- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- AN2-17-594/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P. (toliau – E. P.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimo E. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. E. P. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 26 d. 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), automobiliu „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, gabeno įvairias namų apyvokos ir elektros prekes: 80 vnt. prieskonių rinkinių, 5 vnt. vandens siurblių SR-4009, 5 vnt. vandens siurblių SR-4010, 5 vnt. vandens siurblių SR-4022, 5 vnt. vandens siurblių SR-4023, 5 vnt. vandens siurblių EX-8009, 5 vnt. vandens siurblių EX-8010, 5 vnt. vandens siurblių SR-4015, 5 vnt. vandens siurblių SR-4016, 12 vnt. trintuvų „Nutribulet“, 100 vnt. LED lempučių 3-15 W, 100 vnt. LED lempučių 3 W, 30 vnt. radijo kolonėlių VX332, 30 vnt. prožektorių ART Nr. 072, 30 vnt. prožektorių ART Nr. ZL2372, 30 vnt. prožektorių ART Nr. 912, 30 vnt. prožektorių ART Nr. 1730, 30 vnt. prožektorių ART Nr. 913, 30 vnt. prožektorių ART Nr. 790, 30 vnt. prožektorių ART Nr. 2489, 20 vnt. klausos aparatų ART Nr. 2583, 30 vnt. prožektorių ART Nr. 446, 60 vnt. prožektorių ART Nr. 5817, 60 vnt. lazerių ART Nr. 342, 40 vnt. LED apšvietimų ART Nr. 6431, 8 vnt. svarstyklių iki 30 kg ART Nr. MX-1000, 6 vnt. prailgintuvų ART Nr. OX470, 24 vnt. momentinių šildytuvų ART Nr. 1050, 48 vnt. lazerių ART Nr. 659, 41 vnt. mikrofonų ART Nr. 2231, 36 vnt. radijo imtuvų ART Nr. 948, 30 vnt. radijo imtuvų ART Nr. 9486, 10 vnt. radijo imtuvų ART Nr. 2353, 30 vnt. prožektorių ART Nr. 2371, 30 vnt. vaizdo kamerų (muliažas) ART Nr. 1269, 30 vnt. vaizdo kamerų (muliažas) ART Nr. 6432, 60 vnt. elektrinių pūkų rinkiklių ART Nr. 1146, 112 vnt. turistinių dujų balionėlių „Tiross“ ART Nr. TS-700, 4 vnt. trintuvų „Tiross“ ART Nr. TS-1378, 20 vnt. trintuvų „Tiross“ ART Nr. TS-1373, 12 vnt. barzdaskučių „Tiross“ ART Nr. TS-1345, 5 vnt. elektrinių riedžių ART Nr. 1370-18, 2 vnt. elektrinių riedžių ART Nr. 2048, 1 garso kolonėlę ART Nr. 2359, 60 vnt. prožektorių ART Nr. 2313, 24 vnt. prožektorių ART Nr. 918, 40 vnt. garso kolonėlių ART Nr. 9312, 96 vnt. žaislų „Bay Blade“ ART Nr. 2983, 18 vnt. prožektorių ART Nr. 1521, 50 vnt. automobilių LED šviestuvų ART Nr. 2431, 50 vnt. automobilių LED šviestuvų ART Nr. 6019, 40 vnt. automobilių LED šviestuvų ART Nr. 6041, 20 vnt. automobilių LED šviestuvų ART Nr. 1986, 50 vnt. automobilių LED šviestuvų ART Nr. 2430, 30 vnt. automobilių LED šviestuvų ART Nr. 6020, 20 vnt. LED šviestuvų ART Nr. 2315, 20 vnt. LED šviestuvų ART Nr. 6053, 15 vnt. LED šviestuvų ART Nr. 408, 20 vnt. LED šviestuvų ART Nr. 6071, 60 vnt. LED šviestuvų ART Nr. GI012, 50 vnt. dujų degiklių ART Nr. 920, 50 vnt. dujų degiklių ART Nr. 2418, 60 vnt. dujų degiklių ART Nr. 2011, 60 vnt. RGB apšvietimo juostų ART Nr. 073, 48 vnt. žaislų robotas ART Nr. 631, 1 radijo imtuvą ART Nr. RX381BT, 1 radijo imtuvą ART Nr. RXBT456S, 2 vnt. radijo imtuvų ART Nr. MD1706U, 4 vnt. radijo imtuvų ART Nr. M-U35, 1 radijo imtuvą ART Nr. RX-333, 1 radijo imtuvą ART Nr. MS-126BT, 1 radijo imtuvą ART Nr. M-U115, 1 radijo imtuvą ART Nr. M-151U, 1 radijo imtuvą ART Nr. NS-1383BT, 1 radijo imtuvą ART Nr. NS-1386BT, 1 radijo imtuvą ART Nr. RX-638BT, 1 prožektorių ART Nr. BL-T931, 2 vnt. ausinių ART Nr. FB-16, 20 vnt. vandens šildytuvų, 2 vnt. LED lempučių 50 W, 4 vnt. trintuvų „Nutribulet“, 1 vnt. ausinių „Sport Wireless“, 1 garso kolonėlę „Charge 3+MINI“. Bendra neteisėtai gabentų prekių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 8 868,04 eurų, t. y. 177,36 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai.
1.1. Už šio administracinio nusižengimo padarymą E. P., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, buvo paskirta 300 (trijų šimtų) eurų bauda. Gabentos prekės, paimtos 2018 m. lapkričio 8 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, konfiskuotos.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu E. P. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimą ir taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – įsigytų ir gabentų prekių konfiskavimo.
2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nors ir vadovavosi ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tačiau šią normą taikė tik nuobaudos taikymo kontekste, nepasisakydamas dėl jos taikymo skiriant administracinio poveikio priemonę -gabentų prekių konfiskavimą. Nurodoma, kad pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas turi visišką diskrecijos teisę gabentų prekių konfiskavimo neskirti, nepaisant to, jog tokios administracinio poveikio priemonės skyrimas pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį yra privalomas. Pasak E. P., prekių, kurias jis gabeno, įsigijimą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti teismo posėdyje. Nusižengimo padarymo metu jų su savimi E. P. neturėjo, nes prekių pardavėjas prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus pateikė vėliau, o apeliantas skubėjo grįžti į darbą, kadangi prekes pirko ne Lietuvos Respublikoje, o (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, nors tai nešalina jo administracinės atsakomybės, tačiau rodo mažesnį veikos pavojingumą. Tuo tarpu jeigu nusižengimas turi visus sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad toks nusižengimas vertintinas kaip mažiau pavojingas įstatymo saugomoms vertybėms. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, neigiamų pasekmių valstybės ekonomikai ir konkurencinei verslo aplinkai E. P. padarytas nusižengimas nesukėlė. Jis neturėjo tiesioginės tyčios elgtis neteisėtai ir nesiekė jokių neigiamų padarinių.
2.2. Pasak apelianto, jis verčiasi prekyba ir šis atvejis yra išimtinis, už tokio pobūdžio nusižengimą jis yra baudžiamas pirmą kartą, kas, E. P. įsitikinimu, rodo teigiamus jo asmenybės bruožus bei atsakingumą. Juo labiau, jog analizuojamu atveju jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatytos nebuvo. Be to, apeliantas padėjo Kauno muitinės pareigūnams išsiaiškinti administracinį nusižengimą, bendradarbiavo, savo kaltės neneigia, jam inkriminuotą nusižengimą iš esmės įvykdė per savo neapdairumą, neturėdamas jokių piktybinių tikslų. E. P. pažymi, kad jis ir toliau siekė vykdyti ekonominę veiklą, rūpintis savo ir šeimos gerove, tačiau šiuo konkrečiu atveju buvo nubaustas griežčiausia nuobauda – prekių konfiskavimu, dėl ko, yra pasmerkiamas dideliems praradimams bei smulkaus verslo sužlugdymui. Juo labiau, kad už konfiskuotinas prekes buvo sumokėta lėšomis, gautomis iš kredito įstaigų (asmuo turi paskolų ir kreditinių įsipareigojimų), savo šeimos pajamų ir santaupų. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-373-380/2017, kurią nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas, priimtą sprendimą, kai iš esmės analogiškomis aplinkybėmis prekių konfiskavimas taikytas nebuvo.
Atsiliepimas
3. Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas R. B. (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į E. P. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
3.1. Institucijos teigimu, E. P., žinodamas, kad įsigytoms ir gabenamoms prekėms reikalingi įsigijimą patvirtinantys dokumentai, tačiau nelaukdamas, kol šiuos dokumentus jam pateiks prekių pardavėjas, bei nuspręsdamas vykti be jų, veikė savo rizika. Todėl ši aplinkybė pakankamo pagrindo spręsti, jog nusižengimas dėl to buvo mažiau pavojingas bei neskirti administracinio poveikio priemonės dėl šios priežasties, nesudaro. Nėra abejonės, jog skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, kad tarp padaryto teisės nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Tačiau, analizuojamu atveju atsižvelgiant į tai, kad administracinio poveikio priemonė skirta siekiant įgyvendinti nuobaudos paskirtį, įvertinus nuobaudos dydį (bauda skirta mažesnė, nei numatyta sankcijoje minimali) neabejotina, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu E. P. paskirta administracinio poveikio priemonė proporcingumo reikalavimą atitinka, o ir apeliaciniame skunde E. P., pasak Institucijos, nenurodo jokių svarbių aplinkybių, kurios leistų suabejoti paskirtos poveikio priemonės adekvatumu – išdėstytos E. P. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės suteikia pagrindą skirti nuobaudą straipsnio sankcijos ribose (žemiau jos), tačiau neskirti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės tais pačiais motyvais, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. E. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimu E. P. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo iš esmės nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti E. P. kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik E. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo individualizavimo klausimas, prašant jos neskirti, apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.
6. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
7. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, kaip teisingai pažymima ir E. P. apeliaciniu skundu, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
8. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, pagal kurias, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį (ankščiau galiojęs ATPK 30¹ straipsnis), gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo/administracinio nusižengimo ir už šį pažeidimą/nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017).
9. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad pagal ANK 214 straipsnio 4 dalį, už E. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 214 straipsnio 3 dalyje, padarymą, privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Tuo tarpu remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, papildomą privalomą administracinę nuobaudą (nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą) atveju teismas privalo skirti nustatęs, kad asmuo padarė nurodytą administracinį nusižengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017), kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog šios administracinio poveikio priemonės neskyrimas, kaip to prašoma E. P. apeliaciniu skundu, galimas tik taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tačiau, sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir jų pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą neskiriant apeliantui gabentų prekių konfiskavimo, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, visumą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Šioje byloje išskirtinių aplinkybių, leidžiančių švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą nuobaudą, neskiriant prekių konfiskavimo, nenustatyta.
10. Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu atmetant E. P. apeliacinį skundą, visų pirma pažymėtina, kad atsižvelgdamas į galimas prekių (krovinio) gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir privalomą prekių (krovinio) konfiskavimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą valstybės ekonomikai ir konkurencinei verslo aplinkai, todėl vien tai, kad E. P. nebuvo baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino visiškai, kiek vėliau pateikė ir reikiamus prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti. Ši aplinkybė neabejotinai buvo įvertinta E. P. taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jų pagrindu skiriant jam švelnesnę, nei numatyta ANK 214 straipsnio 3 dalyje, nuobaudą – baudą, kas iš esmės leidžia teigti, jog teismas apsvarstė ir galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, todėl dar labiau švelninti jo teisinę padėtį ir neskirti privalomo prekių (krovinio) konfiskavimo, iš esmės tais pačiais motyvais, nėra pagrindo. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad pats E. P. patvirtino, jog skundžiamu nutarimu iš jo konfiskuotas prekes (krovinį) jis gabeno savo smulkaus verslo tolesniam vystymui, žinojo, kad užsienyje įsigytoms ir gabenamoms prekėms reikalingi įsigijimą patvirtinantys dokumentai, tačiau nelaukė, kol šiuos dokumentus jam pateiks prekių pardavėjas, vietoje to, nuspręsdamas vykti be jų, tokiu būdu iš esmės veikdamas savo rizika ir prisiimdamas visas galimas tokio savo elgesio pasekmes. Esant šių aplinkybių visumai, itin neatsakingam paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens požiūriui į savo verslą, vien tai, kad komentuojamas prekių konfiskavimas neigiamai paveiks E. P. verslą ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo šeimos finansinę gerovę, nesudaro pakankamo pagrindo šias aplinkybes laikyti išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme ir jų pagrindu neskirti privalomo turto konfiskavimo nagrinėjamoje situacijoje. Nors apeliantas nurodė, kad prekės buvo įsigytos už kreditines lėšas, tačiau ši aplinkybė, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą, esminės reikšmės neturi. Neabejotina, jog šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Šių aplinkybių visumoje nesutiktina ir su apelianto teiginiais dėl mažesnio jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, kadangi vien tai, jog nustačius pažeidimą pateikiami prekių įsigijimo dokumentai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pažeidimas nebuvo padarytas ar, kad dėl to jo pavojingumas yra mažesnis. Taip aiškinant nurodomas aplinkybes, būtų sukurtas iš esmės teisei priešingas precedentas, jog prekes galima gabenti be jų įsigijimo dokumentų ir juos pateikti vėliau, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatyto privalomo prekių konfiskavimo, tačiau tokia išlyga įstatyme nenumatyta.
11. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, (vertinamu atveju susijusius su E. P. šeimos finansine gerove bei finansiniu stabilumu), tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir E. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad E. P., būdamas socialiai atsakingas už savo artimuosius, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.
12. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad E. P. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl neskirti apeliantui administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu E. P. galima būtų neskirti komentuojamos administracinio poveikio priemonės, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Visos apelianto išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, kuriuo, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas E. P. atžvilgiu, jam buvo paskirta švelnesnė nei ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, paskiriant ją net 700 (septyniais šimtais) eurų mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali, tokiu būdu neabejotinai įvertinant ir privalomo turto konfiskavimo galimas pasekmes E. P. gyvenime.
13. Atmetant E. P. apeliacinį skundą svarbu paminėti ir tai, kad tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir E. P. apeliaciniame skunde pateiktas pavyzdys iš Klaipėdos apygardos teismo praktikos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjime. Nors administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-373-380/2017, asmenį pripažintus kaltu pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, iš tiesų nebuvo taikytas turto – prekių (krovinio) konfiskavimas, tačiau remtis vien tik paminėtoje byloje priimtu sprendimu, teismų praktikoje esant pavyzdžių, kai analogiškomis aplinkybėmis turto konfiskavimas vis tik buvo taikytas, sprendžiant, jog šios poveikio priemonės skyrimas kartu su administracine nuobauda (bauda), yra proporcingas komentuojamą administracinį nusižengimą padariusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-5-303/2017, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-372-530/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-536-354/2016 ir kt.), nėra pakankamo pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.