- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-525-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06728-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Nijolė Griškevičienė, Papildyti Klaipėdos
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- A. N.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro pirmininkė Erika Misiūnienė, teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė, Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovei A. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kt., bei pagal atsakovės A. N. priešieškinį ieškovui J. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kt., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. N. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokoje turėtas pavardes; nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove; nustatyti mokėtino išlaikymo vaikui dydį periodinėmis išmokomis po 3000 Lt kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; asmeninės nuosavybės teise priteisti jam 18237 paprastąsias vardines AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijas, kurių bendra vertė – 1258,35 Lt, 30 paprastųjų vardinių AB Ūkio banko akcijų, kurių bendra vertė 9,6 Lt, 29403 paprastąsias vardines AB „DFDS Seaways“ akcijas, kurių bendra vertė 29403 Lt, viso priteistino turto vertė – 30670,95 Lt; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 18237 paprastąsias vardines AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijas, kurių bendra vertė – 1258,35 Lt, 30 paprastųjų vardinių AB Ūkio banko akcijų, kurių bendra vertė 9,6 Lt, 29403 paprastąsias vardines AB „DFDS Seaways“ akcijas, kurių bendra vertė 29403 Lt, viso priteistino turto vertė – 30670,95 Lt. Ieškovas nurodė, kad nuo 2003-05-30 kartu su atsakove negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, nebepalaiko jokių santuokinių ryšių. Santuokos iširimo priežastimi laiko palaipsniui išryškėjusius skirtingus požiūrius į bendrą šeimos ir kiekvieno iš jų asmeninį gyvenimą bei vis sunkiau suderinamus tarpusavio interesus, šeimoje prasidėjusius konfliktus. Taip pat nurodė, jog yra skirtingų charakterių, skirtingi požiūriai į šeimą, šeimos problemų sprendimą, todėl mano, kad abu nepakankamai vykdė sutuoktinių pareigas, todėl ir santuoka iširo dėl abiejų kaltės ir išsaugoti jos arba tikėtis, kad vėl gyvens kartu, nebėra galimybės. Pažymėjo, jog nepilnamečio sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį skirdavo po 3000 Lt, tokio pat dydžio išlaikymą įsipareigoja skirti ir toliau. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Pažymėjo, jog su atsakove pradėję gyventi atskirai, faktiškai pasidalijo santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą, dėl kurio ginčo nėra. Nurodė, jog abu yra darbingi, veiksnūs, kreditorių neturi.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Prašė skirti terminą susitaikyti. Nurodė, jog kartu nugyveno daugiau kaip dvidešimt metų, po studijų aukštosiose mokyklose pradėjo bendrą šeiminį gyvenimą, susilaukė dviejų vaikų. Antrasis vaikas gimė neįgalus, labai sirgo, todėl sutarė, kad ieškovas uždirbs šeimos pragyvenimui finansines lėšas, o ji, aukodama savo darbinę karjerą, prižiūrės namus ir vaikus. Nesutiko, jog pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Pažymėjo, kad santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas pasidalytas nebuvo. Nurodė, jog neišspręstas automobilio „Subaru Legacy“, lėšų, gautų pardavus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinio uždarbio, pajaus, dividendų, gautų iš akcijų, padalijimas. Akcijas prašė padalyti tokiu būdu: ieškovui priteisti 36474 paprastąsias vardines AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijas, 60 paprastųjų vardinių AB Ūkio banko akcijų bei 11762 paprastąsias vardines AB „DFDS Seaways“ akcijas, o jai priteisti 47044 paprastąsias vardines AB „DFDS Seaways“ akcijas.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui, juo prašė nustatyti susitaikymo terminą; pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (neištikimybės); priteisti iš J. N. 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę pavardę; santuokos metu įgytą turtą padalyti tokiu būdu: ieškovui priteisti svetainės baldus – minkštą kampą, spinteles, televizorių, miegamojo baldus – dvigulę lovą, komodą, spintelę, sieninę spintą, virtuvinį stalą, koridoriaus spintelės komodas, kabyklas, suolą; priteisti ½ dalį lėšų, t. y. 25000 Lt, gautų už santuokos metu parduotą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); priteisti ½ dalį santuokos metu ieškovo gauto uždarbio, pajaus bei dividendų, gautų iš akcijų; visas 36474 paprastąsias vardines AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijas, 60 paprastųjų vardinių AB Ūkio banko akcijų bei 11762 paprastąsias vardines AB „DFDS Seaways“ akcijas, o atsakovei priteisti 47044 paprastąsias vardines AB „DFDS Seaways“ akcijas. Nurodė, jog ieškovas buvo jai neištikimas. Tai sužinojusi, išgyveno ir išgyvena didžiules dvasines kančias, nes griaunamas kelių dešimtmečių santuokinis gyvenimas, jai padaryta itin didelė neturtinė žala, ją vertina 200000 Lt suma. Nurodė, jog ieškinyje išdėstyti neteisingi faktai dėl santuokinio turto apimties, dydžio ir pasidalijimo. Teigė, jog iki šios dienos jų šeimos gyvenamajame būste yra visi šeimos kilnojamieji daiktai, taip pat ieškovo darbo dokumentai, drabužiai, rūbai, avalynė, sportinė avalynė, kvepalai, įvairi kosmetika ir kt. Pažymėjo, jog automobilį „Subaru Legacy“ sutinka palikti ieškovui, atsakovei priteisiant įmokėtų už automobilį įmokų sumą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog nuo 1999 metų jų santykiai ėmė tolti, bendrų šeimos interesų buvo vis mažiau. Šeimos iširimo priežastimi laiko ieškinyje išvardytas aplinkybes. Pažymėjo, kad nors kartu su atsakove negyvena nuo 2003 metų, tačiau visą šį laiką atsakovė niekur nedirbo, o jis rūpinosi ir visiškai išlaikė butą, kuriame atsakovė su vaikais gyveno ir dabar gyvena, vaikus (kurie abu šiuo metu yra pilnamečiai) bei darbingą, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių nedirbančią, atsakovę. Teigė, jog atsakovė neįrodė patyrusi neturtinę žalą. Nesutiko, jog būtų nustatytas terminas susitaikyti, santuoka faktiškai iširusi, jos išsaugoti nėra jokios galimybės. Pažymėjo, kad baldais išimtinai naudojasi atsakovė, todėl ši faktinė padėtis ir turėtų išlikti. Nurodė, jog 2002-12-02 pardavė bendros jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už kurį pirkėjas sumokėjo 44200 Lt. Pažymėjo, kad 2003 m. gegužės 19 d. į atsakovės sąskaitą pervedė visus pinigus už parduotą butą bei turėtas santaupas. Bendru susitarimu šios lėšos turėjo būti skirtos tam, kad atsakovė savo vardu įsigytų butą, nes šeima gyveno nuomojamame bute. Mano, kad atsakovės reikalavimas priteisti jai 25000 Lt piniginę kompensaciją už butą (duomenys neskelbtini), yra nesąžiningas bei prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Nurodė, kad automobiliu „Subaru Legacy“ faktiškai naudojasi tik atsakovė, ieškovas visą šį laiką mokėjo įmokas už atsakovės automobilį, taip pat apmokėdavo šio turto draudimo išlaidas. Pažymėjo, kad visos įmokos už automobilį visiškai sumokėtos, liko įteisinti nuosavybę, piniginės kompensacijos už atsakovei atitenkantį automobilį iš atsakovės nereikalauja. Paaiškino, kad nuo 2003 metų kiekvieną mėnesį atsakovei bei atsakovės ir vaikų poreikių tenkinimui teikdavo buto, kuriame gyvena atsakovė su vaikais, nuomos mokestį, sumokėdavo visas nuomojamo buto komunalines išlaidas, visiškai apmoka dukros studijas Mykolo Riomerio universitete, papildomas studijas Vilniaus universitete bei suteikia jai visą išlaikymą, sūnaus išlaikymui teikia po 3000 Lt per mėnesį, kuriuos perveda į atsakovės sąskaitą, ir papildomai sūnaus išlaidoms po 800 Lt per mėnesį, taip pat apmoka atsakovės automobilio draudimą, sūnaus krepšinio klubą, perka kompiuterinę techniką ir pan. Mano, kad jokia papildoma piniginė kompensacija atsakovei nebepriteistina. Pažymėjo, kad atsakovė neprisidėjo nei prie vaikų, nei būsto išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-09 priėmė sprendimą, juo ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, santuoką nutraukė; priteisė atsakovei iš ieškovo 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Padalijo santuokoje įgytą turtą: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 18237 paprastąsias vardines AB „Lietuvos jūrų laivininkystė|“ akcijas, 30 paprastųjų vardinių BAB Ūkio banko akcijų, 29403 paprastąsias vardines AB „DFDS Seaways“ akcijas; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 18237 paprastąsias vardines AB „Lietuvos jūrų laivininkystė|“ akcijas, 30 paprastųjų vardinių BAB Ūkio banko akcijų, 29403 paprastąsias vardines AB „DFDS Seaways“ akcijas. Po santuokos nutraukimo teismas ieškovei paliko iki santuokos turėtą pavardę. Kitą ieškinio dalį bei priešieškinį atmetė. Teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 5221,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovui iš atsakovės – 275 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas grąžino ieškovui J. N. dalį žyminio mokesčio – 515 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys kartu, kaip šeima, negyvena nuo 2009 m., šalys derino santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sąlygas, ieškovas nenori taikytis, per visą bylos nagrinėjimo teisme metu laiką šalys nebandė susisiekti vienas su kitu ir išspręsti kilusias problemas bei susitaikyti, todėl manė, kad nustatyti terminą sutuoktiniams susitaikyti nėra tikslinga. Nustatė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės – ieškovas, būdamas santuokoje su atsakove, su kita moterimi susilaukė vaikų, ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, t. y. buvo neištikimas, ir dėl to bendras tolimesnis sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Konstatavo, kad dėl netinkamų ieškovo veiksmų nutrūko bendras šalių gyvenimas, todėl atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, baimę ir nerimą bei nesaugumo jausmą, todėl atsakovė įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, grįsdamas jos dydį teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir atsakovės išgyvenimų pobūdį. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nenagrinėjo, nes iki sprendimo byloje priėmimo vaikas tapo pilnamečiu, be to, šalys atsisakė minėtų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, kurioms esant būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl turtą šalims padalijo po lygiai. Teismo nuomone, tarp šalių susiklostę ginčijami piniginiai santykiai buvo paremti abipusiu lojalumu, materialiniu rėmimu, prisidėjimo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių, atsižvelgiant į kiekvieno sutuoktinio galimybes, tenkinimo, todėl priešieškinio reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo laikė nepagrįstais. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė, atsižvelgdamas į teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimo. Juo prašo minėto Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje pripažinta, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, panaikinti ir priimti dėl tos dalies naują sprendimą – pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Panaikinti sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti. Kitą teismo sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, rėmėsi atsakovės nenuoseklia ir prieštaringa pozicija bei galbūt suklastotais įrodymais. Teigia, kad aplinkybę, jog jis su atsakove faktiškai negyvena nuo 2003 metų, pagrindžia tiek fotonuotraukos su atsakovės prierašu, tiek piniginių lėšų santaupų pervedimas atsakovei. Atkreipia dėmesį, kad vaiko ne su atsakove susilaukė 2009 metais, t. y. praėjus šešeriems metams po faktinio gyvenimo skyrium su atsakove. Pažymi, kad byloje paaiškinimus teikę liudytojai yra šališki, nes yra atsakovės ir ieškovo vaikai bei atsakovės motina, todėl minėtų liudytojų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai. Nurodo, kad atsakovė neįrodė visų neturtinės žalos atsiradimo sąlygų, todėl teismas minėtos žalos atlyginimo priteisti neturėjo teisinio pagrindo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas savo motyvuose dėl atsakovės patirtų dvasinių išgyvenimų, skausmo peržengė priešieškinio ribas, nes tokių aplinkybių atsakovė neteigė, neįrodinėjo. Pažymėjo, kad atsakovė praleido terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareikšti, todėl teismas dėl tos dalies turėjo taikyti ieškinio senatį ir minėtą reikalavimą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teigia, kad ieškovas pats pripažino savo neištikimybės faktą, santuokoje su atsakove susilaukęs nesantuokinių vaikų. Nurodo, kad ieškovas meluoja, teigdamas, jog atsakovė praeityje inicijavusi skyrybų procesą bendru sutuoktinių sutikimu. Pažymi, kad ieškovas, teigdamas, jog faktiškai su atsakove negyvena nuo 2003 metų, iš tikrųjų siekia nuslėpti iki 2010 metų pabaigos gautas pajamas ir turtą.
Šalies argumentai
Be to, atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimo. Juo prašo minėto Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo panaikinti ir priimti dėl tos dalies naują sprendimą – priteisti atsakovei 19 748,50 Lt dalį už parduotas akcijas ir 150 000 Lt nepadalyto santuokinio turto lėšų, 1245 AB „Mažeikių nafta“ akcijas, 22 100 Lt už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigoti ieškovą įregistruoti automobilį atsakovės vardu. Nurodo, kad ieškovo atsakovei pervesta 100 000 Lt suma buvo ne už parduotą minėtą butą gauta suma, o piniginių lėšų suma įsikūrimui į naująjį būstą (įsigyti nauji baldai, kiti daiktai). Teigia, kad teismas nepagrįstai nepadalijo santuokoje turėto turto, netinkamai aiškino piniginių lėšų paskirtį. Pažymi, kad 2010 metais, t. y. santuokinių ryšių pabaigoje, šalys buvo susikaupusios 1 442 882,00 Lt vertės turtą, jos ½ dalis priklauso atsakovei. Atsižvelgdama į tai, kad dalis minėtų lėšų buvo panaudota šeimos poreikiams, teigia, jog nepanaudoto turto lėšų liko apie 300 000 Lt, jų ½ dalis priklauso atsakovei, jai ir turėtų atitekti.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, teismo sprendimą atsakovės skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė nereiškė reikalavimo dėl 19 748,50 Lt priteisimo už parduotas akcijas ir 1245 AB „Mažeikių nafta“ akcijų priteisimo, todėl šie atsakovės reikalavimai apeliaciniame skunde nėra teisėti, taigi atmestini. Pažymi, kad minėtos lėšos, gautos už parduotas akcijas, tarp šalių padalytos, tai liudija byloje esantys įrodymai. Nurodo, kad atsakovei buvo pervedęs 100 000 Lt sumą, bet atsakovė minėtos sumos įsikūrimui į naująjį būstą neišleido, paliko savo asmeninėms reikmėms, todėl atsakovės reikalavimas dėl dalies piniginių lėšų, gautų už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisimo nėra sąžiningas ir pagrįstas. Nurodo, kad atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovą įregistruoti automobilį atsakovės vardu iš esmės yra išnagrinėtas pirmosios instancijos teismo, bet dėl jo sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakyta nėra. Todėl ieškovas neprieštarauja, kad automobilis būtų priteistas atsakovei. Pažymi, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas disponuoja 300 000 Lt suma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtos sumos ½ dalies atsakovei nepriteisė.
Be to, ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui paaiškinimą raštu (t. 4, b. l. 91) ir atsakovė pateikė paaiškinimą raštu (t. 4, b. l.104–113).
Dėl ieškovo apeliacinio skundo.
Pirmosios instancijos teismas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją sutuoktinio kaltei konstatuoti vertino byloje pateiktus įrodymus. Pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iširusios santuokos, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo taisyklės teismų praktikoje suformuluotos, todėl kolegija plačiau dėl jų nepasisako Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, privalo remtis įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-206/2010; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-486/2012; kt.).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad jis, gyvendamas santuokoje, jautėsi atsakovės nuolatinių psichologinių manipuliacijų auka, tarp sutuoktinių nebuvo jokių sąlyčio taškų, jie buvo labai skirtingi, o kitos moters atsiradimas jo gyvenime yra ne priežastis, o pasekmė. Ieškovas įrodinėja, kad šalys kartu faktiškai nebegyvena nuo 2003-05-30, tačiau kartu nurodo, jog jo iniciatyva dėl šeimos išsaugojimo 2002 metais persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutartimi įrodyta, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas tik 2002-12-02 (t.1, b. l.126–128), o ieškovas butą (duomenys neskelbtini) išnuomojo 2002-08-30 (t.1, b. l.130), todėl akivaizdu, jog atsakovės psichologinės manipuliacijos negalėjo būti santuokos nutraukimo priežastimi, nes šiai aplinkybei įrodyti ieškovas nepateikė įrodymų ir nurodė, jog 2002 m. pabaigoje dar siekė išsaugoti šeimą (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovės charakteris tam neturėjo įtakos ir byloje nėra įrodymų, jog dėl ieškovo paminėtų atsakovės charakterio apibūdinimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal minėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles byloje neįrodyta, kad atsakovės charakteris ir jų skirtingi požiūriai į gyvenimą buvo jų santuokos faktinio iširimo priežastis, nes ieškovo paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas, kad ieškovės charakteris sunkus. Vėlgi suprantama, kad šeimoje gali kilti vienokio ar kitokio pobūdžio konfliktinės situacijos, tačiau atsakovas nurodė, kad tik 2002 m. pabaigoje siekė išsaugoti santuoką, nors 2003-05-17 jau pervedė atsakovei 100 000 Lt, t. y. pinigus, gautus už jų bendrą butą, ir, kaip nurodo, santaupų dalį, todėl jo paaiškinimas neįrodo siekimo išsaugoti šeimos perkeliant ją į (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovas nenurodo, kur faktiškai gyveno nuo 2003 m. gegužės mėn., pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalys kartu negyvena nuo 2009 m., remdamasis šalių vaikų paaiškinimais. Byloje pateiktos šalių nuotraukos, kaip nurodo ieškovas, darytos 2002 m. spalio mėnesį, atsakovė nurodo – 2004 m. balandžio mėnesį (t.1, b. l.167), įrodo, jog 2002 m. pabaigoje šalys neketino gyventi atskirai, todėl 2003 m, gegužės mėnesį staigus ieškovo apsisprendimas nutraukti santuoką tik dėl atsakovės charakterio byloje neįrodytas. Dėl santuokos nutraukimo kreipėsi tik 2013-06-11, nors dar 2009-02-15 gimė pirmasis vaikas su kita moterimi (t.1, b. l. 191), todėl byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad santuoka realiai iširo ne dėl atsakovės nurodytų priežasčių – ieškovo neištikimybės. Toks paminėtas ieškovo elgesys pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ši prezumpcija yra įrodyta ir ieškovo nenuginčyta.
Dėl neturtinės žalos dydžio.
Šalies argumentai
CK3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 200 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, priteisė 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nei žalos fakto, nei jos dydžio konkrečiai neargumentavo, nesirėmė bylos įrodymais, o tik formaliai nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007, kurioje šalis prašė priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos dydį, o apeliacinės instancijos teismas sumažino priteistą dydį iki 5 000 Lt. Paminėtoje pirmosios instancijos teismo nutartyje buvo įrodyti sutuoktinio tęstiniai smurtiniai veiksmai, tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nebuvo nustatyta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 d. yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdu, kad dėl ieškovo netinkamo elgesio šeimoje atsakovė patyrė, kaip įprasta tokioje situacijoje, emocinius išgyvenimus, stresą, sveikatos pablogėjimą, tačiau atsižvelgdama tik į kompensacinį neturtinės žalos atlyginimo aspektą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, kolegija konstatuoja, kad teismo priteista 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma, įvertinus ir šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką šeimos teisiniuose santykiuose, yra laikytina nepagrįsta, todėl ši ieškovo apeliacinio skundo dalis tenkintina ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 3000 EUR. Neturtinės žalos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato būtent teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, analizuojant teisinio santykio šalių veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą. Teismas privalo vadovautis teismų praktikoje nustatinėjamu neturtinės žalos dydžiu kitose bylose. Šioje byloje įrodyta, kad atsakovė 2012-12-18 buvo paruošusi ieškovui pasiūlymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių (t.1, b. l. 13), 2011-07-28 toks ikiteisminis pasiūlymas buvo paruoštas ieškovo, byloje įrodyta, kad 2009 m. vasario mėnesį gimė pirmasis ieškovo vaikas ne šalių šeimoje, todėl akivaizdu, kad šalių šeima pradėjo irti anksčiau nei 2009 metais, tačiau šioje byloje ypač reikšminga teisinė aplinkybė, jog ieškovas visą laiką rūpinosi šalių vaikais, ypač didelėmis sumomis rėmė buvusią šeimą finansiškai, t. y. ją išlaikė. Teismų praktikoje nustatyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir sutuoktinių tarpusavio turtinių klausimų sprendimą. Šioje byloje įrodyta, kad visus turtinius klausimus ieškovas sprendė su atsakove sąžiningai, jis visiškai rėmė vaikus, finansavo jų mokslus, skyrė kiekvienam vaikui apie 3000 Lt per mėnesį, mokėjo už buvusios šeimos būsto nuomą, atsakovės automobilį ir sutinka šį automobilį perrašyti atsakovei, pervedė atsakovei visą pinigų sumą už parduotą turtą. Šios aplinkybės ypač svarbios nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, nes akivaizdu, kad tokia reguliari, mokėjimo dokumentais įrodyta parama turi sumažinti kito sutuoktinio patirtus išgyvenimus, emocinį skausmą, tinkamas atsakovės finansavimas neturėjo sumažinti jos bendravimo galimybių. Todėl būtų neteisinga palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nes toks ypač didelis šios kategorijos bylose neturtinės žalos dydis prieštarauja teismų praktikoje nustatytoms taisyklėms. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – neištikimybės, tačiau ne dėl smurtinio pobūdžio elgesio, konstatuoja, jog atsakovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. 3000 EUR sumos atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).
Nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo motyvas dėl ieškinio senaties taikymo neturtinei žalai priteisti šios kategorijos byloje, nes šalių santuokos negaliojimo priežastys paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ieškovui pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, todėl pagal bylos medžiagą darytina išvada, kad atsakovė nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino prašymui priteisti neturtinę žalą pagal CK 3. 70 str. 2 d. Todėl šioje byloje ieškinio senaties termino pradžią būtų galima susieti su atsakovės sužinojimo apie ieškovo kitų vaikų gimimą momentu. Bylos medžiaga įrodo, kad pažyma dėl kitų ieškovo vaikų gimimo byloje buvo pateikta 2014-01-24 (t.1, b. l.191), priešieškinyje atsakovė nurodo, kad 2011 m. liepos mėnesį gavusi iš ieškovo pranešimą dėl santuokos nutraukimo, pradėjo domėtis jo neištikimybe, todėl darytina išvada, kad ji nėra praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą neturtinei žalai atlyginti, nes priešieškinį pareiškė 2013-10-22 (t.1, b. l. 87).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo.
Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pirmosios instancijos teismas paminėtos taisyklės laikėsi, nes padalijo visą šalių nurodytą santuokoje įgytą turtą.
Atsiliepimas
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepadalijo santuokos metu įgytą ir realizuotą šalių iki santuokos nutraukimo šį turtą – 19 748,50 Lt dalį už parduotas akcijas ir 150 000 Lt nepadalyto santuokinio turto lėšų, 1245 AB „Mažeikių nafta“ akcijas, 22 100 Lt už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Dėl 150 000 Lt nepadalyto santuokinio turto lėšų
Atsakovė priešieškiniu teismo prašė priteisti jai ½ dalį ieškovo uždirbtų nuo 2003 m. iki priešieškinio padavimo dienos uždarbio, pajų, dividendų dalį, kurią jie buvo sutarę taupyti šeimos reikmėms, tačiau tokia pozicija šioje byloje nėra paremta įstatymo.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 -08-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad į bendro turto balansą turėjo būti įtraukta ieškovo darbo užmokesčio, pajų ir dividendų suma. Sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Šios ginčo dalies esmė yra ta, kad atsakovė, teigdama, kad ieškovas dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto be jos sutikimo panaudojo ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, ji turėjo nurodyti jo buvimo vietą ir jo valdymą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti, jog šį turtą – darbo užmokestį, pajus ir dividendus – sutuoktinis panaudojo ne pagal paskirtį nuo 2003 metų. Įvertinus bylos medžiagą tokios išvados padaryti negalima Byloje yra įrodyta, kad ieškovas 2003-05-16 atsakovei pervedė 100 000 Lt, t. y. visą gautą 44 200 Lt sumą už parduotą butą (duomenys neskelbtini) ir 55 800 Lt santaupų (t.1, b. l. 129). Byloje įrodyta, kad atsakovė su vaikais gyvena ieškovo išnuomotame bute, už kurio nuomą ir komunalines išlaidas nuo 2003 metų moka ieškovas, t. y. 2003 m. – 39 200 Lt, 2004 m. – 70 800 Lt, 2005–2014 m. – 406 000 Lt (t.1, b. l.130, 132, 134, 148). Byloje įrodyta, kad ieškovas atsakovei ir jų vaikams pervesdavo apie 15 000 Lt per mėnesį (dukros išlaikymas po 2500 Lt, sūnaus išlaikymui po 3800 Lt, nuomojamo buto komunalinius mokesčius apie 1000 Lt, buto nuoma, apmokėjo dukros studijas (t.1, b. l.136–147), todėl šioje byloje negalima padaryti išvados, kad ieškovas atsakovės nurodytą sumą panaudojo ne šeimos poreikiams ir kad ji realiai egzistuoja jų santuokos nutraukimo metu.
Dėl akcijų
Šios apeliacinio skundo dalies esmė akcijų, kurias atsakovas pardavė ir jų verte sumažino dalytiną bendrą turtą, tačiau toks reikalavimas pirmosios instancijos teismui priešieškinyje nebuvo suformuluotas (t.1, b. l. 94). Tokį reikalavimą atsakovė pareiškė tik apeliaciniame skunde, dėl to atsakovas neturėjo galimybės įstatymo nustatyta tvarka pateikti atsikirtimų pirmosios instancijos teisme. LR CK 3.98 str. 3 d. nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šeimos poreikių tenkinimu, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Iš atsakovės priešieškinio nustatyta, kad ji prašė padalyti AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė‘‘, AB Ūkio banko ir AB DFDS Seaways akcijas. Apeliaciniame skunde atsakovė iškelia reikalavimus dėl „Tvoklė“, „Sanitas“ ir „Orlen Lietuva“ akcijų. Be to, pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Byloje nustatyta, kad „Mažeikių nafta“ (buvusi „Orlen Lietuva“) šalių santuokoje įgytas 1204 vnt. akcijų 2007 m. lapkričio mėnesį pardavė (t. 3, b. l. 6, t. 2, b. l. 167) už 12341 Lt, o AB ,,Sanitas‘‘ akcijos 2013-07-12 buvo parduotos už 14 936, 12 Lt (t. 3, b. l. 17), tačiau byloje atsakovės sąskaitos išrašu (t. 1, b. l.144) įrodyta, kad nuo 2012-03-02 iki 2013-12-09 atsakovei ieškovas mokėjo kas mėnesį po 3000 Lt, todėl pagrįsta jo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą pozicija, jog jis už šias parduotas akcijas yra atsiskaitęs su atsakove. Byloje įrodyta, kad ieškovo vertybinių popierių sąskaita buvo atidaryta 2001-01-19 (t. 3, b. l. 3, 16) ir joje buvo pažymėta, kad ieškovas yra vedęs ir nėra sutuoktinio sutikimo prekiauti vertybiniais popieriais (t. 3, b. l. 16), todėl byloje įrodyta, kad ieškovas negalėjo parduoti atsakovės nurodomų akcijų. Be to, atsakovė pirmosios instancijos teismui nebuvo suformulavusi reikalavimo CK 3.98 str. 3 d. pagrindu, t. y. neprašė teismo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pažymėjo, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta aktyvi teismo pareiga šeimos bylose savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Jeigu nėra vieno iš sutuoktinių prašymo santuokos nutraukimo bylose, dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje atsakovė nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl CK 3.98 straipsnio pagrindu numatytos kompensacijos. Kadangi abu sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaudamiesi rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą atsakovės nurodytų reikalavimų apimtimi veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai pagrindo konstatuoti CPK 376 straipsnio pažeidimą nėra. Be to, byloje yra įrodyta, kad atsakovės nurodytos akcijos buvo parduotos priverstinai, atsakovės sąskaitos išrašu (t.1, b. l.144) įrodyta, kad nuo 2012-03-02 iki 2013-12-09 atsakovei ieškovas mokėjo kas mėnesį po 3000 Lt, todėl byloje nenustatyta, kad atsakovės teisės buvo pažeistos.
Dėl 22 100 Lt už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatyta, kad 2002-12-02 pirkimo–pardavimo sutartimi šis butas buvo parduotas už 44 200 Lt (t.1, b. l.126–128). Ieškovas įrodė, kad 2003-05-19 jis į atsakovės sąskaitą pervedė 100 000 Lt (t.1, b. l. 129), o ieškovė 2003-05-27 užpildė brangų turtą įsigijusio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaraciją, kurioje deklaruoja šiuos 100 000 Lt ir nurodo šią sumą kaip numatomą terminuotą indėlį (t. 2, b. l. 187), todėl paneigtas atsakovės motyvas, jog ji šiuos pinigus išleido įsikuriant 2002-08-30 išsinuomotame bute (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l.130). Atsakovės vienkartinė gyventojo turto deklaracija (t. 2, b. l.184) įrodo, kad 2005-04-26 atsakovė deklaravo šią pinigų sumą, todėl paneigtas atsakovės motyvas, jog ji 22 100 Lt, gautus už parduotą butą, panaudojo įsikūrimui. Jokių įrodymų dėl įsikūrimo išlaidų atsakovė nepateikė. Atsakovė priešieškiniu prašė ieškovui priteisti išvardytus baldus (t.1, b. l. 94) , tačiau iš ieškovo atsiliepimo į priešieškinį (t.1, b. l. 122) nustatyta, kad ginčo dėl baldų tarp šalių nebuvo, nes ieškovas sutiko visus baldus palikti atsakovei ir jų vaikams. Pirmosios instancijos teismas pagal teismų praktikoje šios kategorijos bylose nustatytas taisykles teisingai įvertino, jog ieškovas atsiskaitė su atsakove už parduotą santuokoje įgytą butą, todėl priešingos išvados apeliacinio skundo motyvais padaryti nėra teisinio pagrindo.
Dėl įpareigojimo ieškovui įregistruoti automobilį atsakovės vardu.
Byloje nustatyta, kad ieškovas kiekvieną mėnesį nuo 2002-08-08 mokėjo po 953, 47 Lt lizingo įmoką už atsakovės naudojamą automobilį ir 2012-06-12 įvykdė lizingo sutartį (t.1, b. l.110). Iš ieškovo atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą nustatyta, kad ieškovas sutinka, jog šis automobilis, įgytas pagal 2002-08-08 lizingo sutarties Nr. 1022484 su ,,Swedbank lizingu‘‘ 2012-06-12 pabaigos aktą, būtų priteistas atsakovei, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis papildytina ir automobilis SUBARU LEGASY 2.5 GX ’01, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovei.
Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 20 000 Lt neturtinės žalos dydžio, keistina ir priteistas neturtinės žalos dydis sumažintinas iki 3000 EUR ir papildytinas sprendimas dalimi dėl automobilio priteisimo atsakovei (CPK 326 str. 1d. 3p.).
Sumažinus neturtinės žalos dydį keistinos sprendimo dalys, kuriomis priteistos šalims bylinėjimosi išlaidos ir jos mažintinos 90 EUR (310, 75 Lt), todėl iš ieškovo priteistos atsakovei 5221 Lt bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 1422, 11 EUR (4910,25 Lt) (CPK 93 str. 1 d., 5 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė apeliacinius skundus ir atsiliepimus į juos. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 215, 47 EUR žyminį mokestį bei 1226, 54 EUR už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą ir 726 EUR advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą (t. 4, b. l. 54–55, 70–71). Ieškovei žyminio mokesčio mokėjimas paduodant apeliacinį skundą buvo atidėtas, įrodymų dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta. Šios išlaidos paskirstytinos proporcingai pagal CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str. nustatytas taisykles ir iš atsakovės ieškovui priteistini 90 EUR sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą, nes ieškovo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo buvo patenkinta iš dalies ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tą aplinkybę, kad abi šalys teikė apeliacinius skundus ir atsiliepimuose į juos dėstomos iš esmės tos pačios aplinkybės, todėl iš atsakovės ieškovei priteistini 300 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimo dalį, kuria A. N. iš J. N. priteista 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pakeisti ir priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 3 000 EUR.
Papildyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimą ir A. N. priteisti automobilį SUBARU LEGASY 2.5 GX ’01, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimo dalį, kuria A. N. iš J. N. priteisti 5221 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 1422,11 EUR (4910,25 Lt).
Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Iš A. N. priteisti J. N. 90 EUR sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ir 300 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.