Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. K. (S. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarimo, kuriuo S. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalį 1000 Eur bauda, konfiskuojant prekę – 39,7 kg gintaro.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarimu S. K. nubaustas pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį 1000 Eur bauda, konfiskuojant prekę – 39,7 kg gintaro, už tai, kad jis 2017-03-03 19.30 val. Nemuno g. 8, Klaipėdoje, automobilio „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekyje, po prietaisų skydeliu įrengtoje ertmėje, gabeno 39,7 kg įvairios rūšies ir dydžio gintaro, tai yra: neapdoroto gintaro gabaliukus, dydis iki 3 cm, iš viso 8 kg; neapdoroto gintaro gabaliukus, dydis iki 1 cm, iš viso 1,7 kg; apdoroto gintaro gabaliukus, dydis iki 1 cm, iš viso 2,6 kg; apdoroto gintaro gabaliukus, rutuliuko formos, dydis iki 0,5 cm, iš viso 25,25 kg; apdoroto gintaro gabaliukus, dydis iki 1,5 cm, iš viso 0,97 kg; apdoroto gintaro gabaliukus, dydis iki 0,7 cm, iš viso 1,18 kg, ir neturėjo jo įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Bendra gabento gintaro vertė – 4048,41 Eur. Apeliaciniame skunde S. K. pateikia alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarimą pakeisti ir, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam mažesnę baudą, negu ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali, ir neskirti administracinio poveikio priemonės – gabentų prekių konfiskavimo. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme faktines bylos aplinkybes pripažino visiškai, tačiau kaltės nepripažino, kadangi yra įsitikinęs, jog Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai 2017-06-05 surašė administracinio nusižengimo protokolą iš esmės dėl to paties teisiškai reikšmingo fakto, dėl kurio byla jam jau buvo nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarimu. Minėtoje byloje jis buvo traukiamas atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį (dėl to paties gintaro kontrabandos). Nutarimas įsiteisėjo ir įgijo galutinio sprendimo (res judicata) galią. Pažymi, jog vienas iš ANK 208 straipsnio sudėties požymių yra „neteisėtas prekių ir kitų daiktų gabenimas“. Jis gintarą 2017-03-03 teisėtai įsigijo iš UAB „A“ pagal PVM sąskaitą faktūrą AM Nr. 1716. Tai reiškia, kad gintarą jis įsigijo ir gabeno teisėtai. Muitinės pareigūnai, 2017-03-27 traukdami jį atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį, žinojo, kad sulaikymo metu jis su savimi neturėjo gintaro įsigijimo dokumentų, tačiau pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį dėl prekių (krovinio) gabenimo be dokumentų jo administracinėn atsakomybėn netraukė. Už tai, kad jis dėl savo neatidumo pamiršo su savimi pasiimti gintaro įsigijimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, administracinio nusižengimo protokolą jam surašyti buvo nuspręsta tik po to, kai įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinė teisena pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį. Nors ANK 208 straipsnio ir 214 straipsnio sudėtys nėra tapačios, tačiau abu šie nusižengimai yra priskiriami administraciniams nusižengimams, susijusiems su prekyba, finansų sistema ir statistika. ANK 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek nacionalinėje teismų praktikoje draudimas bausti (skirti nuobaudą) antrą kartą už tą pačią veiką (non bis in idem) aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti procesą dėl identiškų arba iš esmės tu pačių teisiškai reikšmingų faktų. Apelianto nuomone, jam 2017-06-05 administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir jis teismo buvo nubaustas iš esmės dėl to paties teisiškai reikšmingo fakto – neteisėto prekių (krovinio) gabenimo, dėl kurio administracinė teisena teismo sprendimu buvo nutraukta. Be to, apeliantas mano, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, individualizuodamas jam nuobaudą, nesant sunkinančių aplinkybių, už padarytą nusižengimą paskyrė nuobaudą, kuri aiškiai neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui ir nuobaudos paskirčiai, kai šiuo konkrečiu atveju jo padaryta veika jokių neigiamų pasekmių valstybės interesams, jos finansų sistemai nekėlė ir nesukėlė. Neneigia, kad formaliai buvo pažeisti ANK 214 straipsnio reikalavimai, t. y. gabendamas prekes (gintarą) su savimi neturėjo jų įsigijimą, gabenimą patvirtinančių dokumentų. Tačiau teismas, individualizuodamas skiriamą nuobaudą, turi išsamiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia ar sukėlė administracinis nusižengimas. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Jis gabento krovinio (gintaro) įsigijimo, gabenimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus muitinės pareigūnams pateikė vėliau, tačiau dėl to valstybės interesai, jos finansų sistema niekaip ir nė kiek nenukentėjo. Muitinės pareigūnai, kaip ir bylą nagrinėję teismai, pateiktų dokumentų tikrumu nė kiek nesuabejojo. Be to, už įsigytą gintarą yra sumokėtas ir pridėtinės vertės mokestis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, jis už nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema, ką konstatavo ir skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, niekada nebuvo baustas. Todėl mano, kad paskirtos ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios 1000 Eur baudos, konfiskuojant prekes (gintarą), negalima laikyti teisinga ir proporcinga (adekvačia) nuobauda padarytam pažeidimui. Tokia nuobauda būtų suprantama, logiška ir visiškai pateisinama (adekvati) tuo atveju, jeigu jis būtų visiškai neturėjęs ir administracinį tyrimą atliekantiems pareigūnams (teismui) nepateikęs prekės (gintaro) įsigijimo bei gabenimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymi, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali ir bus visiškai pasiekti netaikant jam administracinio poveikio priemonės – gabentų prekių (gintaro) konfiskavimo ir gerokai sumažinus paskirtosios baudos dydį. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinė muitinė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl dvigubo baudimo (non bis in idem) draudimo principo taikymo

Apeliaciniame skunde S. K. teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas dvigubo baudimo (non bis in idem) draudimo principas, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarimu jam administracinio nusižengimo byla dėl to paties teisiškai reikšmingo fakto, tai yra dėl neteisėto prekių (gintaro) įgijimo ir gabenimo, buvo nutraukta. Tačiau toks apelianto teiginys nepagrįstas. Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalyje, ANK 591 straipsnio 8 punkte, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje). ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią veiką, turi būti vertinamos konkrečios veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Byloje nustatyta, kad S. K. 2017-03-03 administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį (kontrabanda) už tai, kad jis 2017-03-03 17.56 val. transporto priemone „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Rusijos Federacijos atvyko per Nidos kelio postą į Lietuvos Respubliką. Minėtą transporto priemonę patikrinus rentgeno kontrolės sistema Malkų įlankos jūrų uosto poste, esančiame Perkėlos g. 1C, Klaipėdoje, nustatyta, kad lengvojo automobilio priekyje, po prietaisų skydeliu įrengtoje slėptuvėje, gabenama 39,7 kg bruto įvairios rūšies ir dydžio gintaro. Protokole nurodyta, jog S. K., nedeklaruodamas ir slėpdamas gintarą nuo muitinės kontrolės, pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutarimu S. K. administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Teismas konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės (S. K. parodymai, kad gintaro žaliavą pirko Klaipėdoje, o ne Rusijos Federacijoje, UAB „A“ direktoriaus A. C. parodymai, patvirtinantys šią S. K. versiją, šią aplinkybę patvirtinanti 2017-03-03 PVM sąskaita faktūra Nr.1716 bei pajamų orderio kvitas, liudytojo M. V. parodymai, aplinkybė, kad S. K. muitinės pareigūnų buvo sulaikytas ne jam kertant Lietuvos Respublikos sieną ar keli kilometrai už jos, o Klaipėdos mieste, Smiltynėje, praėjus nemažam laiko tarpui ir esant gana dideliam atstumui nuo valstybės sienos) neleidžia konstatuoti, kad pas S. K. muitinės pareigūnų surasta gintaro žaliava buvo gabenama per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jos muitiniam tikrinimui. Nutarimas įsiteisėjo 2017-05-31.2017-06-05 S. K. buvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį (prekių (krovinio) gabenimas be dokumentų) ir jis skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2017-03-03 19.30 val. Nemuno g. 8, Klaipėdoje, lengvojo automobilio „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekyje, po prietaisų skydeliu įrengtoje ertmėje, gabeno 39,7 kg įvairios rūšies bei dydžio gintaro ir neturėjo jo įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už prekių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant muitinės kontrolės, o ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už prekių (krovinio) gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Minėtų ANK straipsnių dispozicijose įtvirtintos dvi skirtingos veikos. 2017 m. gegužės 3 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena neįrodžius, kad S. K. krovinį (gintarą) gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Minėtoje byloje S. K. nebuvo kaltinamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 214 straipsnio 3 dalyje, padarymu, šio nusižengimo sudėties požymių teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutarime nevertino ir dėl jų nepasisakė. 2017-06-05 S. K. Klaipėdos teritorinės muitinės specialistas surašė protokolą už kito nusižengimo, numatyto ANK 214 straipsnio 3 dalyje, padarymą, t. y. dėl prekių gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Iš to, kas išvardyta, akivaizdu, jog S. K. nėra du kartus traukiamas atsakomybėn už tą pačią veiką. Abu minėti teisės pažeidimai yra savarankiški ir sudaro atskiras administracinio nusižengimo sudėtis. Šioje byloje tiriamas administracinis nusižengimas nėra tapatus nusižengimui, dėl kurio priimtas 2017 m. gegužės 3 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui administracinė atsakomybė šioje byloje taikyta ne dėl to paties nusižengimo padarymo, dėl kurio byla buvo nutraukta. S. K. šioje byloje administracine tvarka baudžiamas dėl teisiniu vertinimu skirtingo jo poelgio. Aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad buvo pažeistas non bis in idem principas.

Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo

Skundžiamu nutarimu S. K. pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį skirta minimali 1000 Eur bauda, konfiskuojant prekę - 39,7 kg gintaro. Apeliaciniu skundu S. K. prašo taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą, negu ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, ir neskirti administracinio poveikio priemonės – gabentų prekių konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuobaudos individualizavimui svarbias aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti S. K. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nors ir minimali, tačiau 1000 Eur bauda bei prekės (gintaro) konfiskavimas šiuo atveju nėra proporcinga nuobauda nei nusižengimo pobūdžiui, nei tą pažeidimą padariusio asmens pavojingumui. Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Iš byloje surinktų duomenų (2017-03-03 PVM sąskaitos faktūros bei Kasos pajamų orderio, b. l. 26, 27) akivaizdu, kad prekių (gintaro), kurias gabeno S. K., įsigijimą patvirtinantys dokumentai realiai buvo, tačiau S. K. nusižengimo padarymo metu jų su savimi neturėjo pasiėmęs. Be abejonės, tai nešalina apelianto administracinės atsakomybės, tačiau rodo mažesnį veikos pavojingumą, tuo labiau, kad S. K. pirmą kartą baudžiamas už tokio pobūdžio pažeidimą. S. K. dirba, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog sankcijoje numatyta net ir minimali nuobauda – 1000 Eur bauda, konfiskuojant prekę – gintarą, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga sankcija padarytam formaliam pažeidimui, todėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos taikytinos tiek skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, tiek administracinio poveikio priemonės – konfiskavimo atžvilgiu. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonės, kurios skiriamos administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik nubausti, o siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 500 Eur bauda S. K. bus pakankama nuobauda, kad būtų pasiekti minėti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarimą pakeisti:

S. K. (S. K.) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtą 1000 Eur baudą, konfiskuojant prekę – 39,7 kg gintaro, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, sumažinti iki 500 Eur baudos be prekės - 39,7 kg gintaro konfiskavimo.

Paimtas prekes - 39,7 kg gintaro grąžinti teisėtam savininkui – S. K..

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.