Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. (J. V.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžiu J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199² straipsnio 1 dalį 150 MGL (19500 Lt) dydžio bauda, BK 201 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta bausmė 150 MGL (19500 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaičius vieną parą, praleistą sulaikyme nuo 2010 m. vasario 11 d. iki 2010 m. vasario 12 d., prilyginus ją 2 MGL dydžio baudai, galutinė bausmė paskirta – 148 MGL (19240 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, iš J. V. konfiskuota automobilio „VW Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2500 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2. 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose nedenatūruotą bei denatūruotą etilo alkoholį, nuo 2010 m. vasario 9 d. iki 2010 m. vasario 11 d., 13 val., neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – 343,7 l nedenatūruoto etilo alkoholio ir 678,08 l denatūruoto etilo alkoholio, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL ir sudarė 53 324,65 Lt, iš kurių 300 l denatūruoto etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo koncentracija yra 95,2 proc., išpiltą į vieną 1000 l plastikinę talpyklą, 206,4 l denatūruoto etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo koncentracija yra 88,6 proc., išpilstytą į 43 vnt. 5 l plastikines talpyklas, ir 9,30 l nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 90,6 %, išpilstytą į vieną 10 l plastikinę talpyklą, jis 2010 m. vasario 9 d., tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus r., Bajorų k., už nenustatytą pinigų sumą įgijo iš nenustatyto asmens ir laikė juos savo gyvenamajame name ir ūkiniame pastate, Vilniaus r., Bajorų k., iki 2010 m. vasario 11 d., 13 val., kai jie buvo surasti kratos metu, o 334,4 l nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 95,3 proc., išpilstytą į 38 vnt. 10 l talpos plastikines talpyklas, ir 171,68 l denatūruoto etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 91,8 proc., išpilstytą į 37 vnt. 5 l talpos plastikines talpyklas, jis 2010 m. vasario 11 d., tiksliai nenustatytu laiku, prie prekybos centro „Norfa“, esančio, Vilniuje, Šiaurės g. 37, už nenustatytą pinigų sumą įgijo iš nenustatyto asmens, kurias toliau laikė ir gabeno automobiliu „VW Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo įgijimo vietos iki savo gyvenamojo namo, Vilniaus r., Bajorų k., kur tą pačią dieną, apie 12 val., buvo sulaikytas.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad nuo 2010 m. vasario 9 d. iki 2010 m. vasario 11 d., savo namuose, esančiuose, Vilniaus r., Bajorų k., turėdamas tikslą parduoti, pagamino 25,45 l denatūruoto etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo koncentracija yra nuo 37,4 proc. iki 39,5 proc., ir išpilstė jį į 52 vnt. 0,5 l talpos butelius.

Kasaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 21 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartį, perkvalifikuojant jo veiką iš BK 199² straipsnio 1 dalies, 201 straipsnio 1 dalies į BK 201 straipsnio 2 dalį, ir skirti bausmę – baudą, mažesnę nei bausmės vidurkis. Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo, t. y. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 61 straipsnio, 199² straipsnio 1 dalies, 201 straipsnio 1 dalies taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai suprato skundo esmę, pažymėdamas, jog jis sutinka, kad nedenatūruotas ir (ar) denatūruotas etilo alkoholis yra akcizais apmokestinamos prekės. Kasatorius nurodo, kad šios bylos esmė yra normų konkurencija, kai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tiek už disponavimą alkoholiu kaip tokiu (BK 201 straipsnis), tiek disponavimą juo kaip akcizais apmokestinama preke (BK 199² straipsnis). Kasatoriaus manymu, BK 199² straipsnis yra bendra norma, o BK 201 straipsnis – speciali pagal nusikaltimo dalyką, ir esant normų konkurencijai, turi būti taikoma pastaroji. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 201 straipsnis numato daug griežtesnes sąlygas baudžiamajai atsakomybei atsirasti palyginus su BK 199² straipsnio 1 dalimi. Tai rodo, kad įstatymų leidėjas, supaprastindamas baudžiamosios atsakomybės atsiradimą, alkoholį išskiria iš kitų akcizais apmokestinamų prekių, nustato jam atskirą reguliavimą. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teisme nurodė teismų sprendimus, kuriuose asmenys už analogiškus veiksmus buvo nuteisti pagal švelnesnį įstatymą, ir teismas į tai atsižvelgdamas turėjo paaiškinti, kuo jo situacija išskirtinė. BK 199² straipsnis papildytas, siekiant užkirsti kelią kitų akcizais apmokestinamų prekių (apdorotu tabaku, energetiniais produktais, elektros energija) disponavimui dideliu kiekiu. Jei įstatymų leidėjas būtų norėjęs suvienodinti disponavimo visomis be išimties akcizais apmokestinamomis prekėmis teisinį reguliavimą, būtų panaikinęs BK 201 straipsnį arba jo dispoziciją pakeitęs dabartinio BK 199² straipsnio dispozicija. Kasatorius teigia, kad šiuo atveju susiduriama su normų kolizija, tačiau ir tokiu atveju pagal teisės principus jam turi būti taikoma jo, kaip kaltininko, padėtį švelninanti norma t. y. BK 201 straipsnis. Tvirtinama, kad kasatoriaus veiksmai pagal BK 201 straipsnio 2 dalį turi būti kvalifikuojami todėl, kad disponavimą tiek 343,7 1 nedenatūruoto etilo alkoholio, 678,08 1 denatūruoto etilo alkoholio, tiek 25,45 1 denatūruoto etilo alkoholio skiedinių, kurie jam inkriminuoti atskirai pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, apėmė vieninga tyčia, o skiediniai buvo pagaminti iš jam neinkriminuoto denatūruoto etilo alkoholio, kurį laikė kartu su inkriminuotu.

Pažymėtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, savo sprendimuose nurodė, kad jis (J. V.) prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jo prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl to buvo neteisingai pritaikytas BK 61 straipsnis ir paskirtas įstatyme numatytos bausmės vidurkis. Lietuvos apeliacinio teismo teiginys, kad už sunkaus nusikaltimo padarymą skirtos baudos dydis yra nežymiai mažesnis už sankcijoje numatytą baudos vidurkį, yra formalus, nes ji mažesnė tik 65 Lt, o tai sudaro šiek tiek daugiau kaip 0,3proc. nuo visos paskirtos bausmės.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras D. Stankevičius atsiliepime į nuteistojo J. V. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo veika kvalifikuota tinkamai. J. V., pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo, laikė, gabeno 250 MGL dydžio vertę viršijančio etilo alkoholio, kuris, vadovaujantis Akcizų įstatymu bei kitais norminiais aktais, yra akcizų apmokestinama prekė ir BK 199² straipsnio, numatančio atsakomybę už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, dalykas. Taip pat J. V., turėdamas tikslą parduoti, pagamino 25,45 1 denatūruoto etilo alkoholio, todėl nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal 201 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatoriaus teiginiai dėl nuoširdaus gailėjimosi yra nauji argumentai, kurie nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, turėtų būti palikti nenagrinėti. J. V. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 199² straipsnio 1 dalis) ir jam paskirta švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta sankcijoje. Už BK 201 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, taip pat skirta bauda, baudų dydžiai yra mažesni už sankcijoje numatytus baudų vidurkius, todėl paskirta bausmė nėra per griežta ir neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui, o teismas skirdamas bausmę nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio reikalavimų.

Nuteistojo J. V. kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), kiek tai susiję su bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, nustatytais BPK 369 straipsnyje. Tai reiškia, kad tikrindama kasatoriaus J. V. apskųstų teismų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą teisėjų kolegija sprendžia, ar pagal teismų nustatytas ir sprendimuose nurodytas aplinkybes kasatoriaus veikai tinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 2 dalis), ar teismas nepadarė esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Kasatorius skunde nurodydamas, kad šios bylos esmė yra normų konkurencija, kai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tiek už disponavimą alkoholiu kaip tokiu (BK 201 straipsnis), tiek disponavimą juo kaip akcizais apmokestinama preke (BK 199² straipsnis), iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pagal J. V. apeliacinį skundą patikrinęs bylą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), savo nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis). BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. J. V. pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno 250 MGL dydžio vertę viršijančio etilo alkoholio, kuris vadovaujantis Akcizų įstatymu bei kitais norminiais aktais, yra akcizų apmokestinama prekė ir BK 199² straipsnio, numatančio atsakomybę už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, dalykas, to neginčija ir pats kasatorius. Taip pat J. V., turėdamas tikslą parduoti, pagamino 25,45 1 denatūruoto etilo alkoholio ir tai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. V. kaltė įgijus, laikius, gabenus 250 MGL dydžio vertę viršijantį etilo alkoholį, kuris, vadovaujantis Akcizų įstatymu bei kitais norminiais aktais, yra akcizų apmokestinama prekė bei pagaminus 25,45 l denatūruoto etilo alkoholio, turint tikslą parduoti, grindžiama įrodymų visuma, įvertinta išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų sprendžiant veikos įrodytumo klausimus, ar BPK normų, reglamentuojančių teismų sprendimų pagrindimą, pažeidimų. Pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes J. V. veika pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismų procesinių sprendimų matyti, jog tiek pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, tiek ir apeliacinės instancijos teismas atmesdamas J. V. apeliacinį skundą tinkamai ir motyvuotai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, tyčinę kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų savanaudiškus motyvus, rasto pas kaltinamąjį alkoholio vertę, į jo asmenybę: nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, dirba, turi šeimą, įvertinęs šias aplinkybes ir paskyręs nuteistajam švelnesnės bausmės rūšis, nei yra numatyta baudžiamuosiuose įstatymuose, BK 61 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Nesant BPK 369 straipsnyje nurodytų teismo nuosprendžio bei nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo J. V. kasacinį skundą.