Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Gintauto Radzevičiaus (toliau – Institucijos įgaliotasis atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn patraukto L. T. skundas tenkintas, panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnio 1 dalį L. T. nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Gintauto Radzevičiaus apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Visų pirma, pasisakytina dėl L. T. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad to paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo išplaukia, kad bendra tvarka procesas apeliacinės instancijos teisme vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus kai teismas nustato būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, įvertinęs byloje pateiktus prašymus dėl šio klausimo ir tai, ar apeliaciniame skunde ginčijamos bylos faktinės aplinkybės arba asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-16-697/2019, 2AT-41-458/2020, 2AT-45-1073/2024).

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą L. T. nenurodo jokių motyvų, dėl ko, jo manymu, žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju yra būtinas. Byloje nėra paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis), taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra naujų įrodymų ar naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurie nebuvo įvertinti, aukštesnysis teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teisinio pagrindo nėra, todėl Institucijos įgaliotojo atstovo apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-60-387/2022). Institucija nesutinka su Kauno apylinkės teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir to pagrindu padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju L. T. nepadarė veikos, turinčios ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį sudarančių požymių. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, susipažinęs su atsiliepimu į jį ir skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su Institucijos argumentais, kaip ir neturi pagrindo manyti, kad L. T. pagal ANK 508 straipsnį Institucijos nutarimu buvo nubaustas pagrįstai.

8. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021, 2AT-10-942/2023). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-23-489/2020, 2AT-36-511/2022, 2AT-17-303/2023, 2AT-46-697/2024).

9. ANK 508 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma skirta ginti valdymo tvarką, sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas ir apsaugoti pareigūnų garbę ir orumą nuo pažeminimų, reiškiamų, be kita ko, žodžiais, įžeidžiančiu ar kitokiu elgesiu (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-335-361/2019, Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-102-813/2021).

10. Kaip minėta, Institucijos nutarimu L. T. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad statutinį valstybės tarnautoją, t. y. vyresniąją tyrėją V. Š., išvadino necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, o būtent, „apgailėtina mulke, ožka, (necenzūrinis žodis) grabais“. L. T. viso proceso metu neneigė, kad policijos pareigūnę elektroniniame laiške pavadino „mulke“, tačiau neigė, kad telefoninio pokalbio metu policijos pareigūnės atžvilgiu išsakė kitus kaltinime nurodytus žodžius.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas L. T. vyresniajai tyrėjai V. Š. elektroniniu paštu 2024 m. rugpjūčio 19 d., 16.01 val., atsiuntė laišką „esi apgailėtina mulkė!“ (b. l. 37), ką patvirtina ir vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesio (b. l. 36). Kaip minėta, pareiškėjas šios aplinkybės neneigė viso proceso metu, tačiau nurodė, kad tai buvo jo reakcija dėl jo atžvilgiu priimto 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo jis buvo pripažintas kaltu, padaręs ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjo teigimu, pastarojoje byloje pareigūnės tyčia ignoravo įrodymus, rėmėsi tikrovės neatitinkančiais teiginiais ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, nors pareiškėjas pateikė vaizdo ir garso įrašus, patvirtinančius, kad administracinio nusižengimo protokole yra nurodytos aplinkybės, kurios neatitinka tikrovės ir įrodančius, kad administracinio nusižengimo jis nepadarė.

12. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą garso įrašą „2024.8.19 Kauno VPK bylos nagrinėjimas“ (b. l. 153), kuris patvirtina pareiškėjo teiginius apie Institucijai, nagrinėjusiai administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), pateiktus įrodymus, taip pat kad pastarojoje byloje nutarimas buvo priimtas 2024 m. rugpjūčio 19 d., 15.54 val. (b. l. 33), o pareiškėjas vyresniajai tyrėjai 2024 m. rugpjūčio 19 d. elektroninį laišką atsiuntė 2024 m. rugpjūčio 19 d., 16.01 val. (b. l. 37), t. y. netrukus po nutarimo priėmimo, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas Institucijos 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Institucija sutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis dėl administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytos nusižengimo padarymo vietos ir pareigos segtis automobilio saugos diržus automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvimo (b. l. 65-68), sprendė, kad pareiškėjas elektroniniu paštu siųstu laišku, kuriame panaudotas negatyvios reikšmės žodis „mulkė“ išreiškė nepasitenkinimą ir kritiką dėl pareigūnės darbo. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo abejoti šia apylinkės teismo išvada, kadangi ji priimta, priešingai nei teigiama Institucijos skunde, įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, t. y. ne tik pareiškėjo L. T. teiginius, bet ir aukščiau aptartą baudžiamosios bylos rašytinę medžiagą bei garso įrašą.

13. Kaip teisingai nurodė Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime, kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog esant net ir nepagrįstai kritikai, teisėsaugos pareigūnai, įvertindami savo darbo specifiką neturi iškelti labai aukštų etikos ir moralės reikalavimų asmenims, su kuriais susiduria vykdydami teisėsaugos ir teisingumo profesines funkcijas. Būtent, teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir nepagrįstą kritiką, neetišką proceso dalyvių elgesį bei pasisakymus, konfliktinių situacijų susidarymą bei tikrovės neatitinkančių versijų pateikimą iš tokių asmenų, kurie ne visais atvejais gali adekvačiai suvokti ir vertinti susidariusias situacijas. Tokių asmenų elgesys neretai yra paveiktas stresinės būsenos ar jų gyvenimo aplinkos žmonių neretai antivisuomeniško elgesio stereotipų. Teisėsaugos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti bręstančias konfliktines situacijas ir netapti konflikto šalimi, todėl atsiradusios įtampos ar kilusio mikrokonflikto metu apie juos pasakyti žodžiai ar institucijai pateiktuose pareiškimuose, prašymuose išdėstyta asmeninė nekorektiška, įžeidžianti proceso dalyvio pozicija turi būti toleruojama daug labiau nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2019).

14. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad apylinkės teismo išvada, jog šioje byloje L. T. veika, t. y. pareigūnei atsiųstas elektroninis laiškas „esi apgailėtina mulkė!“, nesiekia tokio pavojingumo, kad galėtų būtų vertinama kaip administracinis nusižengimas, yra teisėta ir pagrįsta bei atitinka kasacinio teismo praktiką.

15. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime taip pat nurodė, kad be vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesio (b. l. 36) ir jos teismo posėdžio metu duotų parodymų (b. l. 147 bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantis 2025 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas), jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų aplinkybes dėl telefoninio pokalbio metu L. T. tyrėjai pasakytų žodžių, nurodytų kaltinime (ožka, (necenzūrinis žodis) grabais), byloje nėra. Institucija skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą iš esmės pagrindė vien L. T. teiginiais, nors neturėjo pagrindo abejoti pareigūnės parodymais. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra jokio pagrindo.

16. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, o būtent, 2025 m. sausio 6 d. raštu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatą, prašydamas pateikti 2024 m. rugpjūčio 20 d., 13.09 val., tarp L. T. ir vyresniosios tyrėjos V. Š. vykusio pokalbio telefonu garso įrašą (b. l. 123). 2025 m. sausio 17 d. Kauno apylinkės teisme gautas Institucijos atsakymas į minėtą prašymą, kuriame nurodoma, jog pokalbio garso įrašo nėra, nes pareigūnės tarnybinio telefono numeriui nesuteikta garso įrašymo paslauga (b. l. 128). Šioje dalyje pažymėtina, kad Institucijos teiginys, jog pareigūnė dėl pokalbio trumpo laiko nespėjo pasinaudoti telefone įdiegta galimybe įrašyti pokalbį, vertintinas kaip deklaratyvus, nes kaip buvo nurodyta Institucijos 2025 m. sausio 17 d. pateiktame atsakyme, pareigūnės tarnybinio telefono numeriui garso įrašymo paslauga nesuteikta. Taigi, kaip teisingai konstatuota skundžiamame nutarime, byloje surinktų duomenų pagrindu negalima pašalinti prieštaravimų tarp vyresniosios tyrėjos V. Š. ir L. T. paaiškinimų dėl aplinkybių, susijusių su jų bendravimo telefonu metu L. T. tyrėjai išsakytų žodžių, kadangi nėra galimybės palyginti vyresniosios tyrėjos V. Š. nurodytų aplinkybių su kitais duomenimis, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vyresniosios tyrėjos nurodytų aplinkybių patikimumas šioje byloje negali būti preziumuojamas. Aptartų aplinkybių visuma iš esmės paneigia Institucijos skundo teiginį, kad skundžiamas nutarimas buvo grindžiamas tik L. T. teiginiais, priešingai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esant prieštaravimams (pareigūnei tvirtinant, kad L. T. 2024 m. rugpjūčio 20 d. vartojo kaltinime nurodytus žodžius, o L. T. šią aplinkybę neigiant), surinkti duomenys nepatvirtina L. T. kaltės dėl 2024 m. rugpjūčio 20 d. vykusio pokalbio telefonu išsakytų, kaltinime nurodytų, žodžių, kadangi tyrėjos nurodomų aplinkybių patikrinti kitų objektyvių duomenų pagrindu nėra galimybės. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad nors atsiliepime pareiškėjas L. T. ir nurodo, kad jo apylinkės teismui pateiktas telefoninio pokalbio su tyrėja V. Š. įrašas paneigia, kad jis pokalbio metu pasakė kaltinime nurodytus žodžius, tačiau minėtame įraše, kuris pavadintas „2024.8.20 telef. pokalbis su tyrėja V. Š.“ (b. l. 153), nei skambinantis, nei atsiliepęs asmuo neprisistato, be to, šio failo sukūrimo ir modifikavimo data nurodoma 2025 m. kovo 10 d., todėl šio pokalbio įrašo pagrindu taip pat negalima nei patvirtinti, nei paneigti L. T. Institucijos nutarimu pareikšto kaltinimo dėl 2024 m. rugpjūčio 20 d. vykusio pokalbio aplinkybių.

17. Kaip minėta, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, be to, visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad Institucijos nutarime nustatytos aplinkybės dėl L. T. pasakytų žodžių „ožka, (necenzūrinis žodis) grabais“ nėra įrodytos ir kad dėl pastarosios aplinkybės L. T. kaltė negali būti konstatuota vien tik vyresniosios tyrėjos nurodomomis aplinkybėmis, yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinka aukščiau nurodytą teismų praktiką.

18. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis), skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Gintauto Radzevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.