- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-1023-601/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01658-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Tomas Ridikas, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- S. K.
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras, UAB „Geopartneris Group“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Tomo Ridiko ir Egidijaus Tamašausko, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-76-1112/2025, pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei S. K. dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras, UAB „Geopartneris Group“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:
1) įpareigoti atsakovę S. K., remiantis 2020 m. vasario 27 d. UAB „Matavimų sprendimai“ matininko R. K. parengtu 620 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planu M 1:500 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. akto Nr. 12ŽN-148-(14.12.78.) priedu, Situacijos schema M 1:500, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nuo laisvos valstybinės žemės fondo žemės (360,13 kv. m. ploto, nustatyto 1, 2, 3, 5, 6 taškų koordinatėmis LKS 94), besiribojančios su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., dalį namo priestato, dalį metalinio šiltnamio, metalo tinklo tvorą;
2) atsakovei S. K. per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, įpareigoti atsakovę S. K. mokėti 10 Eur (dešimt eurų) baudą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą LT76 4040 0636 10000 0729, esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje (Finansų įstaigos kodas 40400) už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo;
3) panaikinti 2020 m. birželio 20 d. pastato - sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo/paskirties pakeitimo deklaraciją Nr. 1.
2. Nurodė, kad Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 12SD-1920-(14.12.104.) „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo“ informavo S. K., kad 2020 m. gegužės 20 d. 09:00 val. bus atliekamas jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav. (toliau – Žemės sklypas) patikrinimas. Klaipėdos rajono skyriaus vyriausiasis specialistas V. D. 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo savininkei S. K. nedalyvaujant surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-148-(14.12.73.) (toliau – Aktas), kuriame nurodoma, kad patikrinus žemės sklypo ribas pagal žemės sklypo planą, nustatyta jog už žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje, ties sklypo riba su kanalu, yra savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas. Šiame užimtame plote yra pastatyta dalis namo priestato (medinė terasa, betono pamatai), kuris sujungtas su Žemės sklype esančiu pastatu, dalis metalinio šiltnamio. Užimtas plotas yra aptvertas metalo tinklo tvora. S. K. 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 12SD-4016-(14.12.104.) informuota, kad patikrinimo metu nustatyta, jog už žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje, ties žemės sklypo riba su kanalu, yra savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas – 0,036 ha ir paprašyta 2020 m. rugsėjo 16 d. 13.00 val. atvykti į Klaipėdos rajono skyrių, dėl nustatyto pirmiau minėto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo. Pranešimas neįteiktas, todėl 2020 m rugsėjo 23 d. raštu Nr. 12SD-4924-(12.14.137 E) „Dėl nustatyto žemės sklypo tvarkos pažeidimo“ informuota pakartotinai apie padarytą pažeidimą. Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 12SD-6453-(14.12.137 E.) atsakovė S. K. buvo įspėta dėl vengimo grąžinti savavališkai užimtą valstybinę žemę ir paprašyta iki 2021 m. birželio 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą.
3. Atsakovė savavališkai yra užėmusi valstybinės žemės plotą (0,0360 ha), besiribojantį su Žemės sklypu. Atsakovė nevaldo užimto 0,0360 ha valstybinės žemės plotą nuosavybės teise, nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, neturi valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, susitarimo statyti valstybinėje žemėje. Klaipėdos rajono valdyba, patvirtinusi bendrą SB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamą plotą, suteikė privatinės nuosavybės teises į sodų žemės sklypus sodininkų bendrijos nariams, bet kita valstybinės žemės teritorija nei sodininkų bendrijos nariams ar kitiems asmenims, nei SB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriais perleisti nebuvo, todėl liko ieškovės žinioje patikėjimo teise. Pastato statytoja, t. y. atsakovė S. K., neįvykdžiusi Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos – žemės sklypą valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, prisiėmė riziką dėl įgyjamų teisių ir lūkesčių neapibrėžtumo bei būtinybės pastato statybos klausimus derinti su žemės sklypo savininke. Konstatavus, kad deklaracija apie pastato statybos darbų pabaigą pateikta nebuvus vienos iš teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų – teisės naudotis valstybės žeme įstatymų nustatytais pagrindais, ši deklaracija turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
4. Atsakovė S. K. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas. Nurodo, kad ieškovė yra netinkama ieškovė šioje byloje ir neturi reikalavimo teisės pareikšti tokių reikalavimų. Sodininkų bendrijos bendro naudojimo teritorijos valdytojas, naudotojas ir patikėtinis yra sodininkų bendrija. Trečiojo asmens teritorijos planas buvo patvirtintas 1994 m. balandžio 29 d. Klaipėdos rajono žemėtvarkos tarnybos viršininko sprendimu ir tai reiškia, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ esanti bendro naudojimo žemė yra perduota naudotis būtent SB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovė šios žemės netvarko. SB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei leido bendro naudojimo žeme naudotis ir ant jos statyti statinius, todėl atsakovė yra laikoma teisėta šios žemės naudotoja, o jos pastatyti statiniai taip pat laikomi teisėtais ir jų naudojimui jai nebegali būti atimta teisė naudotis šia žeme, o taip pat negalima reikalauti ant jos pastatytų statinių nugriovimo. Be to, sodo pastato pamatai buvo pastatyti dar prieš atsakovei įsigyjant ginčo žemės sklypą, o SB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei sodo pastatą leido statytis būtent ant esamų pamatų, kas ir buvo padaryta ir ką patvirtinantys dokumentai yra pateikti byloje.
5. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad iš pateiktos Inspekcijai 2020 m. birželio 25 d. Deklaracijos apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių)/ patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 turinio nustatyta, kad ji surašyta dėl I gr. nesudėtingojo sodo pastato (toliau – ir Sodo pastatas), esančio adresu, Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo. Remiantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 132.3. papunkčiu, lauko terasa yra įskaičiuota į Sodo pastato užstatymo plotą (94 kv. m.), kuris nurodytas deklaracijoje bendrųjų rodiklių lentelėje ir deklaracijos pagrindu įrašytas Nekilnojamojo turto registre, todėl manoma, kad šia deklaracija Sodo pastatas įteisintas kartu su terasa, kuri yra pastato dalis. Pagal Sodo pastato kadastro bylos duomenis lauko terasa nėra suformuota atskiru kadastro objektu, todėl deklaracijoje kaip atskiras statinys nenurodomas. Deklaracijos valstybei priklausančioje žemėje be valstybinio patikėtinio sutikimo/ pritarimo, nevaldant žemės nuosavybės teise ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais, surašymas ir pateikimas VĮ Registrų centrui reiškia, kad statinys įregistruotas neteisėtai, kadangi pagal Statybos įstatymo nuostatas deklaraciją surašęs asmuo neturi statytojo teisės tokio statinio statybai valstybinėje žemėje ir jam registruoti Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms ieškinys tenkintinas.
7. Trečiasis asmuo SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalavimas atlaisvinti atsakovės užimtą plotą yra teisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
1.1. Panaikino 2020 m. birželio 20 d. pastato - sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo/paskirties pakeitimo deklaracijos Nr. 1 galiojimą;
1.2. įpareigojo atsakovę S. K., remiantis 2020 m. vasario 27 d. UAB „Matavimų sprendimai“ matininko R. K. parengtu 620 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planu M 1:500 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. akto Nr. 12ŽN-148-(14.12.78.) priedu, Situacijos schema M 1:500, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nuo laisvos valstybinės žemės fondo žemės (360,13 kv. m. ploto, nustatyto 1, 2, 3, 5, 6 taškų koordinatėmis LKS 94), besiribojančios su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., metalo tinklo tvorą;
1.3. atsakovei S. K. per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo pašalinti metalo tinklo tvorą, įpareigojo atsakovę S. K. mokėti 3 Eur (trijų eurų) baudą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą LT76 4040 0636 10000 0729, esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje (Finansų įstaigos kodas 40400) už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo;
1.4. įpareigojo atsakovę S. K., remiantis 2020 m. vasario 27 d. UAB „Matavimų sprendimai“ matininko R. K. parengtu 620 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planu M 1:500 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. akto Nr. 12ŽN-148-(14.12.78.) priedu, Situacijos schema M 1:500, per 1 (vienerius) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nuo laisvos valstybinės žemės fondo žemės (360,13 kv. m. ploto, nustatyto 1, 2, 3, 5, 6 taškų koordinatėmis LKS 94), besiribojančios su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalį metalinio šiltnamio arba teisės aktų nustatyta tvarka įgyti teisėtą pagrindą valdyti ir naudoti žemės sklypo dalį, ant kurios stovi sodo pastato ir metalinio šiltnamio dalys;
1.5. atsakovei S. K. per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo pašalinti dalį sodo pastato ir dalį metalinio šiltnamio arba teisės aktų nustatyta tvarka įgyti teisėtą pagrindą valdyti ir naudoti žemės sklypo dalį, įpareigojo atsakovę S. K. mokėti 7 Eur (septynių eurų) baudą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą LT76 4040 0636 10000 0729, esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje (Finansų įstaigos kodas 40400) už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas yra sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai teismo vertinimu, nereiškia, kad sodininkų bendrija laikytina sodininkų bendrai naudojamos teritorijos ir aplink bendriją esančios valstybinės žemės patikėtine. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie šios valstybinės žemės perdavimą patikėjimo teise ar kitais pagrindais bendrijai. Sodininkų bendrija šiuo atveju neginčija NŽT teisės reikšti reikalavimus ir nelaiko savęs žemės, dėl kurios užėmimo kilo ginčas, valdytoja patikėjimo teise. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip žemės sklypo valdytoja, turėjo teisę kreiptis į teismą CK 4.98 straipsnio pagrindu dėl jos teisių ir saugomų interesų gynimo. Ieškovės teises ir teisėtus interesus pažeidžia būtent atsakovės valdomų ir naudojamų statinių ar jų dalių buvimas nesuformuotame valstybiniame žemės sklype. Esant šioms aplinkybėms teismas pažymi, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigą įvykdė.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad administracinio nusižengimo byloje (dėl žemės sklypo savavališko užėmimo ir naudojimo) buvo sprendžiama dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo atsakovės veiksmuose ir buvo atsižvelgta į visas aplinkybes, įskaitant nutarimą priėmusios institucijos veiksmus, tačiau išsamiai nebuvo vertinamos aplinkybės dėl leidimo statyti statinius valstybinėje žemėje buvimo ir į bylą pateiktų sodininkų bendrijos suderinimų (sutikimų) nepripažino tinkamu leidimu statyti valstybinėje žemėje statinius. Teismas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019). Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktiką ir administracinių nusižengimų byloje Nr. II-46-856/2022 nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad administracinių nusižengimų byloje Nr. II-46-856/2022 priimtas sprendimas ir jo motyvai negali būti vertinami kaip įrodantys, kad atsakovė turėjo leidimą statyti valstybinėje žemėje, ir laikomi prejudiciniu faktu.
10. Teismas nurodė, kad statyti statinius bei jais naudotis kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype, nagrinėjamu atveju valstybinėje žemėje, pareiga gauti rašytinį savininko ar patikėtinio sutikimą įtvirtinta tiek CK, tiek ir kituose įstatymuose. Tokia pareiga įtvirtinta ir konkrečiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, pvz., Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkas statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 50 punkte nurodyta, kad, statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Byloje nėra įrodymų, kad žemės sklypas buvo išnuomotas ginčo objektus valdančiai atsakovei ar kitu pagrindu perduotas jos valdymui.
11. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovės teiginių, kad jai buvo suteiktas leidimas statyti statinius už jai priklausančio žemės sklypo ribos esančioje valstybinėje žemėje. Teismas atkreipia dėmesį, kad leidimas statyti sodo pastatą naudojant ankstesnio savininko nulinio ciklo darbus neįrodo, kad leidimas buvo duotas tokio dydžio statiniui, koks yra pastatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teismas atkreipia dėmesį, kad sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ generaliniame plane matyti, kad atsakovei priklausančiame sodininkų žemės sklype numatytas statinys yra daug mažesnis nei faktiškai pastatytas statinys. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad ankstesnis savininkas buvo pradėjęs statyti tokio pat dydžio sodo pastatą, koks dabar yra pastatytas. Be to, pagal Sodo pastato kadastro bylos duomenis lauko terasa, kurios dalis pastatyta už atsakovei priklausančio sklypo ribos, neturi tokių pamatų ir sienų, kokius turi kitos Sodo pastato patalpos (patalpos nuo 1-1 iki 1-5), taip pat ši pastato dalis neturi patalpų indekso ir aprašymo kadastro byloje, todėl ankstesnio savininko „nulinio ciklo darbai“, kurie paprastai apima žemės ir pagrindo bei pamatų įrengimo darbus, galėjo būti nesusiję su terasos įrengimu. Į bylą pateikti atsakovės rašytiniai pareiškimai neįrodo atsakovės teisės statyti statinius valstybinėje žemėje, nes leidimas naudotis žeme, esančia prie melioracijos griovio buvo su sąlygomis, kurios nesuderinamos su statinių statyba. Be to, į bylą nėra pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo pateiktų pareiškimų pateikimų metu būtų valstybinės žemės patikėtinis.
12. Teismas pabrėžė, kad nuosekli teismų praktika ir teisinis reglamentavimas patvirtina, kad atsakovai neturi teisės naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu ir nesant teisinio pagrindo naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, kurį patikėjimo teise valdo ieškovė, atsakovė privalo nutraukti sklypo tolesnį neteisėtą naudojimą bei jį atlaisvinti. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą bei trukdo valstybinės žemės patikėtinei – ieškovei netrukdomai jai patikėtą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus dėl metalinio tinklo tvoros, dalies metalinio šiltnamio ir Sodo pastato terasos dalies pašalinimo iš valstybinės žemės.
13. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad nenustatyta galimybė byloje įgyti teisę naudoti valstybės žemės sklypo dalį, ant kurios stovi metalo tinklo tvora, ir šios dalies įteisinimo atsakovė nebesiekia, atsižvelgiant į būtinų atlikti darbų apimtį, atsakovę S. K. įpareigojo, remiantis 2020 m. vasario 27 d. UAB „Matavimų sprendimai“ matininko R. K. parengtu 620 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planu M 1:500 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. akto Nr. 12ŽN-148-(14.12.78.) priedu, Situacijos schema M 1:500, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nuo laisvos valstybinės žemės fondo žemės (360,13 kv. m. ploto, nustatyto 1, 2, 3, 5, 6 taškų koordinatėmis LKS 94), besiribojančios su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., metalo tinklo tvorą.
14. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir siekiant šalių interesų pusiausvyros, į būtinų atlikti darbų apimtį (objektų montavimas ir/ar išardymas, išvežimas ir t. t.), į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir NŽT žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų galiojimą ir galimybę juos įgyvendinti bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sprendė, kad atsakovė S. K. įpareigotina remiantis 2020 m. vasario 27 d. UAB „Matavimų sprendimai“ matininko R. K. parengtu 620 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planu M 1:500 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. akto Nr. 12ŽN-148-(14.12.78.) priedu, Situacijos schema M 1:500, per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nuo laisvos valstybinės žemės fondo žemės (360,13 kv. m. ploto, nustatyto 1, 2, 3, 5, 6 taškų koordinatėmis LKS 94), besiribojančios su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., dalį Sodo pastato terasos ir dalį metalinio šiltnamio arba teisės aktų nustatyta tvarka įgyti teisėtą pagrindą valdyti ir naudoti žemės sklypo dalį, ant kurios stovi Sodo pastato terasos ir metalinio šiltnamio dalys.
15. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei priklausančio Sodo pastato dalis, t. y. lauko terasa, yra pastatyta už jai priklausančio sklypo ribos valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teismo spendime aukščiau nurodytus argumentus, teismas vertina, kad atsakovė nėra gavusi valstybinės žemės patikėtinio leidimo ar sutikimo statyti valstybinėje žemėje, ją valdyti ir naudoti. Teismas vertino, kad 2020 m. birželio 25 Deklaracija parengta nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, todėl sodo pastatas negali būti įteisintas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas panaikinti 2020 m. birželio 20 d. pastato - sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo/paskirties pakeitimo deklaraciją Nr. 1 yra tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) prašo:
1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-01-24 sprendimą civ. byloje Nr. e2-76-1112/2025 ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškovės patikslintą ieškinį;
2) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. teismas ne visiškai teisingai nustatė ginčo esmę, nes ginčas byloje yra ne dėl teismo nurodomo laisvos valstybinės žemės fondo žemės, o visų pirma dėl to, ar ši žemė yra laisvas valstybinės žemės fondas ir dėl ieškovės teisės reikšti tokį ieškinį, t. y. dėl tinkamos ieškovės, antra, tai dėl jo užėmimo savavališkumo, o trečia – tai dėl atsakovės teisės naudotis ta sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemės dalimi, kuria jai leista naudotis pačios bendrijos;
17.2. sodininkų bendrijos bendro naudojimo teritorijos valdytojas, naudotojas ir patikėtinis yra sodininkų bendrija, jei ji tos žemės nėra nusipirkusi, t. y. šiuo atveju s/b „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (LR ŽĮ) 3 str. 1 d. nustatyta, jog visa LR teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemės sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą. Tačiau LR ŽĮ 3 str. 3 d. nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės fondui priskiriama tik neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negražinama natūra. LR ŽĮ 7 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta nuostata, jog NŽT yra visos LR valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems asmenims, patikėtinis. LR ŽĮ 13 str. nurodyta, jog laisvos valstybinės žemės fondą šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai – jiems perduotus valstybinės žemės sklypus. Taigi, jau vien šis reglamentavimas aiškiai nurodo, kad NŽT tvarko tik laisvos valstybinės žemės fondą. Sodininkų bendrijų teritorijos nesudaro laisvos valstybinės žemės fondo, nes jos yra arba privačios, arba valstybinės, bet perduotos naudotis ir/arba išnuomotos be nuomos mokesčio (suteikta panauda). Todėl ir teismo teiginiai, kad ginčas šioje byloje yra dėl laisvos valstybinės žemės fondo žemės užėmimo, yra klaidingi, nepagrįsti, o reikalavimas atsakovei pašalinti statinius nuo „laisvos valstybinės žemės“ yra neįgyvendinamas, ne ši žemė nors ir yra valstybinė, tačiau nėra laisva, o yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ žemė;
17.3. sutinkamai su LR ŽĮ 7 str. 1 d. 6 p. valstybinės žemės patikėtiniais gali būti ir kiti įstatymų nustatyti subjektai. LR ŽĮ yra bendrasis teisės aktas dėl žemės, o LR SBĮ yra specialusis teisės aktas dėl žemės, nes jame numatytos tam tikros išimtys ir specialūs reikalavimai dėl žemės. Kadangi pagal LR SBĮ sodininkų bendrijos žemė yra ta, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą, tai reiškia, kad sodininkų bendrija yra jai skirtos valstybinės žemės patikėtinė pagal įstatymą, kas atitinka LR ŽĮ 7 str. 1 d. 6 p. nuostatas. Todėl jos, kaip patikėtinės įgaliojimai yra įstatyminiai ir neturi būti patvirtinami kokiu tai papildomu dokumentu, kaip kad teigia teismas. Todėl šiuo atveju ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti tokį ieškinį, kas reiškia, kad ji yra netinkamas ieškovas. Reikalavimo teisę pareikšti tokius reikalavimus šioje situacijoje turi tik s/b „(duomenys neskelbtini)“, kuri tokių reikalavimų nepareiškė;
17.4. teismas nepagrįstai nurodė, kad neįrodyta, jog atsakovei buvo leista pasistatyti statinius ir bendro naudojimo sodininkų bendrijos teritorijoje, todėl laikė, kad ji tai padarė savavališkai, o taip pat nelaikė prejudiciniu faktu aplinkybės dėl savavališkumo, kuri nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2022-03-24 nutarimu administracinių nusižengimų byloje Nr. II-46-856/2022, kur konstatuota, kad atsakovė neužėmė savavališkai valstybinės žemės (nutarimo 6 lapo antra pastraipa), o šita žeme jai leido naudotis ir statyti statinius s/b „(duomenys neskelbtini)“ dar 1998 m. Kadangi atsakovė valstybinės žemės plotu naudojasi ne savavališkai, tai yra pagrindas ieškinį atmesti;
17.5. atsakovei leido bendro naudojimo žeme naudotis ir ant jos statyti statinius pati s/b „(duomenys neskelbtini)“, todėl atsakovė laikytina teisėta šios žemės naudotoja, o jos pastatyti statiniai taip pat laikytini teisėtais ir jų naudojimui jai nebegali būti atimta teisė naudotis šia žeme, o taip pat negalima reikalauti ant jos pastatytų statinių nugriovimo, o galima tik reikalauti mokesčio už naudojimąsi šia valstybine žeme;
17.6 sodo pastato pamatai buvo pastatyti dar prieš atsakovei įsigyjant ginčo žemės sklypą, o s/b „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei sodo pastatą leido statytis būtent ant esamų pamatų, kas ir buvo padaryta ir ką patvirtinantys dokumentai yra pateikti byloje. Nors teismas nurodo, kad atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad ankstesnis savininkas buvo pradėjęs statyti tokio dydžio pastatą, koks yra faktiškai pastatytas, tačiau tai prieštarauja bylos medžiagai. Byloje yra pateiktas pastato projektas, pagal kurį jis buvo pastatytas, kurį sulyginus su pastato kadastrinių matavimų byla aiškiai matome, kad tai tas pats ir tokio pat dydžio pastatas. Kai sodo pastatas buvo pastatytas, žemės sklypui nebuvo padaryti kadastriniai matavimai, o pastato pastatymo vieta atitiko žemės sklypo lokaciją, kur pagal tiek šio žemės sklypo planą, tiek pagal s/b „(duomenys neskelbtini)“ planą yra aiškiai nurodyta, kad atsakovės sklypas yra kraštinis ir eina iki pat melioracijos kanalo, o pastato dydis, priešingai nei teigia teismas, minėtuose planuose nėra apibrėžtas, o yra tik nurodyta jo lokacija. Todėl iki pat sklypo kadastrinių matavimų padarymo momento buvo laikoma, kad atsakovės pastatas ir šiltnamis, kuris irgi buvo pastatytas ankstesnio savininko, yra jai skirto žemės sklypo ribose. Sodo pastato kadastrinių matavimų byloje, kuri sudaryta 2023 m., t. y. dar iki žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, kurie buvo padaryti 2022 m., yra įdėtas ne sklypo planas, o statinių išsidėstymo planas, kur nurodytos sklypo ir pastato ribos nėra pririštos jokiomis koordinatėmis ir tik orientaciškai nurodo pastato lokaciją sklype. Pagal statinių išsidėstymo planą negalima nustatyti, ar pastatas yra sklypo ribose, ar už jo, nes nenurodyti jokie orientyrai, jokios koordinatės;
17.7. 1998 m. s/b „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo teritorijų savininkė buvo valstybė, patikėtinė – s/b „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovė, kai ir prieš tai buvęs savininkas, buvo naudotoja. 1998 m. sodo pastatui statyti statybos leidimas nebuvo reikalingas, niekur nenurodyta, kad buvo reikalingas ir sklypo savininko (valstybės) ar bendranaudotojų sutikimas, nes tai nėra individualus namas (ginčo pastato statybos metu galiojo 1990-10-25 įstatymas Nr. I-715 „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų, kurio 2 str. numatė, kad sodininkų bendrijos nario sodo namelis ir kiti statiniai, pastatyti jam skirtame žemės sklypelyje, priklauso bendrijos nariui nuosavybės teise), todėl VĮ „Registrų centras“ ir įregistravo ginčijamą deklaraciją.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
21.1. vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo subjektas. Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Šiuo atveju tarp ieškovės ir apeliantės sandoriai dėl ginčo valstybinės žemės naudojimo sudaryti nebuvo, apeliantė teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji yra išsipirkusi ar sudariusi nuomos sutartį dėl valstybinės žemės, be kita ko pažymint tai, jog žemės sklypas ginčo teritorijoje nėra suformuotas ir įregistruotas atsakovės vardu, tokių įrodymų byloje nepateikta;
21.2. Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, jog byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, jog apeliantė pastatydama dalį pastato - sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metalo tinklo tvorą ir dalį metalinio šiltnamio valstybinėje žemėje ją valdė patikėjimo teise. Šiuo atveju privatizacijos laikotarpiu buvo sudaryta galimybė išsipirkti bendrijos nariams privatinės nuosavybės teise tik jiems priskirtus konkrečius žemės sklypus sodų bendrijos teritorijoje, o kitos sklypo teritorijos liko neprivatizuotos, neperleistos apeliantei ar kitiems asmenims jokiu sandoriu, todėl liko Nacionalinės žemės tarnybos žinioje patikėjimo teise, dėl ko Nacionalinė žemės tarnyba ir pareiškė negatorinį ieškinį. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 18 d. nutarime „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ 3 straipsnyje nurodyta kokius žemės sklypus sodininkų bendrija turi teisę privatizuoti, o kokius ne. Įvertinus tai, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esanti valstybinė žemė, besiribojanti su apeliantei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra suformuota ir įregistruota, į tai, kad privatizavimo laikotarpiu buvo perleisti tik sklypai privatiems asmenims, į tai, kad kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina jog patikėjimo teise ginčo valstybinė žemė yra perduota kitiems asmenims valdyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nesuformuotą valstybinę žemę patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Minėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pirmoji negatorinio ieškinio sąlyga yra nustatyta - Nacionalinė žemės tarnyba ginčo valstybinę žemę valdo patikėjimo teise;
21.3. apeliantė byloje turėjo pareigą įrodyti, jog ji teisėtai yra užėmusi valstybinės žemės sklypo dalį jai priklausančiais statiniais;
Šalies argumentai
21.4. apeliantė nurodo, jog s/b „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakovei leidęs naudotis savo bendro naudojimo teritorija ir joje statytis statinius. Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, jog apeliantė klaidina teismą. Ji 1998 m. balandžio 20 d. kreipėsi į sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ (Failas 1/puslapis 131) su prašymu leisti naudotis žeme, esančia tarp jos sklypo ir tvoros. Pasižadėjo pakloti didelio diametro vamzdžiais melioracijos kanalą vandens pratekėjimui. Nurodė, kad užpylus žeme, nori ja naudotis. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas V. Ž. tik 2012 m. gruodžio 15 d. uždėjo ant prašymo rezoliuciją, kad leidžiama naudotis kol netrukdo infrastruktūros plėtrai;
21.5. sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai statinių statybai sodo sklype. Vienas iš jų - pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, jog būtent sodininkų bendrijos valdymo organas nagrinėja bendrijos narių pareiškimus, prašymus bei skundus ir per vieną mėnesį pateikia atsakymą (Sodininkų bendrijų įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad jos prašymą dėl leidimo naudotis žeme, esančia tarp jos sklypo ir tvoros, nagrinėjo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organas ir priėmė sprendimą;
21.6. atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, šioje byloje ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį, todėl daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, tai yra įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Apeliacinis skundas atmetamas.
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
4. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Faktinės bylos aplinkybės
5. Byloje nustatyta, kad atsakovei (apeliantei) S. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., esantis SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (toliau - Žemės sklypas).
6. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) specialistai, atlikdami 2020 metų II ketvirčio planinius žemės naudojimo patikrinimus 2020 m. birželio 8 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-148-(14.12.73.) (toliau – Aktas), kuriame nurodyta, kad patikrinus Žemės sklypo ribas pagal žemės sklypo planą, nustatyta jog už Žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje, ties sklypo riba su kanalu, yra savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas. Šiame užimtame plote yra pastatyta dalis namo priestato (medinė terasa, betono pamatai), kuris sujungtas su Žemės sklype esančiu pastatu, dalis metalinio šiltnamio. Užimtas plotas yra aptvertas metalo tinklo tvora. 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 12SD-4016-(14.12.104.) apeliantė informuota, kad patikrinimo metu nustatyta, jog už Žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje, ties žemės sklypo riba su kanalu, yra savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas – 0,036 ha.
7. NŽT 2020 m. lapkričio 17 d. raštu apeliantė buvo įspėta dėl vengimo grąžinti savavališkai užimtą valstybinę žemę ir paprašyta iki 2021 m. birželio 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. 2021 m. liepos 28 d. NŽT, siekdama nustatyti, ar pažeidimas pašalintas pasibaigus numatytam terminui, atliko Žemės naudojimo patikrinimą vietovėje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-200-(14.12.78.), kuriame konstatavo, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, nustatytas Akte, nepašalintas per nustatytą terminą.
Dėl ginčo esmės
8. Byloje pareikštas negatorinis ieškinys (CK 4.98 straipsnis) dėl to, kad atsakovė nesant teisėto pagrindo (savavališkai) užėmė valstybinę žemę.
9. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę pašalinti nustatytus teisės pažeidimus, t. y. pašalinti iš valstybinės žemės metalo tinklo tvorą, sodo pastato ir metalinio šiltnamio dalis.
10. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo (apeliacinio skundo esmė), kad: 1) ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio, nes ne ji, o s/b „(duomenys neskelbtini)“ yra jai perduotos naudoti valstybinės žemės patikėtinė, 2) atsakovė nėra savavališkai užėmusi valstybinės, nes jai leido ja naudotis s/b „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas.
11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo, akcentuodama esmines bylos aplinkybes.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, be kita ko, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).
13. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).
14. Negatoriniu ieškiniu ginama asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).
15. Būtina pažymėti, tai kad daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012) Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, tai yra įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).
16. Kaip matyti, apeliantė nesutikimą su teismo sprendimu motyvuoja tuo, kad ieškovė neturi teisės reikšti negatorinio ieškinio, nes ji nėra valstybės turto patikėtinė (patikėtinė yra s/b „(duomenys neskelbtini), kuriai šis turtas perduotas naudotis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.
17. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė naudojasi valstybine žeme, kuria naudojasi s/b „(duomenys neskelbtini)“ ir kuri yra šalia apeliantės sodo sklypo, t. y. ją aptvėrė metalo tinklo tvora, o sodo pastato ir metalinio šiltnamio dalys įsiterpia į šią žemę.
18. CK 4.110 straipsnyje numatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas šio kodekso 4.95-4.99 straipsniuose.
19. Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra: 1) Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams; <...>; 7) kiti įstatymų nustatyti subjektai.
20. Taigi, valstybinės žemės patikėtiniais gali būti tik įstatyme nurodyti (nustatyti) subjektai. Apeliantė nenurodė jokio įstatymo, kuriame būtų nurodyta, jog sodininkų bendrija gali būti valstybinės žemės patikėtinė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme, kuriuo vadovaujasi sodininkų bendrija, nenustatyta, kad sodininkų bendrijai perduotą naudoti valstybinę žemę (bendro naudojimo teritoriją) ji valdo kaip valstybinės žemės patikėtinė, t. y. šiame įstatyme sodininkų bendrija nenumatyta, kai valstybinės žemės patikėtinė. Byloje nėra duomenų, kad s/b „(duomenys neskelbtini)“ naudojama valstybinė žemė įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise būtų perduota s/b „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būtu nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad ne ieškovė, o s/b „(duomenys neskelbtini)“ yra valstybinės žemės patikėtinė. Juo labiau, jog nagrinėjamu atveju s/b „(duomenys neskelbtini)“ ir nelaiko savęs valstybinės žemės, kurią ji naudoja ir kurią užėmusi apeliantė, patikėtine.
21. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio ginčuose (dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teisės reikšti ieškinį dėl sodininkų bendrijose užimtos valstybinės žemės) teisminė praktika yra vienareikšmiška, t. y. Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra tinkamas subjektas reikšti tokį ieškinį (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1525-854/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-688-730/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-748-459/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-240-618/2024).
22. Esant aukščiau nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė turi teisę reikšti apeliantei ieškinį dėl valstybinė žemės užėmimo. Kad ieškovės teisė pažeistos, patvirtina Žemės naudojimo patikrinimo aktai, kuriuose nustatyti valstybinės žemės pažeidimai, t. y. valstybinėje žemėje yra pastatyta metalo tinklo tvora, į valstybinės žemės plotą įsiterpia apeliantei priklausančio sodo pastato ir metalinio šiltnamio dalys. Šių faktinių aplinkybių neneigia ir apeliantė, tačiau teigia, kad statinius pastatė teisėtai.
23. Taigi, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, apeliantė turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kaip jau minėta, apeliantė teigia, jog ji neužėmė valstybės žemės savavališkai, nes šią žemę patikėjimo teise valdo s/b „(duomenys neskelbtini)“ bei sodininkų bendrijos pirmininkas davė sutikimą naudotis šia žeme.
24. Apeliantė, grįsdama savo argumentus, remiasi į bylą pateiktais 1998 m. balandžio 20 d. pareiškimu sodininkų bendrijos pirmininkui, prašant leisti sodo namelio statybą panaudojant ankstesnio savininko I. B. nulinio ciklo darbus, kuriame įrašytas sodo bendrijos pirmininko sutikimas. Taip pat pateiktas 1998 m. balandžio 20 d. pareiškimą sodininkų bendrijos pirmininkui prašant leidimo naudotis žeme, esančia tarp jų sklypo ir tvoros, pažadant iškloti didelio diametro vamzdžiais melioracijos kanalą vandens pratekėjimui ir po to užpylus žeme naudotis, kuriame padaryti sodininko bendrijos pirmininko įrašai „neprieštarauju“, „leidžiama naudotis, kol netrukdo infrastruktūros plėtrai“ „2012.12.15“.
25. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus laiko nepagrįstais. Pirmiausia pažymėtina, kad nustatyta, jog s/b „(duomenys neskelbtini)“ nėra valstybinės žemės patikėtinė, todėl vien tai leidžia daryti išvadą, kad sodininkų bendrijos organai negali išduoti leidimų naudotis valstybės žeme. Antra, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos nesuteikia teisinės galimybės, sodininkų bendrijų valdymo organams išduoti sutikimus, leidimus naudotis valstybine žeme. Asmenys gavę iš sodininkų bendrijos valdymo organų sutikimą naudoti šalia esančią valstybinę žemę, dėl leidimo laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, turėtų kreiptis ir į valstybinės žemės patikėtinį Nacionalinę žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Trečia, net, jeigu laikantis apeliantės pozicijos, kad sodininkų bendrija neatlygintinai teisėtai naudoja valstybės žemę, šios žemės ji negalėtų perduoti naudotis apeliantei, nes tą draudžia ŽĮ 8 straipsnio 7 dalis – „asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims“. Ketvirta, s/b „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos pirmininkų pasirašyti pareiškimai (antrasis pasirašytas 2012 m. gruodžio 15 d.), nepatvirtina fakto, kad buvo suteiktas leidimas naudoti valstybinę žemę užstatymui, nes šiuose pareiškimuose tai nefiksuota. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškimas dėl leidimo naudotis valstybės žeme pasirašytas 2012 m. gruodžio 15 d., kas reiškia, kad iki to nebuvo net tokio leidimo iš sodininkų bendrijos pirmininko. Penkta, duoti sutikimą naudoti bendrijos bendrojo naudojimo turtą nėra sodininkų bendrijos pirmininko kompetencija, nes tai yra išimtinė bendrijos narių susirinkimo teisė, tą numato Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas – „spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus“. Bendrijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 3 dalis).
26. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad 1988 metais statant sodo pastatą nebuvo reikalingas žemės sklypo savininko (valstybės) sutikimas. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantas, grįsdamas savo argumentą, remiasi 1990-10-25 įstatymu Nr. I-715 „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“, kurio 2 straipsnis numatė, kad „<...> sodininkų bendrijos nario sodo namelis ir kiti statiniai, pastatyti jam skirtame žemės sklypelyje, priklauso bendrijos nariui nuosavybės teise“. Tačiau šiame straipsnyje kalbama apie pastatytus statinius būtent sodininkui priklausančiame žemės sklype, o ne svetimame žemės sklype. Apelianto minimas įstatymas net nenumatė galimybės statyti pastatus svetimame žemės sklype. Antra, nėra nustatyta, kada apeliantas statė statinius valstybės žemėje, tačiau iš pareiškimo dėl leidimo naudotis valstybės žeme, pasirašyto 2012 m. gruodžio 15 d., galima spręsti, jog statiniai buvo statomi arba bandoma juos įteisinti būtent šiuo laiku (apie 2012 m. gruodžio 15 d.). Tuo tarpu šiuo laiku galiojo statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, kurio 50 punkte numatyta, kad „Statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus Reglamento 34.1 ir 34.2 punktuose nurodytus atvejus“. Iš esmės analogiška sąlyga įtvirtinta ir dabar galiojančiame Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkas statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878.
27. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai nelaikė prejudiciniu faktu aplinkybės dėl savavališkumo, kuri nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2022-03-24 nutarimu administracinių nusižengimų byloje Nr. II-46-856/2022, kur konstatuota, kad atsakovė neužėmė savavališkai valstybinės žemės (nutarimo 6 lapo antra pastraipa). Pažymėtina, kad šiuo atveju tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliantas nepagrįstai remiasi CPK 182 straipsnio 2 dalimi (kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Aktualus yra CPK 182 straipsnio 3 punktas, nes kalbama apie pripažinimą faktų prejudiciniais, kurie nustatyti administracinio nusižengimo byloje.
28. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, civilinėje byloje nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punktą (punkto redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., kurioje buvo nustatyta, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje), ne kartą yra nurodęs, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-403/2024, 26 punktas). Vadinasi, pagal CPK 182 straipsnio 3 punkte (galiojanti redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, civilinėje byloje nereikia įrodinėti kaltinamojo nusikalstamų veikų bei jų civilinių teisinių pasekmių (padarinių), nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-403/2024, 27 punktas).
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022-03-24 nutarimu administracinių nusižengimų byloje Nr. II-46-856/2022 nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos ir neturi prejudicinių faktų galios nagrinėjamoje byloje, nes abejose bylose yra skirtingos reikšmingos nustatinėtinos aplinkybės, skirtingas įrodinėjimo lygis. Administracinių nusižengimų byloje buvo nenustatyta apeliantės tyčia dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo, todėl administracinio nusižengimų teisena apeliantės atžvilgiu buvo nutraukta, tuo tarpu civilinėje byloje nėra reikšminga, ar apeliantė tyčia, sąmoningai užėmė valstybės žemę, nes tai nėra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir esmė, o reikšminga tai, ar apeliantė šią žemę užėmė ir naudoja teisėtai (turėdama tam teisinį pagrindą). Tai, kad apeliantės atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nenustačius jos veiksmuose tyčinio savavališkumo, nereiškia, kad civilinėje byloje (esant ginčui tarp dviejų šalių) negali apeliantės veiksmai būti pripažinti neteisėtais, pažeidžiančiais žemės savininko interesus.
30. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybės (motyvams), teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. kad ji teisėtai užėmė ir naudoja valstybinės žemės sklypą.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).
32. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. sprendimą nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.