Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. J. ir D. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams D. J., D. J., trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl savininko teisių gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio suvaldymo netekimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8.5. Teismas nusprendė, kad ieškovė šioje byloje yra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą CK 1.138 straipsnio pagrindu pašalinti bet kuriuos jos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisės pažeidimus pagal CK 4.98 straipsnį. Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja visos negatorinio ieškinio sąlygos. Atsakovai neįrodė, kad jų elgesys buvo teisėtas, kad ieškovės prašomi nuo valstybinės žemės pašalinti daiktai pastatyti įstatymo ar sandorio pagrindu, ar turint ieškovės sutikimą, todėl šių daiktų buvimas valstybinėje žemėje vertintinas kaip neteisėtas valstybinės žemės užėmimas, pažeidžiantis savininko teises, kuris turi būti pašalintas.

8.6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kadangi ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, jai patikėtą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat reikšti reikalavimą ginti pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kokius teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, ŽĮ 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų, o žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas, ieškovės ieškinys tenkintas visiškai (CK 4.37 straipsnis, 4.98 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

8.7. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovų naudojamoje valstybinėje žemėje likę pastatyti tvoros varteliai, betoniniai sutvirtinimai, kurie pripažintini savavališka statyba, ieškovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, nėra davusi leidimo statyti statinius valstybinėje žemėje, ir jei atsakovai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis neatlaisvins neteisėtai užimto 97 kv. m nesuformuotos valstybinės žemės plotą, esantį šalia atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), teismas suteikia teisę trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų atlikti įvardytų statinių griovimo darbus, išlaidas dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo išieškant iš atsakovų.

8.8. Nurodė, kad patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovų priteisiama 91,27 Eur žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo po 45,64 Eur, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atsakovai (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo išardyti betoninį pagrindą / sutvirtinimą, kuriuo išbetonuota valstybinės žemės sklype esančio tvenkinio pakrantė, ir savo lėšomis sutvarkyti atlaisvintą valstybinės žemės plotą taip, kad žemė būtų tinkama naudoti pagal paskirtį, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti. Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo pašalinti vartelius, kurių ribos koordinatės yra (duomenys neskelbtini), panaikinti ir šią civilinės bylos dalį nutraukti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priimti naujus įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai:

9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, neteisingai išaiškinimo ir pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias negatorinio ieškinio nagrinėjimo ypatumus, nepritaikė teisės normos, kurią privalėjo pritaikyti pagal CK 1.5 straipsnį, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

9.2. Nurodo, kad kai ieškovė pateikė teismui ieškinį ir teismas pasiūlė bylą užbaigti taikiu būdu, 2022 m. spalio mėn. apeliantai tvorą pašalino. Apie tvoros pašalinimą yra nurodyta ieškovės pateiktame 2022 m. lapkričio 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-4024-(5.63.). Nors tvorą pašalino, bet ieškovė ieškinio reikalavimo dėl tvoros nugriovimo neatsisakė. Tačiau ieškovė, tikslindama ieškinį, jame nebereikalavo pašalinti tvorą. Vadinasi, civilinės bylos dalis, kuria ieškovė pradiniu ieškiniu reikalavo įpareigoti pašalinti tvorą, turėjo būti nutraukta, nes reikalavimas buvo įvykdytas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria yra išnagrinėtas tvoros pastatymo neteisėtumas, yra perteklinė.

9.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoruodamas atsakovų pranešimą apie vartelių pašalinimą ir pateiktą nuotrauką, kur aiškiai matyti, kad vartelių nėra, nesiimdamas priemonių ir neįpareigodamas ieškovę patikrinti teismo posėdyje pateiktą informaciją, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris negalės būti įvykdomas. Teismui priėmus sprendimą, kuriuo jie yra įpareigoti atlikti veiksmus, kurių atlikti neįmanoma, kreipėsi į SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę R. L., kuri išdavė rašytinę pažymą, kad varteliai yra pašalinti. Mano, kad civilinės bylos dalis dėl įpareigojimo pašalinti vartelius turėjo būti nutraukta, nes 2023 m. sausio mėn. reikalavimą įvykdė gera valia.

9.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo išardyti betoninį pagrindą / sutvirtinimą ir savo lėšomis sutvarkyti atlaisvintą valstybinės žemės plotą, tačiau sprendime nenurodė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad valstybinė žemė yra užimta ir nesutvarkyta ir kad krantinės sutvirtinimas pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus.

9.5. Nurodo, kad, nupirkę žemės sklypą, pradėjo renovuoti sodo namą ir jau 2021 m. pavasarį tvenkinio vanduo taip ištvino, kad nebegalėjo į savo žemės sklypą nei įeiti, nei įvažiuoti, todėl iškilo būtinybė tvarkyti tvenkinio pakrantę. Šiuo metu SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pareigas einanti R. L. apklausta byloje kaip liudytoja patvirtino, kad krantinės sutvarkymas buvo būtinas dėl pavasariais kylančių potvynių. Kita vertus, tvenkinio krantas yra tvarkingai sutvarkytas ir visiškai neužimtas. Pirmosios instancijos teismas lakoniškai ir visiškai nevertindamas įrodymų (ne)buvimo, padarė išvadą, kad ieškovės teisės yra pažeistos, tačiau kaip jos pažeistos, neanalizavo ir nevertino.

9.6. Nurodo, kad jokių betonuotų statinių prie tvenkinio nėra ir dabar, todėl neaišku, kaip reiktų įvykdyti teismo sprendimą, kuriame yra įpareigoti išardyti betoninį pagrindą / sutvirtinimą, kuriuo išbetonuota valstybinės žemės sklype esančio tvenkinio pakrantė, kai šis betoninis pagrindas yra po žeme.

9.7. Nurodo, kad ieškovės teisės ne tik nėra pažeistos, bet priešingai, yra sutvarkytas valstybės turtas, kad nepadarytų nepataisomos žalos. Pažymi, kad jeigu būtų išardytas tvenkinio krantas, vanduo tvintų iki pat jų namo ir neabejotinai ardytų jų namo pamatus. Kiltų rimtas ir pagrįstas klausimas, kas tokiu atveju jiems atlygintų galimą būsimą žalą. Šiuo metu išardyti išbetonuotą tvenkinio krantinę reikštų iš esmės išardyti jų žemės sklypą, o toks išardymas realiai turėtų įtakos jų namo stabilumui.

9.8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį išdėstytų motyvų, kad ieškovės pateikto ieškinio dalykas – žemės naudojimo pažeidimų šalinimas. Su juo susietas ir pagrindinis reikalavimas šioje byloje, tačiau žemės naudojimo pažeidimo šalinimas neįeina į trečiojo asmens nustatytu teisiniu reglamentavimu suteiktą kompetenciją. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, trečiasis asmuo neturi teisės aktais suteiktų įgaliojimų atlikti veiksmus, kurių atlikimą teismas priskyrė trečiajam asmeniui.

9.9. Prašo pridėti pateiktas fotonuotraukas bei 2023 m. gegužės 10 d. sodininkų bendrijos (toliau ir – SB) „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės pažymą.

10. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

10.1. Nurodo, kad apeliantų veiksmais yra pažeidžiama ieškovės teisė disponuoti valstybine žeme, taip pat pažeidžiamos greta esančių sklypų savininkų, naudotojų teisės ir įstatymų saugomi interesai. Neteisėtą valstybinės žemės naudojimo faktą patvirtino ne tik atlikti žemės naudojimo patikrinimai ir surašyti žemės naudojimo patikrinimo ir pakartotinio patikrinimo aktai, bet ir surašytas Nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, pagal kurį atsakovei D. J. skirta nuobauda – įspėjimas.

10.2. Nurodo, kad ieškovė byloje turėjo įrodyti tik tai, kad ji yra ginčo žemės sklypo savininkė ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos – pirmosios instancijos teisme tai ir buvo įrodyta. Tuo tarpu apeliantai turėjo pareigą įrodyti, jog jie elgiasi teisėtai, t. y. neužima ir nesinaudoja valstybine žeme, arba įrodyti aplinkybę, jog turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę.

10.3. Pažymi, kad statant statinius kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype, nagrinėjamu atveju valstybinėje žemėje, pareiga gauti rašytinį savininko ar patikėtinio sutikimą įtvirtinta tiek CK, tiek ir kituose įstatymuose.

10.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas konstatavus, kad yra įrodytas ieškovės kaip patikėtinės teisių pažeidimas, t. y. ieškovė įrodė, kad dėl tvoros ir vartelių ir tvenkinio krantinės betoninių sutvirtinimų, esančių nesuformuotame valstybinės žemės plote, naudojimasis valstybine žeme yra pasunkėjęs ar apribotas. Teismas nustatė, kad atsakovai, žinodami savo žemės sklypo ribas, akivaizdžiai neteisėtai užėmė valstybinio žemės sklypo dalį. Toks atsakovų elgesys negali būti vertinamas kaip pagrįstas, jo pasekmės gali būti pašalinamos tik atlaisvinant valstybinę žemę.

10.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantams buvo ne kartą minėta, kad jie neturėdami leidimo naudojasi valstybinės žemės plotu, jų buvo prašoma geranoriškai išardyti iš medinių lentų sukaltą ir betonavimui paruoštą karkasą, nepradėti betonavimo darbų, o po pakartotinio patikrinimo pašalinti tvorą ir atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę. Užtvėrus segmentinio tinklo tvorą buvo ne tik užimtas 97 kv. m valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės plotas, tačiau ir išbetonuota valstybinėje žemėje esančio tvenkinio pakrantė.

10.6. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad valstybinei žemei, esančiai greta apeliantų žemės sklypo ir kuria jie naudojosi (betonavo pakrantę), grėsė koks nors pavojus ir kad šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kaip tik apeliantams užimant ją ir imant naudoti ją savo ūkio reikmėms.

10.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes teismas, nepažeisdamas procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias savininko teisių gynimą reiškiant negatorinį ieškinį.

11. Trečiasis asmuo nepateikė atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

13. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimas, juo teismas visiškai tenkino ieškovės reikalavimus įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis visiškai atlaisvinti valstybinės žemės plotą (97 kv. m), esantį šalia atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos: 1.1. pašalinant likusius vartelius, kurių ribos koordinatės yra (duomenys neskelbtini); 1.2. išardant betoninį pagrindą / sutvirtinimą, kuriuo išbetonuota valstybinės žemės sklype esančio tvenkinio pakrantė; 1.3. savo lėšomis sutvarkyti atlaisvintą valstybinės žemės plotą taip, kad žemė būtų tinkama naudoti pagal paskirtį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

15. Apeliantai pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – fotonuotraukas bei 2023 m. gegužės 10 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės pažymą ir nurodė, kad kreipėsi į SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę R. L., kuri atvykusi apžiūrėjo ginčo vietą nustatė, kad vartelių nėra. Ši pažyma gauta po teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2023 m. gegužės 10 d., todėl turėtų būti pridėta prie civilinės bylos. Nurodo, kad po sprendimo priėmimo susipažinę su civilinės bylos medžiaga įsitikino, kad elektroninėje byloje nėra įkeltos teismo posėdžio metu pateiktos nuotraukos, o būtent: nuotrauka Nr. 1-vartelių buvimo vieta iki jų pašalinimo; nuotrauka Nr. 2, vieta po vartelių pašalinimo; nuotrauka Nr. 3, 2023 m. vasario mėn. sutvarkyta (išbetonuota) tvenkinio krantinė; nuotrauka Nr. 4, 2023 m. vasario mėn. kitas to paties tvenkinio krantas potvynio metu. Kadangi šios nuotraukos buvo teikiamos pirmosios instancijos teisme 2023 m. vasario 23 d. posėdžio metu, tačiau nebuvo pridėtos, todėl jos turėtų būti pridėtos prie civilinės bylos.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: I) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; II) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; III) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; IV) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

17. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2023 m. vasario 23 d. posėdžio garso įrašą, nustatė, jog apeliantai pirmosios instancijos teismui ne tik pateikė anksčiau minėtas fotonuotraukas, bet ir davė paaiškinimus dėl jų, su jomis posėdžio metu susipažino tiek teismas, tiek ir ieškovė, todėl akivaizdu, kad apeliantai nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise, kadangi šie įrodymai turėjo būti pridėti dar pirmosios instancijos teisme. Pateikti duomenys gali būti reikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principas buvo užtikrintas, savo poziciją dėl šių nuotraukų išsakius abiem šalims pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pateiktos apeliantų fotonuotraukos apeliacinės instancijos teisme kaip nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga.

18. Teisėjų kolegija atsisako priimti 2023 m. gegužės 10 d. SB „Keramika“ pirmininkės pažymą, kadangi šioje pažymoje pateikti duomenys atspindi subjektyvią vieno asmens nuomonę, kuri negali būti laikoma oficialiu ir objektyviu rašytiniu įrodymu (CPK 176, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad jokių objektyvių aplinkybių ar kliūčių pateikti šiuos įrodymus į bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo. Tokios pažymos surašymas buvo galimas dar iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, o ne tada, kai byla jau yra išspręsta. Todėl nauji įrodymai – 2023 m. gegužės 10 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės pažyma – nepriimtina ir nevertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19. Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), esantis 0,0598 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai (toliau – Žemės sklypas) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso apeliantams D. J. ir D. J. pagal 2020 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1037. 2021 m. rugsėjo 20 d. ieškovas gavo pil. M. O. pranešimą GŽNP-22 „Dėl žemės naudojimosi tvarkos pažeidimo“, kuriame teigiama, kad (duomenys neskelbtini), sklypo savininkas savavališkai užėmė valstybinės žemės ruožą, esantį prie tvenkinio. Ten pradėjo krantinės „tvarkymo“ darbus, betonuodamas pylimą. Teritorija yra užtverta tvora, nors turėtų būti praėjimas. Iki užtvėrimo ten buvo ir bendro naudojimo automobilio pastatymo vieta. 2021 m. rugsėjo 26 d. ieškovas gavo SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko skundą Nr. 34GS-18 dėl galimo savavališko valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo šalia žemės sklypo, esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Skunde teigiama, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su bendro naudojimo tvenkiniu, prie kurio jau nebeliko priėjimo. Šio sklypo teritorija aiškiai didinama valstybinės žemės teritorijos užėmimu, yra praplatinti vartų kuolai į tvenkinio pusę, dėl to ir nebelieka priėjimo prie šio tvenkinio. O be to, jau vyksta tvenkinio pakrantės betonavimo darbai.

20. 2021 m. rugsėjo 23 d. ieškovė, dalyvaujant atsakovei D. J., atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir 2021 m. rugsėjo 24 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 34ŽN-163-(14.34.73.). Patikrinimo metu nustatyta, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos (savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų), valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje pastatyta 1,60 m aukščio segmentinio tinklo tvora, kurios posūkio taškų koordinatės yra (duomenys neskelbtini). Užtvėrus segmentinio tinklo tvorą yra užimtas 97 k v. m valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės plotas ir pradėti pakrantės betonavimo darbai.

21. 2021 m. gruodžio 10 d. Tauragės ir Pagėgių skyriuje buvo surašytas Nutarimas Nr. NZT- ANR_N-3273-2021 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas pagal ANK 110 str. 1 d. (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas žemės telkinių naudojimas) D. J., už tai, kad už D. J. ir D. J. nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio leidimo, yra pastatyta 1,60 m aukščio metalinė segmentinė tvora be pamato, pradėti pakrantės betonavimo darbai. Iš viso savavališkai užimtas apie 97 m2 valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės plotas. Naudojamo žemės sklypo ribos ir plotas neatitinka juridinių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ir ploto. Tvora buvo pastatyta 2020 m. pavasarį darbus organizuojant D. J.. Tuo D. J. pažeidė Žemės įstatymo 21 str. 7 d. nuostatą. Atsakovei D. J. skirta nuobauda – įspėjimas.

22. 2022 m. sausio 19 d. atsakovai Tauragės ir Pagėgių skyriaus raštu Nr. 34SD-362-(14.34.104.) buvo įspėti, kad privalo iki 2022 m. liepos 12 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę, tai yra pašalinti tvorą iš valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės. Tauragės ir Pagėgių skyrius 2022 m. liepos 13 d. atliko pakartotinį Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir 2022 m. liepos 14 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 34ŽN-86- (14.34.73.). Patikrinimo metu nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. akte Nr. 34ŽN-163- (14.34.73.) nurodytos aplinkybės nepašalintos, t. y. savavališkai naudojamas 97 kv. m valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės plotas ir tvora iš valstybinės žemės ploto nepašalinta.

Dėl savininko teisių gynimo būdų

23. CK 4.98 straipsnis įtvirtina, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Kasacinio teismo praktika dėl negatorinio ieškinio taikymo sąlygų yra išsami ir išplėtota – ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 35 punktą, kt.). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Reikšdamas negatorinį ieškinį, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 37 punktas). Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad jei statybos metu nebuvo pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tai ši aplinkybė savaime nereiškia, kad negali būti pažeistos gretimo žemės sklypo ar statinio savininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 32 punktas).

24. Apeliantai nurodo, kad, kai ieškovė pateikė teismui ieškinį ir teismas pasiūlė bylą užbaigti taikiu būdu, 2022 m. spalio mėn. apeliantai tvorą pašalino. Apie tvoros pašalinimą yra nurodyta ieškovės pateiktame 2022 m. lapkričio 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-4024-(5.63.). Nors tvorą pašalino, bet ieškovė ieškinio reikalavimo dėl tvoros nugriovimo neatsisakė. Tačiau ieškovė, tikslindama ieškinį, juo nebereikalavo pašalinti tvorą. Vadinasi, civilinės bylos dalis, kuria ieškovė pradiniu ieškiniu reikalavo įpareigoti pašalinti tvorą, turėjo būti nutraukta, nes reikalavimas buvo įvykdytas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria yra išnagrinėtas tvoros pastatymo neteisėtumas, yra perteklinė.

25. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų teiginiais. Pažymėtina, kad ieškovei teikiant ieškinį teismui dėl savininko teisių gynimo, tiek tvora, tiek varteliai, tiek ir betoninis sutvirtinimas jau buvo pastatyti ieškovei patikėjimo teise valdomoje žemėje. Apeliantams bylos nagrinėjimo metu nusigriovus tvorą, tačiau palikus vartelius ir betoninį sutvirtinimą, ieškovė pagrįstai turėjo teisę tikslinti ieškinio reikalavimus. Šia teise ji ir pasinaudojo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog visi minėti statiniai ir jų pastatymo aplinkybės yra tarpusavyje glaudžiai susiję, dėl jų pastatymo ir kilo ieškovės teisių pažeidimas, todėl nagrinėjamu atveju jie negali būti vertinami ir analizuojami atskirai. Tai nuoseklus visų bylos aplinkybių, nurodytų ieškinyje, vertinimas, tuo labiau, kad atsakovai iš pradžių pašalino tik tvorą, tačiau vartelius ir betoninį pagrindą paliko, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria yra išnagrinėtas tvoros pastatymo neteisėtumas, yra perteklinė.

26. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoruodamas atsakovų pranešimą apie vartelių pašalinimą ir pateiktą nuotrauką, kur aiškiai matyti, kad vartelių nėra, nesiimdamas priemonių ir neįpareigodamas ieškovę patikrinti teismo posėdyje jų pateiktą informaciją, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris negalės būti įvykdomas. Mano, kad civilinės bylos dalis dėl įpareigojimo pašalinti vartelius turėjo būti nutraukta, nes 2023 m. sausio mėn. reikalavimą įvykdė gera valia.

27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantų kartu su apeliaciniu skundu pateiktais įrodymais – keturiomis (4) nuotraukomis, kurias teikė ir pirmosios instancijos teisme, neturi pagrindo nesutikti su apeliantų argumentu, jog aiškiai matyti, kad 2023 m. vasario mėnesį vartelių nebėra (nuotrauka Nr. 2). Įvertinus pateiktas nuotraukas ir palyginus jas su 2022 m. lapkričio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-4024-(5.63) pateikta fotolentele, darytina išvada, jog atsakovai ieškinio reikalavimą dėl vartelių pašalinimo įvykdė bylos nagrinėjimo metu. Todėl sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino 2023 m. vasario 23 d. posėdžio metu pateiktų nuotraukų, ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą tenkinti ieškovės ieškinio dalį dėl įpareigojimo pašalinti likusius vartelius, kurių ribos koordinatės yra (duomenys neskelbtini). Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina ir ieškovės ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti likusius vartelius, kurių ribos koordinatės yra (duomenys neskelbtini), atmestinas.

28. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jie įpareigoti išardyti betoninį pagrindą / sutvirtinimą ir savo lėšomis sutvarkyti atlaisvintą valstybinės žemės plotą. Nurodo, kad, nupirkus žemės sklypą, pradėjo renovuoti sodo namą ir jau 2021 m. pavasarį šalio esančio tvenkinio vanduo taip ištvino, kad nebegalėjo į savo žemės sklypą nei įeiti, nei įvažiuoti, todėl iškilo būtinybė tvarkyti tvenkinio pakrantę. Šiuo metu SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės pareigas einanti R. L. apklausta byloje kaip liudytoja patvirtino, kad krantinės sutvarkymas buvo būtinas dėl pavasariais kylančių potvynių. Kita vertus, tvenkinio krantas yra tvarkingai sutvarkytas ir visiškai neužimtas. Pirmosios instancijos teismas lakoniškai ir visiškai nevertindamas įrodymų (ne)buvimo, padarė išvadą, kad ieškovės teisės yra pažeistos, tačiau kaip jos pažeistos, neanalizavo ir nevertino.

29. Nurodo, kad jokių betonuotų statinių prie tvenkinio nėra ir dabar, todėl neaišku, kaip reiktų įvykdyti teismo sprendimą, kuriame yra įpareigoti išardyti betoninį pagrindą / sutvirtinimą, kuriuo išbetonuota valstybinės žemės sklype esančio tvenkinio pakrantė, kai šis betoninis pagrindas yra po žeme. Be to, jeigu būtų išardytas tvenkinio krantas, vanduo tvintų iki pat jų namo ir neabejotinai ardytų jų namo pamatus. Kiltų rimtas ir pagrįstas klausimas, kas tokiu atveju jiems atlygintų galimą būsimą žalą. Šiuo metu išardyti išbetonuotą tvenkinio krantinę reikštų iš esmės išardyti jų žemės sklypą, o toks išardymas realiai turėtų įtakos jų namo stabilumui.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinus bylos duomenis, inžinerinis statinys – betoninis sutvirtinimas – ir nuosavybės teisė į jį, Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Apeliantai nėra gavę Nacionalinės žemės tarnybos leidimo naudotis prašomu atlaisvinti žemės plotu. Apeliantai neturi teisės statyti statinių šioje žemės dalyje (neturi statytojo teisių). Pažymėtina, kad statant statinius kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype, nagrinėjamu atveju valstybinėje žemėje, pareiga gauti rašytinį savininko ar patikėtinio sutikimą įtvirtinta tiek CK, tiek ir kituose įstatymuose. Tokia pareiga įtvirtinta ir konkrečiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, pvz., Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkas statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 50 punkte nurodyta, kad, statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Apeliantai neturi teisės į žemės ploto nuomą ar valdymą kitais pagrindais. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad inžinerinis statinys – betoninis sutvirtinimas – valstybinės žemės plote pastatytas savavališkai. Tokiais savo veiksmais apeliantai pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą bei trukdo valstybinės žemės patikėtinei – ieškovei – netrukdomai disponuoti turtu ir jį valdyti. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įrodytas ieškovės kaip patikėtinės teisių pažeidimas, t. y. ieškovė įrodė, kad dėl atsakovų savavališkų statybų – tvenkinio krantinės betoninių sutvirtinimų, esančių nesuformuotame valstybinės žemės plote, naudojimasis valstybine žeme yra pasunkėjęs ir apribotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pažeidžiamos ieškovės teisės savo nuožiūra jai patikėtą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti.

31. Apeliantų argumentai, kad pašalinus sutvirtinimus gali kilti žala jų sklypo ar namo stabilumui, negali būti vertinami kaip pagrindas leisti apeliantams naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai reikiamus sutvirtinimus apsaugoti savo turtui gali nevaržomai atlikti savo sklypo teritorijoje, tačiau ne valstybinėje žemėje. Tokiu atveju, jei dėl valstybinėje žemėje esančio tvenkinio apeliantų turtui kiltų žala, jie gali kreiptis dėl žalos atlyginimo teismo tvarka.

32. Apeliantai nurodo, kad neaišku, kaip reiktų įvykdyti teismo sprendimą, kuriame yra įpareigoti išardyti betoninį pagrindą / sutvirtinimą, kuriuo išbetonuota valstybinės žemės sklype esančio tvenkinio pakrantė, kai šis betoninis pagrindas yra po žeme. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teiginys nepaneigia apeliantų pareigos pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus, kadangi jie privalo atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą tenkinti ieškovės ieškinio dalį dėl įpareigojimo pašalinti likusius vartelius, kurių ribos koordinatės yra (duomenys neskelbtini), todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina, kita pirmosios instancijos sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

35. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo atsakovus pašalinti vartelius naikintina, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovė buvo atleista nuo 91,27 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl tenkinus 2/3 ieškinio reikalavimų (t. y. 66 proc.), iš atsakovų valstybei priteistina po 30,12 Eur (91,27*60/100/2).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

37. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. patenkinamas vienas iš dviejų reikalavimų (50 procentų), yra pateikti įrodymai, jog sumokėta 92,27 Eur žyminio mokesčio, kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, todėl pusė žyminio mokesčio sumos (46,13 Eur) priteistina iš valstybės apeliantams po 23,06 Eur (92,27/2) (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovus pašalinti likusius vartelius, kurių ribos koordinatės yra (duomenys neskelbtini), panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Priteisti iš atsakovų D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 60,24 Eur (šešiasdešimt eurų 24 ct) žyminį mokestį, iš kiekvieno atsakovo po 30,12 Eur. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš valstybės atsakovams D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini), 46,13 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 13 ct), kiekvienam po 23,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.