Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Kažio, Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikytas BK 64¹ straipsnis, t. y. šią bausmę sumažino vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš V. Š. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 960 Eur.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir skirti įpareigojimai – bausmės vykdymo metu dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš nuteistojo V. Š. paimti 800 Eur konfiskuoti, šia suma mažinant iš V. Š. išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančiai pinigų sumai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1. punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (9 415 Eur) dydžio sumą, t. y. 2015 m. birželio 22 d. automobiliu (duomenys neskelbtini), priklausančiu Lenkijos piliečiui G. K., nenustatytu maršrutu neteisėtai gabeno 90 000 (devyniasdešimt tūkstančių) pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 254 451 Eur, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kol 2015 m. birželio 22 d., 18.15 val., (duomenys neskelbtini), jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai.

Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę visai neatsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitus kriterijus. Mano, jog paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties, nes bausmės rūšis parinkta, nepakankamai įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nuteistasis cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) 2003 m. birželio 10 d. nutarimą dėl bausmių ir 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d. ir kitus nutarimus dėl teisingumo principo, BK 41 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką dėl bausmių skyrimo ir teisingumo principo (LAT nutartys Nr. 2K-444/2007, 2K-748/2007, 2K-7-45/2007, 2K-22/2008, 2K-280/2009, 2K-547/2010, ir kt.) ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai vadovavosi BK 41 straipsnio taisyklėmis, todėl už vieną nusikalstamą veiką paskyrė aiškiai per griežtą savo rūšimi bausmę.

Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog jis nedirba ir neturi legalių pajamų, o verslo liudijimą įgijęs formaliai, todėl neturės galimybės sumokėti paskirtą baudą. Tai prieštarauja realybei, nes jis verslo liudijimo pagrindu dirba, gauna teisėtas ir legalias pajamas, todėl turėjo galimybę sumokėti jam priteistą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 160 Eur. Be to, mokosi Alytaus profesinio rengimo centre ir siekia įgyti tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus profesiją, kurios dėka ateityje uždirbs legalias ir pakankamas pajamas. Pažymi, kad teismas tik formaliai išvardino jį apibūdinančius ir charakterizuojančius duomenis, visiškai neatsižvelgė ir neįvertino nusikaltimo pavojingumo, tikslų, jo vaidmens ir tai, jog jis prisipažino. Apelianto manymu nebuvo laikytasi suformuotos teismų praktikos, nes tokios kategorijos bylose yra skiriamos piniginės baudos (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai Nr. 1A-87/2012, Nr. 1A-104/2012, nutartis Nr. 1A-94/2013, Panevėžio apygardos teismo nuosprendis Nr. 1-86-185/2011, 1-52-719/2013). Būtent piniginę 166,67 MGL (6 201,47 Eur) baudą prašė skirti ir prokuroras. Cituodamas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-236/2013 ir LAT nutartis Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-303/2009, Nr. 2K-557/2011 ir kt. teigia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, jam paskyrus baudą, o jos dydį nustatant artimą įstatyme numatytos baudos minimumui.

Apeliantas prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, o jos dydį nustatyti artimą įstatyme numatytos baudos minimumui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas tenkinamas.

Nuteistojo R. Š. kaltė padarius nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Apeliantas šių aplinkybių ir motyvų neginčija, tik nesutinka su jam paskirta bausme. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis keistina dėl nuteistajam R. Š. paskirtos bausmės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Tokiu būdu vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Taip pat skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę R. Š. netinkamai taikė BK 41 straipsnio nuostatas bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendrųjų bausmių skyrimo pagrindus. Skiriant bausmę ir nustatant jos rūšį, apygardos teismas nuosprendyje įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (sunkus), kaltės formą (tyčią), nusikalstamos veikos stadiją (baigtas), nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Teismas, motyvuodamas laisvės atėmimo bausmės skyrimą, taip pat nurodė, kad jo gabentų cigarečių vertė net 27 kartus viršija vertę, nuo kurio kyla atsakomybė pagal jam inkriminuotą straipsnį, į tai, kad V. Š. niekur nedirba ir, kaip jis pats nurodė, niekada anksčiau nedirbo, taigi jokių teisėtų (legalių) pajamų neturi, ir todėl pripažino, jog jam, atsižvelgiant į tai, kad už nusikalstamą veiką skirtina bausmė turi būti realiai įgyvendinama, negali būti skiriama įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, o aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu V. Š. trims mėnesiams įsigijo verslo liudijimą, šiai išvadai reikšmės neturi. Teisėjų kolegijos nuomone šias aplinkybes apygardos teismas vertino per daug formaliai, suteikdamas prioritetą tik gabentų cigarečių kiekiui ir aplinkybei, kad nuteistasis nedirbo, tačiau nevertino visų aplinkybių visumos.

Apygardos teismas iš tiesų nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad nuteistasis dirbo pagal verslo liudijimą. Net ir terminuotas darbas rodo, jog nuteistasis siekia pasitaisyti, turėti teisėtas pajamas. Įvertintina ir tai, kad pradėjęs dirbti, nuteistasis įvykdė dalį dar neįsiteisėjusio nuosprendžio, t. y. jis sumokėjo išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 4160 Eur (2 t., b. l. 39, 45). Ryšium su tuo, Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. Š. turtą (2 t., b. l. 47-48). Be to, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktos Alytaus profesinio rengimo centro 2014 m lapkričio 25 d. ir 2016 m. kovo 23 d. pažymos atitinkamai Nr. PP12- 849 ir PP12-203, iš kurių matyti, jog nuteistasis mokosi tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus formaliojo profesinio mokymo programos dieninio skyriaus 2 kurse ir siekia įgyti antrą kvalifikaciją (2 t., b. l. 3, 38). Apygardos teismas šios aplinkybės įtakos skiriamos bausmės rūšiai apskritai nevertino, tačiau tai taip pat patvirtina nuteistojo siekį keisti gyvenimo būdą, turėti galimybę gauti didesnes teisėtas pajamas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadą (2 t., b. l.15-18), ir pats nuosprendyje pripažino, jog V. Š. nusikalstamo elgesio rizikos rezultatas yra žemas, tačiau į tai atsižvelgė tik konstatuodamas, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas bei baudžiamojo poveikio priemones. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad nuteistasis supranta, kad jo ankstesnis elgesys nėra priimtinas visuomenės daugumai ir kad jis elgėsi ne pagal visuomenėje nusistovėjusias teisingas normas, žino poreikį laikytis bendrų vertybių, jas pripažįsta. Rimtos žalos rizika nenustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus pirmiau aptartų visų aplinkybių visumą, bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus nuteistajam V. Š. kitą bausmės rūšį, t. y. baudą. Jos dydis nustatomas, įvertinus gabentų cigarečių vertę ir nuteistojo galimybę, atsižvelgiant į jo finansinę padėtį, realiai sumokėti baudą. Skiriama 120 MGL dydžio bauda.

Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis) ir skiriant bausmę buvo taikytas BK 64¹ straipsnis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Analogiškai šio straipsnio nuostatos taikomos ir dabar, paskirtoji bauda mažinama vienu trečdaliu ir nustatoma 80 MGL dydžio bauda. Be to, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į V. Š. paskirtą bausmę įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2015 m. birželio 22 d. 18 val. 15 min. iki 2015 m. birželio 23 d. 13 val. 45 min. išbūtas laikas – 1 diena, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Galutinis baudos dydis nustatomas 78 MGL, kas atitinka 2937,48 eurų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti:

V. Š., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, paskirti 120 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti baudos dydį 80 MGL.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į V. Š. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2015 m. birželio 22 d. 18 val. 15 min. iki 2015 m. birželio 23 d. 13 val. 45 min. išbūtą laiką – 1 dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę paskirti 78 MGL – 2937,48 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt septynių Eur ir keturiasdešimt aštuonių ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi nustatyti baudos sumokėjimo terminą 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.