Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1140-826/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-11
Bylos Nr.: e2A-1140-826/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12952-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Dobrovolskis
Ieškovas: J. L.
Atsakovas: A. Š.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2.6.10.5.2.19Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1140-826/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12952-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.19; 3.3.1.19.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1344-451/2025 pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei A. Š. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės priteisti 752,14 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog jis ir atsakovė būdami nesusituokę 2018 m. rugpjūčio 14 d. susilaukė dukters G. L. ir sūnaus Ą. L.. Šalims nutraukus artimus santykius ir pradėjus gyventi skyriumi, klausimus, susijusius su jų nepilnamečiais vaikais, išsprendė Kauno apylinkės teismas, kuris 2020 m. rugsėjo 29 d. civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtino šalių taikos sutartį. Taikos sutarties 8 punkte šalys susitarė, jog „<...> kiekviena iš šalių turi teisę pasiimti dukrą G. L. ir sūnų Ą. L. į turistinę ar poilsinę kelionę į užsienio valstybę ilgesniam nei trys savaitės, tačiau ne ilgesniam kaip mėnesio laikotarpiui 2 (du) kartus per metus, ne trumpesniu nei 5 (penkių) mėnesių intervalu. Apie ketinimą su vaikais vykti į kelionę šalis privalo pranešti kitai šaliai ne vėliau, kaip prieš 4 (keturias) savaites iki planuojamos kelionės pradžios. Pranešdama apie ketinimą pasiimti vaikus į kelionę kiekviena iš šalių privalo nurodyti kelionės trukmę. Sūnaus Ą. L. ir dukros G. L. kelionės išlaidas padengia ta šalis, su kuriuo nepilnamečiai vaikai vyksta į kelionę. Šiuo bendravimo laikotarpiu vykstanti į kelionę šalis privalo užtikrinti, jog kitas iš tėvų turės galimybę susisiekti su dukra ir sūnumi, žinos jų buvimo vietą bei visą su vaikais susijusią informaciją. Kiekvienas iš šalių tokios vaikų kelionės su kita šalimi atveju įsipareigoja duoti sutikimą išvykti. Trumpesnės trukmės vaikų kelionės atostogoms su kiekvienu iš tėvų į valstybes, priklausančias Europos Sąjungos Šengeno erdvei, nėra ribojamos, jeigu jos vyksta to tėvo / motinos priskirto bendravimo su vaikais metu“. Ieškovas suplanavo kasmetines atostogas su šeima, per kurias ketino automobiliu keliauti po Lenkiją ir Vokietiją, aplankant pramogų parkus. Į kelionę turėjo važiuoti ieškovas, šalių vaikai ir ieškovo sutuoktinė bei jos du vaikai. Ieškovas iš anksto informavo atsakovę apie būsimą kelionę, atsakovė neprieštaravo, tačiau vėliau vaikų pasų neperdavė ir ieškovas į suplanuotą kelionę neišvyko. Ieškovo nuomone, atsakovė be jokio teisėto pagrindo neperdavė ieškovui šalių nepilnamečių vaikų pasų, dėl to ieškovas patyrė 752,14 Eur žalą (nuostolius). Šią sumą sudaro užsakyto viešbučio mokestis, kurį ieškovas prašo priteisti iš atsakovės.

3. Teismui pateiktu dubliku ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, jog nuostolius patyrė būtent dėl to, jog atsakovei neperdavus šalių nepilnamečių vaikų pasų ieškovo visa šeima negalėjo išvykti į iš anksto suplanuotą kelionę ir prarado sumokėtus pinigus už užsakytą viešbutį. Atsakovės veiksmai neperduodant vaikų pasų prieš suplanuotą kelionę buvo dar viena jos piktnaudžiavimo motinos valdžia apraiška. Pažymėjo, kad ieškovas užtikrina vaikų vizitus pas specialistus, atsakovei tai yra aiškiai žinoma, todėl jos atsiliepimo į ieškinį argumentai yra nepagrįsti ir laikytini siekiu pateisinti savo neteisėtus veiksmus. Pasak atsakovės, ieškovas nurodė tik kelionės trukmę, jai nebuvo aišku, kur vaikai vyks, ieškovas į jos elektroninius laiškus atsakinėjo nekonkrečiai, ji nežinojo, ar jai bus sudarytos sąlygos bendrauti su vaikais telefonu ir t. t. Šios aplinkybės tik įrodo, jog atsakovė aiškiai piktnaudžiavo ta aplinkybe, jog disponavo vaikų pasais, ji taip ir nesuformulavo, kodėl jų neperdavė, ir svarbiausia – kaip toks perdavimas būtų pažeidęs šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas bei (ar) nepilnamečių vaikų interesus.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas 2023 m. pabaigoje pateikė atsakovei ultimatyvų reikalavimą, kad dviejų mažamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo ir, atsakovei su tokiu reikalavimu nesutikus, inicijavo ikiteisminius tyrimus bei civilines bylas. Ieškovas jau prasidėjus nurodytiems procesams pakartotinai pažeidinėjo taikos sutarties sąlygas, negrąžindamas vaikų nutartyje nurodytomis dienomis, be to, sąmoningai organizavo vaikų atvežimą atsakovei taip, kad vaikai patirtų kuo didesnę traumą, ir šią aplinkybę apie vaikų būseną naudojo kaip argumentą savo reikalavimuose. Ieškovas siekė pasinaudoti 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos 8 punkto sąlyga tam, kad atsakovė su vaikais praleistų kuo mažiau laiko, o ieškovas su vaikais nepertraukiamai būtų 4 savaites. Toks įtarimas atsakovei kilo dėl to, kad ieškovo laiške teikiant informaciją apie atostogas buvo nukrypta nuo minėtame punkte nustatytos bendravimo tvarkos sąlygos. Be to, per ieškovo nurodytą atostogų laikotarpį buvo numatytas sūnaus lankymasis psichologo konsultacijose. Atsakovė nurodė, kad ji neprieštaravo dėl pasinaudojimo bendravimo tvarkoje numatyta teise su vaikais atostogauti užsienyje 4 savaites nepertraukiamai, tačiau ji kartu nurodė, kad ieškovas turi pateikti informaciją, atitinkančią taikos sutartyje nurodytą sąlygą, t. y. pateikti informaciją, nuo kada iki kada ieškovas su vaikais ketina atostogauti užsienyje, taip pat paprašė patvirtinti, jog vaikų atostogų metu jai bus sudaryta galimybė su vaikais bendrauti telefonu ne rečiau kaip kas antrą dieną, tačiau atsakovė atsakymo iš ieškovo negavo. Mano, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad yra patyręs 752,14 Eur žalą. Su ieškiniu yra pateiktas 2024 m. liepos 16 d. mokėjimo pavedimas, kuriame nurodyta, kad mokėtoja yra S. P., o ne ieškovas. Ieškovas nėra pateikęs duomenų, kad jis būtų patyręs išlaidų ar kitokių nuostolių, susijusių su viešbučio užsakymu. Mokėjimo pavedime neatsispindi informacija, jog mokėjimas atliktas už ieškovą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismui pateiktame triplike atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog jam būtų uždrausta automobiliu kirsti Lietuvos ir Lenkijos valstybės sieną neturint vaikų pasų. Yra visuotinai žinoma aplinkybė, jog asmenims judant tarp Šengeno valstybių nėra tikrinami asmens dokumentai, taip pat nepateikė duomenų, jog jis po 2024 m. liepos 17 d. (kai vaikai vykdant nustatytą bendravimo tvarką buvo perduoti ieškovui) vyko su vaikais į Lenkiją ir kad dėl vaikų pasų neturėjimo jam teko nutraukti kelionę. Pažymėjo, kad ji buvo ieškovui nurodžiusi, jog pateiks vaikų pasus, kai jai bus pateikta aiški, konkreti informacija, susijusi su vaikais ir jų kelione, tačiau ieškovas tokios informacijos nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, iš ieškovo atsakovei priteisė 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovui pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo ir nustačius, kad ieškovo ir atsakovės nesieja sutartiniai teisiniai santykiai, ieškovo reikalavimas atlyginti dėl apmokėto viešbučio Lenkijoje neišvykus į kelionę susidariusią žalą turi būti vertinamas vadovaujantis deliktinės atsakomybės taikymo sąlygomis.

8. Teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, šalių parodymus, nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. jog atsakovė neperduodama vaikų asmens dokumentų (pasų) atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tuo pažeidė šalių 2020 m. rugsėjo 29 d. pasirašytos taikos sutarties 8 punkto sąlygas.

9. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovė neprieštaravo dėl vaikų vykimo kartu su ieškovu atostogauti užsienyje nepertraukiamai keturias savaites. Atsakovė, 2024 m. birželio 24 d. atsakydama į ieškovo tą pačią dieną atsiųstą laišką, paprašė ieškovo pateikti informaciją, nuo kada iki kada ieškovas su vaikais ketina atostogauti užsienyje, ir užtikrinti atsakovės bendravimą su vaikais telefonu ne rečiau kaip kas antrą dieną. Šis atsakovės prašymas atitinka atidaus ir rūpestingo asmens (nepilnamečių vaikų motinos) veiksmus bei šalių pasirašytos taikos sutarties 8 punktą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis atsakė į šį laišką arba pateikė atsakovei kitokį atsakymą į užduotus klausimus.

10. Teismas nurodė, jog šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalys susitiko 2024 m. liepos 15 d. socialinių paslaugų centre atvejo nagrinėjimo metu. Šio susitikimo metu ieškovas pažadėjo atvežti sūnų į numatytas konsultacijas liepos mėnesio 22, 29 dienomis bei rugpjūčio 5 dieną. Teismas sutiko su atsakovės ir jos atstovės pozicija, kad toks ieškovo paaiškinimas paneigia jo nurodytas aplinkybes dėl vykimo su vaikais į užsienį nuo liepos penkioliktos dienos iki rugpjūčio vienuoliktos dienos.

11. Teismas taip pat nurodė, jog byloje nustatyta, kad atsakovė kaip rūpestinga motina ir siekdama bendradarbiauti su ieškovu, 2024 m. liepos 18 d. gavusi ieškovo laišką, kuriame atsakovei buvo pateikta kita informacija apie vaikų atostogas, dar kartą tą pačią dieną paprašė ieškovo pateikti konkrečią informaciją, kokiose šalyse ieškovas atostogaus su vaikais, nurodyti šių atostogų trukmę bei patvirtinti atsakovės galimybę bendrauti su vaikais kiekvieną dieną, laisvai bendraujant, neįjungus telefono garsiakalbio. Teismo vertinimu, toks atsakovės prašymas yra teisėtas ir pagrįstas, įvertinus tarp šalių esančią konfliktinę situaciją.

12. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, jog ieškovas tinkamai užtikrino informacijos apie vykimą į užsienio valstybę atostogų su vaikais pateikimą atsakovei, ir tai buvo pakankamas pagrindas atsakovei netrukdyti vaikams išvykti į kelionę. Teismas nurodė, jog pats ieškovas nedėjo maksimalių pastangų užtikrinti tikslių duomenų pateikimą atsakovei, nebendradarbiavo, kas nagrinėjamu atveju sudarė sąlygas ieškovui patirti žalą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovė pažeidė šalių 2020 m. rugsėjo 20 d. pasirašytos taikos sutarties 8 punktą, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius.

13. Teismas nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, nes atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, taip pat ieškovas neįrodė, kad jo paties elgesys atitiko visus protingumo ir rūpestingumo bei šalių bendradarbiavimo principus.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2025 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir patenkinti ieškovo J. L. ieškinį priteisiant ieškovui J. L. iš atsakovės A. Š. 752,14 Eur žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai netaikė civilinės teisės normų, reglamentuojančių sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, ir neteisėtai konstatavo, kad šalių nesieja sutartiniai santykiai, todėl neteisėtai nevertino teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas neteisėtai ignoravo šalių sudarytos sutarties sąlygas, kurios konkrečiai ir aiškiai apibrėžia, kokią informaciją ieškovas turėjo pateikti atsakovei ir kokias pareigas pagal šią sutartį turėjo, tačiau nevykdė atsakovė.

Atsiliepimas

14.2. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai nusprendė, jog ieškovas tinkamai neužtikrino informacijos apie vykimą į užsienio valstybę atostogų su vaikais pateikimą atsakovei, ieškovas nedėjo maksimalių pastangų užtikrinti tikslių duomenų pateikimą atsakovei, nebendradarbiavo, kas nagrinėjamu atveju sudarė sąlygas ieškovui patirti žalą, nors šalių sudarytoje sutartyje tokios informacijos teikimas nenumatytas ir atsakovei nenumatyta teisė neperduoti vaikų asmens dokumentų tėvui.

Šalies argumentai

14.3. Ieškovas nurodė atsakovei kelionės trukmę, nes tik dėl tokios informacijos suteikimo šalys susitarė. Be to, ieškovas sutartimi buvo įpareigotas užtikrinti atsakovės galimybę susisiekti su vaikais kelionės metu, jis šios pareigos niekada neginčijo, taip pat nėra jos pažeidęs, todėl atsakovės reikalavimai tai patvirtinti atskirai buvo pertekliniai ir ieškovui nesuprantami.

14.4. Taikos sutartimi šalys įsipareigojo duoti sutikimą išvykti vaikams atostogų su kita šalimi, nagrinėjamu atveju atsakovė šią pareigą pažeidė – asmens dokumentų nedavimas aiškiai suponuoja, jog atsakovė, pažeisdama taikos sutartį, nedavė sutikimo išvykti šalių vaikams su ieškovu atostogauti.

14.5. Teismas taip pat neteisingai kvalifikavo ginčo santykį, nustatydamas, jog ieškovo ir atsakovės nesieja sutartiniai santykiai. Ieškovas ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarė taikos sutartį, kurią patvirtino Kauno apylinkės teismas. Atsakovė pažeidė šią sutartį, todėl ieškovas savo reikalavimą ir kildino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y., kai turtinė prievolė atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius.

14.6. Byloje yra aiškiai nustatyta, kad ieškovas vykdydamas šalių sudarytą taikos sutartį informavo atsakovę apie ketinimą pasiimti vaikus į kelionę, nurodydamas kelionės trukmę, t. y. tokią informaciją, dėl kurios šalys susitarė sutartimi. Jokios kitos informacijos ieškovas neprivalėjo pagal sutartį nurodyti atsakovei (nors nurodė). Tuo tarpu atsakovė, pažeisdama sutartį, kėlė perteklinius reikalavimus informacijos kiekiui, dėl ko, taip pažeisdama sutartį, nedavė sutikimo vaikams išvykti atostogų su ieškovu.

14.7. Analogiškoje Vilniaus apygardos teismo byloje, kurioje ieškovė ginčijo pirmosios instancijos teismo patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką, t. y. ieškovė reikalavo koreguoti bendravimo tvarką užtikrinant jos teisę žinoti, kokiu adresu yra vaiko buvimo vieta, teismas konstatavo, jog nenustačius, kad atsakovas netinkamai rūpinasi sūnumi, papildomi įpareigojimai (nurodyti, kokioje vietoje atsakovas apsistos ir kitas sąlygas) yra pertekliniai ir nereikalingi. Teismas šioje byloje taip pat pažymėjo, jog, kai bendravimo tvarkos sąlygos aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos, jos plečiamai nėra aiškinamos (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1042-580/2023).

Atsiliepimas

14.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nebendradarbiavo su atsakove. Pati atsakovė savo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jai nebuvo aišku, kur vaikai vyks, kad ieškovas į jos elektroninius laiškus atsakinėjo nekonkrečiai, ji nežinojo, ar jai bus sudarytos sąlygos bendrauti su vaikais telefonu ir t. t. Tokia atsakovės pozicija įrodo ne ieškovo bendradarbiavimo pareigos pažeidimą, o atsakovės piktybišką vengimą perduoti asmens dokumentus vaikams išvykti atostogauti su tėvu. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, jog ji buvo neinformuota apie ketinimą vaikus išvežti atostogų į užsienį ar atostogų trukmę, atsakovė tik išsisukinėjo nuo savo sutartinių įsipareigojimų samprotaudama, jog jai kažkas yra neaišku, nekonkretu ir pan. Tokia atsakovės pozicija negali būti laikoma teisėtu veikimu.

14.9. Akivaizdu, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas patyrė 752,14 Eur nuostolius, kuriuos sudaro užsakyto viešbučio mokestis, nes ieškovas negalėjo vykti su vaikais atostogauti į kelionę užsienyje be vaikų asmens dokumentų. Atsakovė be jokio teisėto pagrindo neperdavė ieškovui šalių nepilnamečių vaikų pasų (neteisėti veiksmai), dėl to ieškovas patyrė žalą (752,14 Eur) ir tarp patirtos žalos ir atsakovės veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys.

14.10. Asmens teisė į patirtos materialinės žalos atlyginimą įstatymo nustatyta tvarka – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisių garantija. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (generalinio delikto doktrina).

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, jame prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovei apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

15.1. Sutiktina su teismo pozicija, kad byloje nagrinėjamas žalos klausimas siejamas ne su sutartiniais santykiais. Šalys nebuvo sudariusios jokių sutarčių dėl ieškovo kelionės ir su tuo susijusių atsakovės pareigų. Nėra jokių susitarimų dėl ieškovo (tiksliau, šiuo atveju – S. P.) išlaidų kompensavimo jam neišvykus į kelionę.

15.2. Tai, kad šalys yra pasirašiusios taikos sutartį dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, nesudaro pagrindo teigti, kad bet koks šalių ginčas turi būti kildinamas iš šios sutarties. Šiuo atveju ieškovas pradėjo procesą ne dėl bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimo.

15.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo pobūdį ir pagrįstai konstatavo, jog sutartinė atsakomybė šiuo atveju negali būti taikoma, juolab kad prašytas priteisti išlaidas patyrė ne ieškovas. Išlaidas patyrė asmuo, kuris nėra taikos sutarties šalis. Tad dar ir dėl šios priežasties ryšys tarp išlaidų, kurias prašoma priteisti iš atsakovės, ir taikos sutarties neegzistuoja. Tarp išlaidas patyrusio asmens (S. P.) ir atsakovės nebuvo ir nėra jokių sutartinių santykių.

15.4. Ieškovas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde neapsisprendžia, iš kokios taikos sutarties sąlygos ,,pažeidimo“ kyla atsakovės atsakomybė. Vienais atvejais jis teigia, jog atsakomybę lemia tai, kad (a) atsakovė „nedavė sutikimo“ jam su vaikais išvykti į užsienį; kitais atvejais jis teigia, kad (b) atsakovė nedavė vaikų asmens dokumentų ir tai sukėlė žalą.

15.5. Jei vis dėlto apeliacinės instancijos teismas sutiktų su apelianto argumentu, jog šioje byloje sprendžiamas sutartinės atsakomybės klausimas, tai būtina įvertinti tai, kad atsakovė nepažeidė taikos sutartyje numatyto įpareigojimo duoti sutikimą išvykti (taikos sutarties 8 punktas). Visų pirma, ieškovas niekada tokio sutikimo ir neprašė. Antra, atsakovė niekada nenurodė, jog ji prieštarauja ieškovo kelionei su vaikais į užsienį. Ji tik nesutiko nepertraukiamų atostogų taisyklę taikyti apelianto atostogoms su vaikais „Lietuvoje ir užsienyje“, anot paties apelianto formuluotės. Trečia, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pateikė pakankamai argumentų, pagrindžiančių jos poziciją, jog jei ieškovas iš tiesų būtų norėjęs vykti su vaikais į Lenkiją atostogauti (juolab kad jo pageidaujamu atostogauti metu vaikai bet kuriuo atveju buvo su juo), tai būtų galėjęs tą padaryti ir atsakovė niekaip tam netrukdė. Ketvirta, atsakovė negalėjo neįvertinti fakto, kad ginčo laikotarpiu (2024 metų vasarą) ir prieš tai (2024 metų kovo?balandžio mėnesiais) ieškovas ne kartą negrąžino atsakovei vaikų taikos sutartyje nurodytu metu. Todėl jo reikalavimas atiduoti vaikų asmens dokumentus (t. y. ne prašymas duoti sutikimą išvykti, o būtent vaikų asmens dokumentų paėmimas iš atsakovės) pagrįstai kėlė atsakovei abejonių, ar toks reikalavimas yra reiškiamas tikrai dėl išvažiavimo į Lenkiją, ar ir dėl kitų priežasčių.

15.6. Ieškovas elgėsi nesąžiningai, taikos sutarties sąlygas aiškindamas plečiamai. Taikos sutarties 8 punkte nurodyta, kad nepertraukiamos tėvo arba motinos 4 savaičių atostogos su vaikais yra leidžiamos, kai tokios atostogos vyksta užsienyje. Ieškovas šalių teisminio ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos laikotarpiu siekė pasinaudoti šia sąlyga ir ketino su vaikais praleisti 4 savaites nepertraukiamai ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.

15.7. Apeliantas nesuteikė atsakovei informacijos, numatytos taikos sutarties 8 punkte. Minimaliai suteiktina informacija apie atostogas užsienyje yra (a) kelionės pradžia; (b) kelionės trukmė. Apelianto suteikta informacija buvo prieštaringa, nekonkreti bei neatitiko taikos sutartyje numatytos sąlygos. Be kita ko, apeliantas net nepateikė atsakovei informacijos apie tai, kad S. P. 2024 m. liepos 16 d. rezervavo viešbutį Lenkijoje ir kad ji pasirinko variantą su neatšaukiama rezervacija. Teismas pagrįstai tokius ieškovo veiksmus vertino kritiškai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad jo elgesys atitiko visus protingumo ir rūpestingumo bei šalių bendradarbiavimo principus.

15.8. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ne atsakovės veiksmai galėjo sutrukdyti apelianto atostogas, o jo paties nebendradarbiavimas su atsakove. Neįrodžius neteisėtų atsakovės veiksmų pobūdžio, jau savaime nebesvarstytinas ryšys tarp jos veiksmų ir apelianto ieškinyje nurodytos žalos (t. y. S. P. patirtų išlaidų užsakant viešbutį Lenkijoje).

15.9. Atsakovė turėjo teisinį pagrindą reikalauti informacijos iš apelianto ir ta teise naudojosi išimtinai vaikų interesų labui, t. y. (a) siekdama užtikrinti, kad vaikų ir jos ryšys nebūtų nutrauktas net 4 savaičių laikotarpiui; (b) kad vaikai būtų atvesti pas specialistus ir į apklausą teisme. Ta aplinkybė, jog atsakovė siekė sąžiningo taikos sutarties 8 punkto sąlygų įgyvendinimo (t. y. kad nesutiko, jog šiame punkte numatyta teise galima naudotis nepertraukiamai su vaikais leidžiant laiką ir Lietuvoje, ir užsienyje), nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė atliko kaltus žalą sukėlusius veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

4. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5. Iš byloje esančių įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių vaikų G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ą. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

6. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2SP-23766-717/2020) patvirtinta 2020 m. rugsėjo 24 d. A. Š. (atsakovė) ir J. L. (ieškovas) taikos sutartis dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Taikos sutartimi šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. Š. (taikos sutarties 1 punktas). Taikos sutarties 5 punkte nustatyta tėvo J. L. bendravimo su vaikais tvarka.

7. Pagal taikos sutarties 8 punktą kiekviena iš šalių turi teisę pasiimti dukrą G. L. ir sūnų Ą. L. į turistinę ar poilsinę kelionę į užsienio valstybę ilgesniam nei trys savaitės, tačiau ne ilgesniam kaip mėnesio laikotarpiui 2 (du) kartus per metus ne trumpesniu nei 5 (penkių) mėnesių intervalu. Apie ketinimą su vaikais vykti į kelionę šalis privalo pranešti kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 4 (keturias) savaites iki planuojamos kelionės pradžios. Pranešdama apie ketinimą pasiimti vaikus į kelionę kiekviena iš šalių privalo nurodyti kelionės trukmę. Sūnaus Ą. L. ir dukros G. L. kelionės išlaidas padengia ta šalis, su kuriuo nepilnamečiai vaikai vyksta į kelionę. Šiuo bendravimo laikotarpiu vykstanti į kelionę šalis privalo užtikrinti, jog kitas iš tėvų turės galimybę susisiekti su dukra ir sūnumi, žinos jų buvimo vietą bei visą su vaikais susijusią informaciją. Kiekviena iš šalių tokios vaikų kelionės su kita šalimi atveju įsipareigoja duoti sutikimą išvykti. Trumpesnės trukmės vaikų kelionės atostogoms su kiekvienu iš tėvų į valstybes, priklausančias Europos Sąjungos Šengeno erdvei, nėra ribojamos, jeigu jos vyksta to tėvo / motinos priskirto bendravimo su vaikais metu.

8. Iš ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo turinio matyti, jog ieškovas 2024 m. birželio 16 d. el. paštu atsakovei nurodė, kad yra suplanavęs vaikų atostogas drauge užsienyje ir Lietuvoje nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 11 d. 4 savaitėms. Atsakovė 2024 m. birželio 21 d. el. paštu ieškovui nurodė, kad nesutinka keisti taikos sutarties 8 punkto nuostatų, reikalauja pateikti duomenis, nuo kada iki kada konkrečiai ieškovas ketina atostogauti su vaikais užsienyje, kokiose valstybėse, tada spręs, ar toks ieškovo noras atitinka taikos sutarties 8 punkto nuostatas, taip pat prašys raštu patvirtinti, kad jai bus užtikrinta galimybė ne rečiau kaip kas antrą dieną su vaikais bendrauti, taip pat primena apie suplanuotas specialistų konsultacijas šalių sūnui liepos 1, 8, 15, 22 ir 29 dienomis ir rugpjūčio 5, 12, 19, 26 dienomis.

9. Atsakovė 2024 m. birželio 21 d. su prašymu kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių prašydama pradėti atvejo vadybos procesą.

10. Iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2024 m. liepos 15 d. pagalbos plano Nr. 6.62 SPŠS-4756 matyti, kad įvertinus esamą situaciją atsakovės ir ieškovo šeimose nuspręsta, kad Socialinių paslaugų centras koordinuos atvejo vadybos procesą ir teiks socialinės priežiūros šeimoms paslaugas.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad ieškovo sutuoktinė S. P. rezervavo viešbutį (apartamentus) Lenkijoje laikotarpiui nuo 2025 m. liepos 21 d. iki 2025 m. liepos 25 d. šešiems asmenims (du suaugę ir keturi vaikai) (interneto platformos Booking.com informacija), rezervaciją S. P. apmokėjo 2024 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymu, sumokėjo 752,14 Eur sumą.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių nepilnamečiai vaikai su ieškovu buvo nuo 2024 m. liepos 17 d. Ieškovas atostogų su vaikais į užsienio šalį (šalis) neišvyko.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

13. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 752,14 Eur žalos, kurią sudaro užsakyto viešbučio mokestis, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus atmetė.

14. Ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai netaikė civilinės teisės normų, reglamentuojančių sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, ir neteisėtai nevertino teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, teismas taip pat neteisingai kvalifikavo ginčo santykį nustatydamas, kad šalių nesieja sutartiniai santykiai. Apeliantas laikosi pozicijos, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė 752,14 Eur nuostolius, kuriuos sudaro užsakyto viešbučio mokestis, nes ieškovas negalėjo vykti su vaikais atostogauti į kelionę užsienyje be vaikų asmens dokumentų, atsakovė be jokio teisėto pagrindo neperdavė ieškovui šalių vaikų pasų (neteisėti veiksmai), dėl to ieškovas patyrė žalą (752,14 Eur) ir tarp patirtos žalos ir atsakovės veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. byloje egzistuoja civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygų visetas.

15. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių – deliktinė ir sutartinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Tiek sutartinei, tiek deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis). Nesant bent vienos sąlygos civilinė atsakomybė asmeniui negali būti taikoma.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovo ieškinio nurodė, jog ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. jog atsakovė neperduodama vaikų asmens dokumentų atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai ir tuo pažeidė šalių pasirašytos taikos sutarties 8 punktą.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvadomis. Priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, vertinamas atsakovės veiksmus, analizavo šalių sudarytos taikos sutarties nuostatas (8 punktą) kartu su byloje esančiais duomenimis, todėl apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, jog šalių sudarytos taikos sutarties nuostatos nebuvo vertinamos.

18. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi sprendžiant dėl veiksmų neteisėtumo svarbu įvertinti atliktų (neatliktų) veiksmų turinį ir jų atitiktį teisei.

19. Veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas, norėdamas pasinaudoti taikos sutarties 8 punkte įtvirtinta teise su vaikais atostogauti ilgiau nei 3 savaites, apie šį ketinimą atsakovei pranešė taikos sutartyje nustatytu tvarka, t. y. prieš 4 savaites iki planuojamos kelionės. Tačiau pastebėtina, jog, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo turinio, ieškovas atsakovei tik nurodė, kad yra suplanavęs atostogas su vaikais nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 11 d. keturioms savaitėms, be to, nurodė, jog suplanuotos atostogos Lietuvoje ir užsienyje. Pažymėtina, jog pagal taikos sutarties 8 punkto nuostatas kiekviena iš šalių turi teisę pasiimti vaikus į turistinę ar poilsinę kelionę į užsienio valstybę ilgesniam nei trijų savaičių, tačiau ne ilgesniam kaip mėnesio laikotarpiui.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, pagal taikos sutarties 8 punkto nuostatas, vykstanti į kelionę šalis privalo užtikrinti, jog kitas iš tėvų turės galimybę susisiekti su dukra ir sūnumi, žinos jų buvimo vietą bei visą su vaikais susijusią informaciją. Vienos šalies pareiga užtikrinti nurodytas sąlygas suteikia teisę kitai šaliai (šiuo atveju atsakovei) reikalauti šias sąlygas vykdyti ir (ar) patvirtinti, jog jos nebus pažeistos (CK 6.1 straipsnis, 6.200 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės veiksmų, kuriais ji kreipėsi į ieškovą dėl papildomos informacijos ar nesutiko su ieškovo nurodytomis sąlygomis (4 savaičių trukmės atostogomis Lietuvoje ir užsienyje), teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas atsakovei kelionės pradžios laiko neįvardijo, duomenų apie planuojamą kelionę nepateikė, ką taip pat patvirtina byloje esantis tolesnis šalių susirašinėjimas ginčo klausimu.

22. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, jog ieškovas suteikė atsakovei visą taikos sutarties 8 punkte nustatytą informaciją, o atsakovė reikalavo perteklinės informacijos. Apeliantas šiuos argumentus grindžia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1042-580/2023, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šios civilinės bylos ir apelianto nurodomos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi (Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, vertino pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiko tvarkos nuostatas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų), todėl ja remtis nėra pagrindo.

23. Taikos sutarties 8 punktas įtvirtina, kad kiekviena iš šalių vaikų kelionės su kita šalimi atveju įsipareigoja duoti sutikimą išvykti. Byloje duomenų, jog atsakovė iš esmės būtų prieštaravusi ieškovo planuojamai kelionei į užsienį su vaikais, nėra pateikta.

24. Sutiktina, jog kelionė su vaikais į užsienio valstybę be galiojančių vaikų asmens dokumentų negalima, tačiau pastebėtina, jog, viena vertus, taikos sutarties 8 punktas, kurį pažeidusi, ieškovo teigimu, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, tiesiogiai neįtvirtina atsakovei pareigos visais atvejais perduoti vaikų asmens dokumentų, kita vertus, byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovė kategoriškai atsisakė ieškovui šiuos dokumentus perduoti.

25. Įstatymas numato, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 6.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas; 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-916/2025).

26. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalys dėl ieškovo bendravimo su vaikais planuojamų atostogų metu pagal taikos sutarties 8 punktą nesutarė. Atsakovė dėl galimo ginčo sprendimo kreipėsi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją prašydama inicijuoti atvejo vadybos procesą. Tokie atsakovės veiksmai atitinka vidutinio protingai apdairaus ir rūpestingo asmens (lot. bonus pater familias) standartą ir nelaikytini bendrosios asmens rūpestingo ir atidumo pareigos pažeidimu, įvertinus byloje esančius duomenis, jog šalių tarpusavio santykiai ginčo laikotarpiu buvo konfliktiški, šalims savarankiškai susitarti nepavyko.

27. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

28. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023).

29. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). CK 1.5 straipsnis įtvirtina, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų būtina paisyti ne tik įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas, taip pat susitarimu nustatant tarpusavio teises ir pareigas (straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas teise nėra ginamas (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

30. Iš byloje esančių duomenų (šalių susirašinėjimo turinio) matyti, jog, ieškovui informavus atsakovę apie ketinimą nepertraukiamai 4 savaites su vaikais atostogauti Lietuvoje ir užsienyje, atsakovė prašė ieškovo pateikti papildomus duomenis, informavo apie ieškovo nurodytu laikotarpiu šalių sūnui suplanuotus apsilankymo pas specialistus laikus ir datas, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas atsakovei papildomą informaciją pateikė. Ieškovas atvejo vadybos posėdyje (2025 m. liepos 15 d.) įsipareigojo tą pačią dieną atsakovei pateikti duomenis apie jo su vaikais planuojamas atostogas. Ieškovas 2025 m. liepos 18 d. informavo atsakovę apie savo planus su vaikais išvykti trijų savaičių atostogų į Lenkiją ir Vokietiją kartu reikalaudamas pateikti vaikų asmens dokumentus. Atsakovė prašė pateikti papildomą informaciją (kada vaikai išvyksta ir kt.), patvirtinti, kad šalių sūnus bus atvežtas į suplanuotą specialisto konsultaciją ir kitas suplanuotas veiklas (vaikų apklausą teisme). Ieškovas, atsakydamas į atsakovės paklausimą, atsakovės prašomos informacijos nepateikė, duomenų, jog yra rezervuoti viešbučio apartamentai Lenkijoje, nenurodė. Pastebėtina, jog pagal taikos sutarties 8 punkto nuostatas trumpesnės trukmės vaikų kelionės atostogų su kiekvienu iš tėvų į valstybes, priklausančias Europos Sąjungos Šengeno erdvei, nėra ribojamos, jeigu jos vyksta to tėvo / motinos priskirto bendravimo su vaikais metu. Ginčo dėl aplinkybės, jog šalių nepilnamečiai vaikai su ieškovu buvo nuo 2024 m. liepos 17 d., byloje nėra, ieškovas šių aplinkybių nekvestionuoja (CPK 178 straipsnis).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pats ieškovas nedėjo maksimalių pastangų užtikrinti tikslių duomenų atsakovei pateikimą, nebendradarbiavo.

32. Minėta, kad byloje pateikti duomenys, jog ieškovo sutuoktinė 2024 m. liepos 16 d. apmokėjo viešbučio apartamentų Lenkijoje rezervaciją. Apeliantas teigia, kad šios išlaidos yra jo patirta žala (nuostoliai) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

33. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

34. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovės, jeigu ji elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

35. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

36. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad paties ieškovo veiksmai sudarė sąlygas ieškovui patirti žalą. Nustačius, jog ieškovas bendradarbiavimo pareigos tinkamai nevykdė, teikdamas atsakovei informaciją duomenų apie tai, kad ieškovo sutuoktinė sumokėjo viešbučio Lenkijoje apartamento rezervacijos mokestį, nenurodė, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė galėjo numatyti, kad vaikų asmens dokumentų neperdavimas primygtiniu ieškovo reikalavimu gali lemti šiuos jo turtinius praradimus. Atitinkamai spręsti, kad tarp ieškovo patirtų išlaidų (nuostolių) ir atsakovės veiksmų yra pakankamas priežastinis ryšys, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Pažymėtina, jog nenustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, civilinė atsakomybė (sutartinė ar deliktinė) atsakovei negali būti taikoma (CK 6.245–6.249 straipsnis).

37. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodo, jog teismas neteisingai kvalifikavo ginčo santykį.

38. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

39. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė, esant ginčams, susijusiems su sutartiniais santykiais, taikytina, kai žala atsiranda dėl neteisėtų veiksmų ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, kai derybos dėl tam tikros sutarties sudarymo nepasibaigia sutarties pasirašymu; dėl to, kad sandoris laikomas niekiniu; dėl neteisėtų sutarties šalies veiksmų, nukreiptų prieš trečiuosius asmenis; dėl neteisėtų veiksmų pasibaigus sutartiniams santykiams; ir tik įstatymo nustatytais atvejais deliktinė atsakomybė gali atsirasti, esant sutartiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022. Teismų praktika. 2022, 57, p. 124-149).

40. Kasacinis teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015, išaiškino, kad CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis. Plėtodamas šią taisyklę ir pabrėždamas jos svarbą, kasacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019, 39 punktas). Taigi kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įsitvirtinusi prancūziškosios tradicijos taisyklė non-cumul des responsabilités contractuelle et délictuelle (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo), kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui. Dėl to, byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021 31 punktą; 2022 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022. Teismų praktika. 2022, 57, p. 124?149).

41. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusi šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Deliktų teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 91, 92 punktus). Vis dėlto lūkesčio ir tikrumo intereso atribojimas nėra vienintelis ir pakankamas kriterijus atriboti deliktinę atsakomybę nuo sutartinės, nes šiuolaikinė sutarčių teisė gali ginti tiek lūkesčio, tiek tikrumo interesus, o deliktų teisė – ne tik tikrumo, bet ir lūkesčio (pavyzdžiui, grynai ekonominio pobūdžio žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas ginčo santykius kvalifikavo kilus iš deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių, savaime nelemia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovo reikalavimas vertinamas vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygomis, vis dėlto vertino ir tarp šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, konkrečiu atveju – taikos sutarties 8 punkto nuostatas, ir atsakovės veiksmus (neveikimą) sutartinių įsipareigojimų vykdymo (nevykdymo) kontekste. Taip pat vertino, ar atsakovė pažeidė (nepažeidė) bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai kaip vieną iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Byloje nenustatyta, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ar pažeidė šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ir ieškinio reikalavimus atmetė.

43. Pažymėtina, jog viena ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip, negu tai būtų palanku ieškovui, savaime nereiškia, kad tai atlikdamas pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 178, 185 straipsnis) ar priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

44. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

45. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė byloje pateikė duomenis, kad patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą.

48. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalius civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydžius reglamentuoja Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu (aktuali teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.).

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgęs į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7, 8.10 punktai), nusprendžia, kad šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl iš ieškovo atsakovei priteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. Š. iš ieškovo J. L. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Marius Dobrovolskis