- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-11
- Bylos Nr.
- 1-208-246/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59125-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Kaltinamasis
- M. J.
- Nukentėjusysis
- G. Š., M. T., R. Š., I. L., J. V. Z.
- Civilinis atsakovas
- ADB Gjensidige
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d., aprašyto 2016 m. rugpjūčio 16 d. kaltinamajame akte, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą:
2015-10-25 apie 2.45 val. Kaune, Švenčionių g. vairuodamas automobilį „Maserati Quattroporte“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Drobės g. link Prancūzų g., ties namu Nr. 49 pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (kraujyje rasta 0,98 promilės etilo alkoholio), nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų transporto priemonę suvaldyti bei sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį padarydamas keleiviams kūno sužalojimus, nuo kurių E. L. žuvo, o G. Š. ir M. T. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tai yra kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d.
Nusikaltimas įrodytas toliau aptariamais įrodymais.
Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio metu vairavo jo draugo E. L. automobilį „Maserati Quattroporte“, įvykio metu buvo neblaivus. Eismo įvykio metu E. L. buvo mirtinai sužalotas, Nukentėjusios G. Š. ir M. T. buvo sunkiai sužalotos. Po traumos nieko, kas įvyko 2015-10-25, neprisimena ir apie eismo įvykio aplinkybes nieko papasakoti negali. Labai gailisi nusikaltęs. Įvykio metu labai susižalojo ir jis pats, jam nustatytas nedarbingumas. Iki šios dienos atlygino R. Š. 800 eurų dydžio laidojimo išlaidų dalį, kurios neatlygino draudimo bendrovė, G. Š. atlygino 1000 eurų dydžio neturtinę žalą, kurios neatlygino draudimo bendrovė. Nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dydžio klausimą palieka spręsti teismui.
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, plano, fotonuotraukų, matyti, kad eismo įvykis buvo 2015-10-25 apie 2.45 val. Kaune, Švenčionių g. ties namu Nr. 49 (b. 1. 9-24).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, fotonuotraukų matyti automobilio „Maserati Quattroporte“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai bei techninė būklė po eismo įvykio (b. 1. 25-33).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 1030/15(02) matyti, kad E. L. mirties priežastis sunki galvos smegenų trauma su daugybiniais skeveldriniais kaukolės veidinės dalies bei skliauto ir pamato kaulų lūžiais, kietojo smegenų dangalo pažeidimu ir difuziniu galvos smegenų sumušimu. E. L. lavono kraujyje rasta 1,62 promilės etilo alkoholio (b. 1. 48-52).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 3461/2015(02) matyti, kad eismo įvykio metu M. T. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 70,71). Iš specialisto išvados Nr.T-A 8643/15 matyti, kad M. T. kraujyje rasta 2,21 promilė etilo alkoholio (b.1.66).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 633/2016(02) matyti. kad eismo įvykio metu G. Š. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 72,73). Iš specialisto išvados Nr. T-A 8642/15 matyti, kad G. Š. kraujyje rasta 1,64 promilės etilo alkoholio (b.1.67).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 8641/15(01) matyti, kad M. J. kraujyje rasta 0,98 promilės etilo alkoholio (b. 1. 65).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad duomenys apie nukentėjusiųjų ir kaltinamojo blaivumą yra objektyvūs bei patvirtina aplinkybę, kad eismo įvykio metu visi jie buvo apsvaigę nuo alkoholio: mirusiam E. L., nukentėjusiosioms G. Š., M. T. ir M. J. po eismo įvykio jų kraujyje buvo rastas anksčiau šiame nuosprendyje nurodytas alkoholio kiekis, patvirtinantis jų sunkų neblaivumą įvykio metu, o kaltinamojo M. J. – lengvą neblaivumą.
Kartu teismas daro išvadą, kad dėl eismo įvykio mirusio nukentėjusiojo E. L. veiksmai (būdamas neblaivus, perdavė vairuoti automobilį neblaiviam kaltinamajam M. J., važiavo jo vairuojamu automobiliu, neprisisegęs apsaugos diržo), sunkiai eismo įvykio metu sužalotų nukentėjusiųjų G. Š. ir M. T. veiksmai (savo noru ir valia važiavusioms automobiliu, vairuojamu neblaivaus kaltinamojo M. J.), turi įtakos, teismui nustatant eismo įvykio metu patirtas žalas ir civilinių ieškinių dydį.
Nukentėjusioji R. Š. parodė, kad yra 2015-10-25 eismo jvykyje žuvusio E. L. mama. E. su žmona ir dukra gyveno tame pačiame name, kaip ir ji. Kiek žino, tą vakarą jis leido laiką su draugu M.. Apie įvykio aplinkybes nieko papasakoti negali. Automobilis „Maserati“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jos mamos J. V. Z. vardu. Juo naudojosi sūnus.
Nukentėjusioji I. L. parodė, kad yra E. L. žmona. Susituokė 2014-12-27. 2015-03-24 gimė dukra, kurią ji dabar augina viena. E. paskutinį kartą matė 2015-10-24 apie 22 val. Sakė, kad važiuoja pastatyti automobilį į aikštelę, nes kieme nebuvo vietos. Vėliau keletą kartų skambino telefonu. Atsiliepdavo, sakė, kad išvažiavęs su M. pasivažinėti. Paskutinj kartą kalbėjo apie pirmą nakties. Kitos dienos rytą sužinojo, kad vyras žuvo.
Nukentėjusioji M. T. parodė, kad 2015-10-25 su drauge G. Š. buvo Rotušės a. esančiame klube „Deja vu“. Po vidurnakčio ten sutiko pažįstamą E. L.. Su juo buvo dar du vaikinai: vienas M., o kito vardo neprisimena. Pasikalbėjo, vėliau automobiliu „Maserati“ buvo nuvažiavę prie Kauno marių. Po to visi grįžo į naktinį klubą „Barbara“ Vilniaus g. ir linksminosi toliau, vartojo alkoholį. Kaip ir kada išėjo iš klubo „Barbara“ ji neprisimena ir nieko apie tolimesnius įvykius papasakoti negali. Atsigavo ligoninėje, reanimacijos skyriuje. Tuomet jai pasakė, kad pateko į eismo įvykį. Jokių pretenzijų M. J. neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia..
Nukentėjusioji G. Š. parodė jog žino, kad turi draugę M. T., kad su ja mokėsi mokykloje. Po patirtos galvos traumos iš savo praeito gyvenimo beveik nieko neprisimena. Su daug kuo susipažįsta iš naujo. Sunkiai vaikšto. Ką veikė su M. 2015-10-25 nieko papasakoti negali, jokių eismo įvykio aplinkybių neprisimena.
Aprašęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamasis, sukėlęs eismo įvykį, kaltu prisipažįsta visiškai, jo kaltę patvirtina ir kiti aptrati įrodymai, o neaiškumai šioje byloje kyla tik dėl jo padarytu nusikaltimu atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos dydžio.
Mažametė nukentėjusioji V. L. nei ikiteisminio bylos tyrimo metu, nei teisme apklausta nebuvo. Jos interesams teisme atstovavo nukentėjusiosios mama I. L. ir advokatas Evaldas Liutkevičius. Nukentėjusioji I. L. prašė priteisti iš kaltinamojo M. J. V. L. 400000 eurų dydžio kaltinamojo nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Apie šį ir kitus civilinius ieškinius, pareikštus byloje, aprašoma toliau.
Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką, yra kaltas ir baustinas.
Dėl veikos kvalifikavimo.
Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nukentėjusiojo E. L. bei mirtį sunkius kūno sužalojimus nukentėjusiosioms G. Š. ir M. T..
Dėl baudžiamosios atsakomybės ir bausmės.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs taip, pat į aplinkybę, kad atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.
Kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarydamas nusikaltimą dėl neatsargumo, - jam skirtina bausmės rūšis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. sankcijoje, laisvės atėmimas, jos dydį parenkant, atsižvelgus į aptartas aplinkybes bei nukentėjusiųjų nuomonę dėl bausmės, - nukentėjusieji bausmės klausimą palieka spręsti teismui, neprašo nei griežtinti, nei švelninti prokuroro prašomos skirti bausmės.
Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis neteistas, padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, yra jo kaltę lengvinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. pagrindu atidedant bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos trukmę teismas atsižvelgia į tai, kad autoįvykio metu transporto priemonę kaltinamasis vairavo, būdamas neblaivus.
Dėl civilinių ieškinių.
Lietuvos teismų praktikoje t.y. byloje Nr. 1A-61-319/2017 apibendrinta, kad teismų formuojamą praktiką, kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 10 000 Lt (2 896,20 Eur) iki 55 244 Lt (16 000 Eur) (žuvusiojo vaikui) ir nuo 15 000 Lt (4 344,30 Eur) iki 65 603 Lt (19 000 Eur) (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2012. 2K-344/2012.2K-397/2012, 2K-135/2013. 2K-243-648/2015 ir kt.
Tačiau teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo įvertinti aplinkybes, kiek padarinių kilimui turėjo ir nukentėjusiojo E. L. veiksmai. Iš bylos duomenų matyti, kad E. L., neturėdamas teisės vairuoti automobilį jį vairavo, gėrė alkoholinius gėrimus, pats perdavė vairuoti automobilį kaltinamajam, pats važiavo kaltinamojo vairuojamame automobilyje. Teismas daro išvadą, kad E. L., jeigu nebūtų žuvęs įvykio metu, būtų turtėjęs prisiimti atsakomybę už savo naudojamo automobilio sugadinimą eismo įvykio metu. Šių argumentų pagrindu teismas atmeta nukentėjusiosios J. V. Z. 13000 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos. Kartu teismas pastebi, kad automobilis „Maserati Quattroporte” eismo įvykio metu nebuvo draustas KASKO draudimu. Automobilis priklausė J. V. Z., tačiau ji automobilį nupirko ir perdavė naudotis E. L.. E. L. jos anūkas. E. L. J. V. Z. neišlaikė, todėl J. V. Z. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Dėl nukentėjusiosios G. Š. civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji G. Š. pareiškė kaltinamajam ir ADB „Gjensidige“ 50000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos. Teismas konstatuoja, kad ADB „Gjensidige“ atlygino šiai nukentėjusiajai 2500 eurų dydžio neturtinę žalą. Dar 1000 eurų jai sumokėjo kaltinamasis, atlygindamas dalį neturtinės žalos, kurią patyrė nukentėjusioji.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinę žalą, šiuo atveju žalą, visų nukentėjusiųjų patirtą dėl nusikaltimo, kaltinamojo padaryto dėl neatsargumo, pinigais įvertina teismas. Nors nukentėjusioji prašo priteisti jai 50000 eurų, visą neturtinę žalą, padarytą nukentėjusiajai, teismas anksčiau aprašytų ir toliau išdėstomų argumentų pagrindu įvertina 6000 eurų. Jau anksčiau šiame nuosprendyje konstatuota, kad draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ atlygino dalį neturinės žalos, - išmokėjo nukentėjusiajai 2500 eurus, kaltinamasis M. J. sumokėjo dar 1000 eurų. Teismas konstatuoja: likusi neatlyginta neturtinė nusikaltimu padaryta G. Š. yra žala yra 2500 eurų. Tokio dydžio nukentėjusiosios G. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės nusikaltimu jai padarytos žalos yra tenkintinas. Tokią išvadą dėl neturtinės žalos dydžio teismas daro, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios neatsargumą: su kaltinamuoju prieš įvykį vartojo alkoholiniu gėrimus, važiavo kaltinamojo vairuojamu automobiliu, būdama sunkiai apsvaigusi nuo alkoholio: nukentėjusioji turėjo galimybę ne tik nevažiuoti kaltinamojo vairuojamu automobiliu, bet ir imtis priemonių užkirsti galimybę kaltinamajam vairuoti automobilį. 2500 eurų priteistini iš kaltinamojo M. J., konstatuojant faktą, kad draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ įvykdė visus pagal šiuo metu galiojančius įstatymus įsipareigojimus, kylančius iš automobilio, buvusio eismo įvykyje, draudimo sutarties.
Dėl nukentėjusiosios G. Š. civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji G. Š. ieškiniu prašo priteisti 20644 eurų 51 ct turtinei žalai atlyginti (1669,40 eurų gydymo bei reabilitacinio gydymo išlaidoms atlyginti; 435,11 eurų kuro ir automobilio parkavimo išlaidoms atlyginti; 18540 eurų numatomoms negautoms pajamoms už planuojamą sveikatos atstatymo laikotarpį atlyginti).
Dėl 1669,40 eurų gydymo ir reabilitacinio gydymo išlaidoms atlyginti. Iš ADB „Gjensidige“ rašto matyti, kad G. Š. buvo išmokėta 1515 eurų gydymo ir reabilitacinio gydymo išlaidoms atlyginti.
Dėl 435,11 eurų kuro ir automobilio parkavimo išlaidoms atlyginti. Iš ADB „Gjensidige“ rašto matyti, kad G. Š. buvo išmokėta 419 eurų 95 ct kuro ir automobilio parkavimo išlaidoms atlyginti.
Dėl 18540 eurų numatomoms negautoms pajamoms už planuojamą sveikatos atstatymo laikotarpį atlyginti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų.
Teismas konstatuoja: G. Š. nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad iki eismo įvykio dirbo, gaudavo darbo užmokestį ar turėjo pajamų šaltinį. Civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėtai veiką padariusio asmens veiksmai. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo skirtumas. Žalos (kaip negautų pajamų) atlyginimo suma savo teisine prigimtimi nėra tapati negauto darbo užmokesčio priteisimui. Nukentėjusioji šiuo metu studijuoja. Nukentėjusioji iki eismo įvykio niekur nedirbo, tik pradėjo studijuoti tam, kad įgytų profesiją, duomenų apie numatytą nukentėjusiosios įsidarbinimą, galimybę įsidarbinti nėra. Patikslintame civiliniame ieškinyje teigė pati nukentėjusioji, ji tiksliai pagrįsti ir nurodyti negautų pajamų dydžio negali. Teismas ankščiau išdėstytų argumentų pagrindu daro išvadą, kad nukentėjusios G. Š. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Kartu teismas daro išvadą, kad visą turtinę žalą G. Š. yra atlyginusi draudimo bendrovė ADB „Gjensidige”.
Dėl nukentėjusiosios R. Š. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos.
Nukentėjusioji R. Š., žuvusiojo E. L. motina, prašo priteisti jai 300000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 nuostatomis R. Š. patirtą neturtinę neatlygintąją žalą pinigais įvertina 6000 eurų. Priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas vadovaujasi teismų praktika, sprendimais, priimtais analogiškose bylose, kartu jau aptaręs šiame nuosprendyje nustatytas aplinkybes: nukentėjusiosios R. Š. sūnus E. L., žuvęs eismo įvykyje, pats buvo neblaivus, savo valia perdavė kaltinamajam E. J. vairuoti savo naudojamą automobilį, žinodamas, kad M. J. yra neblaivus; įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržais. Teismas įvertina tai, kad dalį neturtinės žalos jau atlygino draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“, išmokėdamas R. Š. 2500 eurų.
Dėl nukentėjusiosios R. Š. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos.
Nukentėjusioji prašė priteisti 7285 eurus 72 centus turtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.291 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusiajam asmeniui mirštus, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos {Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 2A-512-178/2015, Nr. 2A-380/2008).
ADB „Gjensidige“ atlygino nukentėjusiajai 4150 eurų 32 ct dydžio laidojimo išlaidas, 2016-10-10 M. J. vardu buvo padarytas pavedimas dar 800 eurų sumai, kuriame mokėjimo paskirtis nurodyta dalinė kompensacija už E. laidotuves. Teismas ankščiau išdėstytų argumentų pagrindu daro išvadą, kad nukentėjusios R. Š. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Kartu teismas daro išvadą, kad visą turtinę žalą R. Š. yra atlyginusi draudimo bendrovė ADB „Gjensidige” bei papildomai kaltinamasis M. J., sumokėdamas šiai nukentėjusiajai 800 litų už jos patirtas laidojimo išlaidas, kurių neatlygino draudimo kompanija.
Dėl nukentėjusiosios I. L. ir V. L. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos.
Nukentėjusioji I. L., žuvusiojo E. L. žmona, prašo priteisti jai 200000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o V. L., žuvusiojo E. L. dukra, prašo priteisti 400000 eurų neturtinei žalai atlyginti,. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 nuostatomis I. L. ir V. L. patirtą neturtinę neatlygintąją žalą pinigais įvertina po 6000 eurų kiekvienai. Priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas vadovaujasi teismų praktika, sprendimais, priimtais analogiškose bylose, kartu jau aptaręs šiame nuosprendyje nustatytas aplinkybes: nukentėjusiųjų vyras ir tėvas E. L., žuvęs eismo įvykyje, pats buvo neblaivus, savo valia perdavė kaltinamajam E. J. vairuoti savo naudojamą automobilį, žinodamas, kad M. J. yra neblaivus; įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržais, tą pačią dieną vairavo automobilį „Maserati Quattroporte”, neturėdamas teisės jį vairuoti.
Dėl nukentėjusiosios V. L. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.284 str. 2 d. nurodoma, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, tai yra atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų bei pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos {Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-127/2012).
Kartu teismas konstatuoja, kad civilinės ieškovės ieškinyje nurodyta vaiko išlaikymui per mėnesį skirtina 190 eurų suma yra reali ir pagrįsta. V. L. gaunamos našlaičio pensijos dydis yra 52 eurai per mėnesį, todėl priteistina suma yra 138 eurai už kiekvieną mėnesį iki mažametės pilnametystės - nuo eismo įvykio dienos 2015-10-25 iki 2033-10-24, iš viso už 209 mėnesius 28842 eurus, - iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige”
Dėl advokato paslaugų apmokėjimo.
Nukentėjusioji G. Š. prašo priteisti 500 eurų dydžio jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas daro išvadą, kad šis prašymas yra pagrįstas pateiktais dokumentais, tenkintinas. Nukentėjusioji I. L. prašo priteisti 500 eurų dydžio jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas daro išvadą, kad šis prašymas yra pagrįstas pateiktais dokumentais, tenkintinas.
Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d., ir skirti bausmę - laisvės atėmimą šešeriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialiąją teise, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims metams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.).
Patenkinti nukentėjusiosios G. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš dalies: priteisti G. Š. iš M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų.
Nukentėjusiosios G. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės nusikaltimu padarytos žalos atmesti.
Priteisti G. Š. iš M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 106 str. 2 d.).
Patenkinti nukentėjusiosios R. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš dalies: priteisti R. Š. iš M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų).
Nukentėjusiosios R. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės nusikaltimu padarytos žalos atmesti.
Patenkinti nukentėjusiųjų I. L. ir V. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš dalies: priteisti I. L. iš M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų); priteisti V. L. iš M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų).
Patenkinti V. L. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos: priteisti V. L. periodines išmokas iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“, - po 138 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus) kiekvieną mėnesį nuo 2015-10-25 iki 2033-10-24.
Nukentėjusiosios J. V. Z. civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės nusikaltimu padarytos žalos atmesti.
Priteisti nukentėjusiajai I. L. iš kaltinamojo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms apmokėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 106 str. 2 d.).
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti M. J. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.