Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei S. G. dėl įpareigojimo pašalinti tvorą, tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalavimų sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, V. F. ir I. F..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius - nugriauti tvoros dalį su betoniniais pamatais, įrengtą už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r., ribų, nesuformuotoje valstybinėje žemėje (~0.0014 ha ploto) pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2021-11-26 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 12ŽN-347-(14.12.78.) priedą, Sklypo schemą M 1:500, ir sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, įpareigoti atsakovę mokėti 30,00 Eur baudą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminors banke už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-11-08 išrašo nustatyta, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise, pagal (duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2020-09-03 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 5714, priklauso 0,0960 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)k., Klaipėdos r., žemės sklypo naudojimo paskirtis mėgėjų sodo žemės sklypai, kuriame yra pastatytas pastatas - sodo pastatas bei pastatas - ūkinis pastatas, kurių statyba pradėta 2011 m., o baigta 2012 m.

Iš Klaipėdos rajono vedėjo sprendimo 2021-11-08 Nr. 12ŽNS-175-(14.12.144) Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo nustatyta, kad 2021-10-28 gautas fizinio asmens skundas Nr. 12GS-81 dėl galimų žemės naudojimo pažeidimų, t.y. dėl galimai užimtos valstybinės žemės prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r., įsirengiant tvorą ant pravažiuojamojo kelio, nes toje vietoje kelias susiaurėja. Po gauto skundo buvo nuspręsta atlikti žemės sklypo, kuris priklauso atsakovei S. G. asmeninės nuosavybės teise, esančio (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0960 ha., neplaninį žemės naudojimo patikrinimą. Patikrinimą pradėti 2021-11-25, 11:30 val.

Nustatyta, kad Klaipėdos rajono skyrius 2021-11-09 raštu Nr. 12SD-6333-(14.12.104.) dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo informavo atsakovę, kad 2021-11-25 11:30 val. bus atliekamas neplaninis patikrinimas jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Nurodoma, kad patikrinimo metu, be kitų tikrinimo kriterijų, taip pat bus tikrinamos (įvertinamos) 2021-10-28 fizinio asmens skunde Nr. 12GS-81 nurodytos aplinkybės, dėl galimų žemės naudojimo pažeidimų, t. y. dėl galimai užimtos valstybinės žemės.

Iš Klaipėdos rajono skyriaus 2021-11-25 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 12ŽN-347-(14.12.78) nustatyta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad yra pažeistos žemės sklypo ribos, t. y. tvora palei pravažiuojamąjį kelią ((duomenys neskelbtini)g.) yra įrengta už žemės sklypo ribų ir patenka į valstybinę žemę – pravažiuojamąjį kelią ((duomenys neskelbtini).). Aktas surašytas dalyvaujant atsakovei S. G.. Prie akto pridėtos fotolentelės, kuriose vizualiai pavaizduotos žemės sklypo ribos ir matyto, kad žemės sklypą juosianti tvora išeina už žemės sklypo ribų.

Iš (duomenys neskelbtini)pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovė 0,0900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo iš trečiųjų asmenų I. F. ir V. F..

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-05-28 Nr. 26 Žemės sklypo ribų paženklinimo akto kadastro duomenų nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribas paženklino ir riboženklių įtvatinimo vietas pažymėjo matininkas K. D.. Sklypo plotas 960 m². Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2010-10-05. 2010-05-28 atsakovės Žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą Nr. 26 pasirašė atsakovė, SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas bei keturi žemės sklypų savininkai.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-11-27 Nr. 11 Žemės sklypo kadastro duomenų nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribas paženklino ir riboženklių įtvatinimo vietas pažymėjo matininkas K. D.. Sklypo plotas 960 m². Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2012-12-20.

A. S. G. 2022-04-05 paaiškinime, kurį teikė Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui nurodė, kad 2006 m. ji įsigijo sklypą SB „(duomenys neskelbtini)“ ir žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus 1994 m. ir įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad esama mūrine tvora sklypas buvo aptvertas po matavimų – 1994 m. 2010 m. atlikti kadastriniai matavimai (esant tai pačiai mūrinei tvorai) – jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Savo kaltės nepripažįsta, nes tvora sumūryta 1994m., o ji žemės sklypą įsigijo 2006 m.

Iš 2022-04-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ROIK: 22164752473 Nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nustatyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka buvo nustatytos aplinkybės – S. G. 2022-04-05 atvykusi į Klaipėdos rajono skyrių pateikė paaiškinimą Nr. 12FP-1021, dėl nustatyto galimo pažeidimo nurodė, kad nepripažįsta savo kaltės, nes tvora buvo sumūryta 1994 m., o žemės sklypą S. G. įsigijo 2006 m. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutarta, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, už administracinį nusižengimą numatytą Administracinių nusižvengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių – asmuo nepadarė administracinio nusižengimo ir nėra kaltas dėl jo padarymo.

Klaipėdos rajono skyrius 2022-04 Įspėjimu dėl vengimo grąžinti savavališkai užimtą valstybinę žemę įspėjo atsakovę dėl vengimo grąžinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, prašė atsakovės iki 2022 m. gruodžio mėn. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, t. y. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinės žemės plotą. Taip pat informavo, kad Klaipėdos rajono skyrius, siekdamas nustatyti, ar pažeidimas pašalintas, pasibaigus numatytam terminui atliks žemės naudojimo patikrinimą vietoje. Pažymėjo, kad jog tuo atveju, jeigu iki pirmiau nurodytos datos atsakovė nepašalins žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, Klaipėdos rajono skyrius, pradės administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 2 dalį, kurioje yra nustatyta, kad vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę po rašytinio įspėjimo, užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Iš Klaipėdos rajono vedėjo sprendimo 2022-10-25 Nr. 12ŽNS-327-(14.12.144 E.) Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo matyti, kad atsižvelgiant į 2021-10-28 gautą fizinio asmens skundą Nr. 12GS-81 dėl galimų žemės naudojimo pažeidimų, t. y. dėl galimai užimtos valstybinės žemės prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ir į 2021-11-25 atliktą žemės naudojimo patikrinimą, kurio metu buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 12ŽN-347-(14.12.78.), buvo nuspręsta atlikti žemės sklypo, kuris priklauso atsakovei S. G. asmeninės nuosavybės teise, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą kontroliuojant, kaip vykdomi duoti nurodymai dėl pažeidimų pašalinimo. Patikrinimą pradėti 2022-12-06, 11.00 val.

Iš Klaipėdos rajono skyriaus 2022-12-06 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 12ŽN-406-(14.12.78.) nustatyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai, kurie buvo užfiksuoti 2022-11-25 nėra pašalinti, t. y. tvora ties (duomenys neskelbtini) g. nėra pašalinta ir yra įrengta už žemės sklypo ribų – valstybinėje žemėje. Riboženkliai yra išlikę. Aktas surašytas dalyvaujant atsakovei S. G.. Prie akto pridėtos fotolentelės patvirtina, kad tvoros padėtis nepasikeitė nuo 2021-11-25 pažeidimo užfiksavimo momento.

Iš atsakovės pateikto SB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo2021-07-17 Nr. SBG-21.07.17 nustatyta, kad susirinkimo metu susirinkimo pirmininkas supažindino susirinkimo dalyvius su darbotvarke. Vienas iš 11 darbotvarkės klausimų buvo neprivatizuotų žemės plotų prijungimas prie gretimai esamų sklypų. Prašymų laisviems žemėms plotams privatizuoti pateikė šie sklypai: 287, 227, 228, 229, 265, 67, 68, 48, 66, 167, 278, 74, 293, 294. 96 balsavusieji nubalsavo „už“, todėl buvo patvirtintas neprivatizuotų žemės plotų prijungimas.

Atsakovės 2022-04-22, 2022-05-10, 2022-11-29 ir 2022-12-07 elektroninis susirašinėjimas su SB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad ji ne kartą kreipėsi į pirmininką dėl galimybės išsipirkti valstybinę žemę.

Iš Klaipėdos rajono skyriaus rašto 2022-10 Nr. 12SD- -(14.12.137 E.) Dėl prašymo nagrinėjimo matyti, kad atsakovei priklausančiam žemės sklypui 2010-05-28 buvo atliktas kadastro duomenų tikslinimas, kurį atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas K. D.. Nurodo, kad 2010-05-28 žemės sklypo plane akivaizdžiai yra nurodyta, kad tuo metu, kai buvo atliekamas žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas tvora jau tuo metu buvo įrengta už žemės sklypo ribų – valstybinėje žemėje. Žemės sklypo savininke 2012-11-27 atliko pakartotinį žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą, kurį atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas K. D. ir šiame žemės sklypo plane nėra pažymėta, jog tvora įrengta už žemės sklypo ribų, tačiau sutikrinus koordinates, kurios nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 ir pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, aiškiai matyti, kad koordinatės nėra pakitusios, todėl yra daroma prielaida, kad matininkas dėl Klaipėdos rajono skyriui nežinomų priežasčių 2012 m. žemės sklypo plane nepažymėjo realios faktinės situacijos ir nenurodė, kad tvora yra įrengta už žemės sklypo ribų – valstybinėje žemėje, ties pravažiuojamuoju keliu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.

Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 1 dalis). Savininkas savo teises gali ginti, inter alia, išreikalaudamas daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis), taip pat pareikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK. 4.98 straipsnis). Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Todėl visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu. Savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: pirma, kad jis yra turto savininkas, antra, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teisės pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014 ir kt.).

Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek atsakovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų neginčijamai yra nustatyta, kad dalis tvoros, kuria yra aptvertas atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, ties (duomenys neskelbtini) patenka ant valstybinės žemės, nes tvora yra pastatyta už atsakovės žemės sklypo ribų. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl to kas turi pašalinti tvoros dalį, kuri yra išsikišusi į valstybinę žemę, taip pat kam priklauso dalis ginčo tvoros, nes atsakovė pripažįsta, kad ji statė tik medinę tvoros dalį, nes betoninė tvoros dalis jau buvo atsakovei įsigyjant žemės sklypą iš trečiųjų asmenų. Atsakovė ir jos atstovas laikosi pozicijos, kad vien ta aplinkybė, jog tvora juosia atsakovei priklausantį žemės sklypą nepakankama teigti, jog ta tvoros dalis, kuri yra už atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų priklauso atsakovei ir ji neturi pareigos pašalinti, nes tą gali padaryti pati ieškovė iš savo lėšų arba tretieji asmenys.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, jog šioje byloje negatorinį ieškinį pareiškusi ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad yra turto savininkė (patikėtinė) ir kad jos, t.y. valstybės, teisės yra pažeistos. Savo ruožtu atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad ginčijama pastatytos tvoros dalis palei (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus ir stovi atsakovei priklausančiame žemės sklype.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, 50 punkte nurodyta, jog statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė tvorą būtų įteisinusi, tai yra įregistravusi kaip statinį, nekilnojamojo turto registre. Atsakovė nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, patvirtančių, kad valstybinės žemės sklypo dalį, esančią šalia atsakovo žemės sklypo ribų ji valdo teisėtai. Be to, nėra duomenų, kad valstybinės žemės valdytojas būtų sutikęs, jog atsakovė valstybinėje žemės sklypo dalyje pastatytų tvorą ar kitaip naudotųsi valstybine žeme. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina kaip pakankamai įrodytas faktinės aplinkybes, kad ginčo tvora neteisėtai patenka į (užimtą) valstybinės žemės plotą.

Iš byloje esančios pirkimo – pardavimo sutarties, kurios pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą iš trečiųjų asmenų nėra jokių duomenų, kad parduodame žemės sklype būtų statinių. Be to, atsakovė iš trečiųjų asmenų įgijo nuosavybės teisę į 0,0900 ha žemės sklypą, o šiai dienai atsakovės vardu registruoto žemės sklypo plotas yra padidėjęs ir yra 0,0960 ha, nes buvo atlikti tikslūs atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai. Nors atsakovė tvirtino, kad ginčo žemės sklype tvoros pamatą išpylė buvę savininkai, tai yra tretieji asmenys iš kurių ji įsigijo žemės sklypą, tačiau liudytoju apklaustas matininkas K. D. paaiškino, kad kai jis 2010 m. atliko atsakovės žemės sklypo matavimus tvoros nebuvo ir nebuvo subetonuoto pamato, o buvo tik keletą akmenų prie įvažiavimo. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo duotais parodymais, nes nėra jokių duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi, be to analogiškas aplinkybes nurodė ir trečiasis asmuo V. F., kuri patvirtino, kad kai pardavinėjo sodo sklypą, žemės sklype tvoros nebuvo ir ji ginčijo atsakovės nurodytas aplinkybes, kad buvo betoninis tvoros pagrindas. Įvertinus tai, kad atsakovės ir trečiųjų asmenų pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad sodo žemės sklype yra statinių, į tai, kad atsakovė prieš statydama tvorą neįsitikino, kad tvora neišeina iš jai priklausančio žemės sklypo ribų, darytina išvada, kad yra atsakovei tenka pašalinti pažeidimą, tai yra pašalinti tvoros dalį, kuri yra išlindusi į valstybinę žemę.

CK 4.40 straipsnis reglamentuoja, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Žemės sklypo savininkas į virš jo sklypo esančią oro erdvę turi tokias teises, kiek jos neprieštarauja įstatymams ir kiek būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Žemės sklypo savininkas turi nuosavybės teisę į sklypo viršutinį žemės sluoksnį bei žemėje esančias naudingąsias iškasenas tiek, kiek ši teisė neprieštarauja įstatymams ir kiek būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį.

CK 4.13 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Nagrinėjamu atveju teismas negali sutikti su atsakovės teiginiu, jog jai žemės sklypą juosianti tvora nepriklauso, priešingai žemės sklypą juosianti tvora, remiantis reglamentavimu, iš esmės tarnauja žemės sklype esančiam pagrindiniam daiktui statiniui - gyvenamajam namui.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymai bei šalių ir jų atstovų duotais paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad atsakovė nėra įregistravusi nuosavybės teisių į tvorą, kuri kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu pradėta statyti po atliktų 2010 m. ir 2012 m. žemės sklypo kadastrinių matavimų, tai patvirtina matininkas K. D. ir rašytiniai įrodymai apie atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus 2010 m. ir 2012 m., kuriuose nėra pažymėta ginčo tvora. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis, net jei ir atsakovė būtų įrodžiusi, kad tretieji asmenys atliko tvoros betoninės dalies darbus, šiai dienai būtent atsakovei priklauso tvora, dėl ko ir pareiga pašalinti tvoros dalį, kuri yra valstybinėje žemėje, kyla atsakovei.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato žemės savininkams ir kitiems naudotojams pareigą savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalis nustato, kad savavališkai užimti žemės sklypai turi būti grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų, o savavališkai žemės sklypus užėmę asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas. Remdamasis šiais motyvais, teismas nusprendžia ieškinį tenkinti.

Sprendžiant klausimą dėl ieškovės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisių pažeidimo, pagal jos pareikštą negatorinį ieškinį, pakanka nustatyti, jog atsakovė yra atlikusi savininko teises pažeidžiančius veiksmus (pastačiusi tvorą) valstybinėje žemėje be teisėto pagrindo. Įvertinus tai, kad šalia atsakovės žemės sklypo, esanti (duomenys neskelbtini) gatvė/kelias nėra suformuotas ir įregistruotos SB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir ji nėra perduota savivaldybei, todėl pagal teisinį reglamentavimą yra pagrindas pripažinti, kad tai yra nesuformuota valstybinė žemė, kurią patikėjimo teise valdo ieškovė. Taigi nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, kad atsakovės pažeidimas yra mažareikšmis, nes ieškovės teisės yra pažeistos ir tai suponuoja ieškovei sąlygas ginti savo pažeistas teises.

Įvertinus bylos medžiagą, išklausius teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovė neteisėtai, tai yra pastatydama savo žemės sklypą juosiančią tvorą už savo žemės sklypo ribų, naudoja valstybinę žemę, (nes nėra jos nei privatizavusi, nei sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, nei įgijusi jos valdymo teisės kitu pagrindu), tuo pažeisdama valstybės interesus, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl prašymo taikyti ieškinio senaties termino

Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškovės ieškinį bei teismo posėdžio metu prašė ieškiniui taikyti senaties terminą. Mano, kad ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio, tai yra datos, kada buvo atlikto žemės sklypo plano patvirtinimas ant kurio pasirašė ir suderino vyr. geodezininkė V. L., Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja L. P., kuriame aiškiai pavaizduota įrengta tvora.

Ieškovė nesutinka, kad ieškiniui turėtų būti taikomas senaties terminas, nes 2010 m. rugpjūčio mėn. tvirtinant kadastrinius žemės sklypo planus, niekas netikrino ar atsakovė yra užėmusi valstybinę žemę ir apskritai ar yra pastatyta tvora. Nurodo, kad ieškovei apie atsakovės padarytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą tapo žinoma tik po to, kai buvo atliktas 2021-11-25 atsakovei priklausančio žemės sklypo neplaninis patikrinimas, po kurio išaiškėjo pažeidimas, kad tvora juosianti atsakovės žemės sklypą yra už atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų ir patenka į valstybinę žemę.

Teismas negali sutikti su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kurios atsakovės teigimu patvirtina faktą, kad ieškiniui turi būti taikoma senatis. Atsakovė pagrįsdama savo teiginį remiasi Klaipėdos rajono skyriaus 2022-10 raštu Nr. 12SD- -(14.12.137 E.) Dėl prašymo narinėjimo, kuriame nurodyta, kad „...2010-05-28 žemės sklypo plane akivaizdžiai yra nurodyta, kad tuo metu, kai buvo atliekamas žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas tvora jau tuo metu buvo įrengta už žemės sklypo ribų – valstybinėje žemėje. Žemės sklypo savininke 2012-11-27 atliko pakartotinį žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą, kurį atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas K. D. ir šiame žemės sklypo plane nėra pažymėta, jog tvora įrengta už žemės sklypo ribų...“ Teismo posėdžio metu matininkas K. D. patvirtino, kad nei 2010-05-28, nei 2012-11-27, atliekant kadastrinius žemės sklypo matavimus jokia betoninė tvora atsakovės žemės sklype nebuvo pastatyta, išskyrus tinklinę tvorą. Taip pat matininkas paklaustas ką pažymėjo žemės sklypo kadastriniame plane ties (duomenys neskelbtini)g., atsakė, jog taip buvo pažymėtas žemės sklypo reljefas. Todėl nesant žemės sklypo legendai (plano sutartinių ženklų aiškinimui), matininko žymėjimai negali būti vertinami nuomone.

Teismas atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, kad atsakovės prašymas ieškovės ieškiniui taikyti senaties terminą yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad vien tai, kad ieškovė yra suderinusi atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė yra užėmusi dalį valstybinės žemės, nes tvirtinant kadastrinių matavimo bylą yra tikrinama ar byla parengta teisingai.

Teismo vertinimu atsakovė byloje neįrodė, jog tvora buvo pastatytą pradinių žemės sklypo šeimininkų, taip pat neįrodė, jog tvoros dalis, kuri yra valstybinėje žemėje, nepriklauso atsakovei. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė šioje byloje įrodė būtinąsias negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, todėl ieškinio reikalavimas dėl pažeistų teisių gynimo tenkintinas, atsakovė įpareigotina per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius - nugriauti tvoros dalį su betoniniais pamatais, įrengtą už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., ribų, nesuformuotoje valstybinėje žemėje (~0.0014 ha ploto) pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2021-11-26 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 12ŽN-347-(14.12.78.) priedą, Sklypo schemą M 1:500, ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo pašalinti padarinius, įpareigoti atsakovę S. G. mokėti 30 Eur baudą į ieškovės banko sąskaitą, už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo (CK 4.98 straipsnis).

Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, atsakovės amžių, į tai, kad atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba apmokant 50 procentų, kas patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera, darytina išvada, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą sumą už teismo sprendimo nevykdymą. Sprendime nurodant, kad atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, įpareigotina atsakovė mokėti po 10,00 Eur į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju yra patenkintas vienas neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę, už kurį yra mokėtas 109,00 Eur Žyminis mokestis bei 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Atsakovei buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl tenkinus ieškinį iš atsakovės valstybės naudai yra pagrindas priteisti 54,50 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo buvo atliesta ieškovė (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis) bei 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Taip pat iš atsakovės priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos trečiojo asmens V. F. bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 200,00 Eur už teisinę pagalbą (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

Sprendimui įsiteisėjusi informuoti Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, kad panaikintų įrašus Nekilnojamojo turto registre apie civilinės bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis iškėlimą dėl žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r., kuris įregistruotas 2023-04-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pranešimo Nr. e2-4003-867/2023 pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę S. G. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius - nugriauti tvoros dalį su betoniniais pamatais, įrengtą už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., ribų, nesuformuotoje valstybinėje žemėje (~0.0014 ha ploto) pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2021-11-26 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 12ŽN-347-(14.12.78.) priedą, Sklypo schemą M 1:500, ir sutvarkyti statybvietę.

Įpareigoti atsakovę S. G. per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo pašalinti padarinius, mokėti 10,00 Eur į ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke, už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

Priteisti iš atsakovės S. G. 54,50 Eur (penkiasdešimt keturis Eur ir 50 ct) žyminį mokestį, valstybei, ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5661.

Priteisti iš atsakovės S. G. 6,64 Eur (šešis Eur ir 64 ct) išlaidų, susijusių su proceisnių dokumentų įteikimu, valstybei, ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovės S. G. 200,00 Eur (dviejų šimtų Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui V. F., naudai.

Sprendimui įsiteisėjusi informuoti Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, kad panaikintų įrašus Nekilnojamojo turto registre apie civilinės bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis iškėlimą dėl žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)k., Klaipėdos r., kuris įregistruotas 2023-04-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pranešimo Nr. e2-4003-867/2023 pagrindu.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.