Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-418-883/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-01
Bylos Nr.: e2A-418-883/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-04201-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Bustrade“
Atsakovas: UAB „Akronita“

Kategorijos

2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
2.1.3.3.1Piniginiai vertybiniai popieriai
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-418-883/2021 (S) Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04201-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.1.3.3.1; 3.2.4.4; 3.3.1.18.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bustrade“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Bustrade“ ieškinį atsakovei UAB „Akronita“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaras G. B., dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Bustrade“ ieškiniu prašė pripažinti (duomenys neskelbtini). paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – Ginčo vekselis), UAB „Bustrade“ išrašytą UAB „Akronita“ dėl 18 000 Eur sumos, negaliojančiu, pripažinti (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą, išduotą Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro G. B., negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės UAB „Akronita“ ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gavo atsakovės UAB „Akronita“ raštą dėl vekselio apmokėjimo ir paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo UAB „Bustrade“ be sąlygų įsipareigojo sumokėti UAB „Akronita“ 18 000 Eur sumą. Pažymėjo, jog ginčo vekselyje nurodyta, kad jį pasirašė UAB „Bustrade“ direktorius R. B.. Apie nurodytą ginčo vekselį ieškovei nebuvo žinoma ir nurodyto dokumento UAB „Bustrade“ direktorius R. B. nėra pasirašęs. Įtarus, kad įmonės direktoriaus parašas ir kiti duomenys yra suklastoti, UAB „Bustrade“ kreipėsi į prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovė gavo antstolio A. B. lydraštį, kuriuo pagal minėtą ginčo vekselį ir Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro G. B. išduotą vykdomąjį įrašą buvo raginama įvykdyti priimtą sprendimą ir sumokėti paskaičiuotas vykdymo išlaidas. Pažymėjo, jog UAB „Bustrade“ paprastojo neprotestuotino vekselio neišdavė, jis yra suklastotas. Dėl to prašo ginčo vekselį ir jo pagrindu notaro išduotą vykdomąjį įrašą pripažinti negaliojančiais.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Akronita“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) buvo gauta paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 1), pasirašyta tarp ginčo šalių, bei ieškovės prašymas, kurie pasirašyti direktoriaus R. B.. (duomenys neskelbtini). nepraleidžiant įstatymo numatyto termino pateikė ieškovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį apmokėti. Ieškovė nustatytu terminu neapmokėjo ginčo vekselio. Negavusi 18 000 Eur skolos apmokėjimo, raštu paprašė ieškovės apmokėti ginčo vekselį. (duomenys neskelbtini) ieškovei neapmokėjus vekselio, kreipėsi į notarą dėl pinigų (18 000 Eur skolos) išieškojimo iš ieškovės ir vykdomojo įrašo išdavimo. Notaras išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš ieškovės (vekselio davėjos) atsakovės (vekselio turėtojos) naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą 18 000 Eur su 6 procentų metinėmis palūkanomis ir notaro išlaidomis. Nurodė, jog vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo buvo perduotas antstoliui A. B..

Dublike ieškovė nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl atsakovės minimos paskolos tarp šalių sudarymo ir nurodytų piniginių lėšų pervedimo į ieškovės banko sąskaitą. Atsiliepime atsakovė nenurodė, koks ryšys Sutarties ir ginčo vekselio. Ieškovė pažymėjo, jog šioje byloje dėl valios ydingumo ginčija paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą.

Tripliku atsakovė pažymėjo, jog Ginčo vekselio pasirašymas yra dėl ieškovės. neįvykdyto įsipareigojimo grąžinti atsakovei 37 000 Eur paskolą, kad tokiu būdu, t. y. pasirašant Ginčo vekselį, atsakovė dar kartą įpareigojo ieškovę neginčytinai sugrąžinti pagal Sutartį gautą paskolą. Papildomai nurodė, jog Ginčo vekselis yra ne vienintelis, kurį UAB „Bustrade“ atstovas R. B. yra pasirašęs ryšium su Sutarties nevykdymu ir 37 000 Eur sumos negrąžinimu. Be Ginčo vekselio yra ir ieškovės atstovo R. B. pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis iki (duomenys neskelbtini) be sąlygų įsipareigojant sumokėti atsakovei 18 000,00 Eur; ieškovės atstovo R. B. pasirašytas paprastas neprotestuotinas vekselis iki (duomenys neskelbtini) be sąlygų įsipareigojant sumokėti atsakovei 18 000,00 Eur; ieškovės atstovo R. B. pasirašytas paprastas neprotestuotinas vekselis iki (duomenys neskelbtini) be sąlygų įsipareigojant sumokėti atsakovei 18 000,00 Eur; ieškovės atstovo R. B. pasirašytas paprastas neprotestuotinas vekselis iki (duomenys neskelbtini) be sąlygų įsipareigojant sumokėti atsakovei 5 000,00 Eur. Atsakovė teigia, jog ieškovės atstovas R. B. pasirašydamas nurodytus paprastus neprotestuotinus vekselius įsipareigojo per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) sugrąžinti atsakovei ne tik Sutarties pagrindu ieškovei paskolintus 37 000,00 Eur ir šios paskolos sutartyje nurodytas palūkanas, o taip pat ir kitas ieškovės iš atsakovės gautas paskolas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Bustrade“ atsakovei UAB „Akronita“ 2 115,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė byloje įrodinėja tai, jog ginčo vekselis buvo surašytas dėl apgaulės, nes UAB „Bustrade“, kuriai atstovavo R. B., vekselio atsakovei neišdavė. Ieškovei įrodinėjant, kad ginčo vekselis yra suklastotas, buvo būtina teismui pateikti dokumento suklastojimą patvirtinančius įrodymus. Nors pagal UAB „Bustrade“ prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nurodyto vekselio suklastojimo, tačiau nėra duomenų, jog šio tyrimo metu nustatytas kaltas asmuo, kurio atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Dėl to ieškovės kreipimasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo negali būti pakankamas argumentas teigti, kad ginčo vekselis yra suklastotas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir civilinės bylos nagrinėjimo metu atliktų rašysenos ekspertizių išvados kategoriškai nepatvirtino, jog Ginčo vekselyje pasirašė R. B.. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog ginčo vekseliuose yra UAB „Bustrade“ naudotas spaudas, kas paneigia ieškovės motyvus dėl ginčo vekselio klastojimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad argumentas dėl antspaudo yra svarbus ir teismui vertinant įrodymų visumą daryti labiau pagrįstą išvadą, jog R. B., kaip UAB „Bustrade“ atstovas, ginčo vekselį ne tik pasirašė, tuo vienašališkai įsipareigodamas grąžinti atsakovei nurodytą vekselyje pinigų sumą, bet ir patvirtino įmonės spaudu. Tai, jog R. B. ginčo vekselį pasirašė, pirmosios instancijos teismo nuomone, patvirtina ir liudytojo L. A. B. parodymai (kaip vyko vekselių pasirašymo procedūra, kaip juos gavo, kaip vežė ir kt.), kita rašytinė bylos medžiaga, susirašinėjimo duomenys dėl šio ginčo šalių tarpusavio paskolų ir kt. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog paties ginčo vekselio pasirašymo aplinkybės aiškinamos tik vieno liudytojo parodymais, tačiau neatsiejamai nuo visos šios civilinės bylos įrodymų visumos. Liudytojo L. A. B. parodymai neprieštarauja liudytojo T. M. parodymams, rašytinei bylos medžiagai ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovės nurodomų skolų suma neatitinka bylos medžiagos, o apie nurodytą ginčo vekselį nebuvo žinoma. Iš elektroninio pašto adreso siųsto laiško T. M. ir A. M. turinio nustatyta, jog iki ginčo vekselio pasirašymo ieškovės skola sudarė 77 000,00 Eur su metinėmis palūkanomis, o pirma įmoka turėjo būti padaryta (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko ir su ieškovės argumentu, jog ginčo vekselio pasirašymui nebuvo vidinės valios ar motyvų. Atsakovės nurodomų ieškovės skolų suma atitinka bylos medžiagą. Atsakovė nurodė argumentus ir pateikė rašytinius įrodymus dėl 37 000,00 Eur ir 40 000,00 Eur paskolų suteikimo ieškovei. Ieškovei negrąžinus paskolų nurodytu ir el. laišku įsipareigotu terminu dėl dalinio mokėjimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovė išdavė ginčo vekselį atsakovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovė UAB „Bustrade“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-22-1004/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės UAB „Akronita“ ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Ginčo vekselyje nurodyta, kad jis pasirašytas (duomenys neskelbtini), nors byloje apklausti liudytojais T. M. ir L. A. B. nurodė, kad vekselis pasirašytas UAB „Bustrade“ buveinės adresu. Minėtos faktinės aplinkybės akivaizdžiai paneigia liudytojų parodymus, kad Ginčo vekselis buvo pasirašytas UAB „Bustrade“ buveinės adresu ir jį nurodytu adresu pristatė pasirašyti L. B. UAB „Bustrade“ direktoriui R. B..

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Sutartis, kuria UAB „Akronita“ ieškovei suteikė 37 000 Eur sumos paskolą, suteikia pagrindą teigti, kad jo įvykdymui išrašytas Ginčo vekselis, kadangi Ginčo vekselis buvo išrašytas tik (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau nei 15 mėnesių po paskolos sutartyje numatyto termino, o atsakovei per 15 mėn. nebuvo jokių apribojimų kreiptis dėl nurodytos sumos išieškojimo.

Skundžiamame sprendime nurodoma, kad paskolos sutartimi (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 2) UAB „Akronita“ suteikė 40 000 Eur sumos paskolą UAB „Bustrade“, atstovaujamai direktoriaus R. B.. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ši paskolos sutartis buvo pateikta tik paskutinio teismo posėdžio metu, o apie jos turinį ieškovei nebuvo žinoma. Be to, teismas visiškai nevertino, kad minėtoje paskolos sutartyje nurodyta, jog ji suteikta grynaisiais pinigais, nors pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, tokia paskolos sutartis sudaroma tik notarine forma.

Pirmosios instancijos teismo nurodomoje Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje) (toliau – Išvada) dėl tirti pateiktų paprastųjų neprotestuotinų vekselių (viename pinigus įsipareigoja sumokėti iki (duomenys neskelbtini), kitame iki (duomenys neskelbtini)), aiškiai nurodoma, jog vekselių rankraštinius rekvizitus įrašė ne UAB „Bustrade“ tuo metu buvęs vadovas R. B., o kitas asmuo. Skundžiamame sprendime analizuojamame. rašysenos eksperto A. B. ekspertizės akte (toliau – Ekspertizės aktas) aiškiai nurodyta, kad Ginčo vekselio rankraštinius rekvizitus įrašė ne UAB „Bustrade“ tuo metu buvęs vadovas R. B., o kitas asmuo, dėl to tokie vekseliai neatitinka ieškovės tikrosios valios.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad ginčo vekseliuose yra naudotas UAB „Bustrade“ spaudas paneigia ieškovės motyvus dėl ginčo vekselio klastojimo. Pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės V. M. pateiktoje išvadoje nurodyta, kad tiriamieji atspaudai bendraisiais ir specialiaisiais požymiais sutapo su eksperimentiniais bei laisvaisiais atspaudų pavyzdžiais, tačiau kategoriška išvada nepadaryta, nes specialiųjų, antspaudą (klišę) individualizuojančių požymių yra keli, jie nėra didelės identifikacinės reikšmės ar rodantys antspaudo eksploatavimo metu atsiradusius defektus. Be to, pats UAB „Bustrade“ spaudų naudojimas nesuteikia pagrindo teigti, kad Ginčo vekselis atitinka UAB „Bustrade“ valią, juo labiau, tiek T. M., tiek L. B. patvirtino, jog buvo nuvykę į UAB „Bustrade“ buveinę, todėl spaudas galėjo būti uždėtas ir nesant UAB „Bustrade“ vadovo valios. Akivaizdu, kad tikrąją valią dėl Ginčo vekselio atskleidžia ne spaudai, o ieškovės UAB „Bustrade“ vadovo R. B. pasirašymas, o tokia aplinkybė byloje nenustatyta.

Byloje nėra esminė aplinkybė, ar ginčo vekselis yra suklastotas aktyviais atsakovės veiksmais, kadangi ieškovė vekselį ginčijo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, t. y. prašė pripažinti jį negaliojančiu dėl to, kad vekselis nepasirašytas tuo metu ėjusio UAB „Bustrade“ direktoriaus pareigas R. B.. Ginčijant sandorį dėl valios trūkumų (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių, klausimas.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Akronita“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Bustrade“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl ginčo vekselio pasirašymo vietos neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjant šią bylą, nes Ginčo vekselyje nurodytas adresas nepaneigia apeliantės išreikštos valios atsiskaityti su atsakove Ginčo vekselyje nurodyta suma ir terminu. Be to, Ginčo vekselyje nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) yra buvęs atsakovės buveinės adresas, kuris taip pat yra nurodytas ir Sutartyje.

Apeliantė nepagrįstai ginčija aplinkybę, kad Ginčo vekselis buvo išrašytas Sutarties įvykdymui užtikrinti. Neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad Ginčo vekselis išrašytas praėjus 15 mėnesių po Sutartyje numatyto termino, kadangi pagal apeliantės vadovo R. B. el. laišką akivaizdžiai matoma, kad apeliantės vadovas R. B. buvo nuolat raginamas grąžinti paskolą, kuris vis nurodydavo įvairias priežastis, dėl ko negali atsiskaityti, ir vis žadėdavo grąžinti paskolintas pinigines lėšas. Kadangi byloje apklausti liudytojai T. M. ir L. A. B. nurodė, kad T. M. ir apeliantės vadovą R. B. siejo pasitikėjimo santykiai, nėra pagrindo abejoti faktu, kad atsakovė ilgą laiką sąžiningai tikėjosi, jog galiausiai apeliantė atsiskaitys. Atsakovė teisėtai pareikalavo apeliantės vadovą pasirašyti Ginčo vekselį, kadangi pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselio įstatymo 81 straipsnyje yra nustatyta supaprastinta skolos išieškojimo procedūra, pagal kurią atsakovei nebūtina kreiptis į teismą.

Apeliantės argumentai dėl Sutarties formos neturi teisinės reikšmės, nes apeliantė nėra pareiškusi reikalavimo dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia. Nepriklausomai nuo Sutarties formos ir tai, kad į bylą nebuvo pateiktas kasos išlaidų orderis, remiantis Sutarties 3.1 punktu matoma, jog apeliantės vadovas R. B. patvirtino 40 000,00 Eur sumos perdavimą grynaisiais pinigais. Atitinkamai, šių pinigų perdavimą patvirtina ir minėtas R. B. el. laiškas T. M. ir A. M..

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad Ginčo vekselis buvo pasirašytas R. B., t. y. nesirėmė Išvada ir Ekspertizės aktu, taip kaip juo remiasi apeliaciniame skunde apeliantė. Nėra jokio pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada, nes byloje esantys įrodymai nuosekliai patvirtina apeliantės skolos atsakovei susidarymą, taip pat apeliantės vadovo R. B. siekį išdėstyti skolos grąžinimą per tam tikrą laiką, dėl ko penkių vekselių, tame tarpe ir Ginčo vekselio, išdavimas atitinka apeliantės valią. Be kita ko, šiuo atveju Ginčo vekselio klastojimas būtų buvęs, iš esmės, beprasmiškas, nes pats Ginčo vekselis nesukūrė atsakovei reikalavimo teisės į 18 000,00 Eur sumą – tokia atsakovės reikalavimo teisė egzistavo iki Ginčo vekselio išdavimo, kuris buvo tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, palengvinanti skolos išieškojimą.

Atsiliepimas

Apeliantė nepagrįstai remiasi CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, nes šios bylos esmė yra apeliantės valios pasirašant Ginčo vekselį buvimas ar nebuvimas, o ne valios trūkumai dėl kokios nors formos apgaulės. Remiantis šiame atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais apeliantė nepagrįstai teigia, kad Ginčo vekselio suklastojimą patvirtina Išvada ir Ekspertizės aktas, todėl, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nors pagal apeliantės prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Ginčo vekselio suklastojimo, teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad šio tyrimo metu būtų buvęs nustatytas kaltas asmuo, dėl ko apeliantės kreipimasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo negali būti pakankamas argumentas teigti, kad Ginčo vekselis yra suklastotas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl Ginčo vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, ieškovei ginčijant, kad Ginčo vekselio ji nepasirašė.

Dėl vekselio, kaip dėl apgaulės sudaryto sandorio, negaliojimo CK 1.91 straipsnio pagrindu

Kaip sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė prašė ginčijamą sandorį panaikinti dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnyje reglamento sandorio, turinčio valios trūkumų, t. y. sudaryto dėl apgaulės, pripažinimo negaliojančiu.

Apeliantės teigimu, Ginčo vekselis yra negaliojantis ir CK 1.91 straipsnio pagrindu, kadangi ji nėra išrašiusi atsakovui vekselio, o Ginčo vekselis yra suklastotas, t. y. pažymėjo, jog ginčo vekselyje nurodyta, kad jį pasirašė UAB „Bustrade“ direktorius R. B., nors apie nurodytą Ginčo vekselį ieškovei nebuvo žinoma ir nurodyto dokumento UAB „Bustrade“ direktorius R. B. nėra pasirašęs.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu; todėl tam, kad sandoris nebūtų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018, 22 punktas).

Pagal sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindus CK 1.78 straipsnyje yra išskiriami niekiniai ir nuginčijami sandoriai. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis negalioja pagal įstatymo nurodymą, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Nuginčijamo sandorio galiojimas, priešingai, priklauso nuo sandorį sudariusių asmenų valios. Nuginčijamus sandorius gali patvirtinti suinteresuoti asmenys (CK 1.79 straipsnis), jie taip pat gali neginčyti sandorio ir tokiu atveju sandoris liks galioti, net ir esant visoms sandorio negaliojimo sąlygoms. Taigi, nuginčijamam sandoriui pripažinti negaliojančiu yra būtinas šalies reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu bei teismo sprendimas, patenkinantis šį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas turi teisę ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius. Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, atitinkinamai, nesant šalies reikalavimo pripažinti nuginčijamą sandorį negaliojančiu, teismas negali savo iniciatyva spręsti ir nagrinėti šalių ginčo dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusių įrodymų.

CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018 44 punktą; 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 48 punktą).

Asmens valia sudaryti sandorį gali būti išreikšta ne tik raštu, bet ir žodžiu ar kitokia valios išraiškos forma, taip pat gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 1, 2 dalys). Paprastai visi rašytiniai dokumentai yra patvirtinami sandorius sudarančių asmenų parašais. CK 1.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog sandorį turi pasirašyti jį sudaręs asmuo. Parašas tarsi galutinai patvirtina sandorį sudarančio asmens valią ir reiškia asmens įsipareigojimą vykdyti sandorį. Be to, jo buvimas turi ir didelę psichologinę reikšmę sandorio šalims – suteikia tam tikrą pasitikėjimą kita sandorio šalimi ir teisinių santykių stabilumu. Asmens parašas atlieka šias funkcijas: 1) patvirtina pasirašiusio asmens tapatybę; 2) patvirtina asmens valios išraišką; 3) susieja pasirašiusį asmenį su dokumento turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).

Kasacinis teismas, aiškindamas vekselio sąvoką, jo nuginčijimą, yra nurodęs, kad vekselio išrašymas – tai abstraktus vienašalis sandoris. Kadangi vekselio išrašymas yra valinis aktas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013). Tai reiškia, kad vekselio davėjas, sužinojęs apie vekselio, kurio neišdavė (nepasirašė), egzistavimą arba išduotą jam suklydus, turi teisę kreiptis į teismą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo ir ĮPVĮ 19 straipsnio pagrindais. Vekselis – tai abstraktus vienašalis sandoris, kuriuo jį išrašęs asmuo (vekselio davėjas) sąmoningai laisva valia be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam asmeniui. Teismas nustatęs, kad vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia veikė vekselio davėjo nenaudai (ĮPVĮ 19 straipsnis) ir jo pateiktas vekselis neatitinka vekselyje nurodyto vekselio davėjo valios, turi teisinį pagrindą spręsti dėl tokio vekselio pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016).

Tinkamas valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorio, turinčio valios trūkumų, t. y. sudaryto dėl apgaulės, pripažinimas negaliojančiu. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. LAT yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus dėl ginčo sandorio. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007; 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014). Pažymėtina, kad apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015, 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apgaulės turinį sudarančius veiksmus gali atlikti tiek kita sandorio šalis, tiek kitas asmuo, nesantis sandorio šalimi. Taip pat apgaule gali būti sudarytas ir vienašalis sandoris.

Papildomai pažymėtina, kad ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012), todėl vertintina, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostęs teisinis santykis laikytinas galiojančiu, kol neįrodyta priešingai. Ieškovė, o ne atsakovė turėtų pateikti pakankamai patikimų įrodymų, paneigiančių jos prievolę pagal ginčijamą vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013, 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014, 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015). Taigi, teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovė, siekdama nuginčyti Ginčo vekselį, byloje turėjo įrodyti, jog ne ji pasirašė ginčo vekselį ir tai, kad jis yra išduotas nesant tam pagrindo.

Apeliantė apeliaciniu skundu nurodo, kad jos argumentus dėl Ginčo vekselio suklastojimo fakto pagrindžia Išvada dėl tirti pateiktų paprastųjų neprotestuotinų vekselių, kurioje nurodoma, jog vekselių rankraštinius rekvizitus įrašė ne UAB „Bustrade“ tuo metu buvęs vadovas R. B., o kitas asmuo. Be to, Ekspertizės akte nurodyta, kad Ginčo vekselio rankraštinius rekvizitus įrašė ne UAB „Bustrade“ tuo metu buvęs vadovas R. B., o kitas asmuo, dėl to tokie vekseliai neatitinka ieškovės tikrosios valios, net ir nustačius, kad Ginčo vekseliuose buvo panaudotas ieškovės UAB „Bustrade“ spaudas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ekspertizėse nustatytos išvados nėra kategoriškos, o teismas gali šiuos įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Šiuo atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ginčo vekseliuose yra panaudotas UAB „Bustrade“ spaudas, o tai sukelia abejonę dėl Ginčo vekselio suklastojimo fakto.

Apeliantė nurodė, kad byloje nėra įrodyta, kad Ginčo vekselis buvo išduotas Sutarties užtikrinimui, taip pat nurodė, kad apie Sutarties turinį ieškovei nėra žinoma, ji sudaryta nesilaikant notarinės formos.

Sprendžiant dėl Ginčo vekselio išdavimo pagrindo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) siųsto laiško T. M. ir A. M. turinio nustatė, jog iki ginčo vekselio pasirašymo ieškovės skola sudarė 77 000,00 Eur su metinėmis palūkanomis, o pirma įmoka turėjo būti padaryta (duomenys neskelbtini) . Ieškovės skolos atsakovei suma sutampa su bylos medžiaga. Atsakovė nurodė argumentus ir pateikė rašytinius įrodymus dėl 37 000,00 Eur paskolos pagal Sutartį ir 40 000,00 Eur paskolos pagal Sutartį suteikimo ieškovei. Atsakovė nurodė, kad ieškovė įsiskolinimo nepadengė, todėl buvo išduoti iš viso penki vekseliai (keturi vekseliai iš eilės 18 000 Eur sumai ir vienas vekselis 5 000 Eur sumai) bendrai 77 000,00 Eur sumai (be palūkanų), skolos sumas vekseliuose išskaidant dalimis ir grąžinant kas mėnesį. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas T. M..

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismui pateiktas ieškovės ieškinys dėl antrojo pagal eiliškumą ginčo vekselio pripažinimo negaliojančiu, ir pagrįstai sprendė, kad paprastojo neprotestuotino vekselio pasirašymas yra dėl ieškovės neįvykdyto įsipareigojimo grąžinti atsakovei 37 000,00 Eur paskolą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios bylos kontekste yra aktualios aplinkybės dėl ieškovės prievolės atsakovei pagal Sutartį, tuo tarpu ieškovės argumentai dėl Sutarties teisinės formos nesilaikymo bei jos pasirašymo aplinkybių nėra aktualios ginčo dėl Ginčo vekselio išsprendimui.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliantė, ginčydama Ginčo vekselį, neįrodė, kad jis buvo išduotas nepagrįstai, taip pat neteikė įrodymų, jog Ginčo vekselio pasirašymo metu buvo pilnai ar dalinai atsiskaičiusi su atsakove pagal Sutartį.

Be to, teisėjų kolegija nurodo, kad pats R. B., Ginčo vekselių išdavimo metu ėjęs ieškovės direktoriaus pareigas, iš el. pašto (duomenys neskelbtini) siuntė laišką, kuriame nurodė apie pasiskolintas sumas, patvirtino, kad pasiskolino 37 000 Eur ir 40 000 Eur, jog pinigais naudojosi 1,5 metų laikotarpį, pateikė savo skaičiavimus dėl susikaupusių palūkanų ir nurodė, kad savo pajėgumais galėtų grąžinti pasiskolintas sumas per 6 mėn. laikotarpį, taigi, iš esmės pripažino egzistuojančią skolą. Šios aplinkybės sutampa su aplinkybėmis, kurias nuosekliai dėstė atsakovė, bei patvirtino T. M. ir A. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės apeliacinio skundo argumentą dėl kitokios nei nurodė liudytojas L. B. vekselyje įrašytos Ginčo vekselio pasirašymo vietos. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Ginčo vekselyje adresas buvo įrašytas ne ranka, o atspausdintas, taip pat, kaip pastebėjo atsakovė, Ginčo vekselyje nurodytas adresas yra buvęs atsakovės buveinės adresas, kuris taip pat yra nurodytas ir Sutartyje, todėl galėjo būti įrašytas suklydus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės nurodomos aplinkybės dėl Ginčo vekselio pasirašymo adreso neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šią bylą ir nepaneigia apeliantės išreikštos valios atsiskaityti su atsakove Ginčo vekselyje nurodyta suma ir terminu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus dėl Ginčo vekselio pasirašymo praėjus daugiau nei 15 mėnesių po paskolos sutartyje numatyto termino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovė prievolės pagal Sutartį neįvykdė, nors ir buvo raginama, be to, kaip jau minėta, R. B., Ginčo vekselių išdavimo metu ėjęs ieškovės direktoriaus pareigas, iš el. pašto siuntė laišką, kuriame nurodė apie pasiskolintas sumas, taigi, beveik mėnesį prieš pasirašant Ginčo vekselį pripažino prievolę pagal Sutartį nesant įvykdyta.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms dėl Ginčo vekselio, kad byloje nėra pagrindo išvadai, jog Ginčo vekselis yra suklastotas aktyviais atsakovės veiksmais ar nutylėjimu bei ne sandorio šalies veiksmais siekiant apgaule suklaidinti ieškovę, taip pat ieškovė neįrodė, kad nebuvo pagrindo Ginčo vekseliui išrašyti.

Dėl bylos procesinės baigties

1. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

2. Nepatenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė sumokėjo 789,53 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Bustrade“ atsakovės UAB „Akronita“ naudai 789,53 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė – ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė