Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Gabijai Norvilaitei, Kristinai Sungailaitei, Karolinai Butkienei,

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams R. S., Ž. K.,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. V.,

išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovams A. A., K. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei S. K. dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys sodininkų bendrija „Ežeras“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras, UAB „Geopartneris Group“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) įpareigoti atsakovę S. K., remiantis 2020 m. vasario 27 d. UAB „Matavimų sprendimai“ matininko R. K. parengtu 620 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planu M 1:500 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. akto Nr. 12ŽN-148-(14.12.78.) priedu, Situacijos schema M 1:500, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nuo laisvos valstybinės žemės fondo žemės (360,13 kv. m. ploto, nustatyto 1, 2, 3, 5, 6 taškų koordinatėmis LKS 94), besiribojančios su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį namo priestato, dalį metalinio šiltnamio, metalo tinklo tvorą;

2) atsakovei S. K. per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, įpareigoti atsakovę S. K. mokėti 10 Eur (dešimt eurų) baudą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje (Finansų įstaigos kodas 40400) už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo;

3) panaikinti 2020 m. birželio 20 d. pastato - sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo/paskirties pakeitimo deklaraciją Nr. 1.

Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono skyrius (toliau – ir NŽT, Klaipėdos rajono skyrius) vykdė žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 12SD-1920-(14.12.104.) „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo“ informavo S. K., kad remiantis Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 12VĮ-240-(14.12.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 metų II ketvirčio planinių žemės naudojimo patikrinimų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintu 2020 metų II ketvirčio planinių žemės naudojimo patikrinimų sąrašu, 2020 m. gegužės 20 d. 09:00 val. bus atliekamas jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) patikrinimas. Klaipėdos rajono skyriaus vyriausiasis specialistas V. D. 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo savininkei S. K. nedalyvaujant surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-148-(14.12.73.) (toliau – Aktas), kuriame nurodoma, kad patikrinus žemės sklypo ribas pagal žemės sklypo planą, nustatyta jog už žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje, ties sklypo riba su kanalu, yra savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas. Šiame užimtame plote yra pastatyta dalis namo priestato (medinė terasa, betono pamatai), kuris sujungtas su Žemės sklype esančiu pastatu, dalis metalinio šiltnamio. Užimtas plotas yra aptvertas metalo tinklo tvora. S. K. 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 12SD-4016-(14.12.104.) informuota, kad patikrinimo metu nustatyta, jog už žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje, ties žemės sklypo riba su kanalu, yra savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas – 0,036 ha ir paprašyta 2020 m. rugsėjo 16 d. 13.00 val. atvykti į Klaipėdos rajono skyrių, dėl nustatyto pirmiau minėto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo. Pranešimas neįteiktas, todėl 2020 m rugsėjo 23 d. raštu Nr. 12SD-4924-(12.14.137 E) „Dėl nustatyto žemės sklypo tvarkos pažeidimo“ informuota pakartotinai apie padarytą pažeidimą ir pakviesta 2020 m. spalio 15 d. 10.00 val. dalyvauti minėto pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinime ir pažeidėjo nustatyme. Atvykus S. K. atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, 2020 m. spalio 15 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR_P-689-2020. Atstovas pateikė papildomus įrodymus, jog S. K. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, rašytinį sodo pirmininko rašytinį sutikimą naudoti sodo bendrijai priklausančio bendro naudojimo žemės sklypo dalį. Kad pastatai pateko į bendro naudojimo žemės sklypą paaiškėjo atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Klaipėdos rajono skyrius, įvertinęs visą turimą informaciją, 2020 m. lapkričio 11 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK 20124164730) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 12SD-6453-(14.12.137 E.) atsakovė S. K. buvo įspėta dėl vengimo grąžinti savavališkai užimtą valstybinę žemę ir paprašyta iki 2021 m. birželio 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Klaipėdos rajono skyrius 2021 m. liepos 28 d. 14.00 val. pakartotinai atliko S. K. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-200-(14.12.78.). Atsakovės atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius 2021 m. rugpjūčio 3 d. informavo Klaipėdos rajono skyrių, kad yra vykdomas įsiterpusios dalies sklypo prijungimo prie žemės sklypo darbai. Klaipėdos rajono skyrius, patikrinęs informaciją Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ŽPDRIS), nustatė, kad atsakovės rengiamo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniui (suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sutikimo neduoda sodininkų bendrija (toliau – ir SB) „Ežeras“. SB „Ežeras“ 2022 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 12JP-1004 pateikė atsakymą su pridedamais dokumentais ir aiškiai nurodė, jog S. K. prašymas dėl sutikimo su formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais negali būti tenkinamas. Klaipėdos rajono skyrius kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir VTPSI), kurie atsisakė nagrinėti skundą, kadangi Klaipėdos rajono skyrius negalėjo pateikti tikslios, dokumentais pagrįstos, informacijos apie tai, kada atlikti galimai nelegalūs statybų darbai atsakovės Žemės sklype. Bylos nagrinėjimo metu pateiktas SB „Ežeras“ sutikimas, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės administracija yra priėmusi neigiamą sprendimą, kuriuo atmetė S. K. formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius. NŽT 2024 m. gegužės 31 d. gavo VTPSI 2024 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 1GD-38731 „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriame nurodoma, jog remiantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo 132.3 p., lauko terasa yra įskaičiuota į Sodo pastato užstatymo plotą (94 kv. m.), kuris nurodytas deklaracijoje bendrųjų rodiklių lentelėje ir deklaracijos pagrindu įrašytas Nekilnojamojo turo registre.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad inspekcija palieka spręsti teismo nuožiūra Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį šioje civilinėje byloje dėl valstybės žemės nuosavybės teisių gynimo. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 12SD-2024-(14.12.137 E.) ieškovė kreipėsi į Inspekciją, informuodama apie atliktą žemės naudojimo patikrinimą atsakovės sklype, prašė įvertinti statinių statybą žemės ūkio paskirties žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir nustačius, kad tokia statyba negalima, pagal kompetenciją imtis visų priemonių statinių pašalinimui. Inspekcija 2022 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 2D-9354 paprašė iki 2022 m. gegužės 30 d. papildyti Skundą ir raštu nurodyti, kada buvo atliekami galimai nelegalūs statinių (metalinio tinklo tvoros, metalinio šiltnamio, medinės terasos su betoniniu pamatu) statybos darbai adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Nacionalinė žemės tarnyba savo prašymo nepapildė ir prašomų duomenų nepateikė, todėl Inspekcija 2022 m. birželio 2 d. raštu Nr. 2D-10189 informavo ieškovę apie tai, kad tarnybos prašymo nenagrinės bei tuo pačiu nurodė, kad jei tarnyba patikslins skundą, ir nurodys, kada buvo atliekami galimai nelegalūs statinių (metalo tinklo tvoros, metalinio šiltnamio, medinės terasos su betoniniu pamatu) statybos darbai adresu (duomenys neskelbtini), skundas galėtų būti nagrinėjamas iš naujo. Pagal atsiliepime nurodytų teisės aktų nuostatas matyti, kad nagrinėjamu atveju statytojas, norėdamas statyti pastatą valstybinėje žemėje, privalo gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Iš pateiktos Inspekcijai 2020 m. birželio 25 d. Deklaracijos apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių)/ patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 turinio nustatyta, kad ji surašyta dėl I gr. nesudėtingojo sodo pastato (toliau – ir Sodo pastatas), esančio adresu, (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo. Remiantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 132.3. papunkčiu, lauko terasa yra įskaičiuota į Sodo pastato užstatymo plotą (94 kv. m.), kuris nurodytas deklaracijoje bendrųjų rodiklių lentelėje ir deklaracijos pagrindu įrašytas Nekilnojamojo turto registre, todėl manoma, kad šia deklaracija Sodo pastatas įteisintas kartu su terasa, kuri yra pastato dalis. Pagal Sodo pastato kadastro bylos duomenis lauko terasa nėra suformuota atskiru kadastro objektu, todėl deklaracijoje kaip atskiras statinys nenurodomas. Deklaracijos valstybei priklausančioje žemėje be valstybinio patikėtinio sutikimo/ pritarimo, nevaldant žemės nuosavybės teise ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais, surašymas ir pateikimas VĮ Registrų centrui reiškia, kad statinys įregistruotas neteisėtai, kadangi pagal Statybos įstatymo nuostatas deklaraciją surašęs asmuo neturi statytojo teisės tokio statinio statybai valstybinėje žemėje ir jam registruoti Nekilnojamojo turto registre.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl laisvos valstybinės žemės fondo žemės (360,13 kv. m. ploto, nustatyto 1, 2, 3, 5, 6 taškų koordinatėmis LKS 94), besiribojančios su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurioje yra dalis atsakovei priklausančio namo priestato, dalis metalinio šiltnamio, metalo tinklo tvora.

Byloje nustatyta, kad atsakovei S. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esantis SB „Ežeras“ teritorijoje.

NŽT specialistai, atlikdami 2020 metų II ketvirčio planinius žemės naudojimo patikrinimus 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo savininkei S. K. nedalyvaujant surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-148-(14.12.73.) (toliau – Aktas), kuriame nurodoma, kad patikrinus žemės sklypo ribas pagal žemės sklypo planą, nustatyta jog už žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje, ties sklypo riba su kanalu, yra savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas. Šiame užimtame plote yra pastatyta dalis namo priestato (medinė terasa, betono pamatai), kuris sujungtas su Žemės sklype esančiu pastatu, dalis metalinio šiltnamio. Užimtas plotas yra aptvertas metalo tinklo tvora. S. K. 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 12SD-4016-(14.12.104.) informuota, kad patikrinimo metu nustatyta, jog už žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje, ties žemės sklypo riba su kanalu, yra savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas – 0,036 ha.

2020 m. spalio 15 d. surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR_P-689-2020, tačiau atsakovei (jos atstovui) pateikus papildomus įrodymus, 2020 m. lapkričio 11 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

NŽT 2020 m. lapkričio 17 d. raštu S. K. buvo įspėta dėl vengimo grąžinti savavališkai užimtą valstybinę žemę ir paprašyta iki 2021 m. birželio 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. NŽT, siekdama nustatyti, ar pažeidimas pašalintas pasibaigus numatytam terminui, atliko Žemės naudojimo patikrinimą vietovėje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-200-(14.12.78.) ir 2021 m. rugpjūčio 18 d. raštu apie tai informavo atsakovę. Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, nustatytas Akte, nepašalintas per nustatytą terminą. Pagal SB„Ežeras“ pateiktą informaciją nustatyta, kad atsakovės rengiamo žemės formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniui sutikimo neduoda SB „Ežeras“ (SB „Ežeras“ 2022 m. gegužės 5 d. raštas Nr. 12JP-1004).

Iš bylos medžiagos matyti, kad NŽT kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir VTPSI). VTPSI 2022 m. birželio 2 d. raštu Nr. 12GD- 421 „Dėl galimai nelegaliai atliktų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini).“ atsisakė nagrinėti skundą, kadangi NŽT negalėjo pateikti tikslios, dokumentais pagrįstos, informacijos apie tai kada atlikti galimai nelegalūs statybų darbai atsakovės Žemės sklype.

Dėl įpareigojimo pašalinti statinius

Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

Valstybinė žemė yra visai visuomenei reikšmingas viešasis turtas. Valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022 ir kt.).

Vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo subjektas. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkte ir 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo funkcija. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka atlieka žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu yra tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas yra sodininkų bendrijoje „Ežeras“, tačiau tai teismo vertinimu, nereiškia, kad sodininkų bendrija laikytina sodininkų bendrai naudojamos teritorijos ir aplink bendriją esančios valstybinės žemės patikėtine. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie šios valstybinės žemės perdavimą patikėjimo teise ar kitais pagrindais bendrijai. Sodininkų bendrija šiuo atveju neginčija NŽT teisės reikšti reikalavimus ir nelaiko savęs žemės, dėl kurios užėmimo kilo ginčas, valdytoja patikėjimo teise. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip žemės sklypo valdytoja, turėjo teisę kreiptis į teismą CK 4.98 straipsnio pagrindu dėl jos teisių ir saugomų interesų gynimo. Ieškovės teises ir teisėtus interesus pažeidžia būtent atsakovės valdomų ir naudojamų statinių ar jų dalių buvimas nesuformuotame valstybiniame žemės sklype. Esant šioms aplinkybėms teismas pažymi, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigą įvykdė.

Atsakovė byloje turėjo pareigą įrodyti, jog ji teisėtai yra užėmusi valstybinės žemės sklypo dalį jai priklausančiais statiniais. Atsakovė nurodė, kad trečiasis asmuo yra atsakovei leidęs naudotis savo bendro naudojimo teritorija ir joje statyti statinius, teismo jau yra konstatuota, kad atsakovė šia teritorija naudojasi teisėtai ir ne savavališkai, todėl nėra pagrindo įpareigoti ją nusigriauti statinius.

Į bylą atsakovė pateikė 1998 m. balandžio 20 d. pareiškimą sodininkų bendrijos pirmininkui prašant leisti sodo namelio statybą panaudojant ankstesnio savininko I. B. nulinio ciklo darbus, kuriame įrašytas sodo bendrijos pirmininko sutikimas. Taip pat pateiktas 1998 m. balandžio 20 d. pareiškimą sodininkų bendrijos pirmininkui prašant leidimo naudotis žeme, esančia tarp jų sklypo ir tvoros, pažadant iškloti didelio diametro vamzdžiais melioracijos kanalą vandens pratekėjimui ir po to užpylus žeme naudotis, kuriame padaryti sodininko bendrijos pirmininko įrašai „neprieštarauju“, „leidžiama naudotis, kol netrukdo infrastruktūros plėtrai“.

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2013 metais kreipėsi į sodininkų bendriją „Ežeras“ su prašymu patvirtinti Žemės sklypo tiksliųjų matavimų planą. Sodininkų bendrijos „Ežeras“ 2013 m. gruodžio 6 d. Bendrijos narių susirinkimo protokole nurodyta, jog bendrijos valdybos nariai nepatvirtino atsakovės S. K. sklypo tiksliųjų matavimų plano, kurio plotas yra didesnis nei nuosavybės dokumentuose, kadangi į sklypo ribas patenka melioracinio griovio apsaugos juosta ir griovio šlaito dalis. Į sodininkų bendriją 2021 m. rugpjūčio 6 d. atsakovė vėl kreipėsi su prašymu dėl melioracijos kanalo ir jo 5 metrų apsaugos zonos prijungimo prie jos turimo sklypo.

Byloje nekilo ginčas, kad sutikimo ar leidimo statyti statinius valstybinėje žemės NŽT nebuvo išdavusi. Pažymėtina, kad statyti statinius bei jais naudotis kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype, nagrinėjamu atveju valstybinėje žemėje, pareiga gauti rašytinį savininko ar patikėtinio sutikimą įtvirtinta tiek CK, tiek ir kituose įstatymuose. Tokia pareiga įtvirtinta ir konkrečiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, pvz., Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkas statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 50 punkte nurodyta, kad, statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad žemės sklypas buvo išnuomotas ginčo objektus valdančiai atsakovei ar kitu pagrindu perduotas jos valdymui.

Teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovės teiginių, kad jai buvo suteiktas leidimas statyti statinius už jai priklausančio žemės sklypo ribos esančioje valstybinėje žemėje. Teismas atkreipia dėmesį, kad leidimas statyti sodo pastatą naudojant ankstesnio savininko nulinio ciklo darbus neįrodo, kad leidimas buvo duotas tokio dydžio statiniui, koks yra pastatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teismas atkreipia dėmesį, kad sodininkų bendrijos ,,Ežeras‘‘ generaliniame plane matyti, kad atsakovei priklausančiame sodininkų žemės sklype numatytas statinys yra daug mažesnis nei faktiškai pastatytas statinys. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad ankstesnis savininkas buvo pradėjęs statyti tokio pat dydžio sodo pastatą, koks dabar yra pastatytas. Be to, pagal Sodo pastato kadastro bylos duomenis lauko terasa, kurios dalis pastatyta už atsakovei priklausančio sklypo ribos, neturi tokių pamatų ir sienų, kokius turi kitos Sodo pastato patalpos (patalpos nuo 1-1 iki 1-5), taip pat ši pastato dalis neturi patalpų indekso ir aprašymo kadastro byloje, todėl ankstesnio savininko „nulinio ciklo darbai“, kurie paprastai apima žemės ir pagrindo bei pamatų įrengimo darbus, galėjo būti nesusiję su terasos įrengimu. Į bylą pateikti atsakovės rašytiniai pareiškimai neįrodo atsakovės teisės statyti statinius valstybinėje žemėje, nes leidimas naudotis žeme, esančia prie melioracijos griovio buvo su sąlygomis, kurios nesuderinamos su statinių statyba. Be to, į bylą nėra pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo pateiktų pareiškimų pateikimų metu būtų valstybinės žemės patikėtinis.

Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. nutarimu administracinių nusižengimų byloje Nr. II-46-856/2022 tenkino atsakovės skundą ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2885-2021 (ROIK 21146703943), ir administracinio nusižengimo teiseną S. K. atžvilgiu nutraukė. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra S. K. tyčios, ir tai įrodyta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei pačios Institucijos priimtais nutarimais – tiek 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu, konstatavus, jog S. K. nėra kalta dėl padaryto administracinio nusižengimo, nes visu laikotarpiu, kol naudojosi ir naudojasi valstybinės žemės plotu, savo padarytus veiksmus neatliko savavališkai, siekė jų teisinio pagrindimo, ir ši aplinkybė nėra vertinama, kaip tyčinis administracinio nusižengimo padarymas; tiek 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo Nr. NZT-ANR_N-2885-2021, pripažinus atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog pažeidimas nepašalintas dėl priežasčių nepriklausančių nuo asmens valios, pastangų, iniciatyvos. Atsakovės atstovas nurodė, kad nurodytu įsiteisėjusiu teismo nutarimu nustatytos aplinkybės, kurios laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nurodytoje administracinio nusižengimo byloje buvo sprendžiama dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo atsakovės veiksmuose ir buvo atsižvelgta į visas aplinkybes, įskaitant nutarimą priėmusios institucijos veiksmus, tačiau išsamiai nebuvo vertinamos aplinkybės dėl leidimo statyti statinius valstybinėje žemėje buvimo ir į bylą pateiktų sodininkų bendrijos suderinimų (sutikimų) nepripažino tinkamu leidimu statyti valstybinėje žemėje statinius. Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019). Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktiką ir administracinių nusižengimų byloje Nr. II-46-856/2022 nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinių nusižengimų byloje Nr. II-46-856/2022 priimtas sprendimas ir jo motyvai negali būti vertinami kaip įrodantys, kad atsakovė turėjo leidimą statyti valstybinėje žemėje, ir laikomi prejudiciniu faktu.

Nors atsakovės atstovas sodo pastato dalies patekimą į valstybinę žemę motyvavo kaimynų atliktais kadastriniais matavimais, tačiau į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovei priklausančio sklypo plotas ar jo ribos būtų pasikeitusios dėl atliktų kadastrinių matavimų. Iš į bylą pateiktos 1992 m. sodo sklypo schemos ir 1993 m. sodininkų bendrijos generalinio plano duomenų matyti, sodo sklypo plotas yra 573 kv. m. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir žemės sklypo plane, parengtame 2020 m. vasario 27 d., nurodyta, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas yra 620 kv. m. Iš pateiktų duomenų matyti, kad tikslinant sklypo duomenis ir atlikus kadastrinius matavimas sklypo plotas nesumažėjo, o padidėjo, taip pat dėl statinio užstatyto ploto sodo statinio priešingoje pusėje nei terasa esanti dalis yra arti kito žemės sklypo ribos, todėl kaimynų atlikti kadastriniai matavimai negalėjo turėti esminės reikmės, kad prie sodo pastato esančios terasos dalis yra pastatyta valstybinėje žemėje.

Teismas pabrėžia, kad nuosekli teismų praktika ir teisinis reglamentavimas patvirtina, kad atsakovai neturi teisės naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu ir nesant teisinio pagrindo naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, kurį patikėjimo teise valdo ieškovė, atsakovė privalo nutraukti sklypo tolesnį neteisėtą naudojimą bei jį atlaisvinti. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą bei trukdo valstybinės žemės patikėtinei – ieškovei netrukdomai jai patikėtą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus dėl metalinio tinklo tvoros, dalies metalinio šiltnamio ir Sodo pastato terasos dalies pašalinimo iš valstybinės žemės.

Į bylą pateikti duomenys, kad S. K. yra pateikusi prašymą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės ir prijungti prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra sudariusi sutartį su projekto autore P. G. 2020 m. lapkričio 3-4 d. atsakovė gavo Klaipėdos rajono savivaldybės ir NŽT žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kurie galioja 5 metus, t. y. iki 2025 m. lapkričio 3 d. Byloje pateikti duomenys ir paaiškinimai, kad atsakovei pakoregavus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (t. y. sumažinus siekiamą prijungti plotą) SB „Ežeras“ projektą suderino. Iš byloje gautų duomenų nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (5.1.48 Mr) A5-1284) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“, kuriuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsisakė derinti projektą. Atsakovės skundo pagrindu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra iškelta administracinė byla Nr. eI3-1711-422/2025.

Atsakovė byloje prašė stabdyti bylos nagrinėjimą, tačiau šis prašymas netenkintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra nurodęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022). Teismo vertinimu, visus teisiškai reikšmingus faktus sprendimui priimti teismas turi galimybę nusistatyti nagrinėjamoje byloje, todėl ginčas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimas dėl pažeistų teisių gynimo, t. y. dėl valstybinės žemės teritorijos atlaisvinimo, būtų nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad nenustatyta galimybė byloje įgyti teisę naudoti valstybės žemės sklypo dalį, ant kurios stovi metalo tinklo tvora, ir šios dalies įteisinimo atsakovė nebesiekia, atsižvelgiant į būtinų atlikti darbų apimtį, atsakovė S. K. įpareigotina remiantis 2020 m. vasario 27 d. UAB „Matavimų sprendimai“ matininko R. K. parengtu 620 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planu M 1:500 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. akto Nr. 12ŽN-148-(14.12.78.) priedu, Situacijos schema M 1:500, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nuo laisvos valstybinės žemės fondo žemės (360,13 kv. m. ploto, nustatyto 1, 2, 3, 5, 6 taškų koordinatėmis LKS 94), besiribojančios su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), metalo tinklo tvorą.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir siekiant šalių interesų pusiausvyros, į būtinų atlikti darbų apimtį (objektų montavimas ir/ar išardymas, išvežimas ir t. t.), į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir NŽT žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų galiojimą ir galimybę juos įgyvendinti bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sprendžia, kad atsakovė S. K. įpareigotina remiantis 2020 m. vasario 27 d. UAB „Matavimų sprendimai“ matininko R. K. parengtu 620 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. 5528/0010:87, planu M 1:500 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. akto Nr. 12ŽN-148-(14.12.78.) priedu, Situacijos schema M 1:500, per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nuo laisvos valstybinės žemės fondo žemės (360,13 kv. m. ploto, nustatyto 1, 2, 3, 5, 6 taškų koordinatėmis LKS 94), besiribojančios su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį Sodo pastato terasos ir dalį metalinio šiltnamio arba teisės aktų nustatyta tvarka įgyti teisėtą pagrindą valdyti ir naudoti žemės sklypo dalį, ant kurios stovi Sodo pastato terasos ir metalinio šiltnamio dalys.

Dėl Deklaracijos panaikinimo

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovei priklauso sodo pastatas, unikalu Nr. (duomenys neskelbtini), 91,78 kv. m. ploto (I grupės nesudėtingas statinys), įregistruotas 2020 m. birželio 25 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir 2013 m. liepos 17 d. kadastrinių matavimų bylos pagrindu.

Konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą turinys yra detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ši nuostata patvirtina, jog tik pats savininkas sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę, įskaitant ir disponavimo savo turto objektu teisę (tiek, kiek tokios diskrecijos neriboja įstatymai ir naudojimasis šia diskrecija nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų). Vis dėlto nuosavybės teisė, kad ir kokią plačią diskreciją savininkas turi šios teisės įgyvendinimo kontekste, nėra absoliuti. Tai yra pripažįstama ir konstitucinėje doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarimas), o taip pat tokią praktiką formuoja Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nuosavybės teisės į pastatytą ar statomą statinį gali būti įgyjamos tik jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas ne savavališkai, nepažeidžiant statinio projekto sprendinių ar teisės aktų reikalavimų, t. y. teisėtai. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme eliminuota galimybė įteisinti savavališkai pastatytą ar statomą statinį valstybinėje žemėje, o būtent minėto įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių.

CK 4.47 straipsnio 4 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą, tačiau tam, kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimo procesas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių. Statybos būdu sukurtų nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (Statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų normų) įgyvendinimas. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja nuosavybės teisių, kadangi nuosavybės teisė į statinius įgyjama tik tuomet, jeigu statyba pradėta, vykdyta ir baigta laikantis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-421/2015 ir kt.).

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, (redakcija Deklaracijos surašymo metu) (toliau – Reglamentas) 50 punkte nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Reglamento 10.3 punkte nurodyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Atitinkamai to paties Reglamento 105 punktas numato, kad deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.

Teismai formuodami teisminę praktiką yra išaiškinę, kad statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Taigi tik įvykdžius teisės aktų nustatytus reikalavimus, keliamus statybų procesui, gali būti užtikrinami esminiai statinio reikalavimai. Imperatyvių teisės normų pažeidimai statybos srityje, turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, todėl tokių pažeidimų pašalinimas turėtų būti vertinamas kaip viešojo intereso gynimas. Vadovaujantis konstituciniu teisinės valstybės principu, yra negalimas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013, 2015 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015 ir kt.). Asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad statytojas, neįvykdęs Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos – žemės sklypą valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, prisiima riziką dėl įgyjamų teisių ir lūkesčių neapibrėžtumo bei būtinybės statinio, pastatyto jam nepriklausančiame žemės sklype (teritorijoje), naudojimo klausimus derinti su žemės savininke (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018).

Į bylą pateikti duomenys, kad 2020 m. birželio 25 d. atsakovė S. K. parengė Deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą/statinio patalpos paskirties pakeitimą, kurioje nurodyta, kad atsakovė atliko naujo I grupės nesudėtingo statinio, kurio paskirtis kita (sodų), bendras plotas 91,78 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybą. Pagal byloje pateiktus sodo pastato kadastro duomenis ir VTPSI pateiktą vertinimą, lauko terasa yra įskaičiuota į ginčo sodo pastato užstatymo plotą (94 kv. m.). VTPSI nurodė, kad Deklaracija sodo pastatas įteisintas kartu su terasa, kuri yra pastato dalis. Pagal Sodo pastato kadastro bylos duomenis lauko terasa nėra suformuota atskiru kadastro objektu, todėl Deklaracijoje kaip atskiras statinys nenurodoma. Teismas pažymi, kad šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei priklausančio Sodo pastato dalis, t. y. lauko terasa, yra pastatyta už jai priklausančio sklypo ribos valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teismo spendime aukščiau nurodytus argumentus, teismas vertina, kad atsakovė nėra gavusi valstybinės žemės patikėtinio leidimo ar sutikimo statyti valstybinėje žemėje, ją valdyti ir naudoti.

Į bylą pateikta 2013 m. liepos 17 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir joje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovei Deklaracijos pildymo metu buvo žinoma aplinkybė, kad jai priklausančio sodo pastato dalis yra už jai priklausančio sklypo ribų. Byloje pateiktas SB „Ežeras“ 2013 m. gruodžio 6 d. valdybos narių susirinkimo protokolas bei SB„Ežeras“ (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 27 d. raštas NŽT, iš kurio turinio matyti, kad atsakovė siekė su bendrija suderinti projektą (planą), kuriuo norėjo padidinti žemės sklypo plotą ir prijungti žemę prie melioracijos griovio. Be to, kad galėtų prisijungti valstybinės žemės dalį, atsakovė jau 2020 m. lapkričio 3-4 d. gavo Klaipėdos rajono savivaldybės ir NŽT žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.

Atsakovės atstovas prašo remiantis Statybos įstatymo (redakcija iki 2017 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 25 dalimi taikyti 1 metų ieškinio senatį, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės atstovo nurodytoje teisės normoje yra aiškiai nurodyta, kad šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teismas vertina, kad Deklaracija parengta nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, todėl Sodo pastatas statinys negali būti įteisintas. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad ieškovės reikalavimas panaikinti 2020 m. birželio 20 d. pastato - sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo/paskirties pakeitimo deklaraciją Nr. 1 yra tenkintinas.

Dėl baudos skyrimo

Pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį už sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas turi nustatyti sprendime dėl ginčo esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019 18 punktą; 2024 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-378/2024 33 punktą). Taigi teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas bei nurodo, kokio dydžio bauda atsakovei yra skiriama, jeigu ji per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovei trijų mėnesių terminą sprendimui įvykdyti, o tuo atveju, jei atsakovė per nustatytą terminą savo lėšomis neįvykdys teismo įpareigojimo, įpareigoti atsakovę mokėti 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimų neįvykdymo dieną. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos paskirtį skatinti vykdyti teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą ir tuo užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir jo tinkamą įvykdymą, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju skirtingiems statiniams (jų dalims) pašalinti teismas nustatė skirtingus terminus, paskirtina bauda skaidytina pagal statinių (jų dalių) pašalinimo terminus, atsižvelgiant į daromą pažeidimą. Teismo vertinimu, toks baudos skyrimas atitinka proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei skatins atsakovę kaip galima greičiau įvykdyti teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yra patenkinti du neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę ir Deklaracijos panaikinimą, todėl valstybei iš atsakovės priteistinas 220,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nors ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos nemažintinos, kadangi esminis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas yra tas, jog „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 ir 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021).

Šioje byloje susidarė 25,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2020 m. birželio 20 d. pastato - sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo/paskirties pakeitimo deklaracijos Nr. 1 galiojimą.

Įpareigoti atsakovę S. K., remiantis 2020 m. vasario 27 d. UAB „Matavimų sprendimai“ matininko R. K. parengtu 620 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planu M 1:500 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. akto Nr. 12ŽN-148-(14.12.78.) priedu, Situacijos schema M 1:500, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nuo laisvos valstybinės žemės fondo žemės (360,13 kv. m. ploto, nustatyto 1, 2, 3, 5, 6 taškų koordinatėmis LKS 94), besiribojančios su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), metalo tinklo tvorą.

Atsakovei S. K. per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo pašalinti metalo tinklo tvorą, įpareigoti atsakovę S. K. mokėti 3 Eur (trijų eurų) baudą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą LT76 4040 0636 10000 0729, esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje (Finansų įstaigos kodas 40400) už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

Įpareigoti atsakovę S. K., remiantis 2020 m. vasario 27 d. UAB „Matavimų sprendimai“ matininko R. K. parengtu 620 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planu M 1:500 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. akto Nr. 12ŽN-148-(14.12.78.) priedu, Situacijos schema M 1:500, per 1 (vienerius) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nuo laisvos valstybinės žemės fondo žemės (360,13 kv. m. ploto, nustatyto 1, 2, 3, 5, 6 taškų koordinatėmis LKS 94), besiribojančios su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalį metalinio šiltnamio arba teisės aktų nustatyta tvarka įgyti teisėtą pagrindą valdyti ir naudoti žemės sklypo dalį, ant kurios stovi sodo pastato ir metalinio šiltnamio dalys.

Atsakovei S. K. per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo pašalinti dalį sodo pastato ir dalį metalinio šiltnamio arba teisės aktų nustatyta tvarka įgyti teisėtą pagrindą valdyti ir naudoti žemės sklypo dalį, įpareigoti atsakovę S. K. mokėti 7 Eur (septynių eurų) baudą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą LT76 4040 0636 10000 0729, esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje (Finansų įstaigos kodas 40400) už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

Priteisti iš atsakovės S. K. 220 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų) žyminį mokestį valstybei (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės S. K. 25,85 Eur (dvidešimt penki eurai 85 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.