Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-11-26 · Civilinė byla Nr. e2-4620-470/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-26Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-26
Bylos Nr.
e2-4620-470/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01610-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snaigė Juknevičienė
Atsakovas
S. I., UAB „K.“
Ieškovas
S. I.
Trečiasis asmuo
ADB „G.“
Civilinė byla Nr. e2-4620-470/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01610-2018-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.4.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.1.; 2.5.39.2.5.2.; 3.1.7.5. 3.2.6.4.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 26 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,sekretoriaujant R. N.,dalyvaujant atsakovo S. I. AS atstovei advokato padėjėjai I. V.,atsakovo UAB „K.“ atstovei advokatei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. I. AS (toliau – Ieškovas) ieškinį atsakovui UAB „K.“ (toliau – Atsakovas) su trečiuoju asmeniu ADB „G.“ (toliau – Trečiasis asmuo) dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš Atsakovo 2275,26 Eur, iš kurių 2164,94 Eur turtinės žalos atlyginimas, 110,32 Eur kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pateikimo teismui, o taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad būsto ir gyventojų turto draudimo poliso galiojimo laikotarpiu 2016-07-11 buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini). Įvykis pripažintas draudiminiu, Ieškovas apskaičiavo nuostolius, kurie sudarė 2262,00 Eur, ir atskaitęs 87,00 Eur besąlyginę išskaitą, buto draudėjui išmokėjo draudimo išmoką – 2175,00 Eur. Tiriant įvykį nustatyta, kad Ieškovo apdraustas turtas buvo aplietas vandens pratekėjimu iš bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovo. Kadangi pastato (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirtas Atsakovas, jis yra atsakingas už viso pastato bendro naudojimo objektų priežiūrą, todėl privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendro naudojimo objektą – lietaus kanalizacijos vamzdį, organizuoti jo remontą, o to nepadaręs yra atsakingas už kilusią žalą. Ieškovas reikalavimą atlyginti turtinę žalą grindžia Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Ieškovas netinkamai atliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties, nepateikė jokių objektyvių ir patikimų tikrąją įvykio priežastį pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas nepažeidė jokių teisės aktais jam nustatytų pareigų ir nors neginčija, jog yra namo (duomenys neskelbtini) administratorius, tačiau nesutinka, kad kaip objekto valdytojas atliko kažkokius neteisėtus veiksmus ar pažeidė bendro pobūdžio ar teisės aktais jam nustatytas pareigas. Vien objekto inžinerinės įrangos valdymo faktas nepatvirtina neteisėtų veiksmų buvimo. Sprendžia, kad ieškovas į bylą nepateikė įrodymų apie draudiminio įvykio datą ir faktą, iš įvairių rašytinių įrodymų matyti, kad apdraustas butas galėjo būti aplietas dar ir 2016 m. birželio 20 d., liepos 3 d. ar 8 dieną, tuo tarpu ieškovas tvirtina, kad įvykis atsitiko liepos 11 dieną, todėl tikroji įvykio data nenustatyta, taip pat nenustatyta tikroji įvykio priežastis, o vien stiprios liūties Kaune 2016-07-11 faktas nesuteikia pagrindo spręsti, kad būtent dėl jos buvo aplietas butas.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, iš kurių matyti, kad su Ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad Ieškovas neįrodė Atsakovo kaltės dėl ginčo įvykio padarinių. Atsakovas, vykdydamas nuolatinę pastato (duomenys neskelbtini) priežiūrą, nefiksavo jokių lietaus vandens kanalizacijos vamzdžio užsikimšimo atvejų, byloje neįrodyta, kad butas aplietas būtent dėl užsikimšusio lietvamzdžio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Ieškovas pagal 2015-12-21 draudimo polisą Nr. 2200066022/2015 laikotarpiu nuo 2016-01-03 iki 2017-01-02 kompleksiniu būsto ir gyventojų turto draudimu apdraudė butą (duomenys neskelbtini), į draudžiamąsias rizikas įtraukdamas ir užliejimą vandeniu. Galiojant draudimo apsaugai butas buvo apgadintas dėl vandens poveikio. Ieškovas dėl apliejimo fakto 2017-07-11 apžiūrėjo butą, surašė Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolą, jame užfiksavo turto apgadinimus, vėliau atliko žalos administravimo veiksmus ir nustatęs, kad vanduo į butą pateko iš namo išorėje sumontuoto lietvamzdžio, pripažino įvykį draudiminiu bei to pagrindu išmokėjo nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) 2175,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Šiuo atveju Ieškovui, kaip išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Buto (duomenys neskelbtini) draudimą nuo įvairių rizikų, tame tarpe nuo užliejimo laikotarpiu nuo 2016-01-03 iki 2017-01-02 patvirtina Būsto ir gyventojų turto draudimo polisas Nr. 2200066022/2015 (1 tomas, b. l. 125). Draudiminio įvykio faktą ir materialinės žalos kilimą bei jos dydį patvirtina nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas, lokalinė sąmata, fotonuotraukos (1 tomas, b. l. 7-112, 114, 115, 123). Draudimo išmokos 2175,009 Eur draudėjai D. M. išmokėjimą patvirtina mokėjimo nurodymas (1 tomas, b. l. 124). Nagrinėjamu atveju Ieškovo ir draudėjo sudaryta draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas butas (duomenys neskelbtini), galiojo įvykio metu ir į draudžiamąsias rizikas įėjo turto užliejimas vandeniu. Šalys susitarė, kad šiai draudimo sutarčiai taiko Ieškovo Būsto ir gyventojų turto draudimo taisykles, 2015-03-01 redakcija. Taisyklių 8.2 punkte išvardinti nedraudžiamieji įvykiai. Įvertinus tą aplinkybę, kad draudiminės išmokos suma neviršijo taisyklėse numatytos maksimalios taisyklėse nustatytos ribos ir kad įvykis nepateko į nedraudžiamuosius, įvykis teisingai pripažintas draudiminiu.

CK 6.1015 str. nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Nurodyta prievolė atsakovui kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y.: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Sprendžiant ginčą dėl subrogacijos vertinamas reiškiamo reikalavimo pagrįstumas tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės. Ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad dėl turto sugadinimo yra kaltas Atsakovas, kurio veiksmai laikytini neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš konkrečios nustatytos administruojamo turto vietos ir tas šaltinis turi būti aiškus. Taigi, pirmiausia Ieškovas privalo įrodyti buto užpylimo židinį, laiką, nes tik taip galima nustatyti atsakingą už žalos atsiradimą asmenį.

Ieškovas pretenzijas dėl apdrausto buto apgadinimo vandens poveikiu pirmiausia nukreipė į viršutinio buto Nr. 20 savininkę E. P., kas matyti iš į bylą pateikto šio asmens Ieškovui rašyto elektroninio laiško (1 tomas, b.l. 119). E. P. elektroniniame laiške paneigė vandens nutekėjimo priežastį buvus jos bute ir nurodė, kad apačioje esantis butas galėjo būti aplietas dėl daugiabučio namo lietvamzdžio užsikimšimo šiukšlėmis, patekusiomis nuo namo stogo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, gavęs tokį paaiškinimą, Ieškovas atsisakė pretenzijų E. P., įvertino jos nurodytas aplinkybes kaip nustatytas ir konstatavo, kad apdraustas butas buvo užpiltas iš užsikimšusio lietvamzdžio pakilusio vandens. Svarbu pastebėti, kad elektroninį laišką Ieškovui E. P. rašė praėjus trim mėnesiams po užpylimo fakto. Ieškovas nei įvykio metu, nei vėliau niekaip kitaip kaip tik E. P. paaiškinimu įvykio priežasties netyrė, nenustatinėjo, ar per namo išorinėje sienoje vertikaliai pritvirtintą lietvamzdį vanduo galėjo patekti į apdrausto buto vidų, jei galėjo, tai per kokią vietą, kaip vanduo pratekėjo į kelias patalpas, kokia lietvamzdžio vieta buvo užsikimšusi ir pan. Ieškovas netgi nenustatė, ar po įvykio namo lauko siena ties lietvamzdžiu buvo drėgna, iš galima būtų spręsti, kad lietvamzdis iš tiesų buvo užsikišęs. Į bylą Ieškovo pateiktos daugiabučio namo stogo fotonuotraukos niekaip nepatvirtina vandens nutekėjimo šaltinio, nes jose iš viso neužfiksuotas joks lietvamzdis. Reikšdamas ieškinį Ieškovas tvirtina, kad buto apliejimo požymiai dėl sulietų sienų, lubų, grindų matomi net 7 buto patalpose, tačiau tokia suliejimo lokalizacija verčia abejoti, ar vandens nutekėjimo šaltinis tikrai buvo prie namo išorinės sienos vertikaliai pritvirtintas lietvamzdis, nes pastebėtina, kad fotonuotraukose fiksuoti suliejimai yra ne tik buto lauko sienoje, bet ir vidaus sienos, lubos, grindys, kas akivaizdu, neturinčios sąlyčio su namo išorėje pritvirtintu lietvamzdžiu.

Ieškovo teigimu draudiminis įvykis atsitiko 2016-07-11, tačiau iš E. P. minėto elektroninio laiško matyti, kad ji nurodo liūtis Kaune buvus ir liepos 6 dieną, ir liepos 8 dieną. Iš Ieškovo surašyto Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolo seka, kad pati draudėja yra nurodžiusi, kad buto apliejimo įvykis jos bute įvykio liepos 4 dieną ir spėjamą priežastį ji nurodė apliejimą iš viršuje esančio buto (1 tomas, b.l. 115). Esant tokioms aplinkybėms visiškai neaišku, kodėl Ieškovas tvirtina, kad draudiminis įvykis įvyko liepos 11 d.. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kurią dieną buvo gautas draudėjos pranešimas apie draudiminį įvykį. Nekilnojamojo turto techninės apžiūros akte fiksuota, kad Ieškovo darbuotojas apdraustą butą apžiūrėjo 2016-07-11, todėl labiau tikėtina, kad įvykis buvo ne liepos 11 d., kai buvo apžiūrimas butas, bet anksčiau. Ieškovo atstovė neginčijo, kad apdraustas butas būdavo apliejamas ir anksčiau, tačiau ji vertino, kad visos ankstesnės bylos medžiagoje matomos galimų apliejimų datos, tik patvirtina, kad apdraustas butas buvo apliejamas ne vieną kartą, tačiau šiuo apliejimo faktus siūlo vertinti kaip vieną draudiminį įvykį, įvykusį 2016-07-11. Su tokia Ieškovo pozicija sutikti negalima, nes siekiant įvykį įvertinti kaip draudiminį, dėl kurio būtų taikoma konkretaus asmens subrogacija, būtinas kiekvieno konkretaus atvejo ištyrimas ir tikslios priežasties nustatymas.

Teismas konstatuoja, jog iš pateiktų į bylą dokumentų nėra aišku, per kur pateko vanduo – iš aukščiau esančių, ar kaimyninių patalpų, ar iš lauko lietvamzdžio, t. y. visiškai nėra aišku, kuo remdamasis Ieškovas padarė išvadą, jog būtent iš bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovo vanduo pateko į draudėjos gyvenamąsias patalpas. Tinkamai nenustačius įvykio priežasties ir šaltinio negalima atmesti, jog vandens prasiskverbimo priežastis galėtų būti kitų bendrųjų inžinierinių tinklų gedimas arba kitame privačiame bute esanti santechninė ar kita įranga ar dar kita priežastis. Ieškovo pateiktuose dokumentuose nebuvo jokio konkretaus įrodymo, kad užliejimas įvyko iš išorinėje lauko sienoje pritvirtinto lietvamzdžio, nefiksuotas joks avarijos faktas, nebuvo informuotos atitinkamos tarnybos. Ieškovo į bylą pateiktuose dokumentuose: Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokole, fotonuotraukose, lokalinėje sąmatoje ir kituose yra konstatuojamos tik atsiradusios įvykio pasekmės, tačiau šie dokumentai niekaip neįrodo priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir Atsakovo veiksmų. Ieškovas nekvietė Atsakovo į vietą nustatyti įvykio aplinkybių, iš pateikto į bylą priešteisminio įspėjimo matyti, kad tik po metų Ieškovas ėmė ieškoti žalos atlyginimo iš Atsakovo, tekste akivaizdžiai matoma, jog pretenzija reiškiama dėl įvykio, įvykusio 2016-07-03, ir tai tik patvirtina Ieškovo neveikimą nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes bei netikrumą dėl įvykio datos. Iš visų aplinkybių matyti, kad Ieškovas nurodo tik spėjamą vandens patekimo į draudėjos butą priežastį.

Aukščiau analizuotų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad Ieškovas neįrodė, jog draudėjai patalpų užliejimu buvo padaryta žala būtent dėl Atsakovo kaip daugiabučio namo administratoriaus kaltės, taip pat neįrodė, dėl kokių Atsakovo konkrečių kaltų veiksmų buvo padaryta žala draudėjos turtui, bei neįrodė priežastinio ryšio tarp Atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių. Ieškovo pateiktuose dokumentuose nėra jokios įvykio analizės, o pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buto užpylimas įvyko iš lauko lietvamzdžio. Taigi, remiantis aukščiau nurodytais motyvais, Ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo atmetamas kaip neįrodytas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus Ieškovo ieškinį, Atsakovui iš Ieškovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 120,00 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,

nusprendė:

Ieškovo S. I. AS, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atmesti.

Priteisti iš S. I. AS, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Snaigė Juknevičienė