Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinė bylą pagal atsakovės S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei S. G. dėl įpareigojimo pašalinti tvorą, tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalavimų sodų bendrija „Gružeikiai“, V. F. ir I. F..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

10. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės negatorinis ieškinys (reikalavimas įpareigoti atsakovę pašalinti tvorą iš valstybinio žemės sklypo), teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl esminių ginčo faktinių aplinkybių

12. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. lapkričio 8 d. išrašas patvirtina, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise, pagal 2006 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. M-7439 ir 2020 m. rugsėjo 3 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 5714, priklauso 0,0960 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo paskirtis mėgėjų sodo žemės sklypai, kuriame yra pastatytas pastatas – sodo pastatas bei pastatas – ūkinis pastatas, kurių statyba pradėta 2011 m., o baigta 2012 m.

13. Iš NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo sprendimo 2021 m. lapkričio 8 d. Nr. 12ŽNS-175-(14.12.144) Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo nustatyta, kad 2021 m. spalio 28 d. gautas fizinio asmens skundas Nr. 12GS-81 dėl galimų žemės naudojimo pažeidimų, t. y. dėl galimai užimtos valstybinės žemės prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įsirengiant tvorą ant pravažiuojamojo kelio, nes toje vietoje kelias susiaurėja. Po gauto skundo buvo nuspręsta atlikti žemės sklypo, kuris priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0960 ha., neplaninį žemės naudojimo patikrinimą.

14. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 12SD-6333-(14.12.104.) dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo informavo atsakovę, kad 2021 m. lapkričio 25 d. 11:30 val. bus atliekamas neplaninis patikrinimas jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Nurodoma, kad patikrinimo metu, be kitų tikrinimo kriterijų, taip pat bus tikrinamos (įvertinamos) 2021 m. spalio 28 d. fizinio asmens skunde Nr. 12GS-81 nurodytos aplinkybės, dėl galimų žemės naudojimo pažeidimų, t. y. dėl galimai užimtos valstybinės žemės.

15. Iš NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 12ŽN-347-(14.12.78) nustatyta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad yra pažeistos žemės sklypo ribos, t. y. tvora palei pravažiuojamąjį kelią (G. g.) yra įrengta už žemės sklypo ribų ir patenka į valstybinę žemę – pravažiuojamąjį kelią (G. g.). Aktas surašytas dalyvaujant atsakovei. Prie akto pridėtos fotolentelės, kuriose vizualiai pavaizduotos žemės sklypo ribos ir matyto, kad žemės sklypą juosianti tvora išeina už žemės sklypo ribų.

16. Atsakovė 2006 m. birželio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. M-7439, iš trečiųjų asmenų I. F. ir V. F. įsigijo 0,0900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

17. Iš UAB „Memelhaus“ 2010 m. gegužės 28 d. Nr. 26 Žemės sklypo ribų paženklinimo akto kadastro duomenų nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), SB „Gružeikiai“, žemės sklypo ribas paženklino ir riboženklių įtvatinimo vietas pažymėjo matininkas K. D.. Sklypo plotas 960 m2. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2010 m. spalio 5 d. 2010 m. gegužės 28 d. atsakovės Žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą Nr. 26 pasirašė atsakovė, SB „Gružekiai“ pirmininkas bei keturi žemės sklypų savininkai.

18. Iš UAB „Geodonas“ 2012 m. lapkričio 27 d. Nr. 11 Žemės sklypo kadastro duomenų nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), SB „Gružeikiai“, žemės sklypo ribas paženklino ir riboženklių įtvatinimo vietas pažymėjo matininkas K. D.. Sklypo plotas 960 m2. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2012 m. gruodžio 20 d.

20. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu, ROIK: 22164752473, nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną konstatuota, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka buvo nustatytos aplinkybės – atsakovė 2022 m. balandžio 5 d. atvykusi į Klaipėdos rajono skyrių pateikė paaiškinimą Nr. 12FP-1021, dėl nustatyto galimo pažeidimo nurodė, kad nepripažįsta savo kaltės, nes tvora buvo sumūryta 1994 m., o žemės sklypą įsigijo 2006 m. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutarta - nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, už administracinį nusižengimą numatytą Administracinių nusižvengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių – asmuo nepadarė administracinio nusižengimo ir nėra kaltas dėl jo padarymo.

21. NŽT Klaipėdos rajono skyrius įspėjimu dėl vengimo grąžinti savavališkai užimtą valstybinę žemę įspėjo atsakovę dėl vengimo grąžinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, prašė atsakovės iki 2022 m. gruodžio mėn. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, t. y. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinės žemės plotą. Taip pat informavo, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius, siekdamas nustatyti, ar pažeidimas pašalintas, pasibaigus numatytam terminui atliks žemės naudojimo patikrinimą vietoje. Pažymėjo, kad jog tuo atveju, jeigu iki pirmiau nurodytos datos atsakovė nepašalins žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, Klaipėdos rajono skyrius, pradės administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 2 dalį, kurioje yra nustatyta, kad vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę po rašytinio įspėjimo, užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

22. Iš NŽT Klaipėdos rajono vedėjo sprendimo 2022 m. spalio 25 d. Nr. 12ŽNS-327-(14.12.144 E.) Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo matyti, kad atsižvelgiant į 2021 spalio 28 d. gautą fizinio asmens skundą Nr. 12GS-81 dėl galimų žemės naudojimo pažeidimų, t. y. dėl galimai užimtos valstybinės žemės prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir į 2021 m. lapkričio 25 d. atliktą žemės naudojimo patikrinimą, kurio metu buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 12ŽN-347-(14.12.78.), buvo nuspręsta atlikti žemės sklypo, kuris priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, esančio (duomenys neskelbtini), pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą kontroliuojant, kaip vykdomi duoti nurodymai dėl pažeidimų pašalinimo. Patikrinimą pradėti 2022 m. gruodžio 6 d.

23. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2022 m. gruodžio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 12ŽN-406-(14.12.78.) konstatuota, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai, kurie buvo užfiksuoti 2022 m. lapkričio 25 d. nėra pašalinti, t. y. tvora ties (duomenys neskelbtini) g. nėra pašalinta ir yra įrengta už žemės sklypo ribų – valstybinėje žemėje. Riboženkliai yra išlikę. Aktas surašytas dalyvaujant atsakovei. Prie akto pridėtos fotolentelės patvirtina, kad tvoros padėtis nepasikeitė nuo 2021 m. lapkričio 25 d. pažeidimo užfiksavimo momento.

24. Iš atsakovės pateikto SB „Gružeikiai“ pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo 2021 m. liepos 17 d. Nr. SBG-21.07.17 nustatyta, kad susirinkimo metu susirinkimo pirmininkas supažindino susirinkimo dalyvius su darbotvarke. Vienas iš 11 darbotvarkės klausimų buvo neprivatizuotų žemės plotų prijungimas prie gretimai esamų sklypų. Prašymų laisviems žemėms plotams privatizuoti pateikė šie sklypai: (duomenys neskelbtini) balsavusieji nubalsavo „už“, todėl buvo patvirtintas neprivatizuotų žemės plotų prijungimas.

25. Atsakovės 2022 m. balandžio 22 d., 2022 m. gegužės 10 d., 2022 m. lapkričio 29 d. ir 2022 m. gruodžio 7 d. elektroninis susirašinėjimas su SB „Gružeikiai“ patvirtina, kad ji ne kartą kreipėsi į pirmininką dėl galimybės išsipirkti valstybinę žemę.

26. Atsakovė 2022 m. gruodžio 7 d. rašė elektroninį laišką SB „Gružeikiai“ pirmininkui, prisegdama žemės sklypo schemą, nurodydama kokią dalį nori išsipirkti. Pirmininkas elektroniniu laišku atsakė, jog šiai dienai išpirkimai yra sustabdyti.

27. Iš Klaipėdos rajono skyriaus rašto Nr. 12SD- -(14.12.137 E.) Dėl prašymo nagrinėjimo matyti, kad atsakovei priklausančiam žemės sklypui 2010 m. gegužės 28 d. buvo atliktas kadastro duomenų tikslinimas, kurį atliko UAB „Memelhaus“ matininkas K. D.. Nurodo, kad 2010 m. gegužės 28 d. žemės sklypo plane akivaizdžiai yra nurodyta, kad tuo metu, kai buvo atliekamas žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas tvora jau tuo metu buvo įrengta už žemės sklypo ribų – valstybinėje žemėje. Žemės sklypo savininke 2012 m. lapkričio 27 d. atliko pakartotinį žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą, kurį atliko UAB „Geodonas“ matininkas K. D. ir šiame žemės sklypo plane nėra pažymėta, jog tvora įrengta už žemės sklypo ribų, tačiau sutikrinus koordinates, kurios nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 ir pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, aiškiai matyti, kad koordinatės nėra pakitusios, todėl yra daroma prielaida, kad matininkas dėl Klaipėdos rajono skyriui nežinomų priežasčių 2012 m. žemės sklypo plane nepažymėjo realios faktinės situacijos ir nenurodė, kad tvora yra įrengta už žemės sklypo ribų – valstybinėje žemėje, ties pravažiuojamuoju keliu (duomenys neskelbtini).

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (ne)teisėtumo

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įteisinusi ir įregistravusi tvorą nekilnojamojo turto registre. Taip pat teismas konstatavo, jog šioje byloje nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties instituto, kadangi aplinkybė, jog atsakovė yra suderinusi su ieškove žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė yra užėmusi dalį sklypo. Apeliacinėje instancijoje kilęs ginčas dėl to kas turi pašalinti tvoros dalį, kuri yra išsikišusi į valstybinę žemę, taip pat kam priklauso dalis ginčo tvoros. Atsakovė pripažįsta, kad ji statė tik medinę tvoros dalį, pažymi, kad betoninė tvoros dalis jau buvo įrengta atsakovei įsigyjant žemės sklypą iš trečiųjų asmenų. Taip pat atsakovė prašo taikyti byloje ieškinio senatį.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, be kita ko, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

30. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

31. Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Vadovaujantis CK 4.98 straipsnio teisiniu reguliavimu, savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Tokiu ieškiniu ginamos savininko daiktinės teisės.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: pirma, kad jis yra turto savininkas; antra, kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Svarbu tai, kad daikto savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems dviem faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad absoliutus nuosavybės teisės pobūdis nereiškia, kad šalis, teigianti, jog jos nuosavybės teisė yra pažeista ir reiškianti negatorinį ieškinį, yra atleidžiama nuo įrodinėjimo pareigos, t. y. kad neturi įrodyti savo teisių pažeidimo. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga, kylanti iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

34. Pareiškęs negatorinį ieškinį ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, tačiau savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems minėtiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

35. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra valstybinės žemės – pravažiuojamojo kelio (duomenys neskelbtini), savininkė. Tvora palei pravažiuojamąjį kelią (duomenys neskelbtini g.) yra įrengta už žemės sklypo ribų. Akivaizdu, kad ieškovė dėl atsakovei priklausančio pastatyto statinio negali naudotis jai priklausančia sklypo dalimi ir dėl to yra pažeidžiamos jos kaip, žemės sklypo savininkės, teisės nustatytos CK 4.40 straipsnyje.

36. Atsakovė pripažįsta aplinkybę, jog ginčo statinys pastatytas ieškovei priklausančio žemės sklypo dalyje, tačiau nurodo, kad ginčo tvorą statė ankstesni savininkai, nors minėtoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Taigi pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuotas ieškovės, kaip daikto savininko, teisių tęstinis pažeidimas; jos gintinos CK 4.98 straipsnio pagrindu. Atsakovė, savo atsikirtimus į ieškinį grįsdama aplinkybėmis dėl žemės sklypo išsipirkimo, be pagrindo siekia įgyti tas teises, kurios jai nebuvo suteiktos.

37. Atmestini atsakovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės teikiamų įrodymų, liudytojų apklausos metu jų duotų paaiškinimų. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas liudytojų paaiškinimų nesuabsoliutino, o vertino juos kitų įrodymų visumoje. Iš skundžiamo teismo sprendimo taip pat matyti, jog teismas išsamiai vertino byloje esančius duomenis, pateiktus įrodymus, kuriuos analizavo ir apibendrinęs darė išvadą, kad atsakovės tvora neteisėtai patenka į (užimtą) valstybinės žemės plotą. Atsakovė nesutinka su šiomis teismo išvadomis, tačiau nenurodo konkrečių argumentų, kurie paneigtų tokias teismo padarytas išvadas.

38. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog ginčo tvorą pastatė ankstesni savininkai (tretieji asmenys).

39. Tretieji asmenys nurodė, jog pardavė atsakovei tik žemės sklypą. Remiantis 2006 m. birželio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, nustatyta, kad tretieji asmenys (V. F. ir I. F.) pardavė atsakovei 0,0900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo pardavimo sutartyje taip pat nurodyta, kad žemės sklype jokių statinių nėra (2006 m. birželio 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties 4 punktas). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog minėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje, tvora, sutarties sudarymo metu, nebuvo įregistruota kaip nekilnojamojo turto objektas, jai nebuvo suteiktas unikalus numeris, ji nebuvo pažymėta sklypo plane. Atsakovės teiginiams, jog ji įsigijo žemės sklypą jau su tvoros pamatais nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovė įsigijo žemės sklypą be statinių ir visi statiniai atsakovės įsigytame žemės sklype atsirado jai nuosavybes teise valdant šį žemės sklypą.

40. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė argumentuoja, kad matininkas K. D. du kartus atliko žemės sklypo matavimus ir juose užfiksuoti tvoros pamato segmentai.

41. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog matininkas K. D. 2010 m. gegužės 28 d. ir 2012 m. lapkričio 27 d. atliko žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), SB „Gružeikiai“, kadastrinius matavimus. Pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio 2023 m. spalio 6 d. metu liudytoju apklaustas K. D. teismui dėl atliktų kadastrinių matavimų paaiškino, jog žemės sklypas buvo iškeltas žemėmis, buvo sukalti riboženkliai, sukrauti akmenys. Antras matavimas buvo atnaujinimas matavimų, nes buvo statinys – namas. Pirminis žemės sklypas buvo aptvertas tinkline tvora, nebuvo jokio pamato, buvo tik iškeltas sklypas. Prie pravažiavimo buvo sudėti akmenys, nebuvo jokios akmeninės sienelės. Teismo posėdžio metu liudytojui K. D. parodžius šiuo metu esančios tvoros su pamatu fotonuotraukas, liudytojas K. D. paaiškino, kad tokios tvoros, pamatų atliekant kadastrinius matavimus nebuvo, šiuo metu jau yra atraminė sienelė padaryta. Taip pat liudytojas K. D. pabrėžė, kad pirminiuose planuose pavaizduoti suformuoti šlaitai dėl žemės sklypo iškėlimo, o ne tvora ar jos pamatai, kaip yra įsitikinusi atsakovė. Jie yra už žemės sklypo ribų. Matavimus atsakovė darėsi tvoros apsitvėrimui. Kadastrinių matavimų metu visi sutiko su nustatytomis ribomis.

42. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, nėra byloje duomenų apie šio liudytojo suinteresuotumą bylos baigtimi, juo labiau, kad tapačias aplinkybes nurodė ir tretieji asmenys iš kurių atsakovė įsigijo žemės sklypą. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovei įsigijus žemės sklypą jame nebuvo tvoros, o kadastriniuose matavimuose esančios žymos, kurias atsakovė vertina kaip patvirtinimą apie tvoros egzistavimą, buvo tik matininko K. D. už sklypo ribų pažymėti šlaitai dėl žemės sklypo, priklausančio atsakovei, iškėlimo.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė teigia, kad teismas neanalizavo jos pateiktų įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus, o tai, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai neišvardijo visų byloje esančių įrodymų nereiškia, jog jis jų nevertino priimdamas skundžiamą sprendimą. Atsakovė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik atsakovės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo taip pat sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti ieškinio senatį.

45. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).

46. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Kita vertus, kas taip pat svarbu nagrinėjamoje byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, konstatuota, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus jų visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios, todėl turi būti nustatinėjamos, tačiau tokiais atvejais turi būti reiškiamas reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribas.

47. Byloje nustatyta, kad tvoros dalis yra pastatyta žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei. Taigi, pagal byloje pirmosios instancijos teisme nustatytas aplinkybes, nesiginčijama dėl šalims priklausančių žemės sklypų ribų. Nustatytas ginčo statybos faktas teikia pagrindą spręsti dėl ieškovės, kaip savininkės, teisių pažeidimo (CK 4.98 straipsnis, CPK 353 straipsnio 1 dalis), t. y. dėl tvoros pašalinimo.

48. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

49. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl atsakovės atliekamo ieškovės teisių pažeidimo, ieškovė neturi galimybės naudotis beveik 14 kv. m. jai priklausančio žemės sklypo dalimi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal bylos duomenis apribota galimybė naudotis 14 kv. m. žemės sklypo dalimis yra vertinama kaip neteisėtas žemės sklypo savininko teisės pažeidimas, nesusijęs su valdymo netekimu, todėl sudaro pagrindą atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį. Turi būti imtasi priemonių, kad neliktų apribojimų ieškovei naudotis turima nuosavybe.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendęs įpareigoti statinio statytoją nugriauti statinį tinkamai pagrindė, kodėl ir kokiu būdu atsakovės pastatytas statinys pažeidžia ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

52. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinęs negatorinį ieškinį, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šioje nutartyje nurodytas materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo jų taikymo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

54. Ieškovė ir tretieji asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.