Kauno apygardos teismo nutartis

2019-04-09 · Civilinė byla Nr. e2A-568-264/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-26Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
e2A-568-264/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01610-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
Ieškovas
Seesam Insurance AS
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Kauno centro būstas“
Trečiasis asmuo
akcine draudimo bendrove „Gjensidige“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-568-264/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01610-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.39.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Seesam Insurance AS apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4620-470/2018 pagal ieškovės Seesam Insurance AS ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno centro būstas“ su trečiuoju asmeniu akcine draudimo bendrove „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 2 275,26 Eur, iš kurių 2 164,94 Eur turtinės žalos atlyginimas, 110,32 Eur kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pateikimo teismui, o taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad būsto ir gyventojų turto draudimo poliso galiojimo laikotarpiu 2016 m. liepos 11 d. buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini). Įvykis pripažintas draudiminiu, ieškovė apskaičiavo nuostolius, kurie sudarė 2 262,00 Eur, ir atskaičius 87,00 Eur besąlyginę išskaitą, buto draudėjui išmokėjo draudimo išmoką – 2 175,00 Eur. Tiriant įvykį nustatyta, kad ieškovės apdraustas turtas buvo aplietas vandens pratekėjimu iš bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovo, kadangi pastato (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė, ji yra atsakinga už viso pastato bendro naudojimo objektų priežiūrą, todėl privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektą – lietaus kanalizacijos vamzdį, organizuoti jo remontą, o to nepadariusi yra atsakinga už kilusią žalą. Ieškovė reikalavimą atlyginti turtinę žalą grindžia Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Teigia, kad ieškovė netinkamai atliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties, nepateikė jokių objektyvių ir patikimų tikrąją įvykio priežastį pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė nepažeidė jokių teisės aktais jai nustatytų pareigų ir nors neginčija, jog yra namo (duomenys neskelbtini) administratore, tačiau nesutinka, kad kaip objekto valdytoja atliko kažkokius neteisėtus veiksmus ar pažeidė bendro pobūdžio ar teisės aktais jai nustatytas pareigas. Vien objekto inžinerinės įrangos valdymo faktas nepatvirtina neteisėtų veiksmų buvimo. Sprendžia, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų apie draudiminio įvykio datą ir faktą, iš įvairių rašytinių įrodymų matyti, kad apdraustas butas galėjo būti aplietas dar ir 2016 m. birželio 20 d., liepos 3 d. ar 8 d., tuo tarpu ieškovė tvirtina, kad įvykis atsitiko liepos 11 d., todėl tikroji įvykio data nenustatyta, taip pat nenustatyta tikroji įvykio priežastis, o vien stiprios liūties Kaune 2016 m. liepos 11 d. faktas nesuteikia pagrindo spręsti, kad būtent dėl jos buvo aplietas butas.

Šalies argumentai

3. Trečiasis asmuo pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, iš kurių matyti, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės kaltės dėl ginčo įvykio padarinių. Atsakovė, vykdydama nuolatinę pastato (duomenys neskelbtini) priežiūrą, nefiksavo jokių lietaus vandens kanalizacijos vamzdžio užsikimšimo atvejų, byloje neįrodyta, kad butas aplietas būtent dėl užsikimšusio lietvamzdžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad draudiminės išmokos suma neviršijo taisyklėse numatytos maksimalios taisyklėse nustatytos ribos ir kad įvykis nepateko į nedraudžiamuosius, sprendė, kad įvykis teisingai pripažintas draudiminiu.

6. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad byloje minėtus apliejimo faktus reikėtų vertinti kaip vieną draudiminį įvykį, įvykusį 2016 m. liepos 11 d., nurodė, jog siekiant įvykį įvertinti kaip draudiminį, dėl kurio būtų taikoma konkretaus asmens subrogacija, būtinas kiekvieno konkretaus atvejo ištyrimas ir tikslios priežasties nustatymas.

7. Teismas konstatavo, kad iš pateiktų į bylą dokumentų nėra aišku, per kur pateko vanduo – iš aukščiau esančių, ar kaimyninių patalpų, ar iš lauko lietvamzdžio, t. y. visiškai nėra aišku, kuo remdamasi ieškovė padarė išvadą, jog būtent iš bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovo vanduo pateko į draudėjos gyvenamąsias patalpas.

8. Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose nebuvo jokio konkretaus įrodymo, kad užliejimas įvyko iš išorinėje lauko sienoje pritvirtinto lietvamzdžio, nefiksuotas joks avarijos faktas, nebuvo informuotos atitinkamos tarnybos. Ieškovės į bylą pateiktuose dokumentuose: Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokole, fotonuotraukose, lokalinėje sąmatoje ir kituose yra konstatuojamos tik atsiradusios įvykio pasekmės, tačiau šie dokumentai niekaip neįrodo priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų.

9. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog draudėjai patalpų užliejimu buvo padaryta žala būtent dėl atsakovės kaip daugiabučio namo administratorės kaltės, taip pat neįrodė, dėl kokių atsakovės konkrečių kaltų veiksmų buvo padaryta žala draudėjos turtui, bei neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių. Ieškovės pateiktuose dokumentuose nėra jokios įvykio analizės, o pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buto užpylimas įvyko iš lauko lietvamzdžio.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

10. Ieškovė Seesam Insurance AS apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4620-470/2018 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas, priimdamas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą, pažeidė CPK 266 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant šią teisės normą. Pirmosios instancijos teismas atsisakė įtraukti į bylą E. P. – buto, esančio virš ieškovės apdrausto ir aplieto buto, savininkę į bylą, nors priimtu sprendimu pasisakė dėl šio asmens teisių ir pareigų.

10.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą – teismas skundžiamame sprendime sprendė, kad ieškovė nurodė tik numanomą įvykio priežastį, tačiau, kaip ir nurodyta cituotoje kasacinio teismo praktikoje, byloje pakanka įrodyti tikėtiną žalos atsiradimo priežastį. Tokių duomenų byloje pakako, tačiau teismas jų nevertino arba vertino netinkamai.

10.3. Teismas atsakovės pateiktų statinio apžiūros aktų ir juose fiksuotų aplinkybių byloje visiškai nevertino, įrodymai buvo įvertinti selektyviai ir formaliai, kas sąlygojo, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir šie pažeidimai turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

Atsiliepimas

11. Atsakovė UAB „Kauno centro būstas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Seesam Insurance AS apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

11.1. Ieškovė apeliaciniame skunde, motyvuodama Alytaus apylinkės teismo sprendimo neteisėtumą, iš esmės nenurodo jokios objektyvios ir pagrįstos aplinkybės, dėl ko, remiantis Civilinio proceso kodeksu turėtų būti panaikintas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas civ. byloje Nr. e2-4620-470/2018 (pavyzdžiui, sprendimas yra be motyvų, byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, ar kt.).

11.2. Ieškovė neįrodė, kad egzistavo priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų.

11.3. Ieškovė, nustatydama įvykio priežastį, rėmėsi prielaidomis, kėlė ne vieną įvykio versiją (užpylimas įvyko dėl kito buto savininkės kaltės, vėliau teigė, kad draudiminis įvykis nutiko dėl užsikišusio lietvamzdžio).

11.4. Ieškovė nekvietė atsakovės į vietą nustatyti įvykio aplinkybių ir tik po metų po buto apliejimo ieškovė ėmė ieškoti žalos atlyginimo iš atsakovės, kas akivaizdžiai įrodo ieškovės neveikimą nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes bei įvykio datos netikslumą.

11.5. Name nebuvo avarinės būklės bendrojo naudojimo objektų, dėl kurių galėtų kilti atsakomybė atsakovei. Ieškovė byloje nepateikė duomenų ir įrodymų, kurioje konkrečioje vietoje ir, dėl kokios priežasties įvyko buto apliejimas, ar šis apliejimas įvyko dėl defekto nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas.

Šalies argumentai

11.6. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 266 straipsnį, kuriuo draudžiama teismui nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Atsakovė mano, kad ši norma nebuvo pažeista, nes byloje nustatyta, kad gavusi neįtrauktos į bylą buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojos E. P. paaiškinimą, ieškovė atsisakė pretenzijų šiai gyventojai. Teisę įtraukti šį asmenį į procesą ieškovė turėjo dar bylos nagrinėjimo pradžioje, parengiamojo posėdžio metu, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

12. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti – palikti galioti Alytaus miesto apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimą, priimtą 2018 m. lapkričio 26 d. civilinėje byloje Nr. e2-4620-470/2018. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

12.1. Nesutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 266 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi nagrinėjamoje byloje ginčijamu sprendimu nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl E. P. teisių ir/ar pareigų, todėl sąlygų visumos CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo aspektu nėra.

12.2. Ieškovė byloje nesugebėjo įrodyti nei tikslaus įvykio laiko, nei užpylimo židinio. Nenustačius byloje aiškių faktinių aplinkybių sąlygojusių žalos atsiradimą, negalima nustatyti ir atsakingo asmens.

12.3. Byloje ieškovė taip pat neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė ginčo įvykio aplinkybių netyrė ir rėmėsi tik trečiųjų asmenų paaiškinimais, samprotavimais.

12.4. Įrodymų, kad apliejimas vyko dėl bendro naudojimo objektų nepriežiūros, už ką būtų atsakinga atsakovė, byloje nėra. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad iš tiesų kuris nors namo lietaus kanalizacijos vamzdis buvo užsikimšęs ir kad atsakovės darbuotojai dėl šio užsikimšimo buvo iškviesti į butą Nr. (duomenys neskelbtini) bei atliko lietaus kanalizacijos vamzdžio pravalymo darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas ir atsiliepimai į apeliacinį skundą, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės.

15. Apeliacijos objektas-pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas CK 6.1015 str. tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

16. CK 6.1015 str. nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

17. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Taigi pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (Buto apliejimo) tenka ieškovei.

18. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė, jog draudėjai patalpų užliejimu buvo padaryta žala būtent dėl atsakovės kaip daugiabučio namo administratoriaus kaltės, taip pat neįrodė, dėl kokių atsakovės konkrečių kaltų veiksmų buvo padaryta žala draudėjos turtui, bei neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių.

19. Apeliaciniu skundu apeliantė iš esmės kelia įrodymų vertinimo problemą, t. y., apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo priežastis buvo būtent pastato bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovo gedimas, už kurio priežiūrą atsakinga atsakovė. Apeliantės nuomone, pagal kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose pakanka įrodyti tikėtiną žalos atsiradimo priežastį.

20. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.).Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1d.).Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

21. Taigi, teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

22. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, ir bylos duomenys patvirtina, kad butą (duomenys neskelbtini), apdraudusiai nuo įvairių rizikų, tame tarpe nuo užliejimo, pagal Būsto ir gyventojų turto draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl draudiminio įvykio, užfiksuoto 2016-07-11 užlieto buto Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjai D. M. ieškovė išmokėjo 2175 Eur draudimo išmoką (1 tomas, b. l. 7-112, 114, 115, 123-125).

23. CK 6.1015 str. nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

24. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Taigi pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (Buto apliejimo) tenka ieškovei . Byloje esminis ginčas kilo dėl to, ar atsakovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, yra atsakinga už padarytą žalą.

25. Ieškovė buto užliejimo priežastimi nurodė vandens pratekėjimą iš namo bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovo, kurį jos vertinimu, netinkamai prižiūrėjo atsakovė kaip namą administruojanti įmonė. Šias aplinkybes įrodinėjo prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais: nekilnojamojo turto techninės apžiūros 2016-07-11 protokolu, lokaline sąmata, fotonuotraukomis, darytomis 2016-07-11, kuriose užfiksuota nutekėjimo dėmės ant lubų, atšokę dalis tapetų hole, kambaryje, virtuvėje, sudrėkęs parketas, taip pat byloje atsakovės pateiktais UAB „Žaidas“ statinio apžiūros aktais 2015-05-16, 2016-05-10, 2017-05-31, kuriuose kasmetinės apžiūros metu buvo užfiksuoti namo (duomenys neskelbtini), pastebėti defektai ir rekomenduojami darbai defektų šalinimui (2 tomas b.l. 38-41, 42-45, 46-49).

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad fotonuotraukose fiksuoti suliejimai yra ne tik buto lauko sienoje, bet ir vidaus sienose, lubose, grindyse, neturinčiose sąlyčio su namo išorėje pritvirtintu lietvamzdžiu, kad ieškovė nei įvykio metu, nei vėliau niekaip kitaip kaip tik virš užlieto buto esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės E. P. paaiškinimu įvykio priežasties netyrė, nenustatinėjo, ar per namo išorinėje sienoje vertikaliai pritvirtintą lietvamzdį vanduo galėjo patekti į apdrausto buto vidų, jei galėjo, tai per kokią vietą, kaip vanduo pratekėjo į kelias patalpas, kokia lietvamzdžio vieta buvo užsikimšusi ir pan., sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog būtent iš bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovo vanduo pateko į draudėjos gyvenamąsias patalpas užlietas draudiminio įvykio 2016-07-04 metu. Teisėjų kolegija pritaria šioms pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms bei išvadai, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (CPK 178, 185 str.).

27. Apeliaciniame skunde apeliantė neginčija aplinkybės, kad apdraustas butas buvo aplietas ne vieną kartą ir ankščiau, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad buto užliejimo 2016-07-11 negalima vertinti kaip vieno draudiminio įvykio, dėl kurio būtų taikoma konkretaus asmens subrogacija, nes būtinas kiekvieno konkretaus atvejo ištyrimas ir tikslios priežasties nustatymas.

28. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad buto užliejimo 2016-07-11 priežastis buvo vandens pratekėjimas iš namo bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovo, tačiau nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokole nenurodytos buto užliejimo priežastys. Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokole užfiksuotos įvykio aplinkybės: draudėjos teigimu, 2016-07-04 grįžusi namo ji pastebėjo bėgantį vandenį per lubas ir sienas, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bute kažkas nutiko, kas tiksliai nutiko draudėja nežino, apie įvykį pranešė namo administratoriui, protokole užfiksuota, kad remontuotinas holas (patalpa Nr. 15-9), 15-2 – virtuvė, kambarys (15-4), pagalbinė patalpa (15-1). Iš prie ieškinio pateikto virš užlieto buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės E. P. elektroninio laiško matyti, kad ji nurodė liūtis Kaune buvus ir liepos 6 dieną ir liepos 8 dieną, nors ieškovė įrodinėjo, kad draudiminis įvykis atsitiko būtent 2016-07-11. Apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė jokių naujų argumentų, susijusių su įvykio priežasties nustatymu, todėl įvertinus ieškovės užfiksuotus apgadinimus ne tik buto lauko sienoje, bet ir vidaus sienose, lubose, grindyse, neturinčiose sąlyčio su namo išorėje pritvirtintu lietvamzdžiu, mažai tikėtina, kad per namo išorinėje sienoje vertikaliai pritvirtintą lietvamzdį vanduo galėjo patekti į apdrausto buto vidų, jei galėjo, tai per kokią vietą, kaip vanduo pratekėjo į kelias patalpas.

30. Pažymėtina ir tai, kad nors UAB „Žaidas“ statinio apžiūros aktuose 2015-05-16, 2016-05-10, 2017-05-31 (2 tomas b.l. 38-41, 42-45, 46-49) yra užfiksuoti kasmetinės apžiūros namo (duomenys neskelbtini), pastebėti defektai, deformacijos - aktų 1.6 pozicijose - nehermetiškos ir paveiktos korozijos lietaus nuvedimo sistemos dalys, rekomenduojami darbai defektams šalinti - kad būtina pakeisti netinkamas naudoti dalis, nesandarias vietas užsandarinti, tačiau nenustačius buto užliejimo priežasties, t.y. kad ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl lietvamzdžių susidėvėjimo, jų keitimas nevertintinas kaip defektas, kurį namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams.

31. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą argumentams, kad pačios apeliantės neveikimas tiriant įvykio priežastis (kad užpylimas įvyko dėl kito buto savininkės kaltės, vėliau teigiant, kad draudiminis įvykis įvyko dėl užsikišusio lietvamzdžio), lėmė, kad nebuvo nustatytos nei tikrosios įvykio aplinkybės nei įvykio data.

32. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į nagrinėjamą bylą neįtraukė virš užlieto buto, esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės E. P. trečiuoju asmeniu ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes priimtu sprendimu pasisakė dėl šio asmens teisių ir pareigų, tuo pažeidė LR CPK 266 straipsnį, kuriuo draudžiama teismui nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

33. Vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra tuomet, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2017-04-06nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017; kt.).

34. Kaip jau buvo minėta, ieškovė įrodinėjo, kad buto užliejimo 2016-07-11 priežastis – vandens patekimas per namo išorinėje sienoje vertikaliai pritvirtintą lietvamzdį, dėl jo užsikimšimo, tačiau tai nepatenka į (duomenys neskelbtini) buto savininkės atsakomybės ribas. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovė pretenzijas dėl apdrausto buto apgadinimo vandens poveikiu pirmiausia nukreipė į viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkę E. P., tačiau gavęs iš jos elektroninį laišką atsisakė pretenzijų E. P., kuri elektroniniame laiške neigė vandens nutekėjimo priežastį buvus jos bute ir nurodė, kad apačioje esantis butas galėjo būti aplietas dėl daugiabučio namo lietvamzdžio užsikimšimo šiukšlėmis, patekusiomis nuo namo stogo. Apeliantė ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių bei nenurodė jokių objektyvių duomenų ir nenustatinėjo, kad žalos židinys galėjo būti ir vandens nutekėjimas iš viršuje esančio buto. Argumentų, leidžiančių daryti kitokią išvadą, pirmosios instancijos teismui neteikė, neteikia jų ir apeliacinės instancijos teismui.

35. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais ir jų nekartoja. Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindžia, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, o iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

36. Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą.

Dėl bylos procesinės baigties.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

38. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacine tvarka pabaigos nepateikė nei prašymo, nei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

39. Byla elektroninė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 str. 1 d. 6 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė