Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-688-730/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-28
Bylos Nr.: e2A-688-730/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00226-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas: sodininkų bendrijos „Upelio vingis“
Ieškovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: sodininkų bendrija „Putinas“, G. V.

Kategorijos

3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-688-730/2023Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00226-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Upelio vingis“ dėl įpareigojimo pašalinti kelio užtvarus, tretieji asmenys sodininkų bendrija „Putinas“, G. V., išvadą teikianti institucija Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama įpareigoti atsakovę per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti įrengtus užtvarus iš bendro naudojimosi keliams skirtos valstybinės žemės ploto ties bendra sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ (duomenys neskelbtini) – sodininkų bendrijos „Putinas“ (duomenys neskelbtini) gatvės ir ties bendra sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ (duomenys neskelbtini)– sodininkų bendrijos „Putinas“ (duomenys neskelbtini) gatvės riba (duomenys neskelbtini) ir smėlio/žvyro dėžę, plytas nuo sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ (duomenys neskelbtini) tako (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad valstybinė žemė patikėjimo teise priklauso ieškovei ir jai yra pavesta organizuoti ir vykdyti valstybinės žemės naudojimo kontrolę. 2021 m. vasario 2 d. buvo gautas sodininkų bendrijos „Putinas“ skundas dėl įpareigojimo sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ administraciją kuo skubiau pašalinti nelegalias užtvaras trukdančias eismui. Tikrinant skunde nurodytas aplinkybes 2021 m. kovo 8 d. buvo atlikti valstybinės žemės ploto, skirto bendro naudojimo keliams (gatvėms), faktinių duomenų patikrinimai vietoje ir buvo surašyti faktinių duomenų patirtinimo aktai. Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje akte užfiksuota, kad patikrinus valstybinės žemės plotą, ties bendra (duomenys neskelbtini) tako – (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), riba, nustatyta, kad valstybinės žemės plote, skirtame bendro naudojimo keliui, dviejų sodininkų sodo bendrijų „Putinas“ ir „Upelio vingis“ bendros ribos vietoje, sodų bendrija „Upelio vingis“ be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo (leidimo) yra įrengusi metalinį užtvarą (ant užtvaro pritvirtintas savadarbis eismą draudžiantis ženklas), o kitame faktinių duomenų patikrinimo vietovėje akte užfiksuota, kad patikrinus valstybinės žemės plotą, ties bendra (duomenys neskelbtini) tako – (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) riba, nustatyta, kad valstybinės žemės plote, skirtame bendro naudojimo keliui dviejų sodo bendrijų „Putinas“ ir „Upelio vingis“ bendros ribos vietoje, atsakovė be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo (leidimo), yra įrengusi metalinį tvoros segmentą, smėlio/žvyro dėžę, sukrovusi plytas. Atsakovė apie atliktą patikrinimo buvo informuota 2021 m. balandžio 2 d. raštu išsiunčiant reikalavimą, kad iki 2021 m. balandžio 16 d. pašalintų įrengtus užtvarus iš bendrojo naudojimo keliams skirtos valstybinės žemės sklypo ir informavo, jog 2021 m. balandžio 19 d. atliks valstybinės žemės ploto, skirto bendro naudojimo keliams, pakartotinį faktinių duomenų patikrinimą vietovėje. 2021 m. balandžio 19 d. pakartotinio faktinių duomenų patikrinimo vietovėje metu buvo konstatuota, kad situacija nurodyta 2021 m. kovo 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietovėje nepasikeitusi, buvo surašyti faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktai. Teigia, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sodininkų bendrijos naudojami ir prižiūrimi keliai yra valstybinė žemė ir neprivatizuotina, gali būti naudojama ir prižiūrima sodininkų bendrijos arba gali būti perduota valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise savivaldybei. Pagal Sodininkų įstatymo 6 straipsnio nuostatas bendrijos bendro naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva (bendrijos susirinkimo sprendimu) Vyriausybės patvirtintose Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis perduodami savivaldybėms. Nurodo, kad atsakovė nebuvo pateikusi ieškovės Klaipėdos rajono skyriui prašymo išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Pažymėjo, kad atsakovė nesikreipė į ieškovės Klaipėdos rajono skyrių su prašymu išduoti sutikimą laikinam statybinių medžiagų sandėliavimui nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Nurodo, kad atsakovei žinoma, kad ji turi gauti žemės savininko sutikimą, nes atsakovė 2021 m. gruodžio 7 d. kreipėsi su prašymu dėl greičio slopinimo kalnelių įrengimo ir toks sutikimas buvo duotas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, su patikslinu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigia, kad ieškovė gina ne valstybės, o trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Putinas“ interesus, nes ieškovė neprašo atsakovo pašalinti likusios tvoros, vaikų žaidimo aikštelės, siurblinės, tvenkinio, taip pat kelių (takų), esančių bendrojo naudojimo žemėje, o nori atsakovės kelią padaryti tranzitiniu į sodininkų bendrijos „Putinas“ teritoriją. Nurodo, kad servitutai nėra nustatyti. Nurodo, kad 1988 m. sausio 12 d. aktu Lėbartų tarybinis ūkis perdavė, o Klaipėdos vykdomasis komitetas priėmė 12,3 ha sklypą Klaipėdos elektros tinklų įmonės darbininkų ir tarnautojų kolektyvinam sodui steigti. 1988 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės naudojimo teisės aktu darbininkų ir tarnautojų kolektyvinam sodui neterminuotai ir neatlygintinai suteiktas naudotis 12,3 ha žemė, kurios ribos nurodytos žemės naudojimo plane. Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas 1988 m. lapkričio 18 d. sprendimu suteikta Klaipėdos elektros tinklų įmonės sodininkų bendrijai „Vingis“ 12,30 ha žemės sklypas, gautas iš Klaipėdos rajono Lėbartų tarybinio ūkio ir patvirtintas Klaipėdos elektros tinklų sodininkų bendrijos „Vingis“ suplanavimo projektas: 12,30 ha, 106 sklypai, o 1993 m. rugsėjo 25 d. buvo patvirtintas sodininkų bendrijos „Vingis“ namų valdos žemės sklypo ribų planas. 2005 m. balandžio 26 d. Klaipėdos elektros tinklų įmonės sodininkų bendrija „Vingis“ buvo perregistruota kaip sodininkų bendrija „Upelio vingis“. Kadangi sodininkų bendrijai „Upelio vingis“ žemės sklypas buvo paskirtas administraciniu aktu, todėl yra teisėtai valdoma ir naudojama ir atsakovė yra bendrojo naudojimo žemės sklypų valdytoja panaudos teise, nes ši bendrojo naudojimo žemė yra valdoma ir naudojama bendrijos narių ir ne narių, tai yra skirta asmenų bendram naudojimui, bet ne kitų sodininkų bendrijų naudojimui. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto statybos ir architektūros valdybos gamybinio personalo parengtame Kolektyvinio sodo „Vingis“ gen. plane (1987 m.) yra nurodyta metalinio tinklo tvora ir vartai, įskaitant visą šiaurinę pusę (gen. plano kairėje pusėje) ties (duomenys neskelbtini) takų ir (duomenys neskelbtini) taku. Genplane buvo nurodytas sklypo aptvėrimas palei visą sodų bendrijos „Upelio vingis“ ir sodų bendrijos „Putinas“ teritorijų ribą, įskaitant tvorą ties (duomenys neskelbtini) taku ir (duomenys neskelbtini) taku, vartai nenumatyti. Gen. planas suderintas su visomis atsakingomis institucijomis, įskaitant 1987 m. lapkričio 26 d. su Klaipėdos rajono architektu, 1987 m. lapkričio 26 d. su Klaipėdos rajono vyriausiuoju žemėtvarkininku, 1987 m. gruodžio 1 d. vyriausiuoju valstybinės žemės naudotoju. Pažymėjo, kad ieškovė įsteigta tik 1997 m. gruodžio 8 d., o tvora, taip pat vidaus kelias pastatyti prieš 10 metų iki ieškovės įsteigimo, todėl mano, kad jokio ieškovės sutikimo objektyviai negalėjo būti. Taip pat nurodo, kad pagal kolektyvinio sodo „Vingis“ gen. planą (1987 metų) suprojektavus kelią, sodininkų bendrija „Vingis“ ir Klaipėdos melioracijos statybos montavimo valdyba 1988 m. gegužės 12 d. sudarė sutartį dėl kelio statybos darbų. Taigi keliai sodininkų bendrijoje „Upelio vingis“ teritorijoje buvo pastatyti ne valstybės, bet privačiomis lėšomis. Mano, kad privažiavimo keliai yra sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ (jos narių) nuosavybė, pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktą, todėl trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Putinas“ neturi teisės be savininko sodų bendrijos „Upelio vingis“ sutikimo naudotis keliu. Sodų bendrijos „Upelio vingis“ nariai 2021 m. balandžio 2 d. surinko parašus, kad kategoriškai prieštarauja, jog sodų bendrija „Putinas“ važiuotų vidaus privažiavimais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) takais ir (duomenys neskelbtini) gatve. Atsakovė neinicijavo ir neperdavė savivaldybėms savo kelių, todėl jie liko jos nuosavybė, ir jos teritorijoje esantys keliai nėra tranzitiniai, jais naudojasi išimtinai sodų bendrijos „Upelio vingis“ nariai privažiavimui prie savo sklypų, prie įvažiavimo į bendrijos teritoriją atsakovė suderino ir pastatė kelio ženklą „Gyvenamoji zona“. Ji pati prižiūri savo vidaus kelius, tam visą laiką skiria lėšų ir darbo, tai yra savo vidaus kelių priežiūrai išleido: 2018 m. – 1 542,65 Eur; 2019 m. – 1 177,65 Eur; 2020 m.- 951,22 Eur; 2021 m. – 975,26 Eur; 2022 m.- 865 Eur, be to, daugelis darbų atliekama bendrijos narių neatlygintinu darbu. Klaipėdos rajono savivaldybė 2014 m. spalio 21 d. ir 2018 m. kovo 19 d. raštais nurodė, kad šių kelių neprižiūri, nes tai neviešieji keliai. Dėl ieškovės prašymo pašalinti smėlio/žvyro dėžę ir plytas nurodė, kad ji statybų nevyko, todėl ieškovė sutikimo jai nebūtinas, nes ji bendrojo naudojimo žemę valdo ir naudoja panaudos pagrindu, o už savo valdomos žemės sklypo ribų kilnojamųjų daiktų nelaiko. Taip pat mano, kad patikslinti ieškiniu ieškovė papildė reikalavimą pašalinti kilnojamus daiktus ir sutrumpino terminą iki vieno mėnesio, šio reikalavimo pakeitimo tinkamai nemotyvavo.

3. Trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Putinas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodo, kad sodininkų bendrija „Putinas“ įkurta 1990 m., o bendrijos sklypų planas patvirtintas 1993 m. Tiek pirminiuose planuose, tiek šiuo metu viešai prieinamuose viešoje registrų centrų sistemoje Regia pateikiamuose žemėlapiuose su sklypų ribomis, nėra pažymėta atsakovės nurodoma tvora. Tiksliųjų kadastrinių matavimų neturi nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) tako riboje taip pat nebėra likę tvoros, ribas tarp bendrijų atstoja privačių sklypų ribos, kurios suformuotos tiksliais kadastriniais matavimais, sklypai aptverti naujomis tvoromis. 2021 m. vasario 2 d. sodininkų bendrija „Putinas“ kreiptasi į ieškovės Klaipėdos rajono skyrių dėl nelegalių statinių-užtvarų pašalinimo tarp (duomenys neskelbtini) tako – (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) tako – (duomenys neskelbtini) gatvės. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) tako – (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) tako – (duomenys neskelbtini) gatvės yra atsakovės nuosavybė ir yra įregistruotos jos vardu, todėl šios gatvės yra valstybinėje žemėje, o atsakovė tik naudojasi jomis, o tai nesuteikia teisės riboti ar kitaip apsunkinti susiekimą tarnyboms, kurios aptarnauja abiejų bendrijų narius. Per paskutinius 20 metų bendrijos teritorijoje buvo kilę du dideli gaisrai, kurių gesinti vykę specialiųjų tarnybų gelbėtojai laiku degančių pastatų pasiekti negalėjo, nes navigacijos sistemų jie buvo vedami per blokuotą pravažiavimą (duomenys neskelbtini) tako pusėje ir jiems teko vėliau apvažiuoti. Atsakovė tvirtina, kad tvora tarp bendrijų pastatyta 1987 m., tačiau kaip patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai jie dar 2015 m. kovo 6 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, prašant įpareigoti atsakovę pašalinti susisiekimo tarp bendrijų kliūtis ir pateiktos nuotraukos patvirtina, kad tvoros, vartų ar kito užtvaro nebuvo.. Nurodo, kad iki 2015 m. buvo įbetonuoti trys stulpai su varteliais pėstiesiems, o vėliau paliktas vienas laikantis stulpas su vyriais segmentui, kuris atidaromas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės – (duomenys neskelbtini) tako riba taip pat yra užtverta nauju segmentinės tvoros elementu tik 2020 m. Pažymėjo, kad bendrijų planavimo dokumentuose, gatvių susikirtimo vietose šie statiniai nėra pažymėti. Mano, kad atsakovė klaidina teismą, kad (duomenys neskelbtini) takas ir (duomenys neskelbtini) takas nėra keliai ar gatvės, nes jų plotis tik 2 metrai. Tiek bendrijų planuose, tiek Klaipėdos rajono detaliuose viešai skelbiamuose (www.regia.lt) planuose matyti, kad šios gatvės yra 4-5 metrų pločio, o patikrinti, kiek šios gatvės plotis yra savavališkai užimtas yra ieškovės kompetencija.

4. Išvada teikianti institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.1 eilutėje nurodytus kitų inžinerinių statinių techninius parametrus įvairios užtvaros (tvoros), kurių aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m priskiriamos I nesudėtingųjų statinių grupei. Jeigu užtvarų (tvorų) aukštis mažesnis kaip 1 m – tokios užtvaros (tvoros) nelaikomos statiniais ir tokioms užtvaroms Statybos įstatymo nuostatos nėra taikomos. I nesudėtingųjų statinių grupei priskirtinų užtvarų statybai nėra privalomas, todėl užtvarų (tvorų), kurių aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, statyba teritorijose nėra savavališka. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu nusprendė ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, įpareigoti atsakovę per vieno mėnesio laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti įrengtus užtvarus iš bendro naudojimosi keliams skirtos valstybinės žemės ploto ties bendra sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ (duomenys neskelbtini) tako – sodininkų bendrijos „Putinas“ (duomenys neskelbtini) gatvės ir ties bendra sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ (duomenys neskelbtini) tako – sodininkų bendrijos „Putinas“ (duomenys neskelbtini) gatvės riba (duomenys neskelbtini), ir smėlio/žvyro dėžę, nuo sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ (duomenys neskelbtini), kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti, priteisti iš atsakovės 150 Eur žyminį mokestį ir 20 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

5.1. Dėl faktinių bylos aplinkybių teismas nurodė, kad atsakovė (sodininkų bendrija) savo lėšomis tvarko ir prižiūri bendrijos sodo kelius. Ieškovė atlikusi patikrinimą bendrijos teritorijoje nustatė, kad valstybinės žemės plote, skirtame bendro naudojimo keliui (sodo bendrijoje), užfiksuotos sukrautos plytos, smėlio/žvyro dėžė, taip pat yra įrengtas metalinis užtvaras ir ant užtvaro uždėtas eismą draudžiantis kelio ženklas. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba taip pat nustatė, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tako gatvių sankirtoje privažiavimas yra užtvertas ir jis turi būti pašalintas. Byloje pateiktos foto fiksacijos patvirtina, kad 2015 m. gegužės 3 d. tvora nebuvo įrengta, tačiau ties (duomenys neskelbtini) gatve buvo įrengtos kitos kliūtys.

5.2. Dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pobūdžio ir įrodinėjimo naštos paskirstymo teismas nurodė, kad šiuo atveju atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, šioje byloje ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį, todėl atsakovė turi pareigą įrodyti, kad jos elgesys ginčijamoje žemės sklypo dalyje įrengiant vielos tinklo tvorą, kitas kliūtis, atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės neneigė, kad ieškinyje nurodyti užtvarai yra įrengti ir užtvarai yra nuosavybė, tačiau neigė, kad plytos priklauso atsakovei, nes plytų savininkas yra fizinis asmuo. Atsakovė taip pat nurodė, kad šiuo atveju ieškovės leidimas nėra reikalingas, nes ne ieškovė, o atsakovė valdo valstybinę žemę ir leidimas atlikti tvoros remonto darbus, sandėliuoti žvyrą nėra reikalingas.

5.3. Dėl ginčo kelio priklausomybės, teismas nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais jog ji valdo visą jai valstybiniu aktu perduota žemės sklypą, kadangi šiuo atveju fiziniams asmenims buvo leista išsipirkti privatinės nuosavybės teise jiems priskirtus sklypus. Vien tai, kad buvo suteiktas sklypas bendrijos įkūrimui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad visa sklypą kartu su jame esančiais keliais valdo atsakovė. Atsakovė į bylą teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji yra išsipirkusi valstybinę žemę, ar sudariusi nuomos sutartį dėl valstybinės žemės. Kadangi ginčo gatvės nėra suformuotos ir įregistruotos, todėl nesuformuota valstybinė žemė patikėjimo teise valdo ieškovė. Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes konstatavo, jog tvoros statyba buvo atlikta neteisėtai, kadangi atsakovė negavo žemės valdytojos sutikimo tvoros statymui, be leidimo statė užtvarą valstybinėje žemėje ir pažeidė ieškovės teises.

5.4. Dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų teismas nurodė, kad ieškovė šioje byloje įrodė būtinąsias negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, tai yra įrodė, kad ji yra turto savininkės (valstybės) patikėtinė ir valstybės interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės dalį, atlaisvinti įrengtus užtvarus iš bendro naudojimosi keliams skirtos valstybinės žemės ploto ties bendra sodų bendrijos „Upelio vingis“ (duomenys neskelbtini) tako – sodų bendrijos „Putinas“ (duomenys neskelbtini) gatvės ir ties bendra sodų bendrijos „Upelio vingis“ (duomenys neskelbtini) tako – sodų bendrijos „Putinas“ (duomenys neskelbtini) gatvės riba (duomenys neskelbtini) ir smėlio/žvyro dėžę, nuo sodų bendrijos „Upelio vingis“ (duomenys neskelbtini). Kadangi reikalaujamos pašalinti plytos priklauso ne bendrijai, o privačiam fiziniam asmeniui, kuriam reikalavimai nėra pareikšti, teismas nusprendė šio patikslinto ieškinio reikalavimo netenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas patikslintas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Dėl tvoros statybos aplinkybių atsakovė nurodo, kad pagal Klaipėdos miesto statybos ir architektūros valdybos gamybinio personalo parengtą sodo bendrijos 1987 metų gen. planą sodų bendrijoje buvo numatyta tiesti metalinę tvorą, įskaitant ties (duomenys neskelbtini) taku ir (duomenys neskelbtini) taku. Šis planas buvo suderintas su visomis institucijomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tvora buvo statoma 1989 metų – 1992 metų laikotarpiu talkos būdu. Ieškovė savo reikalavimą grindžia teisės aktais, kurie nebuvo priimti statybos atlikimo metu, o ir be to, pati ieškovė buvo įsteigta tik 1997 m. gruodžio 8 d.. Šiuo atveju nei ieškovė, nei teismas nesirėmė jokiais 1989 – 1992 metais galiojusiais teisės aktais dėl statybos neteisėtumo, todėl statyba yra teisėta. Atsakovas neginčija, kad vėliau tvora buvo išardyta, tačiau ji buvo suremontuota (pakeista).

6.2. Dėl žemės sklypo valdymo atsakovė nurodo, kad 1988 m. sausio 21 d. aktu Lėbartų tarybinis ūkis perdavė, o Klaipėdos vykdomasis komitetas priėmė 12,3 ha žemės sklypą Klaipėdos elektros tinklų įmonės darbininkų ir tarnautojų kolektyviniam sodui steigti. 1988 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės naudojimo aktu buvo perduota darbininkų ir tarnautojų kolektyviam sodui neatlygintinai naudotis 12,3 ha žemės sklypu. Šioje teritorijoje buvo suplanuoti 106 sklypai, o 1993 m rugsėjo 25 d. buvo patvirtintas sodų bendrijos „Vingis“ namų valdos žemės sklypo planas. Mano, kad šios aplinkybės pagrindžia, jog visas žemės sklypas buvo perduotas apeliantei, todėl apeliantės valdomas ir naudojamas teisėtai, dėl ko apeliantė, kaip žemės sklypo valdytoja ir naudotoja, turėjo teisę statyti nesudėtingą statinį. Pažymi, jog ginčo žemės sklype neprivatizuotas sklypas nebuvo atimtas, todėl liko apeliantės valdyme ir juo turi teisę naudotis apeliantės bendrijos nariai asmeniniams interesams, o ne kitų bendrijų nariai.

Žemesnės instancijos teismas

6.3. Dėl atliktų statybos darbų vertinimo nurodo, kad teismas atsižvelgęs į tai, jog tvora nebuvo įregistruota, ji yra valstybinėje žemėje, į tai, kad dalis jos buvo pakeista, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju buvo būtinas ieškovės sutikimas. Teigia, jog šiuo atveju apeliantė nestatė naujos tvoros, o tik remontavo 1989 – 1992 metais pastatytas tvoros dalis, įskaitant ir ginčo vietoje. Pažymi, jog jokie teisės aktai neįpareigojo iki 2010 m. spalio 1 d. registruoti statinių Nekilnojamojo turto registre, taip pat joks teisės aktas iki 2010 m. spalio 1 d. užbaigą nesudėtingą statinio statybą nepadarė neužbaigta. Teigia, jog apeliantė pastatytos tvoros neprivalėjo registruoti, o užbaigtos statyti tvoros remonto darbams, kuriuos prašoma demontuoti, ieškovės sutikimas nėra reikalingas. Papildomai nurodo, kad prašoma pašalinti smėlio/žvyro dėžė yra kilnojamasis daiktas, todėl Statybos įstatymas ir kiti statybos reglamentai negalioja. Šiuo atveju apeliantė sukūrusį kelią ir įgijusi į jį nuosavybę turi teisę kelią valdyti savo nuožiūra.

Atsiliepimas

7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Nurodo, kad sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu. Minėtos taisyklės nurodo, kad sutikimus tiesti komunikacijas, inžinerinius tinklus, statyti būtinus statinius išduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius. Teigia, kad šios taisyklės apeliantės žinomos, nes ji pati kreipėsi dėl leidimo išdavimo leisti įrengti greičio slopinimo kalnelius pagal suderintą schemą. Šiuo atveju apeliantė įrengė užtvarą iš bendro naudojimo keliams skirtos valstybinės žemės skirto ploto ir tuo pažeidė minėtų taisyklių 2 punktą.

7.2. Nurodo, kad 2010 m. gruodžio 20 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, jog ginčo teritorijoje tvora, skirianti sodų bendrijų teritorijas buvo išardyta 2010 metais rudenį. Pažymi, jog ginčo teritorija nėra apmatuota, jai neatlikti kadastriniai matavimai, jos ribos nėra tiksliai žinomos, o tvora nėra įregistruota kaip statinys, o ir be to, apeliantė nėra registravusios ir nuosavybės teisės į ginčo tvorą. Pažymi, kad ieškovė šioje byloje ir nekelia klausimo dėl 1989 – 1992 m. laikotarpiu pastatytos tvoros teisėtumo, tai yra neprašo jos pašalinti.

7.3. Dėl žemės sklypo nuosavybės ieškovė nurodo, kad visą bendro naudojimo žemę ginčo teritorijoje valdo ieškovė. Pažymi, jog Žemės reformos įstatyme numatyta, jog sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Mano, jog atsižvelgiant į sodininkų bendrijų teisinį reglamentavimą, sodininkų bendrijų prižiūrimi ir naudojami keliai yra valstybinė žemė ir neprivatizuotina, o gali būti naudojama ir prižiūrima sodininkų bendrijos arba gali būti perduota valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms.

7.4. Dėl tvoros remonto ir statybos aplinkybių nurodo, kad apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo kokius remonto darbus atliko, tai yra statinio paprastąjį ar kapitalinį remontą. Nurodo, kad statant naujus ar rekonstruojant esamus statinius valstybinėje žemėje privalo būti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris, esant sudarytai žemės sklypo nuomos ar panaudos sutarčiai, išreiškiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti – atskiru valstybinės žemės patikėtinio sprendimu. Nurodo, kad asmuo norėdamas atlikti kapitalinį remontą turėtų pateikti Nacionalinės žemės tarybos teritoriniam skyriui prašymą dėl sutikimo atlikti statinio kapitalinio remonto darbus valstybinėje žemėje, o skyrius atitinkamai, jei nėra priežasčių, išduoda laisvos formos neprieštaravimą. Dėl smėlio/žvyro dėžės pašalinimo pažymi, kad atsakovė argumentą dėl dėžės nepašalinimo grindžia tuo, kad ji yra žemės naudotoja ir valdytoja panaudos pagrindu, tačiau tokių įrodymų atsakovė teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Atsakovė ir trečiasis asmuo sodų bendrija „Putinas“ yra dvi sodininkų bendrijos, kurių teritorijos ribojasi viena su kita. Tarp šalių nėra ginčo, kad šiuo metu atsakovės teritorijoje, kuri ribojasi su trečiojo asmens teritorija yra įrengtas užtvaras, tai yra ties bendra atsakovės sodų bendrijos „Upelio vingis“ (duomenys neskelbtini) tako – sodų bendrijos „Putinas“ (duomenys neskelbtini) gatvės, o ties bendra sodų bendrijos „Upelio vingis“ (duomenys neskelbtini) tako – sodų bendrijos „Putinas“ (duomenys neskelbtini) gatvės riba yra smėlio/žvyro dėžė ir plytos. 1988 m. sausio 21 d. Klaipėdos rajono Lėbartų tarybinis ūkis perdavė, o Klaipėdos miesto Vykdomasis komitetas priėmė 12,30 ha sklypą, kuris buvo perduotas tikslu steigti Klaipėdos elektros tinklų įmonės darbininkų ir tarnautojų kolektyvinius sodus. 1988 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės naudojimo teises akto Nr. 004235 nustatyta, kad Klaipėdos rajono vykdomasis komitetas Klaipėdos miesto vykdomajam komitetui neterminuotai ir neatlygintinai perduoda naudotis 12,3 ha žemės sklypu, kurios ribos nurodytos žemės naudojimo plane.

11. 1988 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu „Dėl žemės sklypo skyrimo kolektyviniam sodui, suplanavimo patvirtinimo ir pavadinimo bei įstatų įregistravimo“ 1 punktu Klaipėdos elektros tinklų įmonės sodininkų bendrijai „Vingis“ suteiktas 12,3 ha žemės sklypas, gautas iš Klaipėdos rajono Lėbartų tarybinio ūkio. Šio sprendimo 4 punktu buvo patvirtintas Klaipėdos elektros tinklų įmonės sodinukų bendrijos „Vingis“ suplanavimo projektas:12,3 ha, 106 sklypai. Kaip matyti pagal pateiktą gen. planą sodų bendrijoje „Vingis“ buvo suplanuota 126 sodo sklypų su pravažiavimais. 1989 m. vasario 9 d. kolektyvinių sodo „Vingis“ susirinkimo protokolas Nr. 6 patvirtina buvo nuspręsta, kad būtina teritoriją aptverti tvora ir tuo tikslu organizuoti talką. Klaipėdos rajono valdybos 1993 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas sodų bendrijos „Putinas“ bendro naudojimo tikslus plotas 14,82 ha ir suteikta privatinės nuosavybės teisės sodų sklypus sodų bendrijos „Putinas“ nariams. Šalys neginčija aplinkybės, jog atsakovė savo lėšomis tvarko ir prižiūri vidinius bendrijos kelius.

12. Iš 2010 m. gruodžio 20 d. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tvora skirianti atsakovės ir trečiojo asmens sodų bendrijos „Putinas“ teritoriją buvo išardyta 2010 m. rudenį, tačiau vėliau buvo atstatyta, tai yra iš pateiktų Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje Nr. (duomenys neskelbtini) fotolentelių Nr.1, ir Nr. 2 nustatyta, kad valstybinės žemės plote, skirtame bendro naudojimo keliui, ties bendra (duomenys neskelbtini) tako (duomenys neskelbtini) gatvės riba (dviejų sodo bendrijų bendros ribos vietoje) sodų bendrijoje „Upelio vingis“ užfiksuotos sukrautos plytos bei smėlio/žvyro dėžė. Iš pateiktos Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje Nr. (duomenys neskelbtini) fotolentrelės Nr.1 nustatyta, kad valstybinės žemės plote, skirtame bendro naudojimo keliui, ties bendra (duomenys neskelbtini) tako – (duomenys neskelbtini) gatvės riba (dviejų sodo bendrijų bendros ribos vietoje), sodų bendrija „Upelio vingis“ yra įrengusi metalinį užtvarą ir ant užtvaro yra uždėtas eismą draudžiantis kelio ženklas. Situacija išliko nepakitusi, vėliau pašalinant eismą draudžiantį ženklą. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2015 m. balandžio 2 d. rašte nustatyta, jog patikrino sodo bendrijų teritorijų (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) tako sankirtoje esantį privažiavimą ir buvo nustatyta, jog privažiavimas užtvertas, bei sodų bendrijos „Upelio vingis“ pirmininkas įpareigotas kliūtis pašalinti.

13. Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų misterijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2020 m. gruodžio 30 d. rašto nustatyta, kad iš sodų bendrijos „Putinas“ pusės grunto pagrindas ties (duomenys neskelbtini) taku yra iš augalinės kilmės grunto (juodžemio), todėl nepritaikytas automobilių privažiavimui, buvo rekomenduota įsirengti teisės aktus atitinkantį pravažiavimą specialiosioms tarnyboms, kad nelaimės atveju būtų galimybė pasinaudoti vandens telkiniais esančiais kitoje sodininkų bendrijoje.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, jog visas ginčo sklypas apeliantei buvo perduotas 1989 metais. Teigia, jog ieškovė ginčo žemės sklypo (sodo bendrijos vidinių kelių) nevaldo patikėjimo teise, jį valdo apeliantė, todėl apeliantė ir turėjo teisę be ieškovės sutikimo statyti nesudėtingą statinį. Pažymi, jog teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog tvora buvo statoma 1989 – 1992 metais, tvora buvo pastatyta iki ieškovės įsteigimo ir nei ieškovė, nei teismas nesirėmė statybos periodu galiojusiais teisės aktais, dėl ko, tvora yra pastatyta teisėtai. Nurodo, kad šiuo atveju apeliantė nevykdė naujos statybos, o atliko esančios tvoros remonto darbus, kuriems ieškovės leidimas nėra reikalingas. Ieškovė su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, teigia, jog ginčo valstybinė žemė patikėjimo teise priklauso jai, todėl apeliantė turėjo gauti leidimą atlikti remonto darbus. Pažymi, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra 1989 – 1992 statytos tvoros (ne) teistumas, kadangi šiuo atveju prašoma pašalinti ne tvorą, o užtvarą nuo bendro naudojimo kelio, kuris yra valstybinėje žemėje ir kurį patikėjimo teise valdo ieškovė.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės pareikštų reikalavimų pobūdį konstatavo, jog šioje byloje ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį ir ji turi procesinę pareigą įrodyti, kad yra turto savininkė (patikėtinė) ir kad jos, tai yra valstybės, teisės yra pažeistos, o apeliantė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad jos elgesys ginčijamoje žemės sklypo dalyje įrengiant vielos tinklo tvorą, smėlio/žvyro dėžę, visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina.

16. Negatoriniu ieškiniu ginama asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

17. Būtina pažymėti, tai kad daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012) Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, tai yra įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).

18. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės siekia paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas (nutarties 16 punktas) nurodydama, kad ieškovė pirmiausia nėra ginčo sodų bendrijos vidinio kelio valdytoja (patikėjimo teise), o jos valdytoja yra apeliantė, o ir be to, šiuo atveju atsakovė ne pastatė naują tvorą, o atliko tvoros remonto darbus, kuri jau buvo pastatyta 1989 – 1992 metų laikotarpiu, dėl ko apeliantės elgesys yra teisėtas ir nepažeidžia ieškovės interesų. Su šiais apeliantės argumentais nesutiktina.

19. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 1986 metais Žemėtvarkos tvarkymo institutui buvo pateiktas prašymas (užsakymas) atlikti žemės sklypo išskyrimo projektą Klaipėdos elektros tinklų įmonės darbininkų ir tarnautojų kolektyviniams sodams įsteigti. 1988 m. sausio 21 d. Klaipėdos rajono Lėbartų tarybinio ūkio perdavimo Klaipėdos miesto vykdomajam komiteto aktu nutarta, kad nuo šio akto surašymo dienos Lėbartų tarybinis ūkis perduoda, o Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas priima 12,3 ha žemės sklypą Klaipėdos elektros tinklų įmonės darbininkų ir tarnautojų kolektyviniam sodui steigti. Remiantis valstybinio žemės naudojimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 12,3 ha sklypas buvo perduotas neatlygintai naudotis. Kaip matyti iš 1988 m. gegužės 12 d. sodų bendrija sudarė rangos sutartį dėl kelių įrengimo minėtame sklype. Generaliniame plane nurodyta, jog sklype numatyta įrengti 106 sodo sklypus, numatyti pravažiuojamieji keliai ir metalinė tvora.

20. Vėliau, tai yra vykstant privatizavimo laikotarpiui, Klaipėdos rajono valdyba 1993 m. rugsėjo 30 d. potvarkiu dėl žemės sklypų suteikimo privatinės nuosavybės teise sodininkų bendrijos nariams nutarė patvirtinti bendrą sodininkų bendrijos naudojamą plotą 11,3203 ha ir suteikė privatinės nuosavybės teises į sodų žemės sklypus sodininkų bendrijos nariams. Bet kokia kita valstybinės žemės teritorija apeliantei ar kitiems asmenims nurodytiems minėtame potvarkyje ar kitais sandoriais perleisti nebuvo.

21. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinė žemė patikėjimo teise priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Šiuo atveju tarp ieškovės ir apeliantės sandoriai dėl ginčo valstybinės žemės naudojimo sudaryti nebuvo, apeliantė teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji yra išsipirkusi ar sudariusi nuomos sutartį dėl valstybinės žemės, be kita ko pažymint tai, jog gatvės (vidiniai keliai) ginčo teritorijoje nėra suformuoti ir įregistruoti atsakovės vardu, tokių įrodymų byloje nepateikta.

22. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, jog apeliantė pastatydama užtvarą valstybinėje žemėje jį valdė patikėjimo teise. Šiuo atveju privatizacijos laikotarpiu buvo sudaryta galimybė išsipirkti bendrijos nariams privatinės nuosavybės teise tik jiems priskirtus konkrečius žemės sklypus sodų bendrijos teritorijoje, o kitos sklypo teritorijos liko neprivatizuotos, neperleistos apeliantei ar kitiems asmenims jokiu sandoriu, todėl liko ieškovės žinioje patikėjimo teise (nutarties 21 punktas), dėl ko ieškovė ir pareiškė negatorinį ieškinį. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 18 d. nutarime „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ 3 straipsnyje nurodyta kokius žemės sklypus sodininkų bendrija turi teisę privatizuoti, o kokius ne, o ir be to, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, šiuo atveju minėtame nutarime, toks objektas, kaip kelias nėra numatytas. Įvertinus tai, kad apeliantės bendrijos teritorijoje esančios gatvės valstybinėje žemėje nėra suformuotos ir įregistruotos, į tai, kad privatizavimo laikotarpiu buvo perleisti tik sklypai privatiems asmenims, į tai, kad nei minėtame aktas, nei kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina jog patikėjimo teise ginčo valstybinė žemė yra perduoti apeliantei valdyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nesuformuotą valstybinę žemę patikėjimo teise valdo ieškovė. Minėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pirmoji negatorinio ieškinio sąlyga (nutarties 17 punktas) yra nustatyta – ieškovė ginčo valstybinę žemę valdo patikėjimo teise.

23. Sprendžiant klausimą dėl antrosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, būtina pažymėti, kad daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar reikalavimas juos uždrausti) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

24. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad ginčo teritorijoje 1989 – 1992 metais sodų bendrijos narių talkos būdu buvo pastatyta tvora, kuri vėliau, tai yra 2010 metais buvo pašalinta. Šią aplinkybę patvirtina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėtame nutarime nurodyta, jog tvora yra pašalinta. Tai, jog tvoros (užtvaro segmento) nebuvo vėliausiai iki 2015 m. gegužės 3 d. patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai - trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Putinas“ pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, jog kelyje užtvaro nėra, tačiau yra kitos dirbtinės kliūtys (padėti betoniniai blokai, supilta žvyro krūva, įkalti kuoliukai). Taip pat ir 2011 – 2012 metų laikotarpio pateiktos foto fiksacijos, kuriuose taip pat nėra užfiksuota tvoros (užtvaro) segmentų.

25. Įvertinus minėtas foto fiksacijas (nutarties 24 punktas) taip pat ieškovės kartu su ieškiniu (patikslintu) pateiktus Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktus ir foto fiksacijas nustatyta, kad užtvaras kelyje buvo ne suremontuotas, kaip teigia apeliantė, tačiau yra naujai pastatytas. Įvertinus pateiktas foto fiksacijas matyti, kad ant užtvaro buvo sumontuotas ir eismą ribojantis ženklas „STOP“, kuris vėliau, ieškovei atlikus patikrinimus, buvo pašalintas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutarties 24 punkte, į tai, jog minėto užtvaro (ar jo dalių) 2010 – 2015 metais nebuvo, o vėliau, tai yra 2021 metais užtvaras yra fiksuotas ieškovės patikrinimo metu, galima daryti išvadą, jog užtvaras valstybinės žemės dalyje, tai yra kelyje, yra naujai pastatytas be patikėtinio (ieškovės sutikimo) vėliau kaip po 2015 metų, tokiu būdu iš esmės ribojant susisiekimo galimybes. Šiuo aspektu negalima neatsižvelgti ir į tai, jog jau 2015 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba įpareigojo apeliantę pašalinti kliūtis nuo kelio, o ieškovės kartu su ieškiniu (patikslintu) pateikti įrodymai patvirtina, jog užtvaras yra sumontuotas važiuojamoje dalyje (kelyje), kas leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju yra sudarytos kliūtys ne tik gretimų sklypų savininkams (naudotojams), bet ir specialiojo transporto judėjimui.

26. Ieškovė teigia, kad apeliantė turėjo gauti jos sutikimą nurodydama, jog šiuo atveju sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės buvo patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265. Šių taisyklių 2 punkte nustatyta, kad sutikimus tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius pagal valstybinės žemės ploto, kuriame planuojama tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, buvimo vietą. Taisyklių 9 punkte nustatyta sutikimų išdavimo tvarka, kuriame nurodyta, jog teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo patikrina, ar kartu su prašymu pateikti visi taisyklių 7 punkte nurodyti dokumentai, ar susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų tiesimo ar jiems funkcionuoti būtinų statinių statyba suderinta su šių taisyklių 8 punkte nurodytais subjektais, ar planuojamų tiesti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir statyti jiems funkcionuoti būtinų statinių tiesimas ir statyba neprieštarauja šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

27. Kaip matyti nagrinėjamu atveju apeliantė įrengdama užtvarą važiuojamoje kelio dalyje nesikreipė į ieškovę dėl sutikimo išdavimo nutarties 25 punkte nurodyta tvarka, nors tokia tvarka apeliantei buvo žinoma - byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog apeliantė 2020 m. gruodžio 7 d. teikė prašymą išduoti leidimą įrengti greičio slopinimo kalnelius, kuris 2021 m. sausio 6 d. buvo patenkintas, išduodant apeliantei neprieštaravimą dėl greičio slopinimo kalnelių įrengimo valstybinėje žemėje, tačiau šiuo atveju apeliantė užtvarą valstybinėje žemėje įrengė savo nuožiūra, neturėdama ieškovės sutikimo tokių darbų atlikimui, be kita ko, valstybinėje žemėje laikant smėlio/žvyro dėžę. Pažymėtina, jog ieškovė teigia, kad esančių kliūčių įrengimas (užtvara, smėlio/žvyro dėžė) trukdo valstybinę žemę naudoti pagal paskirtį, todėl šiuo atveju buvo pažeisti ieškovės interesai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė šioje byloje įrodė būtinąsias negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas ir šiuo atveju apeliantė turi pareigą atlaisvinti įrengtus užtvarus iš bendro naudojimosi keliams skirtos valstybinės žemės ploto ties bendra sodų bendrijos „Upelio vingis“ (duomenys neskelbtini) tako – sodų bendrijos „Putinas“ (duomenys neskelbtini) gatvės ir ties bendra sodų bendrijos „Upelio vingis“ (duomenys neskelbtini) tako – sodų bendrijos „Putinas“ (duomenys neskelbtini) gatvės riba (duomenys neskelbtini) ir smėlio/žvyro dėžę, nuo sodų bendrijos „Upelio vingis“ (duomenys neskelbtini).

28. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutarties 10-27 punktuose, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai nustatė, jog ieškovė įrodė abi negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, pagrįstai nurodė, kad apeliantės atlikti pažeidžia ieškovės interesus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą ir apeliantės pateikto apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ir ar pakeisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės ir proceso teisės nuostatas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl daroma išvada, kad šiuo atveju atsakovės apeliacinio skundo motyvų pagrindu nėra pagrindo panaikinti ir ar pakeisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė duomenų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Kristina DomarkienėErinija KazlauskienėJolanta Gailevičienė