Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-08-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-593-780/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-08-09
Bylos Nr.
A8.-593-780/2019
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00066-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Pažeidėjas
B. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8.-593-780/2019
Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00066-2019-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.8; 1.5.3; 1.5.4; 9.38; 21.9.9
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 9 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Aušrai Sujetienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. M. ir jos atstovui advokatui A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administraci­nio nusižengimo bylą, kurioje jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. M. 2019 m. gegužės 8 d., 15 val. Lazdijų m., Turistų g. 37 krovininiu mikro­autobusu „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama prekių įsigijimą ar gabenimą patvirti­nančių dokumentų, gabeno šias prekes: 15 vnt. elektroninių svarstyklių, skirtų žmonėms sverti; 20 vnt. buitinių elektroninių svarstyklių; 12 vnt. buitinių elektroninių svarstyklių; 100 vnt. filmavimo kameros muliažų; 60 vnt. filmavimo kameros muliažų; 200 vnt. akinių nuo saulės; 150 vnt. elektroninių termometrų; 100 vnt. nešiojamų buitinių elektroninių svarstyklių; 50 vnt. badmintono rakečių komplektų; 20 vnt. IP kamerų; 120 vnt. pakabinamų apšvietimo LED lempų (vaizduojančių stilizuotą lemputę); 200 vnt. ausinių telefonui; 120 vnt. rulečių (5 m); 240 vnt. žaislų – vaikiškų vėjo malūnėlių; 72 vnt. kvapų automobiliui; 30 vnt. LED lauko prožektorių, 10 W; 100 vnt. automobilinių telefono laikiklių; 20 vnt. LED lauko prožektorių, 50 W; 100 vnt. LED automobilinių žibintų; 10 vnt. LED lauko prožektorių su davikliu, 50 W; 100 vnt. šluotelių dulkėms valyti; 60 porų moteriškų guminių šlepečių; 40 vnt. automobilinių radijų (automagnetolų); 80 vnt. mini radijų; 120 vnt. pūkų surinkėjų; 120 vnt. dviračio LED lempų pakuočių; 20 vnt. IP kamerų; 90 vnt. LED šviestuvų, dedamų ant galvos; 72 vnt. įrėmintų veidrodėlių; 20 vnt. LED lauko prožektorių su davikliu, 20 W; 30 vnt. LED lauko prožektorių be daviklio, 20 W; 80 vnt. metalinių vagių (pakabų) kabinti rūbams; 60 vnt. lietsargių su teleskopiniu kotu; 20 vnt. žiūronų; 100 vnt. telefono pakrovėjų; 144 vnt. medinių mentelių (iš bambuko); 200 vnt. arbatinių šaukštelių komplektų, po 6 šaukštelius; 200 vnt. plastikinių dėkliukų telefonui; 60 vnt. durų skambučių pakuočių; 50 vnt. automobilinių video registratorių; 100 vnt. automobilinių radijo moduliatorių (siųstuvų); 50 vnt. turistinių dujinių viryklių, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 6 404,57 Eur, t. y. 128 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai (toliau – BBND).

Administracinėn atsakomybėn traukiama B. M. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2019 m. gegužės 8 d. iš Lenkijos į Lietuvą vežė protokole nurodytas prekes, neturėdama jų įsigijimą patvirtinančių sąskaitų faktūrų, nes jas turėjusi išrašyti buhalterė sirgo ir pirkimo dokumentus žadėjo atsiųs­ti vėliau. Jai išdavė dokumentus, kuriuose buvo nurodytas įsigytų prekių kiekis ir kaina ir įtikino, kad tokie dokumentai pakankami prekėms gabenti. Prekes įsigijo pardavimui, nes verčiasi prekyba pagal verslo liudijimą. Už prekes ji nemokėjo, nes susitarė, kad sumokės vėliau, kai parduos. Ji pirmą kartą vežėsi prekes pati ir nežinojo, kad turėtų dokumentų nepakanka prekėms teisėtai gabenti. Labai gailisi padariusi nusižengimą. Nurodo, kad dirba pagal verslo liudijimą. Prašo skirti švelnesnę nuobaudą, nes buvo suklaidinta dėl būtinų dokumentų.

Be pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos B. M. prisipažinimo, jos kaltę padarius Lietuvos Respublikos administ­racinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą taip pat įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame yra užfiksuotos esminės padaryto adminis­tracinio nusižengimo aplinkybės ir B. M. prisipažinimas padarius nusižengimą (b. l. 3); daiktų paėmimo protokolas (b. l. 4–6), Kauno teritorinės muitinės pareigūnų V. B., G. S. ir D. M. tarnybiniai pranešimai (b. l. 7, 19–20, 21), iš kurių matyti, kad 2019 m. gegužės 8 d. Lazdijų m., Turistų g. 37 buvo sustabdytas krovininis mikroautobusas „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo B. M., kuri gabeno prekių sulaikymo protokole Nr. 9KMB100944 (b. l. 17–18) nurodytas prekes, neturėdama šių prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų.

Teisme apklaustas liudytojas A. M. patvirtino, kad B. M. yra jo sutuoktinė ir jis buvo kartu gabenant sulaikytas prekes. Jis patvirtino B. M. nurodytas aplinkybes ir pripažino, kad pats prekyba verčiasi dešimt metų ir žinojo, kad prekių įsigijimą patvirtinantys dokumentai yra sąskaitos faktūros, kurias reikia turėti gabenant prekes.

Iš Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertini­mo kontrolės skyriaus tarnybinio pranešimo dėl sulaikytų prekių muitinio įvertinimo matyti, kad prekių sulaikymo protokole Nr. 9KMB100944 nurodytų prekių muitinė vertė yra 5 290,57 Eur, pridėtinės vertės mokestis (PVM) – 1 114 Eur, prekių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 6 404,57 Eur (b. l. 15–16).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Anksčiau aptarti įrodymai tarpusavyje sutampa, jokių prieštaravimų tarp atskirų įrodymų nėra, todėl jų visuma patvirtina, kad B. M. Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno prekes, kurių vertė viršija trisdešimt BBND, neturėdama prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, o sąskaitas faktūras Nr. TILT/001/08/05/2019 ir Nr. ANTE/001/08/05/2019 Kauno teritorinei muitinei ji pateikė tik 2019 m. gegužės 27 d. (b. l. 7, 8, 9–13). Nagrinėjamu atveju B. M. veika kvalifikuotina pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta atsako­mybė už prekių, kurių vertė viršija trisdešimt BBND, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, kai nėra ANK 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių, nes jos veiksmuose nustatyti abu būtini šios veikos požymiai – prekių (krovinio) be dokumentų gabenimo faktas ir prekių (krovinio) vertė – 6 404,57 Eur (128 BBND), kuri viršija trisdešimt BBND.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ANK 214 straipsnyje prekių gabeni­mo be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų samprata reiškia, kad prekės gebamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019). Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnio veikos pavojingumas – prekių gabenimas be dokumentų pasireiškia nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių jas gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi. Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neat­sargumo, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar asmuo dokumentus pamiršo, ar pareigūnui jų nepateikė dėl susijaudinimo, sumišimo, ar jų nepaėmė tyčia, ar dėl kitų priežasčių jų neturėjo su savimi. Taip pat asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau (Lietuvos Aukš­čiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2364/2010; Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-399-634/2017; 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinio nusižen­gimo byloje Nr. AN2-534-319/2017; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-387-491/2016; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-108-300/2018).

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, nei prekių įsigijimo dokumentų pateikimas vėliau, nei B. M. nurodomas suklydimas dėl jos turėtų dokumentų reikšmės nekeičia veikos kvalifikavimo ir nešali­na atsakomybės už šį nusižengimą, nes ji prekes gabeno neturėdama įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Jos turėti dokumentai, kuriuose nurodytas tik prekių kiekis ir kaina, nėra įsigijimą ar gabenimą patvirtinantys dokumentai, nes juose nėra būtinų rekvizitų – prekių pardavėjo ar siuntėjo ir prekių pirkėjo, vežėjo ar gavėjo. Teisėtam prekių gabenimui būtini dokumentai yra jų įsigijimo sąskaita faktūra ar krovinio gabenimo važtaraštis. Nei vieno iš jų B. M. kartu su gabenamomis prekėmis neturėjo, todėl ji padarė ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių neturėjo reikiamų dokumentų. Asmuo užsiimantis prekyba ir gabenantis prekes šiam tikslui privalo žinoti kokie reikalavimai prekių gabenimui numatyti įstatymuose, o įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės už jo pažeidimą (ANK 2 straipsnio 2 dalis).

ANK 214 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prekių (krovinio) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Kauno teritorinės muitinė B. M. gabentų prekių vertę nustatė pagal Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybi­nį pranešimą, kuriame prekės vertintos kaip turinčios Sąjungos prekių muitinį statusą, pažymėta, kad prekių muitinė vertė nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies a punktu, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgy­vendinimo 7 straipsnio nuostatomis, t. y. remiantis sąskaitose faktūrose Nr. TILT/001/08/05/2019 ir Nr. ANTE/001/08/05/2019 nurodytais duomeni­mis; muitas už šias prekes neskaičiuotinas; prekės apmokestinamos PVM, taikant nustatytą standar­ti­nį 21 procento PVM tarifą (b. l. 15–16). Taigi prekių vertei nustatyti taikytas sandorio vertės, nurodytos prekių įsigijimo dokumentuose, metodas. Iš gabentų prekių kiekio ir vertės akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos ne asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti, o pati B. M. patvitino kad ji dirba pagal verslo liudijimą ir prekiauja įvairiomis prekėmis.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, adminis­tracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl neda­rytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.

B. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jos atsako­my­bę sunkinančių aplinkybių nėra. Ji bausta ir turi galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą (b. l. 30).

ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trijų šimtų iki trijų tūkstančių septynių šimtų eurų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administra­cinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustato­mos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekia­mus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingu­mas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nuta­rimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administ­racinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinio teisės pažei­dimo byloje Nr. 2AT-68-507/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio teisės pažei­di­mo byloje Nr. 2AT-7-14-303/2017; 2017 m. birželio 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo by­loje Nr. 2AT-41-511/2017; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo bylo­je Nr. 2AT-51-489/2017; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamai B. M. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jai skirtina mažesnė nei ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju galimas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas skiriant nuobaudą, kadangi net ir minimalios 1 300 Eur baudos paskyrimas už pirmą kartą padarytą ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, jos turtinę padėtį, papildomai taikytiną prekių konfiskavimą, padarytos veikos pavojingumą, nusižen­­gimo aplinkybes, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padarytam nusižengimui. Minima­­li sankcijoje numatyta bauda yra didelė, o už šį nusižengimą taikomas ir gabentų prekių konfiska­vimas, todėl už pirmą kartą padarytą tokio pobūdžio nusižengimą būtų akivaizdžiai per didelė ir neatitiktų teisingumo principo. Todėl teismas daro išvadą, kad 300 Eur dydžio bauda nagrinėjamu atveju bus pakankama nuobauda ir pakankama prevencinė priemonė, o tokios baudos paskyrimas atitiks administracinei nuobaudai keliamus tikslus šiuo konkrečiu atveju, nes prekės buvo įsigytos teisėtai ir nuo apskaitos nėra nuslėptos, todėl veikos pavojingumas nėra tokio lygio kaip tais atvejais, kai prekės gabenamos įsigijus be jokių dokumentų.

ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administra­cinį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju B. M. neteisėtai, be prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, gabentos prekės, nurodytos prekių sulaikymo protokole Nr. 9KMB100944 (b. l. 17–18), yra šio administracinio nusižengimo dalykas. B. M. pati pripažįsta, ir po to, kai administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas, jos pateikti prekių įsigijimo dokumentai patvirtina, kad prekes pirko ir gabeno sau, nes dirba pagal verslo liudijimą. Todėl B. M., kaip šių prekių savininkei, privalomai skirtina ir administracinio poveikio priemonė – neteisėtai gabentų prekių konfiskavimas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 214 straipsnio 4 dalis).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi neskirti administracinio poveikio priemonės – neteisėtai gabentų prekių konfiskavimo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, be to tai būtų neadekvati atsakomybė už tokio pobūdžio nusižengimą. B. M. patvirtino, jog sulaikytas prekes ji gabeno savo smulkaus verslo vystymui, be to, ji suvokė, kad įsigytoms ir gabenamoms prekėms reikalingi įsigijimą patvirtinantys dokumentai, kuirų ji negalėjo gauti dėl pardavėjo buhalterės ligos, tačiau nelaukė, kol prekių pardavėjas išrašys šiuos dokumentus ir nusprendė vykti be jų. Tokiu būdu ji veikė savo rizika ir turi prisiimti neigiamas tokio savo elgesio pasekmes. Kasacinis teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-39-1073/2019). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad atsižvelgdamas į galimas prekių (krovinio) gabenimo Lietuvos Respubli­kos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir privalomą prekių (krovinio) konfiskavimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą valstybės ekonomikai ir konkurencinei verslo aplinkai. Vien tai, jog nustačius pažeidimą vėliau pateikiami prekių įsigijimo dokumentai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pažeidimas nebuvo padarytas, ar kad dėl to jo pavojingumas yra mažesnis. Taip aiškinant nurodomas aplinkybes, būtų sukurtas iš esmės teisei priešingas precedentas, jog prekes galima gabenti be jų įsigijimo dokumentų ir juos pateikti vėliau, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatyto privalomo prekių konfiskavimo, tačiau tokia išlyga įstatyme nenumatyta. Svarbu paminėti ir tai, kad tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariu­sius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administ­ra­cinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariu­siems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-17-594/2019). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimas kartu su administracine nuobauda (bauda), yra proporcingas ANK 214 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017; 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019; Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-372-530/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-17-594/2019; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-536-354/2016). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017). Todėl nepatogumai ir nuostoliai, kuriuos B. M. patirs pritaikius administracinio poveikio priemonę, yra natūrali ir neišvengiama padaryto nusižengimo pasekmė, apie kurią ji buvo informuota iš anksto, įstatyme įtvirtinant privalomai taikytiną tokią nusižengimo pasekmę, ir ji pati sąmoningai prisiėmė tokių pasekmių riziką, kai nusprendė gabenti prekes negavusi įsigijimą patvirtinančių dokumentų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis,

nutaria:

B. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Admi­nistracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda.

Prekes, paimtas 2019 m. birželio 10 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (ROIK: 19102235256), saugomas III tipo atvirajame muitinės sandėlyje (Kalvarijos sav., Liubavo sen., Salaperaugio k., Europos g. 21), konfiskuoti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutari­mo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (19102235256). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjas Ramūnas Šarka