Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. A. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. sausio 10 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. A. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 3 d. nutarimu 1 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės medžioti atėmimu 4 metams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 8 dalį nubaustas už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 21 d. 23.20 val. (duomenys neskelbtini), „B.“ medžioklės plotų vienete (teisėtas medžioklės plotų naudotojas (duomenys neskelbtini) rajono „B.“ medžiotojų būrelis), prie (duomenys neskelbtini) k. (koordinatės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), būdamas medžiotoju (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini)), su medžiotojais A. K. (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir S. A. (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini)) įkėlė S. A. tykojant/sėlinant sumedžiotą tauriojo elnio patiną (sumedžiotas naudojant graižtvinį šautuvą TIKKA T3x, .3006 Springfield, Nr. (duomenys neskelbtini)) į S. A. automobilį „Suzuki Vitara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su savadarbe priekaba, ir su šiais abiem medžiotojais gabeno (vežė) sumedžiotą suaugusį tauriojo elnio patiną, kuris nebuvo įrašytas į medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą medžioklės vadovui V. A.. Kadangi sumedžiotas žvėris nebuvo įrašytas į medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), žvėris sumedžiotas neteisėtai, padarant žalą gamtai. Tokiais veiksmais T. A. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės), 58.2.3. punktą.

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, T. A. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2023-11-03 nutarimą.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. sausio 10 d. nutartimi T. A. skundas atmestas.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu T. A. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024-01-10 nutartį ir priimti naują sprendimą: tenkinti T. A. skundą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nutraukti, nenustačius T. A. veiksmuose nusižengimo sudėties, arba, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, panaikinti T. A. specialiosios teisės medžioti atėmimą bei taikyti administracinę nuobaudą – baudą 100 Eur.

4.1. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai atskleidė T. A. veikos objektyviąją ir subjektyviąją puses ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutartį. Nurodo, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų duomenų, ar T. A. išties atliko kokius nors fizinius žvėries pakrovimo į transporto priemonę veiksmus, nes kitų liudytojų parodymai rėmėsi prielaidomis, „jei aš kroviau, tai tikėtina tai darė ir T. A.“. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nevertino, jog šioje situacijoje dalyvavo ne medžiotojų būrelio narys, jam tiesiog buvo įdomi pati procedūra, jis neturėjo jokio intereso dėl žvėries krovimo, gabenimo ir panašių veiksmų atlikimo. Taip pat nurodo, jog T. A. nepagrįstai inkriminuotas gabenimo požymis, nes jis transporto priemonės asmeniškai nevaldė, negalėjo įtakoti vežimo proceso, o iš bylos aplinkybių aiškiai matyti, kuris asmuo atliko žvėries gabenimo veiksmą. Be to, turi būti įvertinta, ar T. A. galėjo ir privalėjo žinoti apie tai, kad sumedžiotas žvėris nėra įrašytas į medžioklės lapą. Atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Medžioklės taisyklių 58.2.3. punktą asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Taigi, žvėries pakrovimo veiksmas, jei tokį T. A. ir būtų atlikęs, nėra numatytas. Be to, T. A. negabeno, nes jo sėdėjimas šalia vairuotojo negali būti prilyginamas gabenimui, kadangi tai nėra asmens valinis veiksmas. Taip pat žvėris nebuvo dorojamas. Dėl to advokatas skunde teigia, jog šiuo atveju nėra būtinų blanketinės normos požymių, už kuriuos T. A. galėtų kilti administracinė atsakomybė.

4.2. Advokatas skunde nesutinka su teismo išvada, kad T. A. administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo, t. y. nepatikrindamas, kokį gyvūną gabens, jis nenumanė, jog dėl jo neveikimo gali atsirasti ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numanyti. Teigia, kad T. A. nėra medžiotojų būrelio medžiotojas, kurio medžioklės vadovas turėjo pareigą žymėti žvėrį medžioklės lape. Pažymi, kad teismas nevertino, jog T. A. asmeniškai nepažįsta nei medžiotojo S. A., sumedžiojusio žvėrį, nei medžioklės vadovo V. A.. Teismas neatsižvelgė net į tai, kad T. A. net nedalyvavo pačioje medžioklėje, jis atvyko tik į vietą, kur žvėrį reikėjo pakrauti ir išvežti, todėl T. A. nebuvo žinomos, negalėjo ir neprivalėjo būti žinomos visos žvėries sumedžiojimo aplinkybės. Be to, T. A. nei formaliai, nei praktiškai neturėjo galimybių įsitikinti, ar žvėris įtrauktas į medžioklės lapą, jis pasitikėjo patyrusiais medžiotojais, daug metų medžiojančiais tame būrelyje, kuriame buvo sumedžiotas minimas elnias, todėl pagrįstai manė, jog jie elgiasi pagal taisykles, o pranešimas medžioklės vadovui apie sumedžiotą gyvūną yra pakankamas pagrindas jį paimti iš sumedžiojimo vietos ir gabenti į lupyklą. Be to, medžioklės lapas buvo pas S. A. tėvą V. A., kurio T. A. iki pat patikrinimo nematė, nepažinojo, telefono numerio neturėjo, todėl neturėjo jokios galimybės įsitikinti, ar sumedžiotas elnias fiziškai yra įrašytas į medžioklės lapą. Pažymi, kad patikrinimo metu nustatyta, jog medžioklėje dalyvavo tik du medžiotojai, kurie ir buvo nurodyti medžioklės lape, šiame sąraše T. A. nebuvo, o tai įrodo, kad jis medžioklėje nedalyvavo ir jam papildomi reikalavimai, kurie keltini asmenims, dalyvavusiems medžioklėje, negali būti taikomi. Taip pat advokatas skunde nurodo, jog S. A. bei V. A. patvirtino, kad S. A. telefonu informavo medžioklės vadovą apie sumedžiotą gyvūną, informacija apie tai, jog medžioklės vadovas buvo informuotas apie sumedžiotą žvėrį buvo pateikta ir T. A., todėl jis niekaip kitaip negalėjo vertinti ar papildomai abejoti, kad žvėris nustatyta tvarka nebus įrašytas į medžioklės lapą. Nurodo, jog Medžioklės taisyklių 22 punkto nuostatos sietinos su medžioklės lapo teisingu pildymu, tačiau šiuo atveju T. A. tokios pareigos neturėjo ir neprivalėjo turėti, kadangi visus duomenis pildė ir turėjo tinkamai užpildyti medžioklės vadovas, pas kurį buvo minėtas lapas. Dėl to advokatas skunde teigia, kad T. A. Medžioklės taisyklių 22 ir 23 punktų nuostatų nepažeidė. Pažymi, jog medžioklės vadovui taikyta administracinė atsakomybė už medžioklės lapo neužpildymą, o tai tapo prielaida spręsti ir dėl T. A. administracinės atsakomybės, tačiau, vertinant faktą, kad medžioklės vadovui buvo taikytas tik įspėjimas, o T. A. itin griežta atsakomybė, advokatas mano, jog tai neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Nors teismas vertino, kad T. A. turėjo imtis aktyvių veiksmų, siekdamas įsitikinti, kad nebus ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytų padarinių, tačiau teismas nevertino, jog T. A. nėra patyręs medžiotojas, į medžiotojų sąrašą įtrauktas tik 2023 metais, nors teisės aktų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau, taikant rūpestingo ir atidaus asmens kriterijus, buvo būtina individualizuoti T. A. situaciją, ar jis pagal veikos aplinkybes galėjo ir privalėjo suvokti, jog dėl jo veikimo kils įstatymo numatyti uždrausti padariniai. Be to, teismas neapibrėžė, kurio rūpestingumo kriterijaus T. A. netenkino, ar kurio konkrečiai Medžioklės taisyklių punkto nesilaikė, neįsitikindamas, kad medžioklės lapas užpildytas tinkamai. Pažymi, jog medžioklės vadovas dar iki išgabenant žvėrį iš jo sumedžiojimo vietos žinojo apie jo sumedžiojimą, asmeniškai nebuvo įvykio vietoje, todėl nėra atskleista, kokiu būdu T. A. papildomai turėjo įsitikinti, kad medžioklės lapas užpildytas. Teismas ne tik nevertino, jog už medžioklės lapo pildymą atsako medžioklės vadovas, bet pastarasis neprivalo kitiems asmenims jo rodyti ar leisti kontroliuoti pildymo teisingumo, kadangi ši pareiga išimtinai tenka tik jam. Tą medžioklės vadovas patvirtino teismo posėdžio metu. Be to, T. A. patikinus, jog medžioklės vadovas yra informuotas, apie ką jam pranešė medžioklės vadovo sūnus, nėra žinoma, kokių dar privalomų ir teisės aktais apibrėžtų veiksmų turėjo imtis T. A.. Advokatas skunde teigia, jog T. A. atsakomybė galima tik pažeidus teisės aktais numatytas pareigas, kadangi veiksmas susijęs su jo asmeniniu įsitikinimu, kad žvėris sumedžiotas teisėtai – duomenų, jog žvėris sumedžiotas ne sezono metu, neleistinu būdu ar buvo vykdyti neteisėti faktiniai veiksmai, byloje nenustatyta. Veikos neteisėtumą nulėmė tik viena aplinkybė, kurios nekontroliavo ir negalėjo kontroliuoti apeliantas – žymos medžioklės lape nebuvimas. Kadangi žymą privalėjo atlikti medžioklės vadovas ir dėl nepaaiškinamų ir T. A. nesuvokiamų motyvų to nepadarė, dėl to atsakomybės besąlygiškai negalima perkelti T. A.. Tokia situacija T. A. atžvilgiu turėjo būti vertinama išimtinai kaip kazusas.

4.3. Skunde advokatas teigia, kad teismas atliko išvestinį lingvistinį aiškinimą, nepalankų T. A., teigdamas, jog jis konkrečiai neuždavė klausimo, ar žvėris įrašytas į medžioklės lapą, tačiau teismas nevertino fakto, kad T. A. buvo informuotas, jog apie sumedžiotą žvėrį buvo pranešta medžioklės vadovui, kuris, turėdamas tokią informaciją, turėjo besąlyginę pareigą tai fiksuoti medžioklės lape. Dėl to advokatas skunde teigia, kad neracionalus teismo reikalavimas ir aiškinimas, jog T. A., gavęs informaciją apie pranešimą medžioklės vadovui, papildomai turėjo kontroliuoti, ar pastarasis padarė įrašą medžioklės lape. Juo labiau, kaip minėta, net neįvertinęs, kad jis net neturėtų teisės medžioklės vadovo reikalauti parodyti medžioklės lapą. Pažymi, jog net jei vertinti formaliai, kad T. A. turėjo absoliučias pareigas žinoti ir domėtis medžioklės lapo užpildymu, nepaisant to, jog buvo įtikintas ir įsitikinęs, kad viskas šiuo aspektu atlikta tinkamai, ir dėl to teismas matytų pagrindą asmens administracinei atsakomybei, turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir T. A. paskirta mažesnė bauda negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirta švelnesnė administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė neskirta. Advokatas skunde mano, jog, įvertinus T. A. inkriminuotus veiksmus, jo vaidmenį nusižengimo padaryme, akivaizdu, kad kitiems asmenims padarius nusižengimą, nėra teisinga ir protinga taikyti administracinę atsakomybę T. A., kuris nebuvo medžioklės vadovas, negalėjo įtakoti medžioklės lapo pildymo, nedalyvavo medžioklėje, įrašo lape neatlikimas jam neturėjo jokios reikšmės ir naudos, jis nebuvo medžiotojų būrelio narys, atvyko į vietą jau po žvėries sumedžiojimo ir nežinojo visų faktinių aplinkybių, neturėjo pakankamos medžiotojo patirties, todėl itin griežtos baudos ir poveikio priemonės taikymas neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Mano, kad T. A. nėra tikslinga taikyti administracinę atsakomybę arba tikslinga apsiriboti įspėjimu ar tik pinigine nuobauda.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius prašo skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. sausio 10 d. nutartį nepakeistą, nes ji yra teisėta ir pagrįsta.

5.1. Teigia, kad skundas yra nepagrįstas, nes byloje esančių įrodymų visuma (T. A., A. K., S. A. paaiškinimai) rodo, jog 2023-09-21 T. A. aktyviais veiksmais kartu su A. K. bei S. A. įkėlė (padėjo įkelti) S. A. neteisėtai sumedžiotą (neįrašytą į medžioklės lapą) tauriojo elnio patiną į S. A. priklausančio automobilio priekabą ir jį gabeno su minėtais asmenimis. Nors skunde teigiama, kad T. A. transporto priemonės, kuria buvo gabenamas žvėris, asmeniškai nevaldė, negalėjo įtakoti vežimo proceso, dėl to jam gabenimo požymis inkriminuotas nepagrįstai, tačiau akivaizdu, kad be T. A. pagalbos (padėjimo įkrauti) nebūtų buvęs įmanomas pats gabenimo procesas. Teigia, kad T. A. atlikti gabenimo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis kartu su dar dviem medžiotojais sumedžiotą taurųjį elnią iš pradžių įkrovė į automobilį, o po to visi susėdę gyvūną gabeno automobiliu, kol patikrinimui buvo sustabdyti aplinkos apsaugos pareigūnų. Taip pat teigia, kad pagrįstai apylinkės teismas konstatavo, jog T. A. nusižengimą padarė dėl neatsargumo, nes T. A., prieš gabendamas sumedžiotą žvėrį, kaip nustatyta bylos duomenimis, turėjo galimybę ir pareigą, visų pirma, paklausti S. A., ar žvėris įrašytas į medžioklės lapą, ir tuo įsitikinti, tačiau to nepadarė. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, T. A., S. A., A. K. paaiškinimų, prieš jiems išvykstant gabenti sumedžiotą taurųjį elnią, jie buvo susirinkę S. A. ir V. A. namuose, (duomenys neskelbtini) Pažymi, kad tuo metu šiuo adresu (namuose) buvo ir medžioklės vadovas V. A., todėl T. A., prieš išvykdamas kartu su S. A. ir A. K. gabenti sumedžiotą taurųjį elnią, turėjo galimybę paklausti, paprašyti parodyti medžioklės lapą ir paties medžioklės vadovo, o ir S. A., įsitikinti, ar gyvūnas yra įrašytas į medžioklės lapą, tačiau elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai to nepadarydamas. Nurodo, kad T. A. yra medžiotojas, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), yra išlaikęs medžioklės egzaminą, todėl jam yra žinomi arba privalo būti žinomi Medžioklės taisyklių reikalavimai, tame tarpe ir Medžioklės taisyklių 22. bei 58.2.3. punktų nuostatos. Įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta medžiotojo pareiga laikytis šio Įstatymo, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, taip pat racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020 2020 m. vasario 18 d. nutarties 14-ajame punkte nurodė, jog Medžioklės taisyklių 58.2.3. papunktis draudžia gabenti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, o Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta medžiotojo pareiga laikytis, be kita ko, Medžioklės taisyklių reikalavimų, todėl medžiotojas privalo vykdyti Medžioklės taisyklių 58.2.3. papunktyje įtvirtintus reikalavimus ir, prieš gabendamas sumedžiotą kanopinį žvėrį, įsitikinti, ar jis sumedžiotas teisėtai; tokiu atveju neužtenka pasitikėti kitu medžiotoju.

5.2. Taip pat mano, kad T. A. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nes administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė T. A. paskirta įvertinus tai, jog lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, taip pat įvertinus tai, kad T. A., pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.2.3. papunkčio reikalavimus, padarė šiurkštų Medžioklės taisyklių pažeidimą (Medžioklės taisyklių 74., 74.1 punktai), kas rodo jo neteisėtos veikos didesnį pavojingumą. Teigia, kad T. A. paskirta nuobauda ir poveikio priemonė yra proporcingos ir teisingos, atitinka ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus. Pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Be to, pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Kadangi byloje lengvinančių aplinkybių nenustatyta, T. A. padarė šiurkštų Medžioklės taisyklių pažeidimą, o skunde nurodomi argumentai, jog T. A. nebuvo medžioklės vadovas, negalėjo įtakoti medžioklės lapo pildymo, nedalyvavo medžioklėje, įrašas medžioklės lape jam neturėjo jokios reikšmės ir naudos, jis nebuvo medžiotojų būrelio narys, atvyko į vietą jau po žvėries sumedžiojimo, nežinodamas visų faktinių aplinkybių, neturi medžiotojo patirties, negali būti laikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

5.3. Apibendrindamas atsiliepime nurodytas aplinkybes Institucijos atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto T. A. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis teigia, kad T. A. veikoje nėra ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, nes byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, jog T. A. atliko aktyvius veiksmus, už kuriuos būtų numatyta administracinė atsakomybė. Taigi, apeliantas nesutinka su Institucijos bei apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

6.1. Kaip jau minėta, Institucijos 2023 m. lapkričio 3 d. nutarimu T. A. pripažintas kaltu pažeidęs Medžioklės taisyklių 58.2.3. punkto reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

6.2. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Taigi, šioje normoje nustatyta administracinė atsakomybė už tris alternatyvias įstatymo uždraustas veikas: 1) už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba 2) už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, arba 3) už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą. ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl normos dispozicija netiesiogiai nukreipia į kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę Lietuvos Respublikoje, t. y. į Medžioklės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-648/2023). Medžioklės taisyklių 58.2.3. punkte nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

6.3. Byloje nustatyta, kad buvo gabenamas sumedžiotas suaugęs tauriojo elnio patinas. Pagal Medžioklės taisyklių 28 punktą taurieji elniai yra priskirti medžiojamiesiems gyvūnams, kurių medžioklė yra limituojama. Minėtų Taisyklių 22 punktas numato, kad medžiojant tykojant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Taip pat šiame punkte nurodyta, kad sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje prieš išvežant juos iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai.

6.4. Byloje nustatyta, kad 2023-09-21 S. A. sumedžiojo tauriojo elnio patiną, apie kurio sumedžiojimą medžioklės lape nebuvo nurodyta. Apylinkės teisme T. A., taip pat kaip liudytojai apklausti S. A., A. K., V. A. parodė, kad apie tai, jog S. A. sumedžiojo elnią, pastarasis telefonu informavo medžioklės vadovą – savo tėvą V. A., kuris turėjo padaryti atitinkamą įrašą medžioklės lape. V. A. patvirtino, kad jau temstant, vakare jam paskambinęs S. A. pranešė sumedžiojęs elnią, jis sūnui liepė prieš išgabenant elnią jam paskambinti ir pranešti duomenis apie ragus, bet S. A. to nepadarė, kaip teigė liudytojas, jis nespėjo padaryti įrašo medžioklės lape, nes tokį įrašą jis padaro tik įsitikinęs, jog žvėris nepabėgo, yra sumedžiotas (b. l. 44). Kaip liudytojas apklaustas S. A. patvirtino, kad jis sumedžiojo elnią, apie tai paskambinęs pranešė medžioklės vadovui, tačiau neužtikrino, jog elnio sumedžiojimas būtų tinkamai užfiksuotas medžioklės lape, nes ne taip suprato Medžioklės taisykles (b. l. 45). Šiuo atveju, įvertinus teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes, kad S. A. turėjo teisę medžioti (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini)), jog tauriųjų elnių medžioklė yra limituojama, o S. A. sumedžiotas tauriojo elnio patinas nebuvo įrašytas į medžioklės lapą, kai sumedžiotas elnias iš jo sumedžiojimo vietos buvo išgabentas, konstatuojama, kad tauriojo elnio patiną S. A. sumedžiojo neteisėtai. Pažymėtina, jog S. A., V. A., A. K., taip pat ir T. A. yra medžiotojai, kas leidžia daryti išvadą, kad jie išmano Medžioklės taisykles, o tuo pačiu ir žino, jog informacija apie S. A. sumedžiotą tauriojo elnio patiną į medžioklės lapą turėjo būti įrašyta prieš išgabenant gyvūną iš jo sumedžiojimo vietos. Nors apeliantas teigia, kad medžioklės lapą pildė ne T. A., kad jis neturėjo teisės reikalauti parodyti medžioklės lapą, jog įsitikintų informacijos teisingumu, tačiau pagal T. A. paaiškinimus, važiuojant paimti elnio, S. A. pasakė, kad jis informavo medžioklės vadovą apie sumedžiotą elnią, jam buvo aišku, jog viskas teisėta, todėl pats daugiau nieko neklausė. Taigi, konstatuojama, kad T. A. pasitikėjo S. A. pasakymu, nors pagal savo, kaip medžiotojo, kuris visai neseniai įgijo teisę medžioti (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2023-05-18), savybes ir patirtį turėjo ir privalėjo įsitikinti informacijos teisingumu, t. y. tuo, kad sumedžiotas elnias yra įrašytas medžioklės lape. Pastebėtina ir tai, kad T. A. ir A. K. 2023-09-21 rašytuose paaiškinimuose pripažino, jog atvažiavę pas S. A. į kiemą, jie persėdo į kitą automobilį ir išvyko į mišką, o V. A. parodė, kad jis buvo grįžęs namo, kai S. A. išvažiavo pargabenti elnio. Tokios aplinkybės rodo, kad T. A. turėjo realią galimybę įsitikinti, ar duomenys apie tauriojo elnio sumedžiojimą yra įrašyti į medžioklės lapą. Dėl to T. A. veikoje yra nustatytas nerūpestingumo požymis.

6.5. Taip pat byloje nustatyta, kad S. A. neteisėtai sumedžiotas tauriojo elnio patinas automobiliu buvo gabenamas iš jo sumedžiojimo vietos. Apeliantas teigia, kad byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, kad T. A. aktyviais veiksmais prisidėjo prie sumedžioto tauriojo elnio pakrovimo į automobilio priekabą, kaip ir nėra duomenų, kad T. A. gabeno tauriojo elnio patiną, nes T. A. tik sėdėjo automobilyje kaip keleivis. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Nors T. A. apylinkės teisme teigė, kad jis važiavo kaip žiūrovas, norėjo pasižiūrėti, kaip viskas vyksta, važiavo padėti išvežti žvėrį iš miško, neprisimena, ar tą žvėrį padėjo tempti, ar jį buvo paėmęs, bet prisimena, kad padėjo atidaryti priekabos bortą, tačiau 2023-09-21 pirminiame paaiškinime T. A. nurodė, jog padėjo įkelti elnią ir vyko į lupyklą, kai prie S. A. namų juos sustabdė aplinkos apsaugos pareigūnai. Aplinkybę, kad sumedžiotą elnią padėjo įkelti į priekabą ir gabeno į lupyklą, T. A. nurodė ir 2023-10-31 papildomai pateiktame paaiškinime, teigdamas, jog jis su A. K. ir S. A. iki priekabos tempė sumedžiotą elnią ir pakrovė, vyko link medžiotojų namelio (lupyklos). 2023-10-11 elektroniniame laiške, siųstame Gyvosios gamtos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) gyvosios apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei E. J., T. A. nurodė, kad A. K. jį paėmė į pagalbą savo draugui tik kaip fizinę jėgą, elnio įkėlimui. Be to, T. A. pirminius paaiškinimus, jog jis padėjo įkelti sumedžiotą elnią į priekabą, patvirtina ir A. K. paaiškinimai. Pirminiame 2023-09-21 paaiškinime A. K. nurodė, kad jis su T. A. atvyko padėti S. A. nugabenti taurųjį elnią į lupyklą, o 2023-10-30 papildomai pateiktame paaiškinime A. K. nurodė, jog kartu su T. A. nuvyko pas S. A., pakrovė S. A. sumedžiotą žvėrį į automobilį, kai netoli S. A. namų buvo sulaikyti pareigūnų. Apylinkės teisme kaip liudytojas apklaustas A. K. parodė, kad jis su T. A. nuvažiavo pas S. A. padėti pargabenti elnią, pripažino, kad jis padėjo įkelti tą žvėrį į priekabą, kaip teigė, turbūt ir T. A. padėjo, nes viskas įvyko greitai (b. l. 45-46). S. A. pirminiame 2023-09-21 paaiškinime nurodė, jog jis nutarė su draugų pagalba parsigabenti elnią, o 2023-10-27 papildomai pateiktame paaiškinime S. A. nurodė, kad prisipažįsta, jog neužtikrino, kad jo sumedžiotas žvėris Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka būtų tinkamai įrašytas į medžioklės lapą, gabeno žvėrį jam priklausančiu automobiliu „Suzuki Vitara“ protokole nurodytomis aplinkybėmis. Apylinkės teisme kaip liudytojas apklaustas S. A. parodė, kad apie 21.00 val. pasikvietė draugus į pagalbą, jog jie padėtų įkelti elnią, su draugais nuvažiavo, įkėlė tą elnią, neprisimena, kas už kur laikė, tempė, bet T. A. buvo kartu (b. l. 45). Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė E. J. tiek savo 2023-09-29 tarnybiniame pranešime, tiek ir apklausta kaip liudytoja apylinkės teisme parodė, jog įvykio vietoje T. A. pripažino, kad padėjo įkelti elnią, jog prieš kelias dienas skaitė Medžioklės taisykles (b. l. 41-44). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, tame tarpe ir paties T. A. pirminius paaiškinimus, daroma išvada, jog T. A. pas S. A. atvyko turėdamas tikslą padėti įkelti sumedžiotą žvėrį į automobilį, kad žvėris būtų nugabentas į lupyklą, todėl kartu su kitais medžiotojais, t. y. A. K. ir S. A., jis įkėlė S. A. sumedžiotą tauriojo elnio patiną į S. A. automobilį su savadarbe priekaba ir su šiais abiem medžiotojais kartu vyko tuo pačiu automobiliu, kuriuo buvo gabenamas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas. Taigi, aukštesnysis teismas sprendžia, jog T. A. aktyviais veiksmais S. A. į automobilio priekabą padėjo įkelti sumedžiotą tauriojo elnio patiną, važiuodamas kartu S. A. vairuojamu automobiliu, kuriuo buvo gabenamas tauriojo elnio patinas, kartu gabeno neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną. Dėl to konstatuojama, kad T. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už tai, jog jis gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Apeliaciniame skunde advokatas Dalius Vaičiulis akcentuoja, kad automobilį, kuriuo buvo gabenamas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas, vairavo ne T. A., o S. A., tačiau tokia aplinkybė T. A. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nepaneigia, nes T. A., aktyviais veiksmais padėjęs įkelti sumedžiotą elnią į priekabą tam, kad elnias būtų nugabentas į lupyklą, važiavo tuo pačiu automobiliu, kuriuo buvo gabenamas gyvūnas, todėl daroma išvada, jog T. A. neteisėtai sumedžiotą gyvūną gabeno.

7. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad T. A. veikoje nustatyti visi ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą, kuriuo T. A. pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir T. A. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant jo veikoje nusižengimo sudėties, nėra pagrindo.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

8. Apeliaciniame skunde T. A. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis teigia, kad jo atstovaujamajam paskirta neteisinga nuobauda ir administracinio poveikio priemonė.

8.1. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo 800 iki 1800 Eur. ANK 290 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo 3 iki 5 metų.

8.2. Institucijos 2023 m. lapkričio 3 d. nutarimu T. A. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, nubaustas 1 300 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu 4 metams.

8.3. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

8.4. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

8.5. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

8.6. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). T. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Be to, pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

8.7. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą T. A. padarė dėl neatsargumo, t. y. dėl nerūpestingumo, anksčiau už Medžioklės taisyklių pažeidimus jis nebuvo baustas, medžiotoju tapo tik 2023 m. gegužės 18 d., t. y. nagrinėjamo įvykio metu buvo praėję tik 4 mėnesiai po to, kai jam buvo išduotas medžiotojo bilietas, tiriamu atveju ne jis buvo medžioklės vadovas, taip pat ne jis buvo atsakingas už medžioklės lapo užpildymą. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus rodo, kad T. A. trejų metų laikotarpiu keturis kartus baustas administracine tvarka už leistino važiavimo greičio viršijimą, visas paskirtas baudas jis yra sumokėjęs, už jokius šiurkščius kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus baustumų neturi (b. l. 79-83). T. A. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas – neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas – šiuo atveju pasireiškė medžioklės lapo pildymo tvarkos pažeidimu, jis pats medžioklėje, kurios metu buvo sumedžiotas gyvūnas, nedalyvavo, o tai rodo mažesnį veikos pavojingumą (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-648/2023).

9. Esant visumai paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog T. A. paskirta administracinė nuobauda neatitinka padaryto nusižengimo pavojingumo bei T. A. asmenybės. Byloje esančių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti paskyrus T. A. mažesnę baudą, o specialiąją teisę, t. y. teisę medžioti, atėmus trumpesniam terminui. Dėl to T. A. paskirta administracinė nuobauda – bauda – mažinama iki minimalios ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytos baudos – 800 Eur, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo – terminas trumpinamas iki vienerių metų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 3 d. nutarimą pakeisti:

T. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalį paskirtą administracinę nuobaudą – 1 300 Eur baudą – sumažinti iki 800 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, T. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo – terminą sutrumpinti iki vienerių metų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.