dėmesį, jog baudos paskyrimas buvo tikrinamas instancine tvarka. Mano, jog susidarius situacija, kuomet ieškovas nėra sumokėjęs jam paskirtos baudos ir prašo baudos dydžio žalos priteisimo, iš esmės yra neteisinga, nes ieškinio patenkinimas reikštų, jog ieškovas išvengtų teismo sprendimo vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Teismas iš ieškovo paaiškinimų, Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) ir išreikalautos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. 2-480-1070/2019 medžiagos nustatytė bylai išnagrinėti reikšmingas faktinės aplinkybės. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12103-1070/2018 priėmė ieškovo V. J. ieškinį atsakovui S. N. L. dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12167-1070/2018 priėmė ieškovo V. J. ieškinį atsakovui S. N. L. dėl 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas sujungė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamas civilines bylas Nr. 2-12103-1070/2018 ir Nr. 2-12167-1070/2018 į vieną civilinę bylą, kuriai paliko civilinės bylos numerį Nr. 2-12103-1070/2018. 2019 metais bylos numeris pasikeitė į Nr. 2-480-1070/2019. 2018 m. birželio 5 d. nutartimi byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2018 m. rugpjūčio 6 d. 9.00 val. 2018 m. rugpjūčio 6 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas baigė pasiruošimą bylos nagrinėjimui iš esmės, bylos nagrinėjimą teismo posėdyje paskyrė 2018 m. rugpjūčio 30 d. 2018 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje nuspręsta bylos nagrinėjimą atidėti dėl procesinių kliūčių (gautas ieškovo atskirasis skundas). 2018 m. spalio 15 d. teismo posėdis atidėtas ieškovo prašymu. 2018 m. lapkričio 15 d. teisme gautas ieškovo nušalinimas teisėjai S. P., visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams. 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje teismas dėl gauto nušalinimo nusprendė bylos nagrinėjimą atidėti 2018 m. gruodžio 4 d. 13. val. 2018 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos A. S. nutartimi civilinė byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti Kauno apylinkės teismo teisėjų ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimą. 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė E. T. išnagrinėjo ieškovo pareikštą nušalinimą ir jo netenkino. 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje ieškovas nurodė, jog byla negali būti nagrinėjama, nes jo pareikštas nušalinimas nebuvo išnagrinėtas, taip pat papildė nušalinimo argumentus naujomis aplinkybėmis apie tai, kaip Kauno apylinkės teismo pirmininkas atsisakė pateikti 2018 m. lapkričio 9 d. vaizdo kamerų medžiagą ir tai apribojo jo teises įrodinėti dėl susižalojimo teisme patirtą žalą. 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi teismas skyrė ieškovui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. 2019 m. sausio 7 d. nutartimi teismas netenkino ieškovo prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo. 2019 m. vasario 19 d. nutartimi Kauno apygardos teismas išnagrinėjo ieškovo atskirąjį skundą ir paliko pirmos instancijos 2019 m. sausio 7 d. nutartį nepakeistą.

10. Teismas nustatė, kad nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai ir visam tiek Kauno apylinkės teismui tiek Kauno apygardos teismui buvo pareikštas praėjus daugiau nei pusei metų nuo bylos iškėlimo, nebuvo reiškiamas nei 2018 m. rugpjūčio 6 d. parengiamajame teismo posėdyje, nei 2018 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje. Pats pareiškėjas pateiktame nušalinime teisėjos nešališkumą iš esmės grindė tik teisėjos procesiniais sprendimais dėl jo prašymų netenkinimo ir teisėjos tautybe. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas abejoti teisėjos nešališkumu, todėl nagrinėjamos bylos kontekste teismas vertino, jog sprendimas dėl baudos atsakovui skyrimo buvo priimtas nepažeidžiant ieškovo teisės į nešališką teismą.

11. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje neteisėtus teisėjos veiksmus grindžia neteisėtos ir nepagrįstos 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria jam paskirta 500 Eur bauda, priėmimu. Teismas, nustatęs, kad Kauno apygardos teismas, instancine tvarka patikrinęs ieškovui paskirtos baudos teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjos sprendimą paliko nepakeistą, joje nenustatęs nei teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, nei įstatymų pažeidimo, nurodė, kad ginčijamo teisėjos S. P. sprendimo teisėtumas yra patikrintas apeliacine tvarka ir negali būti kvestionuojamas, todėl teismas negali kitoje byloje spręsti klausimus, kurie jau buvo išspręsti įsiteisėjusiais sprendimais.

12. Įvertinęs nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadą visetą, teismas konstatavo, kad nenustatyta būtinų sąlygų Lietuvos valstybės deliktinei civilinei atsakomybei kilti, nes nenustatyta teisėjos S. P. neteisėtų veiksmų, todėl teismas ieškinį atmetė, nepasisakydamas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

13. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors ieškovas įrodymų tyrimo stadijoje iškėlė naują ieškinio faktinį pagrindą – 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu žodžiu pareikšto prašymo dėl teismo nutarties išaiškinimo neišnagrinėjimą, teismas priimdamas byloje teismo sprendimą šių aplinkybių nevertino, nes jos nesudarė nagrinėjamos bylos ieškinio dalyko ir atsakovė neturėjo galimybės dėl jų pasiruošti ir pasisakyti. Kartu teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovo nurodytu klausimu Kauno apylinkės teismas pasisakė 2018 m. gruodžio 7 d. nutartyje, paaiškindamas kreipimosi dėl procesinio sprendimo išaiškinimo tvarką.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliantas (ieškovas) V. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas; išreikalauti nutartis: 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. IT-73/2010, 2011 m. sausio 27 d, nutartį civilinėje byloje Nr. 1S-146-383-2011, 2018 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-8655-800/2018 bei 2018 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1226-896/2018; bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka; įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis visus iš jos pašalintus asmenis, teisėjų S. P. ir E. T. dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu.

15. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas nepagrįstai nenustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėja E. T. nepasisakė dėl esminių nušalinimo motyvų, kad nušalinimą ne atmetė, o jo neišnagrinėjo.

15.2. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai nenustatė, kad tuo atveju, jei pareikštas nušalinimas turėjo trūkumų, Lietuvos apeliacinis teismas ir Kauno apylinkės teismas privalėjo civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne jį atmesti neišnagrinėjus iš esmės.

15.3. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai nenustatė, kad 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu ieškovas nereiškė pakartotinio nušalinimo, o prašė išsiųsti pirminį nušalinimą išnagrinėti iš esmės; kad teisėja S. P. teismo posėdžio metu provokavo ieškovą pasakyti, kad reiškiamas naujas nušalinimas; kad paskirta 500,00 Eur bauda yra labai didelė lyginant su kitose bylose nušalinimą pareiškusiems asmenims paskirtomis baudomis (100,00 Eur).

15.4. Teismas netyrė ir nevertino apeliacinės instancijos teismo veiksmų nagrinėjant atskirąjį skundą, netyrė, ar Kauno apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai teisėjos S. P. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo veiksmų, nagrinėjant atskirąjį skundą, teisėtumo klausimo, ieškovas nagrinėjant bylą nekėlė.

15.5. Teismas netyrė ir nevertino nei 2018 m. lapkričio 15 d. nušalinimo pareiškimo teksto, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, nei 2018 m. gruodžio 4 d. apelianto prašymo, nei teisėjos S. P. 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties teksto, nei apelianto prašymo panaikinti baudą, nei Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties teksto.

15.6. Teismas nepagrindė 28,13 Eur iš ieškovo priteistų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

16. Atsakovę Lietuvos Respubliką byloje atstovaujanti Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo.

Dėl įrodymų išreikalavimo

20. Dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdami pateikti įrodymų, kuriais remiasi, asmenys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 178–179 straipsniai, 199 straipsnio 1 dalis, 205 straipsnis). Tokį prašymą teismui privaloma ne tik motyvuoti, bet ir paremti pridedamais įrodymais.

21. Apeliantas pareiškė prašymą išreikalauti įrodymus – nutartis: 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. IT-73/2010, 2011 m. sausio 27 d, nutartį civilinėje byloje Nr. 1S-146-383-2011, 2018 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-8655-800/2018 bei 2018 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1226-896/2018, taip pat iš Lietuvo Generalinės prokuratūros atsakymą į ieškovo 2019 m. sausio 14 d. skundą, tačiau nenurodė, kokias apeliacinio skundo aplinkybes prašomi išreikalauti įrodymai patvirtina, taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių prašomų išreikalauti įrodymų apeliantas negali pateikti pats. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija apelianto prašymą atmeta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

22. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

23. Nagrinėjamu atveju, ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė skundą, adresuotą Lietuvos respublikos generaliniam prokurorui E. P., Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui, Lietuvos Respublikos Prezidentei. Ieškovas nepaaiškino, kokias aplinkybes teikiamas skundas pagrindžia, skundas rašytas paties ieškovo, jame iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės, kuriomis ieškovas grindė ieškinį bei apeliacinį skundą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija netenkina ieškovo prašymo prijungti prie bylos naujų įrodymų (CPK 180 straipsnis).

24. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, patirtos dėl apelianto teigimu padarytų neteisėtų teisėjos veiksmų.

25. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos, patirtos dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos S. P. paskirtos baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Iš prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. 2-480-1070/2019 (buvęs Nr. 2-12103-1070/2018, teisminio proceso Nr. 2-69-3-05472-2018-9) kopijos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. J. ieškinius atsakovui S. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (c.b. Nr. 2-408-1070/2019 I tomas, b. l. 31-33, 60-62, 63-64). 2018 m. birželio 5 d. nutartimi byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2018 m. rugpjūčio 6 d. 9.00 val. (c.b. Nr. 2-408-1070/2019 II tomas, b. l. 86-87). 2018 m. rugpjūčio 6 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas ruošėsi bylos nagrinėjimui iš esmės, bylos nagrinėjimą teismo posėdyje paskyrė 2018 m. rugpjūčio 30 d. (c.b. Nr. 2-408-1070/2019 III tomas, b. l. 29-31, 32). 2018 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje nuspręsta bylos nagrinėjimą atidėti dėl procesinių kliūčių, kadangi byloje gautas ieškovo atskirasis skundas (c.b. Nr. 2-408-1070/2019 III tomas, b l. 128-129). 2018 m. spalio 15 d. teismo posėdis atidėtas ieškovo prašymu (c.b. Nr. 2-408-1070/2019 III tomas, b. l. 142-143). Kauno apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 15 d. gautas ieškovo nušalinimas teisėjai S. P., visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams (c.b. Nr. 2-408-1070/2019 III tomas, b.l. 179-193), todėl 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdis buvo atidėtas 2018 m. gruodžio 4 d. (c.b. Nr. 2-408-1070/2019 III tomas, b.l. 194). Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos A. S. 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinė byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti Kauno apylinkės teismo teisėjų ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimą (c.b. Nr. 2-408-1070/2019 III tomas, b. l. 197-198). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė E. T. 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi išnagrinėjo ieškovo pareikštą nušalinimą ir jo netenkino (c.b. Nr. 2-408-1070/2019 IV tomas, b. l. 4-5). 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje ieškovas nurodė, jog byla negali būti nagrinėjama, nes jo pareikštas nušalinimas nebuvo išnagrinėtas, taip pat papildė nušalinimo argumentus naujomis aplinkybėmis apie tai, kaip Kauno apylinkės teismo pirmininkas atsisakė pateikti 2018 m. lapkričio 9 d. vaizdo kamerų medžiagą ir tai apribojo jo teises įrodinėti dėl susižalojimo teisme patirtą žalą (c.b. Nr. 2-408-1070/2019 IV tomas, b. l. 30, 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas). Teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi atmetė ieškovo pakartotinį pareiškimą dėl visų Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo bei skyrė ieškovui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise (c.b. Nr. 2-408-1070/2019 IV tomas, b. l. 32-34). 2019 m. sausio 7 d. nutartimi teismas netenkino ieškovo prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo (c.b. Nr. 2-408-1070/2019 IV tomas, b. l. 143-145). Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi išnagrinėjo ieškovo atskirąjį skundą ir paliko pirmos instancijos 2019 m. sausio 7 d. nutartį nepakeistą (c.b. Nr. 2-408-1070/2019 II tomas civilinės bylos dalis, b.l. 118-124). Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą (c.b. Nr. 2-408-1070/2019 IV tomas, b.l. 119-140).

26. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes bei netinkamai įvertino ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, netinkamai ištyrė įrodymus, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tačiau pažymėtina, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti suprantama ir taikoma kaip priemonė siekiant pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį) ar kvestionuoti kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes bei teismo padarytas išvadas, kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis įsakymas ar nutarimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis), o aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), neturi būti įrodinėjamos iš naujo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Taigi teismo sprendimo ar nutarties teisėtumas ir pagrįstumas negali būti kvestionuojamas kitaip kaip instancine tvarka.

28. Žala minėtos normos prasme turi būti sukelta neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant teisingumą, o teisingumo vykdymas aptariamos normos kontekste apima ne tik bylos nagrinėjimą, bet ir atitinkamo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

29. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme yra suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėsje byloje Nr. 3K-3-369/2014, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 ir kt.).

30. Nagrinėjamu atveju, apeliantas ieškiniu prašė priteisti 500,00 Eur turtinę žalą, kurią grindžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuria ieškovui paskirta 500,00 Eur bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

31. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga nustatė, kad ieškovas aktyviai naudojosi jam įstatymo suteikta procesine teise reikalauti peržiūrėti žemesnės instancijos teismo priimtas procesines nutartis. Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. 2-480-1070/2019 kopijos matyti, kad ieškovas atskiraisiais skundais skundė praktiškai visas teismo byloje priimtas nutartis, tame tarpe ir 2019 m. sausio 7 d. nutartį, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo. Aukštesnės instancijos teismai, išnagrinėję ieškovo atskiruosius skundus, nenustatė šiurkščių ir aiškių teisės aiškinimo ir/ar taikymo klaidų, dėl kurių galėjo būti priimta neteisinga teismo nutartis, visos ieškovo atskiraisiais skundais apskųstos nutartys aukštesnės instancijos teismų buvo paliktos nepakeistos, įskaitant ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta panaikinti teismo 2018 m. gruodžio 7 d. ieškovui paskirtą baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Taigi ieškovo nurodytos teismo nutarties, kuria ieškovas grindžia ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumas buvo patikrintas įstatymų nustatyta teismų instancine tvarka, nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina (CPK 18 straipsnis). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovas neįrodė teismų ir teisėjų neteisėtų veiksmų. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl atsakovei nekyla pareiga ieškovui atlyginti žalą (CK 6.272 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nenustačius bent vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų sąlygų, juo labiau, kad nesant neteisėtų veiksmų, negali būti ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

32. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad paskirta 500,00 Eur bauda yra labai didelė lyginant su kitose bylose nušalinimą pareiškusiems asmenims paskirtomis baudomis (100,00 Eur). Bauda paskirta CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytuose rėmuose (pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti iki 5 000,00 Eur dydžio baudą), baudos dydis nustatomas konkrečioje byloje atsižvelgiant į toje byloje nustatytas aplinkybes. Be to, kaip minėta, baudos paskyrimo teisėtumas ir pagrįstumas, įskaitant paskirtos baudos dydį, buvo patikrintas instancine tvarka, todėl nėra pagrindo spręsti, kad paskirta bauda yra per didelė.

33. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino bylos rašytinių įrodymų (2018 m. lapkričio 15 d. nušalinimo pareiškimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, 2018 m. gruodžio 4 d. ieškovo prašymo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties, ieškovo prašymo panaikinti baudą, Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytus įrodymus ištyrė, juos įvertino bei pagrįstai sprendė, kad ieškovo ginčijamos Kauno apylinkės teismo išvados dėl baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo buvo patikrintos apeliacine tvarka ir negali būti kvestionuojamos bei pagrįstai konstatavo, kad, nagrinėjamu atveju, nėra sąlygų Lietuvos valstybės civilinei atsako kilti. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad ieškovas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis ir kitaip, nei bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas, vertina byloje esančius įrodymus, nereiškia, kad teismas byloje esančių įrodymų netyrė ir jų nevertino.

34. CPK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas. Iš civilinės bylos II tomo viršelio antroje pusėje esančios pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nustatyta, kad byloje buvo siųsta 17 procesinių dokumentų siuntų už bendrą 28,13 Eur suma, siuntų siuntimo datos bei įkainiai pažymoje taip pat nurodyti. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą 5,00 Eur minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtoje pažymoje nurodytų duomenų teisingumu, ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtoje pažymoje nurodytų duomenų teisingumą, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo ieškinį, pagrįstai iš jo priteisė 28,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir ieškovo argumentą, kad teismas nepateikė įrodymų dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.

35. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

36. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio vadovaujantis apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo nei keisti, nei naikinti.

Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.