Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. T., V. B. ir S. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda.

V. B. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas 200 MGL (25 220 Lt) dydžio bauda

S. G. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda.

Iš A. T., V. B. ir S. G. solidariai priteista 766 742 Lt Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

Iš A. T., V. B. ir S. G. priteista po 475, 42 Lt, 162, 19 Lt Policijos departamento naudai; po 150 Lt UAB „B.“ parduotuvės naudai; po 163, 23 Lt UAB „G.“ naudai.

Valstybės naudai konfiskuota: automobilis „Mitsubishi L 200“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) YD007370, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) cigaretės – 100 pakelių „Jin Ling“, 100 pakelių „S. G. Lights“ ir 100 pakelių „S. G.“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G., A. T. ir V. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, V. B. įtraukus S. G. ir A. T. į nusikalstamą veiką, jiems vadovaujant, koordinuojant jų veiksmus ir numačius nusikaltimo rezultatą, tyčia neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, pažeidžiant 2004m. gegužės 26d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų taisyklių “Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje” 2.1.1. punkte nustatytą tvarką, o būtent:

2010 m. rugsėjo 10 d. V. B. susitarus su A. B. dėl pastarajam priklausančios sodybos, esančios Šaukuvos kaime, Vidiškių sen., Ukmergės r., klojime laikymo su tikslu realizuoti 96 000 pakelių cigarečių „Jin Ling“, 5 500 pakelių cigarečių „S. G. Lights“ ir 16 500 pakelių cigarečių „S. G.“, pažymėtų Rusijos Federacijos banderolėmis, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 766 742 Lt, susitarė su A. T. ir S. G., kad šie iškraus dėžes su cigaretėmis iš maišų su medžio granulėmis, sukraus jas minėtame klojime ir paruoš realizavimui, nuo 2010m. rugsėjo 10d. 12 val. iki tos pačios dienos 17 val. 15 min. laikė 96 000 pakelių cigarečių „Jin Ling“, 5 500 pakelių cigarečių „S. G. Lights“ ir 16 500 pakelių cigarečių „S. G.“ , bendros 766 742 Lt vertės, pažymėtų Rusijos Federacijos banderolėmis, Ukmergės r., (duomenys neskelbtini) esančiame A.S. B. priklausančios sodybos klojime iki S. G. ir A. T. sulaikymo, o dalį - 13 500 pakelių cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 88 320 Lt vertės, - tą pačią dieną V. B. nurodymu A. T. ir S. G. iškrovus iš plastikinių maišų su medžio granulėmis, V. B. su A. T. ir S. G., turėdami tikslą realizuoti, sukrovė į A. T. priklausantį automobilį „Mitsubishi L200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir V. B. vairuojant gabeno iš A. S. B. sodybos iki Ukmergės r., Kauno aplinkkelio šiaurinio apvažiavimo, kur 17 val. 15 min. buvo sulaikytas.

Nuteistasis A. T. apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir teigia, kad jis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus ir tvirtino, jog BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepadarė. Tokius jo parodymus patvirtino ir nuteistieji S. G. bei V. B., kurie tvirtino, jog tarp jų ir apelianto nebuvo jokio susitarimo įgyti, gabenti, laikyti ar realizuoti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Kiti byloje surinkti duomenys taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad A. T. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad akcizais apmokestinamas prekes iš nenustatyto asmens įgijo būtent V. B., nesusitaręs su kitais nuteistaisiais, tarp jų ir A. T.. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. B. įgytos prekės priklausė ir apeliantui bei S. G. yra nepagrįsta. Apygardos teismo nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad A. T. regos sutrikimas negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia faktą, jog jis nesuprato disponuojantis akcizais apmokestinamomis prekėmis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad, kaip nustatyta nuteistųjų parodymais, tuo metu, kai apeliantas atvyko į sodybą, S. G. sėmė granules iš plastikinių maišų pastato klojime, todėl oras buvo užsiteršęs dulkėmis, dėl ko įžiūrėti pastate esančius objektus buvo sunku.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 10 d., apie 17 val., policijos pareigūnų buvo sulaikytas tik V. B.. Jokių kitų asmenų, galimai dalyvavusių padarant šią nusikalstamą veiką, nustatyta nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog visi trys nuteistieji atliko vieną iš alternatyvių BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veiksmų – akcizais apmokestinamų prekių gabenimą. Apeliantas pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad V. B. įgytos cigaretės buvo žinioje, kad jis būtų prisidėjęs prie jų realizavimo ar transportavimo. Prielaidomis grindžiama ir ta apygardos teismo išvada, kad A. T. padėjo pakrauti cigaretes į automobilį. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad apeliantas į įvykio vietą buvo pakviestas asmens, vardu „Valerijus“, atlikti tam tikrus darbus ir užsidirbti, todėl jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie V. B. neteisėtus veiksmus disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu V. B., S. G. ir A. T. pripažinti kaltais pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Šiame BK specialiosios dalies straipsnyje numatytas nusikaltimas – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (kurių vertė viršija 250 MGL) gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bet kuris, t. y. bent vienas iš BK 199² straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų. Pažymėtina, kad nurodytame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, ji laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų (ar vieno jų) padarymo momento. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK specialiosios dalies straipsnį kyla tada, kai, pavyzdžiui, laikymu (ar kitais veiksmais) tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme; jį įgyvendinant priimtu Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintose Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse). Šioje byloje nuosprendį priėmęs teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, kurie įvertinti laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, nustatė, kad: nuteistieji V. B., S. G. ir A. T., veikdami bendrai, A. B. priklausančios sodybos klojime neteisėtai laikė 96 000 vienetų pakelių cigarečių „Jing Ling“, 5500 vienetų pakelių cigarečių „S. G. Lights“ ir 16 500 vienetų pakelių cigarečių „S. G.“, pažymėtų Rusijos Federacijos banderolėmis; dalį cigarečių (13 500 vienetų pakelių cigarečių „Jing Ling“) V. B. vairuojamu automobiliu „Mitsubishi L200“ gabeno iki Ukmergės rajone esančio Kauno aplinkkelio šiaurinio apvažiavimo.

Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose, kaip ir pirmosios instancijos teisme, kelia įvairias versijas, kurios, jų manymu, patvirtina, kad jie nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Antai, nuteistasis V. B. tvirtina, kad jis turėtų būti teisiamas tik už disponavimą ta dalimi Rusijos Federacijos banderolėmis pažymėtų cigarečių, kurią gabendamas jis ir buvo sulaikytas. Nuteistasis A. T. neneigia buvęs minėtame klojime ir, paprašytas asmens, vardu „Valera“, sėmęs granules iš plastikinių maišų, tačiau nežinojęs ir nematęs, kad tuose maišuose buvo paslėptos neteisėtai laikomos cigaretės. Tuo tarpu nuteistasis S. G. neneigia, kad, paprašytas V. B., krovė Rusijos Federacijos banderolėmis pažymėtas cigaretes į automobilį „Mitsubishi L200“, tačiau tvirtina, kad jo veiksmai tik tuo ir pasireiškė, todėl jis neturėtų būti teisiamas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad tokie apeliacinių skundų argumentai paneigiami objektyviais bylos duomenimis, todėl yra nepagrįsti.

Objektyviais bylos duomenimis paneigiama ir nuteistojo A. T. versija, pagal kurią jis nematė ir nesuprato, jog iš maišų išpakavo Rusijos Federacijos banderolėmis pažymėtas cigaretes. Visų pirma pažymėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo A. T. regėjimas yra toks blogas, kad jis objektyviai negalėtų matyti net ir esant prietemai (nuteistajam diagnozuotas dešinės akies astigmatizmas, ambliopija, miopija (3 t. 82 b.l.)). Pats nuteistasis apeliacinės instancijos teisme pripažino, jog regą koreguojančių prietaisų (akinių ar kontaktinių lešių) jis nenešioja. Antra, liudytojas A. M. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad ant iškrautų dėžių buvo aiškiai nurodyta, kad tai yra cigaretės, jų pavadinimas buvo užrašytas rusiškomis raidėmis šriftu, kuris buvo aiškiai matomas ir įskaitomas (3 t. 167-169 b.l.). Liudytojas G. R. nurodė ir tai, kad klojime buvo pakankamai šviesu (3 t. 171-172 b.l.). Tą aplinkybę, jog nuteistasis A. T. neabejotinai suprato neteisėtai disponuojantis rusiškomis cigaretėmis, patvirtina ir liudytojų S. P. bei G. R. parodymais nustatyta aplinkybė, jog į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, apeliantas bandė iš jos pasišalinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. T. teigė žinojęs ir supratęs, kad iš maišų su granulėmis jis išpakavo būtent Rusijos Federacijos banderolėmis pažymėtas cigaretes (2 t. 9 b.l.). Taigi šios aplinkybės paneigia nuteistojo A. T. aiškinimą, kad jis nesuprato ir nematė, jog iš maišų išpakavo kontrabandines cigaretes.

Priešingai nei teigiama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad V. B., A. T. ir S. G. bendrininkavo darydami BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje yra prieštaringas. Teismo nuosprendis, kaip vienas svarbiausių procesinių dokumentų baudžiamojoje byloje, turi atitikti tam tikrus turinio ir formos reikalavimus; turi būti logiškas, nuoseklus ir neprieštaringas. Tai reiškia, jog visos teismo nuosprendžio dalys (įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė) turi tarpusavyje sutapti. Šiuo atveju iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad jį priėmęs teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, ją sudarančiose nustatomojoje ir motyvuojamojoje dalyse bei rezoliucinėje dalyje nurodė prieštaringas išvadas dėl nuteistųjų V. B., A. T. ir S. G., kaip bendrininkų, rūšies. Antai, teismo nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodyta, kad nuteistieji V. B., A. T. ir S. G. veikė bendrininkų grupe, nurodant, kad V. B. veikė kaip organizatorius („... V. B. įtraukus į nusikalstamą veiką A. T. ir S. G., jiems vadovaujant, koordinuojant jų veiksmus ir numačius nusikaltimo rezultatą...“), o nuteistųjų A. T. ir S. G. bendrininkavimo forma nedetalizuota, tačiau iš kaltinimo turinio galima spręsti, jog jie pripažinti nusikaltimo vykdytojais. Tuo tarpu teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje apygardos teismas nurodė lakoniškus motyvus, pagal kuriuos A. T. ir S. G. pripažinti padėjėjais, nes „...jie aktyviais veiksmais – fiziniu darbu – teikė V. B. reikalingą nusikalstamai veikai pagalbą ir sudarė jam galimybę, kad granulių maišuose paslėptos dėžės su cigaretėmis būtų kuo greičiau išpakuotos ir paruoštos išvežti realizacijai ...“ (teismo nuosprendžio 4 lapas), o V. B. pripažintas nusikalstamos veikos vykdytoju (teismo nuosprendžio 4 lapas). Pastaroji skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomoji dalis dėl nuteistųjų A. T. ir S. G. bendrininkavimo rūšies nustatymo nesutampa su nuosprendžio rezoliucine dalimi, kadangi čia nuteistiesiems inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuota tik pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, be nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį. Vadinasi, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kaip ir nustatomojoje dalyje, apygardos teismas sprendė, kad A. T. ir S. G. buvo nusikalstamos veikos vykdytojai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent pastaroji išvada yra teisinga vertinant A. T. ir S. G. atliktus veiksmus bendrininkų grupėje.

Visų pirma pažymėtina, kad vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris pats tiesiogiai darė nusikaltimą, t.y. atliko visus ar dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymiams arba kuris pasitelkė nepakaltinamus ar nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis. Tuo tarpu padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį nusikalstamos veikos darymo įrankius ir priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Taigi svarbiausias kriterijus vertinant, ar teisiamojo veiksmai priskirtini vykdytojui ar padėjėjui, yra tas, kad padėjėjas savo veiksmais nerealizuoja veiksmų, aprašytų jam inkriminuojamo BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Pirmiau minėtais bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad nuteistieji A. T. ir S. G., veikdami pagal V. B. nurodymą, 2010 m. rugsėjo 10 d., nuo 12 val. iki 17.15 val. klojime, priklausančiame A. B., pakavo iš maišų Rusijos Federacijos banderolėmis pažymėtas cigaretes ir krovė jas į de facto A. T. priklausantį automobilį, kuriuo V. B. per du kartus kontrabandines cigaretes iš įvykio vietos išvežė. Taigi tokiais savo veiksmais nuteistieji S. G. ir A. T. realizavo 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, o būtent laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes). Šiuo atveju akivaizdu, kad visi nuteistieji šioje byloje žinojo ir suprato, jog savo veikimu įgyvendina bendrą nusikalstamą tikslą – neteisėtai išgabenti iš A. B. klojimo kontrabandines cigaretes. Kiekvieno bendrininko veiksmai (tiek A. T. bei S. G. veiksmai išpakuojant cigaretes iš maišų su granulėmis ir pakraunant jas į automobilį, tiek V. B. veiksmai gabenant cigaretes automobiliu) buvo būtini tam, kad būtų įgyvendintas bendras sumanymas ir realizuota konkretaus daromo nusikaltimo (neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis) sudėtis; visi, atlikdami skirtingas užduotis, veikė jungtinėmis pastangomis ir suderintai.

Nuteistieji A. T. ir V. B. savo apeliaciniuose skunduose akcentuoja tai, kad jie negali būti pripažįstami nusikalstamos veikos bendrininkais, kadangi A. T. dėžes su cigaretėmis iš maišų krovė paprašytas asmens, vardu „Valerijus“, o ne V. B.. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad net ir pripažinus esant pagrįstai tokiai nuteistųjų versijai, ši aplinkybė nėra pagrindas išvadai, jog minėti nuteistieji vykdydami BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nebendrininkavo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Pirmiau minėti bylos duomenys ir jais patikimais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo A. T. veiksmai, kaip ir kitų nuteistųjų šioje byloje, buvo nukreipti į vieną ir tą patį tikslą – išpakuoti klojime buvusias kontrabandines cigaretes, pakrauti jas į automobilį ir išgabenti. Taigi akivaizdu, kad visi nuteistieji pritarė vienas kito veiksmams ir prie jų prisidėjo, tokiu būdu pritardami vienas kito neteisėtiems veiksmams ir taip išreikšdami savo tikrąją valią. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį. Todėl šiuo atveju ta aplinkybė, jog kontrabandines cigaretes automobiliu gabeno vienas V. B., nėra pagrindas šio požymio neinkriminuoti kitiems nuteistiesiems šioje byloje – A. T. ir S. G..

Taigi apibendrinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji V. B., A. T. ir S. G. BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, veikdami kaip bendravykdytojai.

Dėl paskirtųjų bausmių.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems V. B., A. T. ir S. G. įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes: nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes (S. G. ir V. B. anksčiau teisti nebuvo, A. T. anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, taip pat jis baustas administracine tvarka; visi nuteistieji dirba, turi vaikų, kuriems padeda materialiai); įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį; kiekvieno iš bendrininkų vaidmenį (V. B. buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius, jis įtraukė į nusikalstamą veiką A. T. ir S. G.); nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistajam V. B. tiek savo parodymuose, tiek apeliaciniame skunde neigiant savo kaltę dėl neteisėto disponavimo visomis klojime bei automobilyje rastomis cigaretėmis, visiškai nepagrįstu pripažintinas jo apeliacinio skundo reikalavimas nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Įvertinęs minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas V. B., A. T. ir S. G. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskyrė alternatyvias laisvės atėmimui bausmes – baudas, kurių dydį tinkamai individualizavo atsižvelgęs į bendrininko vaidmenį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems paskirtosios bausmės tinkamai individualizuotos, nėra akivaizdžiai per griežtos, todėl jų švelninti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo ir civilinio ieškinio.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.

Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2011, 2K-24/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-534/2011, 2K-463/2011, 2K-339/2008).

Pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad nuteistasis V. B. automobiliu “Mitsubishi L200” gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kadangi kaip tvirtino pats nuteistasis savo parodymuose, iš visų įvykio vietoje buvusių automobilių, būtent šis automobilis vienintelis buvo tinkamas gabenti tokį didelį kiekį cigarečių. Akivaizdu, kad be automobilio “Mitsubishi L200” nuteistasis V. B. objektyviai nebūtų galėjęs atlikti tokių veiksmų (cigarečių gabenimo). Esant nurodytoms aplinkybėms automobilio “Mitsubishi L200”, kuris de facto priklauso A. T., pripažinimas konfiskuotinu turtu yra teisingas.

Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu iš A. T., V. B. ir S. G. solidariai priteista 766 742 Lt Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Šis civilinis ieškinys priteistas motyvuojant tuo, kad nuteistieji savo nusikalstamais veiksmais išvengė PVM, muito bei akcizų mokesčio sumokėjimo, tokiu būdu padarydami valstybei turtinę žalą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks civilinis ieškinys byloje pareikštas pagrįstai ir turi būti priteistas iš visų BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įvykdžiusių asmenų solidariai. Tačiau nustatydamas civilinio ieškinio dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Visų pirma, iš teismo nuosprendžio turinio ir bylos duomenų matyti, kad nustatydamas priteistino civilinio ieškinio dydį pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kauno teritorinės muitinės 2010 m. spalio 6 d. rašte Nr. 1B-19-13899 pateiktu muitiniu įvertinimu, pagal kurį valstybei padaryta žala sudaro 766 742 Lt (1 t. 78-79 b.l.). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio vertinimo Kontrolės skyriaus Panevėžio poskyrio viršininkas A. B. nurodė, kad apskaičiuojant valstybei padarytą žalą šioje byloje, buvo padaryta skaičiavimo klaida. Ją ištaisius nustatyta, kad nuteistųjų veiksmais valstybei padaryta žala yra mažesnė – 764 945 Lt. Specialistas taip pat pateikė raštą, kuriame nurodyta, kas sudaro žalos dydį ( t. 181-182 b.l.). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, iš nuteistųjų priteistas civilinis ieškinys Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai mažintinas. Tačiau teisėjų kolegija, sutikdama su gynybos argumentais, jog į bendrą valstybės patirtos turtinės žalos dydį buvo nepagrįstai įskaičiuota cigarečių vertė, sprendžia, kad priteistas civilinis ieškinys mažintinas ir dėl šios priežasties.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo (fizinis ar juridinis), dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje paskirtis yra sudaryti sąlygas atlyginti realiai nukentėjusio asmens patirtą žalą dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų. Iš byloje esančio Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikšto civilinio ieškinio turinio matyti, kad patirtą valstybės žalą, be kita ko, sudaro sulaikytų kontrabandinių cigarečių vertė, kuri yra 64 900 Lt (2 t. 72-74 b.l.). Akivaizdu, kad apskaičiuota kontrabandinių cigarečių, kurios buvo sulaikytos ir sunaikintos, kaina negali sudaryti realiai valstybės patirtos žalos. Todėl ir šia suma iš nuteistųjų priteistas civilinis ieškinys mažintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį pakeisti.

Iš A. T., V. B. ir S. G. solidariai priteistą civilinį ieškinį Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai sumažinti iki 700 045 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.