Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimo, kuriuo G. P. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163¹¹ str. 3 d. numatytą pažeidimą ir jam paskirta 1 013 Eur dydžio bauda su prekių – 119 vienetų naudotų lengvojo automobilio pneumatinių padangų ir 20 vienetų naudotų automobilių akumuliatorių konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 21 d. 14.05 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje – (duomenys neskelbtini) r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) 1-me km – automobilio „Volkswagen LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kabinoje gabeno 119 vienetų naudotų lengvojo automobilio pneumatinių padangų ir 20 vienetų naudotų automobilių akumuliatorių, kurių bendra vertė (1 489,73 Eur) viršija trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, be jų gabenimą ar įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Tokiais veiksmais G. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163¹¹ str. 3 d.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163¹¹ str. 3 d., bylą jo atžvilgiu nutraukti nesant pažeidėjo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.Jei teismas neras galimybės tenkinti pirmojo prašymo, inkriminuojamą veiką iš 163¹¹ str. 3 d. perkvalifikuoti į 163¹¹ str. 1 d.Vadovaujantis ATPK 31 str. 1 d. 1 p. nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę.Taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirti švelnesnę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Skunde apeliantas nurodo, kad lengvojo automobilio padangas ir automobilinius akumuliatorius gabeno iš (duomenys neskelbtini), padangos ir akumuliatoriai jam autoservise buvo atiduoti, padovanoti, sumokant simbolinę 13,70 Eur sumą už dokumentų pildymą. Apelianto teigimu, autoserviso, kuriame prekės buvo įgytos, savininkė sąskaitą faktūrą buvo persiuntusi elektroniniu paštu, tačiau būnant pasienio zonoje nesuveikė tarptinklinis ryšys, tinkamu laiku dokumentas neatsidarė. Apeliantas pažymi, kad nuo momento, kai buvo sustabdytas muitinės pareigūnų, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, suvokė, kad laiku nepasirūpino prekių įsigijimą patvirtinančiais dokumentais. Apelianto teigimu, padangos ir automobilių akumuliatoriai buvo įgyti ne komerciniais tikslais, o asmeniniam naudojimui ūkyje: dėjimui ant siloso kaupo, elektrinių aptvarų įrengimui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo pateikti prekių įgijimą (jų vertę) patvirtinantys dokumentai, todėl muitinės pareigūnai šią vertę nustatinėjo pasitelkdami duomenų bazės duomenis, realiai net neatsižvelgiant į kiekvieno konkretaus daikto (padangos) nusidėvėjimo laipsnį, į tai, kad vežamos padangos pagal paskirtį jau negali būti naudojamos, nes neatitinka būtinų saugumo reikalavimų. Apelianto teigimu, 2016 m. spalio 20 d. pateiktos sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) prekių vertė yra ženkliai mažesnė, vos 13, 70 Eur, atitinkamai jo padarytas pažeidimas administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nepagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d., kadangi pagal byloje esančias aplinkybes veika formaliai galėtų atitikti ATPK 163¹¹ str. 1 d. Tačiau pagal 2016 m. spalio 20 d. sąskaitoje faktūroje nurodytą daiktų vertę – 13,70 eurų, jo atžvilgiu negali būti taikoma net administracinė atsakomybė, nes gabentų prekių vertė neviršija 5 MGL.

Apeliantas skunde teigia, kad jo veiksmais kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai padaryta nebuvo, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, sunkiai dirba individualiai, žemės ūkio srityje, todėl paskirta tokio dydžio (1013 Eur) bauda pakenktų jo finansiniams ištekliams. Esant šioms sąlygoms, apelianto manymu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo asmenybę, kaltės laipsnį, galima daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus visiškai pasiekti paskiriant švelnesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą.

Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad visiškai nėra aišku, kodėl muitinės pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, motyvavo, kad „Iš gabento kiekio matyti, kad prekės skirtos ne asmeninėms kasdieninėms reikmėms tenkinti”. Apelianto nuomone, byloje nesurinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių jo specialų subjektiškumą, ir nepaneigta, kad, gabendamas minėtą krovinį, jis veikė kaip privatus fizinis asmuo, nesiekiantis pelno.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) teritorinė muitinė prašo palikti 2016 m. lapkričio 7 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad gabentos prekės neatitinka ATPK 163² str. numatytų požymių: jos nėra pačio asmens pagamintos, be to, iš jų kiekio (119 vnt. naudotų lengvojo automobilio pneumatinių padangų ir 20 vnt. naudotų automobilių akumuliatorių) ir daiktų rūšies negalima daryti išvados, jog šios prekės skirtos išimtinai asmeninėms reikmėms. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apelianto neteisėtai gabento krovinio neteisėtas panaudojimas ne pagal paskirtį gali sukelti sunkių padarinių aplinkai ir žmonių sveikatai. Atsiliepime pažymima, kad skirdamas nuobaudą teismas įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, įstatymo saugomas vertybes, į pažeidėjo asmenybę, ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, ir apeliantui paskyrė minimalią 1013 Eur baudą su gabento krovinio konfiskavimu.

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 163¹¹ str. 3 d. įtvirtinta, kad prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 str. numatytų požymių, – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trylikos iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su prekių (krovinio) konfiskavimu.

Pastaboje prie šio straipsnio nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį netraukiami asmenys, gabenantys ATPK 163² str. nurodytas prekes, taip pat fiziniai asmenys, gabenantys savo pačių Lietuvoje pagamintas prekes, bei fiziniai asmenys (vartotojai), gabenantys prekes, iš kurių kiekio (svorio, dydžio) akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti. Iš pastabos prie minėto straipsnio darytina išvada, kad G. P., nustačius, kad jo gabentos prekės nebuvo skirtos asmeninėms kasdieninėms reikmėms, laikytinas tinkamu šio pažeidimo subjektu.

Apeliaciniame skunde G. P. nurodo, kad naudotos padangos ir naudoti akumuliatoriai buvo įsigyti asmeniniam naudojimui ūkyje: dėjimui ant siloso kaupo, elektrinių aptvarų įrengimui. Kartu su skundu pateikti duomenys patvirtina, kad G. P. turi ūkį, augina galvijus (32–51 b. l.). Tačiau įvertinus vežtų padangų bei akumuliatorių kiekį kartu su dokumentuose nurodytu galvijų kiekiu (36–37, 45–47, 50–51 b. l.), negalima daryti išvados, kad G. P. gabentos prekės buvo skirtos ūkio kasdienei veiklai. Be to, apeliantas aplinkybių, jog naudotas padangas ir akumuliatorius naudos ūkyje, pirminiame paaiškinime nenurodė (5–6 b. l.), tokią versiją pateikė tik apeliaciniame skunde. Esant tokioms aplinkybėms G. P. pateikti argumentai laikytini tik jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Dėl apeliacinio skundo argumento, jog sąskaita faktūra buvo persiųsta elektroniniu paštu, tačiau būnant pasienio zonoje nesuveikė tarptinklinis ryšys, pastebėtina, kad pagal teismų praktiką ATPK 163¹¹ str. pavojinga veika pripažįsta prekių gabenimą be dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 3 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N17-148/2007).

Dėl gabentų prekių vertės nustatymo pažymėtina, kad ATPK 163¹¹ str. pastaboje inter alia nurodyta, kad „prekių (krovinio) vertė nustatoma Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka“. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintos Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja prekių muitinės vertės nustatymą. Aktualioje Taisyklių 25 ir 25.1 punktų redakcijoje nurodoma, kad importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama muitinio įforminimo metu vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 arba 31 straipsnių nuostatomis, jeigu atlikus pateiktų prekių ir dokumentų muitinį tikrinimą nustatoma, kad sandorio vertės metodas negali būti taikomas (pavyzdžiui, nėra pirkimo – pardavimo). Nagrinėjamu atveju pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo pateikti sandorio vertę patvirtinantys dokumentai, todėl Muitinės pareigūnai šią vertę turėjo nustatyti patys. Tokiu atveju, vadovaujantis Europos Bendrijų muitinės kodekso 30 ir 31 straipsniais, prekių vertė nustatoma pagal tapačių ar panašių prekių kainas, gamybos vertę ir t. t. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-209/2009, N-62-1638-10). Muitinės pareigūnų nustatyta gabentų prekių vertė – 1489,73 Eur (2 b. l.). Nors pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prekių įsigijimo dokumentas (30–31 b. l.), kuriame nurodyta kitokia prekių vertė, tačiau pateikta sandorio vertė – 13,70 Eur – laikytina prieštaraujančia protingumo kriterijams – ji yra net 108 kartus mažesnė už muitinės pareigūnų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą naudotų padangų ir naudotų akumuliatorių vertę (1489,73 Eur), kuri buvo apskaičiuota pagal teisės aktų reikalavimus (2–4, 7 b. l.). Be to, pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodytas naudotų padangų kiekis neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto kiekio (2–3, 31 b. l.). Dėl šių aplinkybių sąskaitoje faktūroje nurodyta sandorio verte nesiremiama. Taigi, veika teisingai kvalifikuota pagal 163¹¹ str. 3 d.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių visumos šioje byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog G. P. padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, pažeidėjas 2016 metais administracine tvarka baudžiamas jau trečią kartą (13 b. l.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (G. P. viso proceso metu nepripažino esminių pažeidimo aplinkybių, teigdamas, kad naudotas padangas ir akumuliatorius gabeno savo reikmėms, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe), o tai, kad pažeidėjui skirta nuobauda yra nemaža finansine prasme, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir siekiamiems tikslams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. P. apeliacinį skundą atmesti ir Mažeikių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.