- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-427-538/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01658-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Giedrė Seselskytė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- S. K.
- Ieškovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- "Ežeras"
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei S. K. dėl nuosavybės teisių gynimo, trečiasis asmuo sodų bendrija „Ežeras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę remiantis 2020 m. vasario 27 d. UAB „Matavimų sprendimai“ matininko R. K. parengtu 620 m2 ploto žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planu M1:500, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nuo nesuformuotos valstybinės žemės (360,13 m2 ploto), besiribojančios su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį namo priestato, dalį metalinio šiltnamio, metalo tinklo tvorą; jei atsakovė S. K. per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos pačiai pašalinti nuo nesuformuotos valstybinės žemės (360,13 m2 ploto), besiribojančios su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį namo priestato, dalį metalinio šiltnamio, metalo tinklo tvorą, visas patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės S. K..
2. Nurodė, kad Klaipėdos rajono skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2020 m. gegužės 20 d. 9:00 val. atliko S. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietovėje. Patikrinimo metu buvo nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas už kurį atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje. Dėl nurodyto pažeidimo 2020 m. spalio 15 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. 2020 m. lapkričio 11 d. išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 d. 1 p. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, už administracinį nusižengimą numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių – asmuo nepadarė administracinio nusižengimo ir nėra kaltas dėl jo padarymo (Registro objekto identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovė buvo įspėta dėl vengimo grąžinti savavališkai užimtą valstybinę žemę ir paprašyta iki 2021 m. birželio 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Po pakartotino patikrinimo 2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo surašytas raštas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad atsakovė pažeidimų nepašalino.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovę S. K. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nuo nesuformuotos valstybinės žemės (360,13 m2 ploto), besiribojančios su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį namo priestato, dalį metalinio šiltnamio, metalo tinklo tvorą. A. S. K. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius šio teismo sprendimo pašalinti nuo nesuformuotos valstybinės žemės (360,13 m2 ploto), besiribojančios su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį namo priestato, dalį metalinio šiltnamio, metalo tinklo tvorą, leisti ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pačiai atlikti nurodytus veiksmus, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės S. K.. Priteisė iš atsakovės S. K. į valstybės biudžetą 100 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės S. K. valstybės naudai 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė savavališkai yra užėmusi valstybinės žemės plotą (0,0360 ha), besiribojantį su sklypu, esančiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo byloje, kad atsakovei užimto sklypo dalis nepriklauso, nėra.
3.2. Įvertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, taip pat ieškovės bei trečiojo asmens atstovo paaiškinimus bei nustatytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas, atsakovė įpareigotina per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinę žemę ir pašalinti nuo nesuformuotos valstybinės žemės (360,13 m2 ploto), besiribojančios su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį namo priestato, dalį metalinio šiltnamio, metalo tinklo tvorą.
3.3. Priimdama sprendimą, kuriuo atsakovė įpareigojama atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovės lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o nusprendus bylos negrąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Byloje atsakovė nedalyvavo, jai tinkamai nebuvo praneštą apie bylą, o procesinių dokumentų jai įteikimas viešo paskelbimo būdu pritaikytas neteisėtai, todėl nėra laikomas tinkamu. Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis, todėl jos laikomos absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
4.2. Ieškovė pačiame ieškinyje nurodė atsakovės elektroninio pašto adresą, kadangi ieškinį pateikė elektroniniu būdu, tačiau teismas net nebandė atsakovei įteikti procesinių dokumentų nurodytu elektroniniu paštu, o iš karto įteikinėjo viešo paskelbimo būdu, nors galimybę įteikti dokumentus elektroninėmis priemonėmis numato (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, o taip pat 175-1 straipsnis, kurio 9 dalis netgi įpareigoja teismą bandyti įteikinėti procesinius dokumentus elektroninėmis priemonėmis, jei tik teismui pateikiami dalyvaujančio byloje asmens kontaktiniai duomenys, kurie šiuo atveju teismui buvo nurodyti
4.3. Ieškovė žinojo, kad advokatui V. R. atsakovė yra suteikusi visus įgaliojimus ją atstovauti visose bylose, jai buvo pateikta įgaliojimo kopija, kuri yra pateikta ir šioje byloje kaip advokato V. R. įgalinimus patvirtinantis dokumentas su prašymu suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės, tačiau ieškovė turbūt sąmoningai nutylėjo apie tai ir neinformavo teismo, kad advokatas V. R. yra atsakovės įgaliotas atstovauti visose jos bylose, su visomis teisėmis be apribojimų.
4.4. Kadangi trečiasis asmuo yra atsakovei leidęs naudotis savo bendro naudojimo teritorija ir joje statytis statinius, teismo jau yra konstatuota, kad atsakovė šia teritorija naudojasi teisėtai ir ne savavališkai, todėl nėra ir pagrindo įpareigoti ją nusigriauti savo statinius.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsakovės išvykimas iš Lietuvos nepašalina jos prievolės pašalinti neteisėtas statybas. Atsakovė apie padarytą pažeidimą, kad institucija teiks ieškinį teismui dėl nuosavybės teisių gynimo žino ne vienerius metus. Atsakovė jau daugiau nei 10 metų bando prisijungti laisvą valstybinį žemės plotą, kaip įsiterpusį, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Ežeras“ atsisakė duoti sutikimą formavimo ir pertvarkymo projektui rengti su tikslu - suformuoti valstybinį žemės plotą ir prijungti prie esamo. Atsakovė ilgą laiką piktnaudžiauja savo teisėmis ir nesitvarko ne tik jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir neatlaisvina savavališkai užimtą nesuformuotos laisvos valstybinės žemės ploto.
5.2. Šiuo atveju taikytinas bendrasis teisės principas iš neteisės negali kilti teisė. Atsakovė, išvykdama iš Lietuvos ir neinformavusi ieškovės apie įgaliotus asmenis, kurie turi teisę ją atstovauti ne tik teismuose, bet kitose institucijose, veikė savo rizika. Jos neatsakingumas, tyčinis valstybinio žemės ploto, besiribojančio su jos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, užėmimas, nesutvarkymas ir išvykimas iš Lietuvos, yra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybės teisių, kurios ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, pažeidimas.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
6.1. Dėl tinkamo ar netinkamo pranešimo atsakovei apie teismo posėdžius trečiasis asmuo nepasisako, kadangi jam nėra žinomos viso to detalės.
Šalies argumentai
6.2. Atsakovės atstovo papildomai pateiktas 1998 m. balandžio 20 d. pareiškimas dėl leidimo statyti statinius ant esamų pamatų ir buvusio pirmininko sutikimas nenurodo, kad pamatai buvo savavališkai statomi ne savame sklype, o valstybinėje žemėje, todėl tikėtina, kad atsakovė vėliau savavališkai įrengė pamatus ir priestatą.
6.3. Prašyme nurodoma, kad ant pamatų bus statomas sodo namelis, o ne priestatas kuris šiuo metu yra valstybinėje žemėje. Dėl 1998 m. balandžio 20 d. prašymo leisti naudotis žeme esančia tarp privataus sklypo ir bendrijos tvoros duotas ribotas sutikimas naudotis ir prižiūrėti šį plotą, kol jis nebus reikalingas bendrijos reikmėms. Jame nėra nei prašymo, nei sutikimo dėl teisėtų ar neteisėtų statinių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
8. Apeliantė teigia, kad byloje nedalyvavo, jai tinkamai nebuvo pranešta apie bylą, o procesinių dokumentų jai įteikimas viešo paskelbimo būdu nelaikytinas tinkamu, nes prieš dokumentus įteikiant viešo paskelbimo būdu nepaskirtas kuratorius, procesiniai dokumentai nesiųsti nei jos atstovui, nei ieškinyje nurodytu jos elektroninio pašto adresu.
9. Vadovaujantis CPK 129 straipsnio 1 dalimi, kai šalies interesams byloje atstovauja kuratorius (CPK 39 straipsnis), šiai šaliai skirti procesiniai dokumentai įteikiami kuratoriui. CPK 39 straipsnyje nurodyta, kad šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Pasisakydamas dėl galimybės paskirti kuratorių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas turi teisę, bet neprivalo naudotis tokiu procesinių dokumentų įteikimo būdu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas siekė pasinaudoti nurodytu procesinių dokumentų įteikimo būdu, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl kuratoriaus paskyrimo ir procesinių dokumentų įteikimo tokiu būdu. Be to, kuratoriaus paskyrimas reikštų papildomas išlaidas ieškovei.
10. CPK 129 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).
11. Realaus susižinojimo apie pradėtą teisminį procesą svarba ne kartą akcentuota ir E. Ž. T. T. (toliau – EŽTT) praktikoje. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta teisė į teismą, nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje K. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par.
12. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent) informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos laisva valia atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (D. ir K. prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų G. prieš Bulgariją, par. 42; D. ir K. prieš Turkiją, par. 87, 106; A. prieš Slovėniją, par. 58). EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; P. prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).
13. Siekiant, kad būtų tinkamai įgyvendintas asmenų informavimas apie pradėtą teismo procesą, atliekamus procesinius veiksmus, teismo gautus procesinius dokumentus, proceso teisės normomis nustatytos įvairios procesinių dokumentų įteikimo galimybės. CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai, be kitų, įteikimas atstovui ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
14. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi teismas nutarė įteikti atsakovei S. K. procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. e2-8339-1182/2022 viešo paskelbimo būdu motyvuodamas tuo, kad teismo procesinių dokumentų ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovė nedirba. Gyventojų registro duomenimis, S. K. deklaravusi išvykimą į Italiją, visais kitais įmanomais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytais įteikimo būdais procesinių dokumentų atsakovei įteikti nepavyko. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškinyje ieškovė, be kita ko, nurodė, kad atsakovės atstovas advokatas V. R. 2021 m. rugpjūčio 3 d. informavo Klaipėdos rajono skyrių, kad yra vykdomas įsiterpusios dalies sklypo prijungimo prie žemės sklypo darbai, taigi šie bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovei buvo žinoma, jog, nors atsakovė yra išvykusi, atsakovės interesus atstovauja advokatas V. R.. Šias ieškinyje nurodytas aplinkybes žinojo/turėjo žinoti ir pirmosios instancijos teismas, tačiau turėdamas duomenis apie atsakovės atstovą jam procesinių dokumentų įteikti nesiekė, taip pat nesinaudojo galimybe atsakovei įteikti dokumentus per atstovą. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovei buvo pateikta įgaliojimo kopija, kuri yra pateikta ir šioje byloje kaip advokato V. R. įgalinimus patvirtinantis dokumentas su prašymu suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės. Be to, iš ieškinio matyti, kad po nurodytu atsakovės adresu (duomenys neskelbtini) nurodytas ir atsakovės el. paštas (duomenys neskelbtini), tačiau teismas šiuo el. p. taip pat nesiekė atsakovės informuoti apie vykstantį procesą. Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas prieš paskelbdamas apie procesą viešo paskelbimo būdu jau buvo išnaudojęs visas galimybes atsakovę tinkamai informuoti apie vykstantį procesą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje taikytomis informavimo apie pradėtą procesą priemonėmis nebuvo pasiektas efektyvus šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, pažeistas teisės būti išklausytam principas, byloje nustatyti informavimo apie prieš asmenį pradėtą teismo procesą trūkumai vertintini kaip pagrindinių CPK principų, teisės į teisingą teismą ir teisės būti išklausytam, pažeidimai (CPK 129 straipsnio 3 dalies 1 punktas), sudarantys pagrindą tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15. Skundžiamą sprendimą panaikinus dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, teisėjų kolegija nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Esant nurodytoms aplinkybėms teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, apeliantei turi būti grąžintas 107 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
18. Kitų bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantei S. K. 107 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 20.