Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Piesliako ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. B. prašymą atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimu R. M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 28 Eur bauda, 130 straipsnio 1 dalį 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. 20 val. Šiauliuose, ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiuodamas atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo iš galo, kliudė už jo stovėjusį kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino; tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 219.1 punktų reikalavimus.

2. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimas pakeistas papildant nustatomąją dalį, kad R. M. B. pažeidė KET 222 punkto reikalavimus. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. kovo 23 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. B. prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.

4. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. B. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti arba Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir bylą grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš naujo tirti arba pakeisti Šiaulių apylinkės teismo nutarimo dalį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskiriant švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams be baudos.?

4.1. Pareiškėjas teigia, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juose nurodytus veiksmus pažeidžiant KET. Pareiškėjui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo suformuluotas kaltinimas pažeidus KET 9 ir 219.1 punktų reikalavimus, taigi kaltinimo ribos apima bendrojo pobūdžio pareigos, imtis visų būtinų atsargumo priemonių bei pareigos įvykus eismo įvykiui nedelsiant sustoti, nesukeliant papildomo pavojaus eismui ir pažymėti eismo įvykio vietą, nevykdymą. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai išplėtė kaltinimo ribas, nuspręsdami, jog iš esmės pareiškėjas savo veiksmais pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, nors institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, tokio kaltinimo nesuformulavo. KET 222 punkto nenurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole yra esminis protokolo trūkumas (ATPK 7 straipsnis, 260 straipsnis), nes pasunkina galimybę suprasti kaltinimo esmę ir pasirinkti gynybos būdą, kuris gali būti pašalintas tik grąžinus administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti. Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėjo administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašyti įgaliotai institucijai, siekiant pašalinti protokolo trūkumus. Teismai pažeidė ATPK 284 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes papildomai nurodyti KET 222 punkto apeliacinės instancijos teismas negalėjo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminių trūkumų, nes nebuvo tinkamai kvalifikuotas teisės pažeidimas.

24.2. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas ATPK 257 straipsnio reikalavimų, formaliai įvertinęs visus įrodymus, neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir konstatavo, kad jo veiksmuose buvo tyčia padaryti ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas privalėjo įvertinti skirtingus tiesiogiai mačiusio įvykį liudytojo M. T., nukentėjusios M. R., nurodžiusių, kad jis nebuvo išlipęs iš automobilio, liudytojų N. J. ir M. P., kurios tiesiogiai eismo įvykio nematė, bet savo ranka surašė pareiškėjo paaiškinimus, o pareiškėjas iš susijaudinimo pasirašė, nesupratęs, kad juose nurodytos kitokios faktinės aplinkybės nei buvo iš tikrųjų, t. y. kad pareiškėjas nebuvo išlipęs iš automobilio, parodymus, nukentėjusiosios automobilio apgadinimą, kuris nežymus, matosi tik vienas įbrėžimas, techninės apžiūros aktus, kurie neišsamūs, nes nenustatyta, ar atitinka abiejų automobilių apgadinimų aukštis ir pobūdis. Pareiškėjas teigia nesupratęs, kad padarė eismo įvykį, neturėjo tikslo pasišalinti, nes buvo blaivus. Be to, jeigu būtų suvokęs, kad padarė eismo įvykį, tikrai nebūtų pasišalinęs, nes eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, daugiabučio namo kieme, kur aplinkui būna nemažai žmonių ir kažkas tikrai būtų pastebėjęs ir iškvietęs policiją. Nenustačius labai svarbių bylai aplinkybių negalima spręsti, ar asmuo yra kaltas administracinio teisės pažeidimo padarymu. Apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės, kuri gali pasireikšti tik tyčia, nes jis nepajuto minimalaus kontakto važiuodamas atbuline eiga lyjant smarkiam lietui, todėl nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad padarė eismo įvykį, dėl kurio yra kaltas.

4.3. Pirmosios instancijos teismas pagrindų pareiškėjui skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą arba administracinės nuobaudos iš viso neskirti, nenustatė. Pareiškėjas pažymi, kad jam jau yra 80 metų, teismo posėdžio metu jo neatstovavo advokatas, todėl jis nesuprato, kad gali pateikti įrodymų apie savo sveikatos būklę ir gaunamas pajamas, taip pat argumentus taikyti jam ATPK 30¹ straipsnį. Pareiškėjas nurodo, kad pridedama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. pažyma Nr. KA-PZ1-10754 patvirtina, kad jo senatvės pensija 268,62 Eur. Taigi paskirta bauda daugiau nei tris kartus viršija jo gaunamas mėnesio pajamas. Šeimos gydytojo 2016 m. lapkričio 18 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjui nustatyti dešinio inksto, prostatos vėžys, trauminė galvos smegenų liga, pirminė arterinė hipertenzija, širdies nepakankamumas, plaučių arterijos embolija, lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, podagra, podagrinis artritas, trumparegystė. Pareiškėjo manymu, jo sveikatos būklė ir mažos pajamos, taip pat ir tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, eismo įvykio metu padaryta žala buvo labai nežymi ir jau atlyginta, tai patvirtina pridedami įrodymai, turėtų būti pagrindas taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-2014). Teismas galėjo neskirti baudos ir skirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą šešiems mėnesiams, nes dėl sveikatos būklės pareiškėjui sunku judėti, o turi nuolat lankytis pas gydytojus. Be to, dabar galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalis už tokį pat pažeidimą dabar numato švelnesnę nuobaudą.

5. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. B. prašymą atmesti.

5.1. Pareigūnas nurodo, kad šioje byloje nėra pagrindo teigti, jog teismai pažeidė pareiškėjo prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nurodytas teisės normas bei pareiškėjo teises, ir tenkinti prašymo jame nurodytais argumentais.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. B. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl teisenos, kuri taikoma nagrinėjant atnaujintą bylą

7. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad kai administracinių teisės pažeidimų protokolai (o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai) surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą tik tuo atveju, kai pažeidimai buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu. Kitais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Tai reiškia, kad ši atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėtina taikant iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo nagrinėjimo ribų ir teisės į gynybą pažeidimo

8. ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

9. Sisteminis šios ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos aiškinimas pagal teismų praktiką reiškia, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiama veikos kvalifikacija, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) pažeidimas; 6) pirmosios instancijos teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą. Vadinasi, ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-84/2016).

10. Iš nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad R. M. B. vairuodamas automobilį atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo iš galo, kliudė už jo stovėjusį kitą automobilį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 9, 219.1 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nutarimu R. M. B. pripažino kaltu padarius pažeidimus numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, nes R. M. B. savo veiksmais pažeidė KET 9, 219.1 punktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nors administracinių teisės pažeidimų protokole nurodyta, jog R. M. B. pažeidė 9, 219.1 punktuose numatytus reikalavimus, tačiau tiek iš bylos aplinkybių, tiek ir iš paties R. M. B. paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas faktiškai pažeidė KET 222 punkto reikalavimus ir šį kaltinimą suprato, nuo jo gynėsi, todėl tai nelaikytina esminiu protokolo trūkumu, kuris galėjo teismui sukliudyti priimti teisingą sprendimą. Kartu šis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs šį trūkumą turėjo jį ištaisyti priimdamas galutinį spendimą, bet to nepadarė, nutarime nenurodė kokį KET punktą faktiškai pažeidė R. M. B., tačiau tai savaime nereiškia, jog nutarimas iš esmės nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal bylos aplinkybės buvo tiriamas KET 222 punkto pažeidimas, pareiškėjas faktiškai gynėsi nuo kaltinimo dėl šio KET punkto pažeidimo, todėl šį trūkumą ištaisė.

11. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjas nuo pat administracinio teisės pažeidimo proceso pradžios suprato, kuo yra kaltinamas ir už ką buvo nubaustas, taip pat bylos nagrinėjimo metu ne tik turėjo teisę į gynybą, bet ir aktyviai šia teise naudojosi. Nenustačius, kad pareiškėjo teisė į gynybą buvo pažeista dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo trūkumų, daryti išvadą, kad šioje byloje buvo iš esmės pažeisti ATPK 259 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio, 284 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nėra teisinio pagrindo (atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-50-788/2016.

Dėl atnaujintos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų, ATPK 257 straipsnio reikalavimų ir ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo

12. Pagal ATPK 302²¹ straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami.

13. Nors R. M. B. savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio nepripažino, byloje esančių įrodymų visuma, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, R. M. B., nukentėjusiosios M. R. paaiškinimai, patrulių J. G., N. J., M. P. tarnybiniai pranešimai, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, nuotraukos, nukentėjusios M. R., liudytojų M. T., N. J., M. P., J. G. parodymai pirmosios instancijos teisme, kita bylos medžiaga, teismams sudarė pagrindą daryti išvadą, kad R. M. B., vairuodamas automobilį stovėjimo aikštelėje, nepasirinko (nepaliko) saugaus atstumo iš šono, kliudė aikštelėje stovėjusio automobilio kairės pusės galinį bamperį, jį apgadino, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos.

14. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai tinkamai išnagrinėjo atsakomybės klausimui išspręsti ir teismo sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas įstatymu pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Vien tai, kad apylinkės ir apygardos teismai ištyrę ir įvertinę byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus padarė išvadas apie faktines aplinkybes, kurios netenkina pareiškėjo, negali būti laikoma ATPK 257 straipsnio pažeidimu.

Dėl pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos

15. Pareiškėjas teigia, kad jo amžius, sveikatos būklė ir mažos pajamos, taip pat ir tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, eismo įvykio metu padaryta žala buvo labai nežymi ir jau atlyginta, turėtų būti pagrindas taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas

16. Nagrinėjamo pažeidimo padarymo ir bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos nagrinėjimo metu metu galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

17. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimu R. M. B. nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, ši nuobauda apėmimo būdu subendrinta su 28 Eur bauda, paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

18. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi ši Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimo dalis palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad R. M. B. paskirta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį taip pat ir subendrinta nuobaudos yra teisingos, byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidimus padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, teismo vertinimu nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį.

19. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįsta. Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas

20. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgiant į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus (nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-303/2017).

22. Pagal teismų nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad R. M. B. sukelto eismo įvykio metu padaryta labai nežymi žala, be to ji atlyginta. Nustatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidimus padarė asmuo, sulaukęs 65 metų. Jokių sunkinančių ar kitokių pareiškėją neigiamai apibūdinančių aplinkybių nenustatyta. R. M. B. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau yra garbaus amžiaus (sukakę 81 metai), pagal pateiktus medicininius duomenis serga keliomis sunkiomis ligomis, nuolat gydosi. Įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis bei jo dėl sveikatos būklės nuolat patiriamus ne tik fizinio, bet ir materialinio pobūdžio pasunkinimus, kartu įvertinus ir labai mažas jo gaunamas pajamas, yra pagrindo konstatuoti išskirtinį atvejį, kai sankcijoje numatytos baudos pareiškėjui taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, nes paskirta nuobauda – 868 Eur bauda pagal bylos duomenis pernelyg pasunkintų pareiškėjo padėtį ir neatitiktų ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais pagal ATPK 130 straipsnį 1 dalį jam paskirta nuobauda mažintina, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paskiriant mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali.

23. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankciją teisės vairuoti transporto priemones atėmimas privalomai skiriamas kartu su bauda. Išskirtiniai atvejai, kai šios sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, pagal teismų praktiką paprastai konstatuojami tada, kai be kitų aplinkybių, apibūdinančių padarytą pažeidimą ir pažeidėjo asmenybę, pažeidėjas pripažįsta kaltę, bendradarbiauja su policijos pareigūnais išaiškinant eismo įvykio aplinkybes, o bylos duomenys pagrindžia pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones ypatingą reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-34/2015 ir kt). Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Pagal bylos aplinkybių visumą nėra pagrindo konstatuoti, kad minimalios ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trukmės teisės vairuoti transporto priemonę pareiškėjui atėmimas prieštarautų administracinės atsakomybės principams, teisingumo ir protingumo kriterijams. Šioje dalyje keisti skundžiamus pirmosios instancijos teismo nutarimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimo ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties dalis, kuriomis Rimui M. B. paskirta nuobauda už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą bei subendrinta administracinė nuobauda.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, Rimui M. B. paskirtą baudą sumažinti iki 100 Eur, paliekant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį subendrinti ir Rimui M. B. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 100 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Kitas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimo ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.